Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-125/2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-02-14
Bylos Nr.
2K-125/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valerijus Čiučiulka (pirm.), Vytautas Piesliakas, Vytautas Masiokas (pran.)
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-125/2006Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant E. Jasionienei,dalyvaujant prokurorui A. Kuzminskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. nuteistas pagal BK 224 straipsnio 1 dalį 2 MGL (250 Lt) bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 224 straipsnio 1 dalį atleista ir dėl jos baudžiamoji byla nutraukta (BPK 254 straipsnio 5 dalis).

Apeliacine tvarka nuosprendis neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su R. R., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo, nuo 2005 m. sausio 25 d. iki 2005 m. vasario 15 d. laikė žinomai suklastotą UAB ,,Kėdbusas“ mėnesinį važiavimo bilietą ir 2005 m. vasario 15 d. 13.30 val. pateikė šį bilietą kontrolierei, taip jį realizavo.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį dėl E. R. nuteisimo pagal BK 224 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Kasatorius nurodo, kad E. R. Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaip susitaikęs su nukentėjusiaisiais (BK 38 straipsnio 1 dalis) ir byla nutraukta. Kadangi E. R., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nesunkų nusikaltimą, tai ankstesnis Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas nustoja galioti ir Kėdainių rajono apylinkės teismas privalėjo spręsti klausimą dėl E. R. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taigi Kėdainių rajono apylinkės teismas, nepritaikydamas BK 38 straipsnio 4 dalies normos, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymas nenustato tokio sprendimo priėmimo tvarkos, kasatorius mano, kad tokiu atveju apylinkės teismas turėtų vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 7 d. nutartyje Nr. 2K-357/2005 esančiu išaiškinimu.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo

BK 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos duomenų matyti, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atleistas, vadovaujantis BK 38 straipsniu, nes jis su nukentėjusiosiomis susitaikė ir baudžiamoji byla buvo nutraukta (b. l. 29–30). Ši aplinkybė kaltinamajame akte buvo nurodyta, todėl teismui buvo žinoma. Naują tyčinį nusikaltimą E. R. padarė 2005 m. sausio 25 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės momento, todėl teismas, nagrinėjantis bylą dėl naujo nusikaltimo, vadovaudamasis BK 38 straipsnio 4 dalimi, privalėjo spręsti dėl E. R. baudžiamosios atsakomybės ir už tas veikas, dėl kurių pirmoji byla buvo nutraukta susitaikius su nukentėjusiosiomis.

Kėdainių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo, pripažino E. R. kaltu pagal BK 224 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam bausmę. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, Jonavos rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui išsiuntė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 6 d. nuosprendžio kopiją dėl Jonavos rajono apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo atleisti E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia praktika neteisinga, nes baudžiamojo proceso įstatymas nenustato atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo procedūros, asmuo gali būti pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką tik teismo nuosprendžiu, o ne nutartimi, be to, BK 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ankstesnis sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Kėdainių rajono apylinkės teismas, nespręsdamas E. R. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 38 straipsnio 4 dalį, šios klaidos kolegija ištaisyti negali, nes byloje nėra tam būtinų duomenų, be to, kasatorius to neprašo, todėl nuosprendžio dalis dėl E. R. naikintina, ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš tiesų baudžiamojo proceso įstatymas nenustato sprendimo dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas priėmimo tvarkos.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatytas nagrinėjimo teisme ribas bei kitas BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą pirmosios instancijos teisme, darytina išvada, kad tokiu atveju taikytina baudžiamojo proceso įstatymo analogija. Teismas bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatęs, kad tyčinį nusikaltimą asmuo padarė nepraėjus vieneriems metams nuo nuosprendžio, kuriuo šis asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, priėmimo momento ir priėmęs nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 straipsnis), turėtų išsireikalauti pirmąją bylą ir, vadovaudamasis BPK 295 straipsniu, atnaujinti joje įrodymų tyrimą (jeigu byla nutraukta nuosprendžiu) bei, vadovaudamasis BPK 232 straipsnio 4 punktu, sujungti ją su antrąja byla. Toliau byla turėtų būti nagrinėjama vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami. Nuosprendyje teismas pirmiausia turėtų išspręsti kaltės klausimą dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamąjį pripažinus kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, turi būti sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. jis turėtų būti pripažįstamas kaltu padaręs veikas, dėl kurių buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, reikalavimų jam turėtų būti skiriamos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį dėl E. R. panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Teisėjai Valerijus ČiučiulkaVytautas PiesliakasVytautas Masiokas