Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 151 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujanti BK 48 str. 6 d. 3 p., 7 d., A. S. paskirtas įpareigojimas visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Iš A. S. priteista 100 Eur nukentėjusiajai V. G. neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 18 d. apie 22.00 val. bute, kuris yra (duomenys neskelbtini) mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, reikalaudamas V. G. susimokėti nuomą už būstą, kuriame su juo gyveno nukentėjusioji, taip jai būnant priklausomai nuo jo, o jai neturint pinigų, pareikalavo jos už tai atsiskaityti seksu, panaudodamas fizinę jėgą, numaudamas jai kelnes ir kelnaites, užgulęs nukentėjusiąją ir jai priešinantis, privertė V. G. su juo lytiškai santykiauti.

pagal BK 180 str. 1 d. – 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes iš dalies sudėti ir subendrintą bausmę paskirti A. S. 1 metus ir 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, išanalizavo proceso dalyvių, liudytojų duotus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, tačiau skirdamas bausmę A. S., nepagrįstai taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskyrė laisvės apribojimą su įpareigojimais.

Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Nustatyta, kad A. S. dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, o jo atžvilgiu byla buvo nutraukta. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė, tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, kad A. S. naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė per metus laiko nuo nuosprendžio, kuriuo jam buvo nutraukta byla. Tokiu būdu apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 38 str. 4 d.), ir baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 254 str. 1 d.), kas sutrukdė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (BPK 369 str. 2 d., 3 d.).

BK 38 str. 4 d. numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Ši materialinės teisės norma įpareigoja teismą, nagrinėjantį bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, tame pačiame nuosprendyje (jeigu dėl naujo nusikaltimo priimamas apkaltinamasis nuosprendis) išspręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą ir už veikas, dėl kurių anksčiau kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 str., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Šiaulių apylinkės teismas, nesujungdamas nagrinėjamos bylos Nr. 1-194-1002/2016 su byla Nr. 1-123-914/2015, kurioje A. S. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, ir viename nuosprendyje neskirdamas bausmės už visas padarytas nusikalstamas veikas, netinkamai taikė BK 38 str. 4 d., ir nesivadovavo BPK 254 str. 1 d.

BPK nenustatyta bylų sujungimo ir sujungtų bylų nagrinėjimo tvarka, kai nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą. Tai laikytina teisės spraga, tačiau teisės spragos buvimas negali trukdyti teismui vykdyti teisingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarime yra išaiškinęs, kad „teisės spragų <...> pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 str. 2 d. įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Kartu pabrėžtina, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose kasacinėse nutartyse Nr. 2K-357/2005, 2K-586/2005, 2K-125/2006 yra pateikti išaiškinimai, kaip turi vykti baudžiamasis procesas, kai paaiškėja, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, plėtodamas ankstesnėje konstitucinėje jurisprudencijoje vystytą doktriną apie vienodos teismų praktikos svarbą, pabrėžė, kad „teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami“. Tai reiškia, kad siekiant įgyvendinti teisingumo principą bylose, kuriose kyla BK 38 str. 4 d. taikymo klausimai, kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-357/2005, 2K-586/2005, 2K-125/2006 bei šia nutartimi turi būti remiamasi kaip teisės šaltiniais, kol įstatymų leidėjas nepašalins teisinio reguliavimo spragos (Lietuvos aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–P–429/2007).

Plenarinė sesija konstatavo, kad paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, turi būti taikoma baudžiamojo proceso įstatymo analogija ir bylos nagrinėjimas teisme turi vykti tokia tvarka: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 232 str. 1 p., 233 str.); 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 str., joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis pagal BK 38 str. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 str. 4 p., bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui); 5) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d., BPK 307 str.), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė.

Tokiu būdu, vadovaujantis aukščiau išdėstyta plenarinės sesijos nutartimi, bei išplėstinės kolegijos nutartimi 2A-7-15/2009, remiantis BK 38 str. 4 d. nuostatomis, šios baudžiamosios bylos sujungiamos į vieną baudžiamąją bylą ir A. S. atžvilgiu priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, nustatė, kad A. S. ir F. T., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent jie 2014 m. birželio 29 d. apie 0.30 val. (duomenys neskelbtini), už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, veikdami bendrininkų grupe, A. S. papurškus nukentėjusiajam V. N. į veidą dujų ir taip padarius nukentėjusiajam V. N. abiejų akių junginės cheminį nudegimą, kas sukėlė nukentėjusiajam V. N. nežymų sveikatos sutrikdymą, sudavus nukentėjusiajam V. N. ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu į veidą, suėmus ranka už kaklo ir jį pargriovus ir taip atėmus galimybę priešintis, pagrobė iš nukentėjusiojo V. N. kelnių kišenės 120 litų. Tokiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.

Įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas dėl BK 180 str. 1 d. padarymo:

Kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad 2014 m. birželio 29 d. jis, F. T. ir V. N. kartu gėrė alų. Vakare jie buvo šventėje ir F. T. pasiūlė atimti iš V. N. pinigus. Ji siūlė jam du kartus, iš antro karto jis sutiko tai padaryti. Begeriant jis papurškė nukentėjusiajam į veidą dujų, sudavė smūgius į veidą, pargriovė ant žemės ir iš jo piniginės ištraukė 120 litų, pinigų monetomis jis neėmė. Plėšimo metu F. T. stovėjo šalia, matė, kaip jis atliko nusikalstamus veiksmus, tačiau nieko nedarė. Kartu jie pasišalino iš įvykio vietos. Nueinant jis pagrobtus 120 litų perdavė F. T.. Įvykio metu jis buvo neblaivus, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Susitaikė su nukentėjusiuoju. 2015 m. vasario 19 d. patvirtintas susitarimas, sudarytas tarp A. S. ir V. N., kuriuo A. S. įsipareigojo atlyginti A. N. 34,75 Eur (120 Lt) žalą.

Kaltinamojo kaltė be jo visiško prisipažinimo įrodyta nukentėjusiojo A. N., iš dalies kaltinamosios F. T. parodymais, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t. 45–49 b. l.), akistatos protokolu (1 t. 52–53 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t. 4–8 b. l.), specialisto išvada Nr. G 1041/14(04), kurioje nustatyta, kad V. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 11 b. l.).

Nukentėjusysis V. N. parodė, kad begeriant A. S. papurškė jam į veidą dujų, sudavė jam į veidą smūgius. Po to jis pargriuvo ir A. S. iš jo piniginės paėmė pinigus. Su kaltinamuoju A. S. susitaikė, nes jis įsipareigojo atlyginti jam nusikaltimu padarytą žalą.

Kaltinamoji F. T. parodė, kad begeriant A. S. papurškė nukentėjusiajam į veidą dujų, kiek jis sudavė smūgių nukentėjusiajam neatsimena. A. S. jai padavė pinigus, kuriuos jis paėmė iš V. N..

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo A. S. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d., kadangi jis veikdamas bendrininku grupe su F. T., panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. N. priklausantį turtą – 120 litų.

Įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas dėl BK 151 str. 1 d. padarymo:

Kaltinamasis savo kaltę neigė, pripažino tik tai, kad V. G. išvarė iš namų, prieš V. G. valią nesantykiavo. Tą vakarą mylėjosi abipusiu sutikimu. Jei prieš V. G. būtų naudojęs smurtą, matytųsi žymės. V. G. išvarė po lytinio akto, sakė „eik“. Prieš tai kalbos apie buto nuomos mokėjimą nebuvo. V. G. iš buto išvarė dėl to, kad jį apgaudinėjo su kitais.

Nors kaltinamasis savo kaltės ir nepripažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios V. G., liudytojo E. K. parodymais, specialisto išvada Nr. S 355/15(01), kurioje nustatyta, kad atlikus autosominių STR lokusų DNR tyrimą tamponėliuose su V. G. makšties turiniu (S-SP 171/15(01)), gautas V. G. DNR profilis su 99,9999999999999 % tikimybe; atlikus Y chromosomos STR lokusų DNR tyrimą gautas vieno asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. S. DNR profiliu su nemažesne nei 99,99 % tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su A. S. nesusijusių asmenų. Ant V. G. kelnaičių rasta sperma, atlikus DNR tyrimą gautas mišrus nedaugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas sutampa su V. G. DNR profiliu su 99,9999999999999 % tikimybe, o kitas sutampa su A. S. DNR profiliu su 99,9999999999999 % tikimybe (1 t. 44–52 b. l.), A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. S. parodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes dėl lytinio santykiavimo su V. G. (1 t. 71–75 b. l.).

A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 151 str. 1 d., nes kaltinamasis pasinaudodamas nukentėjusiosios priklausomumu, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą, privertė ją lytiškai santykiauti, siekė su nukentėjusiąja atlikti lytinį aktą.

Kaltinamasis pirmu atveju panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o antru atveju – panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą, privertė nukentėjusiąją lytiškai santykiauti. Tokiu būdu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad A. S. nusikalstamų veikų požymiai visiškai atitinka jam inkriminuojamų nusikaltimų sudėtis.

Įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus, daroma išvada, kad A. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra pilnai įrodytos, jo kaltę patvirtina surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetas, todėl jis turi atsakyti pagal BK 180 str. 1 d. (2014-06-29 veika) ir BK 151 str. 1 d. (2015-10-18 veika).

Dėl to, kad A. S. būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. nuostatas (susitaikius su nukentėjusiuoju) per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis teismo sprendimas, tai yra 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalis, kuria A. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 str. 1 d. susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, yra naikinama ir tokiu būdu yra sprendžiamas A. S. baudžiamosios atsakomybės klausimas už abi nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Teismas, priimdamas naują nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kitas jo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., pripažino, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 151 str. 1 d., kaltės nepripažino. Abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Plėšimą įvykdė bendrininkų grupėje. 2015 m. vasario 19 d. susitarimu, A. S. susitarė su nukentėjusiuoju V. N. dėl žalos atlyginimo, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi. Atlygino nukentėjusiajai V. G. padarytą neturtinę žalą, ji jam pretenzijų nebeturi (2 t. 46 b. l.). A. S. anksčiau neteistas, tačiau pakartotinai nusikalto per vienerius metus, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, dirba, registruotas VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes sprendžia, kad už 2014-06-29 padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. ir už 2015-10-18 padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 151 str. 1 d., A. S. skirtinos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai parinktini mažesni nei sankcijų vidurkiai.

Šiuo atveju bausmių bendrinimas pagal BK 38 str. 4 d. numatytą atvejį nėra numatytas nei BK 63 str., nei BK 64 str. Lietuvos aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje ( Nr. 2K–P–429/2007) yra tik pasisakyta, kad kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė. Plenarinės sesijos nutartyje nenurodytas konkretus Baudžiamojo kodekso straipsnis pagal kurį bendrinamos bausmės. Šiuo aptariamuoju atveju A. S. nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio priėmimo (2015-10-18), o tai suponuoja, kad turėtų būt taikomas BK 64 str. numatytos bausmių bendrinimo taisyklės. Tačiau 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu A. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam bausmė nebuvo paskirta. BK 64 str. reglamentuoja bausmių subendrinimą, kai per neatliktos bausmės laiką vėl padaroma nusikalstama veika, todėl, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. S. paskirtos bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio taisykles.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pasekmes, į tai, kad kaltinamasis dirba, atlygino nukentėjusiesiems žalą, į tai, kad nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų padaręs daugiau naujų nusikalstamų veikų, mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Todėl paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, tikslinga taikyti BK 75 str. nuostatas, įpareigojant A. S. tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 5, 8, 10 p.). Kolegijos vertinimu, skirtinas bausmės vykdymo atidėjimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams leis pasiekti bausmės tikslus ir sulaikyti A. S. nuo naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 11,34 Eur už V. N. suteiktas medicinines paslaugas yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, priteisiant jį iš kaltinamojo A. S..

Klausimas dėl ikiteisminio tyrimo metu paimtų daiktinių įrodymų spręstinas BPK 94 str. numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 4 p.,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendį ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį dėl A. S., kuriuo vadovaujantis BK 38 str. 1 d., jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d. padarymą ir baudžiamoji byla nutraukta, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151 str. 1 d. ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5, 8, 10 p. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant A. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2016 m. birželio 30 d.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Priteisti iš A. S. Šiaulių teritorinei ligonių kasai 11,34 Eur už V. N. suteiktas medicinines paslaugas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

užklotą, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkavertį;

juodos spalvos kelnes, baltos spalvos apatines kelnaites, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius;

nukentėjusiosios V. G. ir kaltinamojo A. S. seilių pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius.