Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-193-1140/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-14
Bylos Nr.: 1A-193-1140/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-00628-2024-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gintarė Bunikienė, Martynas Galvičius, Nerijus Masiulis
Civilinis atsakovas: AAS „B. B. I. C.“
Advokatai: Simas Šuminas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-1140/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00628-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.1; 2.1.14.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3; 2.4.6.4.4

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. gynėjui advokatui Simui Šuminui (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AAS „B. B. I. C.“ filialo Lietuvoje atstovės teisininkės Viktorijos Šabanienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo P. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo P. J. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, P. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 1 metams nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis, P. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šiai įmokai sumokėti nustatant 6 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo AAS „B. B. I. C.“ filialo Lietuvoje G. N. 1 991,70 Eur turtinei žalai atlyginti bei 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. P. J. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 6 d., apie 22.02 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126, 127, 131.2 punktų reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 punktas), viršijo leistiną greitį (KET 127 punktas, 131.2 punktas), t. y. važiavo keliu su asfalto danga 128 km/h greičiu, kur pradedantiesiems vairuotojams leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, atsižvelgdamas į greitį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę (KET 126 punktas) ir atsitrenkė į dviratį, vairuojamą G. N., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio dviratininkui G. N. padarytos poodinės kraujosruvos dešinio peties-žasto srityje, dešinio žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžis (avulsija) su dešinio peties sąnario kontraktūra, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo AAS „B. B. I. C.“ filialo Lietuvoje atstovė teisininkė Viktorija Šabanienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir civilinį ieškinį AAS „B. B. I. C.” atžvilgiu atmesti.

2.1. Skunde nurodoma, kad draudikas, apskaičiuodamas nuostolio dydį dėl sugadinto turto eismo įvykio metu, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 626 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo“ patvirtintomis taisyklėmis, kurių 15 punktas reglamentuoja, kad: „jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio) sugadinto turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti, kurias sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių ir (ar) dalių vertė (sumažinant išlaidas keičiamų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimo verte), dažymo medžiagų vertė, taip pat sugadinto turto transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos papildomos išlaidos. Nusidėvėjimas yra skaičiuojamas tam, kad asmens sugadintas turtas būtų sugrąžintas į pradinę padėtį, buvusią iki eismo įvykio, kadangi sugadinti daiktai nebuvo nauji, atitinkamai pagal jų pirkimo metus buvo paskaičiuotas nusidėvėjimo koeficientas. Sugadinto turto vertės atkūrimas iki įvykio reiškia, kad būtina atsižvelgti į automobilio detalių ar dalių nuvertėjimą dėl eksploatavimo iki įvykio (šiuo atveju į dviračio eksploatavimą). Toks aiškinimas atitinka visiško žalos atlyginimo funkciją. Visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Pasak apeliantės, šiuo atveju teismui priteisus asmeniui atlygintiną žalą ne naudotų, o naujų daiktų kainomis, laikytina, kad šis asmuo nepagrįstai praturtėja. Pažymi, kad dviratis nebuvo naujas, pats G. N. pateikė duomenis, jog dviratis įsigytas 2020 m., pagal pateiktą patikros aktą dviračio remonto kaina yra 3 963,64 Eur be PVM. Taigi, draudimo bendrovėje paskaičiavus nusidėvėjimą (pritaikytas 30% nusidėvėjimo procentas, atsižvelgiant į tai, jog dviratis pirktas 2020 m., t. y. prieš trejus metus iki eismo įvykio ), draudimo bendrovė atlygino žalą už sugadintą dviratį tinkamai ir visa apimtimi – 2 804,30 Eur. Pagal teismo priteistą sumą gautųsi, jog būtų atlyginta ir nusidėvėjimo, ir PVM suma, o tai prieštarautų žalos atlyginimo principui ir pagerintų nukentėjusiojo turtinę padėtį.

2.2. Kartu skunde pažymima, kad draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam 6 300 Eur neturtinės žalos, atsižvelgiant į eismo įvykio metu patirtus sužalojimus – poodines kraujosruvas dešinio peties-žasto, dešinio žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžį (avulsiją) su dešinio peties sąnario kotraktūra, dėl kurių nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į nukentėjusiojo pateiktus medicininius dokumentus, į nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, taip pat į nukentėjusiojo gydymosi trukmę, kuri yra virš 6 mėnesių, į taikytą gydymą, bei vadovaujantis 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurių 4.2 punkte nustatyta, jog orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, esant gydymosi laikotarpiui virš 6 mėnesių, gali būti iki 8 MMA (įvykio dieną MMA buvo 840 Eur), buvo apskaičiuotas ir priimtas sprendimas išmokėti nukentėjusiajam 6 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis, maksimali išmoka galėtų būti 6 720 Eur).

2.3. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą, iš esmės vadovavosi nukentėjusiojo teiginiais, kad jis gydosi 19 mėnesių, kenčia skausmus, jo judėjimas yra suvaržytas, jis patiria įvairiausius nepatogumus, baimę ir t. t., nors šių teiginių nepatvirtintina jokie įrodymai. Be to, draudimo bendrovė visas šias aplinkybes jau įvertino ir sprendimą išmokėti nukentėjusiam asmeniui 6 300 Eur priėmė, be kita ko, atsižvelgusi į tą faktą, jog nukentėjusio asmens netektas (duomenys neskelbtini) darbingumas buvo laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., duomenų, jog nukentėjusiojo sveikata sutriko nepataisomai, nėra. Nekvestionuotina, kad patirtas eismo įvykis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, išgąstį, tačiau pagal pateiktų medicininių dokumentų informaciją apie nukentėjusiojo sveikatos būklę manytina, jog teismui papildomai priteisus 6 000 Eur sumą, galutinis neturtinės žalos dydis – 12 300 Eur – yra prieštaraujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams. Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiojo emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, nukentėjusiajam nebuvo nustatytas neįgalumo lygis negrįžtamai. Priešingai, nukentėjusiajam nustatytas (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis buvo laikinas. Be to, šiuo atveju teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti žymiai viršija ir teismų praktikoje priteisiamas sumas, kai nukentėjusieji patyrė daug sudėtingesnių sveikatos sutrikdymų su ypatingai sunkiomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019 (priteista 11 000 Eur (sunkūs liekamieji reiškiniai, 70 procentų netektas darbingumas); nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-697/2021 (priteista 15 750 Eur (ilgas gydymasis ligoninėje, sutrumpinta koja 6 cm, nuplėštas pirštas, sužalota ranka); nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-425-988/2021 (priteista 9 000 Eur (sveikatos sutrikdymas sunkus: kraujosruvos, nubrozdinimai, buvo komos būsenoje, nubudus iš jos teko ilgą laiką jausti varginantį fizinį skausmą, ilga reabilitacija); nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-l93-485/2021 (priteista 10 000 Eur (sveikatos sutrikdymas sunkus: kairės pusės V-VI-VII-VIII-IX šonkaulių lūžimai, trauminis blužnies plyšimas, nukraujavimas į pilvaplėvės ertmę, prarado 30 procentų bendrojo darbingumo).

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į civilinio atsakovo AAS „B. B. I. C.“ filialo Lietuvoje atstovės apeliacinį skundą nukentėjusysis G. N. prašo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį,

3.1. Atsiliepime nukentėjusysis nurodo, kad jo atvejis yra specifinis, nes jis turėjo gerą dviratį, naudojamą profesionaliam dviratininko sportui, iki autoįvykio jo dviratis buvo prižiūrėtas, tvarkingas, už jį rinkoje galėjo gauti 10 000 Eur. Tokio tipo dviračiams nėra galimybių gauti ir nusipirkti padėvėtų detalių, nes rinkoje jų nėra, todėl nustatant žalos dydį, atsiradusį dėl dviračio sugadinimo, neturi būti skaičiuojama dviračio detalių amortizacija (nusidėvėjimas).

3.2. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nukentėjusysis prašo atsižvelgti ne tik į byloje esančius medicininius dokumentus, susijusius su jo sveikata ir kilusias pasekmes dėl sužalojimo, bet ir į kitas aplinkybes. Nurodo, kad jis buvo profesionalus dviratininkas, treniravosi „V. Š.“ klube ir atstovavo klubą Lietuvoje vykstančiose dviračių lenktynėse, o po įvykio jo, kaip dviratininko, karjera yra sužlugdyta, jis nežino, ar kada nors vėl galės užsiimti šia sporto šaka. Taip pat nurodo, jog tam, kad išlaikytų sportinę formą, vasaromis jis į darbą (duomenys neskelbtini) važiuodavo ir grįždavo į (duomenys neskelbtini) dviračiu, iki autoįvykio kiekvieną dieną turėdavo nuvažiuoti dviračiu ne mažiau kaip 100 km, siekdamas užtikrinti fizinį aktyvumą žiemomis slidinėdavo, kultivavo kitas sporto šakas. Dėl autoįvykio metu jam padaryto sveikatos sužalojimo žlugo visos jo svajonės pasiekti dar geresnių rezultatų dviračių sporte. Be to, jis nuo 2012 m. (duomenys neskelbtini) miestą atstovavo aukščiausio lygio dviračių plento čempionatuose ir už tai gaudavo atlygį, už iškovotas prizines vietas gaudavo piniginius prizus. Dviračių sportas padėjo jam išlaikyti save ir du šunis, susimokėti mokesčius. Dėl to mano, kad teismas teisingai priteisė jam papildomą žalos atlyginimą už sunaikintą jo darbo įrankį – dviratį.

3.3. Nukentėjusiojo teigimu, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir kilusių komplikacijų gydymas jam tebetęsiamas iki šiol, dėl fizinės negalios ir tęsiamo gydymo jis negali susirasti tinkamo darbo, negali savarankiškai savęs išlaikyti, išvykti dirbti į užsienį. Jam nerimą kelia medikų išvados dėl patirtos sunkios traumos, dėl prognozuojamo ilgo reabilitacinio periodo ir gydymosi bei galimo ateityje dešinio peties sąnario gydymo operacijos pagalba ir dešinio peties sąnario pakeitimo. Nuo 2023 m. rugpjūčio 6 d. jis nebegali treniruotis žaisdamas lauko tenisą, nes negali pakelti dešinės rankos, anksčiau jis intensyviai kultivavo badmintoną, krepšinį, lygumų slidinėjimą, nes tai buvo reikalinga jo fiziniam pasirengimui dalyvaujant dviračių sporte, o dabar to daryti nebegali. Dėl patirtos traumos jam taip pat smarkiai apsunkintas automobilio ir motociklo vairavimas.

3.4. Nukentėjusiojo tvirtinimu, dešinio peties skausmas tęsiasi jau beveik dvejus metus, dėl skausmo jis negali ramiai miegoti naktimis, patiria emocinę depresiją dėl savo bejėgiškumo. Iki autoįvykio jis buvo sveikas ir žvalus, turėjo mėgstamą darbą, hobį, o dabar yra ligonis dėl sunkiai gyjančių patirtų sužalojimų, nuolat lankosi gydymo įstaigose ir vartoja vaistus. Dėl patirtų sužalojimų ir atsiradusių komplikacijų sumažėjo jo bendravimo galimybės su kitais dviratininkais – klubo nariais, jis negali dalyvauti dviratininkų treniruotėse, klubo rengiamose lenktynėse, nebegali žaisti teniso, krepšinio, badmintono, čiuožti slidėmis, iki šiol negali pratęsti profesionalaus dviratininko licencijos.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu prokuroras ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. gynėjas advokatas Simas Šuminas prašė civilinio atsakovo AAS „B. B. I. C.“ filialo Lietuvoje atstovės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Civilinio atsakovo AAS „B. B. I. C.“ filialo Lietuvoje atstovės Viktorijos Šabanienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde P. J. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neginčijamas, keliamas tik nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

7. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-40-648/2024 ir kt.).

8. Nukentėjusysis G. N. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš civilinių atsakovų 20 800 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 12 134,32 Eur turtinei žalai atlyginti. Pažymėjo, kad neturtinę žalą vertina 25 000 Eur, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog draudimo bendrovė jam išmokėjo 4 200 Eur, prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą mažina iki 20 800 Eur (1 t., b. l. 128–132). 2024 m. spalio 30 d. apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad draudimo bendrovė jam išmokėjo 6 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, visi draudimo bendrovės pateikti duomenys yra teisingi, todėl prašo priteisti 19 700 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 128–133).

9. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo G. N. civilinį ieškinį tenkinto iš dalies ir priteisė jam iš civilinio atsakovo AAS „B. B. I. C.“ Filialo 1 991,70 Eur turtinei žalai atlyginti ir 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio turtinę žalą teismas nustatė atsižvelgęs į tai, kad civilinis atsakovas už dviračio sugadinimą išmokėjo nukentėjusiajam 2 804,30 Eur, o iš nukentėjusiojo pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusysis už dviračio remontą (naujas detales ir jų keitimą) iš viso sumokėjo 4 796 Eur. Teismas nukentėjusiajam G. N. papildomai priteisė 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinio peties-žasto srityje, dešinio žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžis (avulsija) su dešinio peties sąnario kontraktūra (nesunkus sveikatos sutrikdymas), G. N. gydosi labai ilgai, 19 mėnesių, kaip pats nukentėjusysis nurodė, jis kenčia skausmus, judėjimo suvaržymus, įvairiausius nepatogumus, nemigą, baimę, dvasinius išgyvenimus, negali atstovauti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miesto dviračių lenktynėse, Lietuvos plento čempionatuose, be to, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2024 m. vasario 6 d. sprendimu G. N. nustatytas (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., dėl eismo įvykio G. N. ne tik patyrė skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, tačiau visiškai pasikeitė jo kasdienybė, jis nebegali užsiimti mėgstama veikla.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, nukentėjusiojo civilinio ieškinio argumentus, nukentėjusiojo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus, pasisakant dėl nukentėjusiajam priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžių, taip pat civilinio atsakovo atstovės apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad civilinio atsakovo atstovės apeliacinis skundas yra iš dalies pagrįstas.

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turto remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinosios remonto išlaidos yra lygios ar viršija 75 procentus turto rinkos vertės iki eismo įvykio. Šių Taisyklių 15 punkte nurodyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio) sugadinto turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti, kurias sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių ir (ar) dalių vertė (sumažinant išlaidas keičiamų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimo verte), dažymo medžiagų vertė, taip pat sugadinto turto transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos papildomos išlaidos. Būtinosios remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius remonto darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, nustatytais specializuotose remonto išlaidų apskaičiavimo programose. Sugadinto turto sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu atlikus remontą jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka sugadinto turto sugadintas detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos (atlikus remontą atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus), pakeisti naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras atlygina būtinąsias remonto išlaidas, kuriomis šiuo atveju laikomos remontuotinos detalės ir (ar) dalies remonto išlaidos. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo sugadintą transporto priemonę remontuoja pas draudiko ar Biuro rekomenduotą remonto paslaugų teikėją arba pasirinktą remonto paslaugų teikėją, kuriam draudikas ar Biuras raštu pritarė, keičiamų sugadintų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimas neskaičiuojamas, jeigu nėra galimybių jų suremontuoti, kad atlikus remontą sugadintos detalės ir (ar) dalys atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, ir nėra galimybių remontui naudoti dėvėtų ar neoriginalių detalių ir (ar) dalių, atitinkančių techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 6 d. eismo įvykio metu P. J. vairuojamu automobiliu atsitrenkus į ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę – G. N. vairuojamą dviratį, nukentėjusiajam ne tik buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bet ir buvo sugadintas jo dviratis, skirtas profesionaliems dviratininkams. Nukentėjusysis G. N. pateikė dviračio Scott Foil (2018 m. modelis) patikros aktą, kuriame nurodyta, jog dviračio remontui reikalingų naujų detalių kaina – 4 676 Eur, o jų keitimo darbų kaina – 120 Eur (1 t., b. l. 20, 139). Civilinio atsakovo AAS „B. B. I. C.“ filialo Lietuvoje rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad remiantis nukentėjusiojo pateiktu defektų aktu buvo paskaičiuota, jog dviračio remontas yra 3 963,64 Eur be PVM, draudimo bendrovėje paskaičiuotas nusidėvėjimas (30%, dviratis pirktas 2020 m.) – 1 159,34 Eur be PVM, todėl atlygintina suma yra 2 804,30 Eur be PVM (2 t., b. l. 119–121). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. N. paaiškino, kad dviratį jis pirko naują, suremontuoti jo dviratį panaudojant dėvėtas ar neoriginalias detales nebuvo galimybės, nes jų rinkoje nėra, detales jis turėjo pirkti tik iš parduotuvės (2 t., b. l. 185–187). Atsižvelgdama į tai, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo galimybių nukentėjusiojo G. N. dviračio remontui naudoti dėvėtų ar neoriginalių detalių, be to, žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai papildomai priteisė nukentėjusiajam 1 991,70 Eur turtinės žalos, patirtos remontuojant dviratį, atlyginimo.

13. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas ne tik nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos eismo įvykių bylose, bet ir nesilaikė CK 6.250 straipsnyje suformuotų neturtinės žalos vertinimo kriterijų, taip pat sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų, ir tai lėmė nepagrįsto sprendimo iš dalies tenkinti nukentėjusiojo pateiktą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimą bei papildomai jam priteisti 6 000 Eur. Todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

14. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021).

15. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Taip pat pažymėtina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiajam G. N. padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, iš esmės akcentavo ir vertino tik paties nukentėjusiojo nurodytus nepatogumus, jo prarastą galimybę užsiimti mėgstama veikla, dalyvauti dviračių varžybose, taip pat akcentavo tai, kad 2024 m. vasario 6 d. G. N. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. Dėl to teismas padarė išvadą, jog nukentėjusiajam draudimo bendrovės išmokėta 6 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo išmoka yra nepakankama ir nukentėjusiajam papildomai priteisė 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau, kaip jau minėta, neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį teismas privalo nustatyti vertindamas aplinkybių visumą, o ne sureikšmindamas vieną iš neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų, pavyzdžiui, nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltus padarinius.

17. Byloje dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktos dvi teismo medicinos specialisto išvados bei papildomi medicininiai dokumentai, iš kurių objektyviai galima spręsti apie nukentėjusiojo eismo įvykio metu patirtus sužalojimus bei jo sveikatos būklę po eismo įvykio.

18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1825/2023(04) nurodyta, kad G. N. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl poodinės kraujosruvos dešinio peties-žasto srityje, dešinio žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžio (avulsijos). 2023-08-08 G. N. nustatytas smegenų sukrėtimas kaip sužalojimas nevertinamas, kadangi diagnozės paremtos subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįstos objektyviais neurologiniais traumavimo požymiais. G. N. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir / ar galimai paviršiumi (-ais), galimai užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku (1 t., b. l. 31–32). Šios išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad po autoįvykio atvežus G. N. į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini).

19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 411/2024(04) nurodyta, kad remiantis G. N. medicininių dokumentų duomenimis ir atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, G. N. nustatyta: poodinės kraujosruvos dešinio peties-žasto srityje, dešinio žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžis (avulsija) su dešinio peties sąnario kontraktūra. G. N. nustatytas smegenų sukrėtimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais neurologiniais traumavimo požymiais. G. N. nustatyti kūno sužalojimai (pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles) visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl žastikaulio lūžio sveikata jam sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Remiantis turimais medicininių dokumentų duomenimis, sveikatos sutrikdymo mastas dėl G. N. nustatytų kūno sužalojimų (pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles) nesikeičia, kadangi 2024 m. balandžio 3 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos duomenimis, po taikyto gydymo, dešinio peties sąnario judesiai pilnos amplitudės, nežymiai ribotas rankos atvedimas už nugaros, raumenų jėga dešinėje rankoje artimojoje dalyje 4–5 balai ir tolimojoje dalyje 5 balai (kai 5 balai yra maksimalus įvertinimas) (1 t., b. l. 186–187). Šios išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).

20. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusysis G. N. pateikė medicininius dokumentus, patvirtinančius, kad jis gydėsi ir toliau gydosi eismo įvykio metu patirtus sužalojimus. 2024 m. lapkričio 7 d. Medicinos dokumentų išrašuose / siuntimuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).

21. Kaip jau minėta, nustatant padarytą neturtinę žalą, būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens kaltę, o šiuo atveju byloje nustatyta, kad P. J. padarė neatsargų nusikaltimą, nors jis, vairuodamas automobilį, ir viršijo leistiną greitį, tačiau vairavo transporto priemonę būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti (1 t., b. l. 41), savo kaltę pripažino iš karto po įvykio ir nuoširdžiai gailėjosi.

22. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad eismo įvykio metu ir po jo atsiradusių sužalojimų gydymo metu nukentėjusysis G. N. patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumų, todėl turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos neturtinės žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Tačiau nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam G. N. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl žastikaulio lūžio, nukentėjusiajam nustatytas smegenų sukrėtimas kaip sužalojimas nevertinamas, nes ši diagnozė paremta tik subjektyviais nusiskundimais, tačiau objektyviais neurologiniais traumavimo požymiais nepagrįsta. Papildomoje specialisto išvadoje, be kita ko, pažymėta, kad sveikatos sutrikdymo mastas dėl G. N. nustatytų kūno sužalojimų (pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles) nesikeičia, nes 2024 m. balandžio 3 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos duomenimis, po taikyto gydymo, dešinio peties sąnario judesiai yra pilnos amplitudės, nežymiai ribotas rankos atvedimas už nugaros, raumenų jėga dešinėje rankoje artimojoje dalyje 4–5 balai ir tolimojoje dalyje 5 balai, kai 5 balai yra maksimalus įvertinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nebuvo operuotas ir po to hospitalizuotas, specialisto išvadoje nurodyta, kad indikacijų stacionariniam / chirurginiam gydymui nepakanka. Nukentėjusiajam taikytas gydymas: reabilitacijos, tausojantis režimas, kineziterapija, masažas, parafino aplikacijos, mankštos namuose, analgetikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Nors nukentėjusysis G. N. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad dėl autoįvykio metu jam padaryto sveikatos sužalojimo žlugo visos jo svajonės pasiekti dar geresnių rezultatų dviračių sporte, jo, kaip dviratininko, karjera yra sužlugdyta, jis nežino, ar kada nors vėl galės užsiimti šia sporto šaka, dėl fizinės negalios ir tęsiamo gydymo jis negali susirasti tinkamo darbo, šiuos nukentėjusiojo teiginius patvirtinančių duomenų nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl eismo įvykio metu nukentėjusiojo patirtos traumos medikai prognozuoja jam ilgą reabilitacinį periodą ir gydymąsi, o ateityje – ir dešinio peties sąnario keitimą. Tokių duomenų teismui nepateikė ir pats nukentėjusysis. Pastebėtina, kad nukentėjusysis savo atsiliepime į apeliacinį skundą, be kita ko, nurodė, jog jis kol kas negali treniruotis „pilnu pajėgumu“, o pirmosios instancijos teisme 2024 m. spalio 30 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis važinėja ir treniruojasi su „V. Š.“ komanda, kiekvieną treniruotę, kuri vyksta trečiadieniais, jis važiuoja, treniruojasi su dviratininkais, jis taip pat dalyvauja šunų varžybose, nes ten – bėgimo varžybos (2 t., b. l. 130–132). Be to, iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis ir prieš autoįvykį niekur nedirbo, o minėtame 2025 m. gegužės 15 d. VĮ (duomenys neskelbtini) rajono bendrosios praktikos gydytojų centro Medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyta, kad G. N. turėjo sumažintą dalyvumo lygį po traumos, tačiau pakartotinė išvada – darbingas (3 t., b. l. 53–54). Kaip teisingai pažymėta civilinio atsakovo atstovės apeliaciniame skunde, nukentėjusiajam nustatytas dalyvumo lygis buvo laikinas – iš byloje esančio Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2024 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dalyvumo lygio matyti, kad G. N. (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis ir (duomenys neskelbtini) netekto dalyvumo lygis buvo nustatyti nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. (1 t., b. l. 117–118). Įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, taip pat liekamuosius reiškinius po nukentėjusiojo eismo įvykio metu patirto sužalojimo – nukentėjusysis dar tęsia gydymą, tačiau chirurginis gydymas jam netaikomas, taikomas gydymas – mankštos namuose, vaistai nuo skausmo, rekomenduojamas tausojantis režimas, kartu įvertinusi ir tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam nebuvo sužaloti gyvybiškai svarbūs organai, nukentėjusysis yra darbingas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo vertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą 12 300 Eur suma. Neabejotina, kad palyginti netrumpą laiko tarpą dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų G. N. negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, jautė skausmą bei diskomfortą, jo galimybės sportuoti ir šiuo metu dar yra ribotos, tačiau tai nereiškia, kad minėti nepatogumai ateityje neišnyks.

23. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad draudimo bendrovės nukentėjusiajam išmokėta 6 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama suma, kuri kompensuotų nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus. Nustatant 6 300 Eur dydžio neturtinę žalą, nenukrypstama ir nuo teismų praktikos, formuojamos eismo įvykių bylose nesunkių sveikatos sutrikdymų atvejais, pagal kurią priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-140/2012, 2K-252/2012, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-238/2014, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-258-699/2015, 2K-372-942/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-95-222/2017, 2K-105-222/2019, 2K-18-976/2021 ir kt.), o didesni neturtinės žalos dydžiai nustatomi tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios šiuo atveju neegzistuoja, bei didesni neturtinės žalos dydžiai priteisiami už tyčiniais, o ne neatsargiais nusikaltimais padarytą žalą. Juolab kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas – jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. rugpjūčio 20 d. pažymą Nr. APD-2025-09068, kurioje prašoma priteisti valstybei 187,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą G. N. pagal 2025 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. ATS-2025-19097 apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 57).

25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

26. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal civilinio atsakovo AAS „B. B. I. C.“ filialo Lietuvoje atstovės apeliacinį skundą, kuris iš dalies tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti. Pats atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. ar jo gynėjas skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad civilinio atsakovo atstovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir naikinama nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiajam iš draudimo bendrovės papildomai priteista 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiajam apeliacinės instancijos teismo posėdyje netenkina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Civilinio atsakovo AAS „B. B. I. C.“ filialo Lietuvoje apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 11 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam G. N. iš civilinio atsakovo AAS „B. B. I. C.“ filialo Lietuvoje papildomai priteista 6 000 Eur (šeši tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam G. N. apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Gintarė BunikienėMartynas GalvičiusNerijus Masiulis