Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Rūtos Petkuvienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui V. S., trečiasis asmuo A. S., dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

16. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, aiškinimo ir taikymo klausimai.

17. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija). Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, dar iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytos kasacinio teismo praktikos laikėsi, įvertino abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).

18. Tačiau nustačius, kad pilnametis vaikas mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, yra ne vyresnis nei 24 metų ir jam reikalinga parama bei kad tėvai turi galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo, išlaikymo dydžiui nustatyti taikytini tie patys kriterijai, kaip ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Kaip nustatyta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006); visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Pažymėtina, kad orientacinis kriterijus išlaikymo priteisimo bylose yra pusė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012), kuris šiuo metu yra 400 eurų, tačiau teismas kiekvieną atvejį vertina individualiai ir išlaikymo dydis, atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių (patvirtinančių vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį) visumą gali būti priteisiamas tiek didesnis, tiek mažesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

19. Byloje nustatyta, kad ieškovė E. S., gim. 2000 m. kovo 21 d., yra atsakovo V. S. ir trečiojo asmens A. S. duktė (el. b. l. 13). Ieškovė šiuo metu mokosi Vilniaus V. S. gimnazijoje IVb (12b) klasėje (el. b. l. 131). Mokslo metų pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovės teigimu, kadangi ji mokysis paskutinėje gimnazijos (vidurinės mokyklos) klasėje, tai neturės galimybės visiškai savęs išlaikyti, todėl prašo priteisti dalį išlaikymo – 200 eurų – iš atsakovo. Taigi ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą grindžia tuo pagrindu, kad jai reikalinga parama, ji mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir yra ne vyresnė nei 24 metų. Teismas, įvertino pirmąją kriterijų grupę pagal aptartą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad ieškovė mokosi pagal vidurinio ugdymo programą Vilniaus V. S. gimnazijoje IVb (12b) klasėje (el. b. l. 12). Remiantis ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, ieškovė su trečiuoju asmeniui bei nepilnamete seserimi gyvena trijų kambarių nuomojamame bute, esančiame Vilniuje, Ukmergės g. 300F-1 (el. b. l. 122, 123, 126), kurio nuomos kaina – 380 eurų per mėnesį. Ieškovė neturi savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto (el. b. l. 119, 128). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, ieškovė nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. dirba UAB „Evo sprendimai“ ir vidutiniškai gaudavo apie 105 eurus darbo užmokesčio per mėnesį (el. b. l. 129) (ieškovės teigimu – apie 120 eurų per mėnesį) (per teismo posėdį ieškovė paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį gavo ne tik darbo užmokestį, bet ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, iš viso – 289,01 euro neatskaičius mokesčių).

20. Teismas, nustatinėdamas ieškovei iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, įvertino tokias aplinkybes, kad: 1) ieškovė yra pilnametis, bet dar pagal vidurinio ugdymo programą besimokantis asmuo. Kaip nurodyta pirmiau, asmens, besimokančio pagal vidurinę ugdymo programą (ypač paskutinėje klasėje) galimybės dirbti ir gauti pajamų savarankiškai save išlaikyti yra ribotos. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu dirba savaitgaliais, tačiau nežino, ar turės tokią galimybę vėliau, kai reikės rengtis egzaminams. Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, darbo sutartis tarp ieškovės ir UAB „Evo sprendimai“ nutraukta (el. b. l. 106).

21. Teismas įvertino ir atsakovo turtinę padėtį. Nustatyta, kad atsakovas gyvena sutuoktinei priklausančiame name, esančiame Šalčininkų r., Jašiūnų sen., Gojaus k., Naujoji g. 33, kurį sutuoktinei pirkimo-pardavimo sutartimi perleido atsakovas (el. b. l. 47, 121). Atsakovas šiuo metu nedirba (el. b. l. 102), gauna 289 eurų (2018 m. liepos mėn.) – 572 eurus (2018 m. rugpjūčio mėn.) nedarbo išmoką. Remiantis atsakovo paaiškinimais, jis prisideda prie kitos pilnametės dukters D. S. (el. b. l. 48) išlaikymo, t. y. moka už jos studijas aukštojoje mokykloje – 1270 eurų per metus (b. l. 49, 88). Atsakovas neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto (el. b. l. 90); jo vardu registruotas 1998 metų automobilis „Audi A6 Avant“ (el. b. l. 46), kurio vertė, atsakovo teigimu, 500 eurų. Remiantis bylos duomenimis, atsakovui nutraukiant darbo sutartį su UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“, jam išmokėta 4781,09 euro (neatskaičius mokesčių) (el. b. l. 111)

22. Teismas, nustatinėdamas ieškovei iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, be kita ko, įvertino, kad ieškovė yra pilnametis, bet dar pagal vidurinio ugdymo programą besimokantis asmuo, kurio galimybės dirbti ir gauti pajamų savarankiškai save išlaikyti yra ribotos. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad atsakovas nutraukė darbo sutartį dėl kitų, su įmonės bankrotu nesusijusių priežasčių, tačiau nesutiko teismui jų atskleisti; atsakovas pateikė duomenų, jog jo pilnametė duktė D. S., gim. 1998 m. sausio 5 d., studijuoja aukštojoje mokykloje mokančio visą studijų kainą vietoje (el. b. l. 88). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad studijų kaina vieneriems metams – 1270 eurų ir pateikė studijų apmokėjimą patvirtinantį apmokėjimą (el. b. l. 49). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš pateikto įrodymo neįmanoma nustatyti, koks asmuo atliko įmokas už studijas, atitinkamai nurodytas įrodymas nesudaro pagrindo spręsti, jog už dukters studijas sumokėjo būtent atsakovas. Neatsižvelgiant į tai, nurodyta aplinkybė galėtų būti reikšminga tuo aspektu, kad atsakovas prisideda prie kito pilnamečio savo vaiko išlaikymo (neprisidėdamas prie ieškovės išlaikymo), tačiau ji neįrodo būtino kiekvienam pilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio. Teismas taip pat įvertino apelianto argumentus, jog atsakovo teigimu, jo sveikatos būklė bloga – dėl jam diagnozuotų ligų, jis negali dirbti fizinio darbo. Kaip matyti, iš byloje pateiktų medicinos dokumentų matyti, kad atsakovas serga širdies ir kraujagyslių ligomis, dažnai vartoja alkoholį (el. b. l. 50, 89). Rekomendacijos – riboti druską ir riebalus, alkoholio vartojimą, fizinis aktyvumas, reguliuoti kraujo spaudimą, vartoti statinus (vaistus, mažinančius cholesterolio kiekį kraujyje), atlikti tyrimus (el. b. l. 89). Pažymėtina, kad tarp pateiktų rekomendacijų nėra nurodyta, jog atsakovui nerekomenduojama dirbti fizinio darbo. Neįgalumo laipsnis atsakovui nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, kolegija laiko pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, jog atsakovas turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių turi skirti didesnį dėmesį savo sveikatai, vartoti vaistus, labiau nei (visiškai) sveikas asmuo, tačiau šie sutrikimai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas yra nedarbingas ar tik iš dalies darbingas, todėl jo galimybės gauti ir dirbti darbą (be kita ko, ir fizinį) yra iš esmės apribotos. Kaip matyti iš bylos medžiagos apelianto pajamas sudaro ne tik gaunama nedarbingumo išmoka, bet ir 2018 m. balandžio 30 d. nutraukiant darbo sutartį gautos pajamos (ir (ar) išeitinė išmoka – 4781,09 euro (neatskaičius mokesčių) (el. b. l. 111), kurios vertintinos kaip atsakovo santaupos. Kolegija taip pat laiko pagrįstu pirmosios teismo vertinimą, kad kai kurie ieškovės poreikiai padidinti ir jų neįrodo rašytiniai įrodymai byloje – pvz., itin didelė suma korepetitorių paslaugoms per mėnesį (apie 200 eurų) ar maistui (nuo 180 iki 300 eurų per mėnesį).

23. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto V. S. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.