- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- 1A-132-309/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36957-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- M. B.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas), Nijolės Matuzevičienės, Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 309 straipsnio 1 dalį 55 MGL (2 750 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir M. B. paskirta subendrinta bausmė – 4 000 Eur dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas M. B. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 22 d. 6.47 val. iki 2017 m. liepos 22 d. 15.55 val. (viena para) ir nustatyta laikyti, kad M. B. yra atlikęs dalį bausmės – sumokėjęs 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudą, nurodant, kad likusi nesumokėtos baudos dalis yra 3 924,68 Eur dydžio.
M. B. įpareigotas likusią nesumokėtą baudą (3 924,68 Eur) sumokėti per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 22 d., apie 6.30 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo „M.”, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, suduodamas nukentėjusiajam M. R. ne mažiau kaip keturis smūgius, tuo padarydamas jam nubrozdinimą ir kraujosruvą viršutinėje lūpoje, kraujosruvas kairės akies apatiniame voke ir nosies nugarėlėje, nubrozdinimą pakaušio dešinėje pusėje – nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką bei veikdamas vieninga tyčia, 2017 m. liepos 22 d., apie 6.43 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo „M.“, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, smūgiuodamas Š. P., V. P. ir A. G., kurie pretenzijų neišreiškė, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. Be to, M. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasis mobiliojo ryšio įrenginiu „Iphone 6“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninės socialinio bendravimo tinklapio „F.“ paskyros, pavadinimu „M. B.“, socialinio tinklapio „F.“ vartotojui, kurio paskyros pavadinimas „B. A.“, nusiuntė 93 vienetų pornografinio turinio duomenų – 83 vienetų audiovizualinių failų pavadinimais:
(duomenys neskelbtini) ir 10 foto nuotraukų pavadinimais (duomenys neskelbtini), kuriuose atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, tokiu būdu turėdamas tikslą platinti, platino pornografinio turinio dalykus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo:
pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 284 straipsnį ir dėl šio nusikaltimo jį išteisinti;
pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo už nusikaltimo, numatyto BK 309 straipsnio 1 dalyje, padarymą – taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti;
pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžio dalį dėl mobiliojo ryšio įrenginio konfiskavimo ir konfiskuoti mobiliojo ryšio telefono „Iphone 6“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), vertę pinigais – 60 Eur.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas neteisingai išsprendė klausimus dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir turto konfiskavimo.
3.2. Nuteistojo teigimu, jis buvo nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, taip pažeidžiant BK 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, 11 straipsnio nuostatas, o Šiaulių apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 284 straipsnį), nes pripažino jį (M. B.) kaltu už veikas, kurių jis nepadarė. Teigia, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes neteisingai argumentavo savo išvadas, vertindamas faktinių aplinkybių visumą, ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.
3.3. Pasak apelianto, teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad jis (M. B.) ne gynėsi nuo užpuolimo, o padarė nusikaltimą – viešosios tvarkos pažeidimą, padarydamas nukentėjusiajam M. R. nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo, panaudojant smurtą M. R. atžvilgiu, nurodo, kad: teismas netinkamai vertino jo (M. B.) parodymus, konstatavo, kad jis „viso proceso metu nebuvo nuoseklus, ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai, o teisme ją neigė“, todėl nepagrįstai savo išvadas grindė ne teismo posėdyje, o ikiteisminiame tyrime duotais jo parodymais, be to, neįvertino jo prisipažinimo kaltu ikiteisminio tyrimo metu motyvų – jis siekė, kad baudžiamasis procesas pasibaigtų jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukus BK 38 straipsnio pagrindu, o tam būtinas kaltės pripažinimas; nepagrįstai kritiškai vertino liudytojo A. S. parodymus ir jais nesirėmė; nukentėjusiojo M. R. parodymus vertino selektyviai (nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais); netinkamai vertino liudytojo J. Č. parodymus, nepagrįstai rėmėsi šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais; netinkamai įvertino liudytojo M. M. parodymus, nes pastarasis nei J. Č., nei jo apklausos neprisiminė; nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūnės K. J. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad M. R. dar policijos komisariate atpažino jį (M. B.) kaip asmenį, kuris jį sumušė prie klubo „M.“, nes byloje nėra jokių procesinių veiksmų atlikimo protokolų, fotonuotraukų, kurios galimai buvo parodytos nukentėjusiajam, taigi atpažinimas, jei jis apkritai buvo, atliktas pažeidžiant jį reglamentuojančias teisės normas; nepagrįstai rėmėsi specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad netinkamai įvertinęs įrodymus teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, smurtas buvo panaudotas viešoje vietoje.
3.4. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo panaudojant smurtą Š. P., P. P., A. G. atžvilgiu, skunde nurodoma, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino M. B. kaltu pagal BK 284 straipsnį, kad jis „toliau tęsdamas nusikalstamą veiką“, prie klubo „M.“, smūgiavo Š. P., V. P. ir A. G..
3.5. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai jo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nepagrįstai rėmėsi liudytojo B. K., kuris įvykio neprisiminė, taip pat Š. P., V. P., A. G. parodymais, kurie įvykio aplinkybių taip pat neprisimena, paaiškino, kad jie tik draugiškai apsikumščiavo, pretenzijų niekam neturi. Nurodo, kad teismo išvada, jog neginčijamai nustatyta, kad jo (M. B.) nusikalstami veiksmai, padaryti viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, ir panaudotas smurtas prieš tris asmenis, akivaizdžiai sukėlė padarinius – sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, yra nepagrįsta. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo jo (M. B.) veiksmų vertinti kaip būtinosios ginties. Pažymi, kad vaizdo įraše garso nėra, todėl nesigirdi, kaip liudytojai Š. P., V. P. ir A. G. jį (M. B.) įžeidinėjo. Pažymi, kad vaizdo įraše matyti, kaip konflikte dalyvaujantys asmenys (ne tik jis) smūgiuoja. Nuteistojo teigimu, jam buvo suduotas ne vienas smūgis, policijoje jis buvo nufotografuotas, fotonuotraukoje smūgių į veidą žymės aiškiai maitėsi, tačiau jis siekė išvengti ilgo baudžiamosios bylos tyrimo proceso, siekė greičiau nutraukti baudžiamąją bylą, todėl nesikreipė dėl jam padarytų kūno sužalojimų nustatymo.
3.6. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog „kaltinamasis suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų atsiras BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo“. Apelianto teigimu, jis neturėjo jokios tyčios pažeisti viešąją tvarką ar demonstruoti nepagarbos aplinkiniams, jo elgesys buvo reakcija į nukentėjusiojo M. R., Š. P., V. P. ir A. G. veiksmus jo atžvilgiu.
3.7. Be to, nuteistojo vertinimu, nepagrįsta ir teismo išvada, kad jis padarė vieną tęstinę veiką. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pirmas incidentas įvyko 6:30 val., o antras – 6:43 val. Teigia, kad nėra tiksliai nustatyta, kada jis sudavė M. R., nes vaizdo įrašo nėra. Bet kuriuo atveju abu incidentus skiria ne mažiau kaip 13 minučių, byloje nėra nustatyta jokio ryšio tarp abiejų incidentų: nukentėjusieji nebuvo tarpusavyje pažįstami, tarpusavyje nebendravo, abu incidentai įvyko dėl skirtingų priežasčių, skirtingose vietose. Pažymi, kad antro incidento vieta patenka į stebėjimo kameros zoną, o pirmas incidentas nėra nufilmuotas, vieta nepatenka į stebėjimo kameros zoną, o tai reiškia, kad įvykio vieta, kur jis (M. B.) sudavė M. R., yra kitur, negu vieta incidento tarp jo, Š. P., V. P. ir A. G..
3.8. Apeliantas nurodo, kad jo sumanymas buvo ne vieningas, jis susiformavo dviem etapais: pradinis veikos tikslas buvo nukreiptas į gynybą nuo M. R., šiam grėsmingai einant link jo ir užsimojus smogti, o apsistumdymą su nukentėjusiaisiais Š. P., V. P. ir A. G. lėmė visai kitos aplinkybės, tačiau abiem atvejais jo (M. B.) veiksmus lėmė siekimas išsiaiškinti tarpusavio santykius, o ne pažeisti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį. Taigi byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad abu veikos epizodus jungia vieninga tyčia: veikos įvyko skirtingu laiku, skirtingose vietose, dėl skirtingų priežasčių. Todėl teismas nepagrįstai abi šias veikas vertino kaip tęstines, o ne du atskirus epizodus.
3.9. Skunde M. B. taip pat pažymi, kad nebuvo priimtas joks procesinis dokumentas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kuriame dalyvavo jis, Š. P., V. P. ir A. G., visi procesiniai veiksmai buvo atlikti viename ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtame dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kuriame dalyvavo jis ir M. R.. Taigi, jeigu veika būtų kvalifikuota ne kaip tęstinė, o kaip atskiri epizodai, kurie galėtų būti vertinami kaip idealioji sutaptis, akivaizdu, kad būtų pagrindas išvadai, jog ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kuriame dalyvavo jis (M. B.), Š. P., V. P. ir A. G., nebuvo pradėtas, todėl be pagrindo nutrauktas, o vėliau atnaujintas. Akcentuoja, kad nesant procesinio dokumento pradėti ikiteisminį tyrimą, negalimas baudžiamasis procesas, todėl jau vien tuo pagrindu teismas turėjo baudžiamąją bylą dėl antro kaltinimo epizodo pagal BK 284 straipsnį nutraukti.
3.10. Be to, nuteistojo vertinimu, teismas neteisingai aiškina teismų praktiką, kad kai byla nutraukiama BK 38 straipsnio pagrindu ikiteisminio tyrimo metu, ją atnaujinus kaltinamasis pripažįstamas kaltu, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriant įrodymų. Pažymi, kad teismo nurodytoje teismų praktikoje kaltinamieji pilnai pripažino savo kaltę atnaujintoje byloje, taigi nurodytose bylose ir šioje byloje nustatytos aplinkybės skiriasi. Atkreipia dėmesį, kad baudžiamosiose bylose nėra numatyta prezumpcija, todėl jis (M. B.) negali būti laikomas kaltu tik todėl, kad ikiteisminiame tyrime prisipažino kaltu ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.
Šalies argumentai
3.11. Apeliantas taip pat pažymi, kad dėl to, jog nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 284 straipsnį, teismas neturėjo galimybės teisingai išspręsti prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios bylos pagal laidavimą. Prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir dėl šio nusikaltimo jį išteisinti, o dėl bausmės jam paskyrimo pagal BK 309 straipsnio 1 dalį prašo taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teigia, kad šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnį: 1) BK 309 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, 2) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, 3) yra išimtinai teigiama asmenybė: dirba Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje, labai sąžiningai atlieka jam pavestas užduotis, charakterizuojamas tik teigiamai. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad jis aktyviai užsiima visuomenine veikla: prisideda prie moterų klubo „L.“ labdaringos veiklos, padėdamas organizuoti labdaringus renginius ir ieškoti pagalbos nukentėjusioms šeimoms, vasaros metu (duomenys neskelbtini) miesto „S. v.“ skyriui padeda organizuoti vaikų stovyklas (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame yra užaugęs, iš projektinės veiklos jaunimui yra įrengęs sporto salę, nupirkęs baidares, padeda bendruomenei organizuoti įvairius renginius, nuo 2002 metų yra medžiotojas, o nuo 2012 metų yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo pirmininkas. Nurodo, kad pažada laikytis įstatymų, nebedaryti naujų nusikaltimų, o laiduoti už jį sutinka jo draugė M. Z..
3.12. Nuteistojo M. B. vertinimu, teismas nepagrįstai nutarė konfiskuoti mobiliojo ryšio įrenginį, iš kurio pornografinio turinio duomenys buvo siųsti, nes jis yra seno modelio, nusidėvėjęs, jo vertė būtų apie 60 Eur, be to, jis reikalingas darbui ir asmeninėms reikmėms. Dėl to prašo konfiskuoti iš jo mobiliojo ryšio telefono „Iphone 6“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), vertę pinigais – 60 Eur.
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti (apeliantas sutiko, kad būtų konfiskuotas mobiliojo ryšio telefonas), prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo ir nuteistojo M. B. kaltės padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką
6. Kaip minėta, apeliaciniu skundu M. B. prašė išteisinti jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus ir nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl nusikalstamų veikų, kurių jis nepadarė, be to, teismas neteisingai aiškino teismų praktiką, kad tuomet, kai byla nutraukiama BK 38 straipsnio pagrindu ikiteisminio tyrimo metu, ją atnaujinus kaltinamasis pripažįstamas kaltu, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriant įrodymų.
7. BK 38 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Kadangi BPK nenustatyta bylų sujungimo ir sujungtų bylų nagrinėjimo tvarka, kai nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ši teisės spraga užpildoma teismų praktika. Teismų praktika šiuo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos (toliau – Plenarinės sesijos) nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007. Joje išaiškinta, kad paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, turi būti taikoma baudžiamojo proceso įstatymo analogija ir bylos nagrinėjimas teisme turi vykti tokia tvarka: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje; 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 straipsniu, joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu, bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini kitiems nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimams teisingai išspręsti); 5) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-511/2018). Tai, kad sprendžiant dėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, iš naujo nenustatoma, ar buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir kas ją padarė, nes šių nusikalstamų veikų padarymo faktas ir asmuo, jas įvykdęs, jau yra nustatyti, išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418/2007. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse pasisakė tik dėl bylų, kurios yra nutrauktos teismo nuosprendžiu, tačiau, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, analogiškai sprendžiama ir tuomet, kai byla nutraukiama BK 38 straipsnio pagrindu ikiteisminio tyrimo metu (pvz., Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-319-354/2016, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-868/2020).
8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. B. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu – įtariamajam M. B. susitaikius su nukentėjusiuoju M. R. (2 t., b. l. 5–7). Šis prokurorės nutarimas patvirtintas Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi (2 t., b. l. 9–10). Kadangi nepraėjus vieniems metams po M. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam buvo pranešta apie įtarimą padarius naują tyčinį nusikaltimą, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atnaujintas (1 t., b. l.18–20), šis nutarimas patvirtintas Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi (1 t., b. l. 22–24). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28). Atsižvelgiant į tai, kad pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose įrodymai iš naujo nevertinami, iš naujo nenustatoma, ar buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir kas ją padarė, vertinami tik bausmės skyrimui reikšmingi duomenys, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo iš naujo tyrė byloje surinktus įrodymus ir iš naujo sprendė M. B. kaltės, padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, klausimą, tačiau šis įstatymo pažeidimas nelaikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą skundžiamą nuosprendį keisti ar jį naikinti. Pažymėtina, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo klausimu suformuota teismų praktika vadovaujamasi ir tais atvejais, kai nagrinėjant sujungtą bylą kaltinamasis savo kaltės, kurią buvo pripažinęs pirmojoje byloje, nebepripažįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181-697/2018, 2K-552/2013). Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, susiję su jo kaltės klausimu, nusikalstamos veikos vertinimu kaip tęstinės, o ne kaip dviejų atskirų epizodų, taip pat, nuteistojo manymu, padarytais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais pradedant jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį, nenagrinėjami.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
9. Nuteistasis M. B. skundu prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo už nusikaltimo, numatyto BK 309 straipsnio 1 dalyje, padarymą – taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
10. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-693/2019).
11. Nors, kaip nurodyta nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde, BK 309 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 309 straipsnio 1 dalyje, jis pripažino, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, M. B. nusikalstamą veiką padarė nebe pirmą kartą – naują nusikaltimą, numatytą BK 309 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu – įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju. Taigi, nors bylos duomenys patvirtina apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis M. B. charakterizuojamas išimtinai teigiamai (3 t., b. l. 30, 31, 32, 33–34), nesant vienos iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, BK 40 straipsnio nuostatos M. B. atžvilgiu negali būti taikomos.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
12. BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 1 dalyje, M. B. padarė naudodamasis jam priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu „Iphone 6“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. šis telefonas yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konstatuojama, kad teismas pagrįstai nusprendė šį mobiliojo ryšio telefoną konfiskuoti. Tenkinti nuteistojo prašymą ir keisti skundžiamą nuosprendį konfiskuojant ne nuteistajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, o šio telefono vertę atitinkančią pinigų sumą, nėra pagrindo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
13. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teisme 2021 m. balandžio 22 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35 Mr) PT-2925 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam M. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 153 Eur išlaidų.
15. Atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, taip pat tai, kad nuteistasis dirba, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo M. B. valstybės naudai priteisia 153 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo M. B. valstybės naudai 153 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.