Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-455-889/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-26
Bylos Nr.: e2A-455-889/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00618-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Atsakovas: P. V., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Ieškovas: B. M.
Trečiasis asmuo: R. S., valstybės įmonė Registrų centras

Kategorijos

2.4.2.12.1Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)

Civilinė byla Nr. e2A-455-889/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00618-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; (S) 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Almanto Padvelskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovams P. V., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys R. S., valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti negaliojančiu 2016 m. balandžio 12 d. statybos leidimą Nr. LSNS-34-160412-00047, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotą P. V.; pripažinti negaliojančia 2017 m. liepos 25 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, išduotą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos; panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą P. V. į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 85 proc.), esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti B. M. nuosavybės teisę į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 85 proc.), esantį (duomenys neskelbtini); atnaujinti senaties terminą dėl 2016 m. balandžio 12 d. statybos leidimo Nr. LSNS-34-160412-00047 nuginčijimo; atnaujinti senaties terminą dėl 2017 m. liepos 25 d. pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pripažinimo negaliojančia; priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovė nurodė, jog 2007 m. pasiskolino iš atsakovo 145 000 Lt, šios prievolės įvykdymui užtikrinti įkeitė (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Negrąžinus skolos, 2015 m. vasario 24 d. Turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu atsakovas tapo žemės sklypo savininku. 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsakovas P. V. kreipėsi į teismą dėl ieškovės iškeldinimo iš namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tik nagrinėjant šią bylą ieškovė sužinojo, kad atsakovas 2017 m. liepos 25 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto pagrindu įregistravo savo asmeninę nuosavybę į ginčo namą. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad turi teisę į ieškovės namą, nuslėpė faktą, kad toks namas jau yra pastatytas. Ieškovė turėjo statybos leidimą ir namas stovėjo jau 12 metų. Atsakovas gavo statybos leidimą naujo namo statybai. Šio statybos leidimo pagrindu buvo atlikti kadastriniai matavimai ir išduota pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Atsakovas visiškai neprisidėjo prie namo statybos, pastatas nebuvo jam įkeistas, taigi neturėjo teisės gauti statybos leidimo savo vardu. 2015 m. vasario 24 d. Turto perdavimo išieškotojui akte yra nedviprasmiškai nurodyta, kad žemės sklype stovi statiniai, kurie VĮ Registrų centre neįregistruoti, ir nuosavybės teisė į juos žemės sklypo įgijėjui nėra perduodama.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 3 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio: atnaujino terminus dėl 2016 m. balandžio 12 d. statybos leidimo ir 2017 m. liepos 25 d. pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių nuginčijimo; pripažino negaliojančiu 2016 m. balandžio 12 d. statybos leidimą Nr. LSNS-34-160412-00047; pripažino negaliojančia 2017 m. liepos 25 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-170725-00596; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo P. V. 2 925,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei; priteisė iš atsakovo P. V. trečiajam asmeniui R. S. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažino, jog B. M. ir jos atstovė advokatė M. S. tiesiogiai susipažinti su šioje byloje ginčijamais administracinio pobūdžio teisės aktais turėjo 2018 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu, tai yra nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-246-941/2018 dėl B. M. iškeldinimo. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog B. M. visą ginčo laikotarpį nesutiko su P. V. nuosavybės teisių įgijimu į ginčo namą. Ieškovė kompetentingoms institucijoms raštu reiškė pretenzijas dėl netinkamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo, ginant jos nuosavybės teises į gyvenamąjį namą. Teismas pažymėjo, jog ieškovės skundas buvo patenkintas ir jai 2019 m. vasario 15 d. buvo paskirtas kitas atstovas, kuris 2019 m. balandžio 9 d. pateikė teismui ieškinį.

2.2. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, pripažino, jog senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, tai yra dėl netinkamai suteiktų antrinės teisinės pagalbos paslaugų, todėl senaties terminą ginčyti administracinio pobūdžio teisės aktus atnaujino.

2.3. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, 2016 m. balandžio 12 d. išduodama P. V. leidimą statyti naują neypatingos kategorijos statinį, pažeidė teisinį reglamentavimą, nes ginčo statinys nebuvo, kaip numato teisės norma, naujo statinio nepradėta statyba. Byloje nustatytos priešingos aplinkybės: dar 2012 m. birželio mėn. gyvenamasis namas (vieno aukšto su mansarda) buvo pastatytas ir iš išorės atrodė įrengtas (su langais, stoglangiais, metaline stogo danga, pastogės pakalimais, laukinių sienų tinku, aptvertas tvora). Bylos nagrinėjimo metu P. V. neįrodė, jog iki 2016 m. balandžio 12 d. būtų įgijęs nuosavybės ar patikėjimo teisę į ginčo statinį. Taigi teismas statybos leidimą pripažino negaliojančiu.

2.4. Pripažinęs statybos leidimą negaliojančiu, teismas panaikino ir inspekcijos 2017 m. liepos 25 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

2.5. Ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teises į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Teismas nurodė, jog ieškovė, įgyvendindama savo nuosavybės teises į ginčo statinį, privalo vadovautis teisės aktuose numatytomis statybos užbaigimo procedūromis – pasinaudoti ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teises į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą.

2.6. Teismas kaip perteklinio netenkino ieškinio reikalavimo dėl įrašo Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą įregistravimo panaikinimo.

2.7. Teismas, vertindamas atsakovo elgesį, atsižvelgdamas į tai, jog jis tenkindamas savo kreditinius reikalavimus siekė įgyti B. M. pastatytą gyvenamąjį namą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nenurodė esminių faktinių aplinkybių, jog gyvenamasis namas jau yra pastatytas, ir dėl to sukėlė šį teisinį ginčą, nusprendė iš atsakovo P. V. priteisti visas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtas išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai atnaujino ieškovei praleistus senaties terminus ginčyti administracinio pobūdžio aktus. Atsakovas teigia, jog ieškovei apie ginčijamus administracinius aktus buvo žinoma bent jau nuo tada, kai buvo priimtas ir ieškovei įteiktas atsakovo ieškinys dėl iškeldinimo civilinėje byloje Nr. 2-246-941/2018, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. Ieškinį ieškovė turėjo pareikšti per vieną mėnesį nuo šio momento, tačiau pareiškė po pusantrų metų.

3.2. Ieškovė yra profesionali teisininkė, todėl ta aplinkybė, kad jai atstovaujanti advokatė neinformavo apie senaties terminus, negali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą.

3.3. Atsakovas pažymi, jog advokatės M. S. veiksmus pagal ieškovės skundą vertino Advokatų taryba, tačiau pažeidimų nenustatė, drausmės bylos neiškėlė. Remdamasis nurodytais argumentais, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį kaip savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.

3.4. Atsakovas laikosi pozicijos, jog dėl viešojo administravimo subjektų aktų nuginčijimo negalėjo būti įtrauktas atsakovu, nes nėra viešojo administravimo subjektas. Teigia, jog dėl šių reikalavimų turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Pažymi, jog, nepaisant to, kad byloje buvo trys atsakovai ir buvo ginčijami viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisė tik iš vieno atsakovo.

Atsiliepimas

3.5. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tenkino tik dalį ieškinio, todėl neteisingai nustatė priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

4. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino praleistą procesinį terminą kreiptis į teismą su ieškiniu ginčijant statybos leidimą ir pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas terminą atnaujino pagrįstai, sprendimą panaikinti ir perduoti teismui bylą nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. Inspekcija nurodo pritarianti atsakovui ir pažymi, kad ieškovei apie statybos leidimą ir pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių buvo žinoma ir (ar) turėjo būti žinoma gerokai anksčiau. Ieškovė, reikšdama ieškinį, pridėjo Nekilnojamojo turto registro išrašą, išduotą 2017 m. rugpjūčio 4 d., kurio 4.1 punkte nurodyta apie inspekcijos išduotą pažymą, o 10.4 punkte yra duomenys apie išduotą statybos leidimą.

4.2. Net ir pripažinus, jog ieškovei apie pažymą tapo žinoma 2018 m. kovo 22 d., akivaizdu, jog ieškinys per vieno mėnesio terminą nebuvo pareikštas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, dėl kokių priežasčių nesilaikyta vieno mėnesio termino ieškiniui pareikšti, kai ieškovės interesus ginti buvo pavesta kitam atstovui advokatui R. S.. Terminas kreiptis į teismą ir ginčyti nurodytus individualius administracinius aktus yra praleistas, todėl sutiktina su atsakovu P. V., kad pirmosios instancijos teismas terminą ieškiniui pareikšti atnaujino nepagrįstai.

4.3. Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, inspekcija nurodo, jog, vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu ir įvertinus tai, kad inspekcijai buvo pateikti visi privalomi dokumentai, inspekcija neturėjo pagrindo netenkinti atsakovo prašymo, todėl 2017 m. liepos 25 d. jam buvo išduota pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad inspekcija ginčijamą pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavė neteisėtai, t. y. inspekcijos veiksmai šioje byloje nebuvo pripažinti neteisėtais, todėl ir bylinėjimosi išlaidos iš inspekcijos negalėjo būti priteistos. Akcentuoja ir tai, kad pažyma panaikinta kaip išvestinis dokumentas panaikinus statybos leidimą.

4.4. Papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje neišsprendė šalių ginčo ir neužkirto kelio naujiems šalių ginčams ateityje. Sprendime nurodyta, kad panaikinamas P. V. vardu išduotas statybos leidimas, neišaiškinant statytojo teisės įgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismui panaikinus statybos leidimą, ginčo statinio statyba lieka be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kuris yra privalomas. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą statytojo teises pagal statybą leidžiantį dokumentą, net ir neperrašytą kito statytojo vardu, galėtų įgyvendinti P. V., kadangi jis yra žemės savininkas. B. M. statybą leidžiančio dokumento negautų: šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo suteikia teisę P. V..

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nurodo, jog šioje byloje ginčijami ne tik administraciniai aktai. Byloje taip pat reiškiamas reikalavimas dėl nuosavybės teisės nuginčijimo. Tokias bylos nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, o ieškinio senaties terminas tokiems reikalavimams yra 10 metų.

Motyvuojamoji dalis

5.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

5.3. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentu, jog jis negali būti laikomas atsakovu, nes nėra viešojo administravimo subjektas. Tik atlikus ekspertizę byloje ir nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus, buvo panaikinti administraciniai įrašai. Teismas pagrįstai nusprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti tik iš atsakovo, nes atsakovas sąmoningai suklaidino administracijos ir inspekcijos darbuotojus.

5.4. Mano, jog teismas tenkino visus materialinius reikalavimus, todėl pagrįstai priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Nors teismas nurodo, jog tenkina dalį ieškinio, tačiau nepatenkinta dalis yra perteklinė, todėl nelaikoma atskiru savarankišku materialiniu reikalavimu.

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. S. prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nurodo, jog ieškovė ginčijo ne tik administracinio pobūdžio aktus – ji gynė ir nuosavybės teisę. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis vyrauja byloje. Ginčo byloje vyraujantis teisinis santykis yra civilinis. Apeliantas, neturėdamas teisinio pagrindo, savo vardu persirašė ieškovės pastatytą namą. Teismas teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad senaties terminas ginčyti administracinio pobūdžio teisės aktus buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

6.2. Teismas teisingai įvertino P. V. veiksmus, siekiant įgyti B. M. statytą gyvenamąjį namą, ir priteisė visas bylinėjimosi išlaidas iš apelianto. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neprašė pakeisti jo procesinės padėties. Ieškovė ginčijo ne tik administracinius aktus, bet ir namo nuosavybės teisę.

7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nurodo iš dalies sutinkanti su apeliaciniu skundu, prašo pripažinti, jog terminas skųsti administracinius aktus buvo atnaujintas nepagrįstai, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Atsakovė nurodo pritarianti išsamiems Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į skundą argumentams, susijusiems su termino administracinio pobūdžio aktams skųsti atnaujinimu, taip pat pritaria atsakovui P. V., jog pirmosios instancijos teismas terminą atnaujino nepagrįstai.

7.2. Taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė iš administracijos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas teisingai konstatavo, jog atsakovas P. V. nenurodė administracijai esminių faktinių aplinkybių, jog ginčo namas jau yra pastatytas, ir taip sukėlė teisinį ginčą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

10. Šioje civilinėje byloje ieškovė reiškė reikalavimus: pripažinti negaliojančiu 2016 m. balandžio 12 d. statybos leidimą Nr. LSNS-34-160412-00047, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotą P. V.; pripažinti negaliojančia 2017 m. liepos 25 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, išduotą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos; panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą P. V. į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 85 proc.), esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti B. M. nuosavybės teisę į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 85 proc.), esantį (duomenys neskelbtini); atnaujinti senaties terminą dėl 2016 m. balandžio 12 d. statybos leidimo Nr. LSNS-34-160412-00047 nuginčijimo; atnaujinti senaties terminą dėl 2017 m. liepos 25 d. pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pripažinimo negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškinio: atnaujino terminus dėl 2016 m. balandžio 12 d. statybos leidimo ir 2017 m. liepos 25 d. pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių nuginčijimo; pripažino negaliojančiu 2016 m. balandžio 12 d. statybos leidimą Nr. LSNS-34-160412-00047; pripažino negaliojančia 2017 m. liepos 25 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-170725-00596; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo P. V. 2 925,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei; priteisė iš atsakovo P. V. trečiajam asmeniui R. S. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovas P. V. pateikė apeliacinį skundą, jame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas sprendimą ginčija tik dviem aspektais: jog teismas nepagrįstai atnaujino praleistus terminus administracinio pobūdžio aktams nuginčyti; taip pat skundžia sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl terminų atnaujinimo

11. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju atsakovai, gindamiesi nuo ieškinio, ieškovei ginčijant administracinio pobūdžio teisės aktus prašė taikyti senatį. Prašymą argumentavo tuo, jog ieškovei B. M. apie atsakovui P. V. išduotą statybos leidimą ir pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių jau buvo žinoma nuo tada, kai buvo priimtas P. V. 2017 m. rugpjūčio 7 d. ieškinys dėl iškeldinimo civilinėje byloje Nr. 2-246-941/2018. 2017 m. rugsėjo 18 d. pašalinus teismo nustatytus ieškinio trūkumus, ieškinys su priedais buvo įteiktas B. M.. Ginčijami statybos leidimas ir pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių buvo pateikti B. M. iškeldinimo byloje. Atsakovai teigia, jog B. M., pateikdama atsiliepimą į P. V. pareikštą ieškinį dėl iškeldinimo, susipažino ne tik su ieškiniu, tačiau ir su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, taigi apie administracinio pobūdžio aktus ieškovei buvo žinoma nuo 2017 m. rugsėjo 30 d., kai buvo įteiktas ieškinys dėl iškeldinimo. Šioje civilinėje byloje ieškovė ieškinį turėjo pareikšti per vieną mėnesį nuo to momento, kai sužinojo apie ginčijamus aktus, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., tačiau pateikė jį tik 2019 m. balandžio 9 d.

12. Ieškovė prašė atnaujinti praleistą terminą administracinio pobūdžio aktams ginčyti. Nurodė, kad apie P. V. išduotą statybos leidimą statyti jam priklausančiame žemės sklype ir apie gyvenamojo namo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre P. V. vardu sužinojo tik nagrinėjant bylą pagal P. V. ieškinį dėl jos iškeldinimo (civilinė byla Nr. 2-246-941/2018). Ieškovės teigimu, ieškinys dėl iškeldinimo buvo įteiktas jos sugyventiniui R. S., kuris sugyventinei ieškinį perdavė tik 2017 m. spalio 19 d. Pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu, tai yra 2018 m. kovo 22 d., P. V. įteikė ieškovei dokumentus, patvirtinančius, jog jis įgijo nuosavybės teisę į ieškovei priklausantį gyvenamąjį namą, taip pat ieškovei išduoto statybos leidimo panaikinimą ir naujo statybos leidimo išdavimą P. V. vardu.

13. Ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovui P. V. išduotą statybos leidimą, taip pat pripažinti negaliojančia pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kurios pagrindu ginčo namas buvo įregistruotas atsakovas P. V. vardu, yra administracinio teisinio pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016).

14. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies (galiojančios redakcijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis) taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

16. Nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose; skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

17. Kasacinio teismo konstatuota, kad klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016).

18. Visų pirma, kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino faktines aplinkybes, nustatydamas momentą, nuo kada turėjo būti skaičiuojamas terminas administracinio pobūdžio aktams ginčyti. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog B. M. ir jos atstovė advokatė M. S. tiesiogiai susipažinti su šioje byloje ginčijamais administracinio pobūdžio teisės aktais turėjo 2018 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu, tai yra nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-246-941/2018 dėl B. M. iškeldinimo. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, analizuojant civilinės bylos Nr. 2-246-941/2018 dokumentus matyti, jog ieškinys buvo įteiktas B. M. sugyventiniui R. S., o ne asmeniškai B. M.. Teismo siųstoje pažymoje nėra nurodyta, kad kartu su ieškiniu yra pateikiami ir ieškinio priedai. B. M. teismo posėdžio metu neigė, jog su ieškiniu jai buvo įteikti ir ieškinio priedai. 2017 m. spalio 19 d. teismui pateiktame prašyme dėl terminio atsiliepimui pateikti pratęsimo nurodyta, jog ieškinys ieškovei asmeniškai buvo įteiktas 2017 m. rugsėjo 8 d. Teismas terminą atsiliepimui pateikti pratęsė iki 2017 m. lapkričio 3 d. 2018 m. sausio 26 d. B. M. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. 2018 m. kovo 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius priėmė sprendimą paskirti ieškovei advokatę M. S.. Pirmasis teismo posėdis, kuriame dalyvavo B. M. ir jos atstovė advokatė M. S., įvyko 2018 m. kovo 22 d. Ieškinys pirmosios instancijos teismui šioje byloje pateiktas 2019 m. balandžio 9 d., taigi praleidus terminą administracinio pobūdžio aktams ginčyti.

19. Atsakovas P. V. apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog apie ginčijamus aktus ieškovei tapo žinoma nuo to momento, kai ieškovei buvo įteiktas ieškinys byloje dėl iškeldinimo, t. y., kaip nurodoma apeliaciniame skunde, 2017 m. rugsėjo 30 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodo pritarianti atsakovui ir pažymi, kad ieškovei apie statybos leidimą ir pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių buvo žinoma ir (ar) turėjo būti žinoma gerokai anksčiau. Inspekcijos teigimu, ieškovė, reikšdama ieškinį, pridėjo Nekilnojamojo turto registro išrašą, išduotą 2017 m. rugpjūčio 4 d., kurio 4.1 punkte nurodyta apie inspekcijos išduotą pažymą, o 10.4 punkte yra duomenys apie išduotą statybos leidimą. Kolegija atmeta šiuos atsakovų argumentus kaip nepagrįstus. Kaip jau nurodyta, pagal teismų formuojamą praktiką, asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė momentą, kada ieškovei galėjo tapti žinomas ginčijamų administracinių aktų turinys. Tai, kad Nekilnojamojo turto registro išraše buvo žyma apie išduotą statybos leidimą ir pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto sprendinių, savaime nesuponuoja išvados, jog ieškovei būtent tuo momentu tapo žinomas ginčijamų aktų turinys, jais nustatomos teisės ir pareigos. Tas pats pasakytina ir apie atsakovo argumentą dėl ieškinio įteikimo momento. Manytina, jog, nežinant aktų turinio, suvokimas apie teisių pažeidimo mastą yra apsunkintas.

20. Kita vertus, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju svarbi yra ta aplinkybė, jog ieškovė visą laiką siekė apginti savo pažeistas teises. Kaip jau minėta, ieškovei 2018 m. kovo 9 d. sprendimu buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Teismo posėdžio, vykusio 2018 m. kovo 22 d. nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-246-941/2018, metu ieškovės atstovė M. S. prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą, suteikiant laiko pareikšti priešieškinį byloje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kada byla iškelta ir kada pateiktas atsiliepimas, nurodęs, jog nutartis skirti bylą nagrinėti teisme buvo priimta 2018 m. sausio 31 d., vadovaudamasis CPK 143 straipsniu, pagal kurį atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo, nutarė netenkinti prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nurodytais pagrindais. Sprendimas byloje dėl iškeldinimo buvo priimtas 2018 m. kovo 30 d., teismas ieškinį tenkino: iškeldino atsakovę B. M. iš ieškovui P. V. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). B. M. 2018 m. balandžio 30 d. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes neatskleista bylos esmė. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi B. M. apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-1037-479/2018).

21. 2019 m. sausio 27 d. B. M. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydama pakeisti jai paskirtą atstovę advokatę M. S., nes ieškovė nėra tinkamai atstovaujama. Pareiškime nurodyta, jog atstovė apie metus laiko nepateikė procesinių dokumentų dėl ieškovės nuosavybės teisių gynimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2019 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą pakeisti B. M. paskirtą advokatę M. S. kitu advokatu R. S.. 2019 m. vasario 19 d. B. M. pateikė pareiškimą Klaipėdos apygardos prokuratūrai, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo P. V. sukčiavimo, apgaule užvaldant jai priklausantį namą. 2019 m. vasario 20 d. B. M. pateikė skundą Lietuvos advokatų tarybai dėl netinkamos teisinės pagalbos suteikimo. 2019 m. kovo 25 d. B. M. pateikė inspekcijai pareiškimą dėl statybos leidimo panaikinimo. Šių aplinkybių pagrindu teigtina, jog ieškovė aktyviais veiksmais siekė apginti savo pažeistas teises, nesutiko su atsakovo P. V. pareikštais reikalavimais byloje dėl iškeldinimo, taip pat su nuosavybės teisės į ginčo namą įgijimu P. V. vardu.

22. Sprendžiant dėl termino administracinio pobūdžio aktams nuginčyti atnaujinimo, ypatingai svarbu akcentuoti, jog ieškovė siekia apginti pažeistas nuosavybės teises, taigi gintinų teisių svarbą. Nuosavybės teisė yra viena iš svarbiausių asmens teisių, o tai reiškia, kad ji turi būti veiksmingai ginama nuo neteisėto kėsinimosi ar pažeidimo. Atsižvelgiant į gintinos teisės svarbą, įvertinus ieškovės elgesį per atidaus ir rūpestingo elgesio standartus, t. y. tai, jog ieškovės pozicija apginti savo nuosavybės teises buvo nuosekli, taip pat taikant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė terminą administraciniams aktams ginčyti praleido dėl svarbių priežasčių, taigi jis pagrįstai atnaujintas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Atsakovas P. V. taip pat ginčija teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Jis laikosi pozicijos, jog teismas nepagrįstai priteisė visą bylinėjimosi išlaidų sumą, nors tenkino tik dalį reikalavimų, taip pat, atsakovo nuomone, bylinėjimosi išlaidos dėl administracinių aktų iš jo priteistos nepagrįstai, nes jis nėra viešojo administravimo subjektas.

24. Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog iš 2020 m. spalio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos Nr. (12.34) PT-5108 matyti, jog bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 925,26 Eur suma (396,75 Eur advokato užmokestis, 9,01 Eur VĮ Registrų centro išlaidos, 19,50 Eur kelionės išlaidos, 2 500 Eur ekspertizės išlaidos). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė visas šias išlaidas priteisti iš atsakovo P. V.. Teismas nurodė, jog tenkino keturis neturtinio pobūdžio reikalavimus, vieną ieškinio reikalavimą atmetė kaip perteklinį, o kitą – nes nebuvo išnaudota ikiteisminė ginčų sprendimo procedūra. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės ieškinio reikalavimai, dėl kurių iš esmės ir kilo ginčas, patenkinti, teismas nusprendė priteisti visas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas, vertindamas atsakovo P. V. elgesį, nurodė, jog jis, tenkindamas savo kreditinius reikalavimus skolininkei, siekė įgyti B. M. statytą gyvenamąjį namą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, išduodančiai statybos leidimus, nenurodė esminių faktinių aplinkybių, jog gyvenamasis namas yra jau pastatytas, ir dėl to sukėlė šį teisinį ginčą. Taigi teismas nusprendė visas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtas išlaidas priteisti iš atsakovo P. V..

25. Kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sutinka su teismo sprendimu visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš atsakovo P. V.. Visų pirma, kaip nepagrįstas atmestinas atsakovo argumentas, jog bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti iš jo priteistos, nes jis nėra viešojo administravimo subjektas. Akivaizdu, jog atsakovas P. V. turėjo tiesioginį materialinį teisinį suinteresuotumą dėl reikalavimų, kuriais buvo ginčijami administracinio pobūdžio aktai: statybos leidimas ir pažyma. Šie aktai suformuoti ir parengti atsakovo iniciatyva ir prašymu, jų pagrindu atsakovui įregistruota nuosavybės teisė į ginčo namą, taigi atsakovu dėl šių reikalavimų buvo ne tik viešojo administravimo subjektai, kaip teigia atsakovas P. V., bet ir pats atsakovas P. V.. Be to, kolegija sutinka su pirmosios instancijos motyvais, kurių pagrindu teismas nusprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti tik iš atsakovo P. V..

26. Pagal 93 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė nukrypti nuo aukščiau minėtų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinio elgesio tinkamumą ir priežastis, lėmusias bylinėjimosi išlaidų susidarymą. CPK 96 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, kuris grindžiamas analogiškais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principais, nuo kurių galima nukrypti atsižvelgiant į šalių procesinio elgesio tinkamumą ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Taigi procesinės teisės normos suteikia teismui galimybę nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių įvertinus priežastis, dėl kurių jos susidarė.

27. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pasinaudojo Civilinio proceso kodekse numatyta prerogatyva nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Kolegijos nuomone, toks sprendimas pakankamai motyvuotas ir pagrįstas. Akivaizdu, jog šį ginčą iš esmės sukėlė atsakovo P. V. veiksmai: atsakovas nuosavybės teisę į ginčo namą įgijo kompetentingoms institucijoms nenurodęs esminės aplinkybės, kad ginčo namas jau yra pastatytas, o institucijų veiksmai iš esmės vertintini kaip procedūriniai. Šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad bylinėjimasis tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo iš esmės susijęs būtent su apelianto veiksmais ir pozicija, taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš atsakovo P. V. vertintina kaip teisėta ir pagrįsta.

28. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu nuspręsta priteisti iš atsakovo P. V. visą bylinėjimosi išlaidų sumą. Ieškovė buvo pareiškusi keturis materialinius neturtinio pobūdžio reikalavimus: pripažinti negaliojančiu 2016 m. balandžio 12 d. statybos leidimą Nr. LSNS-34-160412-00047, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotą P. V.; pripažinti negaliojančia 2017 m. liepos 25 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, išduotą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos; panaikinti įrašą Nekilnojamo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą P. V. į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 85 proc.), esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti B. M. nuosavybės teisę į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 85 proc.), esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog reikalavimai dėl termino atnaujinimo yra procesinio pobūdžio, todėl, nustatant patenkintų reikalavimų mastą, nevertintini. Pirmosios instancijos teismas tenkino du materialinio pobūdžio ieškinio reikalavimus: panaikino statybos leidimą ir pripažino negaliojančia pažymą; kitus reikalavimus atmetė. Reikalavimas dėl įrašo registre panaikinimo laikytinas išvestiniu iš reikalavimų dėl statybos leidimo ir pažymos nuginčijimo, todėl, įvertinus šio reikalavimo pobūdį, jo reikšmę, nustatant patenkintų reikalavimų proporciją, manytina, jog būtų teisinga ir protinga teigti, jog iš esmės buvo patenkinta apie 70 procentų ieškinio reikalavimų. Ši proporcija taikytina apskaičiuojant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, taigi iš atsakovo valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 2 047,68 Eur (2 925,26 Eur x 70 proc.).

29. Teismas nurodė, jog ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, todėl, patenkinus keturis neturtinio pobūdžio reikalavimus, iš atsakovo P. V. priteistina 300 Eur (75,00 Eur ? 4) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis). Konstatavus, jog reikalavimai dėl termino atnaujinimo yra procesinio pobūdžio ir žyminiu mokesčiu neapmokestinami, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, iš atsakovo P. V. valstybei priteistiną žyminio mokesčio dydį sumažinant iki 150 Eur (CPK 96 straipsnis).

30. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ir atmesdamas dalį materialinių reikalavimų, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, tačiau neteisingai nustatė iš atsakovo P. V. priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, nurodant, jog iš P. V. valstybei priteistina žyminio mokesčio suma mažintina iki 150 Eur, o bylinėjimosi išlaidų suma – iki 2 047,68 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo P. V. valstybei priteista 2 925,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir iš atsakovo P. V. valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 2 047,68 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimt septynių eurų 68 ct).

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo P. V. į valstybės biudžetą priteista 300 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo P. V. į valstybės biudžetą priteistiną žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų).

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisAlmantas PadvelskisMilda Skersienė