Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. ir nuteistojo A. P. (A. P.) gynėjo Evaldo Liutkevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – areštu trisdešimčiai parų;

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu aštuoneriems metams;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirtoji bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.

A. P. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu septyneriems metams;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

A. P. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas areštu dvidešimčiai parų (už šią nusikalstamą veiką A. P. buvo pripažintas kaltu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, tačiau, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš M. M. ir A. P. solidariai priteista 68 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo E. P. naudai.

Nukentėjusiajam E. P. pripažinta teisė į ieškinio turtinei žalai atlyginti patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas Ž. G., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 28 d., apie 00.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje - prie parduotuvės „Trys berželiai“, esančios Taikos pr. 113, Kaune, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį- neva jį nukentėjusysis E. P. pavadino gaidžiu, elgdamasis įžūliai dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, vieną kartą rankos kumščiu smogė nukentėjusiajam E. P. į galvą, tuo savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką;

M. M. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 28 d., apie 05.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas iš anksto susitaręs bendrai panaudojant fizinį smurtą užvaldyti svetimą turtą su A. P., prie pastato Nr. 113 Taikos pr. Kaune, dėl savanaudiškų paskatų, panaudodamas fizinį smurtą užpuolė E. P., kuriam susitarimo su A. P. pagrindu tyčia nenustatytą skaičių kartų spyrė į galvos sritį, o A. P. tuo pat metu tyčia nenustatytą skaičių kartų spiriant E. P. į galvos sritį, tokiais bendrais su A. P. veiksmais padarė E. P. kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, kairės piramidės lūžį kairės vidurinės ausies uždegimą, tuo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą;

M. M. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 28 d., apie 05.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas iš anksto susitaręs panaudojant fizinį smurtą užvaldyti svetimą turtą bendrininkų grupėje su A. P., prie pastato Nr. 113 Taikos pr. Kaune, dėl savanaudiškų paskatų, panaudodamas fizinį smurtą užpuolė E. P., kuriam susitarimo su A. P. pagrindu tyčia nenustatytą skaičių kartų spyrė į galvos sritį, o A. P. tuo pat metu tyčia nenustatytą skaičių kartų spiriant E. P. į galvos sritį, tokiais bendrais su A. P. veiksmais padarė E. P. kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, kairės piramidės lūžį kairės vidurinės ausies uždegimą - sunkų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė svetimą turtą- E. P. priklausantį 120 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson Z 520i“, vieną 100 litų vertės sidabrinę grandinėlę nuo rankos, vieną 200 litų vertės sidabrinę grandinėlę nuo kaklo, 50 litų vertės sulankstomus medicininius akinius- bendros 470 litų vertės svetimą turtą.

A. P. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 28 d., apie 05.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas iš anksto susitaręs bendrai panaudojant fizinį smurtą užvaldyti svetimą turtą bendrininkų grupėje su M. M., prie pastato Nr. 113 Taikos pr. Kaune, dėl savanaudiškų paskatų, panaudodamas fizinį smurtą užpuolė E. P., kuriam susitarimo su M. M. pagrindu tyčia nenustatytą skaičių kartų spyrė į galvos sritį, o M. M. tuo pat metu tyčia nenustatytą skaičių kartų spiriant E. P. į galvos sritį, tokiais bendrais su M. M. veiksmais padarė E. P. kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, kairės piramidės lūžį kairės vidurinės ausies uždegimą, tuo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą;

A. P. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 28 d., apie 05.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas iš anksto susitaręs panaudojant fizinį smurtą užvaldyti svetimą turtą bendrininkų grupėje su M. M., prie pastato Nr. 113 Taikos pr. Kaune, dėl savanaudiškų paskatų, panaudodamas fizinį smurtą užpuolė E. P., kuriam susitarimo su M. M. pagrindu tyčia nenustatytą skaičių kartų spyrė į galvos sritį, o M. M. tuo pat metu tyčia nenustatytą skaičių kartų spiriant E. P. į galvos sritį, tokiais bendrais su M. M. veiksmais padarė E. P. kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, kairės piramidės lūžį kairės vidurinės ausies uždegimą- sunkų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė svetimą turtą- E. P. priklausantį 120 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson Z 520i“, vieną 100 litų vertės sidabrinę grandinėlę nuo rankos, vieną 200 litų vertės sidabrinę grandinėlę nuo kaklo, 50 litų vertės sulankstomus medicininius akinius- bendros 470 litų vertės svetimą turtą.

A. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 26 d., apie 2.38 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - Kaune, Kovo 11-osios g. prie namo Nr. 56, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, su metaline šiukšlių dėže išdaužė bendrovei ,,AP-centras“ priklausančio automobilio ,,Seat Toledo“, Slovakijos valst. NR. (duomenys neskelbtini), galinį ir priekinį stiklus, šokinėdamas ant šio automobilio stogo jį sulankstė, rankomis, o taip pat spardydamas kojomis nulaužė automobilio du šoninius veidrodėlius bei išdaužė automobilio galinius šviestuvus, padarydamas bendrovei ,,AP-centras“ 1976,92 Lt turtinę žalą, šias savo įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka ir su apygardos teismo nuosprendžio dalimi, kuria A. P. pripažintas kaltu padaręs BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl kurios Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-357/2005, 2K-586/2005, 2K-125/2006) laikomasi nuomonės, kad, kai paaiškėjo, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, bylos nagrinėjimas teisme turi vykti tokia tvarka: bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje; išreikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 295 straipsniu, joje atnaujinamas įrodymų tyrimas; vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu, bylos sujungiamos; sujungta byla nagrinėjama vadovaujantis BPK XIX-XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriamos; kaltinamąjį pripažinus kaltu, sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas kaltinamajam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinės sesijos nutartyje, priimtoje kasacinėje byloje Nr. 2K-P-429/2007, teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodomos ne tik nustatytos naujų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, bet ir nuosprendžiu, kuriuo buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Šių reikalavimų pirmosios instancijos teismas nesilaikė, todėl teismo nuosprendis dalyje dėl A. P. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. ir nuteistojo A. P. gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Visų pirma, kaip jau minėta, A. P. parodymai, duoti pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime metu, sutampa su nuteistojo M. M. pirmiau aptartais parodymais. Tą aplinkybę, jog abu – A. P. ir M. M. smurtavo prieš nukentėjusįjį, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir nuteistasis Ž. G.. Jis teigė, kad po užpuolimo M. M. ir A. P. jam papasakojo, jog M. M. suduodamas smūgį į nugarą nukentėjusįjį pargriovė, o A. P. spyrė jam į galvą (3 t. 53-55 b.l.). Šias aplinkybes Ž. G. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 46 b.l.). Tuo tarpu nukentėjusiojo E. P. byloje duoti parodymai, kuriuos akcentuoja nuteistojo A. P. gynėjas apeliaciniame skunde, nei patvirtina, nei paneigia tos aplinkybės, jog prieš jį smurtavo abu nuteistieji. Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad eidamas iš baro „Trys pušelės“ pajuto smūgį į nugarą, po kurio jis nugriuvo ant žemės. Netrukus kažkas koja prispaudė jo nugarą ir spyrė į galvą. Kiek tiksliai buvo suduota smūgių ir kas juos sudavė nukentėjusysis negalėjo pasakyti, kadangi gulėdamas ant pilvo užpuolikų nematė. Tačiau suprato, kad jį užpuolė du asmenys (3 t. 57-60 b.l.).

Taigi pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti patikimą išvadą, jog E. P. smūgiai į galvą buvo suduoti tiek pirmojo, tiek antrojo užpuolimų metu. Antrojo užpuolimo metu prieš nukentėjusįjį suduodami smūgius į galvą smurtavo abu nuteistieji – M. M. ir A. P.; būtent jų abiejų aktyviais bendrais smurtiniais veiksmais iš nukentėjusiojo buvo atimta galimybė priešintis ir apsaugoti savo daiktus nuo pagrobimo. Pirmiau aptartais objektyviais bylos duomenimis nustatyta įvykių seka rodo, kad nuteistųjų veiksmai, nors ir nebuvo išsamiai suderinti iš anksto, tačiau vienareikšmiškai buvo nukreipti prieš tą patį nukentėjusįjį, turint tikslą bet kokiomis priemonėmis pagrobti jo turtą. Abu nuteistieji dar prieš pradėdami realizuoti nusikalstamą sumanymą suprato, kad nukentėjusiojo turto užvaldymui bus panaudotas fizinis smurtas. Byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistieji iš anksto būtų suderinę būsimo fizinio smurto pobūdį ir intensyvumą, tačiau realiai atlikti nuteistųjų veiksmai rodo, jog abu nuteistieji, galimam E. P. pasipriešinimui įveikti, numatė galimybę ir tokio pobūdžio bei intensyvumo fizinio smurto panaudojimui, koks jų veiksmuose ir buvo nustatytas skundžiamame teismo nuosprendyje.

Apibendrinant pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad prieš nukentėjusįjį E. P. 2010 m. balandžio 28 d. smurtavo abu nuteistieji – M. M. ir A. P.. Abu jie atliko sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam sukėlusius smurtinius veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad abu nuteistieji turi atsakyti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą yra pagrįsta.

Priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, byloje surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog sunkus sveikatos sutrikdymas E. P. buvo padarytas pirmojo užpuolimo metu, po M. M. suduoto smūgio. Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 2193/10(02) matyti, kad E. P. konstatuotas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu, kairės piramidės lūžis, kairės vidurinės ausies trauminis uždegimas. Tyrimą atlikusi teismo medicinos ekspertė padarė išvadą, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tačiau trauminių poveikių skaičiaus detalizuoti negalima. Sužalojimai galėjo būti padaryti spiriant kojomis; mažai tikėtina, kad sužalojimai padaryti smūgiuojant rankomis; mažai tikėtina griuviminė trauma (1 t. 36-37 b.l.). Tyrimą atlikusi ekspertė M. Kolcovaitė teisiamajame posėdyje patvirtino savo duotą išvadą ir ją detalizuodama paaiškino, kad nėra galimybės nustatyti, kiek konkrečiai smūgių buvo suduota nukentėjusiajam į galvą. Atsakydama į gynėjo E. Liutkevičiaus klausimus ekspertė paaiškino, kad teoriškai ausies būgnelio trūkimas ir kraujavimas iš ausies yra vienas iš požymių, rodančių esant kaukolės pamato lūžiui. Tačiau šiuo atveju nukentėjusiajam buvo diagnozuotas tik trauminis vidurinės ausies uždegimas, bet ne ausies būgnelio trūkimas. M. Kolcovaitė patvirtino ir tai, kad E. P. padaryti sužalojimai galvoje nėra būdingi griuviminei traumai. Mažai tikėtina ir tai, kad tokio pobūdžio sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgį ranka. Pasak ekspertės, labiausiai tikėtina, kad tokie sužalojimai padaryti spiriant koja (3 t. 68-70 b.l.). Siekiant išsamiai patikrinti gynėjo apeliaciniame skunde keliamas abejones, ekspertė M. Kolcovaitė buvo apklausta ir apeliacinės instancijos teisme. Ji dar kartą patvirtino savo išvados teisingumą ir tai, kad labiau tikėtina, jog sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai E. P. buvo padaryti spiriant koja (3 t. 172-175 b.l.).

Taigi, priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, nei teismo medicinos ekspertizės akte užfiksuoti duomenys, nei ekspertės M. Kolcovaitės paaiškinimai neleidžia daryti išvados, jog sunkų E. P. sveikatos sutrikdymą lėmė tik vienas suduotas smūgis į galvą. Juolab, pirmiau aptarti duomenys nepatvirtina ir tos aplinkybės, kad būtent M. M. suduotas smūgis pirmojo užpuolimo metu sukėlė tokias pasekmes. Kaip jau minėta, byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, kad M. M. pirmojo užpuolimo metu E. P. sudavė smūgį ranką į veidą, po kurio šis nugriuvo. Tuo tarpu, kaip nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje ir kaip tvirtino ekspertė M. Kalcovaitė, atsižvelgiant į E. P. padarytų sužalojimų pobūdį, mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti suduodant smūgį kumščiu ar nukentėjusiajam griūnant. Labiausiai tikėtina, kad šie sužalojimai padaryti spiriant koja. Pirmiau aptarti bylos duomenys leidžia daryti patikimą išvadą, kad būtent tokiu būdu – spardant į galvą – buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata antrojo užpuolimo metu.

Nuteistojo M. M. apeliaciniame skunde keliama versija, pagal kurią E. P. galėjo sužaloti dar ir kiti asmenys, yra deklaratyvi. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad 2010 m. balandžio 27 d. vakare nukentėjusysis atėjo į barą „Trys pušelės“ ir ten buvo iki 2010 m. balandžio 28 d. ryto. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. Š. nenurodė, jog atėjęs į barą E. P. būtų buvęs sužalotas ar kad prieš jį fizinį smurtą būtų naudoję kiti bare buvę asmenys, išskyrus M. M. (3 t. 99-100 b.l.). Tos aplinkybės, kad prieš jį būtų smurtavę dar kokie nors kiti asmenys, nei vienos apklausos metu nenurodė ir nukentėjusysis E. P..

Dėl A. P. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. P. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Po šio Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, nepraėjus metams, A. P. padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurią nuteistas skundžiamu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu. Šiuo nuosprendžiu A. P., be kita ko, pripažintas kaltu ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės minėtu Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir nuteistas areštu dvidešimčiai parų. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais, jog šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant BK bei BPK nuostatas.

BK 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Ši materialinės teisės norma įpareigoja teismą, nagrinėjantį bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, tame pačiame nuosprendyje (jeigu dėl naujo nusikaltimo priimamas apkaltinamasis nuosprendis) išspręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą ir už veikas, dėl kurių anksčiau kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

BPK nenustatyta bylų sujungimo ir sujungtų bylų nagrinėjimo tvarka, kai nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą. Tai laikytina teisės spraga, tačiau teisės spragos buvimas negali trukdyti teismui vykdyti teisingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarime yra išaiškinęs, kad teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse Nr. 2K-357/2005, 2K-586/2005, 2K-125/2006 yra pateikti išaiškinimai, kaip turi vykti baudžiamasis procesas, kai paaiškėja, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 232 straipsnio 1 punktas, 233 straipsnis); 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 straipsniu, joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis pagal BK 38 straipsnį yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu, bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui); 5) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė. Aprašomojoje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje turi būti nurodomos ne tik nustatytos naujos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, bet ir nuosprendžiu, kuriuo buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šių teismų praktikoje suformuotų reikalavimų pirmosios instancijos teismas nesilaikė: pirma, nebuvo išreikalauta pirmoji byla ir joje nebuvo atnaujintas įrodymų tyrimas (apsiribota Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendžio pagarsinimu (3 t. 101 b.l.)); antra, aprašomojoje skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio dalyje nėra nurodytos nuosprendžiu, kuriuo A. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės; trečia, nuosprendį priėmęs teismas tinkamai nepagrindė ir nemotyvavo teismo nuosprendžio dalyje dėl A. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. liepos 13 d. buvo gauta baudžiamoji byla Nr. 1-2431-478/2008, kurioje Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendžiu A. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. 2012 m. lapkričio 23 d. vykusio apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gautoje baudžiamojoje byloje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir tos pačios dienos nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1A-425/2012 ir baudžiamoji byla Nr. 1-2431-478/2008 sujungtos į vieną (baudžiamajai bylai suteiktas Nr. 1A-425/2012). 2013 m. kovo 27 d. teismo posėdžio metu buvo pagarsinti baudžiamosios bylos duomenys, patvirtinantys, jog A. P. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nustatytos tokios šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės:

A. P. 2009 m. balandžio 26 d., apie 2.38 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - Kaune, Kovo 11-osios g. prie namo Nr. 56, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, su metaline šiukšlių dėže išdaužė bendrovei ,,AP-centras“ priklausančio automobilio ,,Seat Toledo“, Slovakijos valst. NR. (duomenys neskelbtini), galinį ir priekinį stiklus, šokinėdamas ant šio automobilio stogo jį sulankstė, rankomis, o taip pat spardydamas kojomis nulaužė automobilio du šoninius veidrodėlius bei išdaužė automobilio galinius šviestuvus, padarydamas bendrovei ,,AP-centras“ 1976,92 Lt turtinę žalą, šias savo įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę A. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Vertindama nuteistojo asmenybę, kolegija atsižvelgia į tai, kad A. P. anksčiau teistas nebuvo, nedirba, baustas administracine tvarka. Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendyje nustatyta, kad A. P. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tuo tarpu jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti paskirtos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog A. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį skirtina bausmė – areštas penkiolikai parų.

Dėl bausmių.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. P. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Nuteistojo gynėjas nesutinka su tokia apygardos teismo išvada ir teigia, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad A. P. nusikalsti paskatino apsvaigimas nuo alkoholio. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu.

Visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo girtumo aplinkybė nebūtinai turi būti patvirtinta tik remiantis neblaivumo testo duomenimis, nes jie ne visada objektyviai galimi baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, nenumato griežtos taisyklės, kad girtumo konstatavimui būtina specialisto išvada. Nustatant šią aplinkybę gali būti remiamasi ir kitais bylos įrodymais, kurie liudija apie asmens apsvaigimą nusikalstamos veikos darymo metu, pvz., remiantis liudytojų, nukentėjusiųjų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Šioje byloje nuteistojo A. P. girtavimo aplinkybės iki nusikalstamos veikos ir jo apsvaigimas nusikalstamos veikos darymo metu nustatytas ne tik jo paties parodymais, bet ir nuteistųjų M. M. bei Ž. G. parodymais. Tačiau tam, kad būtų inkriminuota ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė, svarbu konstatuoti faktą, jog apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta A. P. nusikalstamų veiksmų seka, jų pobūdis, t. y. tai, kad A. P. sutiko su bendrininkų M. M. bei Ž. G. pasiūlymu grįžti į alaus barą ir dar kartą užpulti E. P.; vėliau veikdamas bendrininkų grupe užpuolė jau prieš tai sužalotą nukentėjusįjį, prieš jį smurtavo ir pagrobė jam priklausančius daiktus, patvirtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio susilpnino nuteistojo savikontrolę ir suteikė jam agresijos, taigi turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tą aplinkybę, kad nusikalsti paskatino išgertas alkoholis, apklaustas apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir pats A. P..

Vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendis priimtas tinkamai vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvertinus visas reikšmingas M. M. ir A. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistųjų asmenybes apibūdinančias aplinkybes. Nuosprendį priėmęs teismas įvertino tai, kad M. M. padarė tris, o A. P. du tyčinius nusikaltimus, savo smurtiniais veiksmais, dėl savanaudiškų paskatų, jie neatitaisomai sutrikdė nukentėjusiojo E. P. sveikatą; tiek M. M., tiek A. P. anksčiau jau buvo nusikaltę (pastarasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės); M. M. dirba; A. P. niekur nedirba, baustas administracine tvarka; abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų veiksmams; A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad M. M. ir A. P. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytas artimas šių BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios nuteistiesiems paskirtosios bausmės nėra akivaizdžiai per griežtos, todėl jų švelninti nėra jokio pagrindo. Šiame kontekste atkreiptinas A. P. gynėjo dėmesys į tai, kad terminas „bausmė, artima sankcijoje numatytų bausmių vidurkiui“, nereiškia, jog skiriama bausmė, švelnesnė nei jos vidurkis. Akivaizdu, kad apygardos teismo nuosprendžiu A. P. paskirtosios bausmės – pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimas septyneriems metams ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams – yra lygios (BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis – septyneri metai) arba kiek griežtesnės, tačiau artimos šių BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiams (BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis – treji metai ir pusantro mėnesio).

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Nukentėjusysis E. P. patikslintu civiliniu ieškiniu apygardos teismo prašė priteisti iš jį sužalojusių asmenų 68 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tokią prašomą sumą nukentėjusysis grindė tuo, jog dėl padarytų sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, dvasines kančias, neteko dalies darbingumo, sumažėjo jo reputacija, bendravimo galimybės ir pan. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad jį priėmęs teismas, svarstydamas klausimą dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos pagrįstumo, atsižvelgė į šias civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, taip pat į kaltininkų asmenybes, jų turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti ir tai, kad priteisto civilinio ieškinio dydžiui įtakos turėjo tos aplinkybes, kad po patirtų sužalojimų E. P. sveikata ženkliai pablogėjo, atsirado tokie pašaliniai reiškiniai, kaip insultas, epilepsija. Tačiau, kaip teisingai nurodoma nuteistojo A. P. gynėjo apeliaciniame skunde, pastarosios apygardos teismo konstatuotos aplinkybės nepatvirtinamos jokiais objektyviais bylos duomenimis. Teisėjų kolegija, siekdama pašalinti abejones dėl dabartinės nukentėjusiojo sveikatos būklės, kuri iš dalies lėmė priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydį, išreikalavo E. P. medicininę dokumentaciją ir pateikė ją ekspertei M. Kolcovaitei. Ši, susipažinusi su medicininiais dokumentais, teismo posėdyje nurodė, jog E. P. medicininiuose dokumentuose nerado jokios informacijos apie tai, kad nukentėjusiajam po patirtų sužalojimų būtų kilusios tokios sveikatos komplikacijos, kokias nustatė apygardos teismas. Nukentėjusiajam nustatytas vertebrobaziliarinės arterijos sindromas, praeinantis galvos smegenų arterijų išeminis priepuolis, kuris yra susijęs ne su patirta galvos trauma, o su miego arterijos patologija. Nukentėjusiajam keletą kartų buvo daryta elektroencefelograma, tačiau jokių epileptiforminių pakitimų, t.y. epilepsinių židinių, konstatuota nebuvo (3 t. 173-175 b.l.). Taigi šie objektyvūs duomenys paneigia apygardos teismo išvadą, jog dėl patirtų sužalojimų E. P. patyrė insultą bei susirgo epilepsiją. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, šios aplinkybės neabejotinai turėjo įtakos skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu priteisiant 68 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, ši priteista suma mažintina iki 50 000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,

n usprendžia:

Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti.

A. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirti areštą penkiolikai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, A. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams.

Nukentėjusiajam E. P. priteistą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 50 000 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.