Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

D. P. (D. P.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: jis 2018 m. kovo 9 d., laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 3.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – nustatytas 0,63 promilės girtumas, žodinio konflikto su šeimos nariu – sugyventine I. E. metu, vieną kartą delnu sudavė jai per veidą, po ko tyčia pargriovė ant čiužinio ir prirėmęs viena ranka, smaugė ją, o būnant virtuvėje sudavė vieną kartą delnu per veidą bei paėmęs kėdę vieną kartą sudavė jai per galvą, nukentėjusiajai I. E. padarydamas dešinio skruosto, kairio žando, dešinio dilbio poodines kraujosruvas, apatinės lūpos raudonio kraujosruvą, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą su aplinkine kraujosruva, kairio žando gleivinės nubrozdinimą, smakro, kaklo dešinės pusės, nugaros dešinės pusės kraujosruvas odoje, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė I. E. sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. P. parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, prisipažįsta iš dalies. Psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, yra turėjęs rimtų galvos traumų. Pasinaudodamas savo teise, šiuo metu atsisako duoti parodymus, juos duos, kai pasitars su savo teisininku (b. l. 70).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. P. parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Psichiatrinėje ligoninėje gydytas vieną kartą, šiaip sveikata nesiskundžia. Gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine I. E. ir dviem dukrom. Pamena, kad konfliktas tarp jo ir I. prasidėjo dėl kažkokių tai buitinių dalykų. Jeigu gerai pamena, tai buvo iš karto po kovo 8 d. šventės. Jis namo atnešė ne tas gėles, kurių norėjo I. Tada ši jam pradėjo priekaištauti dėl pinigų, kad jų ir vėl nėra, ar nėra tiek, kiek norėtųsi. Atsakė, kad dabar beveik visus pinigus investavo į naują verslą. Reikia kiek pakentėti ir viskas bus gerai. Iš pradžių konfliktas buvo tik žodinio pobūdžio. Dar prisimena, kad iš to streso atsidarė skardinę alaus, kurį gurkšnojo. Kadangi niekaip negalėjo užmigti, tai išgėrė dar ir raminamųjų vaistų. I. jam neleido nusnausti ir jie toliau barėsi miegamajame. I. jam kažką negražaus pasakė ir jis šiai vieną kartą sudavė delnu per veidą. Tada jinai jį išvijo iš miegamojo, nes ten miegojo jų dukra. Jis išėjo į virtuvę. I. atėjo pas jį ir vėl pradėjo „plauti smegenis“. Kiek pamena, tada jis vėl sudavė per veidą. Viskas vyko kaip per miglą, nes prieš tai buvo išgėręs migdomųjų tablečių. Ar smaugė I., jis nepamena, bet matyt, taip galėjo būti, nes vaistų poveikis iki galo neištirtas. Kadangi išgėręs vaistų, buvo pažadintas iš miego, tai galėjo suveikti labai neigiamai. Visų jų konflikto aplinkybių jis nurodyti negali, tad reikia pasitikėti I. parodymais. Dėl to, kas įvyko jis labai gailisi. I. jis atsiprašė, jie susitaikė. Birželio mėnesį jiems gimė antra dukra. Dabar jie gyvena kartu ir nesipyksta. Tai, kas įvyko, bus didžiulė pamoka ir ateityje daugiau nepasikartos. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 77).

Motyvuojamoji dalis

Be D. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais ir duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. E. parodė, kad 2018 m. kovo 9 d. jos sugyventinis D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus namo, pradėjo konfliktuoti, rėkti, šaukti, apkeikė ją necenzūriniais žodžiais. Pirmą kartą sugyventinis jai sudavė delnu į veido sritį, kai jie buvo miegamajame, kur miegojo jų bendras kūdikis M. P., gimusi (duomenys neskelbtini). Šiek tiek vėliau, kai vaiką išnešė ir paguldė kitame kambaryje, jai sugrįžus atgal į miegamąjį, žodinio konflikto metu, kai pradėjo rėkti, sugyventinis pargriovė ją ant grindų gulinčio čiužinio ir prirėmęs viena ranka, smaugė apie minutę laiko. Trečią kartą sugyventinis sudavė jai delnu per veido sritį, kai buvo virtuvėje. Taip pat sugyventinis paėmė medinę kėdę ir su ja vieną kartą sudavė jai per galvą. Visais tokiais savo veiksmais sugyventinis sukėlė jai fizinį skausmą. Visas konfliktas tęsėsi nuo 2.00 val. iki 3.00 val. ryto. Konflikto metu, besigindama nuo sugyventinio sudraskė jam veidą. Žada kreiptis į teismo medikus, nes liko akivaizdūs sumušimai. Jai padaryta fizinė ir moralinė žala. Sugyventinis smurtavo ir anksčiau, tačiau pagalbos nesikreipė (b. l. 36).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji I. E. parodė, kad prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad sugyventinis D. P. jos atsiprašė, jie susitaikė, jam jokių pretenzijų neturi ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti šalims susitaikius (b. l. 44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad I. E. nustatyti šie kūno sužalojimai: dešinio skruosto, kairio žando, dešinio dilbio poodinės kraujosruvos, apatinės lūpos raudonio kraujosruva, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva, kairio žando gleivinės nubrozdinimas, smakro, kaklo dešinės pusės, nugaros dešinės pusės kraujosruvos odoje, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. kovo 9 d.). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo ir galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad I. E. galėjo jausti fizinį skausmą sužalojimų padarymo metu (b. l. 42-43).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. S. (M. S.) parodė, kad 2018 m. kovo mėn. pagal atskirą grafiką patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu M. M. (M. M.). Iš VPK OVS buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), bute, namuose triukšmauja, grasina pranešėjai neblaivus sugyventinis D. P.. Atvykus į vietą, laiptinėje pamatė vyriškį. Jiems kilo įtarimas, kad tai gali būti smurtautojas. Vyr. patrulis M. M. pasiteiravo vyriškio, iš kurio jis yra buto. Vyriškis pradžioje nieko nesakė, vėliau atsakė, kad iš 15-to, t. y. iš to paties buto, į kurį kviečiama policija. Jie šio paprašė grįžti atgal į butą, tačiau pastarasis pradėjo aiškinti, kad ne jis kvietė policiją ir niekur nežada eiti. Griežčiau pasakius vykdyti jų teisėtus reikalavimus, šis apsisuko ir kartu su jais nuėjo į butą. Bute buvo pranešėja, kaip vėliau nustatyta, I. E. ir mažametis vaikas, kuris miegojo kitame kambaryje. Pranešėja jiems paaiškino, kad vakare namo, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo jos girtas sugyventinis ir vaiko tėvas D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), pradėjo kabinėtis prie jos, keikėsi, triukšmavo namuose, bandė eiti pas dukrą į kambarį. Kai pranešėja padarė jam pastabą, jis trenkė jai į veidą, tada stvėrė kėdę ir, pasak pranešėjos, trenkė jai į galvos sritį. Jis kitame kambaryje bendravo su I. E.. Ši norėjo, kad sugyventinis susirinktų savo daiktus ir išeitų. Vėliau ji nieko nenorėjo. Po kiek laiko ji pareiškė, kad jie turėtų jos girtą sugyventinį išvežti į policiją, nes ji žino savo teises. Dar ji klausinėjo, kur ir kaip gali pasidaryti abdukciją. Su D. P. bendravo daugiau vyr. patrulis M. M.. Pagal nukentėjusiosios I. E. pareiškimą D. P. buvo pristatytas į Vilniaus m. 1 PK. Važiuojant į komisariatą, D. P. tik pasakė, kad namuose kilo žodinis konfliktas dėl buitinių ir šeimyninių priežasčių (b. l. 62).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. M. parodė, kad 2018 m. kovo 9 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu M. S.. Iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje, pranešėjos sugyventinis puola muštis. Atvykus į vietą, lipant laiptais pamatė vyriškį. Pasiteiravus, iš kurio buto jis yra, jis pasakė, kad iš 15-to. Vyriškio paprašė grįžti kartu su jais į butą, tam, kad išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Jis pradėjo sakyti, kad policiją kvietė žmona, kad aiškintis reikia būtent su ja. Griežčiau paprašius eiti kartu, šis daugiau nesipriešino ir nuėjo su jais į butą. Užėjus į namus, į juos kreipėsi I. E., kuri papasakojo, kad vakare į butą grįžo jos sugyventinis D. P., sukėlė žodinį konfliktą, barėsi, keikėsi, pažadino vaiką. Barnio metu jis vieną kartą jai stipriai trenkė per veidą, po to sudavė taburete į galvos sritį. Jis liko su D. P., o su nukentėjusiąja daugiau bendravo vyr. patrulis M. S.. I. E. jų vis teiravosi, kur galima „pasidaryti abdukciją“. Jis D. P. paklausė kas įvyko ir jis jam pasakė, kad tarp jo ir žmonos įvyko barnis dėl buitinių dalykų. Daugiau jis jam nieko nepasakojo. I. E. surašė pareiškimą, jie informavo VPK OVS, kad į įvykio vietą iškviestų NVRS darbuotoją. Pagal nukentėjusiosios pareiškimą, D. P. buvo pristatytas į Vilniaus m. pirmąjį policijos komisariatą. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 60).

Policijos registruojamų duomenų išrašas patvirtina, kad Bendrajame pagalbos centre 2018 m. kovo 9 d. 5.14 val. privatus asmuo pranešė, kad namuose triukšmauja, grasina pranešėjai neblaivus D. P.. GMP nereikia, yra mažametis vaikas. Lauks vietoje. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodoma, kad D. P. su rankomis (kumščiais, delnais) kelis kartus sudavė per veidą savo sugyventinei I. E. Vaikas prižiūrėtas, smurto nematė (b. l. 63).

Alkotesterio rodmenų kvito duomenimis D. P. 2018 m. kovo 9 d. 5.58 val. buvo nustatytas 0,63 promilės girtumas (b. l. 78).

VĮ Šeškinės poliklinikos rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad D. P. nuo (duomenys neskelbtini) konsultuotas viešojoje įstaigoje Šeškinės poliklinikoje gydytojo psichiatro, diagnozuotas: (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) diagnozė pakeista į (duomenys neskelbtini). Paskutinis vizitas pas gydytoją psichiatrą (duomenys neskelbtini) (b. l. 89)

VĮ Respublikines Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymoje apie asmens gydymą nurodoma, kad D. P. gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 90).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gegužės 3 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad D. P. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 97).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog D. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

D. P. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi, prašė pagal galimybę sumažinti bausmės dydį (b. l. 162-163).

Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 91).

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. P. BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu 2018 m. birželio 27 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau 2019 m. kovo 18 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas, kadangi D. P. 2018 m. gruodžio 19 d. buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas (Nr. 01-1-59820-18), kuriame D. P. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad jis 2018 m. gruodžio 19 d. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 8). 2019 m. kovo 20 d. prokuroro Žydrūno Katkevičiaus nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-11106-18 ir 01-1-59820-18 sujungti (b. l. 12).

Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog D. P. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu 2018 m. gruodžio 19 d. konstatuojama: (duomenys neskelbtini), dėl ko jis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu 2018 m. gruodžio 19 d. negalėjo suvokti pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu 2018 m. kovo 9 d. D. P. konstatuojama: (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę jis tuo metu (2018 m. kovo 9 d.) galėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Šiuo metu D. P. konstatuojama – (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę jis šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pagal savo psichikos būklę D. P. šiuo metu gali suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę, gali suprasti savo veiksmų esmę, gali valdyti ir kontroliuoti savo veiksmus, gali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, gali bylos proceso metu suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę. D. P. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį psichikos būklės stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 152-155).

Gavus Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustačius, kad D. P. 2018 m. gruodžio 19 d. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti, tačiau nusikalstamos veikos, padarytos 2018 m. kovo 9 d., metu jis galėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą ir valdyti savo veiksmus, prokuroro nutarimu ikiteisminiai tyrimai dėl šių nusikalstamų veikų buvo atskirti su tikslu priimti skirtingus procesinius sprendimus (b. l. 23).

Minėta, Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tiek nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu kaltinamasis gali suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę, gali suprasti savo veiksmų esmę, gali valdyti ir kontroliuoti savo veiksmus, gali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, gali bylos proceso metu suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę, t. y. dėl nagrinėjamos 2018 m. kovo 9 d. nusikalstamos veikos abejonių dėl D. P. pakaltinamumo nėra.

D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas D. P. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nukentėjusioji jam atleido. Teismas taip pat atsižvelgia, jog D. P. anksčiau neteistas (b. l. 87), per pastaruosius 5 metus septynis kartus baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 83-86).

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kad jis neteistas, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta D. P. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę, mažesnę nei įstatymo numatytas šios bausmės vidurkis. Taip pat D. P. turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, kurios atitiktų jo paties, visuomenės bei valstybės interesus. Prokuroras siūlė D. P. įpareigoti būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta namuose, o ne viešoje vietoje, daro išvadą, kad įpareigojimas būti namuose nakties metu būtų perteklinis, tačiau kaltinamajam skirtini kiti prokuroro siūlomi įpareigojimai. Kadangi kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą, jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), nes tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, D. P. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. kovo 9 d. 5.30 val. iki 2018 m. kovo 9 d. 16.30 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. P. (D. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. kovo 9 d. 5.30 val. iki 2018 m. kovo 9 d. 16.30 val. (vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.