Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-842-562/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-08-13
Bylos Nr.: e2A-842-562/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00760-2024-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rosita Patackienė
Atsakovas: D. J.
Ieškovas: A. J.
Trečiasis asmuo: J. J.

Kategorijos

2.3.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-842-562/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00760-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. patikslintą ieškinį atsakovui D. J. dėl išlaikymo (paramos pilnamečiui vaikui) priteisimo, trečiasis asmuo J. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. J. (toliau – ieškovė, duktė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui D. J. (toliau – atsakovas, tėvas), prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo 350 Eur paramą, mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki A. J. baigs aukštąją mokyklą, bet ne ilgiau, nei jai sukaks 24 metai, išlaikymui skirtą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškinyje nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1.1. Ieškovės tėvų: mamos J. J. ir tėvo D. J. santuoka nutraukta 2018 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-17007-214/2018. Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje nurodyta, kad D. J. nepilnametės dukters A. J. išlaikymui teiks 400 Eur kasmėnesines periodines išmokas, o U. J. išlaikymui – 300 Eur kasmėnesines periodines išmokas. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-491-1021/2022, tėvas D. J. nepilnamečių dukrų A. J. ir U. J. išlaikymui nuo 2021 m. gruodžio 10 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) iki jų pilnametystės kas mėnesį periodinėmis išmokomis moka po 250 Eur kiekvienai. Tokio pat dydžio išlaikymą jis moka ir A. J. sulaukus pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad pasikalbėti su tėvu negali, nes tėvas su ja nebendrauja: ir anksčiau tėvui pasiskambinti buvo sunku, nes telefono jis nekeldavo, tačiau retkarčiais atskambindavo – tokiu būdu jai pavykdavo pasveikinti tėvą visų švenčių proga, o jis pasveikindavo ją ir sesę per gimtadienius. Tačiau paskutiniais metais tėvas nutraukė visus ryšius.

1.2. Ieškovė baigė (duomenys neskelbtini). Mokslas sekėsi puikiai, ieškovė mokėsi devintukais ir dešimtukais. Ieškovė pateikė savo poreikių lentelę, kurioje išvardino poreikius iki gimnazijos baigimo, pateikė paaiškinimus dėl turimų poreikių ir išlaidų apimties ir pagrįstumo. Nurodė, kad mėnesinės išlaidos siekia 1 182 Eur. Ieškovė jau yra priimta į (duomenys neskelbtini) studijuoti tarptautinių santykių ir politikos bakalauro, studijos truks iki 2027 metų liepos mėnesio (3 metų bakalauras). Mokymosi tvarkaraščiai bus patvirtini rugsėjo mėnesį, ieškovei jau pradėjus mokslo metus. Mokymo įstaiga pateikė ieškovei informaciją apie jai privalomą surinkti kreditų skaičių visų studijų metu, iš kurio matyti, kad šių dieninių studijų užimtumas bus labai didelis. Studijų kaina metams 3 000 Eur, bendrabučiai bus skirstomi jau nuvykus į mokymo įstaigą, jų kainas, buvusias 2023–2024 mokslo metais pateikė mokslo įstaiga, kartu įspėjusi, jog nuo rugsėjo jos galimai bus didesnės. Tad studijų laikotarpiu mokėjimas už mokslą, už bendrabutį ir bus ieškovės pagrindinės išlaidos, susijusios su mokslais, ne mažiau minimalaus uždarbio dydžio suma kainuos kitų poreikių patenkinimas: maistas, vaistai, higienos priemonės, kanceliarija – knygos, vadovėliai, būtinas kokybiškas kompiuteris. Studijų metu būtinos papildomos veiklos, kurios taip pat kainuoja. Avalynė, drabužiai taip pat priskiriami prie būtinųjų poreikių. Ieškovės būtinųjų poreikių patenkinimui reikės ne mažiau 1 000 Eur.

1.3. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto, neturi ir darbinių santykių, negauna stipendijos ar pašalpų, todėl šiuo metu negauna jokių pajamų. Ieškovės teikiamo reikalavimo tenkinimui egzistuoja visos teisinės sąlygos, t. y. ji sąžiningai ir pažangiai mokosi, jau yra įstojusi į aukštosios mokyklos dieninį skyrių, atsakovas turi galimybę teikti ieškovei paramą, o ieškovei parama yra būtina. Ieškovei žinoma, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera: jis dirba tiek pagal darbo sutartį, tiek individualiai bei jau ne vienerius metus ūkininkauja, yra įregistravęs savo ūkį. Atsakovas yra sveikas, darbingas, galintis dirbti ir gauti pajamų, kurios leistų atsakovei skirti reikiamą išlaikymą, daugiau vaikų jis neturi, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas turi ne tik teisinę pareigą prisidėti prie besimokančios dukters išlaikymo, bet ir realias galimybes padėti dukrai įgyti vidurinį ir aukštąjį (ar kitą) išsilavinimą. Ieškovės šeimą sudaro trys asmenys (mama ir sesuo), kurie kartu ir gyvena: ieškovės mama rūpinasi abiem dukromis, išlaiko materialiai ir tenkina ne tik būtinuosius poreikius, bet skiria pinigų ieškovės visapusiškam lavinimui – ieškovė domisi žurnalistika, ruošia reportažus, keliauja, lanko muziejus, parodas. Kadangi atsakovas visiškai nesirūpina dukra, nesidomi jos gyvenimu ir nejaučia atsakomybės užauginti dukrą išsilavinusiu ir išprususiu žmogumi, tokią atsakomybę prisiėmė ieškovės mama. Iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis 350 Eur išmokomis nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki ji baigs aukštąją mokyklą, bet ne ilgiau, nei jai sukaks 24 metai.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovės tėvai, susitardami dėl išlaikymo vaikams dydžio (po 100 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai) tuo metu vertino ne tik vaikų poreikius, bet ir ieškovės tėvų turtines galimybes, aplinkybę, jog vaikų motinai po santuokos atitenka didesnė dalis turto, tame tarpe – žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog patikslintame ieškinyje teigiama, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-17007-214/2018 ieškovei buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį, tačiau tokio dydžio išlaikymas tebuvo trečiojo asmens reikalavimas. Atitinkamai, darytina prielaida, jog ieškovė tokiais teiginiais klaidina teismą. Po santuokos nutraukimo vaikų motina su dukromis paliko atsakovą ir išsikraustė pas trečiojo asmens tėvus, ieškovės senelius, į (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol ieškovės seneliams priklausančiame name. Po santuokos nutraukimo dukros dar metus bendravo su atsakovu, atvykdavo į svečius, tačiau pastaraisiais metais bendravimas beveik nutrūko, dukros atsakovo vengia, atvykusios į Kauną nebesutinka, kad atsakovas jas atsivežtų į namus, pas močiutę. Tuo pačiu nutrūko vaikaičių santykiai ir su močiute. Tikėtina, kad dukroms keičiasi vertybės, neabejotina ir trečiojo asmens įtaka.

2.1. Šiuo metu atsakovo darbo užmokestis siekia apie 627 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius), iš kurių atsakovas teikia išlaikymą nepilnametei dukrai U. J.. Taip pat, atsakovas geranoriškai, be teismo įpareigojimo, ieškovei iki 2024 m. liepos mėn. teikė 250 Eur dydžio per mėnesį paramą. Įvertinus atsakovo teikiamą išlaikymą / paramą savo dukroms, atsakovo būtinųjų poreikių tenkinimui likdavo apie 127 Eur per mėnesį. Nors atsakovas šiuo metu gyvena su savo tėvais (ieškovės seneliais), atsakovo mamos gaunama senatvės pensija tėra pakankama jos išlaidoms medikamentams padengti. Atitinkamai, atsakovas tiek finansiškai, tiek fiziškai prisideda prie savo ir tėvų buities palaikymo. Be to, atsakovas neturi galimybių dirbti daugiau, nes jam diagnozuotas sąnario kremzlės uždegimas, jis yra tiriamas dėl stuburo ir jo darbingumas pastaruoju metu yra ribotas, pertraukiamas nedarbingumo periodų. Vykstant (duomenys neskelbtini) atsakovas nurodo nebeturėsiantis darbo. Atitinkamai, manytina, kad įpareigojus atsakovą teikti paramą dukrai, kuri savo noru patyrė išlaidas stodama į užsienio universitetus bei prisiėmė visas su tuo susijusias rizikas, būtų nepagrįstai pažeidžiama atsakovo teisė ir teisėti interesai užtikrinti savo būtinuosius poreikius, sudaromos nepagrįstos kliūtys atsakovui rūpintis nepilnametės dukros (ieškovės sesers) išlaikymu, bei atsakovo mama, kuri šiai dienai sunkiai juda.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovė nurodė, jog jos mėnesinės išlaidos siekia 1 182 Eur bei pateikia savo poreikių lentelę. Pagrindinė ieškinio tikslinimo priežastis – ieškovės įstojimas į universitetą užsienyje. Kita vertus, ieškovės poreikių lentelės sudedamosios bei tariamos mėnesinės išlaidos išliko tos pačios, ieškovė visiškai nevertino savo potencialių išlaidų Čekijoje, kur ir gyvens ateinančius 3 metus. Manytina, jog ieškovė nepagrindė savo tariamų mėnesinių išlaidų aktualiais duomenimis. Taip pat laikytini nepagrįstais ir ieškovės teiginiai, jog jos būtinųjų poreikių patenkinimui reikės ne mažiau nei 1 000 Eur – nebuvo nurodytos rinkos kainos Čekijoje. Patikslintame ieškinyje taip pat deklaratyviai nurodoma, jog ieškovės užimtumas bus didelis. Ieškovės pateikiamuose prieduose nurodoma, jog studentas per visą studijų laikotarpį (3 metus) turi surinkti 180 ECTS kreditų (vidutiniškai 30 ECTS kreditų per semestrą), kas laikytina vidutiniu užimtumu Lietuvos standartais. Ieškovei nepateikiant kitų argumentų, manytina, jog ieškovė galėtų gauti su darbo santykiais susijusias pajamas bei tokių pajamų gavimą derinti su mokslais. Pabrėžtina ir tai, jog ieškovė nepaneigė galimybių gauti tikslines išmokas Čekijoje, pasinaudoti kreditais, skirtais studentams, kurių pagalba galėtų tenkinti savo būtinuosius poreikius. Taip pat nenurodė (duomenys neskelbtini) keliamų reikalavimų skatinamosioms stipendijoms gauti, minėtos stipendijos dydžio, priežasčių kodėl ieškovė, kuri „mokosi devintukais ir dešimtukais“ neturi galimybių tokios stipendijos gauti. Atitinkamai, manytina, jog patikslinto ieškinio teikimo dienai ieškovė nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pačiai pasirūpinti savo būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingomis lėšomis, byloje nėra duomenų, kad atsakovo išlaikymas ieškovei būtų būtinas tam, jog ji galėtų tęsti studijas ar kad be šios paramos ieškovės galimybės tęsti studijas pablogėtų.

2.3. Nors atsakovas yra įregistravęs ūkininko ūkį, iš minėtos veiklos gaunami ūkio produktai sunaudojami šeimos (atsakovo ir atsakovo tėvų) poreikiams tenkinti, turimai žemės ūkio technikai yra daugiau nei 30 metų. Atsakovas taip pat nurodo besirūpinantis savo garbingo amžiaus tėvais, turintis pareigą teikti išlaikymą ieškovės jaunesniajai seseriai. Atsakovui sumokėjus ieškovės jaunesniajai seseriai išlaikymą, atsakovo būtinųjų poreikių tenkinimui ir taip lieka vos 377 Eur (apie 12,57 Eur dienai). Minėta suma yra apylygė ½ daliai MMA (atskaičius mokesčius), atitinkamai, akivaizdu, jog atsakovas patiria didelius sunkumus siekdamas užtikrinti savo būtinuosius poreikius. Taigi, atsakovo įpareigojimas teikti paramą ieškovei, ypač ieškovei nepateikus objektyvių, jos išlaidas pagrindžiančių, skaičiavimų bei su tuo susijusių duomenų, neįrodžius, jog ši yra išnaudojusi visų protingų galimybių pačiai pasirūpinti savo būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingomis lėšomis, būtų neproporcingas, prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Remiantis išdėstytu, manytina, jog atsakovas neturi galimybių teikti paramą ieškovei bei ieškovei priteisus paramą atsakovo turtinė padėtis iš esmės pablogėtų.

3. Trečiasis asmuo J. J. atsiliepimo teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo išlaikymą po 230 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (2024 m. rugsėjo 1 d.) iki kol ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne vėliau iki ieškovei sueis 24 metai. Teismas nurodė, kad:

4.1. Ieškovės motina J. J., šiuo metu išlaikanti ieškovę, dirba, vidutiniškai per mėnesį gauna didesnį nei 1 500 Eur darbo užmokestį. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad jo darbingumas yra apribotas, ar jo sveikatos būklė neleidžia jam dirbti, vidutinis jo darbo užmokestis yra apie 1 000 Eur. Teismas vertino ir tai, jog atsakovas turi pareigą išlaikyti ir ieškovės sesę, kuriai yra priteistas išlaikymas, jos poreikiams patenkinti atsakovas skiria 250 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pilnametystės sulaukė 2023 m. spalio 30 d., po to atsakovas teikė ieškovei išlaikymą geranoriškai iki ji įgijo vidurinį išsilavinimą, iki 2024 m. liepos 1 d. mokėdamas jai po 250 Eur/mėn., paskutinį kartą ieškovės motina J. J. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo 2022 m. ir išlaikymo dydis buvo padidintas, išlaikymą ieškovei priteisė nuo jos studijų pradžios – 2024 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovė pabaigs studijas (duomenys neskelbtini) Čekijoje, bet ne ilgiau, nei jai sukaks 24 metai.

4.2. Ieškovė vertino, jog jos dabartinių poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga vidutiniškai 1 182 Eur suma ir pateikė vieno mėnesio išlaidų skaičiuotę. Ieškovė studijuoja valstybės nefinansuojamojoje studijų programoje, mokslas per metus kainuoja 3 000 Eur, visa studijų programos kaina yra 9 000 Eur. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad derinti studijas ir darbą būtų sudėtinga, jai universiteto administracija rekomendavo pirmais mokslo metais nedirbti, kad nenukentėtų studijos, be to darbą gauti problematiška dėl kalbos barjero. Ieškovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad ji svarstė kreiptis dėl paskolos, tačiau šiuo metu nenori užsidėti sau finansinės naštos, tačiau neatmeta galimybės dėl to kreiptis ateityje. Teismo vertinimu, tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui (savo vaikui) įgyti išsilavinimą. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė būtų neatsakinga studentė, t. y. nelankytų paskaitų, neatsiskaitytų darbų. Atsakovas yra dviejų vaikų tėvas, iš jų vienas nepilnametis, jam teismo yra priteistas ir teikiamas išlaikymas. Bylos duomenimis atsakovas turi darbą ir gauną fiksuotą minimalų darbo užmokestį, jo atlyginimas per mėnesį varijuoja nuo 627 Eur iki 1 436 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į geresnę trečiojo asmens J. J. turtinę padėtį, bei tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie jo blogą sveikatos būklę, padarė išvadą, kad 230 Eur dydžio išlaikymo per mėnesį suma atitiktų pusiausvyros principą: ieškovo interesą patenkinti jo minimalius būtiniausius poreikius bei atsakovo finansines galimybes tokio dydžio paramą teikti. Ši išlaikymo suma iš esmės nepablogintų atsakovo turtinės padėties, nepadarytų esminės žalos atsakovo ir kitų asmenų (jo nepilnamečio vaiko ir trečiojo asmens J. J.) teisėms taip, kad atsakovas apskritai negalėtų vykdyti išlaikymo pareigos. Pažymėjo, jog ieškovė, būdama pilnamete, turi įvertinti savo poreikius ir neturint galimybių visus juos patenkinti, teikti prioritetą būtiniausiems, todėl ieškovės reikalavimas dėl 350 Eur išlaikymo per mėnesį priteisimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 230 Eur dydžio periodinę paramos išmoką, mokėtiną kas mėnesį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (2024 m. rugsėjo 1 d.) iki ieškovė pabaigs studijas (duomenys neskelbtini) Čekijoje, bet ne ilgiau, nei jai sukaks 24 metai.

III. Apeliacinio skundo argumentai

5. Atsakovas D. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė, siekdama įgyti aukštąjį išsilavinimą, neturi galimybių tuo pačiu dirbti ir savarankiškai visiškai savęs išlaikyti, vertintina kritiškai atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovė byloje nebuvo pateikusi studijų tvarkaraščių. Apeliantui neturint visos informacijos, susijusios su ieškovės užimtumu universitete, apeliantas gali vadovautis tik studentų užimtumo gairėmis Lietuvos universitetuose. Pirmosios instancijos teismui neturint informacijos apie faktinį ieškovės užimtumą dieninių studijų metu, manytina, jog teismas negalėjo daryti išvadų apie ieškovės galimybes išlaikyti save, derinti studijas ir darbą ne pilnu etatu, apelianto teikiamos paramos būtinumą tam, jog ieškovė galėtų tęsti studijas ar kad be šios paramos ieškovės galimybės tęsti studijas pablogėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015). Atkreipė dėmesį, jog ieškovė taip pat yra nurodžiusi, jog negali dirbti, nes „ji nekalba čekiškai“ (Sprendimo 3 punktas). Tokie ieškovės teiginiai apelianto vertinti kritiškai, nes būtent ieškovė, vienašališkai priimdama sprendimą studijuoti užsienio universitete, prisiėmė visas su gyvenimu Čekijoje susijusias rizikas (įskaitant, bet neapsiribojant, kliūtimis gauti pajamas nekalbant čekiškai). Ieškovė turi pakankamas žinias dirbti korepetitore nuotoliu bei gauti pajamas, kurios užtikrins bent dalį jos būtinųjų poreikių. Atitinkamai, ieškovei išnaudojant kitus savo gebėjimus gauti pajamas, ieškovės čekų kalbos žinios neturėtų esminės reikšmės ieškovės galimybėms gauti pajamas.

Atsiliepimas

5.2. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas pagal savo amžių, sveikatos būklę ir kitus išlaikytinius, turi galimybę teikti ieškovei išlaikymą. Kiti atsakovo išlaikomi asmenys, skirtingai nei ieškovė, neturi galimybių savarankiškai gauti pajamas – U. J. šiuo metu yra nepilnametė, o apelianto mama – sunkiai juda, jos gaunamos senatvės pensijos vos pakanka jos būtiniems medikamentams įsigyti. Taip pat byloje yra pateikti duomenys apie apelianto ilgus nedarbingumo laikotarpius, nulemtus prastėjančios apelianto sveikatos (apeliantui diagnozuotas sąnario kremzlės uždegimas, jis yra tiriamas dėl stuburo). Atitinkamai, apeliantas ir nedarbingumo laikotarpiu turi pasirūpinti savo būtinųjų poreikių užtikrinimu bei teikti išlaikymą nepilnametei dukrai (ieškovės seseriai) bei savo mamai. Tai lemia ypač didelę finansinę naštą ir taip negaluojančiam apeliantui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo duomenimis apie prastą apelianto būklę, kurie buvo pateikti su atsiliepimu į pradinį ieškinį.

5.3. Kritikuotinas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog „Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų ar argumentų, <...> kad ieškovė pati neišnaudojo visų priemonių gauti irgi kokias nors pajamas“ (Sprendimo 14 punktas). Ieškovei teigiant, jog jai parama yra būtina, būtent ieškovė turi teikti duomenis, patvirtinančius visų protingų galimybių gauti pajamas išnaudojimą. Nagrinėjamu atveju, įrodinėjimo naštos perkėlimas apeliantui reikštų nepagrįstų kliūčių ginti savo teises ir teisėtus interesus, užtikrinti išlaikymo apelianto nepilnametei dukrai ir mamai, sudarymą. Ieškovės patikslintame ieškinyje pateikta poreikių lentelė iš esmės sutampa su pirminiame ieškinyje pateikta poreikių lentele. Ieškovės poreikiams tariamai nepakitus ieškinio tikslinimo metu (nors pagrindinė ieškinio tikslinimo priežastis – ieškovės įstojimas į universitetą užsienyje), manytina, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo sudarytos galimybės objektyviai įvertinti ieškovės būtinuosius poreikius bei galimybes juos užtikrinti. Byloje nebuvo pateikti jokie duomenys patvirtinantys, jog ieškovė sąžiningai vykdo savo pareigą mokytis nuolatinės studijų formos programoje. Nors ieškinyje teigiama, kad gimnazijoje ieškovei „mokslas sekėsi puikiai, ieškovė mokėsi devintukais ir dešimtukais“, ieškovei mokantis universitete, valstybės nefinansuojamoje vietoje, ši informacija nebėra laikytina aktualia. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė jokių duomenų apie sėkmingus tarpinius atsiskaitymus ar teigiamai įvertintus rašto darbus, nors būtent tokie duomenys, manytina, patvirtintų ieškovės pažangumą studijų universitete metu.

5.4. Atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovas nurodė gaunantis didesnes pajamas (vidutiniškai 1 000 Eur per mėnesį), tačiau jo pajamos sumažėjo nustojus gauti priedus. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovas apie šį savo pajamų pokytį teismą informavo, nurodė gaunantis 627 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius) dydžio pajamas, susijusias su darbo santykiais. Nors atsakovas yra įregistravęs ūkininko ūkį, iš minėtos veiklos gaunami ūkio produktai sunaudojami šeimos (atsakovo ir atsakovo tėvų) poreikiams tenkinti. Pabrėžė ir tai, jog prie atsakovo ir atsakovo tėvų poreikių užtikrinimo kartais finansiškai prisididėdavo ir vis dar prisideda jo brolis M. J.. Atsakovui nurodžius anksčiau pateiktą informaciją pirmosios instancijos teismui, nesuprantama kodėl sprendime nurodomos faktinės situacijos neatitinkančios atsakovo pajamos – 1 000 Eur (Sprendimo 12 punktas).

Šalies argumentai

5.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovei parama yra būtina, o atsakovas turi galimybes tokią paramą teikti. Atitinkamai sprendimo dalis, kuriuo ieškovei iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas (parama) po 230 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (2024 m. rugsėjo 1 d.) iki kol ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau, nei ieškovei sueis 24 metai, yra naikintinas.

Atsiliepimas

6. Ieškovė A. J. ir trečiasis asmuo J. J. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21–22 punktai).

12. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas pagal atsakovo D. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo, pasiūlant ieškovei A. J. iki 2025 m. liepos 1 d. pateikti įrodymus apie studijų (duomenys neskelbtini) pasiekimų vertinimą.

13. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui 2025 m. gegužės 19 d. ir 2025 m. gegužės 26 d. pateikė papildomus įrodymus – akademinę pažymą apie studijų (duomenys neskelbtini) pasiekimų vertinimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia ieškovės pateiktus dokumentus prijungti prie bylos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. J., gimusi 2005 m. spalio 30 d., yra atsakovo D. J. ir trečiojo asmens J. J. dukra, kuri 2023 m. spalio 30 d. tapo pilnamete. 2024 m. vasario 19 d. pažymoje apie šeimos sudėtį nurodoma, kad A. J. šeimos sudėtis yra tokia: mama – J. J.; sesuo U. J.. 2023 m. gruodžio 5 d. pažymoje apie mokymąsi užfiksuota, kad A. J. mokėsi (duomenys neskelbtini), 2023–2024 mokslo metais I pusmečio įvertinimai – 9 bei 10 balų. 2022 m. spalio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu atsakovas buvo įpareigotas nepilnamečių dukrų A. J. ir U. J. išlaikymui skirti po 250 Eur kiekvieną mėnesį.

15. D. J. AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad iki 2024 m. balandžio 10 d. A. J. buvo mokama po 250 Eur kas mėnesį. Pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad D. J. 2023 m. spalio – 2024 m. kovo mėnesiais buvo mokamas darbo užmokestis nuo 1 083,09 iki 1 436,29 Eur (vidutiniškai 1 174,88 Eur/mėn.). D. J. už 2024 balandžio ir gegužio mėnesį buvo išmokėtas 627,80 Eur darbo užmokestis

16. 2024 m. kovo 7 d. sprendimu MU-EP/33194/2024/2278227/FSS-8 A. J. buvo priimta į Tarptautinių santykių ir Europos politikos bakalauro studijų programą. Mokestis už mokslą programoje yra 1 500 Eur už semestrą (3 000 Eur per metus ir 9 000 Eur už visą studijų programą). A. J. studijų plane nurodyta, kad ji studijuoja tarptautinius santykius ir Europos politiką; kad galėtų užsiregistruoti bakalauro baigiamajam egzaminui laikyti iš viso turi surinkti 180 ECTS kreditų. 2023/2024 mokslo metų apgyvendinimo kainoraštyje nurodyta, kad apgyvendinimo kaina svyruoja nuo 105 iki 308 CZK (nuo 4,15 Eur iki 12,19 Eur) dienai.

17. Registrų centro pažymoje nurodyti duomenys patvirtina, kad A. J. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi.

Dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui (ne)būtinumo

18. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovei parama yra būtina, o apeliantas turi galimybes tokią paramą teikti, priteisiant ieškovei iš atsakovo po 230 Eur periodinėmis išmokomis iki kol ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau iki ieškovei sueis 24 metai.

19. Pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Nurodyta nuostata įtvirtina, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis).

20. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Tai lemia, jog nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios) (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas).

21. Šiame kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išskyrė sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: pirma, sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; antra, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; trečia, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

22. Taigi, kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-684/2023.

23. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl paramos būtinumo pilnametei aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą besimokančiai ieškovei, nustatė, kad ieškovei studijų laikotarpiu yra reikalingas maistas, apranga, avalynė, higienos reikmenys, mokymosi priemonės, gyvenamojo ploto nuoma bei išlaidos transportui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino ieškovės turtinę padėtį, nurodydamas, kad ji neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, gauna paramą iš motinos, kitų pajamų negauna. Nors ieškovė nurodo, kad jos būtinieji poreikiai per mėnesį sudaro apie 1 182 Eur, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė turi įvertinti savo poreikius ir neturint galimybių visus juos patenkinti, teikti prioritetą būtiniausiems.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija aplinkybės, kad ieškovei per mėnesį būtinų poreikių patenkinimui reikalinga 1 182 Eur suma, tik deklaratyviai nurodo, jog ieškovei parama nėra būtina ir atsakovas neturi finansinių galimybių tokią paramą teikti.

25. Teismų praktikoje pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015), todėl šios išlaidos pripažintinos būtinomis ir jų būtinumo papildomai įrodinėti nereikia. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovei priteistos materialinės paramos dydis nustatytas, atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį (atskaičius mokesčius), kuris teismų praktikoje laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020), ir kuris šiuo atveju yra mažesnis negu viena minimali mėnesinė alga. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 230 Eur suma ieškovės būtinųjų poreikių patenkinimui yra pagrįsta ir protingo dydžio (CPK 185 straipsnis).

Dėl materialinės paramos prašančio pilnamečio vaiko galimybių gauti lėšų

26. Teismas pažymi, kad pats pilnametystės sulaukęs asmuo ir siekiantis studijuoti, turi dėti pastangas gauti pajamų, o ne tikėtis visapusiškos paramos iš tėvų, tačiau tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.

27. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pabrėžtina tai, kad ši teisės norma numato tėvams ne tik teises, tačiau ir pareigas jų vaikų atžvilgiu, be kita ko, tiek turtines, tiek neturtines.

28. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms. Ginčo atveju ieškovė studijuoti (duomenys neskelbtini), kuris yra Čekijos Respublikoje, todėl nėra aiški galimybė, ar tokią paskolą iš viso galima gauti. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien galimybės gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo buvimas negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos būtinumą ir reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

29. Byloje pateikti duomenys apie ieškovės studijų planą, kuriame nurodyta, jog tam, kad ieškovė galėtų užsiregistruoti bakalauro baigiamajam egzaminui laikyti, iš viso turi surinkti 180 ECTS kreditų, kas, apelianto nuomone, laikytina vidutiniu užimtumu, todėl ieškovė galėtų suderinti mokslą su darbu ir tokiu būdu pati pasirūpinti sau reikalingomis pragyvenimui lėšomis. Visgi, vertinant apelianto minėtus argumentus, pažymėtina, kad studijų metu ieškovė, tikėtina, turės atlikti ir įvairius rašto darbus, rengtis atsiskaitymams, studijuoti literatūrą, rengtis praktinėms užduotims ir pan. Todėl sutinka su ieškovės pozicija, kad dieniniame skyriuje besimokančiam asmeniui yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu, nes pirmiausia turi būti skiriama laiko kokybiškoms studijoms, kas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu (t. y. apskritai gyventi be poilsio).

30. Taigi ginčo atveju ieškovei net ir esant darbingai, tačiau, siekiant įgyti išsilavinimą, kuris suteiktų didesnes profesinės karjeros, įsidarbinimo galimybes, ji negali pati savęs išlaikyti, nes didžiąją laiko dalį privalo skirti studijoms, išklausyti nustatytą kursą. Taigi ir ieškovės galimybės pasiskolinti lėšų iš kredito įstaigų, negaunant jokių pajamų, taip pat yra ribotos. Pasiskolintas pinigines lėšas reikėtų grąžinti, o kaip konstatuota, ieškovės galimybes dirbti ir gauti periodinių pajamų, riboja studijų pobūdis ir režimas.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su besąlyginiu pareigos pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis atsakovo nurodomais būdais perkėlimu pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kas iš esmės reikštų neprotingą ir neproporcingą pilnamečio vaiko teisės siekti išsilavinimo ir įgyti specialybę apsunkinimą.

32. Pažymėtina, kad ieškovė 2025 m. gegužės 19 d. ir 2025 m. gegužės 26 d. pateikė papildomus įrodymus apie studijų (duomenys neskelbtini) pasiekimų vertinimą (DOK -18504, DOK -19393), kuris patvirtina, kad ieškovė yra pažangi studentė, t. y. ieškovė sąžiningai vykdo savo pareigą mokytis nuolatinės studijų formos programoje.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas ir argumentuotas išvadas, kad ieškovė atitinka reikalingo paramos (išlaikymo) pilnamečio asmens kriterijus, t. y. sulaukusi pilnametystės ji studijuoja universitete, sąžiningai ir pažangiai vykdo savo pareigą mokytis, neturi jokių santaupų ir turto, jos galimybės gauti savarankiškas pajamas iš darbinės veiklos, kurios būtų pakankamos pragyvenimui, šiame gyvenimo etape yra ribotos.

Dėl tėvo galimybės teikti materialinę paramą pilnamečiam vaikui

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimą išlaikytinį, sveikatos būklę, darė išvadą, jog atsakovas pagal savo turtinę padėtį gali teikti ieškovei 230 Eur paramą, kol ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau, kol ieškovė sulauks 24 metus. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada – dėl atsakovo galimybių teikti ieškovei išlaikymą ir teigia, kad teismas neteisingai į vertino atsakovo sveikatą ir turtinę padėtį, neatsižvelgė į pajamų sumažėjimą, todėl sprendimas naikintinas.

35. Vertinant realias tėvų galimybes teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) ir jų turtą, taip pat visas kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 6/2007).

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: atsakovui 2023 m. spalio - 2024 m. kovo mėnesiais darbo užmokestis buvo mokamas nuo 1 083,09 iki 1436,29 Eur (vidutiniškai 1174,88 Eur), tačiau už 2024 m. balandžio mėn. išmokėtas 627 Eur darbo užmokestis. Iš šių pajamų atsakovas turi išlaikyti nepilnametį vaiką – U. J., gimusią 2008 m. birželio 13 d.; atsakovas yra įregistravęs ūkininko ūkį (Kauno rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius pateikta informacija patvirtina, kad D. J. ūkininko ūkis registruotas 2015 m. gegužės 21 d.); duomenys iš VĮ Registrų centro svetainės patvirtina, jog nekilnojamojo turto neturi, yra sudaręs panaudos sutartį dėl motinai V. J. ir broliui M. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo; turi transporto priemonę – ratinį traktorių MTZ-80, gamybos metai 1988; atsakovo sveikatos būklė nėra itin gera, jis yra patyręs traumą darbe, turi problemų su stuburu, nustatyti kiti gretutiniai susirgimai. Pažyma apie šeimos sudėtį patvirtina, kad D. J. šeimos neturi.

37. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovės motina J. J., šiuo metu išlaikanti ieškovę, dirba, vidutiniškai per mėnesį gauna didesnį nei 1 500 Eur darbo užmokestį. Atsakovas dirba, vidutinis jo darbo užmokestis yra vidutiniškai apie 1000 Eur. Teismas, įvertinęs ieškovės tėvų finansinę padėtį, padarė išvadą, kad šiuo metu trečiojo asmens J. J. turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, kadangi, ieškovės teigimu, vidutiniškai jos gaunamas darbo užmokestis yra daugiau nei 500 Eur didesnis.

38. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti paramą ieškovei, tinkamai įvertino atsakovo bei trečiojo asmens (ieškovės motinos) turtinę padėtį, jų abiejų galimybę teikti paramą savo pilnametei dukrai. Kadangi atsakovas turi išlaikyti ir nepilnametę dukrą – U. J., todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į geresnę trečiojo asmens J. J. turtinę padėtį, priteisė 230 Eur dydžio išlaikymą būtiniausiems ieškovės poreikiams tenkinti.

40. Apeliantas pažymėjo, kad nors buvo nurodęs gaunantis didesnes pajamas (vidutiniškai 1 000 Eur per mėnesį), tačiau jo pajamos sumažėjo, nustojus gauti priedus. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovas apie šį savo pajamų pokytį teismą informavo, nurodė gaunantis 627 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius) dydžio pajamas, susijusias su darbo santykiais. Nors atsakovas yra įregistravęs ūkininko ūkį, iš minėtos veiklos gaunami ūkio produktai sunaudojami šeimos (atsakovo ir atsakovo tėvų) poreikiams tenkinti. Pabrėžė ir tai, jog prie atsakovo ir atsakovo tėvų poreikių užtikrinimo kartais finansiškai prisididėdavo ir vis dar prisideda jo brolis M. J.. Atsakovui nurodžius anksčiau pateiktą informaciją pirmosios instancijos teismui, nesupranta, kodėl sprendime nurodomos faktinės situacijos, neatitinkančios atsakovo pajamų – 1 000 Eur (Sprendimo 12 punktas).

41. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovui 2024 m. sausio mėnesį buvo išmokėtas 1194,10 Eur darbo užmokestis; 2024 m. vasario mėnesį - 1118, 68 Eur darbo užmokestis; 2024 m. kovo mėnesį – 1436,29 Eur darbo užmokestis; 2024 m. balandžio mėnesį – 627 Eur darbo užmokesti; 2024 m. gegužės mėnesį – 627 Eur darbo užmokestis. Būtent šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas vertino, nurodydamas, kad atsakovas turi darbą ir gauna fiksuotą minimalų darbo užmokestį, jo atlyginimas per mėnesį svyruoja nuo 627 Eur iki 1 436 Eur; vidutinis darbo užmokestis yra apie 1000 Eur (1194,10 Eur +1118, 68 Eur +1436,29 Eur + 627 Eur + 627 Eur =5003, 07 : 5).

42. Apeliantui argumentuojant, kad jis turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam taip pat turi teikti išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei iš atsakovo teikiamos paramos dydį, įvertino. Kartu pažymėtina, kad kitų išlaikytinių turėjimas nesudaro teisinio pagrindo padaryti išvadą, jog parama ieškovei neturėtų būti teikiama. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nustačius, jog pilnamečiui vaikui parama yra reikalinga, ši nuostata taikytina ir nagrinėjamoje byloje.

43. Nors atsakovas nurodo, kad turi teikti išlaikymą savo sergančiai motinai, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių konkretaus dydžio realias išlaidas, patiriamas dėl motinos priežiūros (CPK 178 straipsnis). Apeliantas yra ieškovės tėvas, todėl turi prisiimti atsakomybę už tinkamą pasirūpinimą savo vaiku.

44. Atsakovas taip pat yra nurodęs, kad turi sveikatos problemų, tačiau patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl tam tikrų sveikatos problemų atsakovas negali užsiimti didesnes pajamas užtikrinančia veikla ar papildoma kita veikla, nepateikė. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas pilnamečiam vaikui, kuris mokosi aukštojoje mokykloje, paremti.

45. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas gali teikti ieškovei paramą po 230 Eur kas mėnesį iki ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje. Pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio parama ieškovės poreikių ir jos tėvo materialinės padėties proporcingumo principo nepažeidžia, o mažinti priteistinos paramos dydį, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

46. Pažymėtina, kad apeliantas geranoriškai ieškovei teikė paramą po 250 Eur per mėnesį, kol ieškovė siekė įgyti vidurinį išsilavinimą ir tai papildomai patvirtina, jog atsakovas turi finansines galimybes teikti priteistą 230 Eur išlaikymą.

47. Taigi atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo atlikto tėvų galimybės teikti paramą vertinimo, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas pagal savo finansinę padėtį gali teikti ieškovei 230 Eur paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad teismas padarė priešingas išvadas, nei pageidavo atsakovas, nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

51. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atsakovo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rosita Patackienė