- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-21
- Bylos Nr.
- 1-589-1128/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28558-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- D. P.
- Nukentėjusysis
- I. P.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis,
teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-13 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 67 str. 2 dalies 9 punktu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamas tuo, kad 2021-08-20 apie 00:30 val., namuose esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus (1,65 promilių neblaivumas) rankomis griebė ant savo žmonos I. P. kaklo buvusią grandinėlę bei ją nutraukė, po ko rankomis suėmė už kaklo ir prilenkė prie savo kojos kelio tokiu būdu norėdamas ją sužaloti, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. P. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. P. 2021-08-20 apie 00:30 val., namuose esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, rankomis griebė ant savo žmonos I. P. kaklo buvusią grandinėlę bei ją nutraukė, po to rankomis suėmė už kaklo ir prilenkė prie savo kojos kelio tokiu būdu norėdamas ją sužaloti, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. P. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis D. P. bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tai buvo buitinis konfliktas, nesusilaikė, nesusitvardė, taip išėjo savaime, pats yra karštakošis, užvirė kraujas. Atsiprašė nukentėjusiosios ir labai gailisi. Įvykis įvyko 2022-08-20, nuo 23 val. iki 23.30 val. Jis grįžo namo, o prieš tai buvo su draugu bare. Bare išgėrė truputį alaus, nelabai jautėsi apgirtęs. Grįžo namo, žmona išėjo į koridorių ir pradėjo ginčytis, labai norėjo miegoti, buvo pavargęs, supyko ant jos ir žodis po žodžio išėjo konfliktas. I. P. bandė sakyti ramiau, nes vaikus pažadins. Fiziškai nieko nedarė, kad ją nuraminti. Tik bandė paimti savo telefoną, bet taip išėjo, kad nutraukė grandinėlę, gal pykčio metu stipriau paėmė. Telefoną norėjo paimti iš I. P. rankų. Kai pradėjo ginčytis pasikarščiavo ir ji norėjo iškviesti policiją, bet jis bandė sutrukdyti, pasakė, kad jau ramus. Tai buvo jo telefonas ir ji norėjo iškviesti policiją. Jis jos telefoną paslėpė, tai ji surado jo telefoną. Bandė telefoną atimti rankomis. Ji buvo kažkaip pasilenkusi, tai nutraukė tada grandinėlę. Taip prisimena. Tikrai specialiai nenorėjo mušti. Kodėl I. P. pasilenkė, neatsimena. Atrodo, kad ji pritūpė ar atsisėdo, buvo toks pasilenkimas, tada jis norėjo atimti telefoną ir tuo metu griebė, bandė traukti telefoną, tada gal ir sužalojo ją. Po kiek laiko nusiramino. I. P. nebandė palenkti, tik bandė paimti telefoną, gal iš šono atrodė, kad lenkė. I. P. galėjo patirti fizinį skausmą dėl jo tokio veiksmo. Tiesiog fiziškai negalėjo jai paimti už kaklo ir palenkti. Pripažįsta iš savo vyriškos pusės, kad buvo ginčas, grandinėlę nutraukė. Specialiai nedarė jai nieko, buvo įsikarščiavęs, savo kaltę pripažįsta, buvo išgėręs. Pasakoja tik tai, ką prisimena. Viską pripažįsta, kas surašyta kaltinime. Pripažįsta, kad sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai. Pripažįsta tai, ką padarė iš piktumo, atsiprašė I. P., toliau eina gyvenimas. Grumtynių metu manė, kad sukėlė jai skausmą, galėjo grandinėlė nubrozdinti. Grumtinių metu buvo sukeltas skausmas, grumtynių detalių neatsimena. Teismui pagarsinus kaltinamojo parodymus jis patvirtino parodymus pilnai. Patvirtino, kad paėmė už kaklo, bet ar specialiai lenkė, neprisimena, tada taip elgėsi.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. P. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jo žmonai I. P. priklausiančiame bute. Įtarimo esmę suprato, dėl 2021-08-20 dienos įvykio nori pasakyti, kad 2021-08-19 dieną, būdamas darbe su klientais pasiliko po darbo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Naktį apie 23-24 val., grįžo į namus. Grįžus į namus jo žmona I. P. buvo nepatenkinta, kad per vėlai grįžo, dėl to ir įvyko žodinis konfliktas, ji žodis po žodžio prie jo kabinėjosi tada ji ėjo link jo ir jam apdraskė kairę ranką, kadangi ankščiau yra buvę konfliktų jis dabar visada stengiasi jų išvengti ir jokiu būdu jos neliesti, tačiau kai ji ėjo link jo jis bandė ištiesęs ranką ją sustabdyti, kad laikytųsi atstumo ir tuo metu jis galėjo netyčia nutraukti jos įtarime minėtą grandinėlę. Tuo metu žmona I. P. dar labiau pradėjo ant jo šaukti, jis suėmė rankomis ją už kaklo norėdamas ją prisitraukti prie savęs, kad ji nusiramintų kadangi tuo metu namuose miegojo du mažamečiai vaikai, tačiau ji dar labiau supyko ir išbėgo į laiptinę su telefonu, skambinti policijai. Jis bandė ją pakviesti telefonu kalbėti į vidų, tuo tarpu ji jam durimis privėrė kairės rankos pirštą, bandė ją nuraminti, pasikalbėti tačiau ji neklausė. Po ko atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Įtarimo esmę suprato, tačiau kaltę pripažįsta tik iš dalies, dėl to, kad tarp jų įvyko žodinis konfliktas bei dėl to, kad bandydamas ją nuraminti bandė ją prisitraukti prie savęs, galbūt jei tuo metu taip tik pasirodė, kad bandė prieš ją smurtauti, tačiau jis jos tikrai nemušė. Labai nori savo žmonos atsiprašyti, pasikalbės su ja telefonu, tačiau pažada be jos sutikimo į namus, kuriuose šiuo metu gyvena negrįžti, laikinai apsistos pas savo tėvus adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 69-72).
Nukentėjusioji I. P. bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad vyras grįžo namo, ji su vaikais jau miegojo. Jis užėjo į namus, ištempė ją iš lovos, jos su dukra miegojo vienoje lovoje, o kita dukra savo lovoje miegojo vaikų kambaryje. Jis įjungė šviesą, paprašė išjungti, nes miegojo vaikai. Tada jis nutraukė grandinėlę ir pasakė, kad ji neverta nešioti kryžiuko. Tada pakeitė vietą į koridorių, vyko ten grumtynės, jis pasakė stok ant kelių, turi manęs atsiprašyti. Jis griebė už kaklo ir lenkė žemyn prie kelių. Paskui griebė savo telefoną ir išbėgo į laiptinę, bandė iškviesti policiją, tai jis ištraukė telefoną iš rankų ir išmetė pro balkono duris, bet telefonas liko balkone, paskui jį paėmė. Grįžo į butą, o jis nuėjo miegoti, vėl kažkas prasidėjo, pabudo vaikai, mažoji pradėjo verkti, vyresnioji ramino ir sakė, kad viskas gerai. Jis šokinėjo nuo jos iki vaikų, vaikus ramino, bet kėlė balsą. Tada ji griebė jo telefoną ir išėjo į laiptinę ir iškvietė pareigūnus. Tai jau buvo antras kartas, nes pirmą kartą kai skambino iš savo telefono, pareigūnai neatvyko, įvykis nebuvo užfiksuotas. Vyras buvo nevisiškai blaivus, bet tokioje būklėje galėjo adekvačiai elgtis, bet jis turėjo pykčio priepuolį, alkoholis ir dar pyktis neaišku dėl ko. Paskui jis dar bandė ramintis, o kai atvyko policija, jis neprieštaravo policijai, kad turi palikti butą, agresijos jau nebuvo. Kai jis būna piktas, išgėręs, nelabai prisimena, kas buvo. Ypač paskutiniu metu, nes 2021 m. buvo daug neigiamų įvykių, karantinas, senelio mirtis, paskui jį apvogė, gaisras, tai galima sakyti, kad būna toks jam atsijungimas. Jis neprisimena, ką fiziškai darė iš vakaro, koks buvo pyktis, dėl ko. Kai traukė grandinėlę, skaudėjo kaklą, juk metalą kai traukia skauda, nors ji turi aukštą skausmo lygį, todėl jai reikia labai jau gerai padaryti skausmą, kad iš tikro skaudėtų. Kai bandė lenkti kaklą, tai skaudėjo ir skaudėjo porą dienų, toks jausmas, kad sąnariai patempti. Pirmą kartą skaudėjo nuo grandinėlės. Antrą kartą skaudėjo jau kaklą. Jis lenkė ir tuo metu sakė, kad ji prašytų atleidimo, bet neaišku už ką. Jis kaltino, kad jam neištikima, matyt suėjo jam viskas į vieną vietą. Jis tada atėjo namo ir pareikalavo, kad jis jį pamaitintų, bet ji pasakė, kad miega su vaikais, o vakarienė ant viryklės. Lenkė ją, taip galvoją, kad matyt jis norėjo trenkti su keliu, nes veiksmas buvo būtent toks. Kelio dar nebuvo pakėlęs, bet ruošėsi. Jis sakė, kad buvo apdraskytas, bet ji gynėsi nuo jo, bandė atstumti jį nuo savęs. Kai buvo laiptinėje, nes norėjau iškviesti policiją, tai uždarė duris, kad jų neatidarytų ir nepultų laiptinėje, tada nusileido kaimynė iš penkto aukšto, bandė nuraminti, jis apsiramino. Kaimynė buvo G. M. iš (duomenys neskelbtini) buto. Ji atėjo dėl triukšmo. Kaimynė ką žino apie konfliktą nežino, su ja to neaptarinėjo, ji girdėjo triukšmą ir matė ją laiptinėje. Kaimynė į konfliktą nesikišo, ji tik kalbėjo ir bandė žodžiais nuraminti. Kaltinamojo atsiprašymą priimu. Tuo metu ji stovėjo, kai paėmė už kaklo, tada veiksmas vyko koridoriuje. Skausmas buvo jaučiamas, skausmą įvardino nuo 1 iki 2 balo, tai nemirtinas skausmas buvo. Į medikus nesikreipė, mėlynių nebuvo, tai buvo raumenų patempimas, tepėsi kremais. Vizualiai smurto žymių nesimatė, todėl nevažiavo pas medikus.
Ikiteisminio tyrimo metu I. P. parodė, kad 2021-08-20 apie 00.30 min. jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis D. P. būdamas neblaivus smurtavo prieš ją. Pažadino ją, liepė keltis ir eiti jam ruošti vakarienę. Po to jam atsirado pykčio priepuolis, kad neruošia vakarienės, kambaryje pradėjo mojuoti abejomis rankomis jai prieš veidą, dešine ranka norėjo suduoti per veidą, po ko dešine ranka griebė už grandinėlės, kuri buvo ant kaklo ir ją nuplėšė, abejomis rankomis griebė už jos suknelės ir bandė ją nuplėšti šaukdamas, kad ji jos neverta, koridoriuje prie vonios durų dešine ranka jai sugriebė už kaklo ir palenkė prie savo kojų ir bandė keliu suduoti jai į veidą, bet ji nuo smūgio išsisuko, dėl to patyrė nežymų fizinį skausmą bei psichologinį smurtą. Dar buvo smurtas 2018 m. kovo ir gruodį buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Namuose buvo du nepilnamečiai vaikai M. P. gim. (duomenys neskelbtini) ir N. P. gim. (duomenys neskelbtini), kurie miegojo. M. P. išgirdo jų barnį, atsikėlė ir iš miegamojo kambario atėjo į koridorių. Neužilgo atsikėlė N. P. ir taipogi atėjo į koridorių. Ar vaikai matė kaip vyras smurtavo prieš ją tiksliai pasakyti negali (b. l. 5-10).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. P. parodė, kad su D. P. kartu gyveno (duomenys neskelbtini) metus, susituokę (duomenys neskelbtini) metai. Turi dvi bendras dukras – M. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. P., gim. (duomenys neskelbtini). Periodiškai visus minėtus 6 paskutinius metus, tarp jų vykdavo konfliktai, nes D. P. nepatikdavo, kaip ji bendravo su kitais žmonėmis - bendradarbiais, klientais, draugais, kurių metu D. P. griebdavo ją už plaukų, rankomis mušdavo į galvą. Tačiau dėl to nei pas medikus, nei į policiją nesikreipė. Bet 2018 buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Pirmą kartą, 2018 m. pradžioje jie susitaikė ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, antrą kartą, vėl gi 2018 m. pabaigoje, byla buvo perduota į teismą. Kiek ji žino D. P. kažkokių rimtų psichinių ligų nenustatyta, tačiau antrą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs narkotinėmis medžiagomis bei išgėręs. Kad D. P. vartojo narkotines medžiagas ji įtarinėjo, tačiau jis tą neigė. Atrodo, kad D. P. viduje gyvena du skirtingi žmonės, taip pašaliniams žmonėms jis atrodo ramus, adekvatus rimtas. Tačiau kai jie būna dviese ir ypač jeigu ji nesutinka su jo nuomone, jis tampa agresyviu, o paskutiniu metu atrodo, kaip žvėris, t. y. jo akys paraudonuoja, pasikeičia žvilgsnis ir jis pradeda rėkti, mosikuoti kumščiais, bando jėga įrodyti, kad jis teisus, ir kitaip negali būti, tik taip, kaip jis sako. 2021-08-20 konfliktas kilo, kai apie 00.30 val. D. P. grįžo namo išgėręs su žodžiais: „Aš rytoj vaikų į darželį nevesiu, vesi pati“ (Nors tą dieną jis iš darbo turėjo grįžti 20 val.). Po šių žodžių, pradėjo rėkti, kad ji jam atsakytų, kad tikrai ji nuves vaikus. Tuo metu ji jau miegojo, bet nuo riksmų pabudo ir atsakė- „gerai nuvesiu“. Tada rėkdamas kelkis, eik iš čia, sugriebė ją už riešų. Ji tuo metu, jau buvo atsikėlusi ir prašė D. P. nerėkti, nes vaikai miegojo. Taip laikydamas ją už riešų, pastūmė ją į balkono duris (miegamajame) bei pamatęs ant jos kaklo grandinėlę su kryžiuku, griebė už jos ir ją nutraukė. Tada pradėjo rėkti, kad ji eitų jį maitinti, į ką ji atsakė, kad viskas virtuvėje paruošta, ir jis gali eiti valgyti. D. P. jos atsakymas nepatiko. Ji pradėjo trauktis iš miegamojo link koridoriaus. D. P. griebė už suknelės, norėdamas ją suplėšyti ir sakė, kad ji jos neverta. Koridoriuje prie vonios D. P. viena ranką kažkaip pagriebė ją už sprando - kaklo ir lenkė jos galvą žemyn, norėdamas trenkti jai keliu į veidą. Tada rėkė: „stok ant kelių ir atsiprašinėk“. Ji atsakė – „neturiu už ką“. Ji priešinosi, jam pavyko pagriebti telefoną ir išbėgti į laiptinę. Vaikai tuo metu jau pabudo, N. P. pradėjo verkti, o M. P. pradėjo tvardyti D. P., sakydama, kad jis nelįstų prie mamos. Ji tuo metu iš savo telefono numerio bandė prisiskambinti į policiją, bet galimai jai tai padaryti nepavyko. Skambindama ji laikė buto duris, nes D. P. taip pat norėjo išeiti į laiptinę, atimti telefoną, galimai tada prispaudė jam kairės rankos pirštą. Kažkaip ji atsidūrė bute (kaip tiksliai nepamena), kur D. P. jai iš rankų išrovė jos telefoną, išbėgo į balkoną ir padarė vaizdą, kad telefoną išmetė. Vėliau ji telefoną rado balkone. D. P. pradėjo rėkti, kad ji eitų guldyti vaikus. Bet kai ji bandė prieiti prie vaikų, rankomis atstumdavo ją nuo vaikų, neduodamas prie vaikų prieiti. Tai kartojosi porą kartų. Pamačiusi D. P. telefoną, ji jį paėmė ir vėl išėjusi į laiptinę, dar kartą pradėjo skambinti tel. 112, klausdama, kada atvyks policijos pareigūnai, bei Bendrojo pagalbos centro operatorius pasakė, kad iškvietimo į (duomenys neskelbtini) nebuvo. D. P. taip pat pavyko išeiti į laiptinę ir tuo pat metu laiptais iš (duomenys neskelbtini) aukšto (jie buvo prie jų buto durų (duomenys neskelbtini) aukšte) nusileido kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto G. M., kuri bandė D. P. nuraminti. Tačiau D. P. pradėjo elgtis taip, tarsi čia ji konfliktuoja, o jis ją ramina, ir taip jis elgėsi ir aiškino dėl jų konfliktų nuolat, sakydamas, kad čia ji jį provokuoja, isterikuoja, kad jai visada maža pinigų. Tada ji su D. P. grįžo namo, bet po kurio laiko, ji vėl kažkaip (kaip nepamena) atsidūrė laiptinėje. Tada minėta G. M. dėl jų triukšmo vėl nusileido. Jų vaikai verkė, langai buvo atidaryti. Ji su D. P. kalbėjosi pakeltu tonu, tai tikrai girdėjosi, kad pas juos vyksta konfliktas. Būdama laiptinėje, ji D. P. pasakė, kad negrįš namo, kol neatvažiuos policijos pareigūnai. Tačiau vėliau, kartu grįžo į butą. Kai D. P. įsitikino, kad ji tikrai iškvietė pareigūnus, pradėjo rinktis savo daiktus. Labai greitai atvyko pareigūnai. Kūno sužalojimai man padaryti nebuvo, pas medikus nesikreipė. Jokių mėlynių, nubrozdinimų padaryta taip pat nebuvo. Tačiau įvykio metu jai buvo padarytas psichologinis smurtas ir ji jautė fizinį skausmą tuo metu, kai D. P. griebė ją už kaklo ir lenkė jos galvą žemyn, norėdamas suduoti keliu į veidą. Skausmą iš 10 balų, gali įvertinti 1-2 balais. Tačiau stipriau (4 balus) skausmą raumenų tempimą kakle pradėjo jausti tos pačios dienos, vakare. Jokių finansinių pretenzijų, dėl suplėšytos grandinėlės, D. P. neturi. Nori papildyti, kad periodiškai, paskutinius 3 metus, konfliktų metu D. P. grąsina, kad apipils ją rūgštimi, sudegins mašiną, sužalos jos tėvą ir brolį, jei ji bandys su juo skirtis, arba kitaip atimti vaikus. Tačiau kažkokių patvirtinančių įrodymų neturi. Ir kažkokių veiksmų, patvirtinančių grasinimus, jis padaręs nebuvo. Tik 2021-08-22 jos automobilyje buvo nuleistos padangos, dėl ko kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Mano, kad tai padarė D. P., tačiau įrodymų neturi. D. P. nuolat žada pasikeisti ir kiekvieną kartą po įvykusio konflikto, sako, kad tai buvo paskutinis kartas, bet viskas kartojasi. Kadangi ji bijo dėl savo ir vaikų gerovės ir saugumo, todėl ketina rinkti dokumentus skyryboms, nes mano, kad niekas nepasikeis ir kartu gyventi jiems neįmanoma. Prašo šį ikiteisminį tyrimą perduoti į teismą (b. l. 28-32).
Tyrimo metu iš bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus buvo gautas garso įrašas, kuris stenografuotas ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos:
Apžiūros objektas yra garso įrašas 2021-08-20 d., gautas iš bendrojo pagalbos centro Vilniausskyriaus, jį paleidus, girdime pokalbį:
Operatorė: 112;
Moteris: (duomenys neskelbtini) muša vyras;
Operatorė: adresas;
Moteris: (duomenys neskelbtini);
Operatorė: (duomenys neskelbtini);
Moteris: taip;
Operatorė: durų kodas yra? Alio. Įrašo pabaiga.
Apžiūros objektas yra garso įrašas 2021-08-20 d., gautas iš bendrojo pagalbos centro Vilniausskyriaus, jį paleidus, girdimas pokalbis:
Operatorius: 112;
Moteris: sveiki, kviečiau pareigūnus (duomenys neskelbtini), ar buvo iškvietimas užfiksuotas?
Operatorius: minutė, o kas pas jus ten vyksta?;
Moteris: vyras mušasi, girtas atėjo, kvieskit greičiau;
Operatorius: adresą man pakartokit;
Moteris: (duomenys neskelbtini), šaukia, girdisi kaip kalba kažkoks vyras: ty čego delaeš, palec sebeslomala, ty čego govoriš, ja k tebe ne lezu, pozvoni, skaži uže normalno, počemu po moemutelefonu zvoniš? Ty s uma sošla, ty mne palec slomala, ty posmotri, ty čio s uma sošla, detistojat, ty tupaja, ja ustal, ty po moemu telefonu zvonila v policiju?
Moteris: (duomenys neskelbtini). Laukia, girdisi kaip kalba kažkoks vyras: tu ką darai, pirštą sau sulaužei, tu ko, sakyk, aš prie tavęs nelendu, paskambink, pasakyk, jau normalu, kodėl mano telefonu skambini? Tu išprotėjai, tu man pirštą sulaužei, tu pažiūrėk, tu ką, išprotėjai, vaikai stovi, tu – buka, aš pavargau, tu mano telefonu skambinai į policiją?
Įrašo pabaiga (b. l. 53-55a).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad D. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas teisme D. P. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu jis bandė paimti savo telefoną iš I. P., bet nutraukė grandinėlę, gal pykčio metu stipriau paėmė, ji buvo kažkaip pasilenkusi, tai nutraukė tada grandinėlę. Ikiteisminio tyrimo metu D. P. parodė, kad jis bandė ištiesęs ranką I. P. sustabdyti ir tuo metu jis galėjo netyčia nutraukti jos įtarime minėtą grandinėlę, tada žmona I. P. dar labiau pradėjo ant jo šaukti, jis suėmė rankomis ją už kaklo norėdamas ją prisitraukti prie savęs, kad ji nusiramintų. Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus D. P. patvirtino. Tai, kad D. P. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę I. P. bei kad tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios I. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu duoti parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką bei proceso veiksmų atlikimo protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, fotolentelės bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. I. P. bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad D. P. nutraukė grandinėlę ir pasakė, kad ji neverta nešioti kryžiuko, tada koridoriuje jis griebė už kaklo ir lenkė žemyn prie kelių. Pirmą kartą skaudėjo nuo grandinėlės. Antrą kartą skaudėjo jau kaklą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. P. parodė, kad D. P. dešine ranka griebė už grandinėlės, kuri buvo ant kaklo ir ją nuplėšė, abejomis rankomis griebė už jos suknelės ir bandė ją nuplėšti šaukdamas, kad ji jos neverta, koridoriuje prie vonios durų dešine ranka jai sugriebė už kaklo ir palenkė prie savo kojų. Analogiški I. P. parodymai užfiksuoti iš karto po nusikalstamos veikos padarymo – 2021-08-20 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką bei proceso veiksmų atlikimo protokole. Tai, kad D. P. neblaivus nuplėšė grandinėlę nuo kaklo, griebė ir norėjo sumušti su keliu, sukėlė fizinį skausmą, I. P. nurodė ir policijos pareigūnams įvykio vietoje (vaizdo įrašas pavadinimu 20210820-044654.mp4).
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. P. 2021-08-20 apie 00:30 val., namuose esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, rankomis griebė ant savo žmonos I. P. kaklo buvusią grandinėlę bei ją nutraukė, po ko rankomis suėmė už kaklo ir I. P. palenkė žemyn, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. P. sukėlė fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. P. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo
Teisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėja prašė atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).
Byloje įrodyta, kad D. P. fizinį skausmą savo sutuoktinei I. P. 2021-08-20 konflikto metu sukėlė dviem veiksmais – grandinėlės nuplėšimu ir I. P. sugriebimu už kaklo ir jos lenkimu žemyn. Nukentėjusioji I. P. bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji turi aukštą skausmo lygį, todėl jai reikia labai jau gerai padaryti skausmą, kad iš tikro skaudėtų. Be to, kai D. P. bandė lenkti kaklą, tai skaudėjo ir skaudėjo porą dienų, toks jausmas, kad sąnariai patempti. Teismo nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad tokie D. P. veiksmai nebuvo tokio pavojingumo ir tokio laipsnio, dėl kurio nebūtų tikslinga D. P. už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. D. P. už smurtavimą I. P. atžvilgiu teisiamas ne pirmą kartą, nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui, smurtavimas I. P. atžvilgiu pasireiškė ne vienu atsitiktiniu, o dviem tyčiniais veiksmais, D. P. veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, nes ji turi aukštą skausmo lygį, be to, kaklą jau skaudėjo ne tik smurtavimo mementu, bet ir dvi dienas po to. Be to, iš Bendrojo pagalbos centro įrašų matyti, kad dėl smurtavimo I. P. skambino du kartus – 2021-08-20 00.58 val. ir 2021-08-20 01.05 val., taigi D. P. smurtiniai veiksmai I. P. atžvilgiu nebuvo vienkartiniai ir buvo užsitęsę laike, kas neleidžia daryti išvados dėl veikos mažareikšmiškumo. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra BK 37 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo.
IV. Bausmės skyrimo klausimai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. P. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į D. P. panaudoto fizinio smurto pobūdį, tai, kad nukentėjusiajai I. P. nenustatyta ilgalaikių pasekmių fizinei sveikatai.
D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei kad veiką padarė recidyvistas.
D. P. anksčiau teistas vieną kartą už fizinio skausmo sukėlimą D. P., teistumas neišnykęs.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus įgyvendinti D. P. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, D. P. skirtinas įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. P. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Prokurorė prašė taikyti kaltinamajam D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
D. P. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – sutuoktinę, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Ikiteisminio tyrimo metu D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis įsipareigojimas neišvykti – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. P. galutinę 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti D. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. 01.50 val. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. 12.38 val., vieną laikinajame sulaikyme dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir galutinę bausmę D. P. paskirti 9 mėnesius 28 dienas laisvės apribojimo.
Paskirti D. P. BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, D. P. visu laisvės apribojimo laikotarpiu paskirti įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.
D. P. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.