Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.6.7.; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.1; 2.1.15.2.1.; 2.1.15.2.2.; 2.1.15.4.3.2.; 2.3.6.4.5.2.

2025 m. balandžio 11 d.

sekretoriaujant Gabrielei Petrylei, nuosprendžio paskelbimo metu Gretai Globytei

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruoja gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba pas S. J., prie pastolių statymo, neteistas, 2017 m. gegužės 12 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. J., 2023 m. rugpjūčio 6 d. apie 22.02 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) 4 km. 200 m., vairuodamas transporto priemonę „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126, 127, 131.2 punktų reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 p.), viršijo leistiną greitį (KET 127 p. 131.2), tai yra važiavo keliu su asfalto danga 128 km/h greičiu, kur pradedantiesiems vairuotojams leidžiama važiuoti ne didesniu 80 km/h greičiu, atsižvelgdamas į greitį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę (KET 126 p.) ir atsitrenkė į dviratį, vairuojamą G. N., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio dviratininkui G. N. padarytos poodinės kraujosruvos dešinio peties-žasto srityje, dešinio žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžis (avulsija) su dešinio peties sąnario kontraktūra, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis P. J. 2024-10-30 ir kitų teismo posėdžių metu kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis vakare automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini), užkilo į kalną, tuo metu nukreipė žvilgsnį į kairę ir kliudė dviratininką. Kaltinamasis sutinka, kad jo važiavimo greitis galėjo būti 128 km per valandą. Jis pripažįsta viršijęs leistiną greitį. Iš pradžių kaltinamasis nurodė, kad dviratininkas važiavo arčiau kelio vidurio, bet po to pasitaisė ir nurodė, kad dviratininkas važiavo prie kelkraščio dešinės pusės. Jis dviratininką kliudė priekiniu bamperiu. Po smūgio dviratininkas iš karto nusuko į pakelės griovį. Kaltinamasis nurodė iš karto sustojęs ir nuėjęs prie dviratininko. Šis sėdėjo griovyje. Dviratininkas rodė ranką ties alkūne, ten bėgo kraujas. Vėliau privažiavo kitos mašinos. Kaltinamasis nurodė atsiprašęs nukentėjusiojo, tik nežino, kaip šis sureagavo. Jis nurodė, kad pats nėra atlyginęs žalos nukentėjusiajam, tai daro draudimas. Jo vairuotas automobilis buvo apdraustas. Sutinka atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kaltinamasis nurodė, kad jis pats jokio turto neturi. Jis įvykio metu buvo pradedantysis vairuotojas, vairavimo teisę įgijo (duomenys neskelbtini). Jis suprato, kad vairuodamas mašiną 128 kilometrų per valandą greičiu darė pažeidimą. Kaltinamasis prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti, atiduoti brolio P. J. atsakomybei pagal laidavimą. Jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Kaltinamasis P. J., apklausiamas policijos pareigūnų 2024 m. sausio 19 d. nurodė, kad automobilis „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, tik jis nėra registruotas jo vardu. Šį automobilį po eismo įvykio apžiūrėjo policininkai, o vėliau, 2023 m. gruodžio mėnesį, šiuo automobiliu važiavo ir į eismo įvykį pateko jo brolis P. J.. G. N. nepažįsta, jį žino tik kaip eismo įvykyje nukentėjusį asmenį. 2023 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, galėjo būti 6 dienos vakare, tikslaus laiko neprisimena, savo automobiliu BMW vienas važiavo asfaltuotu keliu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini). Lauke tuo metu temo, bet dar nebuvo sutemę. Asfaltas buvo sausas, važiavimo sąlygos geros. Jis buvo įsijungęs automobilio artimųjų šviesų žibintus. Įkilus į įkalnę pastebėjo už 20 metrų priekyje ta pačia kryptimi apie 1 metrą nuo dešiniojo kelkraščio važiuojantį dviratininką. Prieš tai važiuodamas šio dviratininko nematė. Tuo metu jis buvo ties autobusų stotele. Jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 90-92 km/h. Tada jis staigiai automobilį stabdė, automobilio ratai čiuožė. Pamatė, kad dviratininkas į jį atsisuko ir truputį pasisuko link kelio vidurio ir jis automobilį pasuko link kelio vidurio. Tada atleido stabdžius ir pamatė, kad dviratininkas pasisuko link kelkraščio. Jis vėl staigiai stabdė ir jo vairuojamas automobilis slydo link dešiniojo kelkraščio. Dviratininkas taip pat važiavo link dešiniojo kelkraščio ir slysdamas jis dviratininką kliudė automobilio priekinio bamperio dešiniu šonu. Dviratininkas nuo smūgio su dviračiu nuvažiavo į griovį. Automobiliui sustojus išlipo ir pamatė, kad dviratininkas sėdi griovyje ir nusiiminėja šalmą. Dviratininkas jo klausė, ar jo galvai ir dešinei rankai viskas gerai. Matė, kad jo dešinė ranka kraujavo. Ar jo dviratis buvo apgadintas nematė, jį apžiūrėjo policininkai. Jis visą laiką buvo prie nukentėjusiojo. Buvo sustoję keli pravažiuojantys automobiliai. Automobilį vairavo blaivus, tuo metu jo vairavimo stažas buvo virš 1 metų. Pripažįsta, kad dėl šio įvykio yra kaltas. Šio dviratininko važiuodamas iš toli nematė. Ant dviračio galinės sėdynės matė įjungtą raudonos spalvos veikiantį žibintą. Po įvykio su nukentėjusiuoju kalbėjo ir jam pažadėjo atlyginti padarytą žalą ir norėtų su juo susitaikyti. Eismo įvykio metu iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo, jam niekas kelyje netrukdė. Jo vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas, gedimų nesijautė. Mano, kad automobilio padangos atitiko techninius reikalavimus, bet vertėjo važinėti su geresnėmis padangomis. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (II t., b. l. 32-34).

Kaltinamasis P. J., apklausiamas policijos pareigūnų 2024 m. birželio 21 d., papildomai nurodė, kad dėl jam pateikto pranešimo apie įtarimą prisipažįsta. Parodymus dėl eismo įvykio yra davęs jau anksčiau nuotolinės apklausos metu ir jie buvo teisingi (II t., b. l. 45).

Kaltinamojo P. J. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis G. N. teismo posėdžio metu sutiko dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, jis nurodė, kad nori paaiškinti dėl jam padarytos žalos. Nukentėjusysis G. N. 2024 m. spalio 30 d, 2025 m. vasario 21 dienos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl jam padarytos žalos dydžio tarėsi su teisininkais, advokate, draudimo (duomenys neskelbtini) atstovu, su medikais, atlikdamas reabilitacijas. Dėl sveikatos sužalojimo jam turėtų būti išmokėta ženkliai didesnė suma, negu dabar yra išmokėta už peties sužalojimą. Jis ilgą liką, jau devyniolika mėnesių, gydosi, negali išvykti į užsienį, susirasti darbą. Būdamas sveikas, jis per mėnesį galėjo užsidirbti bent minimalią algą. Prašo priteisti dešimties tūkstančių eurų negautas pajamas, kurias būtų galėjęs užsidirbti per laiką nuo sužalojimo, jei nebūtų buvęs sužalotas. Atlikus dviračio patikrą, detalių suma siekia 4 000 eurų, ir kitos išlaidos. Draudimas už dviračio sugadinimą išmokėjo 2 804 eurus. Tai yra per mažai, nes jis negali pirkti ne naujas dviračio dalis. Čia ne padėvėtas automobilis, dėvėtų dviračio detalių nėra, jas turi pirkti iš parduotuvės. Už batus ir už šalmą draudimas sumokėjo per mažai, atskaitė nusidėvėjimą. Nepakankamai atlyginta turtinė žala už dviratį, batus ir šalmą yra 2 134 eurai. Dviratis buvo pirktas naujas. Po įvykio jis turėjo gyventi, gydytis, vykti į reabilitaciją, kur draudimas apmokėjo tik už reabilitaciją, apgyvendinimą, už kurą. Nesumokėjo draudimas už maistą, maitintis turėjo už savo lėšas. Jis gavo oficialų draudimo raštą, kad jam už nieką daugiau nebemokės, nes už gydymą sumokėjo, už turtinę ir neturtinę žalą taip pat. Nukentėjusysis nurodė, kad jis vis dar gydosi, pragyventi jam padeda tėvai. Draudimas atlygino žalą už receptinius vaistus, už kitus neatlygino. Jis turi dviratininko licenciją. Šiai dienai nėra pratęsta licencija, nes tam turi būti sveikas, bet jis dar nėra sveikas. Jo turėta licencija įrodo, kad jis galėjo dalyvauti aukščiausio lygio varžybose Lietuvoje ir užsienyje. Dviratininko licencijos yra išduodamos tik sportininkams, kurie yra pažengę tame sporte. Jis dviračiu važiuodavo kiekvieną dieną po daug kilometrų. Jeigu kaltininkas būtų važiavęs mažesniu greičiu, nebūtų įvykęs toks įvykis. Jau aštuoniolika mėnesių jis gydosi patirtus sužalojimus, kenčia skausmus, judėjimo suvaržymus. Labai sumažėjo bendravimo galimybės. Jis yra sunerimęs dėl medikų išvadų, gal reikės sąnarį pakeisti. Nebegali susirasti darbo, išvykti į užsienį, tai yra negali save išlaikyti. Negali aktyviai sportuoti, atstovauti (duomenys neskelbtini) miestą ir (duomenys neskelbtini) miestą, ką darė anksčiau. Jam yra apsunkintas automobilio ir motociklo vairavimas. Artimiausiu metu jo laukia naujos reabilitacijos, net draudimas nebemoka už gydymą ir informavo, kad ateityje nebemokės. Jis nežino, ar visiškai pasveiks. Prašo priteisti 19 700 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 12 134 Eur turtinės žalos atlyginimą. Jis civilinio ieškinio nebedidina. Lieka tas pats ieškinys, kuris buvo pateiktas anksčiau, jis dar yra sumažintas dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 25 tūkstančių, nes draudimas dalį žalos atlyginimo išmokėjo. Draudimui nuo vasaros nėra pateikęs naujų dokumentų, nes darbuotojas pasakė, kad nieko nebemokės. Jis dabar registruojasi užimtumo tarnyboje.

Nukentėjusysis G. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jis yra dviratinkas - mėgėjas, laikotarpyje nuo 2014 metų iki 2019 metų priklausė (duomenys neskelbtini) dviratininkų klubui, o nuo 2019 metų priklauso „(duomenys neskelbtini)“ dviratininkų klubui. Kadangi priklauso dviratininkų klubui, nuolatos treniruojasi dviračių varžyboms. Save laiko patyrusiu dviratininku, turi dviratininko licenciją, su kuria gali dalyvauti ir užsienyje vykstančiose dviratininkų varžybose. Tris kartus yra dalyvavęs (duomenys neskelbtini) plento čempionatuose. Kiekvieną dieną dviračiu daro treniruotes, kurios trunka apie porą valandų, nuvažiuoja nuo 50 iki 120 km. Paskutinį kartą dviračiu važiavo 2023 m. rugpjūčio 6 d., iš namų, su savo profesionaliu dviračiu „Scott Foil 10“ išvažiavo apie 20.00 val., apsirengęs specialia plentinio dviratininko apranga, kuri yra ryškios spalvos. Jo dviratininko apranga yra atsispindinti šviesą, su specialiai prisiūtais atšvaitais šonuose, nugaroje, ant rankovių, ant kišenių, jo batai taip pat su atšvaitais, kurie atspindi šviesą. Jis buvo su dviratininko šalmu, taip pat atspindinčiu šviesą, jo dviratis yra visiškai techniškai tvarkingas, be gedimų, su veikiančiais priekiniais ir galiniais žibintais ir puikiai veikiančiais diskiniais stabdžiais, tikslesnių stabdžių nėra. Dviračiu važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestelį, ten apsisuko ir važiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Apie 21.55 val. (duomenys neskelbtini), netoli autobusų stovėjimo stotelės, važiuojant tiesiu, sausu keliu, išgirdo cypiantį, jam iš galo sklindantį stiprų garsą ir buvo 100 procentų įsitikinęs, kad tai cypiančios automobilio padangos. Tuo metu, pasitraukė kuo toliau į šalikelę, nuo asfalto pasitraukė į žvyru išklotą šalikelę, šalikelės šone buvo status griovys. Dar girdėdamas cypimą atsisuko pasižiūrėti per kairįjį petį ir pamatė ryškiai šviečiančias automobilio šviesas ir rūkstančius dūmus iš automobilio. Važiuodamas dviračiu nuolatos stebi kelią ir kas yra už jo, prieš tai automobilio, nutrenkusio jį, nematė, todėl mano, kad šis link jo atvažiavo labai dideliu greičiu. Po to netrukus pajuto smūgį į galinę dviračio dalį, jausmas buvo toks, lyg būtų nukrėtusi elektra, kartu su dviračiu buvo nublokštas į griovį. Yra įsitikinęs, kad po smūgio buvo praradęs sąmonę, patyrė didelį šoką. Kai atgavo sąmonę, gulėjo ant nugaros ir žiūrėjo į viršų, šalia savęs pamatė savo dviratį ir mirksinčią jo raudoną šviesą, jo kojos buvo nukreiptos į lauko pusę, o galvos pusė buvo nukreipta į plento pusę. Šalia jo klūpėjo eismo įvykio kaltininkas, šalia jo dar buvo jam nepažįstama moteris, kuri davė jam vandens. Kitas dalykas, kurį pamena, tai kaip buvo keliamas ant greitosios medicinos pagalbos neštuvų, jautėsi labai blogai, labai skaudėjo galvą, temo ir mirgėjo akyse, skaudėjo dešinę rankos pusę, petį. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam buvo suteikta pirmoji pagalba ir atlikti tyrimai. Dokumentus su jam atliktais tyrimais turi su savimi ir gali pateikti. Pats yra registruotas VšĮ (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintas jo dviratis „Scott Foil 10“, dviratis, kuris yra „Carbon Full“ rėmu, „Di2 UI-TEGRA“ sistema. Šį dviratį pirko 2021 metais už jį mokėjo 6000-7000 eurų, turi tai patvirtinantį pirkimo kvitą. Jam padaryta fizinė ir turtinė žala. Šiuo metu tikslios padarytos žalos nurodyti negali, patikslins vėliau, po ekspertizės (I t., b. l. 34-35).

Nukentėjusysis G. N. 2024 m. sausio 10 d. papildomai nurodė, kad jis yra dviratininkas, nuo 2019 m. priklauso „(duomenys neskelbtini)“ dviratininkų klubui ir nuolatos šiltuoju sezonu treniravosi dviračių varžyboms. Yra patyręs dviratininkas, turėjo dviratininko licenciją, su kuria galėjo dalyvauti ir užsienyje vykstančiomis dviratininkų varžybose. Yra dalyvavęs (duomenys neskelbtini) plento čempionatuose. Iki 2023 m. rugpjūčio 6 d. kiekvieną dieną dviračiu važiuodavo apie porą valandų ir nuvažiuodavo nuo 50 iki 120 kilometrų. 2023 m. rugpjūčio 6 d. apie 20 val. iš namų (duomenys neskelbtini) savo profesionaliu dviračiu „Scott Foil 10“ išvažiavo apsirengęs specialia plentinio dviratininko apranga, kuri yra ryškios spalvos ir atsispindinti šviesą, su specialiai prisiūtais atšvaitais šonuose, nugaroje, ant rankovių ir kišenių. Jo dviratininko batai taip pat su atšvaitais, atspindinčiais šviesą. Buvo užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą, kuris taip pat atspindi šviesą. Kelyje jis ir jo dviratis yra tikrai gerai matomi tiek šviesiu tiek tamsiu paros metu. Jo dviratis buvo techniškai tvarkingas, be gedimų. Dviratis su puikiai veikiančiais diskiniais stabdžiais. Ant dviračio buvo veikiantys įkraunami priekinis ir galinis žibintai. Dviračiu asfaltuotu keliu važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestelį, ten apsisuko ir važiavo atgal tuo pačiu keliu į (duomenys neskelbtini). Lauke dar nebuvo visiškai sutemę. Dviračiui buvo įjungti priekinis ir galinis žibintai. Apie 21.55 (duomenys neskelbtini), netoli autobusų sustojimo stotelės, važiuojant tiesiai, sausu asfaltuotu keliu, išgirdo jam iš galo sklindantį stiprų cypiančių automobilio padangų garsą. Tuo metu važiavo kelio dešine puse šalia linijos, žyminčios važiuojamosios kelio dalies dešinįjį kraštą. Dar girdėdamas padangų cypimą, atsisuko pasižiūrėti per kairįjį petį atgal ir pamatė ryškiai šviečiančias automobilio šviesas ir rūgstančius dūmus iš automobilio padangų. Tuo metu šis automobilis nuo jo buvo iki 10 metrų atstumu. Išgirdęs šį garsą nuo asfalto pasitraukė į žvyruoto kelkraščio dešinįjį kraštą. Daugiau pasitraukti negalėjo, nes už kelkraščio buvo status griovys. Važiuodamas dviračiu nuolatos stebi kelią ir kas yra už jo. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) jo niekas neaplenkė. Prieš eismo įvykį jo vairuojamo dviračio greitis buvo apie 40 km/h. Mano, kad automobilis, kurį pastebėjo važiuojantį paskui, atvažiavo labai dideliu greičiu, nes jo prieš tai nepastebėjo ir negirdėjo. Netrukus pajuto smūgį į galinę dviračio dalį ir kuria su dviračių buvo nublokštas į griovį. Yra įsitikinęs, kad po smūgio buvo praradęs sąmonę, patyrė didelį šoką. Kai atgavo sąmonę, gulėjo ant nugaros ir žiūrėjo į viršų, šalia jo buvo dviratis, kurio raudonas žibintas mirksėjo. Šalia jo buvo atsiklaupęs vyras, kuris, kaip vėliau sužinojo, buvo į jį atsitrenkusio automobilio vairuotojas. Jis jautėsi labai blogai, labai skaudėjo galvą, skaudėjo dešinę ranką ir petį. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam buvo suteikta pirmoji pagalba ir atlikti tyrimai. Po eismo įvykio dėl peties traumos buvo gydomas ir jam buvo paskirta pirminė ir antrinė reabilitacija, tačiau iki šiol dar jaučia skausmą ir nėra visiškai pasveikęs, dar tęsiamas gydymas. Po eismo įvykio kreipėsi į įvykio kaltininko draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini) dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Draudimo bendrovė už dviračio sutvarkymą jam sumokėjo 2800 eurų ir su tokiu žalos atlyginimu jis sutiko. Be to ši draudimo bendrovė sumokėjo jam už receptinius vaistus 37 eurus. Dėl peties traumos ir galvos smegenų sukrėtimą jam buvo sumokėta 4200 eurų neturtinės žalos bei sumokėta už jo ir jo šunų apgyvendinimą viešbutyje reabilitacijos metu - 1800 eurų. Draudimo bendrovės atstovas aiškino, kad jam dar bus mokama už tolimesnį jo gydymą. Dėl patirtos traumos patyrė skausmą, kurį jaučia ir šiuo metu, prarado galimybę sportuoti, tapo nedarbingas ir 2024 m. vasario mėnesį bus sprendžiama dėl jo neįgalumo nustatymo, todėl mano, kad jam yra padaryta didesnė neturtinė žala, nei kad yra atlyginta draudimo, ją nurodys artimiausiu metu pasikonsultavęs su teisininkais. Po įvykio dviratį susiremontavo už gautą draudimo išmoką ir šiuo metu jis yra techniškai tvarkingas, tinkamas naudoti. Dviračio sugadintų dalių nebeturi (I t., b. l. 58-59).

2024 m. sausio 4 d. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ((duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. M.) užfiksuota, kad 2023 m. rugpjūčio 6 d. 22.02 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) 4 km. 200 m. (blaivus) P. J., vairuodamas transporto priemonę „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, pastebėjęs priekyje važiuojantį dviratį su gale degančiu raudonos spalvos žibintu, staigiai stabdė ir, nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės, kliudė dviračio galinį kairį šoną, dėl to dviratininkas G. N. (blaivus) nuo smūgio griuvo į dešinį pakelės griovį ir jam nustatytas žastikaulio lūžis. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir dviratis. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota (I t., b. l. 6).

?2023 m. rugpjūčio 6 d. Tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio ((duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio M. T.) užfiksuota, kad 2023 m. rugpjūčio 6 d. 22.03 val., patruliuojant tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“ skiriamaisiais ženklais, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja V. M., iš (duomenys neskelbtini) OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), 4 km. 200 m., važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), prie autobusų stotelės, automobilis kliudė dviratininką. Vyrui apie (duomenys neskelbtini) m., susitrenkė ranką, sąmoningas, nekraujuoja. Praneša įvykio liudininkas. Kaltininkas sustojęs laukia vietoje. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. rugpjūčio 6 d. 22.02 val., (duomenys neskelbtini). Pranešėją, važiuojantį dviračiu, partrenkė automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjui (duomenys neskelbtini) m., tirpsta galva, skauda petį, negali atsikelti. Abu laukia įvykio vietoje. Netoli stotelės. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. rugpjūčio 6 d. 22.04, (duomenys neskelbtini). Atvykus (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), 4 km. 200 m., juos pasitiko transporto priemonės „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. J. (blaivus), kuris paaiškino, kad važiuojant įkalne nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) miesto transporto priemone „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užsižiūrėjo į kairėje pusėje esančią sodybą. Užvažiavęs į įkalnę, nuokalnėje pamatė ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininką. Dviračio gale mirksėjo raudonos spalvos žibintas. Pamatęs dviratininką pradėjo staigiai stabdyti ir transporto priemonė pradėjo slysti į dešinį kelkraštį, su priekiniu bamperiu kliudė dviratį. Dviratininkas nugriuvo į dešinio kelkraščio griovį. Eismo įvykio vieta fotografuota, nubraižyta eismo įvykio schema, atvykę GMP darbuotojai dviračio vairuotoją G. N. (blaivus) išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę priėmimo skyrių. D. N. skundėsi peties ir galvos skausmais. Kadangi G. N. skubiai buvo išvežtas GMP, jis neapklaustas. Eismo įvykio metu svetimas turtas nesugadintas, kelio statiniai taip pat. Apgadinta transporto priemonė, dviratis. Vairuotojai buvo tikrinti alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARYC-0013, patikros Nr. 1937820, kuri galioja iki 2023-11-23. Eismo įvykis registruotas EĮIS ROIK (duomenys neskelbtini). Filmuota „Body“ kamera. 2023 m. rugpjūčio 7 d., 04.27 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas slaugytojos M. telefoninis pranešimas, kad 00:00 val. GMP iš (duomenys neskelbtini) ligoninės atvežė blaivų G. N.. Diagnozė- smegenų sukrėtimas. Aplinkybės - sužalotas autoįvykio metu (I t., b. l. 13-14).

2024 m. sausio 5 d. Eismo įvykio duomenyse, nuotraukose užfiksuoti duomenys apie eismo įvykį, automobilį, dviratį (I t., b. l. 38-54). 2023 m. rugpjūčio 6 d. sudaryta Eismo įvykio vietos schema (I t., b. l. 22).

2024 m. sausio 10 d. Daiktų apžiūros protokole, fotolentelėje užfiksuota plentinio dviračio ,,Scott Foil 10“, 2021 metų modelis, apžiūra. Dviratis metalinis, juodos spalvos. Ant dviračio rėmo dešinės pusės matomas baltos spalvos užrašas „N.“, pilkos spalvos užrašas ,,(duomenys neskelbtini)“, ant dviračio rėmo pritvirtintas dėklas gertuvei. Dviračio sėdynė šviesiai rudos spalvos. Ant dviračio sėdynės metalinio strypo matomas pritvirtintas elektrinis raudonos spalvos šviestuvas. Ant dviračio vairo, šalia kairės rankenos, pritvirtintas elektrinis baltos spalvos šviestuvas. Ant dviračių pedalų baltos spalvos užrašai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ Dviračio padangos „Schwalbe One“ modelio, padangų apvadas oranžinės spalvos, pačios padangos juodos spalvos. Šviesą atspindinčių atšvaitų ant dviračio nėra. Ant rėmo apačios priklijuotas baltos spalvos lipdukas, kurio fone matomas juodos spalvos barkodas, po kuriuo matomas dviračio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Pažeidimų ant dviračio korpuso ir kitų dalių nematoma. Apžiūrimas apsauginis dviratininko šalmas „Specialized“, modelis „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrimas šalmas juodos, pilkos, baltos spalvų. Vidus violetinės spalvos. Ant šalmo vienos ir kitos pusės šonų matomi baltos spalvos užrašai „(duomenys neskelbtini)“, dešinėje pusėje esantis tekstas „(duomenys neskelbtini)“ nusitrynęs, matomos tik raidės: P, E, C, I, E, D, kitos raidės nusitrynusios arba visiškai, arba yra matomi tik jų fragmentai. Šalmo gale, kairėje ir dešinėje pusėje, matomi baltos spalvos užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Šalmo išorė plastmasinė, šonai pilkos spalvos, viršus baltos spalvos. Vidus po plastmase iš polistireno medžiagos, juodos spalvos. Polistirenas sutrūkęs dešinėje pusėje, priekinėje pusėje. Dešinėje pusėje sutrūkęs penkiose vietose. Priekinėje pusėje sutrūkęs vienoje vietoje. Šalmo dešinės pusės plastmasinis šonas ir galinė plastmasinė dalis sulankstyta, matomi įbrėžimai. Visa plastikinė šalmo dalis yra atspindinti šviesą. Šalmo vidus plastikinis, su medžiaginiais paminkštinimais, kurie yra violetinės spalvos. Apžiūrimi dviratininko „(duomenys neskelbtini)“ šortai „(duomenys neskelbtini)“. Šortai tamsiai mėlynos spalvos. Ant dešinio šortų šono klešnės matomas šviesą atspindintis užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Ant kairės šortų klešnės matomas šviesą atspindintis stačiakampio formos ženklas. Klešnių galai margi, dryžuoti rožinės spalvos juostelėmis, atspindintys šviesą. Ant galinės šortų dalies, ties užpakaliu, matomas toks pats šviesą atspindintis ženklas kaip ir ant kairės šortų klešnės. Dviratininko šortai yra su petnešomis. Ant šortų apgadinimų nematoma. Apžiūrimi plento dviračių sporto marškinėliai „(duomenys neskelbtini)“. Marškinėliai juodos spalvos, marškinėlių viršus, ties pečiais salotinės spalvos, Ant abiejų pečių matomi šviesą atspindintys užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Ant kairio ir dešinio marškinėlių šono matomi šviesą atspindintys užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Ant marškinėlių nugaros apatinės dalies matoma šviesa atspindinti linija, virš jos piramidės forma išdėlioti šeši šviesą atspindintys taškai, ženklelis, ties nugaros viduriu matoma einanti salotinės spalvos linija, po ja juodos spalvos kišenė. Tiek priekinėje, tiek galinėje marškinėlių dalyje, krūtinės zonoje, matomi išdėlioti smulkūs, šviesą atspindintys taškeliai. Ant marškinėlių apgadinimų nematoma. Apžiūrimi dviratininko batai „(duomenys neskelbtini)“, modelis „(duomenys neskelbtini)“. Batų spalva juoda, pilka, su raudonais akcentais, juostelėmis, apvedimais. Bato liežuvėlio išorinė pusė juodos spalva, vidinė pusė raudonos spalvos. Batų išorinėse pusėse, ties šonais, blizgiu pilkos spalvos užrašai „(duomenys neskelbtini)“, batų išorinių šonų galuose matomi užrašai „(duomenys neskelbtini)“, teksto dalis „(duomenys neskelbtini)“ raudonos spalvos, teksto dalis „(duomenys neskelbtini)“ pilkos spalvos. Bato padai juodos spalvos, klipsai, pado priekis ir galas raudonos spalvos. Batas užsegamas trejomis lipniomis juostelėmis, ant pirmų nuo batų priekio juostelių matomas pilkos spalvos užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Kairiojo bato išorinės pusės priekinėje dalyje ir bato gale matomi nubraižymai, nubrozdinimai. Dešiniojo bato priekis nubraižytas. Ant batų galinės dalies galo, matomi pailgi šviesą atspindintys atšvaitai (I t., b. l. 79-97).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad G. N. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio peties-žasto srityje, dešinio žastikaulio didžiojo gumburo lūžis (avulsija). G. N. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl žastikaulio lūžio sveikata jam sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad G. N. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku (I t., b. l. 31-32).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad G. N. nustatyta: poodinės kraujosruvos dešinio peties-žasto srityje; dešinio žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžis (avulsija) su dešinio peties sąnario kontraktūra. G. N. nustatytas smegenų sukrėtimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįsta objeklyviais neurologiniais traumavimo požymiais. G. N. nustatyti kūno sužalojimai (pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės) visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymų, kadangi dėl žastikaulio lūžio sveikata jam sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Remiantis turimais medicininių dokumentų duomenimis, sveikatos sutrikdymo mastas, dėl G. N. nustatytų kūno sužalojimų, (pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles) nesikeičia, kadangi 2024 m. balandžio 3 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos duomenimis, po taikyto gydymo, dešinio peties sąnario judesiai pilnos amplitudės, nežymiai ribotas rankos atvedimas už nugaros, raumenų jėga dešinėje rankoje artimojoje dalyje 4-5 balai ir tolimojoje dalyje 5 balai (kai 5 balai yra maksimalus įvertinimas) (I t., b. l. 186-187).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad prieš palikdamas eismo įvykio vietoje matomus pėdsakus automobilis „BMW 520“ važiavo apie 128,0 km/h greičiu (I t., b. l. 192-194).

Vairuotojų registro išrašas įrodo, kad P. J. vairavimo teisę įgijo (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 58).

Dėl kaltės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą ar pažeidimus ir kad dėl būtent šio pažeidimo ar pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi objektyviai BK 281 straipsnio 1 dalis pasireiškia veika (konkrečiais KET pažeidžiančiais veiksmais ar neveikimu), padariniais (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių.

Anksčiau nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis P. J., 2023 m. rugpjūčio 6 d. apie 22.02 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) 4 km. 200 m., vairuodamas transporto priemonę „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126, 127, 131.2 punktų reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 p.), viršijo leistiną greitį (KET 127 p. 131.2), tai yra važiavo keliu su asfalto danga 128 km/h greičiu, kur pradedantiesiems vairuotojams leidžiama važiuoti ne didesniu 80 km/h greičiu, atsižvelgdamas į greitį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę (KET 126 p.) ir atsitrenkė į dviratį, vairuojamą G. N., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio dviratininkui G. N. padarytos poodinės kraujosruvos dešinio peties-žasto srityje, dešinio žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžis (avulsija) su dešinio peties sąnario kontraktūra, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ši kaltinamojo veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis P. J. ir jo gynėjas prašė perduoti P. J. jo brolio P. J. atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Į bylą yra pateiktas P. J. 2025 m. kovo 17 d. prašymas dėl laidavimo (t. 2, b. l. 193-196).

Pretendentas tapti laiduotoju P. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su P. J. yra broliai dvyniai. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o P. J. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau kiekvieną dieną bendrauja, kalbasi telefonu. Pažymėjo, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), tačiau nuo balandžio mėnesio grįš gyventi į (duomenys neskelbtini) visam laikui, nes jo šeimoje gims kūdikis. Nurodė, kad su P. J. bendrauja kaip geriausi draugai, po įvykio brolis jam iš karto paskambino ir viską papasakojo, tuo metu brolis buvo šoke dėl to, kas įvyko. Nurodė, kad šiuo metu P. J. jaučiasi blogai, jaučia didelę kaltę. P. J. mano, kad gali padėti savo broliui kalbėdamas su juo. Nurodė, kad pats vairuoja, vairavimo teisę yra įgijęs (duomenys neskelbtini), yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl automobilio draudimo neturėjimo, baudą yra sumokėjęs. Praeityje jis yra padaręs avariją su tuo pačiu automobiliu, kaip ir jo brolis P..

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

Kaltinamasis P. J. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas, 2017 m. gegužės 12 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 38 straipsnį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymo (II t., b. l. 46-48), baustas administracine tvarka už tai, kad važinėjo su automobiliu, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, garsiai klausėsi muziką (II t., b. l. 49-55). P. J. yra labai gerai charakterizuojamas (II t., b. l. 56), dirba. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to. Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis P. J. yra jauno amžiaus bei turintis nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis, kaip nurodė teismo posėdžio metu dirba pas S. J., prie pastolių statymo. Apie jo darbą patvirtina LITEKO sistemoje patikrinti registro duomenys. Kaltinamasis jausdamas atsakingą požiūrį į teismo procesą, į savo atsakomybę, atsisakė darbo užsienyje ir grįžo gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini). Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad P. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018).

Teismo vertinimu P. J. yra būtent toks asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pateikęs P. J. yra kaltinamojo brolis, su kuriuo kaltinamasis sutaria labai gerai. P. J. teisiamojo posėdžio metu ir prašyme nurodė, kad su broliu augo nuo pat gimimo, jie yra dvyniai ir labai gerai vienas kitą jaučia, su P. visuomet bendraudavo, dažnai ir visomis temomis, brolis nuo jo nieko neslepia. Jie atvirai apie viską bendrauja, todėl gali daryti P. teigiamą įtaką, kadangi šis jo visada išklauso ir atsižvelgia į nuomonę bei prašymus. Nurodė, kad P. supranta, ką padaręs, supranta, kad pasielgė neapgalvotai ir tokiu būdu sukėlė nemalonumų bei nepatogumų visai savo šeimai. Savo šeimos P. atsiprašė, savo klaidą suprato, iš jos pasimokė ir pasižadėjo daugiau nebenusikalsti ir būti atidus bei atsargus kelyje. P. J. nėra teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Pretendento tapti laiduotoju baustumas už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus kelia abejonių dėl jo tinkamumo tapti laiduotoju, tačiau baudos yra sumokėtos, todėl sprendžiama, kad P. J. suprato savo netinkamo elgesio pasekmes. P. J. teisiamojo posėdžio metu palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą, nes jis gali daryti ir daro teigiamą įtaką savo broliui P. J., kuris jo pagalbą priimą bei jo nuomonės įsiklauso. Pažymėtina, jog laiduotojo patikimumas vertinamas atsižvelgiant į tai, kiek savo paties gyvenimu, autoritetu, savo moralinėmis nuostatomis laiduotojas galės daryti teigiamą įtaką asmeniui, kuris atleidžiamas nuo atsakomybės. Nagrinėjamu atveju galima spręsti, kad laiduotojas gali savo labai artimu ryšiu (brolis dvynys), elgesiu (dirba, turi faktinę šeimą, laukiasi kūdikio, ketina grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini)) daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Visos šios aplinkybės rodo, kad P. J. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo broliui kaltinamajam P. J..

Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo neigiamą požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, artimus santykius su broliu, brolio pasiryžimą prisiimti atsakomybę, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis, teismo sprendimu perdavus jį brolio P. J. atsakomybėn, nedarys naujų teisės pažeidimų ir nebenusikals, o brolis savo elgesiu ir kasdieniniu bendravimu turės jo elgesiui teigiamą įtaką. Laidavimo terminas nustatytinas 1 (vieniems) metams.

Teismo vertinimu, pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojo ir kaltinamojo motyvacija nenusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs. Įvertinus kaltinamojo ir laiduotojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, yra pagrindas manyti, kad laidavimo tikslai bus pasiekti neskiriant užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis), nes pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti.

Dėl civilinio ieškinio

Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis G. N. prašė priteisti jam iš civilinių atsakovų 20 800 Eur neturtinės žalos ir 12 134,32 Eur turtinės žalos atlyginimą (I t., b. l. 128-148).

Nukentėjusysis G. N. 2025 m. kovo 18 d. teisiamojo posėdžio metu patikslino civilinį ieškinį ir nurodė, kad po autoįvykio jau 19 mėnesių gydosi patirtus sužalojimus, kenčia skausmus, judėjimo suvaržymus, įvairiausius nepatogumus, nemigą, baimę, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą, stresą, sumažėjo bendravimo galimybės, atsirado greitas nuovargis. Nurodė, kad 19 mėnesių negali savęs savarankiškai išlaikyti, negali susirasti darbo, išvykti į užsienį dirbti, sportuoti, atstovauti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miesto dviračių lenktynėse, (duomenys neskelbtini) plento čempionatuose, kuriuose dalyvavo nuo 2015 metų. Jis negali žaisti lauko tenisą, krepšinį, badmintoną, slidinėti lygumų slidėmis, dalyvauti šunų bėgimo varžybose, apsunkintas motociklo ir automobilio vairavimas. Prašo priteisti 19 700 Eurų neturtinę žalą. Dėl turtinės žalos nurodė, kad atlikus dviračio patikrą buvo nustatyta sugadintų detalių suma - 4 676 Eur, darbų suma 120 Eur, dviračio gedimų nustatymui, patikros akto surašymui išleista 80 Eur. Nurodė, kad draudimas už sugadintas dviračio dalis išmokėjo 2 800 Eur, už dviratininko batus ir šalmą išmokėjo 22 Eur ir 25 Eur. Pažymėjo, kad padėvėtų dalių rinkoje nėra galimybės nusipirkti dviračio detalių, todėl jam neatlygintina turtinė žala yra 2 134 Eur. Taip pat nurodė, kad per tą 19 mėnesių laikotarpį galimai galėjo gauti bent minimalias darbo užmokesčio pajamas, galėjo įsidarbinti už minimalų atlyginimą, tačiau po autoįvykio negalėjo niekur įsidarbinti, todėl prašo priteisti 10 000 Eur turtinės žalos kaip negautas pajamas. Prašo priteisti iš viso 12 134 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų

Nukentėjusiajam žala buvo padaryta eismo įvykio metu, kaltinamajam vairuojant automobilį. Automobilis buvo apdraustas (duomenys neskelbtini), todėl žalos atlyginimas yra priteistinas iš civilinio atsakovo.

Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) 2024-09-20 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad dėl 2023 m. rugpjūčio 6 dienos eismo įvykio G. N. iš viso išmokėjo 11 392,83 Eur. Šią sumą sudaro: neturtinė žala - 6300 Eur; gydymosi išlaidos - 274,25 Eur, apgyvendinimo išlaidos - 1891 Eur, kuro išlaidos 75,40 Eur, už sugadintą dviratį —2852,18 Eur. Civilinis atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose informavo, jog draudimo bendrovėje buvo atliktos nuostolio skaičiavimo procedūros dėl sugadinto dviračio bei eismo įvykio metu dėvėtos aprangos. Nukentėjusysis pateikė defektų aktą, kuriuo remiantis buvo paskaičiuota: dviračio remontas: 3 963,64 Eur be PVM, draudimo bendrovėje paskaičiuotas nusidėvėjimas (30%, dviratis pirktas 2020 m.): -1159,34 Eur be PVM; Atlyginta suma: 2 804,30 Eur be PVM, šalmas: 101,50 Eur, nusidėvėjimas 75,00% (šalmas pirktas 2016 m), atlyginta suma: 25,38 Eur. Batai - 90,00 Eur, nusidėvėjimas 75,00% (batai pirkti 2016 m.), atlyginta suma: 22,50 Eur.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 15 punktas numato, kad „žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.

Nukentėjusysis prie civilinio ieškinio pateikė dviračio Scott Foil 10, 2018 metų modelis patikros aktą (t. I, b. l. 139) kuriame nurodyta, kad dviračio remontas, t.y. naujos detalės kainuos 4676 Eur, keitimo darbai – 120 Eur. Iš viso 4796 Eur. Iš civilinio atsakovo rašytinių paaiškinimų matyti, kad už dviračio sugadinimą draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiajam 2804,30 Eur. Taigi, dėl dviračio sugadinimo turi būti atlyginama už detalių vertę ir remonto išlaidas, todėl G. N. papildomai priteistina 1991,70 Eur už dviračio remontą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo (2018 10 24 nutarimo Nr. 1059 redakcija, galiojusi nuo 2018-11-01 iki 2024-07-30) 14 punktas numato, kad ,,Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės“. Teismo vertinimu, teisingai eismo įvyki metu dviratininko šalmas ir batai buvo sunaikinti, jų remontas nėra galimas, todėl turtinės žalos atlyginimas skaičiuojamas pagal vertę iki eismo įvykio. Šiuo atveju dviratininko šalmas ir batai buvo pirkti 2016 metais, taigi iki eismo įvykio jie buvo naudoti septynerius metus, todėl pagrįstai nuskaičiuotas šių daiktų nusidėvėjimas. Teismas sutinka su civilinės atsakovės vertinimu ir pripažįsta, kad už šalmą išmokėtas 25,38 Eur, o už batus išmokėtas 22,50 Eur žalos atlyginimas yra pagrįstas. Už šiuos daiktus papildomos išmokos nepriteistinos. Prie 2025-03-10 rašytinių paaiškinimų nurodyta, kad G. N. buvo išmokėta 80 Eur už dviračio defektavimo išlaidas.

Nukentėjusysis prašo atlyginti jam 10 000 Eur negautas pajamas.

Civilinis atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovė 2024 m. spalio 30 dienos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjęs asmuo kreipėsi į draudimo bendrovę dėl negautų pajamų, tačiau jis nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jo gautas pajamas iki eismo įvykio, todėl bendrovė nemato galimybių atlyginti jo prašomą 10 000 Eur žalą, kaip negautas pajamas.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iki įvykio niekur nedirbo ir nuo 2023 metų kovo mėnesio buvo registruotas užimtumo tarnyboje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką negautos pajamos yra apskaičiuojamos remiamasi įstatymo normomis dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo. Šiuo atveju negautos pajamos turi būti skaičiuojamos pagal G. N. gautą vidutinį darbo užmokestį iki 2023 m. rugpjūčio 6 d. įvykio, tačiau G. N. iki šio įvykio nedirbo apie pusę metų, todėl negalima spręsti ar jis būtų dirbęs ir po įvykio, jeigu nebūtų buvęs sužalotas. Nėra įrodyta, kad praktiškai (o ne teoriškai „galėjo uždirbti“) susidarė negautos pajamos. Teismas sprendžia, kad G. N. nepagrįstai prašo priteisti 10 000 Eur turtinę žalą kaip negautas pajamas, todėl, civilinis ieškinys dalyje dėl 10 000 Eur turtinės žalos (negautų pajamų priteisimo) netenkintinas.

Taigi, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies - 1991,70 Eur už dviračio remontą.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą vertina 25 000 Eur. Išskaičiuoja gautą iš draudimo neturtinės žalos dydį ir prašo papildomai priteisti 19 700 Eur.

Civilinis atsakovas nurodė, kad G. N. yra išmokėtas 6 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Vertinant G. N. patirtos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad jam eismo įvykio metu padarytos poodinės kraujosruvos dešinio peties-žasto srityje, dešinio žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžis (avulsija) su dešinio peties sąnario kontraktūra, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šio sveikatos sutrikdymo G. N. gydosi labai ilgai, 19 mėnesių. Kaip pats nukentėjusysis nurodė, jis kenčia skausmus, judėjimo suvaržymus, įvairiausius nepatogumus, nemigą, baimę, dvasinius išgyvenimus, taip pat negali atstovauti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miesto dviračių lenktynėse, (duomenys neskelbtini) plento čempionatuose, kuriuose dalyvavo nuo 2015 metų. Neabejojama, kad G. N. patyrė žymius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, tai yra jo patirta neturtinė žala yra žymi.

Dėl eismo įvykio pasekmių Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) IV teritorinio skyriaus 2024-02-06 sprendimu G. N. nustatė 50 procentų dalyvumo lygį nuo 2024-02-02 iki 2024-08-01 (t. I, b.l. 117-119). Nukentėjusysis paaiškino, kad jis turėjo dviratininko licenciją, iki eismo įvykio dalyvaudavo plento dviračių lenktynėse (t. I, b. l. 101-108, 133-136), o po sužalojimo (dešinio žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžis (avulsija) su dešinio peties sąnario kontraktūra) eismo įvykio metu jis nebegali tęsti šios veiklos, bei apsunkintas jo dalyvavimas kitose aktyviose veiklose. Teismas sprendžia, kad dėl eismo įvykio G. N. ne tik patyrė skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, tačiau visiškai pasikeitė jo kasdienybė, jis nebegali užsiimti mėgstama veikla, jis nebegali dalyvauti dviračių varžybose, siekti aukštesnių tikslų, todėl draudimo bendrovės išmokėta neturinės žalos išmoka pripažįstama nepakankama. Tačiau jo prašoma priteisti papildoma neturtinės žalos atlyginimo suma – 19 700 Eur, kai jau yra išmokėta 6 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo išmoka, būtų pernelyg didelė, atsižvelgiant į teismų praktiką šios kategorijos bylose. Teismo vertinimu, nukentėjusiajam papildomai priteistina 6 000 Eur neturtinės žalos išmoka.

Kaltinamojo P. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaip aptarta anksčiau, yra pagrindas P. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį bei gali būti skiriamos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui, visais atvejais, kai padaromas BK 281, 281¹ straipsniuose numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą.

Prokuroras siūlo kaltinamajam paskirti vairavimo teisės atėmimą vieneriems metams. Sprendžiant dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo pradedantis vairuotojas, neturintis dvejų metų vairavimo stažo ir elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, vairuodamas mašiną važiavo 128 km. per valandą greičiu, kai jo važiavimo greitis turėjo būti iki 80 km. per valandą, taigi jis itin šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, greitį viršijo beveik 50 km per valandą, eismo įvykio metu nesunkiai sužalojo žmogų, todėl siekiant užtikrinti saugumą kelyje, yra pagrindas paskirti jam vairavimo teisės atėmimą minimaliam terminui – vieneriems metams.

Taip pat taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – minimalaus dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – 10 MGL – 500 Eur.

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, - plento dviratis, dviratininko šalmas, dviratininko (duomenys neskelbtini) šortai, plento dviračių sportiniai marškinėliai, dviratininko batai, saugomi pas G. N., grąžintinas savininko G. N. neribotam disponavimui.

Kaltinamajam P. J. nepaskirta kardomoji priemonė. Baigus nagrinėti baudžiamąją bylą kardomoji priemonė neskirtina.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba2025-03-19 pateikė pažymą, kad už G. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 764,58 Eur išlaidas. Kaltinamąjį pripažįstant kaltu dėl veikos padarymo prieš nukentėjusįjį G. N., iš jo priteistinos valstybės turėtos išlaidos nukentėjusiojo pagalbai apmokėti – 764,58 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 ir 301-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo P. J. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, P. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis, P. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL – 500 Eur (penkių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti šią įmoką.

Kaltinamajam P. J. neskirti kardomosios priemonės.

Priteisti iš P. J. valstybei 764,58 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 58 ct.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) G. N. 1991,70 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų devyniasdešimt vieno euro 70 ct) eurų) turtinės žalos atlyginimą ir 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: plento dviratis, dviratininko šalmas, dviratininko (duomenys neskelbtini) šortai, plento dviračių sportiniai marškinėliai, dviratininko batai, - saugomus pas G. N., grąžintinas savininko G. N. neribotam disponavimui.

Išaiškinti P. J., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde (BPK 313 straipsnis).