- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- 1S-100-616/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00018-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Ernesta Montvidienė, Justas Namavičius
- Kaltinamasis
- L. Ž.
- Advokatai
- Marius Zabita
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. Ž. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties, kuria L. Ž. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 30 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-102-493/2019, kurioje L. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2018 m. sausio 28 d. naktį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Nyderlanduose, Roterdamo mieste, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą vėliau platinti, neteisėtai perdavė 1002,48 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 881,371 g narkotinės medžiagos – kokaino M. M., kad šis šias narkotines medžiagas neteisėtai išvengdamas muitinės kontrolės pargabentų per Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybės sienas. M. M. mikroautobusu Mercedes Benz, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) neteisėtai išvengiant muitinės kontrolės pargabenus minėtą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų į Lietuvos Respubliką, L. Ž. 2018 m. sausio 30 d., 17.30 val. (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „Orlean“, turėdamas tikslą platinti, susitarė su M. M. susitikti ir neteisėtai perimti, ankščiau jam perduotą, minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, tačiau šios medžiagos iš M. M. nepaėmė, kadangi, kaip įtariama - pastebėjo policijos pareigūnus ir iš narkotinių medžiagų perėmimo vietos pasišalino.
2. L. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka laikinai sulaikytas 2018 m. sausio 31 d. 21.30 val. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi L. Ž. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėnesiams. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas kaltinamajam buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartimi teismas pratęsė kaltinamajam L. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 30 d. konstatavęs, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo L. Ž. gynėjas skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir skirti kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones ar jų kompleksą: intensyvią priežiūrą, 10 000 Eur ar kito, teismo nuožiūra užtikrinančio BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus, dydžio užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, ir / arba kitas kardomąsias priemones.
4.1. Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, be to, nėra duomenų ir objektyvių prielaidų, kad jis gali slėptis ar bėgti. Vien tik griežtos bausmės grėsmė, neturi būti pagrindu manyti, kad kaltinamasis bėgs ar slėpsis, kadangi priešingai nei nustatė teismas, jį saisto tvirti socialiniai ryšiai, įvairūs įsipareigojimai.
4.2. Kaltinamojo gynėjas pažymi, kad nepaisant to, jog duomenų byloje pakankamumą apsprendžia bylos su kaltinamuoju aktu perdavimas teismui, kaltinimų pareiškimas pats savaime nereiškia kaltės išsprendimo ir neturi turėti lemiamos reikšmės sprendžiant suėmimo taikymo klausimą. Skunde nurodoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) byloje J. prieš Lietuvą yra pasisakęs, jog „net ir tokiu atveju, kai yra pakankamai duomenų, jog būtent kaltinamasis yra padaręs nusikalstamą veiką, tai dar nėra pakankamas pagrindas skirti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę“.
4.3. Kaltinamojo gynėjo teigimu, suėmimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais ir įstatymų nustatyta tvarka. Pagal nuoseklią EŽTT praktiką galioja prezumpcija paleidimo iš suėmimo naudai. Anot gynėjo, žemesnės instancijos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą pagrindą iš esmės atsižvelgė tik į kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą, tuo tarpu remiantis EŽTT praktika, suėmimas negali būti naudojamas užbėgant už akių gręsiančiai laisvės atėmimo bausmei, bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą; turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba, atvirkščiai, parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo. Šiame kontekste ypač reikia atkreipti dėmesį į asmens charakterį, turimą turtą, ryšius su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka, ir jo tarptautinius kontaktus. Svarbus veiksnys vertinant pabėgimo pavojų yra ankstesnis asmens elgesys šiuo aspektu, pavyzdžiui, ankstesnis pasislėpimas, bandymas tai padaryti arba pasiruošimas tam. Pabėgimo pavojus laikui bėgant ir suėmimo trukmei ilgėjant paprastai mažėja.
4.4. Skunde pažymima, kad L. Ž., buvo sulaikytas namuose, jo atžvilgiu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės, tarp kurių mobilaus ryšio telefono kontrolė, slaptas sekimas ir pan., taigi apie galimą sulaikymą jam turėjo būti žinoma. Gynėjas tvirtina, kad kaltinamąjį L. Ž. saisto socialiniai ryšiai ir nors jis nesusituokęs, tačiau veda bendrą gyvenimą su I. L. Anot gynėjo šią aplinkybę patvirtina liudytojo apklausos protokolas, kuriame I. L. nurodė, jog L. Ž. yra jos sugyventinis ir pasinaudojo BPK 82 straipsnio suteikiamomis teisėmis. Be to, gynėjas atkreipia dėmesį, kad ankstesnio persekiojimo metu kaltinamasis niekur nebėgo ir nesislėpė, būdamas probuojamuoju - probavimo sąlygų nepažeidė. Nei vienu atveju nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo nepasislėpė ir nepabėgo.
4.5. Gynėjas skunde nurodo, kad nagrinėjimo metu siūlė skirti 10 000 Eur sumą, kurią įmokėtų kaltinamojo motina, taip pat, kartu su šia kardomąja priemone siūlė skirti kitas papildomas kardomąsias priemones - intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą, kurių kompleksas yra daugiau nei pakankamas pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, juolab, kad nuo sulaikymo iki pratęsimo asmuo jau buvo suimtas ilgiau kaip 1 metus ir 2 mėnesius. Šių kardomųjų priemonių kompleksas, anot kaltinamojo gynėjo, yra veiksminga ir objektyvi priemonė kardomųjų priemonių tikslų įgyvendinimui. Kraštutinė kardomoji priemonė suėmimas bet kada gali būti paskirta, kuomet pastarosios būtų pažeistos. Dokumentų paėmimas apsunkintų asmens galimybes pasislėpti ir / arba išvykti, namų areštas bei intensyvi priežiūra užtikrintų asmens kontrolę 24 val. per parą. Piniginis užstatas - įpareigotų asmenį dalyvauti procese, kadangi priešingu atveju sukeltų neigiamų finansinių padarinių, o tuo pačiu sumažintų asmens finansines galimybes bėgti ar slėptis. Gynėjas skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad kitiems bylos kaltinamiesiems, nors jie ir kaltinami analogiškų veikų padarymu, taikomos kardomosios priemonės yra švelnesnės, nors esminių skirtumų dėl jų taikymo pagrindų nėra.
4.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas nesvarstė kitų kardomųjų priemonių taikymo galimybės ir tik deklaratyviai nurodė, kad negalima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nors EŽTT praktikoje yra nustatyta, kad spręsdamos dėl asmens suėmimo, institucijos privalo apsvarstyti alternatyvias priemones jo atvykimui į teismą užtikrinti, o atsisakymas taikyti tokias priemones turėtų būti motyvuojamas nurodant, dėl kokių priežasčių jų nepakaktų kardomųjų priemonių tikslams pasiekti. Motyvavimas negali būti tik formalaus pobūdžio.
4.7. Anot kaltinamojo gynėjo, įstatymų leidėjas taip pat iš esmės nustatė, kad nustatant BPK 122 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą suėmimo pagrindą turi būti nustatyta objektyvi rizika, kad būdamas laisvėje asmuo darys naujas nusikalstamas veikas ir šią riziką turi objektyviai pagrįsti kaltinančiosios pusės pateikti duomenys. Remdamasis EŽTT praktika kaltinamojo gynėjas nurodo, kad kaltinimų sunkumas gali būti pradinis elementas vertinant suėmimo būtinumą atsižvelgiant į naujų nusikaltimų padarymo pavojų, tačiau toks pavojus turi būti objektyviai tikėtinas. Ilgėjant suėmimo terminui, atitinkamai šio pagrindo pagrįstumas mažėja. Anot kaltinamojo gynėjo, duomenų, kad kaltinamasis ruošiasi ar kėsinasi padaryti naujas nusikalstamas veikas byloje nėra.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Kaltinamojo L. Ž. gynėjo skundas atmetamas.
6. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, kad kaltinamasis L. Ž. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo M. M. apklausos, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose, specialisto išvadose ir kitoje bylos medžiagoje. Sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą šie duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo prasme.
7. Suėmimo terminas žemesnės instancijos teismo skundžiama nutartimi kaltinamajam L. Ž. buvo pratęstas teismui nustačius, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai, tai yra, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas.
8. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
9. Kaltinamasis L. Ž. yra kaltinamas vieno sunkaus (BK 199 straipsnio 3 dalis) ir vieno labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų padarymu. Kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai – tyčiniai, už jų padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Viena vertus sutiktina su skunde nurodytu argumentu, kad vien inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas, gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis tikrai bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tačiau, iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas ir nedarė tokios išvados remdamasis vien kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pavojingumu ir gręsiančios bausmės dydžiu. Apygardos teismas, spręsdamas dėl kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo įvertino tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, taip pat ir už analogiško nusikaltimo – disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, padarymą, kad jo socialiniai ryšiai nėra stiprūs – kaip nurodė pats, iki suėmimo kaltinamasis dirbo restorane, tačiau byloje nėra duomenų, kad iki sulaikymo kaltinamasis būtų legaliai įsidarbinęs. Nors skunde nurodoma, kad kaltinamasis veda bendrą ūkį su sugyventine I. L., tačiau iš liudytojos parodymų matyti, kad su kaltinamuoju ji gyveno vienerius metus, byloje nėra duomenų, kad sugyventiniai būtų įgiję bendro turto, bendrų įsipareigojimų, susilaukę vaikų, todėl teismo nuomone kaltinamojo su sugyventine vedamas bendras gyvenimas, nors ir rodo tam tikrą kaltinamojo palaikomų socialinių ryšių lygį, tačiau nėra pakankamas konstatuoti, kad jo socialiniai ryšiai yra tiek stiprūs, kad galėtų sulaikyti jį nuo ketinimo bėgti ar slėptis nuo teisėsaugos pareigūnų. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nekilnojamojo turto neturi, duomenų apie kaltinamojo sveikatos problemas, kurios sumažintų kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) tikimybę, teismas neturi. Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje – jis anksčiau teistas Norvegijoje, šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas galimai padarė Nyderlanduose. Jam pareikštų kaltinimų esmė sudaro pagrindą manyti, kad pasinaudojęs šiais ryšiais kaltinamasis galėtų bandyti bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso. Taigi, išdėstytos aplinkybės, ypatingai vertinant jas kaltinamajam gręsiančios bausmės kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu patvirtina, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai nėra stiprūs ir, kad išėjęs į laisvę kaltinamasis galėtų bandyti bėgti ar slėptis nuo teisėsaugos institucijų, todėl pakartotinai įvertinusi suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindas pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės - suėmimo terminą.
10. Remiantis susiklosčiusia teismų praktika, pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sąrašą.
11. Kaip jau minėta, kaltinamasis L. Ž. anksčiau teistas Norvegijoje už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, šioje byloje jis yra kaltinamas analogiškos nusikalstamos veikos padarymu, be to, remiantis bylos duomenimis, naujas nusikalstamas veikas kaltinamasis galimai padarė praėjus vos keletui mėnesių nuo probacijos pabaigos. Kaltinamajam L. Ž. pareikštų kaltinimų esmė taip pat sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme nebuvo antraeilis, ir, kad nusikaltimus kaltinamasis galimai padarė siekdamas iš jų pasipelnyti – pažymėtina, kad jo galimai padaryti nusikaltimai yra susiję su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, L. Ž. yra kaltinamas tuo, kad turėjo tikslą platinti šias narkotines medžiagas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija be kita ko atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės – kaltinamasis jam inkriminuotus nusikaltimus galimai padarė bendrininkaudamas, pagal iš anksto parengtą planą, o tai rodo didesnį tiek kaltinamojo asmens, tiek ir jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad taip pat egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindas, be to, remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šiuo metu BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai negali būti pasiekti – įvertinusi kaltinamąjį bei jo galimai padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius duomenis teisėjų kolegija mano, kad egzistuoja rizika, jog kaltinamasis išėjęs į laisvę galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas.
12. Nors kaltinamojo gynėjo skunde tvirtinama, kad kaltinamasis L. Ž. niekuomet nesislėpė nuo teisėsaugos pareigūnų, netrukdė tirti ir nagrinėti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad išėjęs į laisvę kaltinamasis galėtų bandyti bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso, aukščiau išdėstyti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys taip pat suteikia visiškai pagrįstą pagrindą manyti, kad būdamas laisvas, net ir kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis, kaltinamasis galėtų daryti naujus nusikaltimus. Nors bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamasis šiuo metu planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas, tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, darys naujus nusikaltimus, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti naujus nusikaltimus. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas mano, kad nepaisant to, jog kaltinamojo dalyvavimas procese galėtų būti užtikrinamas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, kelias galimai naujų nusikaltimų padarymui gali būti užkirstas tik taikant kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad skunde cituojami Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos pavyzdžiai nepaneigia teismo teisės, esant įstatyme nustatytiems pagrindams ir sąlygoms, bei kruopščiai įvertinus visus suėmimo termino pratęsimui reikšmingus duomenis, pratęsti kaltinamajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminą. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.
14. Pagrindo keisti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę nesudaro ir aplinkybė, kad kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, kadangi teismas kiekvieną situaciją vertina individualiai, atsižvelgdamas ne tik į pareikštus kaltinimus, tačiau ir į kaltinamųjų asmenines savybes apibūdinančius bylos duomenis, todėl kiekvieno kaltinamojo atžvilgiu sprendimas gali skirtis. Kaltinamajam L. Ž. suėmimas yra taikomas nuo 2018 m. sausio 31 d., tačiau, teismo vertinimu, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams, yra adekvatus jo asmenybei ir galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir nesuvaržo kaltinamojo teisių labiau nei tą leidžia proporcingumo principas ar kiti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ar Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinti reikalavimai. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės terminą apygardos teismas nukrypo nuo nacionalinių, tarptautinių teismų formuojamos praktikos, todėl kaltinamojo L. Ž. gynėjo skundas atmetamas, o skundžiama nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo L. Ž. gynėjo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartimi pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.