Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-962-866/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-19
Bylos Nr.: e2A-962-866/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-39250-2017-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Laima Ribokaitė
Atsakovas: J. P.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-962-866/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39250-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės,

apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lygmuo“ ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo bei atsakovės J. P. priešieškinį ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lygmuo“ dėl ieškovės vienašališkai pasirašyto 2016-08-08 atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Lygmuo“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. P. 2 032,45 Eur skolą, 109,62 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad UAB „Lygmuo“ ir atsakovė 2015-07-02 sudarė statybos-rangos sutartį, pagal kurią ieškovė atliko apšiltintos stogo konstrukcijos montavimo darbus vienbučiame atsakovės gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Šalys sutarė dėl 25 576,98 Eur darbų kainos. Darbai buvo baigti ir UAB „Lygmuo“ 2016-08-08 atsakovei pateikė atliktų darbų aktą, pažymą apie atliktų darbų vertę ir sąskaitą faktūrą 2 232,45 Eur sumai, kadangi iki tos dienos likusią darbų kainą atsakovė apmokėjo. Atsakovė formaliais pagrindais žodžiu atsisakė pasirašyti 2016-08-08 atliktų darbų aktą ir nesutiko apmokėti likusią darbų kainą. Atsakovė žodžiu nurodė darbų trūkumus, kurie iš esmės nebuvo ieškovės veiklos rezultatas, dėl to aktas buvo pasirašytas tik ieškovės ir 2016 m. rudenį šalys žodžiu sutarė, kad atsakovė apmokės 2 032,45 Eur sumą, t. y. 200 Eur mažiau nei pagal 2016-08-08 sąskaitą faktūrą. UAB „Lygmuo“ pateikė tarpusavio skolų suderinimo aktą 2016-11-30 datai. Atsakovei paštu buvo išsiusti dokumentai, bet atsakovė įsiskolinimo neapmokėjo. Atsakovė pažeidė sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovė taip pat turi sumokėti šalių sutarties 8.2.1. punkte numatytus 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną, kurie sudaro 109,62 Eur ir yra paskaičiuoti už 180 dienų.

Atsiliepimas

3. Atsakovė J. P. atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovė pagal šalių sutartį darbus turėjo atlikti iki 2015-09-07, tačiau savo įsipareigojimų laiku neįvykdė. Atsakovės netenkino ieškovės 2015-11-12 atliktų darbų kokybė, todėl 2016-02-15 buvo surašytas defektinis aktas. Ieškovė akte nurodytų trūkumų nepašalino, dėl ko atsakovė inicijavo namo apžiūrą ir statybos techninės priežiūros inžinierius R. B. pateikė 2017-01-07 techininę ataskaitą Nr. 1, kurioje buvo užfiksuoti ieškovės atliktų darbų trūkumai. Atsakovės namo būklė taip pat buvo užfiksuota ir antstolio D. Š. 2017-02-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Ieškovei teigiant, jog visi jos atliktų darbų trūkumai yra pašalinti, o atsakovės priekaištai nėra susiję su jos atliktais darbais, atsakovė kreipėsi į ekspertą Darių Kalibatą dėl atsakovės namo stogo įvertinimo. Ekspertas pateikė 2017-12-18 vertinimo aktą, kuriame konstatuoti defektai, kurių ištaisymui reikės atlikti darbų už 2 538 Eur. Atsakovė nepasirašė 2016-08-08 atliktų darbų akto, nes ieškovės atlikti darbai jai nebuvo perduoti, ieškovė darbus atliko nekokybiškai ir apie defektus buvo informuota 2016-02-15 defektiniu aktu, 2017-01-07 technine ataskaita Nr. 1 bei 2017-02-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, o tai, kad defektai nėra pašalinti, įrodo 2017-12-18 vertinimo aktas.

Šalies argumentai

4. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2016-08-08 atliktų darbų aktą už 2016 m. rugpjūčio mėnesį, atmesti ieškovės ieškinį, priteisti atsakovei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad pagrįstai nepasirašė ieškovės parengto akto, ieškovės atliktų statybos rangos darbų defektai nepašalinti iki šiol. Pagal 2015-07-02 statybos rangos sutartį, ieškovei kilo prievolė atlikti apšiltintos stogo konstrukcijos montavimo darbus ne tik kokybiškai, bet ir laiku, tai yra ne vėliau kaip 2015-09-07. Ieškovė savo sutartinės prievolės laiku neįvykdė ne dėl atsakovės kaltės. Atsakovė 2015-07-02 ir 2015-07-03 sumokėjo ieškovei 50 procentų visų jai priklausančių pagal sutartį atlikti darbų kainos, tai yra 12 800 Eur. Ieškovė atsakovės sąskaita sutaupė ir pasipelnė, pakeitė stogo konstrukcijai apšiltinti panaudodama statybos techniniame projekte nenumatytą, pigesnę izoliacinę medžiagą. Dėl tinkamai ir laiku ieškovės neįvykdytos prievolės, atsakovė negali iki šiol naudotis gyvenamuoju namu savo šeimos gyvenimo ir buities tikslais, nes iki šiol nėra pašalinti ieškovės padaryti apšiltintos stogo konstrukcijos montavimo defektai. Atsakovei nieko nebuvo žinoma apie ieškovės neva 2017 m. rugpjūčio metais atliekamus statybos rangos darbus atsakovei nuosavybės teise priklausančiame name – sutarties įvykdymo terminas buvo pasibaigęs ir su ieškove buvo bendraujama tik defektų šalinimo klausimais, ieškovė buvo perdavusi atsakovei statybos darbų žurnalą. Atliktų darbų rezultato perdavimą privalo inicijuoti rangovas. Kadangi ieškovė ne dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių neperdavė atsakovei atliktų darbų rezultato, atsakovė darbų rezultato nepriėmė bei juo nesinaudojo ir nesinaudoja, o ieškovė neturėjo pagrindo teikti užsakovui pasirašyti aktą ir vėliau jį vienašališkai pasirašyti. Atsakovė negalėjo pasirašyti ginčijamo akto dar ir dėl tos priežasties, kad ieškovės menamai atlikti statybos rangos darbai, kuriuos ji nurodė ginčijamame akte, nebuvo užfiksuoti statybos darbų žurnale. Šalių statybos rangos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Ieškovė pažeidė vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojamą rangovo pareigą suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančiai užsakovo interesus, sudaryti. Ieškovė, teikdama atsakovei pasirašyti sutartį nuslėpė nuo atsakovės informaciją apie savo finansinę būklę, neatskleidė tikros padėties apie galimybę sutartyje nustatytu terminu baigti statybos rangos darbus ir perduoti statybos darbų rezultatą atsakovei, pasinaudodamas atsakovės patirties, specialių žinių stoka, parengė tokią sutartį, kurios pagrindu iš karto, praktiškai neatlikusi jokių statybos rangos darbų, gavo iš atsakovės beveik visą statybos rangos darbų kainą ir tokiu būdu įgijo nepateisinamą pranašumą prieš atsakovę.

Atsiliepimas

6. Ieškovė su atsakovės patikslintu prieškieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pagal šalių sutarties nuosatas, jei sutarties vykdymo metu atsakovė pastebėtų darbų trūkumus, ji apie juos turėtų nedelsiant pranešti ieškovei ir pareikalauti juos ištaisyti. Sutarties vykdymo metu darbai buvo atlikti ir pataisyti, o po darbų perdavimo (2016-08-08) atsakovė nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl darbų kokybės. Visas pretenzijas dėl tariamai nekokybiškų darbų atsakovė pradėjo reikšti tik tuomet, kai ieškovė kreipėsi dėl skolos iš atsakovės priteisimo. 2016-08-08 atsakovei buvo išsiųsti visi ieškovės atliktus darbus patvirtinantys dokumentai, tačiau jokios pretenzijos dėl darbų kokybės iš atsakovės pusės nebuvo pateiktos, kaip to reikalauja sutarties 6.2, 6.3 punktai, todėl darbai pagal sutartį buvo atlikti tinkamai ir kokybiškai. Priešingai nei teigia atsakovė, visi sutarties vykdymo metu buvę darbų trūkumai buvo pašalinti ir perduoti atsakovei, darbų defektai buvo taisomi sutarties vykdymo metu. Aplinkybė, jog ieškovės atlikti darbai neįforminti statybos darbų žurnale, tik parodo atsakovės nesąžiningą vengimą atsiskaityti už jos naudai atliktus darbus, už įrašus statybos darbų žurnale atsakingi atsakovė ir techninis prižiūrėtojas, o ne ieškovė. Atsakovė privalėjo per 3 darbo dienas nuo pateikimo dienos patikrinti ir pasirašyti atliktų darbų aktą arba pateikti raštišką motyvuotą atsisakymą aktą pasirašyti, tačiau to nepadarė. Dariaus Kalibato 2017 m. vertinimo aktas surašytas tik tuomet, kai ieškovė kreipėsi teisminės pagalbos ir praėjus metams po ieškovės atliktų darbų, o akte nustatyti darbų trūkumai nėra susiję su ieškovės atsakovės naudai atliktais darbais. Atsakovė yra nesąžininga ir siekia išvengti skolos už atliktus darbus priteisimo. Atsakovė priešieškiniu nereiškia reikalavimo sumažinti darbų kainą ir teismas neturi jokio pagrindo sumažinti ex officio sutarties kainą. Ieškovė, siekdama neapsunkinti bylą nagrinėjančio teismo, nedidinti bylinėjimosi išlaidų, neprieštaravo atsakovės finansinio kreditorinio reikalavimo patvirtinimui ieškovės bankroto byloje, tačiau finansinio kreditorinio reikalavimo tvirtinimas nėra ieškovės atliktų atsakovei darbų defektų pripažinimas ir šios bylos nagrinėjimui įtakos neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, atsakovės patikslintą priešieškinį atmetė ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2 032,45 Eur skolos, 109,62 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 448 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 20,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

8. Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį ir atmesdamas atsakovės patikslintą priešieškinį, nurodė, kad vienašališkai UAB „Lygmuo“ pasirašytas atliktų darbų aktas sudarytas 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau pretenzijas dėl ieškovės atliktų statybos darbų kokybės atsakovė pradėjo reikšti tik ieškovei pateikus ieškinį. Atsakovė pripažįsta aplinkybę, jog 2016 m. rugpjūčio mėnesį atliktų darbų aktą buvo gavusi, tačiau jokių pastabų, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės akte nebuvo nurodyta. Kritiškai vertinamas antstolio D. Š. 2017-02-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kadangi atsakovės gyvenamasis namas apžiūrėtas ir faktinių aplinkybių protokolas surašytas praėjus daugiau negu pusei metų nuo statybos darbų atlikimo, pridėtų nuotraukų kokybė nėra pakankamai gera, kyla abejonių ar turi antstolis pakankamą kvalifikaciją statybų srityje, be to, neaišku kaip visą tą laiką buvo prižiūrimas gyvenamasis namas (ar buvo patalpos tinkamai šildomos ir t. t.). Dariaus Kalibatos 2017-12-18 vertinimo aktas nėra laikomas eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme ir jis taip pat vertinamas kritiškai – aktas surašytas praėjus 1,5 metams nuo ieškovės atliktų statybos darbų, gyvenamasis namas apžiūrėtas ir aktas surašytas atsakovės užsakymu, nėra jokių duomenų, kad apžiūroje dalyvavo ieškovės atstovas, kad ieškovei buvo suteikta galimybė išdėstyti savo argumentus ir pastabas dėl akto išvadų, o Darius Kalibatas teismui nurodė, jog su gyvenamojo namo projektu bei Statybos darbų žurnalu Nr. 1 nebuvo susipažinęs, be to nėra duomenų apie tai, kaip buvo prižiūrimas gyvenamasis namas nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio, iš akto tik akivaizdžiai matyti, kad name nėra gyvenama. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Statybos darbų žurnalas Nr. 1 nuo 2015 m. spalio mėnesio buvo pas atsakovę, todėl jokie įrašai apie atliekamus statybos darbus negalėjo būti daromi, o stogo konstrukcijai apšiltinti buvo naudojamos tinkamos kokybės statybinės medžiagos. Aplinkybė, kad BUAB „Lygmuo“ bankroto administratorius patvirtino atsakovės finansinį kreditorinį reikalavimą UAB „Lygmuo“ iškeltoje bankroto byloje, nesuponuoja išvados, kad ieškovė pripažino atliktų darbų trūkumus. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė atliko šalių sutartyje numatytus darbus, ir pašalino visus 2016-02-15 defektiniame akte nurodytus stogo įrengimo darbų trūkumus, o atsakovė neįrodė, jog buvo pagrindas atsisakyti priimti atliktus darbus ir atsisakyti pasirašyti atliktų darbų aktą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Atsakovė J. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Lygmuo“ ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovės patikslintą priešieškinį.

10. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovės ir atsakovės ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, todėl teismas turėjo būti aktyvus ir neturėjo teisės netenkinti atsakovės prašymo prijungti prie bylos įrodymą – statybos techninio prižiūrėtojo V. K. parengtą 2016-02-15 defektinį aktą. Teismui nepagrįstai atsisakius priimti 2016-02-15 defektinį aktą, buvo pažeistos atsakovės teisės į sąžiningą teismą, susiaurintos įrodinėjimo galimybės. Taip pat teismo sprendimas priimtas neteisingomis, prieštaringomis, nepatikrintomis išvadomis ir prielaidomis. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pretenzijas ieškovei dėl atliktų darbų kokybės atsakovė pradėjo reikšti tik ieškovei pareiškus ieškinį, kadangi civilinė byla teisme iškelta 2017-10-26, pretenzijos ieškovei buvo pareikštos 2016-02-15 defektiniu aktu ir statinio techninės priežiūros inžinieriaus R. B. 2017-01-07 surašyta technine ataskaita Nr. 1. Dariaus Kalibatos 2017-12-18 vertinimo aktas paneigia ieškovės teiginius, jog buvo ištaisyti ieškovės atliktų darbų defektai, šiuo aktu nustatytos defektų pašalinimo išlaidos, todėl teismas, kritiškai vertindamas nurodytą aktą, iš esmės kritiškai vertino ir Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria šios išlaidos buvo patvirtintos kaip atsakovės finansinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar atliktų darbų akte už 2016 m. rugpjūčio mėnesį yra padaryta žyma apie atsakovės atsisakymą priimti darbų rezultatą, ar ieškovė tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus. Konstatuodamas, jog statybos darbų žurnalas nuo 2015 metų buvo pas atsakovę, teismas rėmėsi tik suinteresuoto liudytojo R. B. abejotinais liudijimais, o spręsdamas, jog gyvenamojo namo stogo konstrukcijai apšiltinti buvo naudojamos tinkamos kokybės statybinės medžiagos, nesivadovavo byloje esančiais įrodymais ir liudytojų parodymais. Nei ieškovė, nei atsakovė byloje neteigė teismo konstatuotos išvados, jog ieškovė 2016 m. rugpjūčio mėnesį taisė darbų defektus – atsakovė apie tokius darbus nežinojo, o ieškovė ir liudytojas R. B. nurodė, jog tai nuo 2015 m. rugsėjo – spalio mėnesio likę neaktuoti darbai. 2016-02-15 defektinio akto byloje nebuvo, todėl teismas negalėjo palyginti atliktų darbų su šiame akte nurodytais jų trūkumais. Statybos darbų žurnale neužfiksuoti statybos darbai, kuriuos ieškovė teigia atlikusi, taip pat neužfiksuoti ir statybos darbų defektų šalinimo darbai. Pagal teisinį regalamentavimą, už Statybos darbų žurnalo perdavimą atsakovei yra atsakinga ieškovė, todėl atsakovė neturi įrodinėti aplinkybių, susijusių su žurnalo perdavimu. Atsakovės priešieškinį teismas atmetė visiškai be motyvų. Atsakovė pagrįstai nepasirašė atliktų darbų akto, kadangi ji nebuvo gavusi pranešimo iš ieškovės apie jos pasirengimą perduoti statybos rangos darbus, ieškovė nesiūlė vykti į objektą, pagal šalių sutartį kartu su atliktų darbų aktu nepateikė panaudotų medžiagų, gaminių atitikties deklaracijų. Aktas buvo pasirašytas tokios teisės neturinčio asmens – projektų vadovo R. R., nors nebuvo pridėti šio asmens įgaliojimus patvirtinantys dokumentai, be to, ieškovė negalėjo vienašališkai pasirašyti atliktų darbų akto, nes jame nebuvo padaryta žyma apie atsakovės atsisakymą priimti darbus, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 6.694 straipsnio 4 dalyje, ir ieškovė netinkamai vykdė savo prievolę perduoti atliktus darbus – darbų atlikimo terminai buvo pažeisti, darbai atlikti nesąžiningai su defektais, defektai neištaisyti. Darbų aktą ieškovė atsakovei atsiuntė jau pasirašytą, todėl taip pasirašytas aktas negali būti prilyginamas darbų aktui, pasirašytam CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

11. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Nurodo, kad atsakovė, nepateiktama jos procesiniuose dokumentuose nurodytų dokumentų, t. y. 2016-02-15 defektinio akto, 2015-11-12 atliktų darbų akto, bei pateikdama nepilną statybos darbų žurnalą (nepateikiant žurnalo priedo – deklaracijos Nr. 6422238 CPR, patvirtinančios, jog stogo konstrukcijai apšiltinti buvo naudojamos tinkamos kokybės statybinės medžiagos), kuriais disponuoja išimtinai atsakovė, bandė suklaidinti bylą nagrinėjantį teismą. Nurodyti dokumentai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl kokybiškai atliktų darbų ir defektų pagal 2016-02-15 defektinį aktą ištaisymo. 2016-02-15 defektiniame akte, priešingai nei viso proceso metu klaidino atsakovė, nurodyti ne 2016-08-08 atliktų darbų akte, iš kurio buvo kildinama skola byloje, nurodyti defektai, o 2015-11-12 atliktų darbų akte nurodyti defektai. 2016-02-15 defektiniame akte nurodytus defektus dėl 2015-11-12 atliktų darbų ieškovė pašalino, todėl atsakovė pilnai atsiskaitė už darbus, nurodytus 2015-11-12 atliktų darbų akte. Galimi trūkumai, kuriais remiasi atsakovė, yra ne ieškovės veiklos rezultatas, o objekte apdailos darbus atlikusio BUAB „Architelio statyba” darbuotojo techninio prižiūrėtojo V. K. vadovaujamų asmenų veiklos rezultatas. Ieškovė pastatė visą namą atsakovei, atsakovė su ieškove ginčo skola neatsiskaitė tik už baigiamuosius darbus. Darbus objekte atliko ne tik ieškovė, tačiau ir kiti asmenys, atlikę apdailos darbus. Ieškovė, atlikusi pagrindinius objekto statybos rangos darbus, statybos darbų žurnalą atidavė atsakovei ir neturėjo jokios pareigos kontroliuoti ir techniškai prižiūrėti atliekamų darbų apimtis, laiką ir kokybę, nes tą daryti sutartimi įsipareigojo atsakovė. Atsakovė, nuo 2015 m. spalio mėnesio turėdama statybos darbų žurnalą savo žinioje, nepadarė įrašo apie ieškovės atliktus baigiamuosius darbus objekte pagal 2016-08-08 atliktų darbų aktą, pažymą apie atliktų darbų vertę ir sąskaitą faktūrą 2 232,45 Eur sumai. Rangos sutartimi atsakovė įsipareigojo pastebėjusi defektus, nedelsiant pranešti ieškovei ir pareikalauti juos ištaisyti, per 3 darbo dienas nuo pateikimo dienos patikrinti ir pasirašyti atliktų darbų aktą arba pateikti raštišką motyvuotą atsisakymą aktą pasirašyti. Pretenzijos dėl darbų kokybės iš atsakovės pusės nebuvo pateiktos kaip to reikalauja sutarties 6.2, 6.3 punktai, taip pat ginčo akte nebuvo padaryta CK 6.662 straipsnio 2 dalyje, 6.694 straipsnio 4 dalyje reikalaujama žyma apie atsisakymą priimti ginčo darbus, kas patvirtina, kad ieškovė darbus pagal šalių rangos sutartį atliko tinkamai ir kokybiškai. Pagal sutartį, darbai turėjo būti atlikti iki 2015-09-07. Ieškovė darbus padarė 2015-11-12, o ginčo akte nurodyti darbai yra baigiamieji, kurių ieškovė dėl nuo jos nepriklausančių objektyvių priežasčių negalėjo atlikti anksčiau, nes objekte dirbo kiti asmenys, atlikę apdailos darbus. Termino praleidimas yra mažareikšmis, neturintis jokios esminės reikšmės atsakovei, be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pastebėjusi, jog darbai atliekami ne pagal sutartyje nustatytus terminus, apie tai pranešė ieškovei, kaip to reikalauja įstatymo nuostatos. Priešingai nei nurodo ir laiko atsakovė, aplinkybė, kad administratorius patvirtino atsakovės finansinį kreditorinį reikalavimą, nesuponuoja išvados, kad ieškovė pripažino atliktų darbų trūkumus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Atsakovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad ieškovė savo prievoles pagal šalių sutartį vykdė netinkamai, darbų rezultato atsakovei neperdavė, darbai buvo su defektais, todėl atsakovė pagrįstai nepasirašė ieškovės 2016-08-08 parengto atliktų darbų akto, o ieškovė, esant tokioms aplinkybėms, neturėjo teisės vienašališkai pasirašyti aktą ir tokiu pagrindu reikalauti priteisti iš atsakovės skolą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka.

Dėl naujų įrodymų

15. Atsakovė prašo priimti naujus įrodymus – statybos techninio prižiūrėtojo inžinieriaus V. K. parengtą 2016-02-15 defektinį aktą. Šį įrodymą atsakovė per klaidą pateikė tik bylos nagrinėjimo iš esmės baigiamojoje stadijoje, kadangi nepastebėjo, jog jo nepateikė teismui kartu su atsiliepimu į ieškovės ieškinį, o teismas nenustatė atsakovei termino trūkumams pašalinti. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas šį įrodymą atsisakė priimti nepagrįstai, be to, juo vis vien vadovavosi sprendime, nors byloje jis nebuvo pateiktas.

16. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos institutas, todėl draudžiama apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus, pateikti naujus įrodymus. CPK 314 straipsnis numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2019-11-12 posėdžio metu atsisakė priimti atsakovės teikiamą įrodymą, t. y. 2016-02-15 defektinį aktą. Teismas sprendė, jog naujų įrodymų prijungimas baigus bylą nagrinėti iš esmės užvilkins bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstai. Pažymėtina, jog tiek atsakovės atsiliepimas, tiek priešieškinis bei apeliacinis skundas yra grindžiamas aplinkybėmis, kurias, atsakovės manymu, įrodo minėtas 2016-02-15 defektinis aktas. Be to, pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą 2019-12-02 sprendimą, sprendimo motyvuose nurodytu aktu vadovavosi (klaidingai nurodęs akto datą). Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nenurodė, jog prieštarauja atsakovės teikiamo įrodymo priėmimui apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės teikiamu nauju įrodymu bei įvertinęs jo vėlesnio pateikimo priežastis, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės teikiamą naują įrodymą priimti ir prijungti prie bylos.

Faktinės bylos aplinkybės

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje nėra ginčo, jog 2015-07-02 UAB „Lygmuo“ ir atsakovė J. P. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. LYGMUO2015/06/25 – 1, pagal kurią UAB „Lygmuo“ įsipareigojo atlikti apšiltintos stogo konstrukcijos montavimo darbus (statybos montavimo darbai) vienbučiame atsakovei J. P. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1 punktas) (I t., e. b. l. 15-16). Šalys sutarė dėl 25 576,98 Eur darbų kainos (Sutarties 2 punktas). Sutarties 4 punkte nustatyta, kad darbai turi būti baigti 2015-09-07. Sutartimi užsakovas (atsakovė) įsipareigojo: kontroliuoti ir techniškai prižiūrėti atliekamų darbų apimtis, laiką ir kokybę (Sutarties 6.1 punktas); pastebėjus defektus, nedelsiant pranešti Rangovui (ieškovei) ir pareikalauti juos ištaisyti (6.2 punktas); per 3 (tris) darbo dienas nuo pateikimo dienos patikrinti ir pasirašyti atliktų darbų aktą arba pateikti raštišką motyvuotą atsisakymą aktą pasirašyti (6.3 punktas). 2016-08-08 atsakovei buvo išsiųsti ieškovės atliktus darbus patvirtinantys dokumentai: 2016-08-08 datos PVM sąskaita-faktūra už atliktus darbus, pažyma apie atliktų darbų vertę už 2016 m. rugpjūčio mėn., atliktų darbų aktas už 2016 m. rugpjūčio mėn. (skardos stogo danga, įrengiant grebėstus, kai karnizo nuosvyra grebėstuojama ištisiniu lentų paklotu, lietvamzdžių surinkimas-sujungimas ir tvirtinimas, dirbant ant pastolių, pakabinamų latakų surinkimas – sujungimas ir tvirtinimas, dirbant ant pastolių, šlaitinių stogų vėjalenčių įrengimas (skardos lentų profilių)), tarpusavio skolų suderinimo aktas 2016-08-08 datai (I t., e. b. l. 19, 24-25). Dokumentai atsakovei išsiųsti registruotu laišku. Tai, kad nurodyti dokumentai atsakovei buvo įteikti, atsakovė neginčija. Pretenzijos dėl darbų kokybės iš atsakovės pusės nebuvo gautos, tačiau 2016-08-08 atliktų darbų aktas už 2016 m. rugpjūčio mėn. pasirašytas tik ieškovės. Byloje taip pat pateiktas 2016-02-15 defektinis aktas, R. B. 2017-01-07 techninė ataskaita Nr. 1 dėl ieškovės atliktų darbų pagal ieškovės ir atsakovės pasirašytas statybos rangos sutartis (I t., e. b. l. 57-61), antstolio D. Š. 2017-02-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (I t., e. b. l. 44-56), Dariaus Kalibato 2017-12-18 vertinimo aktas (I t., e. b. l. 62-86). Vilniaus apygardos teismo 2019-01-02 nutartimi ieškovės bankroto byloje buvo patvirtintas atsakovės 2 537 Eur dydžio finansinis reikalavimas (II t., e. b. l. 4-5).

Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo

19. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.154 straipsnis). Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo principas lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį yra atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis.

20. Statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).

21. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2016-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

22. Nagrinėjamoje byloje statybos rangos šalis – užsakovė – buvo fizinis asmuo, o rangovas – juridinis asmuo (verslininkas). Taigi ieškovės ir atsakovės 2015-07-02 statybos rangos sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Statybos rangos sutarties objektas (apšiltintos stogo konstrukcijos montavimo darbai atsakovės gyvenamajame name) suponuoja, jog statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šalių statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį.

23. Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių) yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime ribojamas sutarties laisvės principas, o greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjas nustato specialias taisykles, užtikrinančias didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą.

24. Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės.

25. Šiuo atveju byloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovės 2016-08-08 atliktų darbų aktą ir ar minėtas aktas buvo ieškovės pagrįstai vienašališkai pasirašytas. Atliktų darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuoja bendrosios statybos rangos normos.

26. Pagal sutartį įgyvendinama rangovo pareiga atlikti statybos rangos darbus ir jų rezultatą perduoti užsakovui atitinka šio pareigą atsiskaityti su rangovu, sumokant sutartyje nurodytą kainą. Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas rangovui privalo sumokėti sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, kai darbai atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.676 straipsnio 2 dalis). Priėmus tinkamai ir laiku atliktą darbų rezultatą atsiranda užsakovo prievolė visiškai atsiskaityti su darbus atlikusiu rangovu.

27. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, jog atsakovė apmokėjo ieškovei dalį visų ieškovei pagal šalių 2015-07-02 sutartį priklausančių atlikti darbų kainos. Tarp šalių kilęs ginčas dėl likusios neapmokėtos ir šalių sutartos 2 032,45 Eur sumos už 2016 m. rugpjūčio mėnesį ieškovės atliktus darbus.

28. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo – perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo – perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

29. Atliktų darbų faktą ir apimtį ieškovė įrodinėja pateiktu vienašališkai ieškovės pasirašytu 2016-08-08 atliktų darbų už 2016 m. rugpjūčio mėnesį aktu. Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti šį aktą negaliojančiu, nes atlikti darbai yra su trūkumais ir atsakovė pagrįstai akto nepasirašė (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi vieningos pozicijos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2007-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-21 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-597/2005; 2007-01-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).

31. Įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

32. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo 2007-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

33. Atsakovė atsisakymą pasirašyti 2016-08-08 atliktų darbų aktą už 2016 m. rugpjūčio mėnesį, visų pirma, grindžia tuo, jog ieškovės atlikti darbai atsakovei nebuvo tinkamai perduoti. Atsakovės teigimu, ieškovė pažeidė sutarties terminus, o statybos darbų žurnale nebuvo užfiksuoti ieškovės 2016 m. rugpjūčio mėnesį atlikti darbai.

34. CK 6.694 straipsnio 1 dalis numato, jog užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, jog ieškovė šalių sutartyje sulygtų darbų nebaigė sutartyje numatytu terminu (iki 2015-09-07), tačiau atsakovė ieškovei dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Šiuo atveju ieškovė 2016 m. rugpjūčio mėnesį atlikusi baigiamuosius darbus 2016-08-08 surašė atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą – faktūrą. Pagal šalių sutarties 6.3. punktą, atsakovė įsipareigojo per 3 darbo dienas nuo pateikimo dienos patikrinti ir pasirašyti atliktų darbų aktą arba pateikti raštišką motyvuotą atsisakymą aktą pasirašyti. Byloje nėra ginčo, jog ieškovės 2016-08-08 atliktų darbų aktas atsakovei buvo įteiktas, tačiau šiuo atveju jokios rašytinės pastabos ieškovei dėl atliktų darbų nebuvo pateiktos. Laikytina, jog ieškovė tinkamai vykdė sutarties reikalavimus ir perdavė atliktus darbus atsakovei, kuri dėl jų neišreiškė jokių pretenzijų. Nors atsakovė nurodo, jog statybos darbų žurnale nėra užfiksuoti ieškovės 2016 m. rugpjūčio mėnesį atlikti darbai, tačiau nesuprantama, kodėl atsakovė gavusi ieškovės 2016-08-08 atliktų darbų aktą ieškovei nepateikė jokių rašytinių pastabų dėl, atsakovės manymu, neatliktų darbų. Pažymėtina, jog pagal sutartį pati atsakovė įsipareigojo kontroliuoti ir techniškai prižiūrėti atliekamų darbų apimtis, laiką ir kokybę (sutarties 6.1 punktas). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, jog ieškovės 2016 m. rugpjūčio mėnesį atlikti darbai nebuvo užfiksuoti statybos darbų žurnale, kadangi minėtas žurnalas buvo atsakovės žinioje.

35. Atsakovės teigimu, ji nepasirašė 2016-08-08 atliktų darbų akto dar ir todėl, kad ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, kurie konstatuoti 2016-02-15 defektiniu aktu, 2017-01-07 technine ataskaita Nr. 1 bei 2017-02-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, o tai, kad minėti defektai nėra pašalinti, įrodo 2017-12-18 vertinimo aktas. Su šiais atsakovės nurodytais argumentais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog sutarties 6.2 punktu atsakovė, kaip užsakovė, įsipareigojo pastebėjus defektus, nedelsiant pranešti ieškovei ir pareikalauti juos ištaisyti (Sutarties 6.2 punktas). Byloje nėra ginčo, jog atsakovė su ieškove nėra atsiskaičiusi tik už ieškovės 2016 m. rugpjūčio mėnesį atliktus darbus, todėl laikytina, jog iki tol ieškovės atliktus darbus atsakovė priėmė. Atsakovė nurodo, jog ieškovė apie atliktų darbų trūkumus buvo informuota 2016-02-15 defektiniu aktu, tačiau pažymėtina, jog pati atsakovė byloje nurodė, jog 2016-02-15 defektiniame akte buvo nurodyti ieškovės 2015-11-12 atliktų darbų trūkumai (2015-11-12 atliktų darbų aktas nėra pateiktas) (I t., e. b. l. 40), kurie, bylos duomenimis, buvo pašalinti (2017-04-04 ieškovės atsakymas atsakovei, I t., e. b. l. 169). Po 2017-04-04 ieškovės atsakymo atsakovei dėl trūkumų pagal 2016-02-15 defektinį aktą pašalinimo, atsakovė ieškovei jokių rašytinių pretenzijų neteikė.

36. Kritiškai vertintinti atsakovės argumentai, jog ieškovės 2016 m. rugpjūčio mėnesį atliktų darbų defektai konstatuoti 2017-01-07 techninėje ataskaitoje Nr. 1, 2017-02-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei 2017-12-18 vertinimo akte. Pažymėtina, jog nurodytas aktas nėra vertinamas kaip eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme. Nurodytuose dokumentuose konstatuoti atsakovos gyvenamojo namo, kuriame stogo apšiltinimo darbus atliko ieškovė, trūkumai, tačiau šie dokumentai savaime nereiškia, jog nurodyti trūkumai yra atsiradę dėl ieškovės 2016 m. rugpjūčio mėnesi atliktų darbų, už kuriuos ieškovė neatsiskaito. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės pateikti dokumentai, atsižvelgiant į jų surašymo aplinkybes, vertintinti itin kritiškai – atsakovės gyvenamasis namas ir atlikti darbai apžiūrėti ir aprašyti praėjus ilgam laikui nuo ieškovės darbų atlikimo, neturint duomenų, kaip buvo prižiūrimas namas, be to, visų dokumentų užsakovė yra atsakovė, o atliekant pastato apžiūrą ieškovės atstovas nedalyvavo. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, jog šalių teigimu nurodytu laikotarpiu atsakovės gyvenamajame name taip pat buvo atliekami namo apdailos darbai. Ieškovės manymu, atsakovės nurodomi galimi atsakovės pastato trūkumai yra sąlygoti objekte apdailos darbus atlikusio BUAB „Architelio statyba” darbuotojo techninio prižiūrėtojo V. K. vadovaujamų asmenų veiklos rezultatas, tačiau pažymėtina, jog tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-06-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 išaiškino, jog būtent atliktų darbų priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai. Atsakovė jokių pastabų ieškovei dėl 2016 m. rugpjūčio mėnesį atliktų darbų kokybės nenurodė, pretenzijų ieškovei nereiškė, taigi savo konkliudentiniais veiksmais pritarė 2016-08-08 atliktų darbų akto teisėtumui ir pagrįstumui. Konstatuotina, jog 2016-08-08 aktas sukėlė atsakovei teisinius padarinius, o būtent, pareigą apmokėti ieškovei už atliktus darbus.

38. Atsakovė nurodo, jog 2016-08-08 aktas buvo pasirašytas tokios teisės neturinčio asmens – projektų vadovo R. R., nes nebuvo pridėti šio asmens įgaliojimus patvirtinantys dokumentai. Pažymėtina, jog CPK 306 straipsnio 2 dalis nurodo, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Aplinkybės dėl akto negaliojimo tuo pagrindu, jog jis būtų buvęs pasirašytas netinkamo asmens, atsakovė nei atsiliepime į ieškovės ieškinį, nei pateiktame patikslintame priešieškinyje nenurodė. Atsižvelgiant į tai, jog šis atsakovės argumentas nebuvo vertintas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo dėl jo pasisakyti.

39. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje įrodyta, jog šiuo atveju ieškovė tinkamai įvykdė savo prievolę perduoti atsakovei 2016 m. rugpjūčio mėnesį atliktus darbus ir atsakovei buvo sudarytos sąlygos nurodytus darbus priimti. Spręstina, jog atsakovė 2016 m. rugpjūčio mėnesį atliktų darbų nepriėmė nepagrįstai, todėl ieškovė turėjo teisę vienašališkai pasirašyti 2016-08-08 atliktų darbų aktą. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, priešingai nei nurodo atsakovė, tai, jog nurodytame akte nebuvo padaryta žyma apie atsakovės atsisakymą priimti darbus, kaip tai numatyta CK 6.694 straipsnio 4 dalyje, nelemia akto negaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011).

41. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

42. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jog atsakovė neįrodė, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnio reikalavimai, kad egzistuoja atvejai, kuomet užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus ir 2016-08-08 atliktų darbų aktas jos buvo pagrįstai nepasirašytas. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė pažeidė atsakovės, kaip silpnesnės vartojimo rangos sutarties šalies, teises ir teisėtus interesus, o atsakovės pozicija dėl 2016-08-08 akto nepasirašymo priežasčių vertintina kaip gynybinė. Tai konstatavus, atitinkamai nebuvo pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimo ir nurodytą aktą pripažinti negaliojančiu. Spręstina, jog naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

43. Ieškovė prašo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovės teigimu, atsakovė tyčia klaidina teismą, neteikia turimų dokumentų, nurodo klaidingas aplinkybes.

44. CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą.

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2017-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017).

46. Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės nesuponuoja išvados, jog atsakovė nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teikė jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus ir argumentus, t. y. siekė įgyvendinti ir ginti savo teises. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė priešieškinį būtų pareiškusi akivaizdžiai nesąžiningai, sąmoningai siekdama vilkinti procesą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl baudos atsakovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

48. Ieškovės atstovas advokatas G. Baziulis, apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteisimo ir PVM s/f 450 Eur sumai, nepateikdamas duomenų apie jos apmokėjimą ir iš esmės nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką bankrutavusi įmonė gali būti atleidžiama nuo reikalavimo įrodyti išlaidų realumą, o kitos aiškinimas prieštarautų teisingumo bei sąžiningumo principams. Su tokiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nors, ieškovo atstovas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-104/2009), tačiau joje būtent ir pateikiami išaiškinimai susiję su pareiga įrodyti patirtų išlaidų pagrįstumą ir būtinumą.

49. Advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui nereiškia tokių išlaidų apmokėjimo, nesant byloje pateikto tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Dėl to pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010).

50. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. v. Lietuva). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

51. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė MikonienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė