Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje F. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, 9 klasių išsilavinimo, nedirbanti, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista:

1) Šiaulių apygardos teismo 2014-03-26 nuosprendžiu pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 3 metams, bausmė neatlikta;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-22 nuosprendžiu pagal BK 164 str. 90 parų arešto bausme, į atliktos 90 parų arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaitytas laikas, F. T. praleistas esant suimtai, ir laikoma, kad ji visiškai atliko arešto bausmę;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-24 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių; vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2014-03-26 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

4) Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-09 nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista pagal 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos) subendrinta 2 metų 9 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, pastaroji bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-24 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laiką nuo 2013-12-04 iki 2013-12-06, t. y. 2 paros bei pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendį atlikta bausmė iki 2015 m. sausio 9 d.;

bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį;

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. T. ir A. S., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jie 2014-06-29, apie 0.30 val. Šiaulių r., Ginkūnų k., Aušros 3, už prekybos centro „TAU“, veikdami bendrininkų grupe, A. S. papurškus nukentėjusiajam V. N. į veidą dujų ir taip padarius nukentėjusiajam V. N. abiejų akių junginės cheminį nudeginimą, kas sukėlė nukentėjusiajam V. N. nežymų sveikatos sutrikdymą, sudavus nukentėjusiajam V. N. ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu į veidą, suėmus ranka už kaklo ir jį pergriovus ir taip atėmus galimybę priešintis, pagrobė iš nukentėjusiojo V. N. kelnių kišenės 120 Lt.

Specialisto išvadoje Nr. G 1041/14(04) nurodyta, kad V. N. padarytas abiejų akių junginės cheminis nudegimas pirmo laipsnio. Rastas kūno sužalojimas atitinka aplinkybėse nurodytam laikui, padarytas chemiškai aktyviomis medžiagomis, mechaninių sužalojimų V. N. nenustatyta. Akių junginės cheminis nudegimas nėra būdingas griuviminei traumai. V. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t.; b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-103/2008). Nors, kaip minėta, smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko ir pinigus pagrobė vienas iš kaltinamųjų, tačiau faktinės bylos apinkybės patvirtina, kad susitarimas apiplėšti nukentėjusįjį buvo tarp abiejų kaltinamųjų, A. S. realizuojant plėšimo objektyviosios pusės požymius, t.y. panaudojant smurtą ir užvaldant pinigus, F. T. buvo šalia – nusikaltimo vietoje su A. S., jokių veiksmų, kuriais ji būtų siekusi atsisakyti išankstinio susitarimo, neatliko, priešingai, iš įvykio vietos jie pasišalino kartu, taip pat ji paėmė iš nukentėjusiojo pagrobtus pinigus, t.y. kartu juos užvaldė. Tokie kaltinamosios F. T. veiksmai rodo, kad jie abu suprato savo nusikalstamus ketinimus ir taip norėjo elgtis, todėl aplinkybė, kad ji smurto nenaudojo ir pinigų nusikaltimo vietoje neėmė, nepaneigia jos kaip bendravykdytojos vaidmens. Įvykio vietoje buvo abu kaltinamieji, iš įvykio vietos pasišalino ir pinigus užvaldė kartu, todėl jie laikytini nusikaltimo bendravykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2009).

Kadangi iš nukentėjusiojo pinigams užvaldyti buvo panaudotas fizinis smurtas, turtas realiai buvo užvaldytas, todėl kaltinamųjų veikos kvalifikuotinos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Veikos kvalfikavimui neturi reikšmės pagrobto turto vertė. Visgi, nukentėjusiojo parodymai dėl pagrobtų pinigų tikslaus kiekio nėra nuoseklūs, todėl nėra pagrindo vertinti jų kaip besąlygiškai patvirtinančių 250 Lt, o ne kitokios sumos pagrobimą. V. N. patvirtino aplinkybę, kad įvykio vietoje jis buvo neblaivus, jis negalėjo tiksliai ir aiškiai įvardinti kaltinamųjų užvaldytos pinigų sumos. Jis taip pat patvirtino ir kitas aplinkybes, kad įvykio metu dalis pinigų iškrito, pinigų monetos buvo rastos įvykio vietos apžiūros metu, be to, dalis pinigų galėjo būti iškritę ir nerasti. Abejones teismui kelia ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu jis taip pat negalėjo tiksliai pasakyti, kiek iš jo buvo pagrobta pinigų ir kiek jis iš viso turėjo pinigų piniginėje. Tuo tarpu kaltinamasis A. S. nuosekliai viso proceso metu patvirtino, kad jie pagrobė 120 Lt. Tokią pagrobtų pinigų sumą nurodė ir F. T. ikiteisminio tyrimo metu. Jokių įrodymų, kad kaltinamieji vengtų atsakomybės būtent dėl didesnės pagrobtos sumos, nėra. Be to, plėšimo metu buvo pagrobtas ne visas pas nukentėjusįjį buvo vertingas turtas. Tokios nustatytos aplinkybės nepaneigia versijos, kad nukentėjusysis gali sąžiningai klysti dėl pagrobtos pinigų sumos. Veikos kvalifikavimui pagal BK 180 straipsnį svarbu yra, kiek kaltinamieji užvaldė pinigų, o ne kokią padarė jam apskirtai žalą. Be to, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį sumažino iki 120 Lt. Daugiau jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamieji pagrobė 250 Lt, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinimo dalis dėl 250 Lt pagrobimo nepasitvirtino, visos abejonės vertintinos kaltinamųjų naudai, todėl kaltinime nurodyta pagrobtų pinigų suma tikslintina, nurodant, kad buvo pagrobta 120 Lt.

Taip pat iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad nukentėjusiajam padaryta 250 Lt žala, nes ši aplinkybė taip pat neturi reikšmės veikos kvalifikacijai. Ši aplinkybė reikšminga nustatant civilinio ieškinio dydį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).

Kaltinamasis A. S. neteistas, padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis pripažino savo kaltę, viso proceso metu davė nuoširdžius parodymus, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju V. N., taip pat patvirtino, kad turi pinigus žalai atlyginti savo banko sąskaitoje, jis baustas administracine tvarka, veikos padarymo metu turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Išdėstytos aplinkybės yra pagrindas manyti, kad jis padarė reikiamas išvadas ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinos BK 38 straipsnio nuostatos ir A. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuosu V. N., baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kad padaryta viena nusikalstama veika, veika susijusi su smurto panaudojimu, į tai, kad A. S. vienas pats sudarė susitarimą atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, baustas administracine tvarka, kitą charakterizuojančią medžiagą, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – nemokami darbai, turtinės žalos atlyginimas (BK 67 str. 2 d. 4, 5 p., 69, 70 str.).

Kardomoji priemonė - suėmimas A. S. keistina į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paleidžiant jį teismo salėje.

Skiriant bausmę F. T., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus (BK 41 str. 2 d.).

Kaltinamosios F. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Naują nusikaltimą padarė būdama teista už kitus nusikaltimus ir jos atžvilgiu jau buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, šiuo metu ji yra teisiama jau 5 kartą, inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam testumui, todėl jai skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.).

Paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-09 nuosprendžiu paskirta galutine bausme (BK 63 str. 9 d.).

Į F. T. bausmės laiką įskaitytina iš dalies atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-09 nuosprendį.

Tvirtintinas 2015-02-19 susitarimas, sudarytas tarp A. S. ir V. N., kuriuo A. S. įsipareigojo atlyginti V. N. 34,75 Eur (120 Lt) žalą per vieną mėnesį nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2015-02-20.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 78,30 Lt (22,68 Eur) civilinį ieškinį (I t., 22-23 b. l.). Kaltinamųjų veiksmai prieš nukentėjusįjį V. N. padaryti tyčiniais kaltinamųjų veiksmais. Nusikaltimu padarytos žalos padarymo faktas yra įrodytas, ieškiniai pagrįsti byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl dydžio nėra, todėl priteistinas lygiomis dalimis iš kaltinamųjų.

Daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą: piniginė, asmens tapatybės kortelė, dvi nuolaidų kortelės, kortelė „Pildyk“, 5 litai ir kepurė, kurie apžiūrėti ir gražinti V. N., paliktini savininko nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

F. T. pripažinti kalta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti ją dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-09 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą ketverių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-09 nuosprendį.

A. S., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktais, 69, 70 straipsniais, skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemones – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nemokamus darbus atliekant per 5 mėnesius, turtinės žalos atlyginimą - per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą A. S. pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti 2015-02-19 susitarimą, sudarytą tarp A. S. ir V. N., kuriuo A. S. įsipareigojo atlyginti V. N. 34,75 Eur (120 Lt) žalą per vieną mėnesį nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2015-02-20.

Šiaulių teritorinės ligonių kasų civilinį ieškinį dėl 22,68 Eur (78,30 Lt) sumos tenkinti ir iš A. S. ir F. T. priteisti Šiaulių teritorinės ligonių kasoms po 11,34 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės šios bylos tyrimui ir nagrinėjimui: piniginę, asmens tapatybės kortelę, dvi nuolaidų korteles, kortelę „Pildyk“, 5 litus ir kepurę, priklausančius V. N., palikti savininko neribotai nuosavybei.

Išaiškinti A. S., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdžius teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.