Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. ir A. P. (A. P.) bei jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą aštuonerių metų laisvės atėmimu, 180 straipsnio 1 dalį trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta 5 MGL dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo ir 5 MGL dydžio baudos bausmė.

A. P. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą septynerių metų laisvės atėmimo bausme, 180 straipsnio 1 dalį trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taip pat jis pripažintas kaltu pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendį, kuriuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jam skirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiajam E. P. iš nuteistųjų M. M. ir A. P. priteista solidariai 68 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajam E. P. pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą šį klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendis pakeistas: A. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtas 15 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, A. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiajam E. P. priteistas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažintas iki 50 000 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 28 d., apie 00.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – prie parduotuvės „Trys berželiai“, esančios Kaune, Taikos pr. 113, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – neva jį nukentėjusysis E. P. pavadino gaidžiu, elgdamasis įžūliai dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, vieną kartą rankos kumščiu smogė nukentėjusiajam E. P. į galvą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką;

M. M. ir A. P. nuteisti už tai, kad 2010 m. balandžio 28 d., apie 05.00 val., apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami iš anksto susitaręs bendrai panaudojant fizinį smurtą užvaldyti svetimą turtą, Kaune, Taikos pr. prie pastato Nr. 113, dėl savanaudiškų paskatų, panaudodami fizinį smurtą, užpuolė E. P., kuriam abu tyčia nenustatytą skaičių kartų spyrė į galvos sritį, tokiais bendrais veiksmais padarė E. P. kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, kairės piramidės lūžį kairės vidurinės ausies uždegimą, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir pagrobė svetimą turtą: E. P. priklausantį 120 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson Z 520i“, 100 Lt vertės sidabrinę grandinėlę nuo rankos, 200 Lt vertės sidabrinę grandinėlę nuo kaklo, 50 Lt vertės sulankstomus medicininius akinius (iš viso svetimo turto už 470 Lt).

A. P. taip pat nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 26 d., apie 2.38 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje Kaune, Kovo 11-osios g., prie namo Nr. 56, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, metaline šiukšlių dėže išdaužė bendrovei ,,AP-centras“ priklausančio automobilio ,,Seat Toledo“ (Slovakijos valst. (duomenys neskelbtini)) galinį ir priekinį stiklus, šokinėdamas ant šio automobilio stogo jį sulankstė, rankomis, taip pat spardydamas kojomis nulaužė du automobilio šoninius veidrodėlius bei išdaužė galinius šviestuvus, padarydamas bendrovei ,,AP-centras“ 1 976,92 Lt turtinę žalą, šiais įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo savo išvadą, kodėl negalima daryti išvados, jog sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas pirmojo užpuolimo metu, po M. M. suduoto smūgio. M. M. pirmojo užpuolimo metu E. P. sudavė smūgį ranka į veidą, po to šis nugriuvo, tuo tarpu pagal specialisto išvadą mažai tikėtina, kad nukentėjusiojo sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgį kumščiu ar griūnant. Labiausiai tikėtina, kad jie padaryti spiriant koja. Prokuroras sutinka su teismo išvada, kad įvykių seka rodo, jog nors nuteistųjų veiksmai iš anksto išsamiai nebuvo suderinti, tačiau vienareikšmiškai buvo nukreipti prieš tą patį nukentėjusįjį, turint tikslą bet kokiomis priemonėmis pagrobti jo turtą. Abu nuteistieji prieš turto užvaldymą suprato, kad tam bus panaudotas fizinis smurtas. Taigi teismai nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, įrodymai įvertinti kaip visuma.

Prokuroras nesutinka su A. P. ir jo gynėjo skundo argumentu dėl nepagrįsto teismo medicinos ekspertizės nepaskyrimo. Teismas, susipažinęs su medicininiais dokumentais ir apklausęs ekspertę M. K., pagrįstai nutarė, kad byloje pakaktų vertinti šiuos duomenis, net ir pats A. P. gynėjas nurodė, kad ekspertizės skyrimas būtų perteklinis.

Prokuroras nesutinka su A. P. ir jo gynėjo skundo teiginiais dėl neteisingai išnagrinėtos bylos dalies pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kaip turi vykti procesas, kai paaiškėja, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ištaisė pirmosios instancijos teismo pažeidimus, nutarė atlikti byloje įrodymų tyrimą, išreikalavo baudžiamąją bylą Nr. 1-243-1478/2008, kurioje Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendžiu A. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Išreikalautoje byloje atnaujinus įrodymų tyrimą abi bylos buvo sujungtos į vieną. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo perskaityti balsu baudžiamosios bylos duomenys, patvirtinantys, jog A. P. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismas nurodė nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalį nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, išsamiai motyvavo ir paskyrė nuteistajam už šį nusikaltimą bausmę bei galutinę subendrintą bausmę.

Taigi, pasak prokuroro, teismas tinkamai atliko visus pagal formuojamą teismų praktiką privalomus procesinius veiksmus.

Prokuroro manymu, tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį iš dalies dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė, nes būtent dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė jam padarytą žalą. A. P. ir jo gynėjo skunde akcentuojamas turtinės žalos dydžio nenustatymas negali būti laikomas lemiamu kriterijumi, nustatant priteistos neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas sumažino neturtinės žalos dydį, nes nepasitvirtino pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė insultą ir susirgo epilepsija. Nukentėjusiajam nepateikus visų civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo patvirtinančių dokumentų, teismas negalėjo tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio šioje dalyje, todėl pripažino nukentėjusiajam teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavė klausimą dėl ieškinio dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pasak prokuroro, šiuo atveju BPK 115 straipsnio 2 dalis nebuvo pažeista.

Prokuroras pažymi, kad, priešingai negu teigia M. M., apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog įvykdytas plėšimas ir kvalifikuotas sunkus sveikatos sutrikdymas sudaro idealią sutaptį, ir bendrino paskirtas bausmes apėmimo būdu.

Atsiliepimais nukentėjusysis E. P. prašo atmesti nuteistojo M. M. ir nuteistojo A. P. bei jo gynėjo advokato V. Sirvydžio kasacinius skundus.

Dėl nuteistojo M. M. ir dalies A. P. bei jo gynėjo kasacinių skundų nukentėjusysis nors pateikia atskirus atsiliepimus, tačiau nurodo analogiško turinio teiginius, t. y. kad skundas neteisėtas, nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismai objektyviai ir visiškai išnagrinėjo visus įrodymus, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepažeidė procesinės teisės normų, teisingai paskyrė bausmę.

Nukentėjusysis akcentuoja, kad šiuo metu jis dėl nuteistųjų veiksmų yra neįgalus, nors dar jauno amžiaus, negali dirbti, išlaikyti šeimos, kurioje neseniai gimė dvyniai. Dėl finansinių sunkumų negalėjo pateikti kasacinio skundo dėl sumažintos neturtinės žalos dydžio ir neišgali pateikti apylinkės teismui ieškinio dėl padarytos turtinės žalos.

Atsiliepime dėl A. P. ir jo gynėjo skundo nukentėjusysis dar pažymi, kad skundo argumentai dėl civilinio ieškinio neatitinka BPK 109 straipsnyje numatyto civilinio ieškinio baudžiamajame procese apibrėžimo ir kad yra tik nekompetentingi išvedžiojimai.

Be to, nurodoma, kad kasatorių reikalavimai nėra aiškūs, nes nurodytas prašymas perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui atitinka BPK 382 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tuo tarpu kasaciniame skunde nurodoma BPK 382 straipsnio 2 punktas ir 382 straipsnio 6 dalis, kurios iš viso nėra.

Motyvuojamoji dalis

M. M. kasacinis skundas A. P. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio kasacinis skundas atmestini.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, dėl bausmių subendrinimo ir neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Tai ne teisės taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje, bylos duomenų įrodomojo turinio pakankamumo klausimas pripažįstant veiką įrodyta taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka.

Nuteistųjų V. M. ir A. P. parodymai dėl nusikaltimo aplinkybių nebuvo nuoseklūs bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu. Nuteistieji skirtingai dėstė nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, įvairiai interpretavo savo veiksmus, siekdami sumenkinti asmeninį vaidmenį padarant nusikaltimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai išnagrinėjo nuteistųjų parodymus ir jų evoliucinę raidą, chronologiškai palygino kiekvieno iš jų turinį bei tarpusavyje, taip pat su kitais bylos duomenimis. Bylos procesas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose vyko laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, teismo nešališkumo principo, tinkamai įgyvendinant rungimosi principo reikalavus. Siekdamas išsiaiškinti nuteistųjų versijas dėl parodymų pakeitimo pirmosios instancijos teismas išsikvietė ir apklausė byloje ikiteisminį tyrimą atlikusią pareigūnę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose iškeltas abejones dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių bei jo sveikatos būklės, atliko byloje įrodymų tyrimą, išsikvietė į teismo posėdį ir apklausė byloje teismo medicininį tyrimą atlikusią ir specialisto išvadą pateikusią teismo medicinos ekspertę. Visi šie proceso veiksmai rodo, jog teismai ėmėsi visų baudžiamojo proceso įstatyme numatytų priemonių ir išnaudojo įstatymo suteiktus instrumentus nustatant tikrąsias nusikaltimo padarymo aplinkybes. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bylos duomenis patikrino ir įrodymus įvertino laikydamiesi BPK 20, 242, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pripažindami M. M. ir A. P. kaltais padarius E. P. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų teismai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad jis buvo partrenktas ant žemės ir spardomas. Teismo medicinos ekspertė išvadoje ir apklausiama teisme patvirtino, jog mažai tikėtina, kad E. P. nustatytas galvos kaulų lūžis galėjo būti padarytas smogiant kumščiu, labiau tikėtina, jog galvos sužalojimai buvo padaryti spardant kojomis. Iš dalies ir patys nuteistieji apklausiami bylos ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog E. P. buvo spardomas. Teismai šias aplinkybes išnagrinėjo itin atsakingai ir išsamiai, jų išvados yra paremtos neprieštaringais bylos duomenimis, todėl nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo padaryti esminiai baudžiamojo įstatymo pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Nuteistųjų kasaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai neigiantys susitarimą tarp M. M. ir A. P. panaudojant pavojingą smurtą pagrobti E. P. priklausantį turtą. Pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 24 straipsnio 1 dalis) bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į ta patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44/2012).

Surašant kaltinamąjį aktą ir bylos nagrinėjimo teisme metu, pripažįstant M. M. ir A. P. kaltais dėl E. P. sužalojimo veikiant iš anksto susitarus bendrininkų grupe, buvo vadovaujamasi minėtais įstatymo reikalavimais ir kasacinio teismo išaiškinimais teismų praktikos pavyzdžiuose. Teismai išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ir teismo proceso baigiamuosiuose aktuose atskleidė visumą objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, pagrindžiančių kaltininkų M. M. ir A. P. bendras pastangas panaudojant smurtą pagrobti nukentėjusiojo E. P. turtą. Susitarimas apiplėšti, nukentėjusiojo sekimas, užpuolimas, smūgiai, suderinti nuteistųjų veiksmai laikant nukentėjusįjį prispaustą prie žemės, apieškant jo rūbus bei pagrobiant turtą ir jį pasidalijant – visi šie nusikaltimą padariusių asmenų veiksmai teismų pagrįstai įvertinti kaip bendravykdytojų padarytas nusikaltimas. Pažymėtina tai, kad nuteistieji matė nukentėjusiojo būklę po pirmo padaryto nusikaltimo ir ruošėsi dar kartą panaudoti smurtą. Šiuo atveju neturi reikšmės, kuris iš nuteistųjų naudojo intensyvesnį smurtą antrą kartą užpuolant ir apiplėšiant nukentėjusįjį. Objektyviųjų požymių visuma patvirtina, jog nuteistieji veikė suderintai, siekdami vieno tikslo suvokė nusikalstamos veikos pobūdį ir numatė, jog dėl jų veikimo gali atsirasti nukentėjusiajam sunkūs sveikatos sutrikdymo padariniai.

Nepagrįsti A. P. ir jo gynėjo kasacinio skundo teiginiai, kuriuose kasatoriai nurodo, kad buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo antrame straipsnyje įtvirtintos teisės reikalauti, kad aukštesnė teisminė instancija peržiūrėtų apkaltinamąjį nuosprendį ar bausmę, sprendžiant A. P. atsakomybės klausimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kasatoriai dirbtinai sureikšmina šio klausimo nagrinėjimą susiedami su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos išnagrinėta problematika. A. P. dėl šio nusikaltimo padarymo buvo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 38 straipsnio nuostatas. A. P. gynėjas padavė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, konstatavo, jog Kauno apygardos teismas, pripažindamas A. P. kaltu dėl šios veikos padarymo bei jį nuteisdamas, padarė BK ir BPK įstatymo pažeidimus.

BPK 320 straipsnio 6 dalis numato, jog, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taikomos šio Kodekso XIX skyriaus bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos, atsižvelgiant į šiame skyriuje numatytus ypatumus. Apeliacinės instancijos teismas teisingai vadovavosi kasacinės praktikos pavyzdžiais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse Nr. 2K-357/2005, 2K-586/2005, 2K-125/2006, kuriuose išaiškinta, kaip turi vykti baudžiamasis procesas, kai paaiškėja, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą ir, pagal baudžiamojo proceso įstatymo bei teismų praktikos reikalavimus išsprendė A. P. atsakomybės klausimą tinkamai taikydamas BK 284 straipsnio 1 dalies ir BK 38 straipsnio nuostatas bei paskirdamas bausmę.

Pripažintina, jog apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis 5 dalies 1 ir 2 punktais, subendrinęs A. P. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, nesilaikė BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų, nes taikydamas bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo būdą, kai skundžiamu nuosprendžiu buvo taikytas tik bausmių apėmimo būdas, išėjo iš bylos apeliacinio nagrinėjimo ribų. Tačiau šis pažeidimas negali būti pripažintas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes realiai nuteistojo padėtis nebuvo pabloginta, todėl keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Skirdami bausmes teismai laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į nusikaltimų pobūdį, realų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei kitas teisiškai svarbias aplinkybes, kurios pagal įstatymą yra reikšmingos bausmės skyrimui. Nuteistiesiems paskirtos bausmės yra artimos sankcijos vidurkiui pagal sunkiausią nusikaltimą numatytai sankcijai. Teisės taikymo aspektu bausmės paskirtos laikantis įstatymo reikalavimų.

Atmestini kasacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos dydžio. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai teisingai vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, BPK 109, 113 straipsniais. Apeliacinės instancijos teismas, tikslindamas neturtinės žalos dydį, atliko įrodymų tyrimą išnagrinėdamas medicininius dokumentus, iškviesdamas į teismo posėdį ir apklausdamas medicinos ekspertę, iš naujo įvertino sužalojimo mastą bei padarinius nukentėjusiojo sveikatai, jo gyvenimo kokybei padarytą žalą ir sumažino atlygintinos neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydį iki 50 000 Lt, nustatydamas solidarų jos atlyginimo būdą, priteisiant iš M. M. ir A. P.. Teismai nepažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimų perduodami turtinės žalos dydžio klausimą spręsti civilinio proceso tvarka, nes turtinės žalos dydis šioje byloje neturi įtakos nustatant neturtinę žalą, kadangi ji buvo nustatoma atsižvelgiant tik į sveikatos sužalojimo sunkumą ir dėl to kilusius padarinius, nesiejant su turto pagrobimu padaryta neturtine žala.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. M. ir A. P. (A. P.) bei jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinius skundus atmesti.