Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) F. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. L. ieškinį atsakovei F. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 13 d. nutarties, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl patikslinto atskirojo skundo ir papildomai pateiktų rašytinių įrodymų (ne)priėmimo

12. Atsakovė 2025 m. gegužės 6 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė procesinį dokumentą (DOK–16675), kuris pavadintas „Atskirojo skundo papildymas“. Iš šio procesinio dokumento turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė siekia patikslinti, papildyti 2025 m. vasario 24 d. pateiktą atsakovės atskirąjį skundą (DOK–14120) dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 13 d. nutarties.

13. CPK 335 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Remiantis CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Ši taisyklė taikoma ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).

16. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jų pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Atsakovei išaiškintina, jog atitinkamus reikalavimus atsakovė turi teikti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.

17. Atsakovė 2025 m. gegužės 6 d. apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė procesinius dokumentus dėl įrodymų prijungimo (DOK-16700, DOK-16699), kuriuose nėra aiškiai formuluojamas prašymas priimti naujus įrodymus, nenurodyta, kodėl jie pateikiami ne su atskiruoju skundu, o tiesiog prisegti ginčo šalių susirašinėjimo vaizdai.

18. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai pateikti pavėluotai, nėra taip susiję su nagrinėjamu klausimu, jog turėtų būti taikoma išimtis, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir vertintini apeliantės 2025 m. gegužės 6 d. pateiktus įrodymus (DOK-16700, DOK-16699).

Dėl laikino išlaikymo dydžio

20. Atskiruoju skundu atsakovė nesutinka su teismo priteistu 220 Eur laikino išlaikymo dydžiu vaikui. Atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai taikė tokio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę, nes šalių vaiku šiuo metu rūpinasi ieškovas, todėl nėra būtinybės teikti papildomą išlaikymą. Be to, priteistas laikino išlaikymo dydis neatitinka atsakovės turtinės padėties. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nurodo, jog tikslinga sumažinti laikino išlaikymo dydį iki 50–100 Eur.

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių priemonių yra laikinas išlaikymo priteisimas vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

23. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Pagal kasacinio teismo praktiką, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

25. 2024 m. rugpjūčio 28 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 709 Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio buvo patvirtinta 2025 metais taikytina minimali mėnesinė alga – 1 038 Eur (neatskaičius mokesčių) ir apie 777 Eur (atskaičius mokesčius).

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs orientacinį išlaikymo dydį bei skundžiamos nutarties priėmimo dienai žinomą šalių turtinę padėtį, priteisė 220 Eur atsakovės vaikui mokėtiną laikiną išlaikymą.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės gali būti nustatytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi laikino išlaikymo priteisimu pirmiausia yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, o tėvų galimybė ir gebėjimas išlaikyti savo vaikus ne visais atvejais yra lygiai taip pat reikšminga. Prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesų apsaugai. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į keletą aspektų.

28. Pirmiausiai, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentais, jog nėra pagrindo priteisti laikiną išlaikymą vaikui, nes jis gyvena su ieškovu. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Byloje nėra ginčo, kad šiuo metu šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškovu. Būtent jis rūpinasi vaiko poreikių tenkinimu, todėl bet kokiu atveju jam tenka didesnė našta dėl vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, jog vien tai, kad vaikas šiuo metu gyvena su ieškovu (tėvu), suteikia pagrindą atsakovei būti atleistai ar nusišalinti nuo savo pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra abipusė ir lygiavertė, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena.

29. Antra, atsakovė atskirajame skunde nurodo sutinkanti mokėti laikiną išlaikymą vaikui po 50–100 Eur, nes tik tokio dydžio išlaikymą ji būtų finansiškai pajėgi mokėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodomi argumentai dėl jos teisinės padėties (bausmės atlikimo laisvės atėmimo įstaigoje), turtinės padėties (negauna socialinių išmokų, negali dirbti), nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną išlaikymo dydį vaikui. Nors pripažintina, kad teismų praktikoje laikomasi vertinimo, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tokiais atvejais tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama plačiai, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: ne tik į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

30. Kaip minėta, sprendžiant dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio pagrįstumo orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (žr. šios nutarties 21 punktą). Tuo tarpu mažesnis nei 1 MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba dėl sveikatos, amžiaus, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovės teisinė padėtis yra susiklosčiusi ne dėl objektyvių aplinkybių (sveikatos, amžiaus ir pan.), tačiau dėl subjektyvių priežasčių. Šios priežastys negali eliminuoti nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo tokiu laipsniu, jog būtų paneigti būtinieji vaiko poreikiai ir interesai, kurie prioretizuojami, sprendžiant dėl (laikino) išlaikymo teikimo. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovė, net ir teigdama, jog šiuo metu turtinė padėtis nėra pakankama teikti priteistą laikiną išlaikymą, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė mažesnį laikino išlaikymo dydį nei orientacinis kriterijus (MMA), įvertinęs atsakovės atžvilgiu nustatytas faktines aplinkybes. Tuo tarpu atsakovės prašomas taikyti laikino išlaikymo dydis (50–100 Eur) ar kitas pirmosios instancijos teismo nustatyto 220 Eur laikino išlaikymo dydžio mažinimas neabejotinai paneigtų būtinuosius vaiko poreikius ir nepagrįstai perkeltų dar didesnę vaiko išlaikymo naštą ieškovui.

31. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jo būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismo šalių vaikui priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas atsakovės turtinei padėčiai, pernelyg suvaržantis atsakovės teises ir teisėtus interesus.

32. Šiame kontekste pakartotinai pažymėtina, kad priteistas laikinas išlaikymas yra skirtas laikinai sureguliuoti situacijai, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, o nagrinėjamoje byloje teismas siekia užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus iki ginčo nagrinėjimo iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovės gaunamos pajamos, jos turtinė padėtis, kokie yra realūs būtinieji vaiko poreikiai ir nustatytas šių kriterijų tarpusavio santykis.

Dėl laikinos bendravimo tvarkos

33. Atsakovė atskiruoju skundu taip pat nesutinka su skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka su vaiku. Pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka nepagrįstai yra iš dalies neįgyvendinama bei nepatogi atsakovei.

34. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

35. Dėl CK 3.175 straipsnio 2 dalies taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

36. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptartais principais, susijusiais su skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu, turi būti vadovaujamasi tiek nustatant laikinąją bendravimo su vaikais tvarką, tiek vėliau ją keičiant. Taigi, sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, turi būti siekiama maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikus, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) apribojimai bendrauti su vaikais gali būti nustatyti tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

39. Atkreiptinas dėmesys, kad klausimas dėl nuolatinės ieškovo ar atsakovės (priklausomai nuo to, su kuria šalimi bus nustatyta šalių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta) bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio, priešieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, kuria siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jų tėvų teisės bei teisėti interesai. Preliminariai įvertinęs šalių pateiktus ir prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus duomenis bei aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatyta laikina atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus.

40. Įvertinęs bylos medžiagą bei ieškovo paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad esant situacijai, kai atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmę, ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė su sūnumi bendrauja nuotoliniu būdu, vaizdo skambučiais, telefonu 1–2 kartus per savaitę, laiką suderinusi su ieškovu, atsižvelgiant į vaiko užimtumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis teismo išvadomis.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvus nurodytoms aplinkybėms (atsakovės laisvės atėmimo bausmės atlikimas), geriausiai vaiko interesai būtų užtikrinami bendraujant nuotoliniu būdu. Kaip minėta, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, todėl siekiant pasiruošti intensyvesniam atsakovės ir vaiko bendravimui jai atlikus laisvės atėmimo bausmę, pakankama priemone laikytina atsakovės bendravimas su vaiku telefonu 1–2 kartus per savaitę. Šiame kontekste atmetami atsakovės teiginiai dėl pokalbių laiko derinimo su ieškovu. Pažymėtina, kad šalių vaikas yra 7 m. amžiaus, jam reikalinga suaugusiųjų priežiūra. Kadangi vaikas gyvena su ieškovu, laikytina, kad būtent jis geriausiai išmano vaiko poreikius, dienotvarkę, mitybą, užsiėmimus ir pan. Esant tokioms aplinkybėms natūralu, jog atsakovės ir vaiko bendravimo data turi būti derinama su ieškovu. Be to, tai, kad bendravimo laikas derinamas su ieškovu, nereiškia, jog bendravimas tarp atsakovės ir vaiko vyksta dalyvaujant ieškovui. Atsižvelgiant į tai, atmestini nurodyti atsakovės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ydingumo.

42. Nors atskiruoju skundu atsakovė taip pat prašo nustatyti naują bendravimo tvarką dėl jos bendravimo su sūnumi, kol atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmę ir po jos atlikimo, šiuo atžvilgiu pakartotinai pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Be to, atsakovė kelia klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kai bus atlikta laisvės atėmimo bausmė, t. y. pasikeitus faktinėms aplinkybėms, buvusioms skundžiamos nutarties priėmimo metu. Atsakovės nurodomų aplinkybių nustatymas ir įvertinimas apeliacinėje instancijoje reikštų šio klausimo nagrinėjimą iš naujo visa apimtimi. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė į apeliaciją.

43. Atsižvelgiant į tai, atsakovei išaiškintina, jog pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2004). Toks atsakovės reikalavimas teiktinas bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

45. CPK 627 straipsnis įtvirtina atvejus, kuriais antstoliui suteikiama teisė visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Aplinkybės, dėl kurių sustabdoma vykdomoji byla, turi būti patvirtintos antstoliui pateiktais dokumentais. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik skolininkas, išieškotojas, bet ir antstolis privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos.

46. Iš pateikto į bylą antstolio 2025 m. vasario 5 d. rašto dėl informacijos pateikimo Nr. S-25 25-3778 nustatyta, kad yra vykdomas priverstinis išlaikymo išieškojimas pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-166-1030/2023. Ieškovas kreipėsi į antstolį su prašymu stabdyti vykdomąją bylą. Minėtame rašte antstolis nurodė, jog įstatymas nenumato galimybės sustabdyti vykdomąją bylą tik pagal skolininko pateiktą prašymą.

47. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į CPK 627 straipsnio nuostatas, įstatymas nenustato galimybės sustabdyti vykdomąją bylą tik pagal skolininko (ieškovo) pateiktą prašymą antstoliui, kai nepilnametis vaikas gyvena pas skolininką, todėl ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą su prašymu sustabdyti vykdomąją bylą. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes (šalių vaikas gyvena pas ieškovą), pagrįstai sprendė, jog egzistuoja pagrindas sustabdyti priverstinį išlaikymo išieškojimą iš ieškovo tam, jog būtų apsaugoti vaiko interesai (jam teikiamas išlaikymas). Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai dėl nepagrįsto vykdomosios bylos sustabdymo atmestini kaip nepagrįsti.

48. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šalies teiktą atskirąjį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas). Įvertinus tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, pagrįstai ir visapusiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė vaiko ir atsakovės laikinąją bendravimo tvarką, priteisė iš atsakovės pagrįsto dydžio laikino išlaikymo sumą vaikui, bei pagrįstai sustabdė priverstinį išlaikymo išieškojimą iš ieškovo atsakovės naudai, todėl keisti nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovės F. P. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.