Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-629-1023/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-04-05
Bylos Nr.: 1-629-1023/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-50210-2020-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vaida Baumilė
Kaltinamasis: O. K., A. C., A. S.
Nukentėjusysis: V. K.
Advokatai: Loreta Daukšienė

Baudžiamoji byla Nr. 1-629-1023/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50210-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.5.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.1.8.15; 1.2.26.2; 2.1.14.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.4.12

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui Andrėjui Klimaševskij,

kaltinamajam O. K.,kaltinamajam A. C.,kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,nukentėjusiajam V. K.,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, nedirba, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį;

A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, baustas administracine tvarka, teistas 2020-01-31 Marijampolės apylinkės teismo pagal LR BK 281¹ str. 1 d. paskiriant baudą 2800 Eur, uždraudžiant naudotis specialia teisia vairuoti kelių transporto priemones 5 metams ir skiriant turto konfiskavimą - automobilio „VW Caddy“, bausmė atlikta, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį;

O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, baustas administracine tvarka, teistas:

1. 2007 m. rugpjūčio 30 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai), 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant bausmės laikotarpiu mokytis, būti namuose nuo 21 val. iki 7 val. ir uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keist gyvenamąją vietą;

2. 2007 m. lapkričio 29 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys epizodai) laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn., įpareigojant bausmės laikotarpiu tęsti mokslą ir būti namuose nuo 21 val. iki 6 val.

3. 2008 m. balandžio 18 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 45 parų areštu;

4. 2009 m. spalio 16 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys epizodai), BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 m.;

5. 2010 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 3 m.;

6. 2010 m. spalio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), BK 187 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 m. 9 mėn., kurią dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2010 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

7. 2014 m. liepos 29 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį - 20 MGL, t. y. 2600 Lt bauda, vadovaujantis BK 65 straipsnio l dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, paskirta galutinė bausmė - 16 MGL dydžio t. y. 2080 Lt bauda. To paties teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartimi 2014 m. liepos 29 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 480 Eur bauda pakeista į 6 paras arešto, bausmė atlikta;

8. 2019 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta 3750 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta sumažinta 2500 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies, 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.

9. 2021-03-15 Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 243 straipsnį skirta 45 parų arešto bausmė, kuri pagal BK 64¹ sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, bausmė atlikta;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. C. 2022 m. kovo 1 d. apie 19 val. 15 min. viešoje vietoje autobusų sustojime prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su A. S. ir O. K., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: beldė į uždarytas viešojo transporto autobuso Nr. 23 duris, vairuotojui jas atidarius, visi įsiveržė į autobusą, reikalavo iš nukentėjusiojo autobuso vairuotojo V. K. juos vežti iki „Express Market“ parduotuvės, V. K. bandant juos pašalinti iš autobuso, A. C. ištempė jį iš autobuso, pargriovė ant žemės, kur visi užpuolikai grumėsi su nukentėjusiuoju, po ko A. C. kojos keliu spyrė V. K. į veido sritį, dėl tokių smurtinių užpuolikų veiksmų po įvykio ant V. K. kūno buvo užfiksuoti tokie kūno sužalojimai: minkštųjų audinių sumušimas kairio žando srityje, paviršiniai odos nubrozdinimai abiejų plaštakų pirštų nugariniuose paviršiuose bei kelių priekinėse dalyse, kraujosruva po nagu ir nago guolyje kairės plaštakos 1 piršte, taip pat užpuolimo metu buvo apgadinta V. K. priklausančio laikrodžio apyrankė, po ko užpuolikams nueinant ir V. K. bandant iškviesti policijos pareigūnus, visi tęsdami konfliktinę situaciją bėgo link nukentėjusiojo, dėl ko nukentėjusysis, jausdamas pavojų savo gyvybei ir sveikatai, buvo priverstas užsidaryti autobuse. Šiais veiksmais A. C. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

2. O. K. 2022 m. kovo 1 d. apie 19 val. 15 min. viešoje vietoje autobusų sustojime prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su A. S. ir A. C., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: beldė į uždarytas viešojo transporto autobuso Nr. 23 duris, vairuotojui jas atidarius, visi įsiveržė į autobusą, reikalavo iš nukentėjusiojo autobuso vairuotojo V. K. juos vežti iki „Express Market“ parduotuvės, V. K. bandant juos pašalinti iš autobuso, A. C. ištempė jį iš autobuso, pargriovė ant žemės, kur visi užpuolikai grumėsi su nukentėjusiuoju, po ko A. C. kojos keliu spyrė V. K. į veido sritį, dėl tokių smurtinių užpuolikų veiksmų po įvykio ant V. K. kūno buvo užfiksuoti tokie kūno sužalojimai: minkštųjų audinių sumušimas kairio žando srityje, paviršiniai odos nubrozdinimai abiejų plaštakų pirštų nugariniuose paviršiuose bei kelių priekinėse dalyse, kraujosruva po nagu ir nago guolyje kairės plaštakos 1 piršte, taip pat užpuolimo metu buvo apgadinta V. K. priklausančio laikrodžio apyrankė, po ko užpuolikams nueinant ir V. K. bandant iškviesti policijos pareigūnus, visi tęsdami konfliktinę situaciją bėgo link nukentėjusiojo, dėl ko nukentėjusysis, jausdamas pavojų savo gyvybei ir sveikatai, buvo priverstas užsidaryti autobuse. Šiais veiksmais O. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje.

3. A. S. 2020 m. gruodžio 25 d. apie 03:30 val. buto svetainėje, adresu (duomenys neskelbtini)-29, Kaunas, nukentėjusiajam E. B. žodinio konflikto metu tyčia du kartus rankos kumščiu trenkė į veido sritį: nosį ir lūpas, ko pasėkoje nukentėjusiajam konstatuotas poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, viršutinės lūpos sumušimas su kraujosruvomis, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais smurtiniais veiksmais sukėlė E. B. fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

4. Be to, A. S. 2022 m. kovo 1 d. apie 19 val. 15 min. viešoje vietoje autobusų sustojime prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su A. S. ir O. K., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: beldė į uždarytas viešojo transporto autobuso Nr. 23 duris, vairuotojui jas atidarius, visi įsiveržė į autobusą, reikalavo iš nukentėjusiojo autobuso vairuotojo V. K. juos vežti iki „Express Market“ parduotuvės, V. K. bandant juos pašalinti iš autobuso, A. C. ištempė jį iš autobuso, pargriovė ant žemės, kur visi užpuolikai grumėsi su nukentėjusiuoju, po ko A. C. kojos keliu spyrė V. K. į veido sritį, dėl tokių smurtinių užpuolikų veiksmų po įvykio ant V. K. kūno buvo užfiksuoti tokie kūno sužalojimai: minkštųjų audinių sumušimas kairio žando srityje, paviršiniai odos nubrozdinimai abiejų plaštakų pirštų nugariniuose paviršiuose bei kelių priekinėse dalyse, kraujosruva po nagu ir nago guolyje kairės plaštakos 1 piršte, taip pat užpuolimo metu buvo apgadinta V. K. priklausančio laikrodžio apyrankė, po ko užpuolikams nueinant ir V. K. bandant iškviesti policijos pareigūnus, visi tęsdami konfliktinę situaciją bėgo link nukentėjusiojo, dėl ko nukentėjusysis, jausdamas pavojų savo gyvybei ir sveikatai, buvo priverstas užsidaryti autobuse. Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje.

Baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys

5. Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Dėl pirmojo įvykio parodė, kad buvo susirinkę švęsti Kūčių, buvo išgėrę alkoholio, tai buvo naktis gruodžio 25 d. galėjo būti 3 val. nakties, adresas (duomenys neskelbtini), buto numerio nepamena, ten gyveno B. draugas. Buvo neblaivus, sudavė du kartus B., du kartus su kumščiu trenkė į nosį, galėjo pataikyti ir į lūpas. Mano, kad galėjo jį sužeisti. Labai neatsakingai vertina savo poelgį ir labai gailisi. Dėl viešos tvarkos sutrikdymo parodė, kad A. C., O. K., O. M. ir jis ėjo į parduotuvę ir pamatė autobusą, pagalvojo, kad juos paveš. Buvo apsvaigę nuo alkoholio. Autobusas nežino ar pagal grafiką turėjo važiuoti. Jie įžūliai prašė vežti, juokėsi. Vairuotojas matė, kad jie apsvaigę ir paprašė išlipti, tačiau jie nelipo iš autobuso. Konfliktas įvyko, kai vairuotojas jų reikalavo išlipti iš autobuso, bet jie toliau juokavo, nelipo, todėl vairuotojas norėjo juos išstumti iš autobuso. Ir jis išstūmė, nes jie buvo ant slenksčio, ir labai lengvai jis galėjo tai padaryti. Vairuotojas su stūmimu pats buvo ištemptas iš autobuso. Tada prasidėjo kivirčas, adrenalinas apėmė. Buvo pasimetęs, pamatė, kad O. M. pradėjo verkti ir nuėjo pas ją, o ką kiti veikė jis nežino. Ant žemės jis nebuvo nukritęs, nemušė vairuotojo. Kai vairuotojas buvo lauke jis nematė, ką draugai darė su vairuotoju. Dėl vairuotojo sužalojimų – galbūt įvyko muštynės, kol jis buvo su M.. Konfliktavo nepamena kaip, ar žodžiais, nes jis buvo su O., jis stovėjo kokie 5 metrai nuo autobuso, todėl ką kiti darė jis nematė. Jis nematė ar buvo grumtynės. Nepamena ar skyrė draugus nuo vairuotojo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje policijos pareigūnai jokio spaudimo nedarė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teisme kaltinamasis A. S. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, viskas teisingai buvo užrašyta apklausos protokole (3 t., b. l. 34-35).

6. Kaltinamojo A. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kuomet jis parodė (3 tomas, b. l. 126-129), kad 2022-03-01 atsimena, kad apie vidurdienį jis kartu su savo drauge O. M. nuvyko į svečius pas jo draugą O. K. į namus, tačiau kadangi buvo pirmą kartą, adreso nežino. Kartu dar buvo A. C.. Būnant pas O. namuose vartojo alkoholį, t. y. gėrė degtinę. O. vienintelė alkoholio nevartojo. Begeriant alkoholį, jis baigėsi ir tuo metu visi nusprendė eiti iki parduotuvės „Expres market“. Einant iki parduotuvės, pamatė stovintį galinėje autobusų stovėjimo stotelėje autobusą, kuris buvo tuščias. Autobuso durys buvo uždarytos, pabeldė į duris, jiems autobuso vairuotojas jas atidarė. Atidarius duris visi trys, tai yra jis, O. ir A. įlipo į autobusą ir bendravo su autobuso vairuotojų, kuris sėdėjo už autobuso vairo, vairuotojo sėdynėje. Kiek atsimena, jie pradėjo prašyti vairuotojo, kad šis juos pavežtų iki parduotuvės „Expres market“. Vairuotojas nesutiko jų vežti, kiek atsimena, tuomet susinervino ir pradėjo juos stumti iš autobuso. Asmuo, kurį stūmė arčiausiai, įsikabino į vairuotoją ir jie kartu vienas kitą ištraukė iš autobuso. Kuris konkrečiai buvo, neatsimena, tik atsimena kaip jiems išlipus iš autobuso ir kartu su kitu asmeniu pradėjo grumtis, tuomet jis paėmė vairuotojui už nugaros ir bandė juos atskirti ir tuomet vairuotojas parkrito. Tuomet pastebėjo, kad išsigando O. ir nubėgo iki jos, kuri stovėjo šalimais. Nubėgus prie Otilijos ši jam pasakė, kad vairuotojas su vienu asmeniu vartosi toliau, o kitas stovi šalia, tačiau kuris ką darė, neatsimena. Tai pamatęs, jis vėl pribėgo prie asmenų ir juos išskyrė. Išskyrus asmenis, jie atsistojo ir jie visi pradėjo eiti tolyn nuo autobuso. Kiek atsimena, einant tolyn, asmuo kuris grūmėsi su vairuotoju buvo labai piktas, keikėsi ir vairuotojui kažką sušukus, šis vėl puolė bėgti link jo. Tuomet matė, kaip vairuotojas nubėgo atgal į autobusą ir užsidarė duris. Jie tuomet visi atsitraukė ir ėjo toliau link parduotuvės. Supranta, kad jie patys pirmi viešoje vietoje, būdami neblaivūs visi trys konfliktavo su autobuso vairuotoju, dėl ko vienas iš jo draugų prieš vairuotoją fiziškai smurtavo jį ištempdamas iš autobuso vidaus bei parversdamas ant grindinio. Dėl tokio elgesio labai gailisi, su jam pareikštu įtarimu pilnai ir visiškai sutinka.

7. Kaltinamasis O. K. teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, jog ėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, nuėjo prie 33 autobuso, neatsimena, ar beldė į vairuotojo duris, tačiau vairuotojas atidarė duris, jie užėjo į vidų, prašė vairuotojo, kad nuvežtų iki Express parduotuvės, davė pinigų už bilietą. Jis po 1-2min. turėjo išvažiuoti, arba jei pietūs tai apie 10 min stovi. Jie piktai, provokuojančiai nekalbėjo su vairuotoju. Jis nieko nedemonstravo tada, jokio įžūlumo nebuvo. Vairuotojas nesutiko jų vežti, jis pirmas stūmė, o ne jie jį. Vairuotojas visus stūmė ir tarp tų laiptukų pats užkliuvo. Pripažįsta, kad jie buvo apsvaigę nuo alkoholio, bet jis iš karto nervavosi, nenorėjo jų vežti, gal reikėjo lauke jiems dar pabūti, nes jis ten sukasi, ir vėl į stotelę važiuoja, ten tikrai neilgai laukia. Pats vairuotojas konfliktiškas, jis išprovokavo šitą situaciją. Tai pasireiškė tada, kai sakė, kad susimokėsim už bilietą ir atsisėsim, tačiau vairuotojas nesutiko, pasakė išlipti, bet nepiktuoju, jis matyt pamatė, kad jie išgėrę ir neleido, gal kiti draugai kažką pasakė. Vairuotojas pats išstūmė C. iš autobuso ir parkrito pats vairuotojas. C. nespyrė vairuotojui į veido sritį. Nematė, kad buvo trenka vairuotojui. Nebuvo trenka vairuotojui. Nežino, kad vairuotojas po to įvykio neišvažiavo dirbti. Gailisi, kad viskas įvyko. Pasilieka prie ikiteisminio tyrimo parodymų (4 t., b. l. 158-159).

8. Kaltinamojo O. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kuomet jis parodė (3 tomas, b. l. 86-88), kad 2022-03-01 pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), į svečius atvažiavo jo draugai A. S. ir A. C., A. pas jį namuose buvo kartu su savo panele O., kurios pavardės nežino. Jo namuose jokių kitų asmenų nebuvo. Namuose vartojo alkoholį, ką gėrė ir kiek valandų buvo, tikrai neatsimena. Kelintą valandą jie pas jį į namus atvyko taip pat negali pasakyti, kadangi neatsimena. Begeriant alkoholį, jis baigėsi ir tuo metu visi nusprendė eiti iki parduotuvės esančios (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę nepateko, kadangi parduotuvė jau nebedirbo. Visi buvo neblaivūs, tik ar O. buvo neblaivi, atsakyti negali, nes nežino, ar ji gėrė alkoholį, neužfiksavo ir tai atsakyti negali. Jiems nepatekus į parduotuvės vidų, nusprendė eiti namo ir pamatė stovintį autobusų stovėjimo stotelėje 23 numeriu pažymėtą autobusą, autobuse ar buvo keleivių, atsakyti negali, kadangi nematė. Ar autobuso durys buvo atviros ar uždaros, neatsimena, tačiau jau atsimena, kad visi trys: jis A. ir A. įlipo į autobusą ir bendravo su autobuso vairuotojų, kuris sėdėjo už autobuso vairo, vairuotojo sėdynėje. Ką kalbėjo, tiksliai neatsimena, bet lyg jie prašė, kad parvežtų juos namo. Ką jis pats asmeniškai su autobuso vairuotoju kalbėjo, neatsimena, o ką kalbėjo draugai, taip pat neatsimena. Įvykus žodiniam konfliktui tarp jų ir vairuotojo, tačiau neatsimena koks ir dėl ko, matė, kaip A. iš autobuso vairuotojo sėdynės ištempė į lauką autobuso vairuotoją, jis iš autobuso išlipo, A. taip pat iš autobuso išlipo, A. tuo metu buvo aršus, jis su autobuso vairuotoju koliojosi, jį keikė. A. tempiant vairuotoją iš autobuso į lauką, abu iš jo iškrito ir parkrito ant grindinio šalia autobuso durų. Ar jie grūmėsi ar mušėsi, jis nematė, tačiau jis asmeniškai vairuotojo nemušė, nespardė ir nelietė net pirštu. A. kiek matė ir atsimena lyg vairuotojo taip pat nemušė, tarp jo ir vairuotojo jokių grumtynių nebuvo. Tačiau jis pačiame žodiniame konflikte su vairuotoju dalyvavo ir konfliktavo, bet koks jis buvo, šiai dienai neatsimena, negali įvardinti ką ir kokius žodžius vairuotojo išsakė, konfliktavo žodžiu tiek autobuse tiek kieme prie autobuso. Kaip A. atsistojo nuo grindinio visi trys nuėjo nuo autobuso, kur buvo autobuso vairuotojas iškarto po įvykio, neatsimena, bet lyg jis įlipo į autobuso vidų, po kurio laiko jis išlipo ir ėjo link jų kalbėdamas telefonu, kiek suprato, jis kalbėjo su policija. Kol ėjo nuo autobuso link kitos šalimai esančios parduotuvės, staiga A. susinervino ir puolė bėgti atgal link autobuso vairuotojo, jis bėgo iš paskos tikslu sulaikyti Aurelijų, tačiau autobuso vairuotojas įlipo į autobuso vidų ir užsidarė autobuso duris, todėl nieko neįvyko. Iš paskos bėgo ir jis, nes norėjo A. pasakyti, kad baigtų daryti nesąmones. T. A. nelabai jo klausė. Supranta, kad jie patys pirmi viešoje vietoje, būdami neblaivūs visi trys rėkavo, triukšmavo bei konfliktavo su autobuso vairuotoju, dėl ko vienas iš jo draugų prieš vairuotoją fiziškai smurtavo jį ištempdamas iš autobuso vidaus bei parversdamas ant grindinio. Dėl tokio elgesio labai gailisi, su jam pareikštu įtarimu pilnai ir visiškai sutinka. Kur buvo O. viso konflikto metu, jis nežino, nekreipė į ją dėmesio, tačiau ji kiek atsimena su jais į parduotuvę ėjo ir po įvykio grįžo su jais pas jį į namus. Autobuso vairuotojo norėtų atsiprašyti.

9. Kaltinamasis A. C. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad viskas vyko 2022 m. kovo 1 d. apie 19 val. Domeikavos kaime, viešoje vietoje - autobusų aikštelėje, buvo neblaivus. Ten buvo O. M., A., O. ir jis. Pripažįsta, kad iš jo pusės buvo nepagarba aplinkai ir visuomenei. Priėjo prie autobuso, pasibaladojo, klausė ar paveš iki Express parduotuvės, tai buvo klausimas – ne reikalavimas. Niekas nerėkė ant vairuotojo. Jis turėjo važiuoti, bet nevažiavo. Jie sakė „labas vakaras, ar galit pavežti iki parduotuvės“, o jis atsakė piktai, nepagarbiai lyg būtų sakęs „dinkit iš čia“ ar kažką panašaus. Ir pasakęs stūmė iš autobuso. Visi buvo autobuse, kai vairuotojas stūmė. Mergina nebuvo įlipusi į autobusą, gal todėl, kad pamatė, kad konfliktas prasideda, vairuotojas gal pradėjo rėkauti ir ji suprato, kad konfliktas ir nelipo. Autobuse O. priekyje jo buvo ir pasitraukė, kai vairuotojas norėjo juos išstumti iš autobuso, o jis jau krisdamas paėmė už rankos vairuotojui ir taip gavosi, kad abu iškrito. Vairuotojas pats stūmė jį, o jis jam paėmė už rankos ir abu iškrito, ir tiesiog atsistojo ir nieko nedarė, neatsimena, kad būtų spyręs iš kelio. Kai nugriuvo grumtynių nebuvo, jokių veiksmų iš jo pusės nebuvo, tik puolė ir iškarto atsistojo, tuo metu vairuotojas dar gulėjo užsiėmęs už galvos. Sužalojimai ant nukentėjusiojo dėl to, kad iškrito iš autobuso. Jie nueidinėjo, bet vairuotojas kažką pasakė ir tada jis bėgo atgal link vairuotojo, gal pagąsdinti norėjo. Kai jie bėgo link jo, jis atsistojo ir nuėjo iki autobuso ir užsidarė autobuse. Blaivas šitaip nebūtų elgęsis. Niekas nespardė, jis netrenkė vairuotojui į veidą, čia policijos prirašyta. Duodant parodymus, jautė psichologinę prievartą. Ikiteisminio tyrimo parodymų nepripažįsta, nedavė jam skaityti, sakė pasirašyk ir viskas. Pareigūnas ne viską perskaitė. Kardomosios priemonės neišvykti, jis nebuvo pasirašęs (4 t., b. l. 159).

10. Kaltinamojo A. C. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kuomet jis parodė (3 tomas, b. l. 34-37), kad 2022 m. kovo 1 d. maždaug nuo 17 val. jis buvo pas draugą O. K., kuris gyveną (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nežino. Kartu dar buvo A. pravarde G. ir A. draugė O. M.. Būnant pas O., jie gėrė alkoholį, t. y. trauktinę „Žalios 999“. Išgėrė apie 2 butelius. Kiek atsimena, O. alkoholio nevartojo tik buvo kartu. O. pažįsta apie 2 metus, su juo susipažino (duomenys neskelbtini) per bendrus draugus. Su A. pažįstami apie 7 metus, su kuriuo susipažino, taip pat per bendrus pažįstamus. Su O. bendrauja dažnai, nes dirbo viename darbe, o su A. bendrauja retai, nes jis gyvena kitame mieste, kiek jam žinoma (duomenys neskelbtini) su drauge O., tačiau tą dieną buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) ir svečiavosi pas O.. Išgėrus visą turėtą alkoholį, apie 19 val. nusprendė eiti į netoliese esančią parduotuvę nusipirkti maisto ir dar alkoholio. Jiems visiems einat iki parduotuvės, kuri buvo (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nežino, tik žino, kad šalia yra galinė autobusų stotelė. Priėjus prie parduotuvės, pastebėjo, kad stotelėje stovi autobusas, todėl jis pasiūlė kartu buvusiems draugams važiuoti su autobusu iki netoliese esančios parduotuvės „Expres market“. Priėjus prie autobuso priekinių durų, šios buvo uždarytos, tačiau viduje matė sėdintį vairuotoją. Jis pabeldė į autobuso duris ir jas vairuotojas atidarė. Tuomet jie visi trys įlipo į autobuso vidų, tuo tarpu O. liko stovėti lauke. Kiek pamena, O. pradėjo kalbėtis su vairuotoju, tačiau apie ką kalbėjo, neatsimena. A. tuo metu stovėjo šalia O.. Kiek atsimena, Ovidijui bekalbant su vairuotoju, tarp jų kilo žodinis konfliktas ir kažkuriuo momentu atsimena, kaip autobuso vairuotojas atsistojo ir iš autobuso išstūmė O. ir A.. Tai pamatęs, jis iškarto sugriebė vairuotoją ir ištempė iš autobuso. Ištempiant autobuso vairuotoją iš autobuso, kiek atsimena, jie parvirto ant žemės ir įvyko trumpos grumtynės tarp jo ir vairuotojo. Grumtynės vyko trumpai, viskas įvyko labai greitai, būdami ant žemės, vienas kitą persivertė, po to abu atsistojo. Kiek atsimena, jis atsitraukė nuo vairuotojo, po to vėl priėjęs vieną kartą trenkė, greičiausiai iš rankos vairuotojui į veidą, kur tiksliai pataikė, neatsimena. Neprisimena, kad būtu spyręs vairuotojui į veidą ir nematė, ar tai galėjo padaryti kiti. Grumtynių metu jis pas vairuotoją ant rankos matė laikrodį ir sutinka, kad grumtynių metu galėjo jis būti apgadintas, tačiau nori paaiškinti, kad į laikrodį nesikėsino, padarytą žalą sutinka atlyginti. Jis tiksliai visų aplinkybių neatsimena, nes buvo neblaivus, jautėsi stipriai apsvaigęs. Ką grumtynių metu darė O. ir A., jis nematė. Po konflikto jie visi nuėjo toliau link parduotuvės, kur nusipirko alkoholio, t. y. trauktinės „žalių 999“ ir vėl visi kartu grįžo atgal pas O. į namus. Viso vakaro metu apie konfliktą su autobuso vairuotoju nesikalbėjo ir ta tema nebendravo. Išgėrus turėtą alkoholį visi nuėjo miegoti, o ryte visi išsiskirstė. Iki šios dienos su A. susitikęs nebuvo ir nebendravo. Su O. bendrauja nuolatos, nes dirba tą patį darbą. Autobuso vairuotoją matė pirmą kartą, jo nepažįsta. Dėl jam pareikšto įtarimo jis kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, pasižada naujų nusikaltimų nedaryti. Tik nepripažįsta tos aplinkybės, kad spyrė vairuotojui į veidą, nes to neprisimena ir nemano, kad taip galėjo padaryti.

11. Liudytoja M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu buvo vyr. tyrėja, atliko apklausą. Apklausa atlikta įprastai, apklausų kambaryje, buvo du žmonės, jis kalbėjo, o ji rašė, žmogus perskaitė ir pasirašė. Ji visada garsiai perskaito ką parašo ir duoda dar žmogui paskaityti. Pirmiausiai papasakojo, po to viskas užrašyta. Iš visų pusių kameros, jokio spaudimo nebuvo daryta, dėl rūsio ji nieko nesakė, jokio rūsio nėra.

12. Liudytojas A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atlikinėjo A. ir A. apklausas, ji nesiskyrė nuo visų apklausų. Atvežė asmenis, jam buvo paskirta atlikti apklausą. Spaudimas ir psichinė prievarta nebuvo naudota, grasinta nebuvo. Apklausa vyksta tokiu būdu: susėda vienas prieš kitą, jis prašo, kad papasakotų viską ką žino apie įvykį. Protokolas surašomas iš apklausiamų asmenų žodžių, patys nieko neprideda. Iš pradžių jis perskaito, tuo pat metu susižiūri klaidas, po to atspausdinu ir duodu dar kartą perskaityti ir pasirašyti. Visada asmenis informuoja apie kardomąsias priemones. Nusiskundimų nebuvo iš jų pusės, bendravo normaliai. Jeigu asmuo turi kažką papildyti, pačiame atspausdintame protokole jau neleidžiama papildyti, tada rašomas papildomas apklausos protokolas. Išreikšti noro papildomai parašyti nebuvo šiuo apklausų metu. Yra kameros apklausos kambaryje.

13. Liudytoja O. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kokia data buvo neprisimena, bet buvo O. bute, vyrai gėrė, buvo apsvaigę. Vakare ėjo į parduotuvę dar alkoholio pirkti, parduotuvė buvo prie stotelės. Vairuotojo užkalbinimas – buvo tikslas pajuokauti, linksmumas buvo. Bet viskas peraugo į pyktį autobuse. Jie pabaladojo į duris, kuris – neprisimena, vienas iš kaltinamųjų, bet ne ji. Kažkuris paprašė vairuotojo, kad pavežtų, ji tada nuėjo toliau nuo autobuso. A., O., A. buvo neblaivūs, ji buvo blaivi. Vairuotojui siūlė pinigų, pokalbis vyko juokaujant, bet tonas vairuotojo ir trijų kaltinamųjų pasikeitė kai prasidėjo susistumdymas. Po to įvyko konfliktas, vairuotojas bandė pastumti, visi trys buvo autobuse. Ji nebuvo įlipusi, bet per langą autobuso matė. Vairuotojas stūmė iš karto visus, bet ir patį vairuotoją į lauką išstūmė, ji tada išsigando, apsisuko ir pradėjo eiti. Tada atėjo A. pas ją, kad neverktų prašė. Tada ji atsisuko ir pamatė, kad vairuotojas ant žemės ir vienas iš kaltinamųjų O. arba A., viso du žmonės buvo ant žemės, o A. buvo su ja. Vyko grumtynės ant žemės. Jie tada atbėgo iki jų, sako bėgam, nes kviečia policiją. Jie nuėjo iki parduotuvės ir ėjo namo. Jeigu ir grįžo kuris nors iš jų iki vairuotojo tai ji nematė, nes akyse tik ašaros buvo.

14. Nukentėjusysis V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė (5 t., b. l. 121-122), kad 2022 m. kovo 1 d. dirbo autobuso vairuotoju. Kadangi jam pagal grafiką buvo pietų pertrauka, tai jis ilsėjosi netoli galinės stotelės atokiau sustojęs, apie 20-30 metrų nuo stotelės, (duomenys neskelbtini). Atėjo 3 vaikinai, kartu buvo mergina, prie autobuso. Vaikinai beldė į autobuso duris, jis jas atidarė. Kai vaikinai įlipo į autobusą, jis pagal jų elgesį matė, kad jie neblaivūs. Jam sakė „davai veži į pardę, ką tau pinigų nereik, duosim 1,5 euro, ok duosim petakę“. Jis jiems sakė, kad dabar nevažiuos, nes jam pietų pertrauka. Jie nesuprato, vis tiek reikalavo vežti, pasidarė agresyvūs. Jis bandė juos gražiai išprašyti iš autobuso, prašė išlipti, bet jie neklausė, veržėsi vienas gilyn į autobusą, todėl jis stumtelėjo juos, jie griebė už rankovės jam, taip atsidūrė lauke. Buvo grumtynės, vienas iš jų spyrė su keliu į žandikaulį, juto skausmą. Kai jie nueidinėjo pamatė, kad jis skambina telefonu policijai, tai jie grįžo, vijosi jį, bet jis spėjo įšokti į autobusą ir užsidaryti duris. Tada jie nuėjo. Jis skambino į BPC, atvažiavo ir apsauga ir policija. Autobusas neišvažiavo į reisą dėl šio įvykio. Palaiko civilinį ieškinį, jam baimė išlikusi, kuomet iš niekur nieko darbe pradeda tampyt, jautė skausmą, neigiamas emocijas.

15. Iš 2022-03-04 specialisto išvados Nr. G 388/2022(02) matyti, kad V. K. konstatuoti sužalojimai - minkštųjų audinių sumušimai kairio žando srityje, paviršiniai odos nubrozdinimai abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose bei kelių priekinėse dalyse, kraujosruva po nagu ir nago guolyje kairės plaštakos I piršte. Sužalojimai tiek visumoje, tiek vertinant kiekvieną jų atskirai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Minkštųjų audinių sumušimas kairio žando srityje išsivystė nuo vieno poveikio kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti smūgiuojant ranka ar panašiai. Odos nubrozdinimai plaštakų pirštų nugariniuose paviršiuose bei kelių priekinėse srityse išsivystė kontaktuojant su kietu plokščiu paviršiumi ir galėjo išsivystyti griūnant ar panašiai. Šie nubrozdinimai greičiausiai išsivystė nuo kelių poveikių, tačiau neatmetama galimybė, jog tai įvyko vieno griuvimo metu. Kraujosruva kairės plaštakos I piršto nago guolyje ir po nagu išsivystė kieto buko daikto poveikyje ir greičiausiai suspaudžiant piršto galą galiai priminant batu ar panašiai (2 t., b. l. 43-44).

16. 2022-03-04 apžiūros protokolu apžiūrėtas autobuso vaizdo įrašas. Nurodyta, kad atidarius vaizdo įrašą „VLC“ leistuvo pagalba, pav. „2936_1_20220301-191400-193000“ ekrane matomas padalintas vaizdas į dvi dalis, kairėje esantis vaizdas užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameros įrengtos autobuso „MAN“ valst nr. (duomenys neskelbtini), viduje. Dešinėje esantis vaizdas užfiksuotas autobuso „MAN“ valst nr. (duomenys neskelbtini), priekine automobilio kamera. Vaizdo įrašas prasideda, kai vaizdo įrašo dešinės pusės viršuje fiksuojama data ir laikas: 2022-03-01 19:14:00. Kairėje pusėje esančiame vaizdo įraše matome užfiksuotą autobuso „MAN“ valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kabiną, taip pat matome priekines autobuso duris skirtas įlipti ir išlipti žmonėms. Dešinėje pusėje esančiame vaizdo įraše matome dalį (duomenys neskelbtini)., sankryžą esančią kairėje pusėje, viršuje, taip pat priekyje matome (duomenys neskelbtini)., bei asfaltuotą aikštelę su stotele. Dešinėje pusėje matome baltos spalvos pastato kampą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Kauno raj. Tęsiant vaizdo įrašo peržiūrą ties 19:14:16 val. matome iš Bažnyčios gatvės artėjančius keturis asmenis, kurie pasuka į N. gatvę bei artėja link vaizdo stebėjimo kameros esančios autobuso „MAN“ v/n (duomenys neskelbtini) priekyje. Ties 19:14:43 asmenys priartėja prie autobuso, matome keturis asmenis, trys vyrus ir vieną moterį. Moteris apsirengusi baltą prasegtą striukę, raudona palaidine, plėšytus mėlynos spalvos džinsus, balta avalyne, rankose nešasi juodos spalvos rankinę, tamsių žemiau pečių plaukų. Iš paskos eina trys vyrai, kairėje esantis dėvi baltą striukę su išlindusiu juodos spalvos kapišonu, raudonomis kelnėmis, juoda avalyne, trumpų tamsių plaukų. Viduryje esantis vyriškis dėvi juodą striukę bei juodas kelnes, taip pat juodą avalynę, tamsių trumpų plaukų. Dešinėje esantis dėvi juodos spalvos sportinį kostiumą su trimis baltomis juostelėmis ant bliuzono bei kelnių, juodą avalyne, trumpų tamsių plaukų. Tęsiant apžiūrą ties 19:15:16 val. kairėje esančiame vaizdo įraše matome, kaip du vyriškiai prieina prie autobuso priekinių durų ir pasibeldžia, viduje autobuso prie vairo sėdi vairuotojas, kuris naudojasi telefonu. Tuo pat metu dešinėje esančiame vaizdo įraše matyti, kaip trečias asmuo autobuso priekyje apsirengęs sportinį kostiumą rūko. Ties 19:15:18 val. vairuotojas atidaro priekines autobuso duris, tuomet du asmenys įlipa į autobuso vidų, trečiasis asmuo kuris rūkė, prieina jiems iš galo ir stovi lauke. Asmenys pradeda kalbėtis, ties 19:15:31 val. autobuso vairuotojas atidaro viduje esančias apsaugines duris, kurios skiria autobuso keleivius nuo vairuotojo. Vairuotojas atidaręs duris kalbasi su asmenimis, ties 19:16:06 vairuotojas pasiima savo mobilųjį telefoną ir 19:17:01 val. pradeda skambinti, tuo pačiu metu atėję asmenys rankomis mojuoja prieš vairuotoją. Vairuotojas atsisėda į vairuotojo vietą ir kalbasi telefonu, ties 19:18:14 val. arčiausiai esantis juodai apsirengęs asmuo pradeda rankomis mojuoti vairuotojui bei mėginti jį užkabinti, ties 19:18:15 val. vairuotojas stumia viduje esančius du asmenis į lauką, kurie iškrenta iš autobuso, tuomet lauke buvęs asmuo, sportiniu kostiumu, įlipa į autobuso vidų ir sugriebęs vairuotoją, pradeda grumtis, ties 19:18:22 val. visi trys asmenys puola vairuotoją ir jį išsitempia į lauką ir prasideda grumtynės. Tuo pačiu metu dešinėje pusėje esančiame vaizdo įraše matyti, kaip moteris buvusi su vyrais, pradeda nueidinėti už pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. Ties 19:18:45 val. pasibaigia lauke grumtynės, vyriškis raudonomis kelnėmis nueina paskui merginą, likę du vyrai kalbasi su autobuso vairuotoju ir 19:19:00 val. nueina paskui kitus du asmenis už pastato esančio dešinėje. Dešinėje esančiame vaizdo įraše matyti kaip vairuotojas autobuso priekyje vyrams nueidinėjant, kalba telefonu ir vaikšto asfaltuotoje aikštelėje. Ties 19:19:16 val. vyrai užpuolę vairuotoją pasišalina ir vaizdo stebėjimo kamera jų nebemato, nueina N. gatve į dešinę pusę. Vairuotos nueina prie pastato kampo adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj., ir kalbėdamas telefonu stebi kur eina jį užpuolę asmenys. Vairuotojui kalbantis telefonu ir būnant prie stotelės, ties 19:19:39 iš dešinės pusės atbėga juodai apsirengęs vyriškis, kuris rankomis stumia vairuotoją, tuo pat metu atbėga dar vienas vyras juodai apsirengęs, vairuotojas kalbėdamas telefonu pradeda bėgti į autobusą, vyrai vejasi. Ties 19:19:46 val. vairuotojas atbėga į autobuso vidų ir užsidaro duris, lauke likę du juodai apsirengę vyrai nueina ta pačia kryptimi iš kur atėję, t. y už (duomenys neskelbtini), Kauno raj., esančio pastato. Ties 19:20:01 val. užpuolikų vaizdo kameros nebefiksuoja. Vairuotojas išlipa iš autobuso ir nueina į priekį pažiūrėti kuria krypti pasišalino vyrai. Vaizdo įrašas baigiasi 19:30:00 val. (2 t., b. l. 75-77).

17. 2022-03-04 apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad atidarius vaizdo įrašą „VLC“ leistuvo pagalba, pav. „IP Camera6 _ Kameros _ Kameros 20220301192338_20220301192404_1553336“ ekrane matomas vaizdas užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameros adresu N. g. 8, Domeikavos k., Kauno raj. Vaizdo įrašas prasideda, kai vaizdo įrašo kairės pusės viršuje fiksuojama data ir laikas: 2022-03-01 19:23:37. Dešinėje pusėje, apačioje matome pavadinimą „N. g. 8“. Vaizdo įraše matoma pravažiuojama kelio dalis šalia pastato adresu N. g. 8, Domeikavos k., Kauno raj., kelias veda link pastato adresu (duomenys neskelbtini) Vaizdo įraše tamsus paros metas, neapšviesta, vaizdas nespalvotas. Dešinėje pusėje matomi stovintys automobiliai, kurių gamyklinės markės bei v/n nesimato. Tęsiant vaizdo įrašo peržiūra, ties 19:23:41 val. vaizdo stebėjimo kamera užfiksuoja keturis asmenis, einančius kryptimi link (duomenys neskelbtini), pastato. Vienas iš asmenų mojuoja ranka automobiliui, kuris iš galo atvažiuodamas juos apšviečia, rankos gestu rodo, kad automobilis pravažiuotų. Asmenys pasitraukia ir automobilis tamsios spalvos pravažiuoja, gamyklinės markės ar v/n nesimato. Vaizdo įraše matomi keturi asmenys, viena mergina ir trys vaikinai. Mergina apsirengusi šviesiais rūbais, nešasi tamsios spalvos kuprinę. Du vyriškiai apsirengę tamsiais rūbais, vienas jų su sportiniu juodu kostiumu, trimis šviesiomis juostelėmis. Likęs vyriškis apsirengęs šviesiai. Rūbų spalvos nustatyti galimybės nėra, kadangi vaizdo įrašas nespalvotas. Visi keturi asmenys nueina keliu link (duomenys neskelbtini), pastato ir 19:23:50 val. vaizdo stebėjimo kamera asmenų nebefiksuoja. Vaizdo įrašas baigiasi ties 19:23:40 val. 2022-01-03 (2 t., b. l. 79-80).

18. Iš 2022-03-04 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, atidarius bylą pav. „N. 26“, viduje matome įrašytus tris failus, pasirenkame failą pav. „SmartClient-Player.exe“, ekrane atsidaro vaizdo įrašo programa, kuri paleidžia vaizdo stebėjimo kameros įrašą, kuri įrengta adresu (duomenys neskelbtini)., ant daugiabučio pastato. Vaizdo įrašas prasideda, kai vaizdo įrašo dešinės pusės viršuje fiksuojama data ir laikas: 2022-03-01 19:30:41. Vaizdo įraše matome automobilių stovėjimo aikštelę prie pastato adresu (duomenys neskelbtini)., taip pat dešinėje įvažiavimą į aikštelę iš N. gatvės bei dalį N. gatvės. Dešinėje kitoje N. gatvės pusėje, matomi daugiabučiai pastatai. Kairėje pusėje virš aikštelės parkas su medžiais tarp pastatų. Kieme matosi daug transporto priemonių, kurių v/n nesimato. Tęsiant vaizdo įrašo peržiūrą, ties 19:33:18 val. matome ateinančius keturis asmenis, kryptis iš dešinės į kairę, asmuo dėvintis šviesios spalvos striukę, nešasi ant rankų krepšį, kurį perduoda kitam asmeniu, kuris dėvi tamsios spalvos sportinį kostiumą su trimis baltomis juostelėmis. Tęsiant vaizdo įrašo peržiūrą ties 19:33:26 val. asmenys eina per automobilių stovėjimo aikštelę į kairę pusę link parko, pirmas eina vyriškis, tamsių trumpų plaukų, apsirengęs juodos spalvos sportinį kostiumą su trimis baltomis juostelėmis, nešinas tamsios spalvos ant rankų krepšį, iš paskos eina kitas vyriškos lyties asmuo, šviesia striuke bei šviesiomis kelnėmis, trumpų plaukų. Iš paskos vienas šalia kito eina vyras ir mergina, vyras trumpų plaukų, apsirengęs tamsiai, viena ranka neša tamsios spalvos kuprinę, mergina einanti kartu apsirengusi šviesios spalvos striukę, ilgų plaukų. Asmenys praėję stovėjimo aikštelę, nueina per parką esantį tarp pastatų, kryptimi link (duomenys neskelbtini), daugiabučio. Ties 19:33:57 asmenų vaizdo stebėjimo kamera nebefiksuoja, kadangi asmenys užeina už medžių. Tęsiant vaizdo įrašo peržiūra matomas įvairus transporto priemonių bei žmonių judėjimas, tačiau tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. Vaizdo įrašas baigiasi ties 20:35:33 val. 2022-03-01. (2 t., b. l. 82-83).

19. Iš 2022-03-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mechaninis laikrodis, juodos spalvos apyranke. Trumpesnės pusės apyrankė yra įplyšusi. Po laikrodžio stikliuku yra užrašas „Invicta“. Kitoje laikrodžio pusėje matosi sidabrinės spalvos nugarėlė, viduje po stikliuku matosi geltonos spalvos detalė. Daugiau reikšmingų detalių nesimato (2 t., b. l. 91-92).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kvalifikavimo ir vertinimo

20. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

21. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis Nr. 2K-412/2009).

22. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kasacinė instancija ne kartą pasisakė, kad įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007, 2K-563/2009). Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę. Grasinama gali būti tiek konkrečiam nukentėjusiajam, tiek ir grupei žmonių ar neapibrėžtam jų ratui. Vandališki veiksmai – tai betikslis, beprasmis, svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas.

23. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241/2009, 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-377/2010, Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017).

24. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, intensyvumą, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013, 2K-171/2015). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-318/2012).

25. Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamieji A. C. ir O. K., nepripažindami kaltės dėl įvykdyto BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo, neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jų neprisipažinimas padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką vertintinas kaip gynybos būdas, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jų nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius nusikaltimą. Taigi, nors minėti du kaltinamieji savo kaltę neigia, jų kaltė įrodyta kitais byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kaltinamojo A. S. parodymais, rašytine bylos medžiaga, tame tarpe specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolais, fotonuotraukomis, daiktų apžiūros protokolais, filmuota vaizdo medžiaga ir kita bylos medžiaga, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių ir kurių visetas objektyviai pagrindžia kaltinamųjų kaltę.

26. Teismas kaltinamųjų A. C. ir O. K. parodymus duotus teisme vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jų parodymai yra prieštaringi tarpusavyje, viso tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, teisminio nagrinėjimo metu skyrėsi esminėse aplinkybėse nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, be to, jų nepatvirtina, o priešingai juos paneigia bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. C. pripažino, jog smūgiavo nukentėjusiajam, tik neprisiminė, kad tai darė su koja, tuo tarpu teisme apskritai neigė, kad sudavė smūgius. Kaltinamasis A. C. teisme nurodė, jog jis neištempė vairuotojo iš autobuso, o tik pats krisdamas paėmė vairuotojui už rankos ir abu iškrito, tada atsistojo, nieko nedarė, nebuvo jokių grumtynių, jokių veiksmų iš jo pusės nebuvo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu pripažino įvykusias trumpas grumtynes, nurodė, jog ištempiant autobuso vairuotoją iš autobuso, jie parvirto ant žemės ir įvyko trumpos grumtynės tarp jo ir vairuotojo. Kaltinamasis O. K. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog pats vairuotojas juos pirmas stūmė, o ne jie jį, pats vairuotojas stumdamas tarp tų laiptukų užkliuvo, C. nespyrė vairuotojui į veido sritį, nebuvo trenka vairuotojui. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog matė, kaip A. iš autobuso vairuotojo sėdynės ištempė į lauką autobuso vairuotoją, kaip jie abu parkrito ant grindinio šalia autobuso durų, tačiau nematė ar jie grūmėsi ar mušėsi, jis asmeniškai ir A. vairuotojo nemušė, nespardė, vienas iš draugų vartojo fizinį smurtą ištempdamas iš autobuso ir parversdamas ant grindinio. Taigi, minėti kaltinamųjų parodymai laikytini nelogiškais, neracionaliais ir prieštaringais, kuriuos paneigia bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, minėtų kaltinamųjų teisme duoti parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis suklaidinti teismą ir kaip jų gynybinė versija.

27. Kaip nurodyta teismų praktikoje, nors teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, Nr. 2K-228/2014, Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015). Kita vertus, teismų praktikoje yra pasakyta, kad teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, Nr. 2K-274/2008, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-412/2008, Nr. 2K-287/2013, Nr. 2K-107-489/2017, Nr. 2K-7-57-648/2021 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti pakankamai išsamūs, detalūs kaltinamųjų O. K. ir A. C. parodymai atitinka byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, patvirtina kito kaltinamojo A. S., nukentėjusiojo V. K., liudytojų parodymus, rašytinius bylos duomenis, byloje ištirtų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą, todėl teismas minėtais įrodymais vadovaujasi. Tuo tarpu, teisminio nagrinėjimo metu, kaip minėta, kaltinamieji O. K. ir A. C. inkriminuotos veikos aplinkybes, apie kurias ikiteisminio tyrimo metu pakankamai detaliai davė parodymus, nepripažino, kaltę neigė, kas įvertinus bylos duomenų visumą laikytina kaltinamųjų gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.

28. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, vieningi, juos patvirtino kaltinamojo A. S. parodymai, liudytojų parodymai, vaizdo filmuota medžiaga, apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga, todėl teismas jais vadovaujasi, juolab nenustatyta, kad anksčiau su nukentėjusiuoju, liudytojais kaltinamieji būtų turėję konfliktų, pagrindo juos apkalbėti minėti asmenys neturi, todėl teismas neturi pagrindo netikėti minėtais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais. Kita vertus, nukentėjusysis, liudytojai teisme parodymus davė būdami prisiekę, jų parodymai nėra prieštaringi tarpusavyje, priešingai, jie yra atitinkantys ir papildantys vieni kitus, logiški, nuoseklūs, atitinkantys bylos medžiagą.

29. Nukentėjusysis vienareikšmiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė tokias pačias, jam padarytų sužalojimų esmines aplinkybes. Nukentėjusysis nuo pat įvykio pradžios, skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą, nurodė, jog jį užpuolė trys neblaivūs asmenys, sumušė (2 t., b. l. 39). Vėliau, ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, ir ikiteisminio tyrimo apklausose, ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis vienareikšmiškai nurodė, jog trys vaikinai po žodinio konflikto ištempė iš autobuso, pargriovė ant žemės, po ko vyko grumtynės, kojos keliu buvo jam įspirta į kairės pusės veido sritį (2 t., b. l. 9-10, 24-27; 5 t., 121-122). Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio lokalizacijos ir patirtų sužalojimų pavirtina specialisto išvados duomenys, iš kurių akivaizdu, jog nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, jog buvo grumtynės, vienas iš kaltinamųjų spyrė su keliu į žandikaulį, sutampa su teismo medicinos eksperto nustatytu sužalojimų padarymo mechanizmu, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, juolab juos patvirtina bylos duomenų visuma. Tai, kad nukentėjusysis buvo pargriautas ant žemės, po ko vyko grumtynės patvirtina kaltinamojo A. S. parodymai, nukentėjusiojo V. K. parodymai, liudytojos O. M. parodymai, vaizdo medžiaga, apžiūros protokolai. Tai patvirtina ir kaltinamųjų A. C. ir O. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagarsinti teisme. Pažymėtina, kad Specialisto išvadoje konstatuota, jog V. K. padarytas minkštųjų audinių sumušimas kairio žando srityje išsivystė nuo vieno poveikio kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti smūgiuojant ranka ar panašiai; odos nubrozdinimai plaštakų pirštų nugariniuose paviršiuose bei kelių priekinėse srityse išsivystė kontaktuojant su kietu plokščiu paviršiumi ir galėjo išsivystyti griūnant ar panašiai; šie nubrozdinimai greičiausiai išsivystė nuo kelių poveikių, tačiau neatmetama galimybė, jog tai įvyko vieno griuvimo metu. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta minėta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis.

30. Byloje įrodymų visuma (nuoseklūs, išsamūs, neprieštaringi nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, apžiūros protokolai, vaizdo medžiaga) patvirtina tai, kad kaltinamieji įvykio metu elgėsi įžūliai, o būtent kaltinamųjų veiksmai: įsiveržimas į autobusą, agresyvus reikalavimas vežti, ištempimas iš autobuso ir pagriovimas ant žemės, grumtynės, spyris nukentėjusiajam į veido sritį, sukeliant nukentėjusiam fizinį skausmą bei padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, vėliau tęsiant konfliktinę situaciją bėgimas link nukentėjusiojo, kuris buvo priverstas užsidaryti autobuse dėl pavojaus gyvybei ir sveikatai, kaip nurodė teisme pats kaltinamasis A. C. bėjo link nukentėjusiojo siekiu pagąsdinti, pripažįstami įžūliais veiksmais.

31. Byloje nenustatyta nukentėjusiojo aktyvių veiksmų, sukėlusių jo ir kaltinamųjų tarpusavio konfliktą, priešingai, akivaizdu, kad būtent kaltinamieji inicijavo žodinį konfliktą, ėmėsi aktyvių aukščiau nurodytų veiksmų, jiems užsibrėžtai siekiant savo tikslo, jog autobuso vairuotojas juos vežtų nepaisant, kad pagal grafiką autobusas neturėjo važiuoti ir nepaisant autobuso vairuotojo pietų pertraukos, nereaguojant į šiuos vairuotojo išaiškinimus dėl pietų pertraukos, jie įsiveržė į autobusą, agresyviai ir įžūliai reikalavo vežti, jų veiksmai buvo nukreipti ne tik į nukentėjusįjį, bet ir į viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymą, kuomet kilęs konfliktas su nukentėjusiuoju peržengė tarp šių asmenų kilusio konflikto ribas, sukėlė vairuotojui išgąstį ir baimę, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą, nutraukė autobuso vairuotojo ir kartu šio viešojo transporto darbą, sutrikdė normalią autobusų įmonės veiklą.

32. Nustatyta, jog nusikalstamą veiką kaltinamieji atliko veikdami bendrininkų grupėje. Pažymėtina, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais) bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011, 2K-271-303/2016). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji visi įsiveržė į autobusą, reikalavo vežti, A. C. ištempus vairuotoją iš autobuso, vykstant grumtynėms kiti kaltinamieji tokiems veiksmams neprieštaravo, vėliau tęsdami konfliktinę situaciją visi bėgo link nukentėjusiojo, kas privertė nukentėjusįjį dėl jaučiamo pavojaus savo gyvybei ir sveikatai užsidaryti autobuse, taigi, savo veiksmais dalyvavo veikoje, vėliau konkliudentiniais veiksmais sutiko dalyvauti tęsiant veiką.

33. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji buvo neblaivūs, kas turėjo įtakos veikos padarymui, to kaltinamieji neneigė, pripažino, kad buvo išgėrę alkoholio, o jo pritrūkus ėjo į parduotuvę papildomai nusipirkti. Tai, kad kaltinamieji buvo neblaivūs patvirtino ir liudytoja O. M., nukentėjusysis V. K..

34. Akivaizdu, kad įvykis buvo viešoje vietoje – autobusų sustojime, kur bet kuriuo metu galėjo atsirasti pašalinių asmenų, kur vyksta žmonių judėjimas. Tiek nukentėjusysis, tiek fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimą, grumtynes ir kitą kaltinamųjų demonstratyvų įžūlų agresyvų elgesį mačiusi liudytoja O. M. neabejotina, jog pasijuto nejaukiai, buvo šokiruoti, sukrėsti, kaip nurodė liudytoja O. M. ji išsigando, verkė, nukentėjusiajam buvo nežymiai sužalota jo sveikata, sutrikdytas jo darbas, nes negalėjo toliau dirbti, autobusas po įvykio neišvažiavo į reisą.

35. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamųjų elgesiu buvo sukelti BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – dėl įžūlaus elgesio buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. aplinkiniai asmenys buvo šokiruoti, buvo nutrauktas autobuso vairuotojo darbas, sutrikdyta normali įmonės – viešojo transporto įmonės veikla, akivaizdžiai pademonstruota nepagarba aplinkai ir aplinkiniams dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, priešpastatant save aplinkiniams, demonstruojant niekinamąjį požiūrį į juos, šiems veiksmams atlikti panaudojant mažareikšmę dingstį – poreikį važiuoti į parduotuvę alkoholio, viešoje vietoje panaudojant fizinį smurtą, vertintiną kaip įžūlų elgesį.

36. Taigi, įvertinant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius (kaltininkų bendrininkų grupėje atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, intensyvumą, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininkų siekiamą rezultatą, viešosios vietos specifiką), bylos aplinkybių visumos – privataus konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų ribų peraugimas ir jo tapimas viešu, sutrikdžiusiu viešąją tvarką viešojo transporto įmonėje, nutraukus autobuso vairuotojo darbą, smurto ir kito demonstratyvaus agresyvumo panaudojimo vieša vieta ir būdas – vertinimas rodo, kad kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti į viešosios tvarkos sutrikdymą. Kaltinamieji, viešoje vietoje atlikdami nevienkartinius, nemomentinius agresyvius įžūlius veiksmus, bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, todėl kaltinamieji šią veiką padarė veikdami tiesiogine tyčia.

Dėl A. S.pripažinimo kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, už kurią jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir bausmės jam skyrimo

37. BK 38 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Kadangi BPK nenustatyta bylų sujungimo ir sujungtų bylų nagrinėjimo tvarka, kai nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ši teisės spraga užpildoma teismų praktika. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu pagrindu sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini kitiems nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimams teisingai išspręsti); nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė (žr. pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-429/2007, Nr. 2K-7-266-511/2018 ir kt.). Tai, kad sprendžiant dėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, iš naujo nenustatoma, ar buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir kas ją padarė, nes šių nusikalstamų veikų padarymo faktas ir asmuo, jas įvykdęs, jau yra nustatyti, išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418/2007. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse pasisakė tik dėl bylų, kurios yra nutrauktos teismo nuosprendžiu, tačiau, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, analogiškai sprendžiama ir tuomet, kai byla nutraukiama BK 38 straipsnio pagrindu ikiteisminio tyrimo metu (pvz., Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose: Nr. 1A-132-309/2021, Nr. 1A-319-354/2016, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-868/2020).

38. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. S. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės 2021 m. kovo 26 d. nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu – įtariamajam A. S. susitaikius su nukentėjusiuoju E. B. (1 t., b. l. 179-181). Šis prokurorės nutarimas patvirtintas Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. kovo 26 d. rezoliucija (1 t., b. l. 182). Kadangi nepraėjus vieniems metams po A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam buvo pranešta apie įtarimą padarius naują tyčinį nusikaltimą, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. gegužės 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atnaujintas (2 t., b. l. 18, 3 t., b. l. 119-120), šis nutarimas patvirtintas Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. gegužės 26 d. rezoliucija (2 t., b. 19). Prokuroro 2022 m. gegužės 27 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimai sujungti į vieną (2 t., b. l. 22-23). Atsižvelgiant į tai, kad pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose įrodymai iš naujo nevertinami, iš naujo nenustatoma, ar buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir kas ją padarė, vertinami tik bausmės skyrimui reikšmingi duomenys.

39. Pažymėtina, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo laikomasi teismų praktikoje nustatytų reikalavimų, kaip turi vykti baudžiamasis procesas, kai paaiškėja, jog asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą. Bylos buvo sujungtos ikiteisminio tyrimo metu atnaujinus įrodymų tyrimą, teisme įrodymų tyrimo metu pagarsinta ir ankstesnės baudžiamosios bylos medžiaga, todėl šiuo teismo nuosprendžiu pripažinus A. S. kaltu dėl nusikalstamos veikos, padarytos po jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BK 307 straipsnis), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, dėl kurios buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė.

40. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

41. A. S. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės 2021 m. kovo 26 d. nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu – įtariamajam A. S. susitaikius su nukentėjusiuoju E. B.. Šis prokurorės nutarimas kaip aukščiau nustatyta buvo patvirtintas Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. kovo 26 d. rezoliucija. Minėtame prokurorės nutarime, patvirtintame ikiteisminio tyrimo teisėjo, nustatyta, kad A. S. visiškai pripažino savo kaltę dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl to, kad jis 2020 m. gruodžio 25 d. apie 03:30 val. buto svetainėje, adresu (duomenys neskelbtini)-29, Kaunas, nukentėjusiajam E. B. žodinio konflikto metu tyčia du kartus rankos kumščiu trenkė į veido sritį: nosį ir lūpas, ko pasėkoje nukentėjusiajam konstatuotas poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, viršutinės lūpos sumušimas su kraujosruvomis, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais smurtiniais veiksmais sukėlė E. B. fizinį skausmą. Ši nusikalstama veika įstatymų leidėjo priskiriama nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnis).

42. Šiuo nuosprendžiu nustatyta ir BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – taip pat nesunkus nusikaltimas. Taigi, A. S. padarė du nesunkius nusikaltimus, veikiant tiesiogine tyčia, esant neblaiviam. Prokurorės nutarime, patvirtintame ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodyta, jog A. S. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, taigi konstatuota atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdi atgaila dėl padarytos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių įsiteisėjusiame prokurorės nutarime, patvirtintame ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, neįžvelgta, bet įvertinta, kad A. S. atlygino civilinį ieškinį, atsiprašė nukentėjusiojo ir anksčiau nebuvo teistas bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu.

43. Teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, t. y. 2022 m. kovo 1 d. nusikalstama veika, padaryta po nukentėjusiojo ir valstybės išreikšto pasitikėjimo kaltinamuoju, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau netrukus ir vėl padarė nusikalstamą veiką. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad A. S. prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę už naują nusikalstamą veiką sunkinančios aplinkybės – asmens neblaivumas, turėjęs įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalie 9 punktas) ir, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Teismas, spręsdamas dėl A. S. skirtinos bausmės įvertina ir tai, kad pagal BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kaip jau minėta, iki prokurorės nutarimo, patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kuriuo nustatyta BK 140 straipsnyje 1 dalyje padaryta nusikalstama veika, A. S. nebuvo teistas, todėl teismas, įvertindamas visas prieš tai jau minėtas aplinkybes, ypač nusikalstamos veikos pavojingumą, lengvinančią ir sunkinančias atsakomybę aplinkybes, nukentėjusiojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu išreikštą poziciją, jog su A. S. susitaikė, pretenzijų jam neturi, neįžvelgia pagrindo dėl minėtu prokurorės nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, įrodytos nusikalstamos veikos skirti A. S. griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo. Teismo nuomone, švelniausios sankcijoje numatytos bausmės (baudos, viešųjų darbų) nėra pagrindo skirti, nes tai būtų pernelyg švelni bausmė, kuria nebūtų pasiekti bausmės tikslai, juolab asmuo nedirba, turi nesumokėtų administracinių nuobaudų, o bausmės, susijusios su laisvės atėmimu yra per griežtos kaltinamojo atžvilgiu, todėl bausmės paskirtį už BK 140 straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką ir BK 284 straipsnyje numatytą veiką užtikrintų sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmė su teismo nustatytais įpareigojimais. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, įgyvendins asmens resocializaciją, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

45. Paskyrus bausmes už abi nusikalstamas veikas, bausmių bendrinimas BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo atveju nėra numatytas nei BK 63 straipsnyje, nei BK 64 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje (Nr. 2K-P-429/2007) yra pasisakyta, kad kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo atveju paskirtos bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio taisykles (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-131/2013, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-233-519/2016). Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam A. S. paskirtos bausmės už abi veikas bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalies pagrindu.

46. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, A. S. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime.

Dėl bausmės skyrimo A. C. ir O. K.

47. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 str. 1 d.). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

48. Skiriant kaltinamiesiems bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdami tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), į tai, jog nenustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos jų abiejų atsakomybę sunkinančios aplinkybės: kaltinamųjų neblaivumas, turėjęs įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalie 9 punktas), tai, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai, kad jie, būdami teisti už tyčinį nusikaltimą, kurį padarę būdami pilnamečiai, ir esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, vėlei padarė tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvistų (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

49. Skiriant kaltinamajam A. C. bausmę taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad jis anksčiau buvo teistas vieną kartą, bausmė atlikta (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo grąžintas 2022-12-06 pilnai jį įvykdžius), tačiau teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis baustas administracine tvarka, ne visos nuobaudos įvykdytos, turi galiojančių administracinių nuobaudų, psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neturi nepilnamečių vaikų ir kitų išlaikytinių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad nenustatyta lengvinančių atsakomybę aplinkybių, nustatytos trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kas įvertinus asmens teistumo ir administracinio baustumo faktus, neigiamai charakterizuoja asmenį, darytina išvada, kad pagrindo skirti švelniausias bausmės rūšis – viešuosius darbus, baudą, nėra, nes nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, tai kaltinamajam būtų pernelyg švelni bausmė, nesukelianti iš esmės jokių svaresnių neigiamų pasekmių, nepatogumų, būtų beprasmiška, nepasiektų savo tikslų, juolab kaltinamasis A. C. turi nesumokėtų administracinių baudų, kaip pats nurodė 2023 m. kovo 23 d. teisiamajame posėdyje nedirba. Taigi, minėta bausmės rūšis – bauda yra netikslinga ir nepakankama kaltinamajam, siekiant BK 41 straipsnio tikslų, o bausmės, susijusios su laisvės atėmimu yra per griežtos kaltinamojo atžvilgiu. Atsižvelgiant į šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat vertinant kaltinamojo A. C. asmenybę aptarto teisinio reguliavimo kontekste, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, spręstina, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimą, kurios dydis įvertinus kaltinamojo asmenybe, tai, kad nustatytos trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytinas didesnis nei vidurkis, paskiriant įpareigojimus: per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

50. Skiriant kaltinamajam O. K. bausmę taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad jis anksčiau buvo teistas devynis kartus, pagal 2019-03-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendį skirta 2500 Eur baudos bausmė neatlikta (4 t., b. l. 4, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo išduotas 2020-04-01), kitos skirtos bausmės atliktos, tačiau teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis baustas administracine tvarka, ne visos nuobaudos įvykdytos, turi galiojančių administracinių nuobaudų, psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, dirba, kaip nurodė teismo posėdžio metu turi mažametį vaiką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad nenustatyta lengvinančių atsakomybę aplinkybių, nustatytos trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kas įvertinus asmens teistumo ir administracinio baustumo faktus, neigiamai charakterizuoja asmenį, darytina išvada, kad pagrindo skirti švelniausias bausmės rūšis – viešuosius darbus, baudą, nėra, nes nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, tai kaltinamajam būtų pernelyg švelni bausmė, nesukelianti iš esmės jokių svaresnių neigiamų pasekmių, nepatogumų, būtų beprasmiška, nepasiektų savo tikslų, juolab kaltinamasis O. K. turi nesumokėtų administracinių baudų, pagal 2019-03-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendį nesumokėta bauda. Taigi, minėta bausmės rūšis – bauda yra netikslinga ir nepakankama kaltinamajam, siekiant BK 41 straipsnio tikslų, o bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, atsižvelgus į tai, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė prieš daugiau nei metus laiko, duomenų apie kitas nusikalstamas veikas nėra, prieš šią inkriminuotą nusikaltimą O. K. buvo teistas 2021-03-15 baudžiamuoju įsakymu už veiką padarytą 2020-10-02, t.y. prieš maždaug du metus iki šios inkriminuotos veikos padarymo, įvertinus teigiamus kaltinamojo socialinius ryšius (darbą, auginamą mažametį vaiką) yra per griežtos kaltinamojo atžvilgiu ir netikslingos, įvertinus nukentėjusiojo - civilinio ieškovo siekį, jog būtų kuo greičiau atlyginta nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala, taip pat valstybės siekį dėl skirtų baudų realaus išieškojimo, juolab asmuo dirba. Atsižvelgiant į šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat vertinant kaltinamojo O. K. asmenybę aptarto teisinio reguliavimo kontekste, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, spręstina, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimą, dydį nustatant didesnį nei šios bausmės vidurkis ir paskiriant įpareigojimus: per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

51. Bylos duomenimis nustatyta, kad O. K. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2019 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – nesumokėjęs 50 MGL (2500 eurų) baudos, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 65 straipsnio pagrindu bendrintina visiškai sudedant su 2019 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 50 MGL baudos bausme.

Dėl civilinio ieškinio

52. Nukentėjusysis pareiškė ieškinį, kurio reikalavimus teismo posėdžio metu palaikė jame nurodytais motyvais, prašydamas iš kaltinamųjų solidariai priteisti 200 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 22-24). Nurodo, jog turtinę žalą sudaro laikrodžio sugadinta apyrankė, jos siuntimas iš JAV, muitas ir laikrodininko paslaugos, viso 200 Eur. Neturtinės žalos reikalavimas motyvuojamas tuo, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, o tokie neigiami patirti emocinio sukrėtimo padariniai, kaip nesaugumo jausmas liko iki šiol.

53. Teisiamojo posėdžio metu ištyrus visus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų veiksmų. Tai, kad veikos padarymo metu buvo sugadinta nukentėjusiojo laikrodžio apyrankė patvirtina 2022 m. kovo 15 d. apžiūros protokolas, nukentėjusiojo parodymai. Kaltinamųjų veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Nors nukentėjusysis nepateikė laikrodžio apyrankės išlaidų vertę patvirtinančių dokumentų, tačiau, akivaizdu, kad minėtos išlaidos buvo patirtos, o atsižvelgiant į visuotinai žinomas tokių daiktų ir paslaugų kainas, teismas laiko, kad nukentėjusiojo patirta ir nurodyta turtinė žala 200 Eur yra reali ir protinga, įrodymų, paneigiančių padarytos turtinės žalos dydį 200 Eur sumoje, byloje nėra, todėl teismas sprendžia, jog ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant iš kaltinamųjų solidariai 200 Eur nukentėjusiojo naudai.

54. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007). Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

55. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata, tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nukentėjusysis turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Tai, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, be jo paties parodymų teisiamojo posėdžio metu, be byloje esančių vaizdo įrašų, tai patvirtina specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai - minkštųjų audinių sumušimai kairio žando srityje, paviršiniai odos nubrozdinimai abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose bei kelių priekinėse dalyse, kraujosruva po nagu ir nago guolyje kairės plaštakos I piršte, dėl šių sužalojimų nukentėjusiajam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl to tam tikrą laiką jautė stiprų skausmą, dėl to patyrė nepatogumus ir diskomfortą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, jog nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas darant nesunkų nusikaltimą – viešoje vietoje, darbo vietoje, nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl ko nukentėjusysis patyrė emocinius išgyvenimus, buvo pažemintas, jautė stresą, skausmą, patyrė nepatogumus, jam buvo sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas, nukentėjo gyvenimo kokybė, išsibalansavo emocinė pusiausvyra, dėl to kaltinamiesiems atsiranda pareiga atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Neatmestina ir tai, kad neigiamos emocijos, išgyvenimai patiriami ir dalyvaujant ikiteisminio tyrimo atliekamuose veiksmuose, teisminiame nagrinėjime. Taip pat teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarinius (fizinio skausmo sukėlimas, nežymus sveikatos sutrikdymas), į šią žalą padariusių asmenų tyčinę kaltės formą, į kaltinamųjų turtinę padėtį, tai, jog jie darbingo amžiaus, nėra duomenų apie kaltinamųjų sveikatos problemas, nustatytus ribotus darbingumus, padarytos veikos aplinkybes ir pavojingumą, į tai, jog nenustatyta, jog padaryti sužalojimai turėjo ilgalaikius, negrįžtamus liekamuosius reiškinius (nepateikti duomenys dėl sumažėjusio darbingumo, dėl to, jog veikos pasėkoje jam ilgainiui buvo apsunkinta fizinė veikla, kad vaistams ir sveikatos grąžinimui buvo patirtos ar bus reikalingos didelės lėšos), taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, į formuojamą teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, kai asmenys buvo nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 203 Eur iki 2000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-234-895/2020, Nr. 2K-66-942/2017, Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-35/2014, Nr. 2K-522/2013, Nr. 2K-267/2013, Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-382/2009, Nr. 2K-316/2008, Nr. 2K-537/2008) ir daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, todėl ir šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas (CK 6.250 str., BPK 115 str. 1 d.).

Dėl procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

56. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, iki bus pradėta vykdyti bausmė paliktinos procesinės prievartos priemonės: A. S. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, A. C. - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, O. K. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

57. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

58. Kaltinamajam A. S. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsižvelgiant į minėtą naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad teikiant minėtam kaltinamajam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 225 Eur išlaidų. Įvertinus A. S. turtinę padėtį, jog nedirba, registruotino turto neturi, įvertinus jo turimus finansinius įsipareigojimus nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui pagal šį nuosprendį, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos. Tai atitinka iš naujausią teismų praktiką sprendžiant šį klausimą (pvz., baudžiamoji byla Nr. 1A-452-317/2020, 1A-156-879/2020, 1A-162-581/2020, 1A-183-795/2020, 1A-194-875/2020).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes iš dalies sudėti, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirti A. S. subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės terminą įskaityti A. S. laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminus nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. vasario 28 d.

A. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

O. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 65 straipsniu šiuo nuosprendžiu O. K. paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su 2019 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 50 MGL (2500 eurų) baudos bausme, ir O. K. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 50 MGL (2500 eurų) baudą, ją nustatant sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai solidariai iš A. S., A. C., O. K. 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Paskirtas procesines prievartos priemones A. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. C. - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimas neišvykti, O. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokus su CD laikmenomis, palikti saugoti šioje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Vaida Baumilė