- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2S-418-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04661-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- J. R.
- Ieškovas
- O. R.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. R. (J. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-473-981/2020, pagal ieškovės O. R. patikslintą ieškinį atsakovui J. R. bei atsakovo J. R. priešieškinį ieškovei O. R. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje Luminor Bank, AS, UAB „Mokilizingas“, išvada byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės O. R. patikslintą ieškinį atsakovui J. R. bei atsakovo J. R. priešieškinį ieškovei O. R. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti atsakovą J. R. išsikraustyti iš buto, (duomenys neskelbtini), uždrausti lankytis bute ir imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei ir nepilnamečiui vaikui naudotis šiuo turtu iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad 2019-03-05 nutartimi teismas leido ieškovei su dukterimi gyventi bute, esančiame , (duomenys neskelbtini), o prašymo atsakovą įpareigoti gyventi skyrium – netenkino. Ieškovės teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kadangi jai su dukra tyčia sudaromos tokios sąlygos, kurioms esant gyvenimas šalių bute nėra įmanomas. Dėl to teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatlieka jokios paskirties. Priešingai, susidaro tęstinis ieškovės ir vaiko interesų pažeidimas. Iš pradžių atsakovas, gyvendamas bute, tyčia blogino jo būklę, (išmontuojant ir išparduodant daiktus), kad jame nebūtų įmanoma gyventi. Gyvenimas po vienu stogu nėra įmanomas ne tik dėl priešiško ir neadekvataus atsakovo elgesio, konfliktiškų šalių tarpusavio santykių, bet ir dėl to, kad šiuo metu atsakovas bute gyvena su kita moterimi. Atsakovas geranoriškai nesutinka leisti ieškovei ir jų vaikui gyventi bute. Šioje situacijoje labiausiai kenčia nepilnamečio vaiko interesai, kuris neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, vaiko gyvenimas su tėvu ir jo sugyventine nėra įmanomas vien dėl itin sudėtingų vaiko ir tėvo tarpusavio santykių. Atsakovas neneigia, jog ryšio su vaiku niekada neturėjo, vaikas patyrė smurtą ir bijo tėvo. Atsakovas nesirūpina vaiko gyvenimo sąlygomis, jam nerūpi, kad nepilnametis vaikas šiuo metu turi glaustis svetimuose namuose ir miegoti vienoje lovoje kartu su ieškove. Atsakovas tyčia nemoka savo dalies įmokos už būsto (duomenys neskelbtini) paskolą, tyčia blogina turto padėtį, neleidžia ieškovei tinkamai įgyvendinti savo teisių į nekilnojamąjį turtą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui neabejotinai būtų suteiktas pranašumas ir nepagrįstai suvaržytos ieškovės teisės, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo teisės niekaip nebūtų pažeistos, priešingai – būtų išsaugotas šalių turtas, užtikrinta nepilnamečiui vaikui gyvenamoji vieta, išvengta dar didesnės žalos. Viso teisminio proceso metu atsakovas elgiasi nepagarbiai, tyčia vilkina teisminį procesą, sukelia ieškovei papildomus nuostolius, dėl streso suprastėjo jos sveikata ir emocinė būsena. Pažymėjo, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra skirta ne tik užtikrinti sklandų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir apsaugoti sutuoktinių ir jų vaiko interesus iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Be to, ateityje yra reali grėsmė kilti naujiems teisminiams ginčams dėl įsiskolinimo už butui suteiktas komunalines paslaugas, nesumokėtas banko įmokas bei padarytus kitus nuostolius. Taigi, siekiant užtikrinti ieškovės nuosavybės teisės į butą įgyvendinimą bei išvengti būsimų teisinių ginčų ir užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus (teisę į būstą), būtina taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Neiškeldinus atsakovo iš būsto ir neuždraudus jam toliau naudotis šiuo turtu, tai gali turėti neigiamos įtakos nepilnametės dukros turtiniams ir neturtiniams interesams, ieškovės sveikatai bei padidinti ieškovės nuostolius. Prašymas dėl iškeldinimo ir įpareigojimo netrukdyti naudotis šiuo turtu niekaip nepažeis atsakovo interesų, kadangi jis turi kitą gyvenamąją vietą, esančią, (duomenys neskelbtini). Be to, butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra parduodamas, tačiau atsakovas blogina jo būklę, mažina jo vertę, išpardavė visus vertingus daiktus, padarytas nuostolis jau siekia 7 000,00 Eur. Paaiškėjo, jog atsakovas pradėjo išmontuoti ir virtuvinį komplektą. Nurodė, jog brokeris susisiekė su ieškove ir paaiškino, jog situacija su atsakovo atliekamais veiksmais bute tapo nekontroliuojama, kadangi kas kartą vis mažėja daiktų, atitinkamai mažėja buto vertė ir potencialūs klientai atsisako jį pirkti. Atsakovas yra nusiteikęs priešiškai, jis tyčia vilkina procesą, prisiima paskolų, didina nuostolius.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia tik savo prielaidomis ir samprotavimais, nepateikė jokių įrodymų, kad savo elgesiu atsakovas sudaro netinkamas sąlygas nepilnametei dukrai gyventi bute, (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovui būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nėra pateikta duomenų, kad bylos nagrinėjimo laiku ieškovė kreiptųsi į policiją dėl atsakovo elgesio ar jis nebūtų leidęs ieškovei ir nepilnametei dukrai patekti į butą ir jame gyventi. Ieškovė turi raktą nuo buto ir gali bet kurio metu grįžti ir saugiai jame gyventi. Bute yra svetainė – virtuvė, kambarys, vonios kambarys ir pagalbinė patalpa, kurios bendras plotas yra 8,90 kv. m., ji naudojama kaip atskiras kambarys (miegamasis). Atsakovas sutinka naudotis ir gyventi nurodytoje patalpoje, buto plane pažymėtoje 16-4, o ieškovė O. R. ir nepilnametė dukra galėtų naudotis kitais buto kambariais. Tvirtina, jog ieškovė savo priimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdo ir taip yra sudaromas įsiskolinimas bankui pagal suteiktą kreditą būstui. 2019 m. gruodžio mėnesį ieškovės įsiskolinimas kreditoriui už suteiktą kreditą yra 504,00 Eur.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurioje nurodė, kad atsižvelgdama į bylos aplinkybes, vaiko interesus, į tai, kad šeimos santykių teisinis pagrindas grindžiamas prioritetiniu vaikų gynimo principu, prieštarauti ieškovės prašymui iš esmės neturi pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-01-06 nutartimi tenkinti ieškovės O. R. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą J. R. išsikelti iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat uždraudė atsakovui J. R. lankytis minėtame bute ir imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei O. R. ir nepilnamečiam vaikui V. R. naudotis šiuo turtu iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
6. Savo sprendimą teismas grindė šiais argumentais:
6.1. Į bylą ieškovės pateikti įrodymai (nuotraukos, iš kurių matyti, kaip butas atrodė iki pardavimo ir šiuo metu) patvirtina, kad iš buto buvo išnešti beveik visi baldai, buitinė technika, išmontuota virtuvinė įranga;
Šalies argumentai
6.2. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą išsikraustyti iš buto, (duomenys neskelbtini), uždrausti lankytis bute ir imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei ir nepilnamečiam vaikui iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo naudotis šiuo turtu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šalims nepavyksta parduoti šio buto ir bendru sutarimu išspręsti visų pirma jų nepilnamečio vaiko tinkamo aprūpinimo gyvenamuoju būstu klausimų.
6.3. Atsakovui nuosavybės teise priklauso ir kitas vieno kambario butas, esantis Antakalnio g. 68-65, Vilniuje, šalių vaikas V. R. nuo 2019 m. pradžios dėl tėvų konfliktų kartu su ieškove gyvena pas ieškovės motiną (duomenys neskelbtini), o atsakovas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje, yra pagrindas įpareigoti atsakovą išsikelti iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) bei uždrausti jam lankytis bute (duomenys neskelbtini) ir imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei ir nepilnamečiam vaikui V. R. naudotis šiuo turtu iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo;
6.4. Įvertinus itin konfliktiškus šalių santykius, atsakovo argumentai, jog ieškovei nėra jokių kliūčių grįžti į šeimos namus, šalys gali gyventi skirtingose buto patalpose, yra nepagrįsti ir praktiškai neįgyvendinami, apie ką liudija bylos medžiagos duomenys, šalių elgesys ir teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas J. R. (J. R.) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-06 nutartį ir ieškovės O. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti (4 t., b.l. 124-127).
8. Atsakovo atskirojo skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
8.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas;
8.2. Teismas, tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi vieninteliu argumentu, kad šalims nepavyksta parduoti buto bei bendru sutarimu išspręsti nepilnamečio vaiko tinkamo aprūpinimo gyvenamuoju būstu klausimą, tačiau visiškai nevertino atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas darytų neigiamą įtaką nepilnametei dukrai;
8.3. Aplinkybė, jog iš buto yra išnešti beveik visi baldai, buitinė technika, išmontuota virtuvinė įranga, nėra pagrindas uždrausti atsakovui naudotis jam priklausančia buto dalimi.
Atsiliepimas
9. Ieškovė O. R. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (4 t., b. l. 148-152).
10. Ieškovės atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
10.1. Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi tik ieškovės deklaratyviais teiginiais, kurie niekuo nepagrįsti. Atkreiptinas teismo dėmesys, jog teismas priėmė sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išimtinai atsižvelgdamas į šalių vaiko interesus bei atsakovo elgesį viso teisminio proceso metu.
Atsiliepimas
10.2. Atsakovas geranoriškai nesutinka leisti ieškovei ir jų vaikui gyventi nurodytame bute. Skaudžiausia, jog šioje situacijoje labiausiai kenčia nepilnamečio vaiko interesai, kuris neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ir tėvas savo tyčiniais veiksmais atima iš vaiko tokią teisę. Vaiko gyvenimas su tėvu ir jo nauja sugyventine nėra įmanomas vien dėl itin sudėtingų vaiko ir tėvo tarpusavio santykių.
10.3. Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybes teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansine padėtis leidžia tą padaryti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju susidaro itin ydinga situacija, kuomet atsakovas turėdamas kitą gyvenamąją vietą, tyčiniais veiksmais sudaro situaciją, užkertančią kelią ieškovei įgyvendinti savo, kaip bendrasavininkės teises į turtą.
10.4. Atsakovas tyčia nemoka savo dalies įmokos už būsto paskolą, tyčia blogina turto padėtį, neleidžia ieškovei tinkamai įgyvendinti savo teisių į nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu, ieškovė visuomet atsakingai dengia kredito įmokas, yra rūpestinga ir atsakinga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
11. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės O. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 329, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ieškovė O. R. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti atsakovą J. R. išsikraustyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), uždrausti lankytis bute ir imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei ir nepilnamečiui vaikui naudotis šiuo turtu iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Prašymą ieškovė grindė tuo, kad jos ir nepilnametės dukters gyvenimas sutuoktinių bute yra neįmanomas, kadangi atsakovas tyčia blogina buto būklę, atsakovo elgesys yra priešiškas ir neadekvatus, konfliktiško pobūdžio, be to, ginčo bute atsakovas šiuo metu gyvena su kita moterimi, dėl ko ieškovė su dukra glaudžiasi ieškovės motinos bute. Ieškovės vertinimu, dėl tokios situacijos labiausiai kenčia nepilnametė dukra, kuri neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, o gyvenimas su abiem tėvais yra neįmanomas dėl konfliktiškų santykių. Atsakovas nesutiko su pateiktu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, atsakovo vertinimu, prašymas grindžiamas tik ieškovės prielaidomis ir samprotavimais, nepateikiant įrodymų, kad savo elgesiu atsakovas sudaro netinkamas sąlygas nepilnametei dukrai gyventi bute.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-01-06 nutartimi tenkino ieškovės O. R. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovą J. R. išsikelti iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat uždraudė atsakovui J. R. lankytis minėtame bute ir imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei O. R. ir nepilnamečiam vaikui V. R. naudotis šiuo turtu iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Savo sprendimą teismas argumentavo iš esmės tuo, kad dėl konfliktiškų ieškovės ir atsakovo santykių, nepilnametės dukters gyvenimas kartu su abiem tėvais neužtikrina vaiko teisės gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje.
14. Nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi tik ieškovės nurodytais argumentais, nevertindamas atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta galima laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium.
16. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, tai yra kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo, be kita ko, saugią aplinką. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, šios apsaugos priemonės taikomos, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti (Klaipėdos apygardos teismo 2019-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-797-730/2019, 2019-04-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-655-1092/2019).
17. Ieškovės pagrindiniai motyvai (argumentai) taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones buvo tai, jog tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai, kurie gali turėti neigiamos įtakos nepilnametės dukters ir interesams, todėl ieškovės bei nepilnametės dukters gyvenimas sutuoktinių bute yra neįmanomas. Be to, atsakovas tyčia blogina buto būklę, ginčo bute gyvena su kita moterimi, todėl ieškovė su dukra buvo priverstos išsikraustyti į ieškovės motinai priklausantį butą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš byloje esančių duomenų, matyti, jog atsakovas turi kitą gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame galėtų gyventi. Tuo tarpu iš byloje esančios Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados nustatyta, jog ieškovės motinos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu glaudžiasi ieškovė su dukra, nėra tinkamos bei pritaikytos nuolatiniam miegojimui lovos, nėra drabužių spintos ir tinkamo rašomojo stalo nepilnametei atlikti namų darbus. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovas, yra su patogumais, įrengtas (1 t., b. l. 163-164). Dėl išdėstyto, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog sutuoktiniams priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų tinkamesnė vieta gyventi ieškovei su dukra.
19. Akcentuotina ir tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, todėl gyvenimas tokioje aplinkoje nėra tinkamas šalių nepilnametei dukrai ir jos psichologinei raidai. Teismas taip pat atmeta atsakovo atskirojo skundo argumentus, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas darytų neigiamą įtaką nepilnametei dukrai. Byloje esančioje Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog atsakovas pripažįsta, kad naudoja fizinį smurtą prieš nepilnametę dukrą, tačiau, atsakovo manymu, tai yra viena iš auklėjimo priemonių (1 t., b. l. 163-164). Minėtos aplinkybės dar kartą patvirtina, jog šalių gyvenimas viename bute kartu su nepilnamete dukra, pažeistų vaiko teises į saugią gyvenamąją aplinką.
20. Atsakovo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog iš buto yra išnešti beveik visi baldai, buitinė technika, išmontuota virtuvė, savaime nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, kadangi nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi byloje nustatyta aplinkybė, jog šalys konfliktuoja, todėl šalių gyvenimas viename bute kartu su nepilnamečiu vaiku sudarytų prielaidas pažeisti jo interesus (žr., 19 punktą).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaikų interesams, tačiau kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nėra ginčą išspręsti iš esmės, o nagrinėjamu atveju jos turi laikinai sureguliuoti specifinę ginčo situaciją. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti asmeninius neturtinius vaiko interesus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali apsaugoti asmeninius neturtinius nepilnamečio vaiko interesus ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jas panaikinti, remiantis apelianto nurodytais argumentais, nėra pagrindo.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo iš esmės, todėl plačiau nepasisako dėl šalių argumentų, kas, ieškovas ar atsakovė, minėtus tarpusavio konfliktus pradeda, pradėjo ir yra dėl jų kaltas, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (lot. res iudicata) galios.
23. Pažymėtina ir tai, jog šalių ir jų nepilnamečio vaiko santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaiku. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaiko ateitį, abu tėvai vaikui yra labai reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaiką auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu.
24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apelianto J. R. (J. R.) atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-06 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.