Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl paramos (išlaikymo) pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo S. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Atsakovo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: iš atsakovo ieškovei priteistas laikinas išlaikymas, mokant periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, iki bus priimtas teismo sprendimas byloje. Atsakovas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, laikosi pozicijos, jog ieškovė neįrodė, kad jai būtinas laikinas išlaikymas, be to, atsakovo teigimu, priteisto laikino išlaikymo suma nepagrįstai didelė.

6. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, joje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nepažeidžiant sutuoktinių interesų.

8. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas byloje. Teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti laikiną išlaikymą vaikams ir taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones.

9. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami išlaikymą, proporcingą nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

10. Vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

11. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė yra atsakovo dukra, (duomenys neskelbtini) ji sulaukė pilnametystės, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), dieniniame skyriuje, baigė 1-ąjį teisės studijų kursą. Ieškovės teigimu, be motinos jai materialiai niekas nepadeda, ji šeimos nėra sukūrusi, gyvena viena. Daug laiko skiria mokslams, papildomai užsidirbti gali tik savaitgaliais, dirbdama parduotuvėje pagalbine darbuotoja. Ieškovė yra pasiėmusi paskolą studijoms, šie pinigai naudojami studijų įmokoms padengti ir, kiek lieka, pragyvenimui. Ieškovė nekilnojamojo turto ir santaupų neturi. Taigi ieškovė neturi savo turto ar lėšų, kurių pakaktų jos kaip pilnamečio asmens, besimokančio aukštojoje mokykloje, būtiniesiems poreikiams patenkinti.

15. Nėra pagrindo sutikti su nurodyta atsakovo pozicija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės, studijuojančios universiteto dieniniame skyriuje, galimybės pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokymuisi ir pragyvenimui, susirasti darbą ir skirti jam pakankamai laiko, yra ribotos. Nors atsakovas teigia, jog ieškovės mokslai prasidės tik spalio mėnesį, taigi šiuo metu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suteikia ieškovei nebūtinas galimybes gyventi iš atsakovo lėšų, toks jo argumentas nepaneigia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas selektyviai išskiria laikotarpį, kai mokslo metai dar neprasidėję, ir teigia, jog ieškovei laikina parama šiuo laikotarpiu nereikalinga. Pažymėtina, jog laikinas išlaikymas priteistas visam proceso laikotarpiui – iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nagrinėjamas jau beveik prasidėjus ieškovės mokslo metams. Ieškovė ieškinyje teigia, jog dirbo nuo 16 metų, tačiau išsikraustė studijuoti į kitą miestą, šiuo metu intensyviai ieškosi darbo. Manytina, jog studijuojančiam asmeniui galimybė net ir atostogų metu susirasti darbą ir užsidirbti lėšų pragyvenimui yra ribota dėl laikino tokio darbo pobūdžio. Kaip jau minėta, nutartis dėl laikino išlaikymo priteisimo neturi prejudicinės galios, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, laikino išlaikymo būtinybė ir dydis gali būti peržiūrėtas. Kita vertus, teigdamas, jog ieškovė gali gyventi su mama, atsakovas visą paramos, reikalingos pilnamečiam vaikui, teikimo pareigą perkelia trečiajam asmeniui – ieškovės mamai.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, mano, jog neužtikrinus reikalavimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis, būtų pažeisti atsakovo pilnametės dukters, besimokančios universitete ir neturinčios savarankiškų pajamų, interesai – nebūtų užtikrinti minimalūs jos poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Atskirajame skunde apeliantas nepateikė duomenų, kad jis dėl pateisinamų priežasčių negalėtų teikti išlaikymo besimokančiai universitete ir neturinčiai savarankiškų pajamų dukrai. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, jog ieškovė iš esmės pagrindė būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18. Pažymėtina, jog laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius pilnamečio vaiko poreikius atitinkantį laikiną išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti būtinos paramos pilnamečiam vaikui dydžio ir to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. po išsamaus įrodymų vertinimo. Šioje proceso stadijoje (teisminio proceso pradžioje) teismas neturi pagrindo atlikti išsamaus byloje esančių įrodymų vertinimo ir daryti išvados apie pilnamečiam vaikui išlaikyti būtinos paramos dydį, taip pat realią atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybę teikti pilnamečiam vaikui reikalingą paramą.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovei kaip pilnamečiam universitete besimokančiam asmeniui būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga iš atsakovo laikinam išlaikymui priteistina suma sudaro 200 Eur per mėnesį. Atsakovas neįrodė šios sumos nepagrįstumo. Nors atsakovas teigia, kad teismo sprendimo pagrindu teikdavo ieškovei 130 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumos nelaiko orientaciniu kriterijumi, taikytinu nusprendžiant dėl pilnamečiam universitete besimokančiam vaikui reikalingos paramos. Akivaizdu, jog dėl pasikeitusių aplinkybių (savarankiško gyvenimo atskirai nuo tėvų, mokymosi universitete ir su tuo susijusių išlaidų) pilnamečio vaiko poreikiai, lyginant su poreikiais iki pilnametystės, pasikeitė.

20. Atsakovas teigia, jog ieškovė nesistengia gyventi racionaliai: jos susirasta gyvenamoji vieta yra brangesnė už vidurkį, o pragyvenimo išlaidas didžiąja dalimi sudaro pasilinksminimui ir laisvalaikiui skirtos lėšos, įskaitant atostogas, nors pati ieškovė teigia, kad ji praktiškai visą laiką mokosi ir neturi laiko ne tik laisvalaikiui, bet ir darbui susirasti. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovė gyvena universiteto bendrabutyje; kaip matyti iš pateikto pažymos apie trumpalaikės nuomos sąlygas vertimo, išlaidos nuomai nuo 2021 m. spalio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. sudarė 5 474 svarų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje proceso stadijoje nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovės gyvenamoji vieta yra pasirinkta neracionaliai. Pasisakydamas dėl atsakovo kvestionuojamų išlaidų laisvalaikiui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog universitete studijuojantis asmuo turi teisę į kokybišką ir visavertį poilsį. Kita vertus, šioje proceso stadijoje ieškovės poreikiai buvo įvertinti tik preliminariai, o dėl ieškinyje nurodytos išlaidų detalizacijos bus pasisakyta išnagrinėjus bylą iš esmės.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog ieškovė pateikė duomenis, kad akademiniams 2021 / 2022 metams pirmajam studijų kursui buvo gavusi 9 488 svarų paskolos pragyvenimui. Duomenų apie nurodyto pobūdžio finansavimą naujiems mokslo metams (antrajam studijų kursui) byloje nėra.

22. Nurodytų argumentų pagrindu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovei reikalingos sumos, skirtos būtiniems poreikiams patenkinti ir priteistinos iš atsakovo, dydį.

23. Atsakovas teigia, jog priteistas laikinas išlaikymas sukels finansinių sunkumų jo šeimai, tačiau jokių konkrečių šį teiginį pagrindžiančių argumentų skunde nenurodo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje nurodyti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

25. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas kas mėnesį moka būsto kredito įmokas, vartojimo kredito įmokas, turi nekilnojamojo turto, taip pat pateikti duomenys apie atsakovo sūnaus sveikatos būklę. Tačiau atsakovas į bylą nepateikė jokių aktualių duomenų apie savo pajamas, turimas santaupas, lėšų likutį bankų sąskaitose, taigi nepateikė įrodymų apie viso savo turto ir pajamų sudėtį, iš kurių būtų galima nuspręsti apie atsakovo galimybių teikti išlaikymą ieškovei (ne)buvimą (CPK 178 straipsnis). Darytina išvada, jog atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis neleidžia jam teikti nurodyto dydžio laikino išlaikymo.

26. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog konkrečiu atveju priteisto laikino išlaikymo dydis atitinka teisingumo, proporcingumo, protingumo principus. Preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog laikinas 200 Eur per mėnesį dydžio išlaikymas leis patenkinti būtinuosius pilnamečio vaiko, besimokančio universitete, poreikius, iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje, ir neproporcingai neapsunkins atsakovo turtinės padėties.

27. Papildomai pažymėtina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai – iki teismo sprendimo priėmimo – užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami vaikų interesai, laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas, nevertinamas ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumas, o tik sprendžiama dėl tokių priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Tik išsprendęs šalių ginčą iš esmės, teismas nuspręs dėl ieškinio pagrįstumo (nepagrįstumo) ir nustatys pilnametei dukrai teiktinos paramos dydį.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, pagrindo ją naikinti ar keisti nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.