Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1792-854/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-03
Bylos Nr.: e2A-1792-854/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-44-3-00552-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: M. P., O. P.
Atsakovas: V. L., R. L.

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris

Civilinė byla Nr. e2A-1792-854/2023Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00552-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 3.1.14.1.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovų) M. P. ir O. P. (O. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. P. ir O. P. (O. P.) ieškinį atsakovams V. L. ir R. L. dėl nuosavybės teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Širvintų rajono savivaldybės administracija.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. P. ir O. P. (O. P.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu 2014 m. lapkričio 11 d. leidimą statyti naują pastatą Nr. LNS-03-141111-00055; 2) pripažinti negaliojančia 2012 m. gruodžio 9 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Atsakovai V. L. ir R. L. – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), savininkai, 2011 m. liepos 7 d. pas notarą davė sutikimą (toliau – Sutikimas) ieškovei – ūkininkei M. P., atlikti šiuos veiksmus: savo lėšomis projektuoti, statyti, įrengti Žemės sklype apytiksliai 180 kv. m bendro ploto ūkinį pastatą, skirtą žemės ūkio technikai laikyti, bei savo vardu įregistruoti ūkinį pastatą Nekilnojamo turto registre; neatlygintinai naudotis minėto žemės sklypo plotu, esančiu po ūkiniu pastatu. Sutikime ieškovai įsipareigojo užtikrinti ieškovei privažiavimą Žemės sklypu prie ūkinio pastato.

2.2. Atsižvelgdama į gautą sutikimą, ieškovė 2011 metais už savo lėšas Žemės sklype pastatė ūkinį pastatą. Ieškovų teikiami įrodymai patvirtina, kad būtent jie įsigijo ūkinio pastato statybai reikalingas medžiagas bei paslaugas ir jį pastatė. Kadangi ūkinis pastatas buvo pastatytas, bet neįregistruotas, jis buvo įtrauktas į ieškovės (ūkininkės) 2012 m. liepos 23 d. sudarytą balansą 2011 m. gruodžio 31 d. datai, kuriame skyriuje „Ilgalaikis turtas (A.II.7)“ užfiksuota nebaigta statyba ir nurodyta suma sutampa su teismui teikiamomis sąskaitomis. Tai patvirtina esminę faktinę aplinkybę dėl to, kad ginčo ūkinis pastatas realiai pastatytas 2011 metais.

2.3. Atsakovai civilinėje byloje Nr. e2-2373-522/2022 kartu su dubliku pateikė 2014 m. lapkričio 11 d. leidimą statyti naują pastatą Nr. LNS-03-141111-00055 (toliau – Leidimas) ir žemės sklypo sutvarkymo planą, iš kurio ieškovai sužinojo apie tai, kad ginčas tarp šalių realiai kilo dėl ieškovų pastatyto ir jiems nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato. Atsakovai minėtoje civilinėje byloje pateikė 2012 m. gruodžio 9 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą (toliau – Deklaracija), kuri buvo patvirtinta 2014 m. gruodžio 16 d., ir iš kurios ieškovai sužinojo, jog jiems nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas buvo nepagrįstai ir neteisėtai įregistruotas valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centras kaip atsakovų nuosavybė.

2.4. Atsakovai nėra tikrieji ūkinio pastato savininkai, nes niekaip neprisidėjo prie jo statybų, o tik vėliau, panaudodami apgaulę, įteisino ir išviešino kaip savo nuosavybės teisę į ginčo ūkinį pastatą. Dėl šių priežasčių ieškovai ginčija Leidimą ir Deklaraciją, t. y. dokumentus kurių pagrindu atsakovai nepagrįstai ir neteisėtai įregistravo ieškovų pastatytą ūkinį pastatą kaip savo nuosavybę.

2.5. Atsakovė R. L. pagal 2014 metų projektą kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės administraciją dėl leidimo statyti naują pastatą, nors tuo laikotarpiu ginčo ūkinis pastatas jau buvo pastatytas ir eksploatuojamas. Siekiant įteisinti pastatytą statinį, leidimas statyti naują pastatą negalėjo būti išduodamas. Leidimas 2014 m. lapkričio 11 d. buvo išduotas atsakovei statyti naują statinį, kurį ji neva užbaigė 2014 m. gruodžio 16 d., kas iš esmės neatitinka faktinių aplinkybių.

2.6. Leidimo išdavimo neteisėtumą patvirtina tai, jog patys atsakovai civilinėje byloje Nr. e2-2373-522/2022 tvirtino, jog buvo priversti užbaigti ūkinį pastatą, o ne statyti naują. Leidimas buvo išduotas naujai statybai pagal pateiktą projektą ir galėjo sukurti nuosavybės teisę atsakovams tik į naujai pastatytą ūkinį pastatą, bet negalėjo būti panaudotas jau esančio ūkinio pastato įteisinimui. Iš Deklaracijos ir VĮ Registrų centras įrašų apie nuosavybės teisės įregistravimo pagrindus yra akivaizdu, jog atsakovai išduoto Leidimo nerealizavo, naujo pastato nepastatė, o užpildę Deklaraciją neteisėtai ir nepagrįstai įregistravo ūkinį pastatą kaip savo nuosavybę. Deklaracija laikytina negaliojančia, nes buvo užpildyta Leidimo pagrindu, kuris buvo išduotas / panaudotas neteisėtai. Taigi pripažinus Leidimą negaliojančiu, naikintina ir Deklaracija.

Atsiliepimas

3. Atsakovai V. L. ir R. L. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1. Atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas bei jame esantys pastatai, įskaitant ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai 2011 m. liepos 7 d. davė sutikimą ieškovei, kaip ūkininkei, kad ji (kartu su sutuoktiniu O. P.) atsakovams priklausančiame Žemės sklype savo lėšomis projektuotų, statytų, įrengtų apie 180 kv. m ploto ūkinį pastatą, skirtą žemės ūkio technikai laikyti, kad savo vardu įregistruotų pastatytą ūkinį pastatą, neatlygintinai naudotųsi Žemės sklypo plotu, esančiu po ūkiniu pastatu. Ieškovei išduotu Sutikimu atsakovai taip pat sutiko užtikrinti privažiavimą per Žemės sklypą prie ūkinio pastato.

3.2. Ieškovai ūkinio pastato statybos darbus pradėjo ir vykdė neteisėtai, t. y. be statybą leidžiančio dokumento, užėmė didesnę, nei buvo suteiktas atsakovų leidimas, Žemės sklypo dalį. Ieškovai nepateisinamai ilgą laiko tarpą neatliko ūkinio pastato statybos baigiamųjų darbų, jų neįteisino ir neregistravo ūkinio pastato Nekilnojamojo turto registre, dėl ko atsakovams iškilo reali valdžios institucijų sankcijų taikymo grėsmė, kadangi toks neįteisintas statinys, neturint statybą leidžiančių dokumentų, būtų traktuojamas, kaip nelegali statyba atsakovų Žemės sklype. Atsakovai buvo priversti patys savo lėšomis užbaigti ūkinio pastato statybą ir ją įteisinti (gavo statybą leidžiantį dokumentą ir užbaigė statybas). 2014 m. gruodžio 18 d. ūkinis pastatas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nuosavybės teisės į jį buvo išviešintos, apie ką ieškovai žinojo.

3.3. Tai, kad ieškovai atsakovams priklausančiame žemės sklype statybas pradėjo neteisėtai, patvirtina, kad jų vardu, jų užsakymu nebuvo parengtas joks statinio statybos projektas, negautas statybos leidimas. Visi šie statybų teisėtumą patvirtinantys dokumentai buvo gauti atsakovų ir teisiškai įregistruoti.

3.4. Nuo 2011 metų ieškovai naudojosi ir kitais Žemės sklype esančiais statiniais – gyvenamuoju namu, kitu anksčiau pastatytu ūkiniu pastatu, kuriame yra įrengti du gyvenamieji kambariai (toliau – kiti statiniai). Ieškovė yra atsakovo giminaitė (dukterėčia). Kol vyko ūkinio pastato statybos, atsakovai neprieštaravo, kad ieškovai laikinai naudotųsi kitais statiniais ir buvo davę ieškovams šių statinių raktus. Tačiau atsakovai nedavė sutikimo ir nesuteikė teisės ieškovams naudotis visu Žemės sklypu, išskyrus tą Žemės sklypo dalį, kuri buvo skirta ūkinio pastato statyboms bei privažiavimui prie ūkinio pastato. Todėl atsakovai neturėjo ieškovų leidimo bei jiems nebuvo suteikta teisė naudotis jokia kita Žemės sklypo dalimi. Nepaisant to, ieškovai nuolat pažeidinėjo tiek Sutikime nustatytas ribas, tiek susitarimą dėl kitų statinių panaudos – ieškovai be išankstinio atsakovų leidimo ir išimtinai savo interesais naudojosi ir kita Žemės sklypo dalimi (nei numatyta Sutikime) bei darė žalą atsakovų turtui.

3.5. Atsakovai ne kartą reikalavo nedaryti pažeidimų, užbaigti statybas ir įteisinti, tačiau į raginimus nebuvo reaguojama, nors buvo nuolat žadama. Dėl tokio neteisėto ieškovų elgesio, atsakovai, siekdami apsaugoti savo teises, įteisino statinio statybas ir jas užbaigė. Užbaigus ūkinio pastato statybas ir įregistravus nuosavybės teises į jį, 2018 m. liepos 19 d. atsakovai nusiuntė įspėjimą ieškovams, kad jie išsikeltų iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto, kad perduotų įvažiavimo į sklypą vartų raktus, tačiau į šį įspėjimą ieškovai nereagavo. Antrą kartą įspėjimas ieškovams buvo išsiųstas 2019 m. vasario 28 d. Trečią kartą – 2020 m. rugpjūčio 2 d. 2019 m. vasario 28 d. įspėjimu atsakovai pranešė ieškovams, kad nutraukia panaudos sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir paprašė ieškovų iki 2019 m. birželio 1 d. atlaisvinti Žemės sklypo dalį po ūkiniu pastatu, kitus statinius bei nutraukti bet kokį naudojimąsi Žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, įrenginiais bei vandens telkiniais. Ieškovų buvo paprašyta perduoti atsakovams įvažiavimo į Žemės sklypą vartų ir Žemės sklype esančių statinių raktus. Ieškovai šio prašymo taip pat neįvykdė.

3.6. Atsakovai 2021 m. gegužės 11 d. pranešimu ieškovams pranešė, kad panaikina Sutikimą, o tai reiškia, kad ieškovai neteko pagrindo naudotis Žemės sklypo dalimi esančia po ūkiniu pastatu, pačiu ūkiniu pastatu bei privažiavimu prie jo. Atsakovai 2021 m. rugpjūčio 31 d. prašymu kreipėsi į notarę Jurgitą Šukienę, kad ieškovams būtų persiųstas Sutikimo panaikinimas. 2021 m. rugpjūčio 31 d. notariniu pranešimu iš ieškovų buvo pareikalauta ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos išsikelti iš atsakovams priklausančio turto. Šis pranešimas ieškovams buvo įteiktas 2021 m. rugsėjo 6 d. Išsikėlimo terminas baigėsi 2021 m. lapkričio 5 d.

3.7. Kadangi ieškovai geranoriškai neišsikėlė iš atsakovams priklausančio turto, atsakovai buvo priversti savo nuosavybės teises ginti teisme, pareikšdami ieškinį. Dėl to Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose iškelta civilinė byla Nr. e2-2373-522/2022. Ieškovai tik iškėlus šią bylą teisme, pareiškė nepagrįstą ir nesąžiningą ieškinį, pašydami panaikinti beveik prieš dešimtmetį išduotus bei įregistruotus statybos dokumentus.

3.8. Atsakovai neturi teisės ginčyti Leidimo, ką patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018). Kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai nagrinėjant privataus asmens reikalavimus dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nenustatoma ieškovo nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaka jo teisėms ir teisėtiems interesams, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas. Privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Privatus asmuo gali būti informacijos šaltinis apie atliktus viešojo intereso pažeidimus.

3.9. Leidimas išduotas kompetentingos institucijos, pateikus visus reikiamus dokumentus. Ieškovai neįrodė jokių Leidimo neteisėtumo pagrindų, o tai, kad tariamai prie pastato statybos išlaidų neprisidėjo atsakovai, neturi jokios teisinės reikšmės Leidimo teisėtumui. Ieškovai patys su ieškiniu pateikė ir statinio projektą, pagal kurį išduotas Leidimas, ir nenurodo jokių tokio projekto netinkamumo, neteisėtumo pagrindų.

3.10. Ginčydami statybą leidžiantį dokumentą, ieškovai pasirinko netinkamus atsakovus, kadangi statybą leidžiantį dokumentą išdavė Širvintų rajono savivaldybės administracija, viešojo administravimo subjektas, veikiantis įstatymo pagrindu. Atsakovai Leidimo gavimui tuo metu pateikė visus reikiamus dokumentus. Ieškinyje nėra nurodyti jokie argumentai, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad tuo metu Leidimas negalėjo būti išduotas. Tuo tarpu ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie pagal tuo metu galiojusius teisės aktus kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo, prieš pradėdami pastato statybas.

3.11. Tiek tuo metu (2014 m.) galioję, tiek ir šiuo metu galiojantys teisės aktai suteikia galimybę įteisinti savavališką (be statybą leidžiančio dokumento pradėtą) statybą, todėl nepagrįsti ieškovų teiginiai apie tai, jog pastatui, kuris pradėta statyti 2011 metais, negalėjo būti išduotas statybos leidimas 2014 metais naujo statinio statybai. Kadangi nuo leidimo išdavimo ir statybų užbaigimo praėjo nemažai laiko, atsakovai visų aplinkybių neprisimena, tačiau faktas tas, kad nors ieškovams sutikimas statyti ir buvo duotas, jie statybas pradėjo neteisėtai, be statybos leidimo, jų neužbaigė, ir galėjo būti surašytas net savavališkos statybos aktas (atsakovai neprisimena), dėl ko atsakovai buvo priversti savo lėšomis gauti statybą leidžiantį dokumentą, užbaigti statybas ir jas įregistruoti. Viskas buvo atlikta teisėtai ir pagrįstai ir išviešinta dar 2014 metais.

Šalies argumentai

3.12. Nėra aiškus ir suprantamas ieškiniu reiškiamų reikalavimų tikslas, kokių pasekmių siekia ieškovai, prašydami panaikinti Leidimą ir Deklaraciją, tuo pačiu patys pripažindami, kad pastatas pastatytas, užbaigtas ir eksploatuojamas / užimtas ieškovų. Ieškovų reikalavimų tenkinimas nedarytų jokios įtakos įrašui viešajame registre apie nuosavybės teises į pastatą. CK 4.262 straipsnyje įtvirtinta, kad „Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka“. Deklaracija atitiko visus reikalavimus, buvo pasirašyta atsakovės, kaip statytojos, buvo patvirtina, todėl nėra jokių pagrindų jos naikinimui / pripažinimui negaliojančia.

3.13. Ieškovų bandymai įrodyti, kad visos statinio statybos išlaidos buvo ieškovės ūkio, jos patirtos, ir atsakovai niekaip savo lėšomis neprisidėjo prie statinio statybos, nėra susiję su ieškiniu pareikštais reikalavimais. Jeigu ieškovai teigia savo sąskaita atlikę statybas ar dalį jų, tai įrodę turėtų teisę į išlaidų kompensavimą. Atsakovai ne kartą prašė ieškovų pateikti įrodymus, pagrindžiančius tariamas ieškovų išlaidas, tačiau tokių įrodymų ieškovai nepateikė.

3.14. Iš su ieškiniu pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, kad visos sąskaitos, išlaidų orderiai pagrindžia tai, jog įsigytos medžiagos / įrengimai buvo panaudotos išimtinai ūkio pastato statybai. Nėra jokių atliktų darbų aktų, netgi pačiose sąskaitose ar važtaraščiuose nėra objekto vietos, arba ta vieta visai kitas adresas, kaip antai – 2011 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Ježvitas“ PVM sąskaita faktūra VIT Nr. 11/438, iškrovimas – (duomenys neskelbtini). Taigi tokie pateikti dokumentai ieškovų teiginių apie pastato pastatymą savo lėšomis niekaip nepagrindžia. Tuo labiau, jie netgi ir teisiškai reikšmingi nėra, atsižvelgiant į tai, kokie reikalavimai ieškiniu yra reiškiami.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija (toliau – Administracija) atsiliepime į ieškinį nurodė:

4.1. Atsakovė R. L. pateikė Administracijai 2014 m. rugpjūčio 18 d. prašymą išduoti leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) (toliau – Prašymas), kuriuo prašė išduoti leidimą statyti naują statinį: pagalbinį ūkio paskirties pastatą – garažą, jai ir V. L. nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype. Kartu su prašymu pateiktas ir Žemės sklypo bendraturčio V. L. sutikimas bei 2014 metais projektuotojo UAB „VILNIAUS ARCHIJA“ parengtas statinio projektas: pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statybos projektas Nr. VA14-04-TDP-BD (toliau – Statybos projektas).

4.2. Administracija, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus ir įsitikinusi, jog pateikti dokumentai atitinka reikalavimus statybos leidimui gauti, vadovaudamasi tuo metu galiojusiomis statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentavusiomis teisės aktų nuostatomis, pagrįstai ir teisėtai 2014 m. lapkričio 11 d. išdavė statytojai R. L. Leidimą Žemės sklype statyti naują statinį: statinio paskirtis – pagalbinio ūkio (negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – neypatingas.

4.3. Administracija atliko visus teisės aktuose numatytus veiksmus ir įsitikino, jog iš pateiktų ir viešai prieinamų duomenų kliūčių statybos leidimo išdavimui nėra; įsitikino, kad nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes žemės sklype, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) ir STR 1.07.01:2010 nustatyta tvarka patikrino pateiktą statinio projektą savo kompetencijos ribose tiek, kiek buvo reikalinga sprendimui dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo priimti, projektui pritarė ir kitos institucijos – Vilniaus visuomenės sveikatos centro Širvintų skyrius ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Širvintų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

4.4. Tuo metu galiojęs SĮ 23 straipsnio 23 dalies 1 punktas numatė, jog statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos yra gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas tik statybą leidžiantis dokumentas statybos darbams, susijusiems su savavališkos statybos padarinių šalinimu, atlikti. Leidimo išdavimo metu Administracija nebuvo gavusi iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos informacijos, kad atsakovams priklausančiame žemės sklype, dėl kurio buvo prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti, savavališkos statybos aktas nebuvo surašytas. Be kita ko, Administracijai nebuvo žinoma apie atsakovų 2011 m. liepos 7 d. išduotą sutikimą ieškovei, jog ji (kartu su sutuoktiniu) atsakovams priklausančiame žemės sklype savo lėšomis projektuotų, statytų, įrengtų apie 180 kv. m ploto ūkinį pastatą, skirtą žemės technikai laikyti, kad savo vardu įregistruotų pastatytą ūkinį pastatą, neatlygintinai naudotųsi žemės sklypo plotu, esančiu po ūkiniu pastatu.

4.5. Leidimo išdavimo metu Administracija vadovavosi tuo metu galiojusiomis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis ir neturėjo teisiškai reikšmingų duomenų, jog ginčo ūkinis pastatas jau yra pastatytas ir (ar), kad prašomu išduoti statybą leidžiančiu dokumentu galimai yra siekiama įteisinti savavališką statybą. Administracija, gavusi visus teisės aktuose numatytus dokumentus, neturėjo jokio teisinio pagrindo neišduoti ginčijamo Leidimo, todėl pagrįstai ir teisėtai išdavė jį atsakovei, kaip statytojai, kuri įvykdė statytojui (užsakovui) teisės aktais nustatytą pareigą turėti statinio projektą ir gauti statybos leidimą.

5. Teismo posėdžio metu ieškovas O. P. papildomai nurodė, kad su šeima tam tikrą laiką vykdė žemės ūkio veiklą, jiems buvo duotas sutikimas giminaičių žemėje pastatyti ūkinį pastatą per tam tikrą laiką. Atsakovai panaudos sutarties pagrindu leido pastatyti ūkinį pastatą jiems nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype. Nors ūkinis pastatas nebuvo galutinai pastatytas, t. y. nebuvo atlikta apdaila, tačiau jis buvo funkcionuojantis. Pastatas statyti pradėtas 2011 metais, statyba truko iki pusės metų. Ieškovams gavus kito teismo procesinius dokumentus, kuriais šioje byloje patraukti atsakovai, reikalauja išsikelti iš minėto žemės sklypo, paaiškėjo, kad atsakovai ieškovų pastatytą ūkinį statinį įregistravo savo vardu. Kai jie pradėjo ūkinio pastato statybas, dėl riboto laiko neturėjo galimybės kreiptis dėl projektinės dokumentacijos ir statybą leidžiančio dokumento. Į Širvintų rajono savivaldybę kreipėsi po poros metų dėl statybos įteisinimo, kreipėsi žodžiu, kur jam buvo paaiškinta, kad turi gauti žemės sklypo savininkų sutikimą dėl statybos įteisinimo. Vėliau prasidėjus konfliktams su žemės sklypo savininkais, tą padaryti buvo nebeįmanoma. Prasidėjus klausimams dėl pastato įteisinimo, žemės sklypo savininkai sutikimo tam nedavė, kadangi pradėjo įrodinėti, kad minėtas pastatas priklauso atsakovams. Aplinkybė, kad atsakovai ūkinį pastatą registravo savo vardu, tapo žinoma gavus procesinius dokumentus iš teismo, kai 2022 m. vasario 11 d. buvo pradėta kita civilinė byla, 2022 m. birželio mėn. byloje pateikti atsakovų nuosavybės teises liudijantys dokumentai. Anksčiau jie iš jokių duomenų nesuprato, kad pastatas jau buvo registruotas atsakovų vardu.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu ieškovė M. P. papildomai paaiškino, kad kartu su sutuoktiniu teisėtai vykdė statybas. Iš giminaičių siųstų raginimų nei jai, nei jos sutuoktiniui nebuvo aiškus giminaičių ketinimas registruoti statinį savo vardu.

7. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu nuspręsti, kas turi teisę įgyti nuosavybės teisę į ieškinyje minimą statinį. Nagrinėjamu atveju senaties terminas praleistas nebuvo, kadangi pagal teisinį reglamentavimą ieškovams nebuvo suteikta teisė nei tikrinti atsakovų registro duomenis, nei gauti papildomus dokumentus, ieškovai aktyviais veiksmais gynė savo pažeistas teises, administracinio akto nebuvimas negalėjo sąlygoti statinio pasisavinimo. Atsakovai apgaulės būdu įteisino statinį, Administracijai nepateikdami visų aplinkybių. Byloje yra notarinis sutikimas, kas yra vienašalis sandoris, kuris nebuvo nuginčytas pagal teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovai turėjo teisę statyti statinį atsakovams priklausančiame Žemės sklype. Leidimas galbūt ir išduotas teisėtai, tačiau procedūra atilikta netinkamai, todėl keista Administracijos pozicija. Atsakovų elgesys, kai jie atšaukė Sutikimą jau pastačius ieškovams pastatus, yra nesąžiningas. Ieškovai neturėjo minties tikrinti viešojo registro duomenų, kadangi šalys yra giminaičiai, todėl nesitikėjo, kad gali kilti esama situacija.

Atsiliepimas

8. Atsakovas V. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovų reikalavo įteisinti statybą, jiems nesiėmus jokių veiksmų, kad statinys būtų įteisintas, jie ėmėsi aktyvių veiksmų. Nurodė, kad atsakovai dėl jokių sutikimų nesikreipė. Atsakovams buvo seniai žinoma, kad jie, kaip sklypo savininkai, įteisino ūkinį pastatą. Pirmą kartą dėl įteisinimo kalbėta pradėti 2012 metais, ieškovas vis žadėjo įteisinti statinį, tačiau pažado neištesėjo. Atsakovai ieškovą 2014 metais informavo, kad jie imsis veiksmų įteisinti statinį. Ūkinio pastato statyba užbaigta nebuvo, todėl atsakovai turėjo atlikti papildomus veiksmus. Be kita ko, ieškovai statydami ūkinį pastatą naudojo atsakovui priklausančias medžiagas (medieną, armatūrą). Ieškovai naudojosi ne tik ūkiniu pastatu, tačiau ir atsakovams priklausančia sodyba, kurios raktų iki šiol nenori grąžinti. Ieškovai naudodamiesi sodyba ir šalia jos esančiu žemės sklypu, jais nesirūpino, aplinka buvo netvarkinga, priminė sąvartyną. Kartu su ieškovais tarėsi dėl sutikimo įteisinti, tačiau notaras paaiškino, kad šiuo atveju sutikimo neužtenka, reikia sudaryti konkrečią sutartį, kurioje buvo įtvirtinti atitinkami įpareigojimai. Ieškovai apie statinio įteisinimą sužinojo tą pačią dieną, kai statinys buvo įteisintas. Ieškovų teiginys, kad atsakovai norėjo finansinės naudos iš ieškovų ir jos negavus prasidėjo konfliktai, yra melagingas ir neatitinkantis tikrovės. Atsakovas nurodė neatsisakantis atlyginti ieškovų patirtas išlaidas statant ūkinį pastatą, kurios būtų realios ir pagrįstos.

9. Teismo posėdžio metu atsakovė R. L. paaiškino, kad 2014 metų pradžioje gavo telefono skambutį dėl neteisėtos statybos ir už tai gresiančios baudos. Po to, atsakovė kreipėsi į Administraciją, kuriai buvo žinoma, kad statinys jau yra pastatytas. Administracija paaiškino atsakovei, kokių veiksmų ji turi imtis, siekiant įteisinti statinį, kurių atsakovė ir ėmėsi, norėdama išvengti baudos už savavališką statybą. Ieškovai buvo informuoti apie ketinimą įregistruoti statinį, kadangi jie tuo metu praktiškai gyveno atsakovams priklausančioje sodyboje, buvo pristatę priekabų, traktorių. Ieškovai su atsakovais žemės nuomos sutarties sudarę nebuvo, todėl ir nebuvo galima įteisinti ūkinio pastato ieškovų vardu. Buvo sudarytas notarinis sutikimas, kurio prašė ieškovai. Ieškovai, statydami ūkinį pastatą, naudojosi ir atsakovams priklausančiomis medžiagomis (metalu, mediena), nes atsakovai buvo statę sodybą ir jos tiesiog buvo sklype. Ieškovai praktiškai net neatsiklausę viską darė, neklausė, ar gali sodybą apstatyti technika, taip pat neklausė ir dėl medžiagų. Konfliktas su ieškovais kilo dėl jų savivaliavimo atsakovams priklausančiame Žemės sklype, nors atsakovai buvo davę sutikimą naudotis tik dalimi Žemės sklypo.

Atsiliepimas

10. Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ginčijamas individualus administracinis aktas, kurio atžvilgiu turėtų būti taikomas iš administracinės teisenos kylantis senaties terminas, todėl prašė taikyti vieno mėnesio senaties terminą ginčyti Leidimą, išduotą 2014 metais, ir atkreipti dėmesį, kad ieškovai apie ginčijamą dokumentą sužinojo dar 2014 metais, kai jis buvo išviešintas viešojoje erdvėje. Ieškovai turėjo būti suinteresuoti domėtis dėl statybos įteisinimo, sekti visą aktualią informaciją, sietiną su atsakovams priklausančiu žemės sklypu. Net ir tuo atveju, jei ieškovai teigia, kad apie statybą leidžiantį dokumentą sužinojo iškėlus bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose, senaties terminas ginčyti statybą leidžiantį dokumentą taip pat praleistas. Nėra jokių objektyviai svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovams turėtų būti atnaujinamas ieškinio senaties terminas. Ieškovai pradėjo ir vykdė statybas neteisėtai, todėl iš neteisės negali atsirasti teisė. Patys ieškovai pažeidė viešosios teisės normas, kai atsakovė, kreipusis dėl statybos įteisinimo, stengėsi išvengti viešosios teisės pažeidimo. Nagrinėjamu atveju pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, statinys bus laikomas pastatytu neteisėtai ir žemės sklypo savininkai, šiuo atveju atsakovai, vėl įgys teisę kreiptis dėl statinio įteisinimo, kas reiškia, kad vėl bus grįžtama į šiuo metu esamą situaciją.

11. Atsakovų atstovė advokatė taip pat pastebėjo, kad ieškinio dalykas nėra nuosavybės teisių pripažinimas, o administracinių aktų nuginčijimas – statybą leidžiančio dokumento ir deklaracijos apie statybų užbaigimą. Ieškovų argumentai, kad jie sukūrė daiktą, į jį investavo, nėra teisiškai reikšmingi. Šiuo atveju ieškovai pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kadangi įrodinėjamas viešosios teisės pažeidimas, tačiau ieškovai neįrodė, kad pažeistos jų subjektinės teisės. Vėliausiai 2014 m. gruodžio 18 d. ieškovai galėjo ir turėjo sužinoti apie savo tariamą teisių pažeidimą. Patys ieškovai aiškino, kad statinio statybą užbaigė 2011 metų pabaigoje, 2012 metias ieškovas nurodė, kad ėjo į savivaldybę aiškintis dėl statinio įteisinimo. Tuo metu ieškovas jau galėjo žinoti apie ketinimą statinį įteisinti atsakovų iniciatyva. Ieškovai, pateikę duomenis, kokiu tikslu jiems reikalingi duomenys iš viešojo registro, šiuo atveju sutikimą, jie būtų gavę prašomą informaciją. Argumentas, kad apie administracinius aktus ieškovai sužinojo iškėlus bylą kitame teisme, rodo, kad ieškovai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdami sužinoti apie statinio įteisinimą anksčiau. Atsakovė, nerasdama sutarimo su ieškovu, nesurandant kompromiso dėl papildomų teisinių veiksmų atlikimo, nenorėdama būti nubausta už savavališką statybą, ėmėsi teisinių veiksmų, siekdama išvengti teisinių pasekmių. Jei atsakovai būtų kreipęsi į statybų inspekciją dėl ieškovų pastatyto statinio, būtų nustatyta savavališka statyba, tačiau paminėtina, kad teisės aktai leidžia tokios statybos įteisinimą. Atsakovai stengėsi išvengti papildomų nubaudimų, atsakovai parengė savo lėšomis projektą, jį apmokėjo, jei ir buvo padaryti atitinkami pažeidimai, tai tie pažeidimai formalūs. Kilus nesutarimams po statinio statybos tarp šalių, atsakovė, neturėdama kitos išeities paginti savo pažeistas teises, po konsultacijos su Administracijos atstovais, ėmėsi aktyvių veiksmų. Vienašalis sandoris, kuris galėjo būti bet kada atšauktas, negalėjo būti pagrindas ieškovams pradėti statybas. Minėtas vienašalis sandoris buvo atšauktas, dvišalis sandoris nesudarytas, todėl ieškovai neturi jokios teisės į statinį.

Atsiliepimas

12. Trečiojo asmens atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, sutikimo statyti neužteko, reikėjo sudaryti teisinį dokumentą, kuris patvirtintų teisinį žemės valdymą. Administracija neturėjo jokių duomenų, kad pastatas pastatytas neteisėtai ir kitos institucijos priimtas sprendimas pašalinti savavališkos statybos padarinius pagal savavališkos statybos aktą. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, nebuvo įtvirtintas reikalavimas vykti į vietą tikrinti. Leidimas buvo išduotas pagal atsakovų pateiktus dokumentus. Jei būtų pateiktas Statybos inspekcijos savavališkos statybos aktas, tuomet būtų buvusi pradėta neteisėtai pastatyto akto įteisinimo procedūra. Dėl statybos leidimo išdavimo gavimo į savivaldybę turi kreiptis statinio statytojas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė; priteisė atsakovams V. L. ir R. L. iš ieškovų M. P. ir O. P. 880 Eur bylinėjimosi išlaidas.

14. Teismas nustatė, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pastatai, įskaitant ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai 2011 m. liepos 7 d. išdavė sutikimą ieškovei, kaip ūkininkei, kad ji kartu su sutuoktiniu (ieškovu) atsakovams priklausančiame žemės sklype savo lėšomis projektuotų, statytų, įrengtų apie 180 kv. m ploto ūkinį pastatą, skirtą žemės ūkio technikai laikyti, minėtą statinį įregistruotų savo vardu, neatlygintinai naudotųsi žemės sklypo plotu, esančiu po ūkiniu pastatu. Ieškovams nesiėmus veiksmų įteisinti ūkinį pastatą, atsakovai kaip Žemės sklypo savininkai, bijodami nuobaudų už savavališką statybą, kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės administraciją, siekdami įteisinti ieškovų statyto ir galutinai neužbaigto statinio statybą. Iš 2012 m. gruodžio 9 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą teismas nustatė, kad atsakovai pateikė minėtus duomenis, nors ieškovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad jie ūkinio pastato statybos užbaigę nebuvo, kadangi neatlikti statinio vidaus ir išorės apdailos darbai. Taip pat atsakovams kreipusis į Administraciją dėl statybos leidimo, pateikus pagal galiojusį teisinį reglamentavimą privalomus dokumentus, 2014 m. lapkričio 11 d. buvo išduotas leidimas statyti naują pastatą Nr. LNS-03-141111-00055.

Šalies argumentai

15. Teismas nurodė, kad ieškovai kreipėsi į teismą 2022 m. liepos 18 d. ir kėlė du vienodo pobūdžio reikalavimus – prašė pripažinti 2012 m. gruodžio 9 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir 2014 m. lapkričio 11 d. leidimą statyti naują pastatą Nr. LNS-03-141111-00055 negaliojančiais. Atkreipė dėmesį, kad ieškinyje keliami reikalavimai Administracijos išduotus administracinius aktus pripažinti negaliojančiais yra administracinio teisinio pobūdžio.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas nurodė, kad kadangi prašomi pripažinti negaliojančiais dokumentai laikomi individualiais administraciniais aktais, šioje byloje taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Pastebėjo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, jog šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

17. Teismas pažymėjo, kad terminas skundui dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo paduoti pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas.

18. Teismas pastebėjo, kad byloje ieškovai teigė, jog senaties termino nepraleido, nes apie pažeistas teises sužinojo tik atsakovams kreipusis su ieškiniu į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus 2022 m. vasario 11 d., kuomet ieškovai pateikė nuosavybės teises į ūkinį pastatą liudijančius dokumentus. Ieškovų atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, byloje kilus ginčui dėl ūkinio pastato ir jo nuosavybės, V. L. ir R. L. tik kartu su dubliku į bylą pateikė Leidimą, kurį ieškovai gavo iš teismo kartu su teismo pranešimu 2022 m. gegužės 17 d., o Deklaracija į bylą ieškovų pateikta 2022 m. birželio 7 d. Būtent su nurodytomis datomis turi būti siejamas subjektyvusis ieškinio senaties termino pradžios nustatymo kriterijus, nes tik tada ieškovai galėjo susipažinti su šioje byloje ginčijamais administracinio pobūdžio teisės aktais. Ieškovai susipažinę su ginčijamais dokumentais, kurių pagrindu atsakovai įregistravo ieškovų pastatytą garažą, nepraleisdami 30 dienų termino, 2022 m. birželio 13 d. pateikė priešieškinį nurodytoje civilinėje byloje, kurioje prašė pripažinti negaliojančiais Leidimą statybai ir Deklaraciją. Nors teismas atsisakė priimti priešieškinį neskundžiama nutartimi nurodytoje byloje, vėliau civilinę bylą sustabdė iki bus išnagrinėta ši civilinė, taip pripažindamas, jog pareikšti reikalavimai tarpusavyje yra susiję.

19. Teismas kritiškai vertino nurodytus ieškovų argumentus, kadangi iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovai 2019 m. vasario 28 d. reikalavimu dėl ūkinio pastato statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo, ieškovei siųstu registruota pašto siunta, nurodė, kad ūkinis pastatas, statytas ieškovų ir atsakovų bendromis lėšomis, viešajame registre įregistruotas atsakovų vardu. Teismas darė išvadą, kad ieškovams vėliausiai apie ūkinio pastato įregistravimą turėjo būti žinoma 2019 metais, ką patvirtina 2020 m. rugpjūčio 5 d. pranešimas, iš kurio matyti, kad ieškovai į atsakovų 2019 m. vasario 28 d. reikalavimą atsakė 2019 m. kovo 29 d. Teismas pažymėjo, kad nei ieškinyje, nei bylą nagrinėjant teisme minėtų dokumentų buvimo fakto ieškovai neginčijo.

20. Teismas sprendė, jog 2019 m. kovo 29 d. ieškovai jau neabejotinai turėjo duomenis apie statybos leidimą ir nuo to momento galėjo vertinti savo galimą teisių pažeidimą ir vėliausiai nuo to momento turi būti skaičiuojamas vieno mėnesio terminas statybą leidžiančių dokumentų ginčijimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog ieškovai praleido procesinį teisės kreiptis į teismą terminą.

21. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog ieškovai praleido procesinį teisės kreiptis į teismą terminą priskirtina tik jų elgesiui. Tokiu būdu, siekdamas užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp teisinio apibrėžtumo ir ieškovų intereso apginti jų galimai pažeistą teisę, teismas sprendė, jog ieškovai neįrodė svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių. Teismas pažymėjo, kad tik patys ieškovai yra objektyviai atsakingi, jog praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, juolab, kad šis termino praleidimas nėra pateisintas ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių ieškovai negalėtų būti laikomi atsakingais ar, kad ieškovai nežinojo apie senaties terminą, per kurį galėtų apginti galimai pažeistas teises. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, jog ieškovai neparodė reikiamo rūpestingumo savo procesinių teisių atžvilgiu, kokio yra normaliai tikimasi iš civilinio proceso šalių.

22. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovų ieškinį atmetė.

23. Atmetus ieškinį, atsakovams iš ieškovų priteistos jų patirtos 880 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismas sprendė, kad atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, išlaidos tinkamai ir laiku pagrįstos rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs byloje sprendžiamo ginčo pobūdį ir sudėtingumą, atsakovų atstovės parengtų procesinių dokumentų skaičių ir jų turinį, kitų atstovams suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, sprendė, kad atsakovams atlygintinos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant jų atlyginimą iš ieškovų.

24. Kadangi procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimu nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, šios išlaidos byloje nebuvo priteistos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

25. Ieškovai M. P. ir O. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Tik civilinėje byloje Nr. e2-109-522/2023 atsakovai kartu su dubliku į bylą pateikė Leidimą, kurį ieškovai gavo kartu su teismo pranešimu 2022 m. gegužės 17 d., o 2012 m. gruodžio 9 d. Deklaracija į bylą pateikta 2022 m. birželio 7 d. Būtent su šiomis datomis turi būti siejamas subjektyvus ieškinio senaties termino pradžios nustatymo kriterijus, nes tik tada ieškovai galėjo susipažinti su ginčijamais administracinio pobūdžio teisės aktais ir suvokti savo teisių pažeidimą. Ieškovai, nepraleisdami 30 dienų termino, 2022 m. birželio 13 d. pateikė priešieškinį civilinėje byloje Nr. e2-109-522/2023, kurioje prašė pripažinti negaliojančiais Leidimą ir Deklaraciją. Nors teismas atsisakė priimti priešieškinį, vėliau civilinę bylą sustabdė iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, taip pripažindamas, jog pareikšti reikalavimai tarpusavyje yra susiję.

25.2. Teismo išvada dėl senaties termino eigos pradžios yra nepagrįsta. Prie teismo nurodyto reikalavimo nebuvo pateikti jokie priedai, iš kurių galima būtų spręsti apie ieškovų teisės pažeidimo faktą, nei nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, nei nuosavybės registracijos dokumentai, nei sklypo planas. Vien ta aplinkybė, kad reikalavime yra užuominos apie bendrai statytą statinį ir be jokių priedų nurodytą unikalų numerį, dar nereiškia, kad tokių duomenų pakanka nustatyti savo teisių pažeidimo faktą ir kreiptis į teismą. Tokia teismo pozicija prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai, kur teigiama, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys.

25.3. Tai, kad VĮ Registrų centras buvo išviešintas atsakovų ūkinio pastato įregistravimo faktas nėra pagrindas jį sieti su ieškinio senaties termino eigos pradžia. Pirma, ieškovai nėra subjektai ir neturi galimybės susipažinti su atsakovų įregistruotu nekilnojamuoju turtu. Antra, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 42 straipsnio 5 dalyje numatytas baigtinis sąrašą asmenų, galinčių gauti dokumentų kopijas, kurių pagrindu įregistruota nuosavybė. Ieškovai nelaikytini subjektais, kuriems galėtų būti teikiamos dokumentų, kuriais remiantis įregistruotas nekilnojamasis daiktas, kopijos.

25.4. Teismas, formaliai taikydamas ieškinio senatį, neatsižvelgė į šio instituto tikslus, nevertino fakto, jog atsakovai neturėjo ir neturi jokių materialinių teisių į ūkinį pastatą. Teismas nevertino to, kad atsakovai, suklaidindami Administraciją, išsiėmė Leidimą naujam statiniui, kurio pagrindu įsiteisino jau pastatytą ir svetimą nuosavybę. Priešingai, teismas faktiškai įteisino atsakovų atliktą svetimo turto įregistravimą Nekilnojamo turto registre, nors tokiu pagrindu nuosavybė negali būti įgyjama. Nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo šis faktas išviešinamas.

25.5. Nors Nekilnojamojo turto registras yra viešas, tačiau nėra pagrindo teigti, jog ieškovai apie galimą teisių pažeidimą sužinojo (turėjo sužinoti) atsakovams įregistravus viešame registre ieškovų pastatytą garažą – ūkinį pastatą, nes išviešinimo momentas nereiškia, kad nuo atitinkamų registruojamų faktų įregistravimo ir atitinkamai išviešinimo momento suinteresuoti asmenys sužino apie tuos faktus ir gali nuspręsti dėl savo teisių gynimo, jeigu įregistravus faktus jos yra pažeidžiamos.

25.6. Teismas nenagrinėjo atsakovų suformuluoto prašymo atnaujinti terminą. Ieškovai laikėsi pozicijos, jog jie ieškinio senaties termino nepraleido, o jei teismas spręstų, jog jis praleistas, prašė jį atnaujinti atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką ir į tai, kad šioje byloje jie siekia apginti pažeistas nuosavybės teises. Be to, teismo prašė vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neleisti atsakovams įgyti svetimą nuosavybę taikant senaties terminą administracinio pobūdžio aktams.

25.7. Teismo sprendimas prieštarauja aukštesnės instancijos teismo suformuotai praktikai iš esmės identiškoje byloje, kuomet atsakovė gindamasi nuo ieškinio dėl iškeldinimo iš jos pastatyto namo, siekė apginti savo nuosavybę ir pareiškė atskirą reikalavimą ir ginčijo administracinio pobūdžio aktus (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-455-889/2021). Šioje byloje teismas atnaujino senaties terminą administracinio pobūdžio aktų ginčijimui ir konstatavo, kad leidimas naujo statinio statybai buvo išduotas neteisėtai, nes buvo siekiama įteisinti jau faktiškai pastatytą ir gyvenamą namą. Senaties terminas atnaujintas atsižvelgiant į gintinos teisės svarbą, į tai, kad ieškovė aktyviais veiksmais siekė apginti savo pažeistas teises, nesutiko su atsakovo pareikštais reikalavimais byloje dėl iškeldinimo, taip pat su nuosavybės teisės į ginčo namą įgijimu atsakovo vardu. Ieškovai šioje byloje taip pat laikosi pozicijos, jog jie ieškinio senaties termino nepraleido, o jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog jis praleistas, prašo jį atnaujinti atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje jie siekia apginti pažeistas nuosavybės teises.

25.8. Teismas, taikydamas ieškinio senatį, neatsižvelgė ir nevertino atsakovų panaudotos apgaulės, nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo teise fakto, nors tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti ginti teises asmenų, kurie piktnaudžiauja teise. Atsakovai, nepaisydami notarinio Sutikimo ir sukurtų teisėtų lūkesčių ieškovams dėl teisės pasistatyti ūkinį pastatą ir jį registruoti savo vardu, nuslėpdami nuo ieškovų, ėmėsi priešingų teisei, nesąžiningų veiksmų ir inicijavo ieškovų pastatyto ūkinio pastato registravimą viešame registre savo vardu.

25.9. Atsakovai nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti ieškovų pastatyto statinio statybą, priešingai, panaudodami apgaulę ir suklaidindami Administraciją, pateikė prašymą išduoti leidimą naujo pastato statybai. Pati Administracija nurodė, kad išdavė atsakovams Leidimą naujo pastato statybai tik dėl to, kad neturėjo informacijos apie tai, jog ūkinis pastatas jau faktiškai pastatytas, pažymėjo, jog žinant faktą apie pastatytą, bet neįregistruotą statinį, toks leidimas negalėjo būti išduotas. Tokiu atveju gali būti išduodamas tik statybą leidžiantis dokumentas statybos darbams, susijusiems su savavališkos statybos padarinių šalinimu, atlikti.

Atsiliepimas

26. Atsakovai V. L. ir R. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Kadangi ginčijami dokumentai buvo išduoti ar patvirtinti viešojo administravimo subjekto – Administracijos, teismas pagrįstai laikė juos administraciniais aktais ir pripažino, kad ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl taikė vieno mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti.

26.2. Teismas teisingai nustatė ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pradžią, ieškovų sužinojimo momentą ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai yra ženkliai praleidę vieno mėnesio apskundimo terminą, neįrodė svarbių ir objektyvių tokio delsimo priežasčių, dėl ko ieškinys atmestas.

26.3. Iš šalių susirašinėjimo akivaizdu, kad vėliausiai 2019 metų pradžioje ieškovams buvo žinoma ar turėjo būti žinoma apie ginčijamus dokumentus, nes buvo žinomas faktas apie ginčo statinio įregistravimą viešame registre. Be to, tiek faktas apie teisinę registraciją, tiek ir ginčijami dokumentai ieškovams turėjo būti žinomi dar 2014 metų pabaigoje, kadangi pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad tuo laikotarpiu jis kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybę, siekdamas išsiaiškinti dėl statinių registracijos, be to, viešame registre šis faktas ir ginčijami dokumentai buvo įregistruoti / išviešinti dar 2014 m. gruodžio 18 d. Visgi ilgą laiką ieškovai nesiėmė jokių veiksmų, nesirūpino savo tariamai pažeistų teisių gynimu, nesiaiškino ir nesiekė gauti išviešintų dokumentų. Net ir po 2019 metų ieškovai neveikė rūpestingai ir nesiekė ginti savo teisių, o tą padarė tik atsakovams civilinėje byloje Nr. e2-2373-522/2022 pareiškus ieškinį dėl ieškovų iškeldinimo iš Žemės sklypo.

26.4. Nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad jie patys iš Nekilnojamojo turto registro negalėjo anksčiau gauti skundžiamų dokumentų, kadangi nėra tie subjektai, kuriems būtų teikiami tokie duomenys. Visų pirma, ieškovai net nebandė anksčiau nei buvo iškelta kita civilinė byla kreiptis į VĮ Registrų centras ir nėra duomenų, kad būtų gavę atsisakymą pateikti prašomus dokumentus. Antra, ieškovai turėjo 2011 m. liepos 7 d. atsakovų Sutikimą, todėl juo remdamiesi, kaip pagrindu gauti atitinkamus duomenis iš viešo registro, jie informaciją galėjo gauti (NTRĮ 42 straipsnio 4 dalis). Be to, remiantis BTRĮ 42 straipsnio 5 dalimi, tokius duomenis ir dokumentus gali gauti ir advokatai, todėl ieškovai, veikdami rūpestingai, galėjo kreiptis į advokatą dėl teisinių paslaugų teikimo.

26.5. Visi ieškovų argumentai, susiję su tariamu negalėjimu sužinoti apie ginčijamus dokumentus anksčiau nei iš kitoje civilinėje byloje atsakovų pateiktų procesinių dokumentų, yra grįsti tik subjektyviomis priežastimis, pasirinkimu neveikti rūpestingai ir operatyviai, kadangi jokios objektyvios kliūtys sužinoti anksčiau neegzistavo.

26.6. Terminai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių. Teismas įvertino ieškovų argumentus dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo ir atnaujinimo pagrindų ir teisingai nustatė ieškovų galimo sužinojimo apie skundžiamus aktus momentą, pagrįstai konstatavo, kad ieškovai yra praleidę terminą kreiptis į teismą, o svarbių ir objektyvių priežasčių tokiam terminui atnaujinti nėra.

26.7. Atsakovai notarine tvarka 2021 m. rugpjūčio 31 d. atšaukė savo Sutikimą. Toks pranešimas ieškovei buvo įteiktas 2021 m. rugsėjo 6 d. Todėl apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, kad Sutikimas nėra nuginčytas ir yra galiojantis, yra nepagrįsti. Toks atšaukimas buvo galimas ir tam nereikėjo ieškovų valios, kadangi sutikimas laikytinas vienašaliu sandoriu, kuriam sudaryti ir jį nutraukti pakanka vienos šalies valios.

26.8. Tai, kad 2014 metais Administracija išdavė atsakovei statybos leidimą dėl naujo statinio statybos, nors statinys jau buvo pradėtas statyti, gali būti laikoma tik formaliu pažeidimu, juo labiau, niekaip nesusijusiu su ieškovų teisių pažeidimu, nes jie statybas pradėjo neteisėtai, pažeisdami įstatymo reikalavimus. Patys pažeidę įstatymus, ieškovai negali tikėtis, kad jų su tuo susijusios teisės bus ginamos. Be to, net ir tuo atveju, jeigu visų pirma būtų surašytas savavališkos statybos aktas (dėl ieškovų neteisėtai pradėtos statybos), tai Inspekcija butų suteikusi teisę atsakovei statinį įteisinti, t. y. gauti statybą leidžiantį dokumentą per tam tikrą terminą (ką numatė ir šiuo metu numato SĮ), dėl ko teisinis ir faktinis rezultatas būtų buvęs toks pat.

26.9. Ieškovų dėstomi argumentai, susiję su jų išlaidomis dėl statinio statybos ar tariama apgaule atsakovei gaunant statybą leidžiantį dokumentą, jį išduodant, nėra teisiškai reikšmingi. Ieškovai prašė panaikinti administracinius aktus, tačiau jokių kitų savarankiškų reikalavimų dėl nuosavybės teisių ar statybos išlaidų kompensavimo / priteisimo nebuvo pareiškę.

26.10. Net jeigu ieškovų reikalavimų pagrįstumas būtų vertintas iš esmės, jų reikalavimai turėjo būti atmesti kaip nepagrįsti, nes jie neįrodė ir nepagrindė kaip formalūs procedūriniai pažeidimai lėmė jų teisių pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).

26.11. Vienodą ir vieningą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl apygardos (apeliacinės instancijos) teismų nutartimis, tarp jų ieškovų nurodoma Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-455-889/2021, kaip precedentais remtis nėra pagrindo. Be to, minėtoje civilinėje byloje ieškovė buvo aktyvi savo pažeistų teisių gynėja ir iki kreipimosi į teismą siekė ir naudojosi kitomis savo teisių gynimo priemonėmis, kas ir buvo viena priežasčių, dėl kurių ieškovei buvo atnaujintas kreipimosi į teismą terminas. Be to, ieškovė turėjo namo, dėl kurio nuosavybės buvo kilęs ginčas, statybos leidimą. Tuo tarpu, šioje byloje ieškovai ilgus metus veikė pasyviai ir patys nesilaikė įstatymų reikalavimų, t. y. be projekto ir statybos leidimo pradėjo statyti statinį.

26.12. Nepagrįsti ieškovų teiginiai apie atsakovų piktnaudžiavimą. Atsakovams kilo administracinės atsakomybės grėsmė dėl statybų (ne)teisėtumo, todėl jie ėmėsi įstatyme numatytų priemonių tokiai grėsmei pašalinti. Visus veiksmus atsakovai atliko per atsakingas ir kompetentingas institucijas, išviešino savo veiksmus, tuo tarpu ieškovai nesiėmė jokių veiksmų, kad įstatymo nustatyta tvarka įteisintų savo teises, kurios buvo suteiktos vienašaliu sandoriu – Sutikimu. Vien tai, kad ieškovai statinio statybas pradėjo savo lėšomis, jiems savaime nesukuria jokių nuosavybės teisių, kadangi statybos turi būti vykdomos teisės aktų nustatyta tvarka. Pažeidus tokią tvarką, ieškovai neturi pagrindo laikyti, kad jiems atsirado nuosavybė į statinį. Atsakovai dar iki kreipimosi į teismą siūlė ieškovams atlyginti jų patirtas išlaidas, to daryti neatsisako ir dabar, tačiau nėra pagrindo tikėti visais byloje ieškovų pateiktais dokumentais, o ir ieškovai tokių reikalavimų byloje nepareiškė.

27. Trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

27.1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ieškinio senatį, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl ieškovų apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

27.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovams apie ūkinio pastato įregistravimą vėliausiai turėjo būti žinoma 2019 metais. Atsakovai 2019 m. vasario 28 d. reikalavimu dėl ūkinio pastato statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo, ieškovams siųstu registruota pašto siunta, nurodė, kad ūkinis pastatas, statytas ieškovų ir atsakovų bendromis lėšomis, viešajame registre įregistruotas atsakovų vardu. Šią aplinkybę taip pat patvirtina 2020 m. rugpjūčio 5 d. pranešimas, iš kurio nustatyta, kad ieškovai į atsakovų 2019 m. vasario 28 d. reikalavimą atsakė 2019 m. kovo 29 d.

27.3. Ieškovai nepagrindė, kad terminas skundui dėl Leidimo ir Deklaracijos paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo ieškovų valios nepriklausiusių priežasčių, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Ieškovai, gavę ir susipažinę su atsakovų 2019 m. vasario 28 d. reikalavimu dėl ūkinio pastato statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo, turėjo galimybę išsiaiškinti apie skundžiamų administracinių aktų priėmimą ir nedelsiant pasirūpinti skundo teismui pateikimu. Ieškovai buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi dėl operatyvaus skundo teismui padavimo. Ieškovai terminą skundui dėl administracinių aktų paduoti praleido būtent dėl savo neveiklumo, t. y. nesiimdami aktyvių veiksmų ir delsdami juos apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Toks ieškovų elgesys vertintinas kaip nerūpestingas bei nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

30. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl nuosavybės teisių gynimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

31. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiais 2014 m. lapkričio 11 d. leidimą statyti naują pastatą Nr. LNS-03-141111-00055 ir 2012 m. gruodžio 9 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą, patvirtintą 2014 m. gruodžio 16 d. Ieškovai savo ieškinio reikalavimus iš esmės grindė tuo, jog atsakovai neteisėtai ginčijamų dokumentų pagrindu savo vardu įregistravo nuosavybės teisę į ieškovų pastatytą (remiantis atsakovų ieškovams išduotu Sutikimu) ir, jų teigimu, būtent ieškovams priklausantį ūkinį pastatą, esantį atsakovų Žemės sklype.

32. Pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad ieškovų keliami ieškinio reikalavimai yra išimtinai administracinio teisinio pobūdžio, konstatavęs, jog ieškovai praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą ginčo administraciniams aktams ginčyti, bei nenustatęs pagrindo praleistą terminą atnaujinti, ieškovų ieškinį vien šiuo pagrindu atmetė.

33. Ieškovai apeliaciniame skunde nors ir neneigia to, kad ginčo atveju aktams (Leidimui ir Deklaracijai) ginčyti taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas, tačiau nesutinka su tuo, kad šis terminas buvo praleistas, o netgi ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas jo praleidimas, teigia, kad egzistavo pagrindas terminą atnaujinti, įvertinus gintinos vertybės svarbą, t. y. tai, jog ieškovai ieškiniu siekia apginti savo nuosavybės teisę į ginčo ūkinį pastatą, t. y. į turtą, į kurį nuosavybės teisę prašomų panaikinti aktų pagrindu neteisėtai savo vardu įregistravo atsakovai.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, šalių tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareikštas pozicijas, tai, kad ginčo teisiniams santykiams aktualių teisės normų taikymas, tarp jų ir ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytų, yra tiesiogiai susijęs su byloje reiškiamų reikalavimų pobūdžiu, sprendžia, kad šioje byloje visų pirma kyla būtinybė pasisakyti dėl ieškovų ieškinio reikalavimų ir jų galėjimo būtų savarankišku šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, įvertinus byloje susiklosčiusią konkrečią faktinę situaciją.

Dėl ieškiniu reiškiamų reikalavimų ir teismo atliekamo ginčo teisinio kvalifikavimo

35. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismų praktikoje ieškovo suinteresuotumas, kaip teisės kreiptis į teismą prielaida, yra aiškinamas kaip materialinis teisinis suinteresuotumas. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas).

36. Pažymėtina tai, kad teisė kreiptis į teismą negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti šią teisę. Dėl nurodytų priežasčių ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 111, 135 straipsniai), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas.

37. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą, siekdamas civilinių teisių gynybos, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio dalykas (lot. petitum) yra suprantamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Ieškovas turi teisę ir pareigą ieškinio dalyką suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021, 23 punktas). Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-916/2022, 15 punktas).

38. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).

39. Paminėtina, kad ieškinyje gali būti suformuluota daugiau negu vienas susijusių savarankiškų reikalavimų (ieškinio dalykų), be to, ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 56 straipsnis). Ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, pasirinkdamas taikytiną jo teisių gynimo būdą, turi atsižvelgti ir į atitinkamas materialiosios teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016, 16 punktas; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021, 22 punktas).

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 17 punktas; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 56 punktas). Teismas gali suteikti efektyvią pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, jeigu ieškovas pakankamai aiškiai ir išsamiai suformuluoja ieškinio reikalavimą ir reikalavimo pagrindimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

41. Taigi, ieškinio dalykas ir pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas turi būti tokie, kurie leistų pasiekti materialiuosius teisinius padarinius, t. y. kurių pagrindu būtų modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens konkrečios subjektinės teisės ar pareigos. Ieškovo suinteresuotumas pareikštais ieškinio reikalavimais negali būti abstraktus, bet turi būti pagrįstas konkrečių materialinių teisinių padarinių atsiradimu būtent ieškovo ginamoms teisėms ar teisėtiems interesams.

42. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nurodomą faktinį ieškinio pagrindą ir dėstomus argumentus, kurių pagrindu ieškovai siekia Leidimo bei Deklaracijos nuginčijimo, sprendžia, kad šioje byloje ieškovų ieškinio dalykas nėra suformuluotas tinkamai, iš esmės neatitinka ieškinyje nurodyto ieškinio faktinio pagrindo bei ieškiniu ieškovų siekiamo teisinio rezultato.

43. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad patys ieškovai teismui teikiamą ieškinį įvardijo ieškiniu dėl nuosavybės teisių gynimo, taip akcentuodami ieškiniu norimą pasiekti materialųjį teisinį rezultatą – apginti, jų teigimu, turimą nuosavybės teisę į ginčo ūkinį pastatą. Ieškovai teigė, kad nuosavybės teisė į ūkinį pastatą priklauso jiems, o atsakovai neteisėtai šioje byloje ginčijamų Leidimo ir Deklaracijos pagrindu ūkinį pastatą Nekilnojamojo turto registre įregistravo savo vardu. Būtent dėl to, kad laikė, jog jų nuosavybės teisė buvo pažeista, ieškovai šiuo pagrindu ir prašė panaikinti Leidimą ir Deklaraciją, vertindami, kad tokiu būdu (šių aktų panaikinimu) ir bus apginta jų nuosavybės teisė į ginčo turtą. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai ieškinyje taip ir nepagrindė, kaip jų reiškiamų reikalavimų patenkinimas – minėtų aktų panaikinimas, turėtų įtakos jų konkrečioms subjektinėms teisėms ir pareigoms (dėl nuosavybės teisės į ūkinį pastatą), įvertinus tai, kad, kaip matyti, tarp šalių byloje ginčas būtent ir kilo dėl to, kam nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas – ieškovams ar atsakovams. Tai, kad tokia yra tikroji šio ginčo priežastis, iš esmės neneigia nė viena iš šalių ir šias aplinkybes taip pat akcentuoja savo procesiniuose dokumentuose (šalys dėsto argumentus dėl ūkinio pastato statybos, kieno lėšos / medžiagos tam buvo panaudotos ir kokia apimtimi, pan.). Pastebėtina tai, kad ieškovų atstovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad byloje yra svarbu nuspręsti, kas turi teisę įgyti nuosavybės teisę į ūkinį pastatą, tačiau jokių su tuo susijusių reikalavimų byloje pareikšta visgi nebuvo.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovų ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais Leidimą ir Deklaraciją, savo esme ir yra galimi, tačiau, kaip jau minėta, ieškovai ieškinyje taip ir nenurodė, kaip ginčijamų aktų – Leidimo ir Deklaracijos, panaikinimas, esant tarp šalių ginčui dėl nuosavybės teisės į ūkinį pastatą, šiuo atveju sukeltų jiems realius materialinius teisinius padarinius šio turto atžvilgiu – patvirtintų būtent jų nuosavybės teisę į ūkinį pastatą. Pastebėtina, kad netgi galimai ir patenkinus ieškovų pareikštus reikalavimus dėl aktų panaikinimo, tarp šalių kilęs ginčas vis tik liktų neišspręstas, reali teisė į teisminę gynybą nebūtų pasiekta ir įgyvendinta, nes ginčijamų aktų, kurių pagrindu įregistruota kito asmens (šiuo atveju – atsakovų) nuosavybė, panaikinimas ieškovams savaime nesukurtų nuosavybės teisės į ūkinį pastatą, kaip ir nepatvirtintų ieškovų į ginčo pastato statybą investuotų lėšų patyrimo fakto ir jų dydžio bei nesukurtų atsakovų privalomos pareigos šias išlaidas ieškovams atlyginti, nesant dėl to byloje pareikštų savarankiškų reikalavimų.

45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad ieškovų ieškinio reikalavimai dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais nekoreliuoja su siekiamu ir pačių ieškovų deklaruojamu teisiniu rezultatu – atsakovų nuosavybės teisės į ūkinį pastatą, esantį atsakovams priklausančiame Žemės sklype, nuginčijimu ir ieškovų nuosavybės teisės į šį turtą pripažinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas (šiuo atveju – dėl statybos teisėtumo Leidimo ir Deklaracijos pagrindu), nereiškia gintino teisme suinteresuotumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

46. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad svarbiausia teismo pareiga – apginti asmens pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Tai galima padaryti tik teisingai nustačius bylos nagrinėjimo dalyką ir teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Pagal rungimosi ir dispozityvumo principus šalys turi teisę laisvai naudotis savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis, pačios veikti proceso eigą (CPK 12, 13 straipsniai). Teismo iniciatyva galima tik tokiu mastu, kiek tai nepažeidžia dispozityvumo ir rungimosi principų. Nepaisant to, kad teismo galios nustatant visas reikšmingas bylos aplinkybes yra gana ribotos, tačiau teismas turi teisę, o kartu ir pareigą laikantis ieškinyje nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į šalių valią, aktyviai įgyvendinti išaiškinimo pareigą (CPK 8 straipsnis).

47. CPK suformuluotas civilinio proceso tikslas – kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas, o proceso koncentracijos, ekonomiškumo principai nedviprasmiškai įpareigoja teismą imtis visų leistinų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką (CPK 2, 7, 72, 115, 138, 158 ir kt. straipsniai). Nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. O tai yra pasiekiama teisėjui tinkamai vadovaujant civiliniam procesui. Viena iš vadovavimo civiliniam procesui formų – teismo veiksmai, kai įstatymo nustatytomis priemonėmis šalinami trukdžiai, kliudantys siekti civilinio proceso tikslų, bei padedama dalyvaujantiems byloje asmenims įgyvendinti savo teises bei pareigas. Siekdamas užtikrinti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą teismas privalo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad asmens teisminės gynybos prieinamumo teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Teismas turi imtis išaiškinimo ir bendradarbiavimo su ginčo šalimis veiksmų, imtis visų priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis), tą lemia siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 115 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta teismo pareiga nutartimi nurodyti ieškinį pateikusiai šaliai trūkumus, kliudančius priimti ir iš esmės išnagrinėti ieškinį.

48. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra ieškovų pareiga, tačiau nuo ieškovų reiškiamo materialaus teisinio reikalavimo priklauso ir tai, ar teismas gali suteikti efektyvią pažeistų teisių gynybą ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Kaip jau minėta, teisminis ginčo nagrinėjimas nėra savitikslis, juo ginčas turi būti išsprendžiamas iš esmės ir pasiektas konkretus materialusis teisinis rezultatas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 17 punktas; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 56 punktas).

49. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021, 24 punktas). Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 31 punktas).

50. Taigi tinkamas ieškinio dalyko suformulavimas yra neatsiejamai susijęs ir su ginčui aktualių teisės normų parinkimu, kurių taikymas gali nulemti ir proceso baigtį bei jo rezultatą. Nagrinėjamu atveju byloje esant suformuluotiems tik reikalavimams pripažinti Leidimą ir Deklaraciją negaliojančiais, pirmosios instancijos teismas tokius reikalavimus įvertinęs kaip išimtinai administracinio pobūdžio ir pritaikęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, sprendęs, kad jis praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, vien šiuo pagrindu ieškovų ieškinį atmetė. Tuo tarpu, atsižvelgiant į jau anksčiau šioje nutartyje nurodytus motyvus dėl ieškinio reikalavimų (ieškinio dalyko) ydingumo, negalima daryti pagrįstos išvados, kad ieškovams pašalinus šiuo aspektu nurodytus ieškinio trūkumus (jeigu jie būtų buvę teismo nustatyti) ir, kaip pagrindinius, papildomus ar alternatyvius administracinio pobūdžio reikalavimams, pareiškus ir civilinio pobūdžio materialius teisinius reikalavimus (dėl nuosavybės teisės), bylos rezultatas būtų tapatus šioje byloje priimtam. Taigi tinkamas ieškinio dalyko (kaip ir pagrindo) suformulavimas svarbus ir tuo aspektu, kad jis leidžia nustatyti byloje vyraujančio teisinio santykio pobūdį – administracinis ar civilinis, ir priklausomai nuo to spręsti tai, kokios teisės normos ginčo atveju turi būti taikomos, koks jų tarpusavio santykis ir įtaka ginčo teisiniams santykiams.

51. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje jau ieškinio priėmimo stadijoje (ar pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje metu) turėjo pareigą įvertinti ieškovų ieškiniu reiškiamus materialiuosius teisinius reikalavimus, jų sąsajumą su nurodomu ieškinio pagrindu (juolab, kai klausimą dėl ieškovų pasirinkto galimai pažeistų teisių gynybos būdo netinkamumo, siekiamų teisinių padarinių neaiškumo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kėlė ir atsakovai), ir, nustatęs, kad ieškovų reikalavimai, ieškinio pagrindas ir siekiamas teisinis rezultatas tarpusavyje nėra suderinti, atsižvelgdamas į susiklosčiusią procesinę situaciją bei įgyvendindamas išaiškinimo ir bendradarbiavimo pareigą, pasiremdamas trūkumų šalinimo institutu, turėjo įpareigoti ieškovus pašalinti paaiškėjusį ieškinio trūkumą – tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). To nepadarius, tolimesnis bylos nagrinėjimas pagal ieškovų reiškiamus reikalavimus dėl aktų nuginčijimo šioje byloje nebuvo pagrįstas, nepriklausomai nuo to, kad galiausiai pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį visgi atmetė, konstatavęs procesinio termino praleidimą, o ne sprendęs ginčą iš esmės, t. y. nepasisakydamas dėl reikalavimų (ne)pagrįstumo.

52. Šalys neginčija ir teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad dėl statybos leidimo (individualus administracinis aktas) ir deklaracijos apie statybos užbaigimą, patvirtintos ir užregistruotos viešojo administravimo subjekto (administracinis sprendimas), pripažinimo negaliojančiais turėjo būti kreipiamasi per ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminą. Tačiau tuo pačiu pažymi ir tai, kad šis terminas laikytinas ne ieškinio senaties, tačiau procesiniu terminu, dėl ko šio termino praleidimas (jo neatnaujinus), civilinei byla esant iškeltai, sudaro pagrindą ieškinį ne atmesti, ką nagrinėjamu atveju nepagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau civilinę bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017; 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021).

53. Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į administracinio teismo praktiką, yra pripažįstama, kad, praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas prielaidos kreiptis į teismą nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 35 punktas). Teisės kreiptis į teismą prielaidos susijusios tiesiogiai su procesine teise kreiptis į teismą. Jos reiškia, kad ieškinį padavęs asmuo apskritai neturi teisės pareikšti ieškinį teisme. Procesinio termino administraciniam aktui apskųsti pasibaigimo (neatnaujinimo) atveju asmuo praranda teisę pareikšti ieškinį teisme, nes išnyksta procesinė teisė pateikti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo išnagrinėjimo. Todėl, šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iškėlimo teisme, yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 43 punktas).

54. Visgi nepaisant to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, į tai, kad ABTĮ teisės normos šioje byloje pirmosios instancijos teismo buvo taikytos tik atsižvelgus į byloje pareikštų ir priimtų reikalavimų pobūdį, o anksčiau apeliacinio teismo jau konstatuota, kad byloje buvo pagrindas įpareigoti ieškovus pašalinti ieškinio trūkumą dėl ieškinio dalyko, sprendžia, kad šioje nutartyje nėra tikslinga išsamiau pasisakyti dėl ginčo aplinkybių, susijusių su ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto procesinio termino taikymu, jo skaičiavimo pradžios momento nustatymu, bei vertinti, ar terminas praleistas, ir jei taip, ar buvo pagrindas jį šioje byloje atnaujinti.

55. Šioje nutartyje pripažinus tai, kad ieškinio dalykas nėra suformuluotas tinkamai ir jis tikslintinas, nežinant, kokį galutinį savo galimai pažeistų teisių gynybos būdą ieškovai pasirinktų ir kokio pobūdžio materialiuosius teisinius reikalavimus ir kam byloje pareikštų, nėra pagrindo spręsti, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas byloje apskritai išliktų aktualus. Tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinis kvalifikavimas ir ginčui aktualių teisės normų taikymas galimas tik esant tinkamai suformuluotam ieškinio dalykui (taip pat ir pagrindui). Būtent nuo to ir priklauso, kokiais teisės aktais šioje byloje kiltų pagrindas vadovautis byloje priimant teismo procesinį sprendimą.

56. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovai reikalavimus dėl Leidimo ir Deklaracijos pripažinimo negaliojančiais (vertinant, kad jie išduoti neteisėtai) reiškė atsakovams V. L. ir R. L., tuo tarpu Leidimą išdavusią ir Deklaraciją patvirtinusią instituciją – Širvintų rajono savivaldybės administraciją, į bylą įtraukė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teisėjų kolegija, pritardama tam, kad teisė pasirinkti atsakovą, kuriam reiškiami materialūs teisiniai reikalavimai priklauso ieškovui, visgi pastebi, kad šia teise turi būti naudojamasi atsižvelgiant į reikalavimų pobūdį ir įvertinant tai, kokių subjektų teisėms ir pareigoms realiai jie gali sukelti materialines teisines pasekmes. Nors konstatavus ieškovų ieškinio reikalavimų ydingumą, aplinkybė, kuriems subjektams šioje byloje reikalavimai buvo pareikšti, nekeičia teisinio rezultato, visgi teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, identifikavęs ginčo teisinius santykius, taip pat turėjo pareigą pasiūlyti ieškovams patikslinti dalyvaujančio byloje asmens – Širvintų rajono savivaldybės administracijos, procesinę padėtį, kas padaryta visgi nebuvo (CPK 45 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

57. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes; jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015). Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).

59. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai įgyvendinęs išaiškinimo ir bendradarbiavimo pareigą, priėmęs ir nagrinėjęs ieškovų ieškinį su ieškinio reikalavimais, kurie, jų tenkinimo atveju, iš esmės realių materialiųjų teisinių padarinių ieškovams dėl jų subjektinių teisių įgyvendinimo nesukeltų, nenustatęs termino ieškovams pašalinti ieškinio trūkumų – tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taip pat pasisakyti dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties byloje, o apsiribojęs tik ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto termino ir jo praleidimo pasekmių taikymu (nors ir neteisingai nurodant, kad ieškinys atmestas, o ne byla nutrauktina), bylą išnagrinėjo formaliai, neįvertino tikrojo tarp šalių kilusio ginčo pobūdžio, dėl ko liko neatskleista ir bylos esmė.

60. Dėl nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų yra pagrindas ieškovų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nustatyti pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinėje instancijoje, nes byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi nuo pat pradžios, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėdamas ginčą iš naujo, teismas, visų pirma turi identifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir, siekdamas, jog bylos nagrinėjimo teisme ribos būtų aiškios, įgyvendindamas jau minėtą išaiškinimo ir bendradarbiavimo pareigą, sudaryti sąlygas ieškovams tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką, jog jis atitiktų reiškiamo ieškinio faktinį pagrindą ir ieškovų siekiamus materialinius teisinius padarinius, taip pat pasisakyti dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties. Tik ieškovams tinkamai suformulavus ieškinio dalyką spręstina dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinės kvalifikacijos ir ginčui taikytinų konkrečių teisės normų.

61. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs galutinio teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nusprendus perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovų M. P. ir O. P. (O. P.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko