- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- e2S-3637-1187/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15096-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Ieva Navickaitė
- Atsakovas
- D. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. B. (toliau – ieškovas) prašė teismo iki ieškinio byloje padavimo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo D. V. (toliau – atsakovas, apeliantas) atžvilgiu:
1) priteisti iš atsakovo 500 Eur dydžio laikiną išlaikymą ieškovui (sūnui) K. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. ir po 700 Eur – nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d., šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant ją į ieškovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“;
2) ieškinio reikalavimų ir būsimo teismo sprendimo realaus įvykdymo užtikrinimui areštuoti atsakovo D. V. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
2. Savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo ieškovas grindė šiais argumentais:
2.1. Atsakovas yra ieškovo tėvas. Pareiškėjas sulaukė pilnametystės (duomenys neskelbtini), besimokydamas KTU gimnazijos paskutinėje 12 klasėje. Nuo pilnametystės iki šios gimnazijos baigimo, atsakovas teikė pareiškėjui po 389 Eur išlaikymą kas mėnesį pagal 2022 m. kovo 22 d. šio teismo sprendimą ir nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-3584-752/2022, kuriuo buvo patvirtintas atsakovo ir pareiškėjo motinos 2021 m. gruodžio 21 d. susitarimas dėl jų sudarytos 2019 m. liepos 5 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo.
2.2. Nors ieškovas yra jau pilnametis, tačiau jam ir toliau yra reikalinga materialinė parama, jis 2025 m. rugpjūčio 22 d. įstojo į (duomenys neskelbtini) (Ekonomikos ir finansų bakalauro specialybę, valstybės finansuojamą vietą). Programa yra 4 metų trukmės. Studijavimas kitame mieste reikalauja daugiau nei anksčiau finansinių išteklių. Pasikreipus į atsakovą, šis atsisakė teikti išlaikymą.
2.3. Pareiškėjo išlaikymo poreikiai vien iš atsakovo yra 700 Eur per mėnesį. Likusią tokio pat dydžio jo poreikių dalį dengia ir sutinka dengti pareiškėjo motina I. V. Tai nereiškia, kad ji laikinai, kol bus nagrinėjamas šalių ginčas, privalo teikti išlaikymą ir už save, ir už atsakovą. Jie yra seniai išsituokę, dėl to jokių solidarių prievolių pareiškėjui neturi.
2.4. Atsakovo turtinė padėtis (pareiškėjo žiniomis) yra labai gera – turimos apie 100 000 Eur santaupos banke (pardavus jo tėvo jam dovanotą nekilnojamąjį turtą), esamas nekilnojamasis turtas Marijampolėje (nuosavas butas), kitas pareiškėjui tiksliai nežinomas atsakovo turtas Airijoje. Atsakovas užsienyje ilgai gyvena ir dirba, gauna pakankamai aukštas pajamas, taip pat internete prisistato kaip mecenatas, meno kūrinių kolekcionierius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą ieškovui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur iki bus priimtas sprendimas šioje byloje, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatant, kad piniginės lėšos bus pervedamos į ieškovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“. Kitoje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Šalies argumentai
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog, neužtikrinus reikalavimo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą ieškovui nuo kreipimosi į teismą dienos iki bus priimtas sprendimas šioje byloje, būtų pažeisti ieškovo (atsakovo vaiko) interesai, gali būti neužtikrinti jo poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui.
5. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2025 m. minimalioji mėnesinė alga – 1 038 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 777 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio (pusė minimalios mėnesinės algos), kuris šiuo metu sudaro apie 388,50 Eur (777 / 2), preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas 2025 m. rugsėjo 22 d. įstojo į (duomenys neskelbtini) (Ekonomikos ir finansų bakalauro specialybę, valstybės finansuojamą vietą ir ten mokysis nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.), bei nesant tikslių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, daro išvadą, kad svarbiausia, jog būtų tenkinami bent minimalūs ieškovo poreikiai, iš atsakovo priteisiamas laikinas išlaikymas po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki bus priimtas sprendimas šioje byloje.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto arešto, taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimo, todėl ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
8. Apeliantas (atsakovas) D. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Esminė aplinkybė yra ta, kad ieškovas, būdamas pilnametis, reikalauja 1 400 Eur kas mėnesinio išlaikymo, tačiau tokios sumos reikalingumo jis nepagrindžia jokiais duomenimis. Pareiškėjas nepateikė nei savo išlaidų nei poreikių, nei jokių kitų duomenų, kurie leistų teigti, kad toks išlaikymas jam yra reikalingas (1400 Eur per abu tėvus). Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė tik nuomos sutartį, jokių kitų išlaidų nepateikė. Analogiškai, pirmosios instancijos teismas nors ir priteisė mažesnę sumą – 400 Eur, ji vis tik yra nepagrįsta ir aiškiai per didelė. Taip ir liko neaišku kuo vadovaujantis teismas priėjo išvados, jog ieškovui reikalinga 400 Eur suma būtiniesiems poreikiams užtikrinti vien iš atsakovo.
8.2. Pirmosios instancijos teismas nepatikrino nei atsakovo, nei trečiojo asmens pajamų, nei to fakto, kad pats ieškovas periodiškai dirba ir priėmė sprendimą priteisti pilnamečiui asmeniui pernelyg didelį, jokiais duomenimis nepagrįstą išlaikymą. Atsakovo žiniomis, trečiasis asmuo I. V. neturi tokių pajamų, kad galėtų sūnui skirti proporcingą išlaikymą.
8.3. Pareiškėjas bendrai nepasitaręs su savo tėvais (atsakovu ir trečiuoju asmeniu) pats priėmė sprendimą studijuoti Vilniuje, nuomotis būstą. Vilniuje pragyvenimas yra brangesnis nei Kaune, kuriame galėtų ir toliau gyventi su motina, nereikėtų nuomotis būsto Vilniuje. Pagrįstai kyla klausimas kodėl ieškovas, neturėdamas nei pajamų, nei santaupų, nei pasitaręs su tėvais, nusprendė nuomotis būstą už 500 Eur, o ne kambarį studentų bendrabutyje ar kitur už kur kas mažesnę sumą. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino visiškai. Be kita ko, ieškovas įstojo į valstybės finansuojamą vietą, o tai reiškia, kad išlaidų jam yra kur kas mažiau, nes už studijas mokėti nereikia, vadinasi jam reikalingos piniginės lėšos tik pragyvenimui, kurias pats gali užsidirbti ir galimai užsidirba, tačiau šios aplinkybės liko nei įvertintos nei patikrintos.
8.4. Faktiškai dirbdamas Airijoje atsakovas gauna 2 500 Eur kas mėnesinių pajamų. Kitų pajamų atsakovas negauna, ko pasekoje jis turi finansinių sunkumų, turi pareigą išlaikyti dukrą, kuri yra nepilnametė, jai skiria 400 Eur per mėnesį, ši suma pagrįsta ieškovo pateiktais duomenimis, išlaiko butą Lietuvoje, kurio išlaidos kas mėnesį sudaro apie 200 Eur, išlaiko neįgalų tėvą, būsto nuoma Airijoje siekia 500 Eur, likusias išlaidas sudaro brangus pragyvenimas užsienyje.
Atsiliepimas
9. Ieškovas K. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovas nei ieškovui, nei teismui nenurodė, kokią paramos sumą jis pats laiko „ne per didele“ ir kokią jis sutinka teikti ieškovui. Ieškovas pagrindė prašomos priteisti laikino išlaikymo sumos dydį.
9.2. Atsakovas neginčija fakto, kad ieškovas neturi nuosavo turto, santaupų ir pajamų. Atsakovas neneigia, kad Lietuvoje valdo 1 butą ir anksčiau pardavė kitą savo turtą, ir turi tiek iš šio turto gautų pajamų/santaupų, tiek ir dirbdamas Airijoje, gauna nemažas darbines pajamas.
9.3. Jokio išlaikymo savo tėvui atsakovas neteikia ir jo visiškai nelanko, ir neprižiūri, o skunde nurodytai ieškovo sesei (atsakovo nepilnametei dukrai A. V.) jis išlaikymą teikia bendru jos tėvų susitarimu, 2022 m. patvirtintu teismo nutartimi. Taigi, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad turi dar vieną išlaikytinį - savo tėvą/ieškovo senelį. Atsakovas turi tik vieną išlaikytinę – nepilnametę dukrą A. V.
9.4. Atsakovas nors ir galėjo, tačiau nepateikė teismui jokių duomenų apie savo nuomos sutartį, banko sąskaitos išrašo ir mokėjimų už buto nuomą, apie abstrakčius teiginius dėl „brangaus pragyvenimo užsienyje“. Tokių duomenų jis nepateikė ir ieškovo atstovui, klausiančiam, ar tikrai nesutinka teikti 700 Eur, ar sutinka teikti kokio nors mažesnio dydžio išlaikymą. Atsakovas nebendradarbiavo nei su ieškovu, nei su teismu, kadangi teikdamas atskirąjį skundą, nepateikė pilnos informacijos apie savo turimas santaupas bei išlaidas, tik įrodė gaunantis 2 622,91 Eur pajamas per mėnesį.
9.5. Atsakovo teiginiai apie tai, kad ieškovas turi mokytis Kaune, nėra pagrįsti šios bylos aspektu, kadangi teisę pasirinkti valstybės finansuojamą ugdymo įstaigą turi tik pats ieškovas, o jei tai susiję su jo persikraustymu į kitą miestą, prioritetas turi būti teikiamas geresniam, ieškovo siekiamo ekonomikos ir finansų srities išsilavinimo aukštesnį standartą užtikrinančiam universitetui, šiuo atveju (duomenys neskelbtini). Iš dalies ieškovas ir pats stengiasi save išlaikyti, - ieškinyje nebereikalauja 700 Eur per mėnesį paramos iš atsakovo, nurodė siekiantis ir pats užsiimti verslu ir gauti pajamas. Atsakovas siekia sumažinti jo išlaikymo naštą abiems tėvams, tačiau tai nereiškia, kad jo teisė reikalauti paramos, atitinkančios jo poreikius ir pajamas, išnyksta. Atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjas yra pilnametis ir turi stengtis imtis visų priemonių, kad gautų bent minimalias pajamas už pragyvenimą kitame mieste yra nepagrįstas, kadangi atsakovas savo skundu prašo panaikinti visą nutartį, o ne sumažinti ja priteisto laikino išlaikymo sumą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovui iš atsakovo priteistas laikinas 400 Eur/mėn. išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
16. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teismui teikti naujus įrodymus užtikrina teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (arba sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Tam tikrais išskirtiniais atvejais apeliacinės instancijos teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, gali pritaikyti išimtį, bet prieš tai turi įsitikinti, ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise ir ar naujai prašomas priimti įrodymas (įrodymai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą (nagrinėjamu atveju sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju tiek apeliantas su atskiruoju skundu, tiek ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus. Šiuo atveju apeliantui nebuvo pranešta apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą (CPK 147 straipsnio 1 dalis), todėl kartu su atskiruoju skundu pateiktų paminėtų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui objektyviai nebuvo galimybės, ir šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą priimti apelianto kartu su atskiruoju skundu teikiamus naujus įrodymus. Pasisakant dėl ieškovo pateiktų įrodymų pažymėtina, kad siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumo principą ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtais įrodymais grindžia atsikirtimus į atskirąjį skundą, atsakovas su jais taip pat yra susipažinęs (ieškovo atsiliepimas su priedais buvo išsiųstas atsakovui), apeliacinės instancijos teismas priima ieškovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus.
Dėl laikino išlaikymo (ne)priteisimo
18. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, pagal kurį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, jomis, be kita ko, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Kartu pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nesietina vien su būtinybe priverstinai įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, jos gali būti nukreiptos ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.
20. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tuo tarpu pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Nurodyta nuostata įtvirtina, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.
21. Konstitucinis Teismas yra pateikęs skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Tai lemia, jog nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios) (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).
22. Minėtos konstitucinės jurisprudencijos kontekste Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtos sąlygos, kurioms esant teismas galėtų priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: pirma, sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; antra, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; trečia, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).
23. Taigi kasacinio teismo praktikoje suformuluoti išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijai, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių šią paramą teikti.
24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad ieškovas, būdamas pilnametis ir studijuodamas pats save gali pilnai išsilaikyti. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas tapo pilnametis (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2025 m. rugpjūčio 22 d. įstojo į (duomenys neskelbtini) (Ekonomikos ir finansų bakalauro specialybę, valstybės finansuojamą vietą (vf). Studijų programa yra 4 metų trukmės. Ieškovas yra sudaręs nuomos sutartį dėl buto nuomos, kuri sudaro 500 Eur. Apeliacinio teismo vertinimu, nors ieškovas verčiasi individualia veikla nuo 2025 m. rugsėjo 8 d., tačiau mažai tikėtina, kad jis, studijuodamas (duomenys neskelbtini) pirmame kurse pagal vientisųjų nuolatinės formos studijų programą, turi objektyvias galimybes dirbti pilną darbo dieną bei gauti pakankamas pajamas pragyvenimui. Juolab, kad kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Tai, kad ieškovas studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, tikėtinai leidžia spręsti, kad yra pažangus studentas ir privalo pažangiai ir toliau mokytis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės buvo pakankamos pirmosios instancijos teismui manyti, kad šiuo atveju ieškovui būtina finansinė parama, ir kartu taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti pilnamečio moksleivio interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs jo poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovui, kad jis turi teisę pats pasirinkti valstybės finansuojamą ugdymo įstaigą.
25. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo dydžiu – 400 Eur/mėn. Jo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino jo galimybių teikti išlaikymą, o laikino išlaikymo suma visiškai nepagrįsta jokiais įrodymais.
26. Vertinant atsakovo argumentus dėl jo turtinės padėties, nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro apie 3 100 Eur – 3 300 Eur, atskaičius mokesčius sudaro apie 2 500 Eur – 2 600 Eur per mėnesį. Remiantis viešais, internetiniais duomenimis, Airijoje minimalus valandinis atlyginimas – 13,50 Eur, dirbant apie keturiasdešimt valandų per savaitę, minimalus mėnesinis atlyginimas sudaro apie 2 200 Eur – 2 300 Eur neatskaičius mokesčių. Taigi, šiuo atveju atsakovas gauna didesnį nei minimalų mėnesinį atlyginimą. Nors atsakovas nurodo, kad turi finansinių sunkumų, kadangi turi pareigą išlaikyti dukrą, jai skiria 400 Eur per mėnesį, išlaiko butą Lietuvoje, išlaiko neįgalų tėvą, pragyvenimas užsienyje brangus, tačiau pritartina ieškovui, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo nuomos sutartį, banko sąskaitos išrašo, duomenų, pagrindžiančių kiek skiria savo neįgalaus tėvo išlaikymui ir kt. Todėl šiuo atveju atsakovas nepagrindė savo sunkios finansinės padėties ir aplinkybės, jog neturi galimybių teikti išlaikymo ieškovui.
27. Minėta, kad remiantis kasacinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju iš esmės svarbu nustatyti ne tik realias tėvų galimybes teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui, bet ir tokio išlaikymo pilnamečiam vaikui poreikį. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Kartu būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
28. Vertinant priteistos 400 Eur laikino išlaikymo pilnamečiam vaikui sumos pagrįstumą, abejotina, kad tokio dydžio suma šiuo atveju yra pagrįsta. Ieškovas pateikė pagrindžiančius duomenis, kad buto nuomai jam reikalinga per mėnesį suma sudaro 500 Eur. Šiuo atveju pritartina atsakovui, kad ieškovas galėjo gyventi studentų bendrabutyje už kur kas mažesnę sumą. Duomenų, kad ieškovas bendrabučio negavo, byloje nepateikta. Minėta, kad ieškovas nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio pradėjo verstis individualia veikla – informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veikla. Nors šiuo atveju nėra aišku, kokias pajamas per mėnesį gauna ieškovas iš individualios veiklos (ieškovas nepateikia už teiktas paslaugas išrašytų sąskaitų faktūrų ar kt.), tačiau tikėtina, kad dalį savo išlaidų turi galimybę pats padengti.
29. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovui priteisiamo laikino išlaikymo dydžio, iš esmės vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2025 m. minimalia mėnesine alga – 1 038 Eur neatskaičius mokesčių, atskaičius mokesčius – 777 Eur, ir priteisė 11,50 Eur didesnį laikiną išlaikymą nei pusė minimalios mėnesinės algos, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose, kuriose buvo sprendžiami išlaikymo priteisimo besimokančiam pilnamečiam vaikui klausimai, laikomasi praktikos, kad pilnamečio būtiniesiems poreikiams tenkinti suma iš vieno tėvo sudaro nuo 130 Eur iki 300 Eur per mėnesį (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1210-661/2019, 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1297-614/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1658-230/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-863-889/2022; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-404-777/2023; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-842-562/2025; 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2621-936/2025).
30. Kadangi laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius pilnamečio vaiko poreikius atitinkantį laikiną išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, todėl teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti būtinos paramos pilnamečiam vaikui dydžio ir to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. po išsamaus įrodymų vertinimo. Šioje proceso stadijoje (teisminio proceso pradžioje) teismas neturi pagrindo atlikti išsamaus byloje esančių įrodymų vertinimo ir daryti išvados apie pilnamečiam vaikui išlaikyti būtinos paramos dydį, taip pat realią atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybę teikti pilnamečiam vaikui reikalingą paramą.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgiant į protingus pilnamečio, besimokančio dieniniame skyriuje ir neturinčio pakankamai savarankiškų pajamų, vaiko poreikius, spręstina, jog šiuo atveju pakankama laikino išlaikymo suma iš vieno tėvų sudaro 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, tačiau nustatyta 400 Eur laikino išlaikymo suma šiuo atveju yra nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio keistina, priteisiant 300 Eur/mėn. laikiną išlaikymą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
33. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Tenkinti iš dalies atsakovo (apelianto) D. V. atskirąjį skundą.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį dalyje, kuria priteistas laikinas išlaikymas ieškovui K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – po 400 Eur (keturis šimtus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisiant laikiną išlaikymą – po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.