- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2A-2847-614/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04661-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
- Atsakovas
- J. R.
- Trečiasis asmuo
- T. R.
- Ieškovas
- O. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. R. ir trečiojo asmens T. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. R. patikslintą ieškinį atsakovui J. R. bei atsakovo J. R. patikslintą priešieškinį ieškovei O. R. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. R., Luminor Bank, AS, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, išvada byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. R., kurį patikslinusi, prašė: 1) nutraukti šalių 2002 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. 2348, dėl J. R. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę „R.”; 3) nustatyti nepilnametės dukros V. R. gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką šalių susitarimu, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus bei norus; 5) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros V. R. išlaikymui po 300 Eur per mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 6) atsakovo vardu registruotą butą, esantį (duomenys neskelbiami), pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, turtą padalinti tokia tvarka: atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbiami), išmokant ieškovei 20 000 Eur kompensaciją už ½ dalintino turto; 7) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą (duomenys neskelbiami), žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbiami), požeminį parkingą (duomenys neskelbiami), automobiliu? stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami), išmokant atsakovui pusę sumokėtų įmokų – 14 274,54 Eur; 8) kreditorinius įsipareigojimus pagal 2008 m. spalio 7 d. kredito sutartį Nr. BK 08/10/22G AB Luminor bankas pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; patvirtinti, jog tarpusavyje sutuoktiniai nuo gyvenimo skyrium pradžios (2019 m. sausio 1 d.) kreditorinius įsipareigojimus pagal 2008 m. spalio 7 d. kredito sutartį Nr. BK 08/10/22G įsipareigoja vykdyti lygiomis dalimis iki galutinio jo grąžinimo termino; 9) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbiami). Nr. (duomenys neskelbtini) (4000 Eur vertės), be kompensacijos išmokėjimo atsakovui; 10) po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbiami)., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3000 Eur vertės), be kompensacijos išmokėjimo ieškovei; 11) prievolę UAB „Mokilizingas” bankui pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) pripažinti asmenine atsakovo prievole; 12) priteisti iš atsakovo 1 700 Eur piniginę kompensaciją ieškovei už sumažintą jungtinės bendrosios nuosavybės teise turimą turtą; 13) buto, esančio (duomenys neskelbiami), pardavimo atveju, įpareigoti notarą priimti į notaro depozitinę sąskaitą buto pirkėjo pinigines lėšas, kurios liks po visiško atsiskaitymo pagal su AB Luminor banku 2008 m. spalio 7 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami); nurodytas lėšas saugoti notaro depozitinėje sąskaitoje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 14) priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad paskutiniais bendro gyvenimo metais atsiskleidė skirtingai sutuoktinių vertinamos šeimos vertybės, požiūris į tarpusavio santykius. Atsakovas pradėjo elgtis neadekvačiai, vartoti alkoholį, o išgėręs priekabiavo dėl smulkmenų, kėlė ginčus, neretai į tarpusavio konfliktus įtraukdamas nepilnametę dukrą. Atsakovas naudoja prieš ieškovę psichologinį smurtą, jam nuolatos kyla pykčio priepuoliai, kurie tapo nebevaldomi. Paskutinis įvykis, po kurio ieškovė suprato, jog toliau santykiai nebeturi prasmės ir yra nebeįmanomi, kai 2018 metų gruodžio 20-22 d. atsakovas užlipo ant palangės, ketino nušokti iš 4 aukšto, tokiu elgesiu traumavo vaiką. Ieškovei atitraukus atsakovą nuo palangės, jam vėl užėjo pykčio priepuolis, kumščiu jis taikėsi smogti dukrai, ieškovė, saugodama dukrą, atsistojo tarp jų, dėl to atsakovas supyko, šaukė, išvarė ieškovę su dukra iš namų, užtrenkė duris, ir paliko šalti lauke. Atsakovas išvarydavo ieškovę iš namų nuolatos (suskaičiavo 60 kartų), negi ir nėščią. Atsakovas turi problemų ne tik dėl pykčio priepuolių, bet ir dėl alkoholio vartojimo, nuo santuokos sudarymo atsakovas jau buvo užsikodavęs du kartus, po paskutinio išpuolio ir prakalbus ieškovei apie skyrybas vėl nuvažiavo užsikoduoti. Atsakovas nuo 2013 metų iki paskutinio išpuolio (2018 m. gruodžio 20 d.) nebuvo užsikodavęs ir vartojo alkoholį, o pykčio priepuoliai, nepriklausomai nuo alkoholio vartojimo, visuomet pasireikšdavo. Ieškovė ir dukra patyrė fizinį smurtą, konfliktai paprastai kildavo dėl dukros. Dėl neprognozuojamo sutuoktinio elgesio bei atsainaus požiūrio į šeimynines pareigas tarpusavio santykiai tapo varginantys, konfliktiški, nuolatinė įtampa atsiliepė ieškovės sveikatai ir savijautai bei vaiko gerovei. Sudėtingą atsakovo charakterį ir elgesį, koks jis bebūtų, ieškovė ilgą laiką stengėsi toleruoti, tikėjosi, jog atsakovas pasikeis. Atsakovas visiškai neprisideda prie būtiniausių šeimos poreikių tenkinimo. Visą laiką reikia prašyti pinigų vaiko drabužiams, mokslo reikmėms, maistui. Tolimesnis gyvenimas santuokoje nebeturi prasmės, jos išsaugoti neįmanoma. Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl to sutuoktinių bendras gyvenimas tapo neįmanomas, santuoka iširo dėl sutuoktinio (atsakovo) kaltės. Ieškovė prašo teismo netaikyti susitaikymo termino. Po santuokos nutraukimo ieškovė nereikalauja išlaikymo iš sutuoktinio. Ieškovė prašo nepilnametės dukters (duomenys neskelbiami) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Ieškovė su dukra gyveno ieškovės motinos bute, esančiame (duomenys neskelbiami). Ieškovę su nepilnamete dukra sieja glaudus ryšys, dukra yra prisirišusi prie ieškovės, jos gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu nėra įmanomas dėl atsakovo agresyvaus ir neatsakingo elgesio nukreipto prieš vaiką, alkoholio vartojimo, pykčio priepuolių ir kitų žalingų įpročių. Nepilnametės paauglės dukros minimaliems poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniškai reikia 600 Eur: maitinimas mokykloje ir namie 100 Eur per mėnesį, vaiko pramogos / laisvalaikis (užklasinė veikla, ekskursijos, knygos, filmai) 100 Eur per mėnesį, kanceliarija, mokyklos reikmenys – 20 Eur, drabužiai ir avalynė apie 50 Eur per mėnesį, vaiko sveikatos poreikiams tenkinti medicinos paslaugoms, vaistams ir papildams 30 Eur per mėnesį, anglų kalbos korepetitoriui – 80 Eur, lietuvių kalbos korepetitoriui – 80 Eur; žirgynui 120-160 Eur (priklausomai nuo sezono). Atsakovas dirba bei turi nuolatines darbines pajamas, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė prašo teismo nutraukus santuoką priteisti iš atsakovo po 300 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės. Kreditorinius įsipareigojimus pagal 2008 m. spalio 7 d. kredito sutartį Nr. BK 08/10/22G Luminor bankas AS ieškovė prašo pripažinti solidaria šalių prievole. Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi asmenines prievoles UAB „Mokilizingas” pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), prašo šias prievoles pripažinti atsakovo asmeniniais įsipareigojimais. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įgijo ir abiejų sutuoktinių vardu įregistravo butą (duomenys neskelbiami), žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbiami), esančius adresu (duomenys neskelbiami), kurio vidutinė rinkos kaina yra 106 000,00 Eur. Sutuoktinių vardu 2008 m. spalio 7 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbiami). Pagal Luminor banko AS pateiktą pažymą, neįvykdytų įsipareigojimų suma 2019 m. sausio 21 d. yra 77 450,92 Eur. Santuokoje įgyto turto grynoji vertė, atėmus skolinius įsipareigojimus bankui (77 450,92 Eur), sudaro 28 549,08 Eur. Atitinkamai kiekvienam sutuoktiniui tenkanti santuokoje įgyto turto ½ dalis sudaro 14 274,54 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog šalys bendro gyvenimo nebeveda, tokio turto atidalinimas natūra nagrinėjamu atveju nėra galimas dėl itin konfliktiškų ir įtemptų santykių su atsakovu, ieškovė prašo po santuokos nutraukimo O. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbiami), išmokant atsakovui pusę sumokėtų įmokų – 14 274,54 Eur, o prievoles iki visiško atsiskaitymo su banku, toliau vykdys ieškovė ir atsakovas solidariai. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove ir ieškovės pajamos nėra pakankamos paskolai grąžinti ir perimti vienai įsipareigojimus, todėl šis turto padalinimo metodas, kai būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai, geriausiai užtikrintų nepilnametės dukros interesus, vaikui ir toliau būtų užtikrinta įprasta jai gyvenamoji aplinka, išsaugotas būstas. Tuo atveju jeigu šį prašymą teismas atmestų, esant kreditoriaus sutikimui, ieškovė siūlo parduoti butą, adresu (duomenys neskelbiami), ir visiškai atsiskaičius su banku pagal 2008 m. spalio 7 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), likusią sumą ieškovė ir atsakovas pasidalins proporcingomis dalimis, po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad butą (duomenys neskelbiami) atsakovas įsigijo su paskola 2001 m. Pirmais metais palūkanos buvo kompensuojamos iš valstybės, kadangi paskola buvo gauta lengvatinėmis sąlygomis subsidijuojant valstybei. 2002 metais šalys sudarė santuoką, ir visa paskola už būstą buvo išmokėta santuokoje. Butas, (duomenys neskelbiami), buvo labai blogos būklės, todėl buvo remontuojamas iš bendrų santuokoje gautų lėšų, taip pat santuokos proga padovanotų lėšų. Ieškovės mama padovanojo baldų, buitinės technikos, prisidėjo prie remonto, kiti buto pagerinimai buvo atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis. Be, to, pradėjus buto kapitalinį remontą, ieškovė investavo į butą visus savo sutaupytus pinigus. Bute pakeitė viską, dėl ko buto vertė iš esmės padidėjo ir jis kainuoja 40 000 Eur. Atitinkamai kiekvienam sutuoktiniui tenkanti santuokoje įgyto turto ½ dalis sudaro 20 000 Eur. Ieškovė prašo pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbiami), bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo butą, esantį (duomenys neskelbiami), asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti atsakovui, išmokant ieškovei 20 000 Eur kompensaciją už ½ dalintino turto. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įgijo ir O. R. vardu įregistravo transporto priemonę (duomenys neskelbiami), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė yra 4000 Eur, santuokoje įgijo ir J. R. vardu įregistravo transporto priemonę F. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė yra 3000 Eur. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo transporto priemones padalinti natūra, priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui – transporto priemonę (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be kompensacijos išmokėjimo atsakovui. Kadangi didžiąją dalį vertingiausių kilnojamųjų daiktų atsakovas pardavė, sutuoktinio veiksmais sumažinta bendro turto vertė ir dėl kurių negauta atitinkamų šeimos pajamų, sudaro teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ir priteisti iš atsakovo 1 700 Eur piniginę kompensaciją. Apibendrinant, nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbiami), vidutinė rinkos kaina yra 40 000 Eur. Atitinkamai kiekvienam sutuoktiniui tenkanti santuokoje įgyto turto ½ dalis sudaro 20 000 Eur. Nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbiami), vidutinė rinkos kaina yra 106 000 Eur. Sutuoktinių vardu 2008 m. spalio 7 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbiami). Neįvykdytų įsipareigojimų suma 2019 m. sausio 21 d. yra 77 450,92 Eur. Taigi, santuokoje įgyto turto grynoji vertė, minusavus skolinius įsipareigojimus bankui, sudaro 28 549,08 Eur. Atitinkamai kiekvienam sutuoktiniui tenkanti santuokoje įgyto turto ½ dalis sudaro 14 274,54 Eur. Transporto priemonės (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 3 000 Eur, o transporto priemonės (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 3 500 Eur. Taigi, ieškovei ir atsakovui santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto gryna vertė (turto balansas) yra 75 549,08 Eur. Kiekvienam sutuoktiniui tenkanti santuokoje įgyto turto ½ dalis sudaro 37 774,54 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas J. R. pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame su ieškovės reikalavimais iš dalies sutiko. Atsakovas nurodė, į santuokos metu įgyto dalintino turto balansą nėra įtrauktas šalių kartu su butu, (duomenys neskelbiami), esančiu (duomenys neskelbiami), įgyto žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), 3632/550800 dalys. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pateikė reikalavimą, po santuokos nutraukimo ieškovei O. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), su statiniais esančiais (duomenys neskelbiami), išmokant atsakovui pusę sumokėtų įmokų – 14 274,54 Eur. Atsakovas su tuo nesutinka. Santuokos metu kartu su ieškove sudarė 2008 m. spalio 7 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) ir 2008 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbiami) pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nebaigtos statybos butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), 3632/550800 dalis. Ieškovė tikslindama ieškinio reikalavimus, klaidingai nurodo, kad po santuokos nutraukimo jai asmeninės nuosavybės teise turi būti priteistas žemės sklypas su statiniais ((duomenys neskelbiami), esančiais (duomenys neskelbiami). Santuokos metu šalys įgijo butą ir 3632/550800 žemės sklypo dalis. Įgyto žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), dalyje nėra statinių, priklausančių O. R. ir J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, išskyrus butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbiami). Žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbiami), 3632/550800 dalys yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir padalijama lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis), todėl po santuokos nutraukimo dalintinas natūra lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį atsakovui J. R. ir ieškovei O. R.. Ieškovė nurodo, kad pagal 2008 m. spalio 7 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) neįvykdytų įsipareigojimų suma 2019 m. sausio 21 d. yra 77 450,92 Eur. Tačiau šiai dienai negrąžinto kredito suma sudaro 73 307,30 Eur. Atsakovas su ieškovės O. R. pateiktu ieškinio reikalavimo patikslinimu dėl žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0018-0043, esančio (duomenys neskelbiami), 3632/550800 dalių padalijimo, išmokant atsakovui pusę sumokėtų įmokų – 14 274,54 Eur, nesutinka.
Šalies argumentai
3. Atsakovas J. R. pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs, prašo: 1) santuoką, sudarytą 2002 m. rugpjūčio 31 d. tarp šalių nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę R.; 3) nepilnametės dukros V. R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; 4) priteisti lėšas nepilnametei dukrai išlaikyti periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės; 5) atmesti ieškovės reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbiami), pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe; 6) po santuokos nutraukimo butą, esantį (duomenys neskelbiami), padalyti lygiomis dalimis po ½ dalį; 7) po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2008 m. spalio 7 d. būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami)palikti solidaria abiejų šalių prievole; 8) po santuokos nutraukimo transporto priemonę (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, priteisiant atsakovui 3 800 Eur kompensaciją už jam priklausančią ½ dalį transporto priemonės vertės; 9) atmesti ieškinio reikalavimą dėl 4 000 Eur kompensacijos priteisimo ieškovei už santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertės sumažėjimą; 10) atsakovui po santuokos nutraukimo priteisti santuokos metu įgytus daiktus: televizorių „Sony“ 55 įstrižainė – 470 Eur, garso sistemą „Yamaha“ – 160 Eur, resyverį su 2 kolonėlėmis – 239 Eur, kompiuterį „Medion“ – 100 Eur, dulkių siurblį „Daewoo“ – 45 Eur, miegamojo lovą – 110 Eur, eko odos kampą „Magrė“ – 400 Eur. Bendra atsakovui priteistino kilnojamojo turto vertė priešieškinio pateikimo dienai yra 1 524 Eur; 11) ieškovei po santuokos nutraukimo priteisti virtuvės komplektą su integruota buitine technika, kurio dabartinė rinkos vertė yra 250 Eur, viryklę „ZANUSSI“ – 100 Eur, gartraukį „Schlosser“ – 90 Eur, orkaitę „Gorenje“ – 90 Eur, mikrobangų krosnelę „LG“ – 30 Eur, virtuvės maisto ruošimo įrankius – 20 Eur, šaldytuvą „Bloomberg“ – 70 Eur, virtuvės komplekto 4 kėdes – 40 Eur, svetainės baldų komplektą (minkštą kampą) – 200 Eur, svetainės baldų komplektą – 120 Eur, televizorių „Sony“ 49 įstrižainės – 215 Eur, koridoriaus integruotą spintą – 60 EUR, vonios baldų komplektą – 100 Eur, skalbimo mašiną „ LG“ – 90 Eur. Bendra ieškovei priteistino kilnojamojo turto vertė priešieškinio pateikimo dienai yra 1 225 EUR, 12) po santuokos nutraukimo skolinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „Mokilizingas“ palikti atsakovo asmenine prievole. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl pykčio priepuolių ir nesaikingo alkoholio vartojimo yra melagingos, nepagrįstos jokiais įrodymais. Bendro gyvenimo metu atsakovas stengėsi įtikti ieškovei, rūpinosi šeima. Santuokinio gyvenimo metu ieškovė nuolat buvo nepatenkinta atsakovo darbo užmokesčiu, todėl atsakovas buvo priverstas išvažiuoti uždarbiauti į užsienį. Atsakovas įsikūrė Airijoje, rado darbą, išsinuomojo būstą ir atsivežė šeimą, kad visi būtų kartu. Tačiau ieškovei greitai pabodo gyvenimas Airijoje ir jį grįžo į Lietuvą, reikalaudama, kad grįžtų ir atsakovas. Grįžus į Lietuvą, ieškovė ir toliau priekaištavo dėl nedidelių pajamų. Norėdamas įtikti ieškovei, sutiko, kad jai būtų atlikta plastinė chirurginė operacija (pilvo sienos išvaržos korekcija, krūtų mažinimas, riebalų nusiurbimas pilvo, šonų, juosmens srityse), apmokėjo operaciją (15 000 Lt). Vėliau lizingu įsigijo lengvąjį automobilį (duomenys neskelbiami), kuriuo naudojasi išimtinai ieškovė. Šalys kartu negyvena beveik du metus, bendro ūkio neveda, nesirūpina vienas kitu, santuokiniai ryšiai yra visiškai nutrukę nuo to momento, kai ieškovė su dukra išėjo iš namų. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi nei ieškovė, nei atsakovas nesugebėjo būti lojalūs vienas kitam, abu nesugebėjo išsaugoti šeimos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, santuoka nurauktina esant abiejų sutuoktinių kaltei. Prašo nenustatyti termino susitaikyti, nes šalys neturi siekio išsaugoti santuoką. Neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo ieškovė paliktų santuokinę pavardę „R.“. Pažymėjo, kad atsakovas dėl ligos nuo 2020 m. spalio 9 d. turi 55 procentus nedarbingumo, todėl iš ieškovės jam turėtų būti priteistas išlaikymas. Po santuokos nutraukimo nepilnametės dukros V. R. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove. Sutinka su ieškovės nurodyta bendravimo su nepilnamete dukra V. R. tvarka. Ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti nepilnametei dukrai V. R. išlaikyti po 300 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Ieškinyje nurodyta, kad kiekvieną mėnesį nepilnametės dukros laisvalaikiui reikia skirti 100 Eur. Atsakovo vertinimu, nurodyta suma viršija realias išlaidas, kurios yra skiriamos dukros laisvalaikiui. Vaikui laisvalaikis turi būti užtikrintas atsižvelgiant į amžių, raidos lygį, vaiko psichologinę, fizinę, dorovinę raidą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, pagrindžiančių tokio dydžio išlaidų, skirtų vaiko laisvalaikiui būtinumo. Ieškovė nurodydama, kad kiekvieną mėnesį nepilnametės dukros anglų ir lietuvių kalbų korepetitoriams reikia skirti po 100 Eur, nepateikė tokių išlaidų poreikį ir būtinumą pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė ne tik nepateikė įrodymų dėl korepetitorių paslaugų poreikio, tačiau nėra ir įrodymų, kad tokios išlaidos buvo faktiškai patirtos. Ieškovės nurodoma būtina 600 Eur suma, kuri reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti ir jo poreikiams tenkinti, yra per didelė ir nelaikytina atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Įvertinus nepilnametės dukros amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir avėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį), ir siekiant, kad būtų užtikrintos materialinės sąlygos dukros fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui, 340 Eur suma (t.y. kiekvienas iš tėvų kas mėnesį skirs po 170 Eur vaiko išlaikymui) kas mėnesį yra būtina ir visiškai pakankama dukros visiems poreikiams tenkinti. Ieškovė prašo butą, esantį (duomenys neskelbiami), kuris priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, pripažinti bendrąja jungtine nuosavybę ir priteisti jai 20 000 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad jis dar 1994 metais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl valstybės paramos būstui įsigyti suteikimo. 2001 metais, gavus patvirtinimą, kad gaus valstybės iš dalies kompensuojamą kreditą būstui įsigyti, pradėjo kartu su motina T. R. ieškoti buto įsigyti. 2001 m. spalio mėnesį nupirko butą, esantį (duomenys neskelbiami), kuris buvo įrengtas, su baldais, atliko einamąjį remontą. Sudarant preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį motina T. R. sumokėjo 2000 Lt avansą, o likusią sumą (35 200 Lt) butui, (duomenys neskelbiami), įsigyti finansavo bankas, suteikdamas būsto kreditą, už kurį visu savo turtu laidavo motina T. R.. 2002 m. sausio 20 d. ir 2004 m. kovo 20 d. rangos sutarčių pagrindu bute, (duomenys neskelbiami), buvo atlikti kosmetiniai remonto darbai. 2002 m. birželio 27 d. motina T. R. už 30 000 Lt pardavė jai priklausantį žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje „(duomenys neskelbiami). 2002 m. rugpjūčio 13 d. T. R. padovanojo J. R. 14 500 Lt. Pinigų dovanojimo sutartyje buvo nurodyta dovanojamų pinigų paskirtis – dengti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbiami) įmokas, kadangi T. R., būdama pagal kredito sutartį laiduotoja, turėjo prievolę užtikrinti, kad kredito įmokos būtų mokamos kredito sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Iki 2009 m. pradžios šalys gyveno atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbiami), kuris buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti. 2008 m. spalio mėnesį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą, (duomenys neskelbiami), kuriame pradėjo gyventi 2009 m. pradžioje. Butas, (duomenys neskelbiami), nuo 2009 m. pradžios iki šiol yra nuomojamas, o gautos buto nuomos pajamos yra naudojamos šeimos poreikiams tenkinti (buvo vykdomi įsipareigojimai Luminor Bank AS Lietuvos filialui pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami)). Pinigus už nuomą ieškovė gaudavo į savo asmeninę sąskaitą. Po santuokos sudarymo ieškovė iki 2003 m. sausio 30 d. mokėsi Vilniaus prekybos ir verslo mokykloje. Baigus mokslus ieškovė niekur nedirbo. Atsakovo motina 2003 m. gegužės 16 d. padovanojo 8000 Lt kredito įmokoms mokėti. Iš viso atsakovo motina T. R. laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2007 m. padovanojo atsakovui 50 500 Lt. Visos dovanotos lėšos gautos motinai pardavus jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (2002 m. birželio 27 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, 2003 m. gegužės 5 d. buto, esančio (duomenys neskelbiami), pirkimo-pardavimo sutartis, 2004 m. rugpjūčio 30 d. buto, esančio (duomenys neskelbiami), pirkimo-pardavimo sutartis) ir iš T. R. priklausančios privačios įmonės veiklos gautų pajamų (2006 m., 2007 m., 2008 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos). Atsakovui dovanotos lėšos buvo panaudotos 35 200 Lt suteiktam kreditui ir 4 486,17 Lt palūkanoms už suteiktą kreditą padengti, o likusi dovanotų lėšų suma (10 813,83 Lt) buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovo darbo užmokestis buvo mokamas į bankinę sąskaitą Nr. 596711672, bankrutavusiame Snoro banke ir buvo naudojamas išskirtinai šeimos poreikiams tenkinti, o kredito įmokos buvo įnešamos į kitą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią Danske Bank AS Lietuvos filiale, kuri buvo skirta tik kredito periodinėms įmokoms mokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, todėl ieškovės reikalavimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbiami), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, atmestinas. 2015 metais įvedus eurą, ženkliai išaugo butų, esančių (duomenys neskelbiami) mikrorajone, Vilniuje, kainos, todėl ieškovės teiginys, kad santuokos metu buto, (duomenys neskelbiami), būklė iš esmės buvo pagerinta ir dėl ko jo vertei išaugo iki 40 000 EUR, yra prasimanytas ir niekuo nepagrįstas. Ieškovė neįrodė, kad kreditui už butą (duomenys neskelbiami), padengti buvo naudojamos bendros lėšos. Santuokos metu kartu su ieškove sudarė 2008 m. spalio 7 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), kurios pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbiami). Šis nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ta aplinkybė, jog šalys tarpusavyje konfliktuoja, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo, priteisiant vienam iš sutuoktinių ginčo butą natūra, o kitam – kompensaciją. Santuokos metu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbiami), po santuokos nutraukimo dalintinas natūra lygiomis dalimis po ½ dalį. Po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2008 m. spalio 7 d. būsto kredito sutartį Nr. BK 08/10/22G paliekami solidaria šalių prievole. 2015 m. sausio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbiami) buvo įgytas lengvasis automobilis (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kaina 9 500 Eur. Šią pirkimo pardavimo sutartį finansavo UAB „Šiaulių banko lizingas“. Ieškovė, sudarydama turto balansą, nurodo, kad automobilį (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvertina 3 500 Eur suma. Tačiau prašydama po santuokos nutraukimo automobilį palikti jai asmeninės nuosavybės teise, neišmokant kompensacijos už ieškovei atitinkančią bendro turto dalį, nurodo, kad automobilio vertė yra 4 000 Eur. Atsakovas neprieštarauja, kad automobilis (duomenys neskelbiami) po santuokos nutraukimo atitektų ieškovei O. R., tačiau nesutinka su automobilio nurodyta verte ir ieškinio reikalavimu nemokėti kompensacijos už jam priklausančią ½ dalį šio automobilio realios vertės. Šiai dienai vidutinė analogiško automobilio rinkos vertė yra 7 600 Eur, todėl ieškovė už jai atitenkančia didesnę bendro turto dalį, turi išmokėti atsakovui 3 800 Eur kompensaciją. Santuokos metu 2019 m. sausio 19 d. dovanojimo sutartimi R. M. (motinos T. R. sugyventinis) J. R. padovanojo F. C., kurio vertė yra 1000 Eur. Todėl šis turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise ir neturi būti įtrauktas į dalintino turto balansą. Ieškovė nurodo, kad jis pardavė didžiąją dalį santuokos metu įgytų kilnojamųjų daiktų, o būtent indaplovę, kurios vertė pasak ieškovės yra 1 600 Eur ir „Magrės“ eko odos kampą, kurios vertė ieškovės teigimu yra 1 800 Eur. Ieškovės reikalavimas priteisti jai 1 700 Eur kompensaciją už parduotus daiktus yra visiškai nepagrįstas. Visi kilnojamieji daiktai iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo buvo įsigyti vedant bendrą ūkį, iš bendrų lėšų. Visi kilnojamieji daiktai pirkti seniai, yra praradę savo vertę ir jų kaina nesiekia ieškinyje nurodyto dydžio. Antstolės Daivos Prunskienės 2019 m. spalio 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0068/19/46F išvardinti visi šiuo metu bute, esančiame (duomenys neskelbiami), esantys namų apyvokos daiktai. Atsakovas indaplovę pardavė už 150 Eur. Todėl ieškovė O. R. galėtų reikšti reikalavimą tik dėl 75 Eur dydžio kompensacijos priteisimo. Antstolė Daiva Prunskienė konstatuodama faktines aplinkybes, nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbiami), yra: 1) virtuvės komplektas su integruota buitine technika, kurio dabartinė rinkos vertė yra 250 Eur; 2) viryklė „ZANUSSI“ – 100 Eur; 3) gartraukis „Schosser“ – 90 Eur; 4) orkaitė „Gorenje“ – 90 EUR; 5) mikrobangų krosnelė „LG“ – 30 Eur; 6) virtuvės maisto ruošimo įrankiai – 20 Eur; 7) šaldytuvas „Bloomberg“ – 70 Eur; 8) virtuvės komplekto 4 kėdės – 40 Eur; 9) svetainės baldų komplektas minkštas kampas – 200 Eur; 10) svetainės baldų komplektas – 120 Eur; 11) televizorius „Sony“ 55 įstrižainė – 470 Eur; 12) garso sistema „Yamaha“ – 160 Eur; 13) resyveris su 2 kolonėlėmis – 239 Eur; 14) televizorius „Sony“ 49 įstrižainė – 215 Eur; 15) kompiuteris „Medion“ – 100 EUR; 16) dulkių siurblys „Daewoo“ – 45 Eur; 17) miegamojo lova – 110 Eur; 18) koridoriaus integruota spinta – 60 Eur; 19) vonios baldų komplektas – 100 Eur; 20) skalbimo mašina „ LG“ – 90 Eur; 21) eko odos kampas „Magrė“ – 400 Eur. Iš viso santuokos metu įgyto dalintino kilnojamojo turto vertė yra 2 749 Eur. Į dalintino kilnojamojo turto balansą nėra įtraukti vaiko baldų komplektas, muzikinis centras „Sony“, kurie buvo pirkti vaiko poreikiams tenkinti ir po santuokos nutraukimo turi likti nepilnametei dukrai V. R.. Kadangi abi šalys neturi finansinės galimybės sumokėti vienas kitam pinigines kompensacijas už dalintiną kilnojamąjį turtą, todėl santuokos metu įgytas kilnojamasis turtas dalintinas natūra. Atsakovui po santuokos nutraukimo prašo priteisti: televizorių „Sony“ 55 įstrižainė – 470 Eur, garso sistemą „Yamaha“ – 160 Eur, resyverį su 2 kolonėlėmis – 239 Eur, kompiuterį „Medion“ – 100 Eur, dulkių siurblį „Daewoo“ – 45 Eur, miegamojo lovą – 110 Eur, eko odos kampą „Magrė“ – 400 Eur. Bendra atsakovui priteistino kilnojamojo turto vertė yra 1 524 Eur. Ieškovei O. R. atsakovas prašo priteisti: virtuvės komplektą su integruota buitine technika, rinkos vertė 250 Eur, viryklę „ZANUSSI“ – 100 Eur, gartraukį „Schlosser“ – 90 Eur, orkaitę „Gorenje“ – 90 Eur, mikrobangų krosnelę „LG“ – 30 Eur, virtuvės maisto ruošimo įrankius – 20 Eur, šaldytuvą „Bloomberg“ – 70 Eur, virtuvės komplekto 4 kėdes – 40 Eur, minkštas kampą – 200 Eur, svetainės baldų komplektą – 120 Eur, televizorių „Sony“ – 215 Eur, koridoriaus integruotą spintą – 60 Eur, vonios baldų komplektą – 100 Eur, skalbimo mašiną „LG“ – 90 Eur. Bendra ieškovei priteistino kilnojamojo turto vertė priešieškinio pateikimo dienai yra 1 225 Eur. Ieškovė O. R. pasiėmė santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus: robotą – siurblį, kurios vertė 300 Eur, televizorių – 60 Eur ir dulkių siurblį – 50 Eur, iš viso kilnojamojo turto vertė, kurį pasiėmė ieškovė yra 410 Eur. Atsakovui J. R. atitenkančio santuokos metu įgyto ir į dalintino turto balansą įtraukto kilnojamojo turto bendra vertė sudaro 1 524 Eur, o ieškovei bendra atitenkančio santuokos metu įgyto turto vertė yra 1 635 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei į tai, kad parduotos santuokos metu įgytos indaplovės vertė yra 150 Eur, ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už santuokos metu įgyto kilnojamojo turto priteisimo yra nepagrįstas ir kompensacija už santuokos metu įgyto turto padalijimą nei ieškovei, nei atsakovui nepriteistina. Sutinka, kad po santuokos nutraukimo skoliniai įsipareigojimai kreditoriui UAB „Mokilizingas“ liktų jo asmenine prievolė.
Atsiliepimas
4. Ieškovė O. R. pateikė atsiliepimą į atsakovo patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį atmesti. Ieškovė akcentuoja, jog santuokos iširimo priežastis išimtinai buvo agresyvus ir neprognozuojamas atsakovo elgesys, kuris lėmė santuokos iširimą. Prasidėjus skyrybų procesui pats atsakovas tiek ieškovei, tiek dukrai rašinėjo žinutes, kuriomis prisipažino, jog elgėsi netinkamai, t. y. smurtaudavo, vartojo alkoholį, apgailestavo dėl to ir atsiprašinėjo. Atsakovas nuolat be jokio pagrindo inicijuodavo konfliktus ir nepilnametės dukros akivaizdoje. Atsakovas įžeidinėjo ieškovę necenzūriniais žodžiais, siuntė necenzūrinius video, ne kartą grasino, jog ieškovei niekas nepriklauso ir kad ji nieko negaus, darė spaudimą, jog visas turtas įgytas santuokoje yra išimtinai jo. Dėl atsakovo nuolatinių keliamų konfliktų, ieškovė patyrė stresą, kas pakenkė jos sveikatai ir emocinei būsenai. Tokie atsakovo veiksmai ir elgesys yra pripažintini esminiu santuokinių pareigų pažeidimu, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ir įrodančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Priešieškinio motyvai, jog neva santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės yra deklaratyvūs, žeidžiantys. Atsakovas prašo priteisti jam iš ieškovės išlaikymą (neaišku kuriam laikotarpiui ir kokia suma). Tokį reikalavimą atsakovas grindžia tuo, kad jis proceso metu neteko 55 proc. darbingumo, todėl dėl sveikatos būklės, turimų pajamų neužtenka pragyvenimui. Ieškovė su tuo nesutinka. Pažymėjo, kad sutuoktinis dėl kurio kaltės santuoka iširo, neturi teisės į išlaikymą. Pats atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes nuolat nepagarbiai elgėsi su ieškove, ją įžeidinėjo, grasino, inicijavo konfliktus, išvarė iš namų, taip pat nepagrįstai reiškė pretenzijas dėl turto ir disponavimo juo ir pan. Antra, sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis turi nuolatinį darbą, gauna stabilias pajamas (didesnį nei vidutinį atlyginimą), turi nekilnojamojo turto, taip pat dėl netekto dalinio darbingumo gaus nedarbingumo išmoką ir turi visas galimybes save išsilaikyti ir teikti atitinkamą išlaikymą šalių dukrai. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog jis nėra pajėgus save išlaikyti, ir kad ieškovė turi pareigą ir galimybę jam teikti išlaikymą. Šalys bendro ūkio nebeveda jau dvejus metus, iki to laiko atsakovas neturėjo jokių sveikatos problemų, buvo darbingas 100 proc. Tik paties atsakovo žalingas gyvenimo būdas (alkoholio vartojimas ir pan.) privedė jį prie tokios sveikatos būklės ir dėl to jis tapo dalinai nedarbingas. Taigi, atsakovas pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo praėjus daugiau nei dvejiems metams po faktinio gyvenimo skyrium dėl sveikatos problemų, kurios atsirado šalims nebevedant bendro ūkio jau dvejus metus. Atsakovas nurodo, galintis teikti dukrai išlaikymą kas mėnesį mokėdamas po 170 Eur. Tačiau su nurodyta išlaikymo suma ieškovė nesutinka. Nepilnametės paauglės poreikiai vidutiniškai siekia 600 Eur per mėnesį: maitinimas mokykloje ir namie 100 Eur per mėnesį, vaiko pramogos/laisvalaikis (užklasinė veikla, ekskursijos, knygos, filmai) 100 Eur per mėnesį, kanceliarija, mokyklos reikmenys 20 Eur, drabužiams ir avalynei apie 50 Eur per mėnesį, vaiko sveikatos poreikiams tenkinti medicinos paslaugoms, vaistams ir papildams 30 Eur per mėnesį, anglų kalbos korepetitorius – 80 Eur, lietuvių kalbos korepetitorius 80 Eur, žirgynas – 120-160 Eur (priklausomai nuo sezono). Atsakovas taip pat nepagrįstai nurodo, kad šalių dukros poreikiai yra per dideli, neatitinkantys realių vaiko poreikių. Šalių dukra yra paauglė – aktyviai gyvena socialinį gyvenimą, daug kuo domisi, lanko žirgyno užsiėmimus, turi turiningą laisvalaikį, papildomai mokosi, siekia gerai išlaikyti abitūros egzaminus, kad galėtų siekti aukštojo mokslo, o tam reikalingos investicijos. Taigi ieškovės prašoma vaiko išlaikymui priteisti suma nėra per didelė. Byloje reikšminga aplinkybė, kad ieškovei ir taip tenka didžiausioji vaiko išlaidų ir rūpinimosi našta, nes vaikas gyvena su motina, o atsakovas yra nusišalinęs nuo dukros gyvenimo, matosi ir bendrauja labai retai. Atsakovo nurodyta savivaldybės 60 Eur išmoka yra finansinė parama šeimoms auginančioms vaikus. Atsakovas klaidingai traktuoja nurodytą sumą, įskaitydamas ją į vaikui priteistiną išlaikymą ir šia dalimi nepagrįstai mažindamas vaikui teiktiną išlaikymą. Atsakovas dirba bei turi nuolatines darbines pajamas, todėl siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi ir jo turtinė padėtis neriboja jam galimybės teikti vaiko poreikius atitinkanti išlaikymą. Kreditorinius įsipareigojimus pagal 2008-10-07 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) bankui ieškovė prašo pripažinti solidaria šalių prievole. Ieškovė visiškai nesutinka su patikslintame priešieškinyje nurodytu nekilnojamojo turto padalijimo būdu. Atsakovas, siekdamas, kad nekilnojamasis turtas po santuokos būtų padalintas lygiomis dalimis po ½, nenurodo jokių aplinkybių, pagrindžiančių šį jo reikalavimą, nepateikia prašomo atidalinti turto natūra naudojimosi tvarkos, ar kokiu būdu šis turto atidalinimo būdas užtikrins šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovė pažymėjo, jog gyvendami santuokoje pareiškėjai įgijo ir abiejų sutuoktinių vardu įregistravo butą, adresu (duomenys neskelbiami). Nekilnojamojo turto – buto, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), vidutinė rinkos kaina yra 106 000 Eur. Dėl šio turto rinkos vertės tarp šalių ginčo nėra. Sutuoktinių vardu 2008 m. spalio 7 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbiami). Neįvykdytų įsipareigojimų suma yra 73 105,29 Eur. Taigi, santuokoje įgyto turto gryna vertė minusavus skolinius įsipareigojimus bankui sudaro 32 895,00 Eur. Atitinkamai kiekvienam sutuoktiniui tenkanti santuokoje įgyto turto ½ dalis sudaro 16 447,50 Eur. Susumuota paskolos gražinimo ir palūkanų už paskolą suma už visus metus yra 2 880 Eur, tuo tarpu atsakovas sumokėjo tik 640 Eur (nors turėjo sumokėti 1440 Eur (2880 Eur/2 = 1440 Eur), todėl atsakovo turto dalis mažintina jo nesumokėtų įmokų suma kuri sudaro 800 Eur. Be to, ieškovė dar apmokėjo atsakovo susidariusį įsiskolinimą, kuris siekė 600 Eur. Taigi, iš viso bendrai atsakovo turto dalis mažintina 1200 Eur suma. Todėl iš atsakovui priklausančios grynos turto vertės 16 447,50 Eur reikia atimti 1 200 Eur nesumokėtų už būsto paskolą ir palūkanas, ir atsakovo gryno turto dalis (duomenys neskelbiami), butą sudaro 15 247 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog šalys bendro gyvenimo nebeveda, tokio turto atidalinimas natūra nėra galimas dėl itin konfliktiškų ir įtemptų santykių su atsakovu, todėl ieškovė patikslintu ieškiniu prašo po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbiami), o prievoles iki visiško atsiskaitymo su banku, toliau vykdys šalys solidariai kartu arba ieškovė (turint kreditoriaus sutikimą dėl prievolės modifikavimo). Vykstant teisminiam procesui ieškovė kreipėsi į banką dėl galimybės perimti esamą būsto paskolą jai asmeniškai, kuris įvertinęs ieškovės pajamas informavo, jog tokia galimybė reali. Tai, kad šalių santykiai konfliktiški ir atsakovas yra nusiteikęs priešiškai, patvirtina atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei teikti nuolatiniai papildomi paaiškinimai apie turto niokojimą, tyčinį kenkimą gyventi ir t.t. Tarp šalių nėra ginčo, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, todėl šis turto padalinimo metodas kai būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai (arba ieškovei visiškai perimant prievolę), geriausiai užtikrintų nepilnametės dukros interesus, vaikui ir toliau būtų užtikrina įprasta jai gyvenamoji aplinka, išsaugotas būstas. Atsakovas teigia, kad butas, esantis (duomenys neskelbiami), pripažintinas jo asmenine nuosavybe, nes būstas įrengtas ir paskola padengta iš jam artimųjų (mamos) dovanotų lėšų. Su tokiais atsakovo pareiškimais ieškovė nesutinka. Atsakovas turto pripažinimą jo asmenine nuosavybe išimtinai grindžia faktiniais įrodymais, t. y. pinigų dovanojimo rašteliais. Atsakovo pateikti pinigų dovanojimo rašteliai neįrodo nei atsakovo įrodinėjamos valios išraiškos, taip pat neįrodo, kad nurodyti pinigai faktiškai buvo perduoti atsakovui būsto kredito dengimui, be to, nėra išspręstas šių įrodymų priėmimo klausimas. Nei viename bankiniame išraše dėl paskolos dengimo neatsispindi jokios piniginės operacijos, pagrindžiančios pinigų perdavimo (dovanojimo) faktą. Viso bendro gyvenimo kartu metu, jokių pinigų atsakovo mama nedovanojo, todėl atsakovo pateikti rašteliai kelia pagrįstų abejonių pinigų dovanojimo realumu. Pinigų perdavimas neatsispindi nei deklaracijose, nei atsakovo bankiniuose išrašuose, nei jokiose kitose piniginėse operacijose. Priešingai, šalys taupė pinigus, kad iš bendrų šeimos pajamų galėtų kuo greičiau padengti paskolą. Pati ieškovė prisidėjo įnešdama grynus pinigus už paskolos dengimą. Atsakovo mama niekada jokiomis piniginėmis lėšomis neprisidėjo prie šalių šeimos poreikių tenkinimo. Atsakovo nurodyti paskolų sandoriai yra tariami, siekiant nepagrįstai sumažinti dalytino turto vertę. Tiek atsakovas, tiek jo motina kaip fizinis asmuo ir kaip turėdama privačią įmonę, iš kurios neva skolino atsakovui pinigus, privalėjo deklaruoti bei apskaityti suteikiamas/gaunamas pinigines dovanas. Tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, jog tiek atsakovas, tiek jo motina nurodytų duomenų neteikė, nedeklaravo, nors tokią pareigą turėjo. Abejonių kelia ir tai, jog atsakovo pateikti kasos išlaidų orderiai išrašyti atsakovui J. R. nuo T. R. privačios (individualios) įmonės nėra nei deklaruoti, nei apskaityti jokiose buhalteriniuose dokumentuose. Atsakovas neįrodė, kad pateiktos dovanojimo raštelių kopijos, bei trečiojo asmens T. R. sąskaitų išrašai leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovo motina turėjo galimybę prisidėti prie sūnaus (atsakovo) šeimos turto įsigijimo. Ne mažiau svarbi aplinkybė ir ta, jog trečiasis asmuo T. R. realizavusi minimą turtą, iš tiesų, gautas lėšas panaudojo savo skoloms dengti, kurių turėjo begalę. Deja, ieškovė nurodytų duomenų neturi galimybės gauti, kadangi šie įsiskolinimai buvo susidarę įmonėje, kurioje dirbo T. R.. Taigi, tam, kad išvengtų atsakomybės ir grąžintų skolas, jai teko parduoti turtą. Todėl nurodyti pinigai buvo panaudoti išimtinai T. R. skoloms padengti. Tuo atveju jei teismas atsakovo pateiktus pinigų dovanojimo raštelius priimtų, ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovą pateikti skolos rašteliu originalus tam, kad būtu galimybė įvertinti šių rašteliu patikimumą. Butą, adresu (duomenys neskelbiami), atsakovas įsigijo su paskola 2001 metais; 2002 metais šalys sudarė santuoką, ir santuokoje visą paskolą už būstą išmokėjo bendromis lėšomis įgytomis santuokoje. Butas, (duomenys neskelbiami), buvo labai blogos būklės, todėl buvo remontuojamas iš bendrų santuokoje gautų lėšų, taip pat santuokos proga padovanotų lėšų. Ieškovės mama padovanojo baldų, buitinės technikos, prisidėjo prie remonto, kiti buto pagerinimai buvo atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis. Bute buvo pakeistas viskas, dėl ko buto vertė iš esmės padidėjo ir šiai dienai šio buto rinkos vertė siekia ne mažiau nei 40 000 Eur. Ieškovė prašo padalinti ginčo turtą, kiekvienam sutuoktiniui priteisiant po atskirą nekilnojamojo turto vienetą. Šis ieškovės siūlomas santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalinimas nepažeistų atsakovo teisių. Jei šalys ir toliau liktų bendrasavininkai, nustatant kiekvienam sutuoktiniui po ½ dalį turto – užprogramuotų ginčus, nes šalys negalėtų atitinkamai turto dalies realizuoti, kiltų konfliktai. Ieškovė pažymėjo, jog turto verčių skirtumui nuo 2001 m. iki 2009 m., rinkos pokyčiai ir kiti veiksniai nesudaro esminės reikšmės dėl santuokoje įgyto turto ir jo pripažinimo bendra jungtine nuosavybe, kadangi rinkos pokyčiai nuo 2001 m. iki 2019 m. buvo itin skirtingi. Butas nupirktas išimtinai tik iš paskolos sumos, kurios įmokos buvo dengiamos iš bendrų sutuoktinių pajamų bei papildomai atliktas kapitalinis buto remontas. Taigi, atsakovo vardu registruotas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbiami), buvo iš esmės pagerintas santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų (turtui pagerinti buvo paimta 36 000 Lt paskola, kuri buvo visa grąžinta santuokoje iš bendrų šeimos pajamų), jo pagerinimas sutuoktinių bendromis lėšomis turėjo esminę reikšmę turto rinkos vertės pokyčiams laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2009 m. (visiškos paskolos grąžinimo). Dėl to šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Ieškovė sutinka su atsakovo reikalavimas priteisti ieškovei transporto priemonę (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kategoriškai nesutinka su atsakovo nurodyta 7 600 Eur turto verte bei jam priteistina suma už santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą. Reali nurodyto automobilio vertė siekia tik 4000 Eur. Ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovo prašomajam priteisti kompensacijos suma už nurodytą automobilį (duomenys neskelbiami), kadangi atsakovas elgiasi nesąžiningai, tyčiniais veiksmais mažindamas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovas nurodo, jog gyvendami santuokoje J. R. dovanojimo sutarties pagrindu įregistravo transporto priemonę (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė yra 3000 Eur. Nors nurodytas automobilis buvo pirktas paties atsakovo ir dovanojimo sandoris sudarytas tik dėl vaizdo, ji to įrodyti negali. Ieškovė mano, jog yra objektyvus pagrindas, automobilius atidalinti natūra be kompensacijos vienas kitam priteisimo. Automobilių vertės sutampa, todėl atsakovo reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovė pažymėjo, jog pačius vertingiausius baldus atsakovas pasisavino ir pardavė. Ieškovė nesutinka mokėti kompensacijos, teigia, kad yra faktiškai atidalinti natūra. Pažymi, jog visi kilnojamieji daiktai bute, esančiame (duomenys neskelbiami)buvo supirkti iš bendrų šeimos lėšų. Dėl atsakovo neteisėtų ir tyčinių veiksmų pardavinėjamo turto vertė jau yra sumažėjusi. Ieškovė nuosekliai laikosi pozicijos dėl turto atidalinimo natūra kiekvienam sutuoktiniui priteisiant po turto vienetą, nes tik toks turto atidalinimo būdas visiškai užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą ir lygiateisiškumą. Atsakovas neturi pajamų išmokėti kompensacijos. Tokiu būdu ieškovė butą, esanti (duomenys neskelbiami), asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti atsakovui, o butą, esanti (duomenys neskelbiami), priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, be papildomos kompensacijos vienas kitam išmokėjimo. Tokiu atveju ieškovė sutinka skolinius įsipareigojimus kreditoriui Luminor bankas AS perimti asmeniškai.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje T. R. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, nurodė, kad teismas netinkamai vertino, jog šioje byloje priimtas sprendimas turės įtakos atsakovo trečiuoju asmeniu į bylą prašomo įtraukti subjekto, T. R. teisėms ir pareigoms. Ji neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Nurodė, jog 2001 m. spalio mėnesį sūnus J. R. pirko butą, esantį (duomenys neskelbiami). Sudarant preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį T. R. sumokėjo 2 000 Lt avansą, o likusią sumą (35 200 litų) butui, (duomenys neskelbiami), įsigyti finansavo bankas, suteikdamas būsto kreditą. 2002 m. sausio 20 d. ir 2004 m. kovo 20 d. rangos sutarčių pagrindu bute, (duomenys neskelbiami), buvo atlikti einamieji remonto darbai. 2002 m. birželio 27 d. ji už 30 000 Lt pardavė žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbiami). 2002 m. rugpjūčio 13 d. padovanojo sūnui J. R. 14 500 Lt. Pinigų dovanojimo sutartyje buvo nurodyta dovanojamų pinigų paskirtis – dengti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbiami) įmokas. Po sūnaus santuokos sudarymo iki 2003 m. sausio 30 d. ieškovė mokėsi Vilniaus prekybos ir verslo mokykloje. Baigus mokslus, ieškovė niekur nedirbo. Matydama jaunos šeimos nepriteklius, trečiasis asmuo padėjo sūnui vykdyti kreditorinius įsipareigojimus bankui pagal būsto kredito sutartį, 2003 m. gegužės 16 d. padovanojo 8000 Lt kredito įmokoms mokėti. Iš viso nuo 2002 m. iki 2007 m. trečiasis asmuo padovanojo sūnui J. R. 50 500 Lt. Visos dovanotos lėšos gautos jai pardavus nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (2002 m. birželio 27 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, 2003 m. gegužės 5 d. buto, esančio (duomenys neskelbiami), pirkimo-pardavimo sutartis, 2004 m. rugpjūčio 30 d. buto, esančio (duomenys neskelbiami), pirkimo-pardavimo sutartis) ir iš T. R. priklausančios privačios Įmonės veiklos gautų pajamų (2006 m., 2007 m., 2008 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos). Jos dovanotos lėšos buvo panaudotos 35 200 Lt suteiktam kreditui ir 4 486,17 Lt palūkanoms už suteiktą kreditą padengti, o likusią dovanotų lėšų sumą (10 813,83 Lt) buvo panaudota sūnaus J. R. šeimos poreikiams tenkinti. Butą, esantį (duomenys neskelbiami), įsigyti padėjo ji, kadangi tuo metu pardavė 2002 m. birželio 27 d. sodo sklypą už 30 000 Lt, 2003 m. gegužės 15 d. – (duomenys neskelbiami)už 43 000 Lt, 2004 m. rugpjūčio 30 d. - (duomenys neskelbiami), už 72 000 Lt. Už gautus pinigus 2004 m. balandžio 7 d. įsigijo maisto prekių parduotuvę, esančią (duomenys neskelbiami), ir 2004 m. rugsėjo 6 d. pirko (duomenys neskelbiami), kuriame šiuo metu ir gyvena. Be to, dirbo savo privačiame versle ir turėjo T. R. privačią įmonę, kurios metinės pajamos vidutiniškai siekė kasmet po 52 000 Lt. Todėl galvodama apie sūnaus Jurijaus aprūpinimą gyvenamuoju plotu, pinigus dovanojo: 2002 m. rugpjūčio 13 d. – 14500 Lt, 2003 m. gegužės 16 d. – 8000 Lt, 2004 m. rugpjūčio 31 d. – 8000 Lt, 2005 m. birželio 16 d. – 5000 Lt. Tai fiksuota buhalterinės apskaitos dokumentuose, pagal T. R. P. Į. išlaidų orderį Nr. 52; 2006 m. gegužės 7 d. – 5000 Lt. pagal T. R. P.Į. išlaidų orderį Nr. 78; 2007 m. spalio 17 d. – 5000 Lt pagal T. R. P.Į. išlaidų orderį Nr. 96, 2007 m. lapkričio 16 d. – 5000 Lt pagal T. R. P.Į. išlaidų orderį Nr. 118. Visos piniginės lėšos, dovanotos sūnui yra atspindėtos teikiamose individualios veiklos deklaracijose, kurios pateiktos Valstybės mokesčių inspekcijos Vilniaus miesto skyriui. Todėl paneigtinas ieškovės teiginys, kad pinigai, kurie buvo grąžinami už suteiktą butui paskolą iš jos šeimos bendrų lėšų. 2015 metais buvo įvestas euras ir ženkliai išaugo nekilnojamojo turto ir tame tarpe butų, esančių (duomenys neskelbiami), kainos, todėl visiškai nepagrįstas ieškovės aplinkybės, kad santuokos metu buto, (duomenys neskelbiami), būklė iš esmės buvo pagerinta ir dėl ko jo vertė išaugo iki 40 000 Eur. Nekilnojamojo turto rinka paskutiniais metais sparčiai keičiasi, vyksta ženklūs butų kainų pokyčiai ir buto, esančio (duomenys neskelbiami), vertės pokyčius, sąlygojo būtent dabartinė nekilnojamojo turto rinka, o ne ieškovės samprotavimai apie jos indėlį į atsakovo J. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbiami), pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir įtraukti šį turtą į santuokos metu įgyto dalintino turto balansą bei priteisti ieškovei 20 000 Eur kompensaciją. Sutinka su atsakovo pareikštu priešieškiniu, o su ieškovės ieškiniu bei patikslintu ieškiniu nesutinka. Prašo priteisti jos naudai iš ieškovės 850 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Trečiasis asmuo prieštarauja, kad šioje civilinėje byloje yra įtraukta trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, neketina atvykti i teismo posėdį ir būdama pensinio amžiaus neketina samdyti advokato.
6. Trečiasis asmuo Luminor bank, AS pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriame nurodė, kad tarp banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų O. R. ir J. R. iš kitos pusės sudaryta 2008 m. spalio 7 d. būsto kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – Būsto kreditavimo sutartis), pagal kurią kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 95 574 Eur būsto kreditas, terminui iki 2048 m. rugsėjo 20 d.. Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), hipoteka. 2019 m. kovo 1 d. negrąžinto kredito likutis sudarė 77 267,27 Eur. Ieškovė neprašo pakeisti Būsto kreditavimo sutarties sąlygų (t. y. ieškovės O. R. ir atsakovo J. R. atsakomybė Bankui ir toliau išlieka solidari), kreditorius Bankas neprieštarauja dėl tokio kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo. Bankas taip pat neprieštarauja dėl ieškovės patikslintame ieškinyje numatytos faktinės prievolės vykdymo tvarkos (t. y., kad po santuokos nutraukimo prievolę vykdys abu kredito gavėjai lygiomis dalimis). Bankas dėl įkeisto turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalinimo tarp sutuoktinių neprieštarauja, kadangi sutuoktiniai kreditoriui bankui pagal Būsto kreditavimo sutartį atsako solidariai. Bankas prieštarautų hipotekos apsunkinimui, pvz. siekiui nustatyti uzufruktą, išlaikymui Bankui įkeistu turtu. Bankas yra hipotekos kreditorius ir be jo raštiško leidimo įkeisto turto savininkai neturi teisės įkeisto turto parduoti, išnuomoti, įkeisti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti įkeisto turto paskirtį, perleisti ar kitaip apriboti savo teises įkeisto turto atžvilgiu. Bet kokie hipotekos kreditoriaus naudai įkeisto turto apsunkinimai galimi tik Banko raštišku sutikimu.
7. Trečiasis asmuo UAB „Mokilizingas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriame neprieštarauja, jog atsakovo J. R. įsipareigojimai trečiajam asmeniui pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), po santuokos nutraukimo liktų asmenine atsakovo prievole. Atsakovas turi ir kitų įsipareigojimų trečiajam asmeniui, apie kurių vykdymą ieškinyje nėra pasisakyta. Atsižvelgiant į tai, trečiasis asmuo prašo patikslinti, kaip bus vykdomos tarp trečiojo asmens ir atsakovo sudarytos paskolos (vartojimo kredito) sutartys: 2019 m. sausio 11 d. sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbiami), kuria suteikta 1000 Eur paskola 24 mėn. terminui (likusi įsipareigojimų suma rašto parengimo dienos duomenimis 1 150,82 Eur) bei 2019 m. vasario 23 d. sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbiami), kuria suteikta 350,00 Eur paskola 60 mėn. terminui (rašto parengimo dienos duomenimis likusi nepadengta įsipareigojimų suma 551,06 Eur).
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė teismui išvadą, nurodė, kad ieškovė, ieškovės nepilnametė dukra ir ieškovės motina gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Bute yra du izoliuoti kambariai, virtuvė, vonios ir tualeto kambarys. Vienas iš kambarių skirtas ieškovės motinai, o kitas – ieškovei ir dukrai, kuriame nėra tinkamos bei pritaikytos nuolatiniam miegojimui lovos, nėra drabužių spintos bei tinkamo rašomojo stalo atlikti namų darbus. V. R., gimusi 2004 m. spalio 23 d., mokosi Vilniaus S. K. mokykloje. Mergaitė lanko jojimo užsiėmimus žirgyne (100-160 Eur/mėn.) bei papildomai mokosi lietuvių kalbos (100 Eur/mėn.) ir anglų kalbos (100 Eur/mėn.). Mergaitė yra sveika, tačiau dėl nepatogios lovos ėmė skaudėti nugarą. V. pasakojo, kad mokykloje jai sunkoka sutarti su bendraamžiais. Apie gyvenimą su mama mergaitė atsiliepia teigiamai, tačiau pabrėžia, kad sunku gyventi kartu su močiute. Kambarys mažas, nepritaikytas miegui ir poilsiui, be to, mergaitė nurodė įpratusi prie savo kambario bute, kuriame dabar gyvena tėtis. Santykius su tėčiu mergaitė apibūdina kaip nelabai tinkamus: tėtis, pasak mergaitės, dažnai sėdėdavo namuose prie televizoriaus ir vartodavo alkoholį, paprastai alų, garsiai žiūrėdavo televizorių, klausydavosi garsiai muzikos ir pan. V. pasakojo, jog triukšmas namuose ją erzindavo, ji negalėdavo susikaupti ir tinkamai atlikti namų darbų, tuomet kildavo konfliktai tarp mamos ir tėčio. Paskutinį kartą tėtis išvarė mamą ir ją iš namų, smarkiai rėkė, bandė suduoti kumščiu jai į veidą, tačiau ji sustabdė jo kumštį ranka. V. prisiminė, kai prieš daugiau nei dvejus metus, jai teko atsisakyti lankyti baseiną, nes jos kojos buvo mėlynos nuo tėvo smūgių (mušdavo mergaitę diržu ar kitais po ranka pasitaikiusiais daiktais, pavyzdžiui, laidais). V. pažymėjo, jog kai su mama išėjo iš namų, tėtis ėmė domėtis jos gyvenimu, rašyti žinutes, skambinti, teirautis kaip sekasi. Lankytasi atsakovo J. R. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbiami). Apsilankymo metu būstas buvo tvarkingas, švarus, pilnai įrengtas, bute buvo visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Bute yra du izoliuoti kambariai, svetainė sujungta su virtuve. Vienas izoliuotų kambarių skirtas ieškovės ir atsakovo dukrai, jame yra lova, televizorius, rašomasis stalas, spinta. Kitas kambarys yra miegamasis, jame yra dvigulė lova. Svetainėje yra sekcija, stalas, sofa-lova, virtuvės įranga. Atsakovas teigė, jog dukra su juo nebendrauja dėl vaikui padarytos įtakos. Pasak atsakovo, ieškovės motina vaidina labai svarbų vaidmenį jų šeimyniniame gyvenime, todėl jo ir dukros santykiai yra prasti. Atsakovo nuomone, jo dukra mokykloje neturi draugų dėl to, jog mergaitės močiutė (ieškovės motina) vaikui perka prabangius daiktus, kuriais mergaitė gali pasigirti mokykloje, o tokių vaikų, pasak atsakovo, dauguma bendraklasių nemėgsta. Atsakovas pripažįsta, jog vartojo alkoholį, kai sutuoktinė ir dukra būdavo namuose. Be to, atsakovas pripažįsta, jog naudojo fizinį smurtą prieš nepilnametę dukrą, tačiau atsakovo manymu, tai yra viena iš auklėjimo priemonių. Atsakovo teigimu, yra dar vienas butas (duomenys neskelbiami)., kuris šiuo metu yra nuomojamas, iš būsto nuomos mokesčio yra mokama paskola bankui už šį butą. Atsakovo teigimu, jis labai myli ir sutuoktinę, ir dukrą, norėtų, jog jos grįžtų namo. Tarnyba neprieštarauja, kad nepilnametės V. R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt, tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Kadangi augančio vaiko kasdieniai poreikiai yra įprastai didesni, o siekiant visapusiško išsilavinimo, vaikui būtina lankytis kultūriniuose renginiuose, kine, teatre, kokybiškai atostogauti ir pan., V. R. prašomo priteisti išlaikymo dydis galimai būtų pakankamas tenkinti jos individualius poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies:
9.1. nutraukti ieškovės O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2002 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2348, dėl atsakovo J. R. kaltės;
9.2. po santuokos nutraukimo ieškovei O. R. palikti santuokinę pavardę „R.“, atsakovui – pavardę „R.“;
9.3. nustatyti nepilnametės dukters V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
9.4. priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 230 EUR (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2019 m. vasario 14 d. iki vaiko pilnametystės. Įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi dėl laikinųjųj apsaugos priemonių taikymo atsakovo sumokėtą vaikui laikiną išlaikymą. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai;
9.5. pavesti nepilnamečio vaiko motinai O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise;
9.6. nustatyti, kad J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimas su nepilnamečiu vaiku V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimas jos auklėjime sprendžiamas bendru tėvų O. R. ir J. R. susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus;
9.7. pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), bendra ieškovės O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jungtine nuosavybe;
9.8. priteisti butą, esantį (duomenys neskelbiami), atsakovui J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise;
9.9. priteisti butą, esantį (duomenys neskelbiami), ir 3632/550800 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), ieškovei O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise;
9.10. ieškovė O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas J. R., po santuokos nutraukimo kreditoriui Luminor Bank, AS pagal 2008 m. spalio 7 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) lieka solidariais bendraskoliais;
9.11. priteisti ieškovei O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 557 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt septynių eurų) kompensaciją;
9.12. priteisti ieškovei O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kilnojamuosius daiktus: garso sistemą „Yamaha“, resyverį su 2 kolonėlėmis, miegamojo lovą, virtuvės komplektą su integruota buitine technika – virykle „ZANUSSI“, gartraukiu „Schlosser“, orkaite „Gorenje“, mikrobangų krosnele „LG“, virtuvės maisto ruošimo įrankius, šaldytuvą „Bloomberg“, virtuvės komplekto 4 kėdes, svetainės baldų komplektą, televizorių „Sony“ 49 įstrižainės, koridoriaus integruotą spintą, vonios baldų komplektą, skalbimo mašiną „LG“;
9.13. priteisti atsakovui J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kilnojamuosius daiktus: televizorių „Sony“ 55 įstrižainės ir dulkių siurblį „Daewoo“, kompiuterį „Medion“;
9.14. priteisti iš ieškovės O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 444,38 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų;
9.15. priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 933,68 Eur (devynis šimtus trisdešimt tris eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų;
9.16. pripažinti atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievoles kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“, j. a. k. 124926897, asmeninėmis J. R. prievolėmis.
10. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo pykčio priepolių ir piktnaudžiavimo alkoholiu patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 2020 m. rugpjūčio 18 d. Stacionaro epikrizėje (Ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbiami)) skiltyje Gyvenimo anamnezė nurodoma, kad jis <...> „Porą kartų per mėnesį vartoja daug alkoholio“<...>. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje taip pat užfiksuota, kad atsakovas pripažino vartodavęs alkoholį, kai sutuoktinė ir dukra būdavo namuose. Stacionaro epikrizėje ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje užfiksuotas atsakovo pripažinimas, jog jis dideliais kiekiais vartodavo alkoholį ir tai darė namuose esant sutuoktinei ir dukrai. Liudytoja F. I. teismui ir šalių duktė vaiko teisių specialistei patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovui pasireikšdavo pykčio priepuoliai ir tuomet, kaip jis nevartodavo alkoholio, o jo pavartojus, atsakovas tapdavo neprognozuojamas, naudodavo prieš ieškovę ir dukrą psichologinį ir fizinį smurtą. Atsakovas Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei pripažino, jog mušdavo dukrą, fizines bausmes naudodamas kaip auklėjimo priemonę. Vaiko teisių apsaugos specialistei šalių duktė nurodė, kad jai teko atsisakyti lankyti baseiną, nes jos kojos buvo mėlynos nuo tėvo smūgių (mušdavo mergaitę diržu ar kitais po ranka pasitaikiusiais daiktais, pavyzdžiui, laidais). Aplinkybę, kad atsakovas mušdavo dukrą laidu, teismo posėdyje patvirtino ir ieškovė. Be to, ieškovė nurodė, jog atsakovas dėl menkiausios priežasties užsiplieksdavo ir išvarydavo ją iš namų. Tai teisme patvirtino ieškovės motina F. I. nurodydama, kad tokiu būdu atsakovas įtūžęs siekdavo pažeminti ir sumenkinti ieškovę, „parodyti jos vietą“, tačiau pykčiui atslūgus prašydavo atleidimo, dovanodavo gėles, prašydavo sugrįžti ir ji vėl sugrįždavo. Teismas sprendė, kad atsakovo į bylą pateikta Respublikinio priklausomybės ligų centro 2019 m. rugpjūčio 28 d. Medicinos pažyma Nr. (duomenys neskelbiami), kad atsakovas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą 5 metų laikotarpyje nesikreipė dėl konsultavimo ar(ir) gydymo, pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste tik patvirtina, kad atsakovas į šią gydymo įstaigą nesikreipė ir nepripažįsta turintis alkoholio vartojimo problemų. Teismas sprendė, kad ieškovės veiksmai – atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir smurto prieš ją ir vaiką slėpimas, pasitraukimas iš konfliktinės situacijos ir nepriėmus jokių sprendimų sugrįžimas tikintis, kad tai nesikartos, pozityvių pokyčių sutuoktinių santykiuose neskatino, tačiau tai nesudaro pagrindo teismui dėl santuokos iširimo pripažinti kalta ieškovę. Teismas pabrėžė, jog prašydama teismo dėl santuokos iširimo pripažinti kaltu atsakovą, ieškovė nesieja atsakovo kaltės su turtiniais reikalavimais, neprašo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl atsakovo argumentas, kad ieškovė siekia nepagrįstai jį apkaltinti atmestinas. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas dėl šalių santuokos iširimo kaltu pripažino atsakovą.
11. Tarp šalių nėra ginčo dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo, todėl ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė R., atsakovui jo turima pavardė R. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
12. Atsižvelgdamas į šalių prašymus, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę R., o atsakovui jo turimą pavardę R. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
13. Šalims viena iš kitos išlaikymo neprašant, teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo iš šalių nepriteisė.
14. Atsakovui sutinkant ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai neprieštaraujant, nepilnametės V. R., gimusios 2004 m. spalio 23 d. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove (CK 3.174 straipsnis).
15. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį atsižvelgė į tai, kad paauglės dukros minimaliems poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniškai reikia 600 Eur, taip pat įvertino tėvų turtinę padėtį ir sprendė, jog šalių gaunamos pajamos yra pakankamos būtiniesiems dukters poreikiams patenkinti, o jiems patenkinti reikalinga 530 Eur suma, kuri mažintina pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka, t.y. 70 Eur per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-164-687/20), todėl per mėnesį vidutiniškai sudaro 460 Eur, o kiekvienai šaliai tenkanti dalis sudaro 230 Eur per mėnesį. Įvertinęs tai, teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui po 230 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 14 d., iki vaiko pilnametystės, įskaitė 2019 m. vasario 28 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo sumokėtą vaikui laikiną išlaikymą, pavedė nepilnamečio vaiko motinai O. R. tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise. Teismas nurodė, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
16. Įvertinęs tai, kad šalių dukrai spalio 23 d. bus 17 metų, tarp šalių nėra ginčo, teismas sprendė, kad atsakovo bendravimo su dukra tvarka nustatytina bendru šalių sutarimu, atsižvelgiant į dukters interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
17. Spręsdamas dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbiami), pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas nurodė, kad tarp šalių iš esmės ginčas kilo dėl to, ar šalių santuokos metu išmokėtas kreditas už butą (duomenys neskelbiami), pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) buvo mokamas iš bendrų šalių ar asmeninių atsakovo lėšų. Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė teismui patikimų įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų konstatuoti, jog paskolą už butą (duomenys neskelbiami), atsakovas sumokėjo, butą remontavo iš savo asmeninių lėšų (motinos dovanotų lėšų), ir padarė išvadą, kad paskola už šį butą buvo grąžinama, butas remontuojamas iš bendrų šalių (sutuoktinių) lėšų, apie ką liudiją ieškovės 2005-2006 metais grynųjų pinigų įnešimai į atsakovo sąskaitą paskolai už ginčo butą padengti, ieškovės pateikti įrodymai, kad ji nuo santuokos sudarymo pradžios dirbo ir gavo pajamas (į bylą ieškovė pateikė įrodymus, kad nuo 2003 metų kovo mėnesio mokėjo valstybinį socialinį draudimą kaip asmuo dirbantis pagal verslo liudijimą), o nuompinigiai už butą (duomenys neskelbiami), buvo pervedami į ieškovės banko sąskaitą (bendras buto valdymas). Nustatęs, kad butui ((duomenys neskelbiami)) įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, teismas šį butą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad šalys neįrodinėjo, kad buto (duomenys neskelbiami), būklė šalių santuokos metu buvo iš esmės pagerinta ir dėl to jo vertė išaugo, teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie šio buto mokestinę vertę (37 700 Eur, CPK 179 straipsnio 3 dalis), priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise 37 700 Eur vertės butą, esantį (duomenys neskelbiami), natūra, ieškovei priteisė 18 398 Eur [(37 700 Eur – 903,24 Eur)/2] kompensaciją pinigais, kurią sudaro mokestinė buto vertė, sumažinta atsakovo motinos sumokėtu pradiniu įnašu (2 000 Lt) ir iki santuokos už butą sumokėtomis įmokos (1118,70 Lt).
18. Spręsdamas dėl santuokos metu įgyto buto, esančio (duomenys neskelbiami), ir 3632/550800 žemės sklypo dalies, esančio (duomenys neskelbiami), padalijimo, teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atsisakyti prioritetinio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo būdo natūra ir ginčo nekilnojamąjį turtą – butą, (duomenys neskelbiami), ir 3632/550800 žemės sklypo dalis (duomenys neskelbiami) natūra priteisti ieškovei, o atsakovui priteisti kompensaciją pinigais. Teismo vertinimu, turtą padalijus natūra nebūtų iki galo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, nes ginčo butu, jo dalimis šalys turėtų naudotis bendrai, o tai, įvertinus itin konfliktiškus šalių santykius, sudarytų prielaidas naujiems ginčams kilti; šalių dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o butas (duomenys neskelbiami) yra 2 (dviejų) kambarių, todėl ginčo turto padalijimas natūra pažeistų šalių nepilnametės dukters teises gyventi jos poreikius ir amžių atitinkančioje gyvenamojoje vietoje; ieškovei priteisus šį butą ir žemės sklypo dalis natūra, atsakovui priteistina kompensacija įsiskaitys (CK 6.131 straipsnis) į ieškovei mokėtiną kompensacijos sumą už butą (duomenys neskelbiami), ir tokiu būdu bus išspręstas šalių finansinių pajėgumo sumokėti vienas kitam kompensaciją klausimas. Teismas, įvertinęs tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl buto (duomenys neskelbiami), ir 3632/550800 dalies žemės sklypo vertės (106 000 Eur), šalių dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (po ½ dalį), abipusę šalių pareigą mokėti vienas kitam kompensaciją, jų dydžius, ieškovei, su kuria yra nustatyta šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, asmeninės nuosavybės teise priteisė 106 000 Eur vertės butą, esantį (duomenys neskelbiami), ir 3632/550800 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami(duomenys neskelbiami). Atsižvelgdamas į tai, kad nesumokėto kredito už ginčo butą likutis bylos išnagrinėjimo dienai buvo 71 678,08 Eur, todėl atėmus bankui grąžintiną kredito sumą, faktiškai tarp šalių dalintina pinigų suma yra 34 321,92 Eur. Priteisus ieškovei asmeninės nuosavybės teise ginčo butą, atsakovui iš ieškovės priteisė 17 161 Eur kompensaciją, kuri mažintina 1 200 Eur atsakovo kreditui padengti nesumokėta pinigų suma, ieškovei pateikus įrodymų, kad atsakovas 1 200 Eur sumai nepadengė kredito įmokų dalies (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir sudaro 15 341 Eur. Atlikus šalių viena kitai mokėtinų kompensacijų įskaitymą (CK 6.131 straipsnis), ieškovei iš atsakovo priteisė 3 057 Eur (18 398 Eur – 15 341 Eur) kompensaciją.
19. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl kilnojamojo turto padalijimo būdo: abi šalys transporto priemonę (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 metų laidos, prašė priteisti ieškovei. Teismas nustatė, kad nuo įsigijimo momento automobiliu (duomenys neskelbiami) Nr. (duomenys neskelbtini), iki jo pardavimo naudojosi ir jį prižiūrėjo ieškovė, kuri į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius automobilio gedimą, jo remonto sąmatą, skelbimą apie automobilio pardavimą už 3 300 Eur dėl automobilio variklio gedimo ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtinančią, kad automobilis parduotas už 3 000 Eur. Teismas pripažino, kad ieškovė pagrįstai pasinaudojo bendraturčių bendro sutarimo pareigos išimtimi ir be atsakovo sutikimo pardavė automobilį, nes remiantis www.autogidas.lt portalo duomenimis, atsiradus galimybei 2010 m. laidos dyzelinį (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį su variklio defektu parduoti už 3 300 Eur, atsakovui nepateikus jokių pasiūlymų, kaip racionaliai ir naudingiausiu bendraturčiams būdu pasielgti su sugedusiu automobiliu, ieškovė pagrįstai ja pasinaudojo. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo galimybę pasiūlyti ieškovei kitus sprendimo būdus, pats imtis automobilio remonto ar jo pardavimo, taip pat pasiūlyti ieškovei perduoti automobilį jam, sumokant ieškovei ½ automobilio vertės, tačiau tokių veiksmų atsakovas nesiėmė, todėl atsakovo formalus argumentas, kad ieškovė turėjo visų pirma jam siūlyti pirkti automobilį atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas sprendė, kad automobilio (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė jo pardavimo momentu 2021 m. vasario 26 d. buvo 3 000 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės už automobilį (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė 1 500 Eur kompensaciją.
20. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu šalys patvirtino, jog sutinka su santuokoje įgytų daiktų padalijimu natūra, neginčijo kilnojamųjų daiktų vertės: ieškovė kilnojamųjų daiktų padalijimo klausimą paliko spręsti teismui, atsakovas galutinės tvirtos pozicijos dėl prašomų priteisti daiktų neišreiškė, nurodė, kad visi kilnojamieji daiktai, esantys pas kiekvieną iš sutuoktinių, turi tam sutuoktiniui ir likti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vertingiausius (pagal įsigijimo vertę) daiktus – eko odos kampą „Magrė“ ir indaplovę „Boch“ – atsakovas pardavė, įrodymų, patvirtinančių šių daiktų pardavimo kainą, teismui nepateikė, ir patvirtino, kad turi kompiuterį „Medion“, dalis atsakovo išardytų daiktų dėl jų išardymo ir surinkimo yra praradę savo vertę, atsakovui priteisė: televizorių „Sony“ 55 įstrižainės ir dulkių siurblį „Daewoo“. Kitus šalių santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus priteisė ieškovei: garso sistema „Yamaha“, resyveris su 2 kolonėlėmis, miegamojo lova, virtuvės komplektas su integruota buitine technika – virykle „ZANUSSI“, gartraukiu „Schlosser“, orkaite „Gorenje“, mikrobangų krosnele „LG“, esantys virtuvės maisto ruošimo įrankiai, šaldytuvas „Bloomberg“, virtuvės komplekto 4 kėdės, svetainės baldų komplektas, televizorius „Sony“ 49 įstrižainės, koridoriaus integruota spinta, vonios baldų komplektas, skalbimo mašiną „LG“. Teismo posėdžio metu nustatęs, kad svetainės baldų komplektas (minkštas kampas) yra naudojamas šalių dukters, jo tarp šalių nedalino.
21. Teismas sprendė, kad šalių prievolė kreditoriui –Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2008-10-07 būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami)yra solidari.
22. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad atsakovas turi asmeninių įsipareigojimų UAB „Mokilizingas“ pagal sutartis Nr. (duomenys neskelbiami), dėl kurių tarp šalių ginčo nėra, o UAB „Mokilizingas“ neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo atsakovo prievolės kreditoriui liktų atsakovo asmeninėmis prievolėmis, teismas atsakovo prievoles UAB „Mokilizingas“ pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis.
23. Atsižvelgdamas į tai, kad yra patenkinta 75 procentų ieškinio ir 40 procentai priešieškinio reikalavimų, teismas iš ieškovės valstybei priteisia 406,85 Eur žyminio mokesčio proporcingai už patenkintą priešieškinio dalį ir atmestą ieškinio dalį, iš atsakovo – 834,15 Eur už proporcingai patenkintą ieškinio dalį ir atmestą priešieškinio dalį. Pagal patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis, teismas proporcingai iš atsakovo priteisia ieškovei 202,50 Eur žyminio mokesčio, iš ieškovės priteisia atsakovui 128,80 Eur žyminio mokesčio. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo teismas priteisia 73,70 Eur žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
24. Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 62 Eur žyminį mokestį už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo.
25. Patenkintų ieškinio reikalavimų daliai teismas iš atsakovo priteisia ieškovės naudai 788 Eur atstovavimo išlaidų, iš ieškovės proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai atsakovui priteisia 640 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš atsakovo priteisia ieškovės naudai 221,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
26. Teismo patirtas 75,06 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas priteisė iš šalių į valstybės biudžetą lygiomis dalimis – po 37,53 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
27. Atsakovas J. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su priimtu teismo sprendimu nesutinka dėl santuokos nutraukimo esant jo kaltei; išlaikymo nepilnametei dukrai V. R., gimusiai 2004 m. spalio 23 d., išlaikyti po 230 Eur kas mėnesį, taikant lėšų, skirtų dukrai išlaikyti, lygių dalių principą; turto atsakovo įgyto iki santuokos sudarymo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe; santuokos metu įgyto nekilnojamojo, registracijos reikalingo kilnojamojo turto ir namų apyvokos daiktų padalijimo būdo ir kompensacijos dydžio; kreditorinio įsipareigojimo bankui solidarumo. Nurodė, kad:
27.1. priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas neteisingai nustatė ir vertino bylai reikšmingas aplinkybes dėl ieškovės reikalavimo pripažinti atsakovą kaltu dėl iširusios santuokos. Skundžiamu sprendimu teismas, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neprašo, pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo, nukrypti nuo lygių dalių principo, visus atsakovo priešieškinyje ir posėdžių metu pateiktus argumentus dėl santuokos iširimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepagrįstai atmetė. Tačiau ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo siejo išimtinai su turtiniais reikalavimais, nes pareikštais reikalavimais siekė, kad po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, (duomenys neskelbiami), būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir santuokos metu įgytas butas, (duomenys neskelbiami), būtų priteistas jai asmeninės nuosavybės teise, atsakovui išmokant pusę kredito sumokėtų įmokų, prievolę bankui paliekant solidaria. Atsakovas nuosekliai bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad santuoką iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir atsakovas tiesiog negali piktnaudžiauti alkoholiu dėl savo darbo pobūdžio, kadangi dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, jo darbo laikas prasideda 5.00 val. ryto ir kiekvieną rytą darbdavys vykdo prevenciją, atlikdamas vairuotojų-ekspeditorių blaivumo patikras.Teismas šios aplinkybės nevertino. Įrašai 2020 m. rugpjūčio 18 d. Stacionaro epikrizėje ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje tik patvirtina aplinkybę, kad atsakovas kartais vartoja alkoholį ir šios aplinkybės neslepia, bet juo nepiktnaudžiauja. Teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad jeigu atsakovas piktnaudžiautų alkoholiu, jis negalėtų dirbti vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose ir kiekvieną rytą prieš sėdant už vairo praeiti blaivumo patikrą. Darbdavys niekada nebuvo nušalinęs atsakovo nuo pareigų tuo pagrindu, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėjo, kad atsakovas niekada nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už veiką padarytą būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, kas yra gana būdingas ir paplitęs reiškinys tarp asmenų piktnaudžiaujančių alkoholiu. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovui buvo paskirtas medikamentinės gydymas nuo priklausomybės alkoholiu ir kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. Teismas netinkamai vertino rašytinį kompetentingos sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą, kad atsakovas nebuvo gydomas ar konsultuojamas dėl priklausomybės alkoholiu, tačiau, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi ir laikė pagrįstais ieškovės motinos (suinteresuotos bylos baigtimi asmens) duodamus paaiškinimus, kurie yra subjektyvus ir neparemti jokiais rašytiniais įrodymais, kad atsakovas turi priklausomybę nuo alkoholio. Teismas visiškai nevertino kokie buvo sutuoktinių santykiai iki šeimos iširimo, nevertino, kad atsakovas stengėsi išsaugoti santuoką. Ieškovė paliko atsakovą ir pradėjo gyventi atskirai, nepalikdama galimybės šalims atkurti santuokinių ryšių ir sudaryti sąlygas nepilnametei dukrai augti pilnavertėje šeimoje. Atsakovas nuolat stengėsi pateisinti ieškovės lūkesčius dėl uždirbamų pinigų kiekio ir norėdamas įtikti ieškovei, sutiko, kad jai būtų atlikta plastinė chirurginė operacija (pilvo sienos išvaržos korekcija, krūtų mažinimas, riebalų atsiurbimas pilvo, šonų, juosmens srityse), ir apmokėjo operacijos kainą 15 000 litų. Visą gyvenimo kartu laiką, atsakovas stengėsi įtikti ieškovei, patenkinti visus jos poreikius. Lizingu buvo įgytas lengvasis automobilis (duomenys neskelbiami) už 12 000 Eur, kuriuo naudojasi išimtinai ieškovė, tačiau teismas šių aplinkybių visiškai netyrė, nevertino, nors jos paremtos rašytiniais įrodymais. Apelianto teigimu, išnagrinėtoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, ieškovė neįrodė atsakovo kaltų veiksmų ar esminių pareigų nevykdymą, o sprendimas paremtas tik ieškovės pateiktomis prielaidomis;
27.2. teismas vertindamas atsakovo turtinę padėtį ir aplinkybę, kad dėl sveikatos būklės (turimo neįgalumo) jis turi ribotą galimybę dirbti nurodė, kad atsakovo netekto darbingumo lygis yra terminuotas ir akivaizdu, kad atsakovas gali dirbti. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas niekada neįrodinėjo aplinkybės, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti, o prašė įvertinti aplinkybę, kad galimybė daugiau uždirbti ir mokėti ieškovės prašomą išlaikymą vaikui, yra ribota. Teismas priėmė labai prieštaringą sprendimą ir tuos pačius įrodymus ir argumentus, skirtingose sprendimo dalyse, pasisakydamas dėl byloje sprendžiamų klausimų, vertino skirtingai. Teismas spręsdamas nepilnametės dukros išlaikymo klausimą, sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam mokėti sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai. Tačiau vertindamas atsakovo turtinę padėtį spręsdamas klausimą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, nurodė, kad dėl atsakovo sveikatos būklės kredito įmokų mokėjimas gali tapti per didelė našta. Darytina išvada, kad teismas netinkamai nustatė svarbias bylai aplinkybes, o būtent atsakovo turtinę padėtį, nes ji negali būti skirtingai vertinama atsižvelgiant į sprendžiamus klausimus byloje;
Šalies argumentai
27.3. ieškovė teikdama ieškinį, o vėliau jį tikslinama teigė, kad butas, (duomenys neskelbiami), turi būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, nes ieškovė butą savo lėšomis iš esmės pagerino, taip padidindama jo vertę. Ieškovė net neįrodinėjo aplinkybės, kad dalis paskolos, kuri buvo suteikta atsakovui iki santuokos sudarymo butui įsigyti, buvo grąžinta santuokos metu iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšų. Pagal bendrąją taisyklę šalių iki santuokos įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). Atsakovas viso proceso metu įrodinėjo ir pateikė teismui patvirtinančius įrodymus, kad lėšos, kurios santuokos metu buvo skirtos paskolai už butą, (duomenys neskelbiami), grąžinti, buvo jo asmeninė nuosavybė. Teismas neturėdamas jokio teisinio pagrindo pripažino, kad atsakovo pateikti įrodymai, kuriuos atsiliepime patvirtino trečiasis asmuo T. R. nurodydama, kad paskola butui (duomenys neskelbiami), pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) buvo apmokėta atsakovui dovanotomis lėšomis, yra nepatikimi ir nepakankami šiai aplinkybei įrodyti. Teismas, spręsdamas tarp sutuoktinių J. R. ir O. R. kilusį turtinį ginčą ir priimdamas procesinį sprendimą, netinkamai taikė CPK 185 straipsnio, CPK 176 straipsnio 1 dalies normas. Atkreipė dėmesį, kad trečias asmuo T. R., būdama pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) laiduotoja, turėjo prievolę užtikrinti, kad kredito įmokos būtų mokamos kredito sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Teismas sprendime pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 27 d. iki 2004 m. balandžio 7 d. trečiais asmuo iš jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo sandorių gavo iš viso 145 000 Lt pajamų, bet sprendime konstatuojama, kad disponuodama tokia suma ji negalėjo savo sūnui padovanoti 50 500 Lt sumos. Pažymėjo, kad teismas priimdamas skundžiama sprendimą nėra susipažinęs su bylos medžiaga ir netinkamai nustatė faktines aplinkybes, nes trečiasis asmuo niekada nebuvo įsigijusi patalpų, (duomenys neskelbiami), nuosavybės teise, patalpos buvo nuomojamos pagal ilgalaikę nuomos sutartį. Šios aplinkybės yra išdėstytos trečiojo asmens atsiliepime, be to teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 179 straipsnio 3 dalimi, gali gauti ir naudoti duomenis iš registrų (Nekilnojamojo turto registro). Todėl teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada dėl T. R. galimybių padovanoti atsakovui 50 500 Lt prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms ir negali būti pripažinta teisėta. Juolab ši išvada nėra paremta jokiais įrodymais, o tik ieškovės ir jos motinos samprotavimais, išsakytais posėdžio metu, per kurių prizmę teismas vertino atsakovui dovanotas lėšas. Pirmiausia lėšos buvo dovanojamos dalimis laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2007 m. ir ne tik iš pardavimo sandorių gautų lėšų. Byloje pateikti įrodymai, kad 2002 m. rugpjūčio 13 d. T. R. padovanojo atsakovui 14 500 Lt, t.y. po 2002 m. birželio 27 d. pardavus jai priklausantį žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje „(duomenys neskelbiami), už 30 000 Lt (likutis 15 500 Lt). 2003 m. gegužės 16 d. T. R. dovanojimo sutartimi padovanojo J. R. 8 000 litų, t.y. 2003 m. gegužės 15 d. pardavus butą, (duomenys neskelbiami), už 43 000 Lt (likutis 35 000 Lt). 2003 m. rugpjūčio 31 d. T. R. dovanojimo sutartimi padovanojo 8 000 litų, t.y. 2004 m. rugpjūčio 30 d. pardavus butą, (duomenys neskelbiami) už 72 000 Lt (likutis 64 000 Lt). Taigi 2004 m. balandžio 7 d. T. R., nuomojo maisto prekių parduotuvę(duomenys neskelbiami), ir 2004 m. rugsįjo 6 d. įsigijo butą, (duomenys neskelbiami). T. R. sudarius jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo sandorius ir padovanojusi dalį piniginių lėšų atsakovui atsakovui (30 500 Lt) disponavo dar 114 000 Lt, iš kurių įsigijo butą, (duomenys neskelbiami). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad T. R. iš pardavimo sandorių gautų lėšų negalėjo atsakovui dovanojimo sutartimis perduoti lėšas kredito įmokoms už butą, esantį (duomenys neskelbiami), dengti. Byloje pateikti įrodymai, kad trečiasis asmuo turėjo verslą (parduotuvę), kuriuo duodamas pajamas deklaravo teikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai metines pelno mokesčio deklaracijas, iš kurių matosi, kad įmonė veikė pelningai. Būtent iš verslo gaunamo pajamų T. R. laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 16 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d. padovanojo sūnui dar 20 000 Lt kredito įmokoms už butą, esantį (duomenys neskelbiami), dengti. Teismui yra pateikti kasos išlaidų orderiai, kurie kartu su pateiktomis 2006 m., 2007 m., 2008 m. metinėmis pelno mokesčio deklaracijomis, patvirtina nurodytą aplinkybę. Visiškai nepagrįsti teismo argumentai, kad nepateikus buhalterinės apskaitos duomenų kasos išlaidų orderiai yra nepatikimi. Valstybinė mokesčių inspekcija pagal jai pavestas funkcijas kontroliuoja mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad T. R. įmonė veikė nepelningai ar įmonės buhalterija buvo tvarkoma apgaulingai, kas galėtų sudaryti teismui pagrindo laikyti kasos išlaidų orderius nepatikimais. Sutuoktiniui dovanotas, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pinigų dovanojimo sutartyse aiškiai nurodyta dovanojamų pinigų paskirtis - dengti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbiami) įmokas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atsakovas pateikė nenuginčytus įrodymus, kuriais pagrindė, kad lėšos, kurios santuokos metu buvo skirtos paskolai už butą, (duomenys neskelbiami), grąžinti, buvo jo asmeninė nuosavybė;
27.4. ieškovė per visą bylos nagrinėjimą nepagrindė leistinais įrodymais, kad ji turėjo nuosavų pajamų. Teismo išvados visiškai nepagrįstos ir nurodytos aplinkybės nepaneigia byloje pateiktų rašytinių įrodymų, kad paskolą už butą, esantį (duomenys neskelbiami), buvo sumokėta iš trečiojo asmens dovanotų lėšų. Pažymėjo, kad teismo nusistatymo prieš atsakovą faktą patvirtina ir šios aukščiau išdėstytos aplinkybės. Kadangi atsakovo pateikti įrodymai apie trečiojo asmens turėtą verslą, kuris buvo pelningas ir buvo teikiamos metinės pajamų deklaracijos valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios patvirtina faktą, kad T. R. turėjo pajamas ir galėjo atsakovui padovanoti lėšas, teismo vertinimu nėra patikimas ir pakankamas įrodymas. Bet ieškovės pateikta pažymą, kad ji nuo 2003 m. kovo mėnesio kažkurio laikotarpio metu mokėjo socialinio draudimo įmokas, kaip savarankiškai dirbantis asmuo, teismo vertinimu patvirtina, kad ieškovė pilnai prisidėjo prie paskolos įmokų dengimo;
27.5. butas, esantis (duomenys neskelbiami), ir dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis; 3.88 straipsnio 2 dalis) ir padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Teismas net nevertino galimybės padalinti butą natūra, nors atsakovas nuosekliai argumentavo teismui, kad butą, esantį (duomenys neskelbiami), galima padalinti natūra, didesnę dalį priskiriant naudoti ieškovei ir nepilnametei dukrai. Teismo pasirinktą turto padalijimo būdą lėmė tik subjektyvaus pobūdžio aplinkybės - konfliktiški šalių tarpusavio santykiai, kuriems teismas suteikė prioritetą. Pažymėjo, kad konfliktiškų tarpusavio santykių pasekmės iš esmės pritaikytos tik atsakovui;
27.6. teismas sprendime nurodė, kad nesumokėto kredito už ginčo butą likutis byloje išnagrinėjimo dienai buvo 71 678,08 Eur, todėl atėmus grąžintiną kredito sumą, tarp šalių dalintina pinigų suma yra 34 321,92 Eur. Priteisus ieškovei asmeninės nuosavybės teise ginčo butą, atsakovui iš ieškovės priteistina 17 161 Eur, kuri mažintina 1 200 Eur atsakovo kreditui padengti nesumokėtų pinigų suma, ieškovei pateikus įrodymus, kad atsakovas turi 1 200 Eur kredito įmokų įsiskolinimą. Atkreipė dėmesį, kad bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu atsakovas neturėjo kredito, suteikto butui, (duomenys neskelbiami), įsigyti, kredito įmokų įsiskolinimo. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatinėjo šios faktinės aplinkybės, kuri yra aktuali sprendžiant priteisiamos kompensacijos dydį ir taip nepagrįstai sumažino priteisimos kompensacijos atsakovui sumą. Apelianto nuomone, nenustačius šalių vidiniuose tarpusavio santykiuose skolos dalies, ieškovė įgijo iš atsakovo pusę bankui mokėtinų kredito įmokų dalies (35 839,04 Eur), o tai viršija visą atsakovui priteistiną kompensacijos dydį. Toks turto padalijimas nėra sąžiningas ir atitinkantis lygių dalių principus. Teismas, parinkęs tokį turto padalijimo būdą, nepagrįstai nurodė, kad šalių solidarioji prievolė išlieka;
27.7. šalys bylos nagrinėjimo metu nesutarė dėl dalintino santuokos metu įgyto automobilio (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės. Atsakovas neprieštaravo, kad santuokos metu įgytas automobilis būtų priteistas ieškovei, išmokant jam 3 800 Eur kompensaciją. Teismas, spręsdamas dėl automobilio (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės tik bendrais bruožais pasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų apie šio automobilio vertę, kurie yra visiškai lygiaverčiai ieškovės pateiktiems įrodymams. Atsakovas rėmėsi www.autoplius.lt portalo duomenimis, o ieškovė - www.autogidas.lt portalo duomenimis. Tačiau teismas rėmėsi išimtinai ieškovės pateiktais įrodymais, t. y. kad automobilio (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė buvo 4 000 Eur, o sugedusio - 3 000 Eur, būtent remiantis šiais ieškovės teiginiais atsakovui priteista 1 500 Eur kompensaciją. Teismui net nesukėlė abejonių ieškovės nurodytos aplinkybės, kad gero (nesugedusio) automobilio vertė (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ieškovę kaina yra 4 000 Eur, o sugedusio - 3 000 Eur, t.y. skirtumas tik 1 000 Eur, kas yra nerealu, kad automobilio kaina su tokiu ieškovės nurodytu automobilio defektu nukristų mažiau nei per pusę. Teismas net nenagrinėjo ir nevertino fakto, kad tikroji automobilio (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė siekė 7 600 Eur, ir visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, kad dalintino santuokos metu įgyto automobilio, (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra jo pardavimo kaina, t.y. 3 000 Eur;
27.8. teismas sprendimo dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo vertindamas šalių (tėvų) turtinę padėtį nurodė, kad LITEKO duomenimis ieškovė bylos nagrinėjimo metu įsigijo automobilį (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 000 Eur pardavusį automobilį (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad sprendimo dalyje dėl kilnojamojo turto padalijimo šis teismo nurodytas santuokos metu įgytas automobilis (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) net nėra įtrauktas į santuokos metu įgyto dalintino turto balansą. Teismas padarė išvadą dėl automobilio (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės net neturėdamas jokių įrodymų byloje. Teismas vėl remdamasis vien ieškovės žodiniais paaiškinimais priima nepagrįstą, jokiais bylos įrodymais neparemtą sprendimą, kad automobilio (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 3 000 Eur;
27.9. pasisakydamas dėl kilnojamojo turto padalijimo teismas nurodė, kad į dalijimo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtrauktinas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teises turtas. Tačiau skundžiamu sprendimu teismas į padalintino turto balansą įtraukia ir dalina turtą, kuris realiai neegzistuoja, o būtent automobilį (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir neįtraukia ieškovės dar santuokos metu įgyto automobilio (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Susidarė situacija neatitinkanti teisinio reguliavimo, t.y. santuokos nutraukimo byloje buvo spręstas klausimas dėl realiai neegzistuojančio santuokos metu įgyto turto ir liko realiai nepadalintas santuokos metu įgytas turtas;
27.10. atsakovas pateiktame priešieškinyje prašė padalyti šalims santuokos metų įgytus kilnojamuosius ir namų apyvokos daiktus natūra. Ieškovė neginčijo kilnojamuoju ir namo apstatymo daiktų vertės nustatymo ir padalijimo būdo, todėl visiškai neaišku kokiu pagrindu teismas ginčijamu sprendimu atsakovui priteisė televizorių „Sony“ 55 įstrižainės, dulkių siurblį „Daewoo“, kompiuterį „Medion“, o ieškovei visą kitą santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą be kompensacijos atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį išmokėjimo. Teismas, remdamasis tik ieškovės pateiktais žodiniais paaiškinimais konstatavo, kad brangiausi daiktai, kurie buvo įgyti santuokos metu - eko odos kampas „Marge“ ir indaplovė „Boch“, nors byloje nebuvo pateikta įrodymų apie šių daiktų įsigijimo vertę. Teismas padalino santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus ir namų apyvokos daiktus visiškai neaiškiu ir neargumentuotu būdu, visiškai nevertindamas byloje pateiktą antstolės Daivos Prunskienės 2019 m. spalio 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0068/19/46F, kuriame užfiksuoti ir išvardinti visi bute, (duomenys neskelbiami), esami namų apyvokos daiktai, kuriuos atsakovas prašė padalyti šalims natūra.
28. Trečiasis asmuo T. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-183-981/2021 ir priimti naują (arba pakeisti) sprendimą - pripažinti, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutrūko esant abiejų kaltei, panaikinti buto (duomenys neskelbiami)pripažinimą šeimos bendrąja jungtine nuosavybe, bei kompensacijos už jį ieškovei priteisimą ir šiose dalyse ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės O. R., turėtas apeliantės T. R. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
Šalies argumentai
28.1. su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl buto (duomenys neskelbiami), pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe nesutinka. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sudarant preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį, apeliantė T. R. sumokėjo 2 000 Lt avansą, o likusią sumą (35 200 Lt) butui, (duomenys neskelbiami), įsigyti finansavo bankas, suteikdamas būsto kreditą. 2002 m. sausio 20 d. prieš santuoką ir 2004 m. kovo 20 d. tarp brolių J. Ir P. R. rangos sutarčių pagrindu bute, (duomenys neskelbiami), buvo atlikti einamieji remonto darbai. 2002 m. birželio 27 d. apeliantė už 30 000 Lt pardavė žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbiami), o 2002 m. rugpjūčio 13 d. padovanojo sūnui J. R. 14 500 Lt. Pinigų dovanojimo sutartyje buvo nurodyta dovanojamų pinigų paskirtis - dengti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbiami) įmokas. Po sūnaus santuokos sudarymo iki 2003 m. sausio 30 d. ieškovė mokėsi Vilniaus prekybos ir verslo mokykloje. Pažymėjo, kad baigus mokslus, ieškovė niekur nedirbo. Matydama jaunos šeimos nepriteklius, apeliantė padėjau sūnui vykdyti kreditorinius įsipareigojimus bankui pagal būsto kredito sutartį, t. y. 2003 m. gegužės 16 d. padovanojo 8000 Lt kredito įmokoms mokėti. Iš viso nuo 2002 m. iki 2007 m. apeliantė atsakovui padovanojo sūnui 50 500 Lt. Visos dovanotos lėšos gautos apeliantei pardavus nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (2002 m. birželio 27 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, 2003 m. gegužės 5 d. buto, esančio (duomenys neskelbiami), pirkimo-pardavimo sutartis, 2004 m. rugpjūčio 30 d. buto, esančio (duomenys neskelbiami), pirkimo- pardavimo sutartis) ir iš T. R. priklausančios individualios įmonės veiklos gautų pajamų (2006 m., 2007 m., 2008 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos). Dovanotos lėšos buvo panaudotos 35 200 Lt suteiktam kreditui ir 4 486,17 Lt palūkanoms už suteiktą kreditą padengti, o likusią dovanotų lėšų sumą (10 813,83 Lt) buvo panaudota sūnaus J. R. šeimos poreikiams tenkinti. Nurodė, kad dirbo savo privačiame versle ir turėjo T. R. privačią įmonę (Į. k. (duomenys neskelbiami)), kurios metinės pajamos vidutiniškai siekė kasmet po 52 000 Lt. Todėl galvodama apie sūnaus Jurijaus aprūpinimą gyvenamuoju plotu, pinigus dovanojo: 2002 m. rugpjūčio 13 d. - 14500 Lt, 2003 m. gegužės 16 d. - 8000 Lt, 2004 m. rugpjūčio 31 d. - 8000 Lt, 2005 m. birželio 16 d. - 5000 Lt. Tai fiksuota buhalterinės apskaitos dokumentuose, pagal T. R. P. Į. išlaidų orderį Nr. 52; 2006 m. gegužės 7 d. - 5000 Lt. pagal T. R. P.Į. išlaidų orderį Nr. 78; 2007 m. spalio 17 d. - 5000 Lt pagal T. R. P. Į. išlaidų orderį Nr. 96, 2007 m. lapkričio 16 d. - 5000 Lt pagal T. R. P.Į. išlaidų orderį Nr. 118. Visos piniginės lėšos, dovanotos sūnui yra atspindėtos teikiamose individualios veiklos deklaracijose, kurios buvo pateiktos Valstybės mokesčių inspekcijos Vilniaus miesto skyriui. Todėl paneigtas ieškovės teiginys, kad pinigai, kurie buvo grąžinami už suteiktą butui paskolą iš jos šeimos bendrų lėšų. 2015 m. buvo įvestas euras ir ženkliai išaugo nekilnojamojo turto ir tame tarpe butų, esančių (duomenys neskelbiami), kainos, todėl visiškai nepagrįstas ieškovės aplinkybės, kad santuokos metu buto, (duomenys neskelbiami), būklė iš esmės buvo pagerinta ir dėl ko jo vertė išaugo iki 40 000 Eur. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančius aplinkybę, kad buvo panaudotos bendros šalių lėšos kreditui, suteiktam butui (duomenys neskelbiami), įsigyti dengti. Ieškovė nepateikė jokių pagristų argumentų ir neįrodė aplinkybės, kad atsakovo iki santuokos įgytas turtas buvo iš esmės pagerintas, kas lemtų asmeninės nuosavybės pasikeitimą į bendrąją jungtinę nuosavybę. Teismas neteisingai įvertino ieškovės pinigų pervedimus už butą, kadangi jie buvo gauti už nuomą O. R., kurie buvo pervedami į asmeninę jos sąskaitą SEB banke LT (duomenys neskelbiami) ir gavo 10556 iš G. F.-J. D. už nuomojamą laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbiami), pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir įtraukti šį turtą į santuokos metu įgyto dalintino turto balansą;
28.2. šeima iširo dėl ieškovės kaltės, dėl jos nesugyvenamo būdo, psichologinio smurto vartojimo, materialinės naudos siekimo, nes jos iniciatyva kildavo nesusipratimų, šeimoje įsivyravo nesantarvė. Abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas - mažiau. Abu sukūrė tokią situaciją savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lūkesčius. Lojalumo pareigos pažeidimai buvo esminiai ir turėjo įtakos santuokos iširimui, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo charakterio ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos damos abipusiu sutarimu ir pagarba ir, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.61 straipsnio 2 dalis);
28.3. teismas trečiajam asmeniui T. R. bylinėjimosi išlaidų nepriteisia įvertinęs jos procesinį elgesį - be pateisinamos priežasties vengimą atvykti į teismo posėdi, šaukimų į teismą ignoravimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Apeliantės vertinimu, toks teismo sprendimas yra neteisingas.
Atsiliepimas
29. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:
29.1. teismas išsamiai išanalizavo ir gilinosi į santuokos nutraukimo tikrąsias priežastis, tai patvirtina, Vaiko teisių apsaugos specialistų išvados, kuriomis rėmėsi teismas, ir kuriuose buvo užfiksuota šalių dukters parodymai, kad dukrai teko atsisakyti lankyti baseiną, nes jos kojos buvo mėlynos nuo tėvo smūgių (mušdavo mergaitę diržu ar kitais po ranka pasitaikiusiais daiktais, pavyzdžiui, laidais). Aplinkybę, kad atsakovas mušdavo dukrą laidu, teismo posėdyje patvirtino ir ieškovė. Be to, ieškovė nurodė, jog atsakovas dėl menkiausios priežasties užsiplieksdavo ir išvarydavo ją iš namų. Tai teisme patvirtino ieškovės motina F. I. nurodydama, kad tokiu būdu atsakovas įtūžęs siekdavo pažeminti ir sumenkinti ieškovę, „parodyti jos vietą“, tačiau pykčiui atslūgus prašydavo atleidimo, dovanodavo gėles, prašydavo sugrįžti ir ji vėl sugrįždavo. Apeliantas nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių pažymų iš policijos, kad būtų fiksuoti smurto atvejai, tačiau kaip ieškovė ir paaiškino teisminio posėdžio metu - ji niekuomet nesikreipė į teisėsaugos ir (ar) vaiko teisių institucijas dėl apelianto veiksmų, nes nenorėjo viešinti šeimos problemų tikėdama, kad medikamentinėmis priemonėmis, jos skatinimu gydytis ir vėl pavyks suvaldyti sutuoktinio priklausomybę nuo alkoholio, koreguoti jo elgesį, tokiu būdu siekė išsaugoti šeimą, tačiau situacija tik blogėjo. Teismas taip pat vertino apelianto į bylą pateiktą Respublikinio priklausomybės ligų centro 2019 m. rugpjūčio 28 d. Medicinos pažymą Nr. 10462, kad atsakovas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą 5 metų laikotarpyje nesikreipė dėl konsultavimo ar(ir) gydymo, nors tiek teisminio posėdžio metu tiek savo paaiškinimuose pats pripažino, kad pora kartų per mėnesį vartoja daug alkoholio Apie tai, kad apeliantas vartojo alkoholį ir agresyviai elgdavosi ne tik prieš sutuoktinę bet ir prieš šalių vaiką patvirtina nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys byloje įrodymai bei liudytojų parodymai (liudytojų parodymai, SMS žinutės, grasinančio ir psichologinio spaudimo pobūdžio, kurios yra byloje). Tai, kad apeliantas vartoja alkoholį ir nesikreipia į gydymo įstaigas sudaro pagrindą išvadai, kad jis nepripažįsta turintis alkoholio vartojimo problemų ir nenori dėl to gydytis. Apie apelianto nurodomas aplinkybes, kad dėl alkoholio vartojimo jis darbe neturi jokių problemų ar nusiskundimų, ieškovei savaime suprantamas dalykas, kadangi apelianto darbas prasideda anksti ryte, t.y. 04.00 val ryto ir dirba iki pietų. Likusią dienos dalį, ieškovės teigimu, iki 20.00 val. vartodavo alkoholį, dėl ko, iki prasidedant darbui per naktį spėdavo išsiblaivyti. Dėl tokio agresyvaus apelianto elgesio netgi teisminio proceso metu jo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šis buvo iškeldintas iš (duomenys neskelbiami), šalims priklausančio buto, jam buvo kviesta kaimynų policija dėl alkoholio vartojimo. Negana to, agresyvų ir neprognozuojamą apelianto būdą patvirtina byloje esanti video medžiaga, fotonuotraukos kai išdraskė (suniokojo) šalims priklausantį butą ir t.t. Apelianto paaiškinimai teismui dėl ieškovės kaltės nebuvo nuoseklūs: teismo posėdžio metu tvirtino, kad ieškovė buvo jam nelojali, ieškojo ryšių su kitais vyrais, lankydavosi naktiniuose klubuose, girtaudavo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Ne mažiau svarbi aplinkybė ta, kad šiais argumentais apeliantas pradėjo remtis tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau parengiamajame teismo posėdyje, taip pat ir vaiko teisių specialistei tvirtino, kad dėl šalių santuokos iširimo yra kalta ieškovės motina F. I., kuri nuolatos kišosi į jų gyvenimą. Galima preziumuoti, kad apelianto besikeičianti pozicija, nepateikiant tam jokių įrodymų pagrindžiančių jo dėstomas aplinkybes, laikytina tik paprasčiausia gynybine taktika. Apeliantas santuokos nutraukimą grindžia tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, nepagrįstai nurodo, kad nebuvo įvertinta įrodymų visuma ir jo dėstomos aplinkybės. Priešingai, teismas išsamiai išanalizavo faktines aplinkybes bei visus byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu priėmė teisingą ir pagrįstą išvadą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kad santuoka nutrūko dėl apelianto (atsakovo) kaltės yra pagrįstas ir teisėtas;
29.2. nepilnametės šalių dukrai V. R. priteista išlaikymo suma po 230 Eur atitinka orientacinį minimalų mėnesinį algos dydį. Ieškovė, apskritai prašė teismo priteisti vaikui po 300 Eur per mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius vaiko poreikius atitinkančias sumas. Apelianto prašomas sumažinti priteistas išlaikymo dydis neabejotinai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, kadangi priteistina 230 Eur išlaikymo suma atitinka pusę minimalios mėnesinės algos dydį, kuris laikomas savaime būtinu 17 metų amžiaus nepilnamečiam vaikui išlaikyti ir net nereikalingu atskirai detalizuoti ir įrodinėti. Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino šalių turtinės padėties, kai tuo pačiu Skundžiamame sprendime akivaizdžiai matyti, kad pirmos instancijos teismas kaip tik detaliai išanalizavo tiek šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas/išmokas, tiek turimą turtą, prievolinius įsipareigojimus bei būtinus poreikius;
29.3. teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto vardu įsigytas turtas - butas (duomenys neskelbiami), už kurį santuokos metu buvo išmokėta visa paskola ir remontuotas bendromis šalių (sutuoktinių) lėšomis, teismo pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismui nustačius, kad tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.90 straipsnio 2 dalis). Akcentavo, jog nuo kredito sutarties sudarymo iki santuokos sudarymo (2001 m. gruodžio 3 d. – 2002 m. rugpjūčio 31 d.) kredito įmokos dengimui buvo įnešta tik 382 Lt (kas atitinka 110 Eur). Visa likusi pagrindinė kredito suma, kuri sudaro 35 000 Lt (10 136 Eur) buvo sumokėta santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų. Tai, kad ieškovė prisidėjo prie kredito įmokų patvirtina ir banko pateikti išrašai, iš kurių matyti, jog ieškovė grynais banko paskolai padengti įmokėjo 4454,27 Lt (1290 Eur). Likęs kreditas buvo grąžintas santuokos metu, t.y. iš bendrų santuokinių lėšų. Iš bendrų santuokinių lėšų įgytas turtas turi būti dalijamas pusiau. Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.90 straipsnio 2 dalis). Ieškovės prisidėjimas prie sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimo asmeninėmis lėšomis, medžiagomis ir darbu pripažintinas esminiu ir lemiančiu pripažinti šį turtą bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnyje nustatytais pagrindais. Ieškovė santuokos metu šį butą tiek savo lėšomis, tiek fiziniu darbu nuolat prižiūrėjo, rūpinosi juo, padėjo jį rekonstruoti, modernizavo bei rengė, nešė į banką paskolą grynaisiais, todėl pagrįstai laiko, ką šiuo atveju ir nusprendė teismas, jog turtas laikytinas bendra jungtine nuosavybe. Atkreipė dėmesį, kad pirmos instancijos teismas įvertino apelianto pateiktus įrodymus, kuriais atsiliepime rėmėsi trečiasis asmuo T. R., t.y. kad 2002 m. birželio 27 d. pardavė sodo sklypą už 30 000 Lt, 2003 m. gegužės 15 d. - (duomenys neskelbiami), už 43 000 Lt, 2004 m. rugpjūčio 30 d. - (duomenys neskelbiami) už 72 000 Lt, tačiau kur trečiasis asmuo T. R. 2004 m. balandžio 7 d. realizavo gautus pinigus, už kokią sumą įsigijo 2004 m. rugsėjo 6 d. butą (duomenys neskelbiami), bei tai, kad už gautus pinigus padėjo kitam sūnui įsigyti butą tuo laikotarpiu - į bylą šių įrodymų nepateikė. Nei apeliantas, nei jo mama nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apelianto įrodinėjamas aplinkybes apie tai, kad iš pirkimo- pardavimo sandorių gautas pinigines lėšas (50 500 Lt) padovanojo būtent apeliantui. Taip pat, išimtinai vertinant trečiojo asmens turtinę padėtį ir jos turimus tuo laiku finansinius sunkumus bei turtinę padėtį, akivaizdu, kad dovanojimo rašteliuose nustatytas neracionalus pinigų dovanojimo ir turtinės padėties santykis - apeliantui perduodamas kur kas didesnės vertės turtas nei turėjo leisti reali trečiojo asmens finansinė padėtis. Dėl to teismas pagrįstai negalėjo nustatyti, ar trečiasis asmuo T. R. turėjo galimybę iš pirkimo- pardavimo sandorių gautas pinigines lėšas (50 500 Lt) padovanoti atsakovui. Byloje buvo įvertinta ir tai, kad trečiojo asmens T. R. nurodytos aplinkybės, kad ji turėjusi įmonę (į. k. (duomenys neskelbiami)), su 52 000 Lt metine apyvarta, remiantis tik Kasos išlaidų orderiais ir Metinėmis pelno mokesčio deklaracijomis už 2005-2008 m., tačiau nesant į bylą pateiktų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriais remdamasis teismas galėtų patikrinti Kasos išlaidų orderių patikimumą, pripažinti, kad trečiasis asmuo T. R. apeliantui dovanojo iš individualios įmonės gautas pinigines lėšos, nėra pagrindo. Atkreipė dėmesį, jog pinigų dovanojimo rašteliai nors pasirašyti skirtingais laikotarpiais (intervale nuo 2002 m. iki 2007 m.), tačiau šriftas, braižas ir raštas visų raštelių vienodas, lyg jie būtų pasirašyti vienu metu. Taip pat ieškovei abejonių raštelių tikrumu kelia ir tai, kad dovanojimo sutartyje nurodytos sumos niekada nebuvo įneštos banko paskolai dengti, šias aplinkybes Ieškove akcentavo bylą nagrinėjant teisme, tai reiškia, jei iš tiesų apeliantas buvo gavęs tokias sumas iš savo mamos, tai atitinkamai būtų ir padengęs paskolą, o šiuo atveju jokių didesnių ar kitokių sumų, kurios sukeltų klausimų apie galimas didesnes įmokas nebuvo. Visa aplinkybių seka veda link to, kad apelianto įrodinėjami neva susiklostę dovanojimo santykiai susiformavę tarp artimų giminaičių, todėl akivaizdu, kad apelianto motina yra suinteresuota bylos baigtimi. Apelianto į bylą pateiktos dovanojimo sutartys negali būti laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais apelianto buto įsigijimui perduotus pinigus ir dovanojimo faktą, nes ieškovės patvirtinimo užrašuose apie įrašų teisingumą nėra, be to, nėra aiškus šių užrašų surašymo laikas. Teismas pagrįstai šiuos įrodymus vertino kritiškai surinktų įrodymų kontekste. Todėl, sutiktina su teismo sprendimu, kad apeliantas nepateikė teismui patikimų įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų konstatuoti, jog paskolą už butą (duomenys neskelbiami), apeliantas sumokėjo, butą remontavo iš savo asmeninių lėšų (motinos dovanotų lėšų). Pirmos instancijos teismas šių įrodymų ir aplinkybių pagrindu darė pagrįstą išvadą, kad paskola už šį butą buvo grąžinama, butas remontuojamas iš bendrų šalių (sutuoktinių) lėšų, apie ką liudiją Ieškovės 2005-2006 m. grynųjų pinigų įnešimai į apelianto sąskaitą paskolai už ginčo butą padengti, ieškovės pateikti įrodymai, kad ji nuo santuokos sudarymo pradžios dirbo ir gavo pajamas (į bylą ieškovė pateikė įrodymus, kad nuo 2003 metų kovo mėnesio mokėjo valstybinį socialinį draudimą kaip asmuo dirbantis pagal verslo liudijimą), o nuompinigiai už butą (duomenys neskelbiami)buvo pervedami į ieškovės banko sąskaitą (bendras buto valdymas). Taigi, byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo teismui pripažinti labiau tikėtino fakto, kad būsto paskola buvo dengiama iš apelianto asmeninių lėšų, dėl nurodyto apelianto argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini;
29.4. teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šalys bendro gyvenimo nebeveda, tokio turto atidalinimas natūra nagrinėjamu atveju nėra galimas dėl itin konfliktiškų ir įtemptų šalių tarpusavio santykių, išimtinai priešiško ir agresyvaus apelianto elgesio nukreipto prieš ieškovę, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atsisakyti prioritetinio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes padalijimo būdo natūra ir ginčo nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr(duomenys neskelbiami), ir 3632/550800 žemės sklypo dalis (duomenys neskelbiami)natūra priteisti ieškovei, o atsakovui priteisti kompensaciją pinigais. Toks sprendimas atitinka šalių dukters V. R., interesus, nes jos gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o butas (duomenys neskelbiami) yra 2 (dviejų) kambarių labiau tinkamas ir pritaikytas gyventi su vaiku. Teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo turto padalijimas natūra pažeistų šalių nepilnametės dukters teises gyventi jos poreikius ir amžių atitinkančioje gyvenamojoje vietoje, juolab kad iš apelianto teismui duotų paaiškinimų matyti, kad apeliantas neketina gyventi šiame bute, neprašė nustatyti naudojimosi šiuo butu tvarkos, nurodydamas teismui, kad nenori atsisakyti jam priklausančio nekilnojamojo turto, kurį laikytų užrakintą arba atsižvelgiant į priešišką apelianto elgesį bei įvertinant tas aplinkybes, kad kai vyko tarp šalių teisminis ginčas ir apeliantas turėjo raktus, įėjo į namus, išdraskė juos, išnešė baldus, suniokojo, tokiais tyčiniais veiksmais nukreiptais priešingai bendraturčio (ieškovės) interesams, sukėlė nuostolius, stresą, dėl ko, ne tik ieškovei bet ir šalių vaikui atsirado baimė dėl tokio apelianto elgesio. Pažymėjo, kad dėl tokio apelianto elgesio jam buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis jis buvo įpareigotas išsikeldinti iš šio buto iki kol nebus priimtas teismo sprendimas. Akivaizdu, kad tokių veiksmų pasekoje, atidalinimas turto natūra nėra įmanomas. Apeliantas kompensacijos dydžio neginčijo, todėl laikytina, kad apeliantui priteista kompensacija už ieškovei priteistą turtą, laikytina teisinga, proporcinga ir nepažeidžianti apelianto teisių ir teisėtų interesų. Toks turto atidalinimo būdas visapusiškai užtikrina ieškovei teisę ateityje tinkamai naudotis nuosavybe, o apeliantui sudaranti pusę gryno turto vertės piniginė kompensacija yra pakankama ir atitinkanti kompensacinio turto padalijimo būdo tikslus. Byloje nėra jokių abejonių, kad ginčo turtu iš esmės naudojasi tik ieškovė, moka šio būsto išlaikymo išlaidas, einamąsias įmokas kreditoriui. Ginčo turto vietos adresu deklaruota ieškovės ir šalių dukros gyvenamoji vieta, ieškovė jokio kito valdomo nekilnojamojo turto ir ar kitos gyvenamosios vietos neturi; ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbiami), yra vienintelė ieškovės gyvenamoji vieta. Kaip matyti, apeliantas ginčo turtu nesinaudoja, jame negyvena, nevykdo bendraturčio pareigos išlaikyti turtą taip kaip numato įstatymas, tai yra nemoka šio būsto išlaikymo (administravimo) išlaidų, jam tenkančiai nuosavybės daliai (CK 4.76 straipsnis), o ir be to turi kitą gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbiami).
Šalies argumentai
29.5. apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria pirmos instancijos teismas kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2008 m. spalio 7 d. būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) palikto solidaria abiejų šalių prievole, tačiau iš apeliacinio skundo motyvų ir apelianto pozicijos matyti, jis iš esmės neginčija prievolės pripažinimo solidaria šalių prievole ir po santuokos nutraukimo, tačiau apeliantas iš esmės skundžia tai, kad vidiniuose šalių santykiuose teismas nenustatė prievolės už būsto kreditą mokėti ieškovei. Pažymėjo, jog bendraskoliai gali tarpusavyje tartis kas ir kaip mokės pagal kredito sutartį (nekeičiant solidarios prievolės), tačiau šiuo atveju, kuris iš solidarių skolininkų realiai darys įmokas pagal kredito sutartį esminio skirtumo nėra ir teismo sprendimas tokiam susitarimui nereikalingas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius nesutiko, kad šalių prievolė būtų modifikuota iš solidariosios į dalinę ar asmeninę, pagrįstai išsprendė prievolės pasidalinimo klausimus šalis paliekant solidariaisiais skolininkais, tokiu atveju nei kreditoriaus nei šalių interesai nebus pažeisti, o šalys, būdamos solidariosios prievolės bendraskoliai, tarpusavyje nustatys jos vykdymo tvarką nutraukus santuoką;
29.6. apeliantas ginčija teismo sprendimu priteistą kompensaciją už teisminio proceso metu parduotą automobilį (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip teisingai ir pažymėjo pirmos instancijos teismas, apeliantas turėjo galimybę pasiūlyti ieškovei kitus sprendimo būdus, pats imtis automobilio remonto ar jo pardavimo, taip pat pasiūlyti ieškovei perduoti automobilį jam, sumokant ieškovei automobilio vertę, tačiau tokių veiksmų atsakovas nesiėmė. Taip pat nėra suprantama kokiu pagrindu apeliantas reikalauja faktiškai šalims gyvenant skyrium dalinti automobilį (duomenys neskelbiami), kurį ieškovė įsigijo asmeniškai iš savo lėšų jau šalims nebevedant bendro šeimos ūkio;
29.7. atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė padalinti šalims santuokos metu įgytus kilnojamuosius ir namų apyvokos daiktus natūra ir atsakovui priteisti bendros 1 524 Eur vertės kilnojamuosius daiktus - televizorių „Sony“ 55 įstrižainė - 470 Eur vertės, garso sistemą „Yamaha“ - 160 Eur vertės, resyverį su 2 kolonėlėmis - 239 Eur vertės, kompiuterį „Medion“ - 100 Eur vertės, dulkių siurblį „Daewoo“ - 45 Eur vertės. Teismas apeliantui iš jo prašomų priteisti jam daiktų priteisė: televizorių „Sony“ 55 įstrižainė - 470 Eur vertės, kompiuterį „Medion“ - 100 Eur vertės, dulkių siurblį „Daewoo“ - 45 Eue vertės. Apeliantui nepriteisė tik dalies daiktų, tačiau jų nepriteisimas turi teisinį pagrindą dėl paties apelianto savavališko elgesio be ieškovės žinios ir pritarimo realizuoti brangiausius kilnojamuosius daiktus. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai paskirstė savo nuožiūra daiktus, įvertindamas faktinį daiktų buvimą ir jų naudojimą, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad vertingiausius daiktus apeliantas iš namų išnešė, nieko nepasakęs ieškovei, juos realizavo ir pinigus už gautus daiktus pasiliko sau. Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas labai išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus tiek apie šalių elgesį, turtinę padėtį, teisingai padalino turtą, išsamiai pasisakė dėl kiekvienos iš šalių pateiktų paaiškinimų ir įrodymų.
Atsiliepimas
30. Ieškovė pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens T. R. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:
30.1. nesutinka su apeliantės argumentais, kad buto, esančio (duomenys neskelbiami), vertė padidėjo dėl išaugusių NT rinkoje kainų, tačiau ne dėl šalių atlikto remonto, investicijų, ar paskolos už būstą išmokėjimo. Byloje neginčytinais įrodymais buvo nustatyta, kad ginčo butas buvo šalių remontuojamas, pateiktos fotonuotraukos, iš kurių buvo galima matyti kaip butas atrodė jo įsigijimo metu ir kaip dabar, galiausiai už būstą santuokos metu buvo išmokėta visa paskola už butą iš bendrų šeimos pajamų, kas iš esmės ir lėmė santuokoje įgyto turto vertės pokytį. Nors apeliantė nurodo, kad ginčo butas buvo įgytas iš jos dovanotų atsakovui pinigų, šių aplinkybių neįrodė byloje esančiais įrodymais. Teismas vertindamas tiek jos, tiek atsakovo pateiktus įrodymus ir aplinkybes pasisakė dėl kiekvieno įrodymo ir jų patikimumo bei sasajumo. Be to, apeliantė turėjo galimybę pateikti savo paaiškinimus ir nesutikimo su patikslinto ieškinio reikalavimais motyvus tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teisminio procesu metu vykusiuose teismo posėdžiuose į kuriuos buvo šaukiama, tačiau neatvyko. Ieškovė dar kartą akcentuoja, kad dovanojimo rašteliai šioje byloje nėra pagrįsti jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais, kurie leistų daryti išvadą buvus tokiam pinigų dovanojimo faktui ir tuo labiau, kad už tuos pinigus būtų buvusi išmokėta paskola;
Šalies argumentai
30.2. apeliantė nurodo, kad šalių santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės, t. y. jos nesugyvenamo charakterio, psichologinio smurto naudojimo, materialinės naudos siekimo. Tačiau, tokia apeliantės pozicija visiškai nėra suprantama. Visų pirma, apeliantė negyveno kartu su šalimis (sutuoktiniais), todėl nėra suprantama iš kokių aplinkybių ji galėtų žinoti apie tai kas vyko šeimoje, kokio charakterio būdo buvo ieškovė šeimoje ir kokie buvo šalių santykiai. Antra, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė su šalimis kartu negyveno, ji negali objektyviai įvertinti aplinkybių apie atsakovo alkoholio vartojimą, jo dažnumą, agresijos ir pykčio priepuolius nukreiptus tiek prieš ieškovę, tiek prieš nepilnametę dukrą. Teismas išsamiai išanalizavo faktines aplinkybes bei visus byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu priėmė teisingą ir pagrįstą išvadą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės yra pagrįstas ir teisėtas;
30.3. pirmos instancijos teismas trečiajam asmeniui T. R. bylinėjimosi išlaidų nepriteisė įvertinęs jos procesinį elgesį – be pateisinamos priežasties vengimą atvykti į teismo posėdį, šaukimų į teismą ignoravimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kadangi apeliantė šioje civilinėje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, remiantis bendrąja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle, nėra pagrindo jos naudai priteisti jokių bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės. Bylinėjimosi išlaidos šio trečiojo asmens naudai gali būti priteistos tik tokia apimtimi, kokia buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai bei atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį. Pažymėjo, kad apeliantė bylinėjimosi išlaidas patyrė ne dėl teismo ar ieškovės kaltės, o dėl to, kad pasirinko tokią savo gynybos poziciją ir dalyvavimą procese atsakovo pusėje. Šios aplinkybės nereiškia, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl ieškovės neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų, todėl ieškovė nėra atsakinga už jų atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
33. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
34. Apeliantas J. R. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą: J. R. darbovietės išduotą pažymą apie vairuotojų-ekspeditorių blaivumo patikras. Nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino atsakovo darbo pobūdžio bei darbo funkcijų, nors atsakovas nuosekliai viso bylos nagrinėjimo metu argumentavo, kad jis nepiktnaudžiauja alkoholiu ir dėl darbo pobūdžio ir užimamų pareigų negali piktnaudžiauti alkoholiu.
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo turinį bei į prioritetinį teisingo bylos išnagrinėjimo principą, apelianto pateiktą rašytinį įrodymą prie nagrinėjamos bylos prijungia.
36. Byloje kilo ginčas dėl kurio sutuoktinio kaltės iširo santuoką, dėl nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydžio, taip pat dėl turto padalinimo ir prievolių kreditoriams vykdymo.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindų
37. Ieškovė ieškiniu prašė teismą santuoką tarp jos ir atsakovo nutraukti dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės prašymą tenkino.
38. Apeliantai atsakovas J. R. ir trečiasis asmuo T. R. nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir jo elgesio. Apeliantų teigimu, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
39. Teisėjų kolegija negali sutikti su šia apeliantų nuomone. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį šioje dalyje, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
40. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas santuoką dėl atsakovo kaltės nutraukė nustatęs, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, taip pat dėl atsakovo agresyvaus ir neprognozuojamo elgesio šeimos narių atžvilgiu.
41. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
42. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
43. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).
44. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmos instancijos teismas nuosekliai ir objektyviai įvertino tiek ieškovės pateiktus paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus, tiek paties atsakovo dėstomas aplinkybes apie šalių elgesį kas galėjo įtakoti santuokos iširimą. Atsakovo netinkamą elgesį jo nepilnametės dukros atžvilgiu patvirtina Vaiko teisių apsaugos specialistų išvados, kuriomis rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, ir kuriuose buvo užfiksuoti šalių dukters paaiškinimai, kad tėvas ją mušdavo, kad ji negalėjo lankyti baseino, nes jos kojos buvo mėlynos nuo tėvo smūgių (mušdavo mergaitę diržu ar kitais po ranka pasitaikiusiais daiktais, pavyzdžiui, laidais). Aplinkybę, kad atsakovas mušdavo dukrą laidu, teismo posėdyje patvirtino ir ieškovė. Be to, ieškovė nurodė, jog atsakovas dėl menkiausios priežasties užsiplieksdavo ir išvarydavo ją iš namų. Šias aplinkybes teisme patvirtino kaip liudytoja apklausta ieškovės motina F. I., nurodydama, kad tokiu būdu įtūžęs atsakovas siekdavo pažeminti ir sumenkinti ieškovę, „parodyti jai jos vietą“, tačiau pykčiui atslūgus prašydavo atleidimo, dovanodavo gėles, prašydavo sugrįžti ir ji vėl sugrįždavo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje taip pat užfiksuota, kad atsakovas prisipažino vartojęs alkoholį sutuoktinei ir dukrai būnant namuose. Stacionaro epikrizėje taip pat užfiksuotas atsakovo pripažinimas, jog jis dideliais kiekiais vartodavo alkoholį. Apie tai, kad apeliantas vartojo alkoholį ir agresyviai elgėsi ne tik prieš sutuoktinę, bet ir prieš šalių vaiką patvirtina nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys byloje įrodymai (liudytojų parodymai, SMS žinutės). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo teismui pateikta darbovietės išduota pažyma apie vairuotojų-ekspeditorių blaivumo patikras, patvirtina tik tai, kad atsakovas į darbą ateidavo blaivus, tačiau nepatvirtina, kad baigęs darbą nevartojo alkoholio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl agresyvaus apelianto elgesio jo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl ko jis buvo iškeldintas iš sutuoktiniams priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbiami). Apeliantai nors ir nurodo, kad santuoka iširo ne tik dėl atsakovo, bet ir dėl ieškovės kaltės, dėl jos nesugyvenamo būdo, psichologinio smurto vartojimo, materialinės naudos siekimo, nes jos iniciatyva kildavo nesusipratimų, šeimoje įsivyravo nesantarvė, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikia.
45. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu ir neleistiną elgesį šeimos narių atžvilgiu, teisingai įvertino įrodymus ir padarė teisingas išvadas.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir detaliai argumentavo pagrindą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl teismo sprendimas šioje dalyje nekeistinas, o atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai šioje dalyje atmestini.
Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio
48. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio.
49. Ieškovė prašė teismą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametės V. R., gimusios 2004 m. spalio 23 d., išlaikymui iš atsakovo J. R.po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir įpareigojant ieškovę pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Atsakovas priešieškiniu prašė nepilnametei V. R.priteisti iš tėvo J. R.išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 170 Eur nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės, o teismo posėdžio metu sutiko dukros išlaikymui mokėti po 200 Eur kas mėnesį.
50. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš apelianto J. R. nepilnametės dukters V. R. išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2019 m. vasario 14 d. iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei O. R..
51. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnametei V. R., periodinėmis išmokomis po 230 Eur kas mėnesį, neteisingai įvertino apelianto turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad jo galimybė dirbti yra ribota.
52. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais atsakovo argumentais.
53. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
54. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
55. Nagrinėjamu atveju pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas neginčijo nustatytos sumos, reikalingos nepilnametės poreikiams tenkinti, o tik nurodė, kad jis teismo iš jo nepilnametės dukros išlaikymui priteistos 230 Eur sumos mokėti negali, nes dėl sveikatos būklės jo galimybės dirbti ir užsidirbti yra ribotos. Tačiau, kaip skundžiamame sprendime ir nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovui nustatytas netekto darbingumo lygis yra terminuotas, t. y. iki 2021 m. spalio mėn. Atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą nepateikė įrodymų, kad dėl nustatyto darbingumo lygio jam yra sumažintas darbo krūvis ir jo pajamos yra sumažėjusios, todėl nėra pagrindo sręsti, kad iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteistas išlaikymas po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nėra proporcingas nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiamas sprendimas ir šioje dalyje paliktinas nepakeistas.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
57. Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalimi, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas ir pajamos, abiejų sutuoktinių atskirai įgyti iki santuokos sudarymo. Neretai asmenys jau sudarydami santuoką būna įgiję turto, be to, ir po santuokos sudarymo jie gali jo įgyti asmeninės nuosavybės teise. Galimas asmeninės nuosavybės pasikeitimas turtą pagerinus – turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).
58. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
59. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3- 449-687/2018 29 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika).
60. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, apelianto vardu įsigytą turtą - butą (duomenys neskelbiami), už kurį santuokos metu buvo išmokėta visa paskola, pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatęs, kad tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.90 straipsnio 2 dalis).
61. Apeliantai teismo sprendimą šioje dalyje ginčija, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliantai siekia įrodyti, kad paskola už butą buvo padengta lėšomis, kurias atsakovui asmeniškai padovanojo jo mama T. R., todėl butas yra jo asmeninė nuosavybė.
62. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais jis grindžia tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad paskola butui (duomenys neskelbiami), pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) buvo apmokėta atsakovui dovanotomis lėšomis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pateikti rašytiniai įrodymai apeliantų nurodytų aplinkybių nepatvirtina. Šiuo atveju teismui pateikti pinigų dovanojimo rašteliai, nepateikus kitų įrodymų (pvz. sąskaitų išrašų, kurie patvirtintų, kad dovanotos lėšos buvo pervestos į atsakovo banko sąskaitą, iš kurios buvo nuskaitomos paskolai dengti ir pan.) neįrodo, kad padovanoti pinigai buvo panaudoti būtent paskolai apmokėti, o ne kitų atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui.
63. Teisėjų kolegija sprendžia, byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo teismui pripažinti labiau tikėtino fakto, kad būsto paskola buvo dengiama iš atsakovo asmeninių lėšų (dovanotų trečiojo asmens T. R.), todėl nurodyti apeliantų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo, registracijos reikalingo kilnojamojo turto ir namų apyvokos daiktų padalijimo būdo ir kompensacijos dydžio
64. Tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos metu įgyto buto, esančio (duomenys neskelbiami), ir dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), padalijimo.
65. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbiami), išmokant atsakovui kompensaciją. Atsakovas priešieškiniu prašė po santuokos nutraukimo butą, esantį (duomenys neskelbiami), padalyti natūra lygiomis dalimis po ½ dalį.
Žemesnės instancijos teismas
66. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu patenkino ieškovės reikalavimą ir santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbiami), ir 3632/550800 žemės sklypo dalis, esančio (duomenys neskelbiami), priteisė natūra ieškovei, atsakovui priteisdamas piniginę kompensaciją.
67. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei butą natūra, ignoravo atsakovo pateiktus argumentus dėl tokio turto padalinimo būdo. Apelianto teigimu, toks teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
68. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais atsakovo argumentais.
69. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę arba kitas svarbias aplinkybes.
70. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų apsaugą). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų nepilnamečių vaikų interesų apsaugą.
71. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, nagrinėjo ir vertino pirmiau nurodytas teismų praktikoje suformuluotas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šalys gyvena atskirai (šiuo metu ginčo bute gyvena ieškovė ir šalių nepilnametė dukra, jokios kitos gyvenamosios vietos ieškovė neturi, o atsakovas ginčo turtu nesinaudoja), tokio turto atidalinimas natūra nagrinėjamu atveju nėra galimas dėl itin konfliktiškų ir įtemptų šalių tarpusavio santykių, argesyvaus ir neprognozuojamo atsakovo elgesio nukreipto prieš ieškovę ir nepilnametę dukrą (žr. 44 punktą), pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atsisakyti prioritetinio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes padalijimo būdo natūra ir ginčo nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbiami), ir 3632/550800 žemės sklypo dalis (duomenys neskelbiami)natūra priteisti ieškovei, o atsakovui priteisti kompensaciją pinigais, todėl teismo sprendimas ir šioje dalyje paliktinas nepakeistas.
72. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimu priteistą 1 500 Eur kompensaciją už teisminio proceso metu parduotą automobilį (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas neprieštaravo, kad santuokos metu įgytas automobilis (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų priteistas ieškovei, išmokant jam 3 800 Eur kompensaciją.
73. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. vasario mėn. sugedo ieškovės valdomo automobilio (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklis, remonto kaštai pagal UAB „Autojora“ sąmatą – 2120 Eur, todėl ieškovė 2021 m. vasario 24 d. kreipėsi į atsakovą su paklausimu, ar jis sutinka sugedusį automobilį parduoti už 2 000 Eur. Atsakovas nesutiko su ieškovės pateiktu pasiūlymu dėl automobilio remonto ir (ar) pirkimo-pardavimo, savo pasiūlymų ieškovei nepateikė, todėl ieškovė automobilį pardavė už 3 000 Eur (skelbime automobilio pardavimo kaina buvo nurodoma 3 300 Eur).
74. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir tai, kad automobilio (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė jo pardavimo momentu (2021 m. vasario 26 d.) buvo 3 000 Eur, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui iš ieškovės už šį automobilį priteisė 1 500 Eur kompensaciją.
75. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ginčijamo sprendimo dalyje dėl kilnojamojo turto padalijimo į santuokos metu įgyto dalintino turto balansą nėra įtrauktas automobilis (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ieškovė įsigijo pardavusi automobilį (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad automobilį (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įsigijo jau šalims gyvenant skyrium ir nebevedant bendro šeimos ūkio, todėl šis automobilis į santuokos metu įgyto dalintino turto balansą ir neturėjo būti įtrauktas.
76. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad teismas įvertino ir padalino santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus ir namų apyvokos daiktus visiškai neaiškiu ir neargumentuotu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys kilnojamųjų ir namų apyvokos daiktų vertės neginčijo, sutiko su daiktų padalinimu natūra ir kompensacijos už juos priteisti neprašė. Iš teismo posėdžių garso įrašų ir skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas šalių nurodytus dalintinus kilnojamuosius ir namų apyvokos daiktus tarp šalių padalino įvertindamas faktinį daiktų buvimą ir jų naudojimą, taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovės įvardintus vertingiausius daiktus apeliantas realizavo ir už juos gautus pinigus pasiliko sau, o įrodymų, patvirtinančių šių daiktų pardavimo kainą, teismui nepateikė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl neaiškaus ir neargumentuoto daiktų padalinimo būdo, atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl prievolės kreditoriui Luminor Bank, AS pagal 2008 m. spalio 7 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami)
Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria pirmos instancijos teismas kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2008 m. spalio 7 d. būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami)palikto solidaria abiejų šalių prievole.
77. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).
78. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, kad ginčo šalys po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditoriui, savaime nereiškia, kad bendraskolių šios solidariosios prievolės dalys yra lygios. Prievolės solidarumas reikšmingas išoriniuose santykiuose, kadangi, kaip jau buvo minėta, kreditorius prievolės įvykdymo gali reikalauti iš bet kurio skolininko, tačiau prievolės solidarumas nereiškia, kad kiekviena šalis kreditoriui atsako lygiomis dalimis, t. y. kad prievolę įvykdęs skolininkas iš kito skolininko gali reikalauti tik pusės sumokėtos sumos. Sprendžiant dėl bendraskolių atgręžtinio reikalavimo apimties, vertintina, kokiu būdu pasiskirsto gaunama nauda, dengiant neįvykdytus įsipareigojimus bankui. Kitas sutuoktinis, įvykdęs kreditoriui solidariąją prievolę, turėtų teisę sumokėtos sumos reikalauti iš buvusio sutuoktinio, tačiau bendraskolių (sutuoktinių) santykiai dėl tarpusavio atsiskaitymų galimi tik po to, kai prievolę ar jos dalį įvykdys kitas sutuoktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).
79. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius nesutiko, kad šalių prievolė būtų modifikuota iš solidariosios į dalinę ar asmeninę, pagrįstai prievolę grąžinti kreditą bankui pripažino solidariąja šalių, kaip buvusių sutuoktinių, prievole (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju nei kreditoriaus, nei šalių interesai nebus pažeisti, o šalys, būdamos solidariosios prievolės bendraskoliai, tarpusavyje nustatys jos vykdymo tvarką nutraukus santuoką.
80. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl pirmosios instancijos teisme trečiojo asmens T. R. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo
81. Pirmos instancijos teismas trečiajam asmeniui T. R. bylinėjimosi išlaidų nepriteisė įvertinęs jos procesinį elgesį – be pateisinamos priežasties vengimą atvykti į teismo posėdį, šaukimų į teismą ignoravimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Apeliantė su tokiu teismu sprendimu nesutinka prašo priteisti jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
82. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, numatytas CPK 93 straipsnyje, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Kadangi T. R. šioje civilinėje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, bylinėjimosi išlaidos šio trečiojo asmens naudai gali būti priteistos tik tokia apimtimi, kokia buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo T. R. patyrė 850 Eur atstovavimo išlaidų rengiant teismui atsiliepimą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta 75 procentų ieškinio, jai iš ieškovės galėtų būti priteista 212,50 Eur jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
83. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kaip jau buvo minėta, T. R. šioje civilinėje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, pateikė atsiliepimą, kuriuo palaikė atsakovo poziciją, siekė, kad būtų patenkinti atsakovo priešiekinio reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje visos šalys tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nėra pagrindo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, todėl trečiojo asmens reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš ieškovės trečiojo asmens T. R. naudai 212,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
84. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
85. Atmetus atsakovo J. R. ir trečiojo asmens T. R. apeliacinius skundus, apeliantams nėra atlyginamos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
86. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos 2021 m. rugsėjo 9 d. sąskaita už teisines paslaugas serija ADV Nr. 457/21 (200 Eur už atsiliepimo į trečiojo asmens T. R. apeliacinio skundo parengimą ir 300 Eur už atsiliepimo į atsakovo J. R. apeliacinio skundo parengimą) ir 2021 m. rugsėjo 9 d. sąskaitos išrašu. Kadangi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų netenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 300 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, o iš trečiojo asmens – 200 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
87. Įskaičius ieškovės ir trečiojo asmens T. R. priešpriešinius vienarūšius procesinius reikalavimus (nutarties 78 p. ir 87 p.), trečiajam asmeniui T. R. iš ieškovės O. R. priteistina 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
88. Atsakovas J. R., teikdamas teismui apeliacinį skundą, patyrė 350 Eur žyminio mokesčio išlaidų, likusios 563 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atsakovui buvo atidėtas iki teismas išnagrinės byloje apeliacinį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi. Atsakovo J. R. apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo valstybei priteistina likusi 563 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas.
89. Trečiasis asmuo T. R., teikdama teismui apeliacinį skundą, patyrė 100 Eur žyminio mokesčio išlaidų, likusios 50 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas trečiajam asmeniui buvo atidėtas iki teismas išnagrinės byloje apeliacinį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi. Trečiojo asmens T. R. apeliacinį skundą atmetus, iš trečiojo asmens valstybei priteistina likusi 50 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo J. R. ir trečiojo asmens T. R. apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 12,50 Eur (dvylika eurų 50 ct) jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 563 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš trečiojo asmens T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.