- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-797-730/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. R., trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, padalyti turtą bei prievoles kreditoriams, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu sutinka iš dalies.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus A. R. ir netrukdyti ieškovei ir šalių nepilnamečiam sūnui naudotis visu namu, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šalių santykiai yra labai įtempti, ieškovės kreipimasis dėl santuokos nutraukimo nulemtas atsakovo netinkamo elgesio ir smurto, atsakovas grasina ieškovei, jog ji pasigailės dėl savo veiksmų jam inicijuodama baudžiamąjį persekiojimą, todėl kyla reali grėsmė jos ir jos nepilnamečio vaiko ramiam, saugiam gyvenimui, todėl būtina apginti nepilnamečio vaiko ir jos interesus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė siekdama realizuoti savo teises į privatų gyvenimą ir poilsį, įrodinėdama atsakovo necivilizuotą elgesį, per minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą santuokos nutraukimo byloje siekia nepagrįstai apriboti atsakovo teisę naudotis jam teisėtai priklausančia 1/2 dalimi gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendis ir atsakovas išteisintas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 31 d. (23.39 val.) parašyta SMS žinutė yra susijusi su tuo, kad ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai naudoja baudžiamosios teisės normas, siekdama jį melagingai įskųsti bei apkalbėti, tai yra pranešė apie nebūtą nusikaltimą. Ieškovė veikia pagal iš anksto apgalvotą ir kruopščiai sudėliotą planą, siekdama kuo greičiau užvaldyti likusią dalį gyvenamojo namo ir apriboti galimybę atsakovui bendrauti su sūnumi.
4. Pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, išvadas, neturėdama duomenų apie atsakovui iškeltą baudžiamąją bylą ir dėl jo priimtą apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį, negali pateikti išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovą iki teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), netrukdyti ieškovei ir šalių nepilnamečiam sūnui A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), naudotis visu namu, adresu (duomenys neskelbtini). Pagrindiniai nutarties motyvai:
5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės interesų apsaugos nurodė, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir atsakovui sulaukus palankaus jam teismo procesinio sprendimo atsakovas pradėjo grasinti ieškovei, kad ji pasigailės už viską, ką jam padarė, kaip tenka suprasti – dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, dėl ko buvo inicijuota baudžiamoji byla. Kaip matyti iš pridedamo šalių susirašinėjimo, atsakovas reiškia pretenzijas dėl patekimo į namą – liepia ieškovei ruošti namo raktus, taip pat grasina, kad ieškovė pasigailės dėl savo veiksmų. Vertinant bylos duomenis, esant tokiai situacijai ir atsakovo veiksmams, labiau tikėtina, kad atsakovas gali siekti pakenkti ieškovei, taip pat ir kartu gyvenančiam nepilnamečiam vaikui, trukdyti ieškovei su nepilnamečiu vaiku ramiai ir saugiai gyventi.
5.2. Pirmosios instancijos teismas dėl prioritetinių vaiko interesų nurodė, kad šalių santykiai konfliktiški, šalys negali gyventi kartu, jiems gyvenant kartu didėja tiek fizinės, tiek moralinės žalos abiem šalims atsiradimo (padidėjimo) tikimybė. Nors nepilnamečio vaiko tėvai turi paisyti vaiko interesų ir siekti užtikrinti jo teises į saugią aplinką, sudarančią galimybes jam visapusiškai vystytis, šalių konfliktus neabejotinai mato (ir (ar) gali matyti) jų nepilnametis vaikas. Dėl to šalių nepilnametis vaikas gali patirti psichologinių išgyvenimų ir sukrėtimų, kurie gali neigiamai paveikti jo psichologinę būseną ir raidą.
5.3. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo interesų nurodė, kad atsakovo argumentas, kad bus pažeisti jo interesai, nes yra varomas iš namų, yra nepagrįstas. Nustatė, kad atsakovas nuolatos gyvena ir dirba Norvegijoje. Ieškovė nurodo, kad gyvena jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė niekaip nepažeis atsakovo interesų. Vien tai, kad atsakovas, trumpam grįžęs į (duomenys neskelbtini), negalės apsistoti nurodytame name, įvertinus taip pat ir galimą šalių neigiamo bendravimo būnant kartu poveikį nepilnamečiam vaikui, nesudaro pagrindo šiuo atveju atsisakyti taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas A. R. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės 2019 m. sausio 7 d. prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Apeliantas nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Teigia, kad teismas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė pateikė objektyviai pagrįstus duomenis apie jai kylančią grėsmę bei galimą vaiko interesų pažeidimą. Nurodo, kad ieškovė pateikė daug deklaratyvių, formalių bei visiškai nepagrįstų pamąstymų apie tai, kas, jos manymu, turėtų būti ateityje, kai teisme prasidės bylos nagrinėjimas iš esmės. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose ir žodžiu yra išreiškęs pageidavimą matytis bei bendrauti su savo vaiku ir gauti savo lūkesčius atitinkančią piniginę kompensaciją iš ieškovės už jam priklausančią 1/2 dalį gyvenamojo namo.
6.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad institucija, teikianti išvadą, neturi jokių duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį šeimoje, nes nėra gavusi šalių (šalies) pareiškimo dėl smurto artimoje aplinkoje. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje teismas turėjo įsitikinti, kad apeliantas prieš ieškovę vartojo fizinį ar psichologinį smurtą, kuris galėjo (gali) turėti įtakos kartu gyvenančiam nepilnamečiam vaikui. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys kartu negyvena, apeliantas, ieškovės teigimu, yra išvykęs į užsienį. Tokiu atveju galima teigti, kad kiekvienas iš šeimos narių turi po atskirą gyvenamąją vietą, dėl to būna mažiau konfliktinių situacijų.
6.3. Apeliantas nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad apeliantas atvykdamas į šalims priklausantį jungtinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą pažeidė ar pažeis atsakovės interesus. Be to, nepateikti įrodymai, kad apelianto elgesys keltų grėsmę atsakovei ir šalių nepilnamečio vaiko interesams, todėl įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi nuo atsakovės ir jų mažamečio vaiko nėra pagrindo. Teigia, kad atsakovės nurodytos aplinkybės apie tai, jog apeliantas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o vėliau visiškai išteisintas, neabejotinai charakterizuoja apeliantą kaip asmenį ir gali turėti įtakos nagrinėjant šalių santuokos nutraukimo bylą iš esmės, tačiau šios aplinkybės ir atsiųsta jai SMS žinutė negali būti pagrindu apeliantą įpareigoti gyventi skyrium nuo atsakovės ir jų vaiko.
Atsiliepimas
7. Ieškovė A. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovė nurodo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo sąlygotas to, kad byloje šalys kelia klausimą dėl vienas kito kaltės dėl santuokos iširimo ir šiuo metu tarp šalių santykiai labai įtempti. Ieškovė kreipėsi dėl santuokos nutraukimo būtent dėl apelianto netinkamo elgesio ir smurto, dėl ko apeliantui buvo iškelta baudžiamoji byla. Būtent išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir atsakovui sulaukus palankaus jam teismo procesinio sprendimo apeliantas pradėjo grasinti ieškovei, kad ji pasigailės už viską, ką jam padarė. Nurodo, kad apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, o pakanka įsitikinti, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
7.2. Ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai konstatavo, kad iš ieškovės pridėto šalių susirašinėjimo matyti, kad apeliantas reiškia pretenzijas dėl patekimo į namą – liepia ieškovei ruošti namo raktus, taip pat grasina, kad ieškovė pasigailės dėl savo veiksmų. Vertinant bylos duomenis, esant tokiai situacijai ir apelianto veiksmams, labiau tikėtina, kad apeliantas gali siekti pakenkti ieškovei, taip pat ir kartu gyvenančiam nepilnamečiam vaikui, trukdyti ieškovei su nepilnamečiu vaiku ramiai ir saugiai gyventi. Nurodo, kad apelianto pasisakymas „o už visą tai, ką man padarei, oi pasigailėsi“ reiškia, jog apeliantas ketina kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl ieškovės ir net į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
7.3. Ieškovė nurodo, kad apelianto noras bendrauti su vaiku ir teisė gauti piniginę kompensaciją skundžiama nutartimi nėra apribotos – atsakovui taikytas įpareigojimas gyventi skyrium ir netrukdyti ieškovei su vaiku naudotis ginčo namu neturi jokios įtakos nei atsakovo, kaip tėvo, teisėms, nei turto padalijimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 320 straipsniai).
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis apeliantas įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų nepilnamečio vaiko, netrukdyti jiems naudotis visu namu. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų ir ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovo veiksmų gali kilti grėsmė ieškovei ar jų nepilnamečiam vaikui. Nurodo, kad teismas vadovavosi iš esmės deklaratyviais, formaliais ir nepagrįstais ieškovės teiginiais. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju santykiai su apeliantu yra konfliktiški, pažymi, kad teismui išteisinus apeliantą jis pradėjo grasinti ieškovei. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė proceso teisės normas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas šeimos bylose išdėstytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, jas teismas gali taikyti CPK 144 straipsnio pagrindu. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium ir CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktu įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, tai yra kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, ši apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti.
12. Ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad apeliantas grasina ieškovei ir nori patekti į gyvenamąjį būstą ir pakenkti ieškovei, kurioje gyvena ir šalių nepilnametis vaikas. Toks apelianto galimas elgesys, pasak ieškovės, ją ir nepilnametį vaiką gali priversti jaustis nesaugiai, gyventi įtampoje ir baimėje.
13. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-557/2018 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį išteisindamas apeliantą dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant dėl ieškovės ir apelianto nurodytų argumentų dėl grėsmės ieškovei, nurodytų prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendyje pažymėta, kad apelianto versija, kad konflikto su nukentėjusiąją metu jis nesmurtavo prieš sutuoktinę, byloje surinktais įrodymais nėra iki galo paneigta. Įvertinus šią Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje nurodytą aplinkybę ir ieškovei siųstas žinutes (susirašinėjimo medžiagą), kuriose apeliantas nurodė, kad ieškovė pasigailės dėl jos atliktų veiksmų (IV e. tomas, 33–34 e. b. l.), atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, darytina išvada, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir įtempti, su šia aplinkybe sutinka tiek apeliantas, tiek ieškovė.
14. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto ir ieškovės santykiai yra įtempti ir konfliktiški, jie gali sukelti šalių nepilnamečiam vaikui (I e. tomas, 11 e. b. l.) psichologinę įtampą, pakenkti psichologinei būsenai, socialinei raidai, ieškovės bei apelianto konfliktiškas bendravimas gali pažeisti nepilnamečio vaiko teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje, kuriai šalių ištuokos procesas neturėtų daryti įtakos. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo, vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, kaip nurodo apeliantas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečių vaikų ir dalyvaujančių byloje asmenų interesams. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalių santykiai yra konfliktiški, esant rašytinių duomenų (IV e. tomas, 33–34 e. b. l.) apie galimą grasinimą ieškovei, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas įpareigoti apeliantą gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų nepilnamečio sūnaus.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo apelianto teisių suvaržymo kontekste pažymi, kad apeliantas iš esmės atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, kad taikytos laikinosios apsaugos teisės suvaržo jo teises taip, kas sudarytų pagrindą pakeisti taikomą laikinąją apsaugos priemonę, tai yra kad dėl taikomos laikinosios apsaugos priemonės apeliantas neturi gyvenamojo ploto, ir (ar) kitų aplinkybių, pagrindžiančių būtinumą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai, apeliantas atskirajame skunde pasisakydamas dėl šios aplinkybės nurodo, kad kiekvienas iš šeimos narių turi po atskirą gyvenamąją vietą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju taikoma laikinoji apsaugos priemonė nepagrįstai varžo apelianto teises (CPK 17 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju laikinoji apsaugos priemonė įpareigoja apeliantą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir jų nepilnamečio vaiko, tačiau vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl šalių turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 9–15 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.