Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-109-899/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-01-15Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-19Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-15
Bylos Nr.
1-109-899/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36957-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
M. B.
Nukentėjusysis
M. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-109-899/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36957-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.2.26.2; 1.2.30.4.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 15 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei, Eglei Smilgienei,dalyvaujant prokurorams R. V., J. T.,kaltinamajam M. B.,gynėjai advokatei E. P.,nukentėjusiajam M. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnyje ir 309 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2017-07-22 apie 06.30 val. viešoje vietoje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, suduodamas nukentėjusiajam M. R. ne mažiau keturių smūgių, tuo padarydamas jam nubrozdinimą ir kraujosruvą viršutinėje lūpoje, kraujosruvas kairės akies apatiniame voke ir nosies nugarėlėje, nubrozdinimą pakaušio dešinėje pusėje – nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką bei veikdamas vieninga tyčia, 2017-07-22 apie 06.43 val. viešoje vietoje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, smūgiuodamas Š. P., V. P. ir A. G., kurie pretenzijų neišreiškė, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, M. B. laikotarpyje nuo 2017-11-21 iki 2019-09-14, tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasis mobiliojo ryšio įrenginiu „Iphone 6“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninės socialinio bendravimo tinklapio „(duomenys neskelbtini)“ paskyros, pavadinimu „M. B.“, socialinio tinklapio „(duomenys neskelbtini)“ vartotojui, kurio paskyros pavadinimas „B. A.“, nusiuntė 93 vienetų pornografinio turinio duomenų – 83 vienetų audiovizualinių failų pavadinimais:

20952440_1417679774975471_447828839725268992_n_1706608986043836.gif, 21268678_2026716547355772_1779357293_n_699974893782934.gif, 23555664_147731785865520_1867754184653144064_n_2093217227606895.gif, video1512809902_1591511064220296.mp4, video1512973201_1593309404040462.mp4, video1513021225_1593841967320539.mp4, video1520749225_1683290381709030.mp4, video1521294271_1690540094317392.mp4, video1521576892_1694170673954334.mp4, video1521720026_1695769550461113.mp4, video1521787652_1696584053712996.mp4, video1521795177_1696655810372487.mp4, video1521812203_1696867783684623.mp4, video1522068084_1699972380040830.mp4, video1522501567_1705335426171192.mp4, video1525070449_1734796349891766.mp4, video1525182892_1736074886430579.mp4, video1525195083_1736234776414590.mp4, video1526497506_1751252681579466.mp4, video1528227892_1771105816260819.mp4, video1528227898_1771105912927476.mp4, video1528227906_1771106026260798.mp4, video1528227921_1771106236260777.mp4, video1528768942_1777803342257733.mp4, video1529434101_1788695811168486.mp4, video1529756653_1794585860579481.mp4, video1529905803_1797229283648472.mp4, video1529951258_1798060916898642.mp4, video1530184969_1802210259817041.mp4, video1530198627_1802479206456813.mp4, video1530198797_1802483493123051.mp4, video1530529806_1808359705868763.mp4, video1530717395_1811650428873024.mp4, video1530769783_1812578122113588.mp4, video1530835208_1813771945327539.mp4, video1531130964_1818924788145588.mp4, video1531469791_1825529737485093.mp4, video1531501801_1826129730758427.mp4, video1531891389_1833234103381323.mp4, video1532412743_1842938695744197.mp4, video1535625707_467603357092507.mp4, video1535739611_724040094614367.mp4, video1535914315_1119277658213002.mp4, video1537211418_388014878403644.mp4, video1537212013_303016256953253.mp4, video1537212236_889033281301142.mp4, video1537212719_317546612341500.mp4, video1537267029_503798583426762.mp4, video1537452271_1656614904438476.mp4, video1537519639_2296690310404787.mp4, video1537541675_2515243775167395.mp4, video1538155084_2235900906691150.mp4, video1538370981_209164596496419.mp4, video1538844763_547346242384045.mp4, video1541703902_2170737879911475.mp4, video1549488691_2371136506448491.mp4, video1551211427_1209688895855974.mp4, video1551364753_316283082360443.mp4, video1552135180_461947131009530.mp4, video1553251097_368024430451055.mp4, video1553801979_435351177236037.mp4, video1554012399_294956851431366.mp4, video1554746583_2257644667856274.mp4, video1554997000_591690811297824.mp4, video1557256413_2192423994140356.mp4, video1558939044_680017255801559.mp4, video1559114981_293438341371249.mp4, video1559158503_2180843075296584.mp4, video1559753612_460088531407525.mp4, video1561093846_484177782385972.mp4, video1562510615_2110505992586796.mp4, video1562830905_2353162184776994.mp4, video1564241449_523457761728081.mp4, video1564558736_905869323096741.mp4, video1565130099_407890766742733.mp4, video1565284829_367612004135210.mp4, video1565705025_2552321718387304.mp4, video1566045005_707215796373358.mp4, video1566487820_1293696007464353.mp4, video1566651370_445574119377444.mp4, video1567002891_689023758230699.mp4, video1568175467_3205266322817627.mp4, video1568441454_373850106869075.mp4 ir 10 foto nuotraukų pavadinimais Screenshot(4), Screenshot(18), Screenshot(21), Screenshot(31), Screenshot(67), Screenshot(83), Screenshot(84), Screenshot(106), Screenshot(114), Screenshot(165), kuriuose atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, tokiu būdu turėdamas tikslą platinti, platino pornografinio turinio dalykus.

Kaltinamasis M. B. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu prisipažino iš dalies – dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 284 straipsnį kaltės nepripažino, dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 309 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai. Dėl pirmosios veikos pirmosios kaltinimo dalies parodė, kad 2017-07-22 jis su draugu A. S. atėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)“, jie atsisėdo prie baro. Iš karto prie jų pradėjo kabinėtis M. R. ir J. Č.. Jis bandė draugiškai spręsti situaciją, nupirko visiems išgerti. Situacija buvo kaip ir nurimusi. Agresyvumas buvo dingęs. Jie išgėrė. Po kiek laiko J. Č. pradėjo vėl agresyviai elgtis, mėtyti replikas dėl išvaizdos. Tada pats persėdo per porą baro kėdžių toliau. Paties draugas kalbėjo su kitu atėjusiu savo pažįstamu. Po kažkurio momento prie jo priėjo M. R., kažką jie apsižodžiavo ir abu išėjo į lauką. Iš pradžių M. R. agresyviai nebuvo nusiteikęs. Jie išėjo iš klubo po dešine puse. Po keleto minučių M. R. agresyviai pakėlęs rankas puolė ant jo, bandė suduoti į veidą, pats pasilenkė ir gindamasis sudavė M. R. vieną smūgį atgal. Pats rankose nieko neturėjo. Sužaloti noro nebuvo. Viešosios tvarkos pažeisti nenorėjo. Po 1-2 min. M. R. atsistojo, o jis pats nuėjo į barą. Po keleto minučių M. R. atėjo su savo draugu J. Č.. M. R. paties paklausė „kas čia“, „man sudavė“, nes buvo išsikruvinęs nosį. Pasakė jam „aš tau sudaviau gindamasis nuo tavo smūgio“. M. R. nuėjo į tualetą, apsiprausė veidą ir grįžo prie baro. Jie dar apie 10 min. pakalbėjo. Parėjo išgerti jo nupirktus gėrimus ir jie išėjo. Susipažinęs su tyrimo medžiaga, kur J. Č. minėjo, kad jam sakė, jog sudavė tris smūgius, tai neigia, nes su J. apie tai nekalbėjo ir to dalyko nepasakė. Pažymi, kad įvykis galėjo būti tarp 4-5 val., nes po to įvykio, kažkiek pabuvus, jo draugas A. S. išvažiavo su žmona namo. Pats pasiliko bare. Po to susitaikymą šitoje byloje padarė vien dėl to, kad iš tikrųjų negalvojo, jog susitaikymas gali turi tokią didelę juridinę galią. Jeigu šiandien dienai būtų žinojęs, būtų ėjęs į teismą ir būtų nedaręs to susitaikymo. Todėl paties parašymas dėl tų vaikinų, kad juos buvo matęs viduje, bare, kad išėjo į lauką pasiaiškinti – tai neigia. Pabuvus gal nepilnai valandą bare, kai išėjo M. R. su J. Č., jis nusprendė eiti namo, išėjo į lauką ir prie jo priėjo kompanija. Jis atėjo į klubą su A. S.. Tai tas pats asmuo, kuris buvo apklaustas kaip liudytojas. Paties nuomone, į barą jie atvyko po 4 val. ryto. Kai jie atėjo, J. Č. su nukentėjusiuoju jau buvo bare. Jie atsisėdo šalia jų. Apie 06.30 val. tas incidentas kilti negalėjo, turėjo būti apie 5 val. Kai atėjo į barą, tas incidentas kilo kokių 15 min. bėgyje. Jo draugas A. išėjo anksčiau. Pats nematė, tiksliai kada A. išėjo, nes A. išeidamas jam nepasakė, kad išeina. Ar A. matė tą konfliktą, pasakyti negali. A. buvo viduje, kai jie grįžo. A. matė, kaip kartu kalbėjosi prie baro. Kodėl A. nurodė, kad konfliktas vyko apie 2-3 val. nakties – mano, kad įvykis jau buvo seniai, gal A. buvo sunku atsiminti. Tikrai nebuvo naktis, buvo paryčiai, buvo brėkštanti. Kai tik atėjo į vidų, jie pradėjo mėtyti replikas. Replika gal dėl A. išvaizdos, nes, kiek kartų yra išėję, kaip bebūtų keista, pastoviai prie A. kabinėjasi žmonės. Tai vienas iš variantų, kad dėl išvaizdos kilo konfliktas. Buvo užmesta replika A. dėl išvaizdos. Pats su nukentėjusiuoju išėjo į lauką, šitą aplinkybę pripažįsta. M. R. iniciatyva jie išėjo į lauką. Galvojo, gal nukentėjusysis nori apie tą jų kažkokią konfliktinę situaciją pakalbėti ten, kur nėra muzikos, nes nukentėjusysis nebuvo nusiteikęs agresyviai. Aiškiai matėsi, kad nukentėjusysis buvo neblaivus. Tai sprendė pagal jo kalbėseną, judesius. Pats išeidamas į lauką taip pat buvo neblaivus. Aplinkui lauke daugiau žmonių nematė. Išėjus į lauką, jie pasuko į dešinę. Kitų asmenų, kurie galėjo matyti konfliktą, jis nematė. Jam buvo grėsmė iš M. R., nes M. R. bandė jam suduoti į veidą. Bandant suduoti M. R. buvo priėjės prie jo arčiau metro. M. R. nesudavė jam, nes jis spėjo išvengti smūgio. M. R. jam suduoti nespėjo, nes besigindamas jis sudavė M. R. ir nukentėjusysis nukrito. Sudavė M. R. į veido sritį. Mano, kad M. R. turėjo kliūti į antakį, nosį. M. R. buvo prakirsta nosis. Iki to konflikto ar matė, kad pas nukentėjusįjį ant veido yra sužalojimų – neatkreipė dėmesio. Specialisto išvadą skaitė. Bijo sumeluoti, joje buvo parašyti gal 3-4 sužalojimai. Dėl šių sužalojimų, jo asmenine nuomone, galvos nubrozdinimą galėjo pasidaryti krisdamas. Tas vienas smūgis, kur akis ir nosis, galėjo būti vieno smūgio. Akis ir nosis galėjo būti nuo smūgio, galvoje galėjo būti griuviminė trauma. Pakaušyje galėjo būti nuo griuvimo. Sužalojimai akies voke ir nosies nugarėlėje – nuo smūgio. Sužalojimai ir nubrozdinimas lūpoje – šito paaiškinti negali, bet gali daryti prielaidą, kad nukentėjusysis dar galėjo susižaloti per tą laiką, kol atsirado policijoje. Sudavė tik vieną smūgį ir tai pamena gerai. Gali paneigti, kad J. Č. sakė, jog trenkė 3 kartus, J. Č. to nesakė, su juo apie tai net nekalbėjo. Iš kur byloje atsiranda šitokia J. Č. aplinkybė, negali pasakyti. Su ta aplinkybe nesutinka. Dėl to, kodėl J. Č. galėjo nurodyti tokią aplinkybę, nežino. Paties atžvilgiu, J. Č. - neigiamo priekabio persona. J. Č. tokių žodžių nesakė ir tai neigia. Nukentėjusysis išprovokavo šitą incidentą. Paties smūgis M. R. buvo iššaukta gynybinė reakcija. Dėl to, kodėl nukentėjusysis nenurodė, kad pats jam bandė suduoti – mano, kad M. R. pats tapo nukentėjusiuoju, tai buvo nukentėjusiojo gynybinė reakcija. Su nukentėjusiojo M. R. parodymais sutinka iš dalies. M. R. sakė, kad daugiau buvo mušamas. Iš tiesų nepamena detaliai, ką M. R. pasakojo. To fakto, kad bandė suduoti ir J. Č., visiškai nebuvo, tai neigia. Kaip ir prieš tai minėjo, J. Č. yra tokia persona. Mano, kad tai bandymas pasipelnyti, suklaidinti, nes nei J. Č. sudavė, nei su juo kalbėjo. Teisme J. Č. tai pripažino. Įtarimas pačiam buvo pareikštas kelis kartus, gal 1-2 kartus. Ikiteisminiame tyrime advokato neturėjo, nes nemanė, kad čia yra tokia rimta situacija. Ar jam siūlė advokatą, nepamena, bet jam atrodo, kad nesiūlė. Gynėjo atsisakė, nes tuo metu nesuvokė, buvo nesusidūręs su tokiomis situacijomis. Kitoje jo apklausoje advokatas nedalyvavo, nes jo neturėjo. Jo išsilavinimas yra aukštasis. Iki 2017 m. panašiuose ikiteisminiuose procesuose nebuvo dalyvavęs. Jam neatrodė, kad visa tai yra tiek rimta. Dėl to, kodėl įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad jis prisipažįsta kaltu visiškai - norėjo baigti bylą susitaikymu. Tuo metu ir dabar yra medžiotojas, nuo 2012 m. yra būrelio primininkas. Žinojo, kad jeigu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir byla keliaus į teismą, bus suspenduota jo teisė medžioti. Kai tyrėja pasakė, kad byla užtruks apie du metus, jos paklausė, kokia yra galimybė viską pabaigti greičiau, todėl viską pabaigė susitaikymu. Kaltę pripažino vien dėl to, kad visą procesą pabaigti greičiau. Prisipažinimą dėl kaltės reikėtų suprasti taip, kad jo visišku prisipažinimu yra įmanoma susitaikyti su nukentėjusiuoju. Jie susitaikė. Nukentėjusiajam sumokėjo, žalą atlygino - sumokėjo nukentėjusiajam kažkur apie 1 500 eurų kartu su J. Č.. J. Č. nupirko viskio butelį. J. Č. atlyginti reikėjo už sukruvintą jo „maikutę“. Kaip J. Č. sukruvino „maikutę“, nežino, gal būdamas su M. R., o gal dar kažkur J. Č. turėjo konfliktą. Jie abu paprašė 1 500 eurų ir jiems atlygino. M. R. lauke sudavė. Prašo, kad teismas jo veiksmą vertintų kaip būtinąją gintį, nes realiai taip ir buvo. Žalą atlygino, nes tapo įtariamuoju. Jeigu būtų norėjęs bylą aiškintis teisme, tai būtų užtrukę iki 2 m. Paskaičiavo, kad jam nebuvo kitos išeities, kaip tik padaryti susitaikymą, kurį ir padarė. Šiandien dienai tą situaciją darytų kitaip. M. R. puolė ant jo, bandė pačiam suduoti. M. R. grėsmingai ėjo link jo. Viskas vyko labai greitai. M. R. puolė, pats jam sudavė, M. R. nukrito ir pats nuėjo. Jeigu būtų neišsisukęs, M. R. jam būtų sudavęs ne vieną smūgį. M. R. jam smogė, bet pats išsisuko. Daugiau aplinkui žmonių nematė. Po to M. R. grįžo į barą. M. R. klausė „už ką man čia padarei?“. M. R. atsakė „tuo puolei ant manęs ir tai buvo mano gynybinė reakcija“. M. R. daugiau nieko nesakė. Elgėsi taip, lyg nieko ir nebūtų buvę. Griuvimas tas pats kaip smūgis. Tai buvo paties gynyba. M. R. buvo agresyvus. Negalvojo, kad M. R. jį puls. Pradžioje M. R. įžeidė draugą, paskui replikas mėtė ir pačiam. Mėtomos replikos jį įžeidė, bet stengėsi nereaguoti, persėdo toliau. Buvo apsižodžiavimas, sakoma „nusiraminkit, vietos užtenka visiems“. Viskas kaip ir nurimo, todėl pačiam tas išėjimas į lauką nebuvo kaip agresyvumas. Gėrimų nupirko visiems keturiems. Nebuvo reikalo M. R. vėl prisėsti ir apsižodžiuoti. Kur viskas vyko – ta vieta lauke nefilmuojama. Tai buvo lauke, šone, už kampo. Negirdėjo, kad kas nors būtų šaukęs „nustokit muštis“. Kai jį atvežė į policiją, ar buvo atpažinimas – buvo uždarytas vienas į areštinę, kažkuriuo metu pareigūnas buvo atvedęs M. R., paklausė „ar šitas?“, pasakė „šitas“ ir išėjo. Kameroje pats buvo vienas. Kuris pareigūnas atvedė M. R. prie kameros, nepamena. Tikrai netiesa, kad asmeniui galėjo ir įspirti. Kodėl nukentėjusysis nurodė aplinkybę dėl spyrių, nežino, gal dėl girtumo. M. R. teisme šito kaip ir nepripažino, gal ir neprisiminė. Dėl pirmosios nusikalstamos veikos antrosios dalies M. B. paaiškino, kad tai įvyko tą pačią dieną. Po kokios valandos išėjo M. R. su J. Č.. Pats dar apie kokią valandą pabuvo bare. Pamatė, kad nebėra jo draugo ir nusprendė važiuoti namo. Išėjo į lauką, ten stovėjo kompanija. Iš kalbų suprato, kad kompanija gal pagalvojo, jos jis yra užsienietis. Girdėjo, kaip jie tarpusavyje kalbėjosi, kad jį sumuš. Kai pats prakalbo lietuviškai, jie ten pasijuokė, kad yra kovotojai ir vis tiek jam „užmes“. Bandė aiškintis viską gražiuoju, bet vienas iš asmenų pastoviai prie jo ėjo kalbėdamas, kad jam suduos. Apsigindamas vieną kartą buvo apsikabinęs. Bet vienu momentu, kai matė, kad situacija yra neišvengiama, pats bandė pargriauti per kojas. Tada puolė jų draugai, jie visi apsistumdė ir labai greitai privažiavo policija ir išvežė. Mano, kad filmuota medžiaga yra tikrovė, nebent kažkas kažką keitė. Nemano, kad filmuotoje medžiagoje gali būti koks trynimas. Su A. G., V. P. ir Š. P. pažįstami nebuvo. Konfliktas galimai kilo dėl to, kad pats galimai užsienietis. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad tie vaikinai elgėsi agresyviai, bet taip sakė vien dėl to, kad tą patį susitaikymą padaryti. Šiandien dienai jeigu būtų žinojęs, būtų tokių parodymų nedavęs. Dėl to, ką reiškia parodymai, kad išsiaiškinti vyriškai – tie parodymai buvo todėl, kad darė susitaikymą. Tie parodymai nėra teisingi. Tie vaikinai buvo gal penki. Gindamasis vienam asmeniui spyrė per kojas. Pagal vardą jų neprisimena. Nelabai ir jų veidus atsiminė. Dėl to, kokias grėsmes jiems sukėlė – nežino, kuris kuriam sudavė, nes ir pačiam buvo sudavę, ir pats buvo sudavęs, o kuris kuriam – pagal vardą, pavardę pasakyti negali, nes ten toje visoje kompanijoje apsistumdė. Dėl to, ar buvo jam galimybė pasišalinti iš įvykio vietos, iškviesti policijos pareigūnus – galbūt ir buvo. Kodėl neiškvietė pareigūnų, nežino, galbūt tuo metu taip atrodė. Dėl išsirengimo miesto centre – nenorėjo, kad suplyštų rūbai, nes suprato, kad jie vis tiek puls ant jo. Dėl to, ar buvo asmenų, kurie matė šią situaciją, nežino, neatsimena. Tie kiti asmenys, kaip supranta, buvo jų draugai. Aplinkybės, kad atvyko policija, neneigia. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino. Mano, kad per miesto kameras pamatė ir iškvietė. Nežino kelis asmenis atvykę pareigūnai sulaikė, nes jį pasiėmė į atskirą mašiną. Buvo be marškinėlių, gal dėl to jį ir pasiėmė. Ką sulaikė iš ten tos kompanijos, nežino. Negali sutikti su kaltinime nurodytu laiku tarp šių dviejų konfliktinių situacijų. Mano, kad tarpas turėjo būti tarp šių dviejų konfliktinių situacijų apie valandą. Šitame epizode nukentėjusiųjų asmenų nėra, nes jie vienas kitam pretenzijų neturi. Ar sutinka su P., A. G. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu – jų nelabai atsimena. Su jų duotais parodymais teisme sutinka iš dalies. Kažko akcentuoti nelabai galėtų. Su A. G. ir P. apsistumdymas buvo, nes tiek jie jį pastūmė, tiek jis pastūmė juos. Tai vertina neigiamai, daugiau taip nedarytų. Mano, kad tiek jų pusei, tiek jo pusei alkoholis buvo pagrindinis veiksnys ir alkoholis tai iššaukė. Eidamas į tą barą tikrai nenorėjo muštis ir tai buvo pirmas kartas jo gyvenime. Mano, kad daugiau tokios situacijos nepasikartos. Gal net buvo atvirkštinis atvejis, jie bandė pademonstruoti panieką. Iš pradžių jautėsi išsigandęs, nes jų kompanija buvo didelė. Kompanija pagalvojo, kad jis yra užsienietis, jie norėjo jį sumušti. Paskui, kai suprato, kad jis yra lietuvis, sako „mes čia kovotojai, vis tiek tave sumušim“. Tai, kad vieną iš jų apsikabino – galvojo, kad tas asmuo jam duoti, o pats bandė jį raminti, bandė geruoju išspręsti konfliktą. Dėl to, ką reiškia tai, kad vaizdo įraše ant jo kūno matosi tamsios dėmės – tame konflikte buvo pargriautas, kai puolė visi kompanijos draugai, ten, aišku, kamera nebeužfiksavo. Jie visi pasiimtyniavo, pasistumdė. Niekas nebandė jų skirti. Nei jie pažeidė viešąją tvarką, nei kažkam sukėlė neigiamų aistrų. Žmogaus, išbėgusio pabėgioti, neatsimena. Dėl antrosios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 309 str. 1 d., M. B. kaltę pripažino visiškai. Paaaiškino, kad naudojosi „(duomenys neskelbtini)“ paskyra „M. B.“. Taip pat ir „(duomenys neskelbtini)“. Kai buvo iškviestas į policiją, tyrėjai paklausė, kokį jis turi santykį su A. B.. Tyrėjams paaiškino, kad A. B. yra jo kaimo kunigas, kunigą pažįsta apie 5 metus. Paklausė, ar yra gavęs pornografinio turinio failų iš A. B.. Pasakė, kad jau seniai iš jo buvo gavęs. Pirmas kartas buvo 2017 m. Tai priėmė kaip juoką. Šiandien dienai galima nuteisti ir kiekvieną žmogų, nes būna tokie kalėdiniai ir velykiniai sveikinimai su tokio turinio medžiaga. Iš tikrųjų nežinojo, kad už tai yra taikoma baudžiamojo atsakomybė. Pats tų filmukų nei gamino, nei iš kažkur išsitraukė. Paprasčiausiai tai buvo jo persiųsti filmukai ar nuotraukos, dėl kurių neturėjo nei tyčios platinti, nei turėjo naudos, nei norėjo kažką įžeisti. Taip pat buvo paimtas jo telefonas „Iphone 6“, kuriuo naudojasi. Jį įvertino 60 eurų verte, telefonas jam grąžintas, nes telefonas yra reikalingas darbui. Nori šitą bylą baigti laidavimu, nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad tuo laikotarpiu nuo 2017-11-21 iki 2019-09-14 siuntė pornografinio turinio duomenis vartotojui A. B.. Ir A. B. jam siuntė. Tarp jų vyko vaizdų dalinimasis. Nurodytas telefono IMEI yra teisingas. Siuntė tik iš vieno įrenginio. Paskyra „M. B.“ naudojasi jis vienas. Taip išeina, kad siuntė pats. Sutinka su aplinkybe, kad išsiuntė 93 vnt. pornografinio turinio duomenų, iš kurių 83 vnt. yra audiovizualinių failų ir 10 vnt. yra fotonuotraukų, vadinamų „screenshot”. Sutinka, kad tai yra pornografinio turinio duomenys. Nežino, nuo kada pagal teisės aktus prasideda pornografija, bet jeigu taip nustatė, pripažįsta. Po to įvykio daugiau nieko nesiuntė. A. jam jokių pretenzijų neturėjo. A. B. yra jo kaimo kunigas, jį turėjo „drauguose“, kaip ir kiti kaimo bendruomenės nariai. Su A. B. bendraudavo ir gyvai, ir bažnyčioje. Kuris kuriam pirmas atsiuntė tokio turinio duomenis, nepamena, bet jam atrodo, kad A. B. siuntė pirmas. Tikrai nebūtų pats kunigui siuntęs tokio turinio failo. Jo žiniomis, A. B. už tai yra nubaustas baudžiamuoju įsakymu. Jei teismas neatleistų jo nuo atsakomybės pagal laidavimą, tai pakenktų tiek asmeniniam gyvenimui, tiek jo karjeros galimybėms, kadangi yra medžiotojas, nuo 2012 m. yra būrelio pirmininkas, todėl būtų suspenduota jo teisė medžioti. Yra baigęs turizmo-sporto vadybą. Jo, kaip valstybės tarnautojo, pagrindinės pareigybės yra tarptautinis bendradarbiavimas, tarptautiniai projektai. Važinėja į šalis, kur reikalingos vizos, todėl teistumas trukdytų jo tolimesniems projektams. Dirba su vaikais stovyklose, yra kaimo bendruomenės narys. Prisideda prie moterų „(duomenys neskelbtini)“ labdaros klubo, renginių organizavimo, paieška nukentėjusioms šeimoms. Tai tiesiogiai ir neigiamai veiktų jo reputaciją. Jam tai yra didžiulė pamoka, nuoširdžiai gailisi ir nenorėtų, kad daugiau besusidarytų tokia situacija. Tam dės visas pastangas. Jo mėnesinės pajamos yra apie 4 000-5 000 eurų.

Nukentėjusysis M. R. teisme parodė, kad M. B. jam yra matytas per įvykį, kuris yra trijų metų senumo. Buvo neblaivus, buvo klube, ten kaltinamąjį teko matyti. 2017 m. liepos mėnesį pas jį buvo atvykęs J. Č.. Nutarė atšvęsti, buvo viename klube „(duomenys neskelbtini)“, po to atvyko į klubą „(duomenys neskelbtini)“. Buvo padauginęs gėrimų, dabar jau sunkiai pamena. Pamena M. veidą, kad su juo kalbėjosi, pamena, jog abu išėjo į lauką. Tiksliai ką ir kaip kalbėjosi, nepamena. Buvo praradęs sąmonę, pamena kraują ir kad prausėsi. Dabar nepamena, ar buvo tarp jų konfliktas, bet jie abu išėjo ir mušėsi. Dabar neprisimena, kas buvo tuo metu. Pamena kaltinamojo veidą prieš įvykį, pamena kažkokius alkoholinius gėrimus ir kad abu išėjo į lauką. Kieno iniciatyva jie išėjo į lauką, nepamena. Nepamena, kad pats būtų sudavęs smūgį. Kiek jam buvo suduota smūgių, pasakyti negali. Pamena, kad gavo smūgį ir tuo metu prarado sąmonę, atmintis nutrūko. Tiesą pasakius, pamena, kad su M. B. stovėjo vienas priešais kitą ir daugiau nieko nepamena. Šalia kitų asmenų nepamena. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), dabar gyvena kaime. Tai įvyko prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, už kampo, nes žmonių nebuvo. Pamena sieną ir M. priešais jį. Tai buvo paskutinis jo apsilankymas tam klube. Nežino, ar klubas dabar veikia. Įėjimas buvo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, mano, kad ten yra pagrindinis įėjimas į klubą. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės po dešine puse. Veiksmas vyko dešiniau įėjimo, nuo įėjimo gal 10-20 metrų. Abu buvo dešiniau už kampo. Nežino, ar kas matė, bet aplinkui žmonių nepamena. Ką tuo metu veikė J. Č., nepamena. Po įvykio su J. Č. į policiją ėjo kartu. Pamena galvos, nosies kraują, klube „(duomenys neskelbtini)“ prausėsi. J. Č. tikriausiai žinojo apie jo sumušimą. Pamena, kad matė M. veidą ir viskas dingo. J. Č. po to papasakojo, kas įvyko. Sužalojimus J. Č. matė. Klube „(duomenys neskelbtini)“ pamena alkoholį ir M. veidą. Tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes, nes treji metai praėjo. Pamena, kaip rašė pareiškimą. Tikriausiai ir vykdė jo apklausą tą pačią dieną. Buvo policijoje ir rašė pareiškimą. Tai buvo tas pats rytas, pareiškimą rašė neblaivus. Tuo metu galbūt viskas taip ir atrodė. Nepamena kieno iniciatyva išėjo į lauką. Tyrimo metu, jei taip parašė, taip buvo, dabar nepamena. Po įvykio kaltinamasis susisiekė su juo, atsiprašė ir kompensavo nuostolius, gal 1 500 eurų, gal 2 000 eurų sumą. Nežino, iš kur kaltinamasis gavo jo kontaktus. Pinigai jam buvo perduoti grynais policijoje. Tą vakarą kitų konfliktų nematė. Smurtas jo atžvilgiu buvo. Sandorių su M. ankščiau nebuvo, skolų jokių neturėjo. Kaltinamasis jam atlygino nuostolius. Daugiau su šiuo asmeniu nebendravo. Kaltinamasis skambino prieš praeitą posėdį ir paklausė „ar būsi teisme?“. Atsakė, kad ne, nes yra pasikeitusi jo gyvenamoji vieta, negavo šaukimo. Pats nenori dalyvauti teisme, pykčio kaltinamajam neturi, kaltinamasis yra atlyginęs nuostolius. Nepamena, ar jie dviese išėjo į lauką. Kaltinamasis klube buvo ne vienas, gal su dviem vyrais, jų veidų nepažintų. Policiją po įvykio galbūt kvietėsi, galbūt policija pasakė atvažiuoti patiems, dabar nepamena. Į policiją ėjo dėl sužalojimo. Policijoje nurodė, kad klube buvo užpultas ir sužalotas. Konkrečiai nepamena, kaip apibūdino, bet pareigūnai liepė palaukti, tuomet atnešė nuotraukas, jose pažino M. Tada nusivedė į kamerą, kurioje gulėjo M. paklausė, ar tai tikrai jis, pasakė, kad taip. Pamena, kad atėjęs klube „(duomenys neskelbtini)“ sėdėjo prie baro. Pamena barą ir stiprius alkoholinius gėrimus, mažus stikliukus. Nepamena, ar gėrė, kaip gėrė, bet stikliukų buvo daug. Bare „(duomenys neskelbtini)“ jie jau buvo išgėrę. Nepamena, ką kalbėjosi su J. Č.. Buvo masė žmonių, bet nepamena, kad kas buvo agresyviai nusiteikę, juos užkabinėtų. Nepamena, kad M. prie ko nors kabinėtųsi klube. Pamena, kad abu su M. išėjo lauk. Nepamena, kaip policijoje atsidūrė, bet nuėjo patys. Jam kraujas policijoje nebuvo paimtas, blaivumas tikrintas. Jie ėjo pėsčiomis į policijos komisariatą, policija nebuvo atvykusi. Tikriausiai pėsčiomis atėjo į policijos komisariatą, taksi automobilio nepamena. Po įvykio ėjo į (duomenys neskelbtini) esantį policijos komisariatą, juos nukreipė į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nepamena taksi automobilio, pamena, kad ėjo pėsčiomis. Incidentų einant nepamena. Buvo neblaivus, gal buvo kur užkliuvęs, bet kad būtų jam kažkokių sužalojimų, to nebuvo. Po nusiprausimo salėje nesėdėjo. Tuo metu nepamena, kas buvo, ar M. jam ar jis M. ką sakė, neprisimena. Mano, kad tai, jog apklausos nepamena, gali būti susiję su jo girtumu. Teismui supažindinus nukentėjusįjį su 2017-07-22 ikiteisminio tyrimo apklausos protokolu (1 t., b. l. 58-60), nukentėjusysis nurodė, kad apklausoje parašyta, jog kaltinamasis priėjo ir pasikvietė jį į lauką. Mano, kad prieš tai ir turėjo būti kažkoks bendravimas. Teisingai parašyta, tik jie kažką prieš tai bendravo, kažkokia konflikto užuomazga buvo viduje. Reikėtų papildymo. Gal kartu išėjo į lauką. Pinigus gavo pas tyrėją. Nepamena, ar pas tyrėją dar kartą buvo apklaustas. Kuomet pinigus gavo, buvo blaivus. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo antros apklausos protokolą (1 t., b. l. 62-64), nukentėjusysis nurodė, kad šiai dienai jau kažko neprisimena. Palieka teismo sprendimui, ar galima remtis parodymais. Dabar nepamena įvykio, pareiškimą rašė girtas. Rašydamas pareiškimą jis buvo sumuštas. Pamena, kad stovėjo prieš M.. Negali patvirtinti, kad buvo spardomas kojomis. Gal J. sakė, kad jį spardė kojomis, bet pats nepamena, nes buvo praradęs sąmonę. Gali būti, kad buvo logiškai išprotauta. Specialistas jį apžiūrėjo kitą darbo dieną, specialistui bandė pasakyti, iš kur sužalojimai. Specialistas tik pajudino galvą, specialistui buvo neįdomu. Pats buvo neblaivus. Kas buvo tada prieš trejus metus, dabar pasakyti negali. Buvo nosis sužalota, kraujas bėgo. Sužalojimai buvo galvoje. Klubo durys stiklinės, tikriausiai vienos dalies, paprastos durys. Galvoja, kad turėjo būti kažkoks konfliktas. Kaltinamasis atlygino žalą, pykčio jam neturi, kaltinamasis buvo neblaivus ir pats neblaivus. Peržiūrėjus vaizdo įrašą (1002 Cam 32017_07_22_11_30_21_233, 26 sek.), nukentėjusysis parodė, kad pamena įėjimą ir sieną. Filmuotoje medžiagoje konflikto nesimato. Asmens A. S. klube nepamena. Nepamena, ar įvykus konfliktui buvo šviesu, pamena sieną, šviesos nepamena. Buvo neblaivus. Tyrimo metu nurodė, kad M. B. iniciatyva buvo išėję į lauką, tai tikriausiai taip ir buvo. Dabar aplinkybių nepamena, ar jis grėsmingai pradėjo eiti link M. B.. Pamena, kad stovėjo prieš jį, pažįstant save, negalėjo taip daryti - eiti grėsmingai link jo. Daiktų žmogaus sužalojimui neturėjo. Grėsmė galėjo būti gal tik dėl to, kad buvo neblaivus. Nėra turėjęs baudžiamųjų bylų, nėra patekęs į smurtinius konfliktus. Jo atžvilgiu jokių bylų nebuvo.

Liudytojas J. Č. teisme parodė, kad M. R. yra buvęs jo verslo partneris. M. B. sunkiai atpažįsta, bet turbūt matė jį (duomenys neskelbtini), prieš trejus metus, paryčiais. 2017-07-22 su verslo partneriu turėjo vakarėlį ir paryčiais atsirado viename iš barų, kurio pavadinimo įvardinti negali, kur susibendravo su keletu kitų kompanijų. Vienu metu iš sąlyginai bendros kompanijos jo partneris buvo pasišalinęs kažkuriam laikui, išėjęs iš baro į lauką. Po to jį sutiko, M. R. buvo fiziškai paveiktas ar nugriuvęs, sužalotas: kraujas iš nosies, paakiai. Iš kaltinamojo kompanijos nei vienas jam nebuvo pažįstamas. Atrodo, kad galėjo būti kažkoks konfliktas tarp jo partnerio ir tos kompanijos. M. R. blogai jautėsi ir buvo išgėręs, padėjo jam sugrįžti. Nieko tiesiogiai nematė, bet mano, kad galėjo būti konfliktas. Du žmonės negalėjo išsispręsti kažkokių klausimų. Kai pamatė M. R., jis buvo apsidaužęs. M. R. jam tiesiogiai nepasakojo, tik sakė „buvau atsijungęs“. Tyrimo metu, mano, kad aplinkybes pasakojo iš esmės teisingai. Akivaizdu, kad parodymus davė paryčiais, buvo darytas alkoholio testas, buvo išgėręs. Dabar dalies aplinkybių po trejų metų nepamena. Tikėtina, kad daugiau detalių buvo žinoma tada. Jam jokios faktinės žalos nebuvo. Negali sieti kaltinamojo su pasekmėmis, bet žino, kad tas vyras dalyvavo kompanijoje. Kaltinamasis ir nukentėjusysis abu išėjo iš baro. Negali pasakyti, kieno buvo iniciatyva išeiti iš baro, gal ją ir M. R. rodė. Sakė, kad galbūt M. R. iniciatyva, bet dabar detalių nepamena. Tai tas pats asmuo (kaltinamasis), kuris yra salėje, išėjo į lauką su M. R.. Kiek pamena, kaltinamasis buvo apsirengęs šviesia palaidine, kelnių nepamena. Buvo vasara. Tyrimo metu kaltinamojo aprangą nurodė teisingai. Viršutinę rūbų dalį pamena, apatinės dabar nepamena. Tiesiogiai konflikto nematė. Į barą atėjo dviese. Kita kompanija buvo iš daugiau asmenų. Prieš tai buvo kitame klube, jis užsidarė ir ėjo pėsčiomis. Buvo šviesu. Mano, kad atėjo apie penktą valandą, jame išbuvo valandą. Nepamena, ar M. R. nurodė, kas atsitiko. Galbūt kalbėjo, kas atsitiko su tais žmonėmis, kurie buvo aplinkui. Tikėtina, kad kažko klausė. Klausė nukentėjusiojo, ar žino kas atsitiko, bet nepamena, ar gavo konkretų atsakymą. Kiek pamena, M. R. grįžo į barą ar ant laiptų jį sutiko. Daug ko nepamena. Dabar tiksliai asmens, pripažinusio, kad sužalojo jo verslo partnerį, įvardinti negali. Mano, kad tyrimo metu teisingai įvardino tą asmenį, dabar neprisimena. Ar tai tas pats asmuo, su kuriuo M. R. išėjo į lauką, nežino. Kai išėjo į lauką, ten pamatė M. R. su kaltinamuoju. Mano, kad tyrimo metu aplinkybes teisingai nurodė. Kaltinamąjį matė pirmą kartą, šiandien mato antrą kartą. Konflikto priežasčių nepamena, tikėtina, kad gal kažko M. R. paklausė. Kažkokia kalba buvo, kodėl taip atsitiko, kas atsitiko, to neatmeta. Kaltinamasis su juo bendravo, diskusijos karštos buvo, išgėrę žmonės. Konfliktas tarp jų galėjo kilti, nes bandė išsiaiškinti, kas atsitiko jo partneriui. Lauke aiškinosi, kas ir kaip, ar tai buvo konfliktas, nežino. Su kaltinamuoju susikabinę buvo, nesakytų, kad tai yra įprasta, bet išgėrusių kompanijoje visko pasitaiko. Sunku pasakyti, ar kaltinamasis bandė smurtauti, gal bandė smurtauti, bet tiesioginio smurto nepamena. Buvo apsikabinę, susikibę. Pretenzijų dėl įvykio turėjo, nes susikibimo metu buvo pažeista laikrodžio grandinėlė. Tiesiogiai įvertinti, ar buvo prieš jį smurtauta - buvo iškėlęs tokį klausimą. Mano, kad pretenzijos dėl laikrodžio, dėl bendravimo su kaltinamuoju. Gal pats gynėsi, nežino. Su asmeniu susitaikė. Mano, kad ant jo maikutės buvo M. R. kraujas. M. R. lydėjo, nukentėjusysis sunkiai jautėsi, to pasekoje, mano, kad išsipurvino. Atrodo, kad ne paties kraujas ir ne M. B. jam iškruvino maikutę. Susikabino su M. B., kieno iniciatyva, nepamena. Jo kontaktas su šiuo asmeniu įvyko, kai M. R. grįžo. Jie visi stovėjo ant laiptų aikštelės, nes M. kartas nuo karto išeidavo apsiprausti. Asmenys abu - M. B. ir M. R. buvo lauke, tikėtina, kad tarp jų atstumas buvo 2-3 metrai. Jų konfliktuojant nematė. Dabar nepamena, ar M. B. buvo priėjęs prie M. R., sekos nepamena. Įvykio metu buvo išgėręs, tiksliai nepamena, bet nustatyta ne mažiau 1,61 prom. Jautėsi pavargęs, išgėręs. Suprato, kad reikia vykti į policiją. Yra ne vietinis. Per įvykį nestipriai nukentėjo dėl konflikto, iš turtinės pusės kažkiek. Fiziškai tiesioginės agresijos nejautė, abu susistumdė, galbūt kompanijoje įvyksta tokie dalykai, kai šventi kitame mieste, visko gali atsitikti. Pretenzijų daugiau tiek turtinių, tiek neturtinių pretenzijų nereiškė, nes su kaltinamuoju susitaikė. Abu susitarė privačiai dėl turtinės ir neturtinės žalos. Kokio dydžio žala atlyginta, yra jų privatus reikalas. Jam nebuvo atlyginta žala materialiai, tiesiog susitaikė. Jie kalbėjosi apie žalą, bet jis, liaudiškai tariant, „nusispjovė“, M. B. atsiprašė ir pretenzijų jam neturėjo. Mano, kad M. B. iniciatyva bendravo su juo telefonu. Tyrėjai parašė patvirtinimą. M. B. jam nupirko viskio butelį, M. B. atleido. Su nukentėjusiuoju M. R. per trejus metus, turbūt, kad apie įvykį kalbėjosi. M. R. klausė, kas atsitiko, nepamena, ką įvardino M. R., kas jį sužalojo. Nepamena, kur klube atsisėdo, keitė vietas, nesėdėjo vienoje vietoje. Susipažino ir bendravo su keliomis kompanijomis. Jo verslo partneris M. R., prieš įvykį jis buvo pažįstamas 5 metus. Tikėtina, kad per tiek laiko yra kartu su M. R. išgėrę alaus. Mano, kad M. R. nėra agresyvus. Koks M. R. yra išgėręs, negali pasakyti. Tą vakarą, atrodo, M. R. buvo adekvatus. Nepamena, kad jie su kitais asmenimis bare elgtųsi netinkamai. Išgėręs pats yra „kietas“, bet paprastai nebūna agresyvus. Tokių situacijų būna nedažnai, vengia vartoti alkoholį. Kartu su M. R. ėjo į komisariatą, jis buvo persikėlęs į kitą komisariatą, buvo kartu. Eidami turbūt kalbėjosi, ar kalbėjosi apie konfliktą, nepamena. Į teismą atvyko su M. R.. Iš nepažįstamo telefono numerio gavo žinutę, kad bus teismo posėdis. Paštas jam neįteikė šaukimo, jį surado policija. Žinutė buvo tokia, kad 9.30 val. bus posėdis. Kas parašė SMS žinutę, negali pasakyti, nežino. Kitų konfliktų tą rytą dėl kitų asmenų negali įvardinti. Nepamena, kaip gavo viskio butelį iš M. B.. Atsiuntė į (duomenys neskelbtini), su M. B. nebendravo, butelį perdavė per žmogų. Kiek pamena, parodymus davė vieną kartą. Parodymus davė tą patį rytą. Mano, kad apklausos metu dar buvo neblaivus. Mano, kad išėjo tarp 06.00 val. - 07.00 val. Daugiau niekur nevaikščiojo, tik į komisariatą, vieną ir kitą. Nepastebėjo, kad einant M. R. būtų nukritęs. Kalbos bare nepamena, žmonės apie daug dalykų kalba išgėrinėdami. Dėl apsižodžiavimų negali nei patvirtinti, nei paneigti. Skirtingos kompanijos turi savo nuomonę. Pradžioje matė juos abu (M. R. ir M. B.), paskui dar buvo prisijungę kažkokie asmenys iš M. B. kompanijos, kažkokių trečiųjų asmenų nepastebėjo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 77-80), liudytojas nurodė, kad pagarsinta apklausa dalinai yra teisinga. Kadangi apklausa buvo ryte, jie buvo išgėrę, galbūt buvo ne iki galo surašyta dėl smūgių jam ir viso bendravimo su M. B.. Dėl išėjimo, grįžimo turbūt teisinga. Dėl posakio „sumušei mano draugą“ nepamena. Protokolą pasirašė, nes tokia tvarka. Daug detalių nurodė, nes mano, kad tyrėjas kruopščiai dirbo savo darbą. Jie pasakojo, tyrėjas surašė. Dvi dalys gali būti ne visiškai tikslios. Mano, kad M. B. atsiprašė todėl, kad buvo šioks toks konfliktas. Mano, kad kas jaučiasi neteisus iš vidaus, tas ir ateina atsiprašyti.

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad M. B. yra jo draugas, kitų nei vieno nėra matęs. Su M. nuėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)“, abu atsisėdo prie baro, buvo išgėrę, bet dar adekvačiai elgėsi. Prie jų priėjo du asmenys, kaip iš tikro buvo, ar priėjo, dabar pasakyti negali, bet jų dabar nepažintų. Tie asmenys, ar vienas jų, pradėjo užgaulioti, kabinėtis, nes pats išskirtinai atrodo: su auskarais ir barzda. Norėjo išvengti kontakto ir geranoriškai su M. B. sakė „baikite“. M. nupirko išgerti, kartu išgėrė. Po to dar prie jo priėjo pažįstamas, su juo sušneko ir atsisukęs pamatė, kad M. nebėra. Paklausė kito, ar nematė, kur jo draugas. Abu išėjo į lauką ir lauke matė, kad jie (kaltinamasis ir nukentėjusysis) kalbėjosi 3-4 metrų atstumu. Prie jų nepriartėjo. Pamatė, kad vienas iš asmenų grėsmingai puolė prieš M., bet ar sudavė, pasakyti negali. Tuomet M. paleido vieną smūgį ir asmuo susmuko. M. B. gynybiškai sudavė smūgį, nes tas asmuo jį puolė. M. visą laiką vengė kontakto, stovėjo nuleidęs rankas, M. neturėjo jokių įrankių, kastetų. Matė, kad asmuo puldamas užsimojo, bet nematė, su kuria ranka, nes ten buvo šviesos blankios. Konfliktas vyko naktį, laiko nepamena, gal 02.00 val. ar 03.00 val. Buvo tamsu. Tuomet kalba ne apie tą įvykį, kalba, kas vyko prieš tai. Jis pusę septynių ten nebebuvo. Konfliktas vyko už klubo „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo pagrindinis įėjimas, ten yra kitas pastatas. Nukentėjusiojo asmens nepažintų, nepamena, kaip jis atrodo. Liudytojus mato pirmą kartą. Jo paties ūgis 2 m, svoris 125 kg. Neišsigąstų tų asmenų, bet nieko nedarytų. Prie jo dažnai kabinėjasi, nes atrodo išskirtinai. Kito įvykio nepamena. Lauke matė, kaip viskas vyko. Jam buvo pasakymai „kaip čia atrodai“, kaip dažniausiai, bet tuo atveju konkrečiai žodžių pasakyti negali, buvo užgauliojimai. Necenzūrinių žodžių buvo. M. B. nelinkęs vartoti necenzūrinių žodžių. Ar tą dieną M. B. vartojo necenzūrinius žodžius, negali pasakyti, nepamena. Jam nežinoma priežastis, kodėl M. B. su asmeniu išėjo iš kavinės, nes realiai konfliktas buvo pasibaigęs, gal parūkyti išėjo. M. dar išgerti jiems nupirko. M. B. nesikabinėjo. Į lauką išėjo su vienu iš asmenų, matė, kad jie kalbasi. Tie vaikinai buvo išgėrę. Išėjus į lauką, prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ gal stovėjo asmenų, bet ten, kur jie buvo, asmenų nebuvo. Viskas įvyko greitai, vaikinas ant M. B. puolė, vaikinas staigiai susmuko. M. B. nieko jam nespyrė. Viskas pasibaigė, vaikinas nukrito ant žemės, tas jo kolega nuėjo link jo, o M. atėjo ir jie abu nuėjo į vidų. Vėliau kieme prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ konflikto nematė. Asmenys parėjo į klubą, vienam iš jų bėgo kraujas, kitam nieko. Negali pasakyti, kada išėjo namo. Išėjo vienas, nes paskambino žmona, gal apie 04.00 ar 05.00 val. Abu su M. buvo išgėrę. Tikrai laiko nepamena. Kiek pamena, buvo prietema. Rankose M. B. nieko neturėjo.

Liudytojas Š. P. teisme parodė, kad kaltinamąjį matė prieš trejus metus klube, pats buvo išgėręs, daug ko nepamena. Pamena, kad apsistumdė išėję iš klubo ir viskas. V. - jo pusbrolis. Kai išgeria, taip dažnai būna prie klubo, kad apsistumdo. Nieko baisaus nebuvo. Atvyko policija, išvežė jo pusbrolį, draugą, o jį patį už savaitės pakvietė. Kas iškvietė pareigūnus, nežino, gal kas matė, kad apsistumdė, nes daug žmonių buvo. Išėjo iš klubo, daug žmonių, kažkoks „kipišas“. Negali pasakyti, iš kur viskas prasidėjo. Nieko baisaus nebuvo. Jo atžvilgiu smurtinių veiksmų nebuvo. Viskas buvo prieš trejus metus, pats buvo išgėręs, gali būti, kad pačiam sudavė per kojas. Buvo daug žmonių, kuris asmuo sudavė per kojas, pasakyti negali. Nepamena, gali būti M. B. sudavė, gali būti, kad ne jis. Kad konfliktas buvo lauke, nepamena, gal klubas užsidarė, buvo šviesu, nepamena. Santykių su niekuo nesiaiškino, kiti gal ir aiškinosi. Viskas greitai įvyko, atvyko policija, visus susodino ir išvažiavo. Po savaitės jį pakvietė tyrėja ir apklausė, suprato, kad kažkas matė per kamerą. Liudytojui parodžius vaizdo įrašo 53 min. 56 s (1002 Cam 32017_07_22_11_30_21_233), jis parodė, kad vaizdo įraše jis yra su cigarete ir stovi du jo draugai. Šalia jo su kepuraite yra A. G., kuris dabar yra užsienyje, o šalia jo - M. S. ir pusbrolis, jie buvo keturiese. Jie visi buvo lauke. Kaip ir kas prasidėjo, nepamena. Į klubą „(duomenys neskelbtini)“ atėjo keturiese, negali pasakyti, kelintą valandą atėjo. Atėjo jis, pusbrolis, draugai A. G., M.. Gavo šaukimą į teismą ir susirašė su draugu (parodė į M. B.). M. B. parašė, kad jį, pusbrolį, A. G. kvies į teismą. Susiskambino, M. B. pasakė „pameni, prieš trejus metus taip ir taip, prie klubo buvo incidentas“, tuomet suprato. Nepamena asmenų, sutiktų klube prieš trejus metus. Tą asmenį pamena, kad kažkas vyko, apsistumdė ir tiek. Prieš klubą jie buvo bare, klube taip pat išgėrė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nes nebuvo dėl ko meluoti. Pamena, kad pačiam įspyrė, bet taip kartais būna. Nepamena, kad jį M. B. apsikabino, viskas buvo prieš trejus metus. Apsikabinimas buvo tikriausiai prieš pasispardymą.

Liudytojas V. P. teisme parodė, kad gal kaltinamas asmuo kažkiek yra matytas klube prieš trejus metus. Atvyko su pusbroliu ir draugais, pašoko, išgėrė, lauke kilo kažkoks konfliktas, atvyko policija ir juos išsivežė. Vyko susistumdymas. Kas stumdėsi, nepamena. Agresijos iš jų pačių nebuvo. Konfliktas jo nelietė. Prieš jį patį smurto nebuvo. Smūgių nebuvo. Gal pusbroliui buvo, bet nepamena. Matė pokalbį, draugišką susistumdymą. Kas stumdėsi, nepamena. Nepamena, kaip buvo apsirengęs. Žino, kad lauke yra kameros. Peržiūrėjus vaizdo įrašo 1 val. 53 min. (1002 Cam 32017_07_22_11_30_21_233), liudytojas parodė, kad praėjo daug laiko, nepamena. Kaip parašyta, tai taip ir buvo, taip sakė. Dėl ko kilo konfliktas, nepamena. Jam pačiam smūgių suduota nebuvo. Tvirtina, kad nepamena, kaip viskas vyko. Neturėjo piktumo, sveikatos problemų neturi. Jo apklausa yra teisinga. Įvykio metu jam buvo 24 metai, buvo neblaivus, išgėręs ganėtinai daug. Su juo kaltinamasis nebuvo susisiekęs. Neaptarė dėl parodymų davimo teisme. Su pusbroliu kalbėjo dėl važiavimo į teismą. Nekalbėjo su pusbroliu apie įvykį. Nepamena, ar jis pats sudavė smūgius. Viduje niekas nekonfliktavo. Viduje nieko keisto nepastebėjo. Negali pasakyti, ar viską gerai 2017-08-07 apklausoje prisiminė. Į klubą atėjo keturiese: jis, Š. P., A. G., M. S.. Negali pasakyti, ar su kaltinamuoju buvo kiti asmenys, nes matė kelis žmones, bet negali pasakyti, ar su kaltinamuoju. Tarp tų žmonių buvo keli iš jų kompanijos. Peržiūrėjus vaizdo įrašo 53 min. 56 sek. (1002 Cam 32017_07_22_11_30_21_233), liudytojas parodė, kad vaizdo įraše mato draugus: Šarūną, su baltu rūbu - M. S., su kepure - A. G.. Kieno ranka laiko baltinius, negali pasakyti.

Liudytojas A. G. teisme parodė, kad supranta, jog yra kviestas dėl apsistumdymo prie klubo „(duomenys neskelbtini)“. Tai vyko gal prieš dvejus-trejus metus, detalių nepamena. Išėjus iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ įvyko apsistumdymas, atvyko pareigūnai ir greitai visus išvežė. Tiksliai metų laiko nepamena, bet buvo naktis, gal prieš klubo uždarymą. Į klubą atvyko su M. S., kartu dar buvo Š. P., V. P.. Konfliktas įvyko tarp jo ir kaltinamojo. Atrodo, kad kaltinamasis jo draugui spyrė į koją, o jis puolė draugą ginti. Apsistumdė ir greitai atvyko pareigūnai. Apsistumdė ir tiek, jokio fizinio smurto ar nukentėjimo nebuvo. Buvo apklaustas ir viską pasakė. Ankstesnėje apklausoje viską prisiminė geriau, nes įvykis buvo šviežias. Teisingai viską nurodė. Daugiau nieko nematė, ar su kitais buvo. Konfliktas buvo išėjus iš klubo. Dar lauke buvo asmenų, gal dar 5-7, tiksliai nepamena. Asmenys matė, lyg bandė juos skirti, visų detalių nepamena. Atvyko pareigūnai. Nežino kas juos iškvietė, gal pareigūnai buvo ir laukė. Neturi tokios informacijos, kas iškvietė policijos pareigūnus. Kai Š. spyrė į koją, įvyko konfliktas tarp paties ir kaltinamojo. Iki spyrio asmenys apsižodžiavo, tai girdėjo. Smūgių iš jo paties pusės lyg nebuvo, nemano, kad kaltinamajam sudavė. Labai senas įvykis, jo sakinys, nurodytas dėl smūgių ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingas. Su juo niekas iki laiško gavimo nekontaktavo, jokių prašymų negavo. Ikiteisminio tyrimo metu visus įvykius atsiminė geriau. Jam neskaudėjo. Pretenzijų kaltinamajam neturi. Dabar nepamena, ar juos kas bandė skirti. Viskas, kaip parašyta ikiteisminio tyrimo metu, yra teisinga. Įvykio metu neišsigando.

Liudytojas B. K. teisme parodė, kad situacijos nežino 2017 m. pareigūnu nebedirbo, iš darbo išėjo 2009 metais. Dirbo budėtoju prie vaizdo kamerų. Konflikto nepamena. Asmenų nepažįsta. Stebi miestą per miesto vaizdo kameras, iš karto informuoja budėtoją, kad pasiųstų policijos pajėgas į įvykio vietą. Į įvykį nevažiuoja. Jei pamato įvykį, tik informuoja budėtoją. Kur yra klubas, yra ir automobilių aikštelė, ta vieta yra stebima. Klubo „(duomenys neskelbtini)“ vidinio kiemo jis nemato. Mato, kur yra antro aukšto biliardinė.

Liudytojas M. M. teisme parodė, kad kaltinamasis jam yra nematytas. Dirba Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje apie 10 metų. Ne vienas ikiteisminis tyrimas yra pradėtas dėl įvykių, vykusių prie naktinių klubų. Asmuo - J. Č. yra negirdėtas. Gali būti, kad atliko šio asmens apklausą. Apklausos pradžią ir pabaigą apklausos protokolas pats formatuoja, bet galima ir koreguoti. Atlieka nukentėjusiųjų, atvykusių rašyti pareiškimą, liudytojų apklausas. Jei atvyksta asmuo kartu su nukentėjusiuoju, matęs įvykį, asmuo taip pat gali būti apklaustas, atitinkamai nuo darbo krūvio. Pradžioje gaunamas pranešimas, budintis siunčia patrulių ekipažą, atitinkamai pagal kategoriją A, B, C. Jei muštynės A kategorijos, stengiasi nuvykti kuo greičiau. Nuvykus nustatomos įvykio aplinkybės, surašomi visi liudytojų duomenys, jei yra įtariamieji, jie sulaikomi ir pristatomi į komisariato patalpas, jei reikia, nukentėjusiajam iškviečiama medicininė pagalba. Jei ne, asmuo pristatomas į policijos komisariatą ir Operatyvinės grupės darbuotojai priima pareiškimą ir atliekami kiti tyrimo veiksmai. Priklausomai nuo asmens būklės tuo metu, neblaivų asmenį apklausti galima. Jei asmuo aiškiai aiškina įvykių seką, galima apklausa. Jei neįmanoma, asmuo kalba nerišliai, neįmanoma susikalbėti, nesiorientuoja, dėsto nesuvokiamus dalykus, tokiais atvejais surašomas tarnybinis pranešimas ir tokiam asmeniui pasiūloma atvykti kitą dieną. Apie asmens būklę sprendžia jie - Operatyvinės grupės pareigūnai. Ribos dėl nukentėjusiojo asmens neblaivumo nėra, nuo asmens stovio. Gali būti ir išgėręs, bet jei jis sugeba aiškiai dėstyti mintis, tai galima jį apklausti. Visada yra rekomenduojama, kad žmogus būtų blaivus, bet nėra taisyklės, kuri draustų vykdyti tokio asmens apklausą. Yra tik rekomendacija ir darbinė praktika dėl tokio asmens apklausos, oficialaus dokumento negali pasakyti. Išimtiniais atvejais asmuo gali būti apklausiamas labai neblaivus, bet kartoja, kad tai priklauso nuo žmogaus stovio ir būklės, jei jis sugeba aiškiai nurodyti įvykio aplinkybes. Jei vyko apklausa, tai asmuo turėjo adekvačiai dėstyti savo mintis ir įvykio aplinkybes. Konkretaus atvejo nepamena. Jei būtų neadekvačiai elgęsis ar nurodęs aplinkybes neaiškiai, jis būtų neapklaustas. Žmogus turėjo pakankamai aiškiai dėstyti mintis. Jei asmuo prašo būti neapklausiamas, į tai yra atsižvelgiama. Jei mato, kad žmogus neblaivus ir gali būti apsvaigęs, tuomet siunčia pasitikrinti blaivumą. Dažniausiai, kai vyksta muštynės, girtumas yra nustatomas daugumai, nes prie naktinių klubų jau žmonės būna patikrinami. Jei mato, kad žmonės akivaizdžiai blaivūs, blaivumo netikslina. Apklausos tvarką, laiką nustato pagal darbo krūvį. Gali būti, kad apklausa vyko vėliau ir dėl darbo krūvio, ir kitų procesinių veiksmų, atliktų pirmiau. Surašomas laikino sulaikymo protokolas, yra atliekami skubesni ikiteisminio tyrimo veiksmai. Šio įvykio nepamena, negali pasakyti. Girtumo duomenų asmeniui neišduoda. Laikino sulaikymo patalpose kolegos nustato girtumą. Asmens girtumą mato duomenų bazėje. Prieš apklausą visada stengiasi duomenis pasitikrinti. Greičiausiai šiuo atveju šie duomenys ir buvo pasitikrinti. Negali pasakyti, ar jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tikslinant įvykio aplinkybes asmuo gali būti apklausiamas ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo.

Liudytojas R. B. teisme parodė, kad kaltinamojo asmens nepamena. 2017 m. įvykio prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ nepamena. Tuo metu dirbo policijos pareigūnu. Galėjo priimti nukentėjusiojo pareiškimą. Pareiškimą, jeigu asmuo pageidauja jį parašyti, priimti privaloma, tai yra jo konstitucinė teisė. O liudytojų apklausa – įvykio patikslinimui yra duota 10 dienų. Apklausą galima vykdyti tada, jeigu žmogus bendrauja adekvačiai, mintis dėsto nuosekliai. Apklausinėja įvertinę situaciją. Jeigu žmogus painiojasi savo parodymuose, tada galima priimti protokolą-pareiškimą, nepradėti ikiteisminio tyrimo, palikti aplinkybių tikslinimui ir apklausti vėliau, kai išsiblaivys. Vertinamos tik tos aplinkybės, kurias minėjo, nes promilių skaičius nenusako asmens būsenos. Yra vidinės rekomendacijos dėl liudytojų apklausos. Ar yra rašytinis aktas dėl liudytojų apklausos, nežino, gal yra pasisakymai iš prokuratūros, nes paskui būna, kad skiriasi liudytojų parodymai. Negali pasakyti, nežino, ar yra koks rašytinis teisės aktas, bet yra nusistovėjusi tokia praktika. Dėl M. R. apklausos, kodėl jį apklausinėjo, jeigu jis buvo neblaivus – reiškiasi žmogus bendravo adekvačiai ir gal buvo sulaikyti asmenys, įtariami padarę nusikalstamą veiką, apsiklausti ir vilkinti, jeigu galima iš karto įtariamiesiems pareikšti įtarimus, priimtas pareiškimas, apklaustas liudytoju. Asmuo tikrai bendravo adekvačiai. Tikrai jokių abejonių nebuvo. Prieš apklausdamas bendrauja su žmogumi, jis išdėsto visas aplinkybes ir tik tada įvertina, ar galima visą tai protokoluoti, surašant liudytojo apklausos protokolą arba surašomas tarnybinis pranešimas, kad dėl girtumo nebuvo galima apklausti. Pareiškėjų girtumą tikrina visais atvejais, nes yra priimamas sprendimas, ar jį apsiklausti liudytoju, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ar priimti pareiškimą tikslinimui. Kokie buvo atliekami fiziniai veiksmai, tikrai negali pasakyti. Žino, kad apklausiant liudytoju buvo išaiškintos teisės ir pareigos. Priimant pareiškimą asmuo buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą. O pripažinus nukentėjusiuoju – išaiškintos nukentėjusiojo teisės ir pareigos. Daugiau kokie buvo atlikti fiziniai veiksmai su nukentėjusiuoju, įtariamuoju, pasakyti negali. Atpažinimo protokolų realiai nepildo. Paskui pildo tyrėjai, gavę pirminę medžiagą, ir toliau yra tie atpažinimų protokolai. Tą dieną turbūt niekas daugiau nukentėjusiojo neapklausė. Gal buvo įtariamasis parodytas nukentėjusiajam, kad sutikslinti. Ar tokį atpažinimo veiksmą atliko, nepamena. Galėjo parodyti ir patruliai, sulaikę įtariamąjį, nes turėtų būti patrulių tarnybinis pranešimas, kas vyko įvykio vietoje. Patruliai nelabai eina ir rodo kaltininkus, turėtų būti parodyta iki to. Jeigu jau sulaikoma, tai parodoma įvykio vietoje.

Apklausta kaip galima laiduotoja M. Z. teisme parodė, kad prašymą dėl laidavimo palaiko. Turėtų daryti M. B. teigiamą įtaką. Yra seni draugai ir kolegos, todėl M. B. pasirinko ją laiduotoja. Nėra bausta administracine tvarka, neteista. Dirba Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje sporto skyriuje specialiste. Buvo pamiršusi, kad turėjo smulkių administracinių nusižengimų. Dėl M. B. agresyvumo gali pasakyti, kad jis yra labai stabilus ir ramus žmogus. Mano, kad M. B. ją pasirinko todėl, kad ji gali daryti įtaką kaltinamajam. Jie kalbasi, tariasi. Po įvykio M. B. labai gailisi. Su M. B. kalbėjosi apie žinutes, jis teigė, kad tai buvo visiškas nesusipratimas.

2017-07-22 M. R. protokole-pareiškime (surašytas 2017-07-22 nuo 08.26 val. iki 08.41 val.) užfiksuota, kad 2017-07-22 apie 06.30 val. naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kuriame buvo su draugu J. Č., prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis ir pasikvietė išeiti į lauką. Tik išėjus į lauką, šis be jokios priežasties pradėjo jį daužyti rankomis ir spardyti kojomis, dėl ko nukrito ant žemės. Ant žemės toliau buvo spardomas, kol prarado sąmonę. Kur tuo metu buvo ir ką veikė J., nematė, tik žino, kad jis buvo netoliese ir gal būt viską matė. Kai atgavo sąmonę, jį mušusio vyriškio nebebuvo ir apie įvykį pranešė policijai, o po to pats atvyko į policijos komisariatą. Prašo jį mušusį vyriškį nubausti įstatymo numatyta tvarka (1 t., b. l. 35-39).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo R. B. 2017-07-22 pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-36957-17 užfiksuota, kad 2017-07-22 apie 06.30 val. prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), girtas (1,73 prom.) M. B. iš chuliganiškų paskatų, daužydamas rankomis ir spardydamas kojomis nenustatytą kiekį kartų, sumušė girtą (1,52 prom.) M. R.. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į medicinos įstaigas nesikreipė. M. B. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 40-45).

2017-07-22 įvykio apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Sankryžoje matoma įrengta miesto stebėjimo kamera. (duomenys neskelbtini) pastatas yra dviejų aukštų, raudonos spalvos, įėjimas į pastatą yra iš (duomenys neskelbtini) pusės, pro rudas stiklines duris, kurios užrakintos. Virš durų matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Ties įėjimo durimis, ant laiptų, matomos kelios kraujo dėmės. Daugiau įvykio vietoje pėdsakų ar objektų, naudingų tyrimu, neužfiksuota. Fotografuota (1 t., b. l. 48-54).

Asmens blaivumo testų parodymuose užfiksuota, kad M. R. 2017-07-22 07.55 val. nustatytas 1,52 promilių girtumas, J. Č. 2017-07-22, 08.02 val. nustatytas 1,37 promilių girtumas (1 t., b. l. 73).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio D. J. 2017-07-22 tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo ROIK 0017000396826 užfiksuota, kad patruliuojant ekipaže „1714“ kartu su specialistu A. J., apie 06.44 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad prie „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės. 06.47 val. atvykus minėtu adresu kartu su ekipažu „S1712“ pastebėjo tris jaunuolius, kurie tarpusavyje mušėsi viešoje vietoje. 3 asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus laikino sulaikymo patalpas. Muštynės vyko viešoje vietoje, jaunuoliai tarpusavyje stumdėsi, bandė suduoti kumščiais vienas kitam. Įvykį nufilmavo tarnybinio vaizdo ir garso įrašymo įranga. Pristačius asmenis paaiškėjo, kad tai A. G., V. P., M. B.. Asmenys vienas kitam pretenzijų neturėjo (1 t., b. l. 82).

Asmens blaivumo testo parodymuose užfiksuota, kad V. P. 2017-07-22, 07.21 val. nustatytas 1,76 promilių girtumas (1 t., b. l. 90).

Asmens blaivumo testo parodymuose užfiksuota, kad A. G. 2017-07-22, 07.12 val. nustatytas 1,09 promilių girtumas (1 t., b. l. 102).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. J. 2017-07-22 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio D. J. rašyto tarnybinio pranešimo matyti, jog 2017-07-22 apie 06.47 val. tarpusavyje susimušė įtariamasis M. B. bei dar du vaikinai, tai A. G. ir V. P.. Iš pateikto Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pateikto vaizdo įrašo matyti, kad įtariamasis pirmą smūgį suduoda vaikinui per kojas, kuris vilki juodais marškinėliais ilgomis rankovėmis, džinsinėmis kelnėmis, avi raudonais kedais, liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Vaizdo įraše matosi, jog aplinkui yra dar vaikinų, kurie visa tai stebi. Todėl paskirtas pavaldus pareigūnas, kuris nustatytų vaikiną vilkintį juodais marškinėliais ilgomis rankovėmis, džinsinėmis kelnėmis, avintį raudonais kedais, liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų, taip pat nustatyti asmenis, visa tai mačiusius (1 t., b. l. 107).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2017-08-08 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad priimtomis paieškos priemonėmis nustatytas vaikinas, vilkintis juodais marškinėliais, ilgomis rankovėmis, džinsinėmis kelnėmis, avintis raudonais sportiniais bateliais, liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų yra Š. P.. Asmenys, kurie visa tai matė, nenustatyti (1 t., b. l. 109).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. J. 2017-08-07 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2017-07-22 buvo įteiktas pranešimas dėl vaizdo įrašo pateikimo pramogų klubo „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos viršininkui. Buvo pranešta, jog vaizdo įrašas bus pateiktas 2017-07-27, 13.00 val., bet minėta data ir laiku įrašas nebuvo pateiktas. Eilę kartų skambinta pramogų klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovui T. K., bet jo telefonas buvo nepasiekiamas. Darbo dienomis klubas nedirba. Kadangi aplinkybės aiškios, įtariamasis prisipažino kaltu, su nukentėjusiuoju susitaikė, vaizdo įrašas neturi įtakos tolimesniam ikiteisminiam tyrimui (1 t., b. l. 125).

2017-08-04 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas 1002 Cam 32017_07_22_11_30_21_233, kurį pateikė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius. Apžiūrint vaizdo įrašą, užfiksuota, kad laike 11:03:09 matomas būrelis vaikinų, tarp jų matomas vyriškis, panašus į įtariamąjį M. B., jis vilki bordo švarku, baltais marškiniais, šviesiomis kelnėmis. Laike 11:04:06 matoma, kaip vyras, panašus į įtariamąjį M. B., ir dar vienas vaikinas nusivelka viršutinius rūbus, įtariamasis M. B. nusivelka marškinius, matyti, kad kažką tarpusavyje kalbasi. Laike 11:06:26 įtariamasis M. B. spiria per kojas vaikinui, kuris vilki juodus marškinėlius ilgomis rankovėmis, mėlynus džinsus, avi raudonais sportiniais bateliais, bet jis nenugriūva. Tada įtariamasis M. B. susistumdo, suduoda smūgius su vaikinu, kuris vilki mėlynais rūbais, su kepure. Vienas kitam suduoda smūgius. Laike 11.08:29 įtariamasis M. B. suduoda vaikinui į veido sritį apsirengusiam tamsiais rūbais. Laike 11:08:49 atvyksta du policijos pareigūnų ekipažai, matyti, kad policijos pareigūnai sulaiko įtariamąjį M. B., vaikiną mėlynais rūbais, panašų į A. G. ir vaikiną tamsiais rūbais, panašų į V. P. (1 t., b. l. 128-130).

BIRT ataskaitos žiūryklėje užfiksuota, kad B. K. 2017-07-22 06.43 val. pranešė, jog ties (duomenys neskelbtini), prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ vyksta muštynės, taip pat gautas M. R. pareiškimas apie jo atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą (1 t., b. l. 131-136).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. J. 2017-08-07 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pareigūnė skambino nukentėjusiajam M. R., tikslu išsiaiškinti, ar jis kvietė policijos pareigūnus prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusysis M. R. nurodė, jog jis policijos pareigūnų prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ nekvietė, po sumušimo jis iškart nuvažiavo į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą ir ten parašė pareiškimą dėl to, kad jį sumušė nepažįstamas vyriškis. Būdamas policijoje pamatė vyriškį, kuris M. R. sumušė prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ ir jį atpažino (1 t., b., l. 137).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017-07-24 specialisto išvadoje Nr. G 949/2017(04) užfiksuota, kad M. R. padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimas ir kraujosruva viršutinėje lūpoje, kraujosruvos kairės akies apatiniame voke ir nosies nugarėlėje, nubrozdinimas pakaušio dešinėje pusėje. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo keturių smūgių bukais kietais daiktais. Rasti kūno sužalojimai nėra būdingi kritiminei ar griuviminei traumai. M. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 142).

Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad M. B. 2017-07-22, 07.01 val. nustatytas 1,73 promilių girtumas (1 t., b. l. 143).

Įtariamojo ir nukentėjusiojo 2017-08-02 susitaikymo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. R. sutinka susitaikyti, atleido įtariamajam M. B., įtariamasis M. B. visiškai pripažino savo kaltę, atsiprašė, civilinio ieškinio nėra (2 t., b. l. 1-3).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajono) prokurorės 2017-08-10 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36957-17 dėl veikos, numatytos LR BK 284 straipsnyje, vadovaujantis LR BK 38 straipsniu įtariamajam M. B. susitaikius nukentėjusiuoju M. R. (2 t., b. l. 5-8).

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-08-14 nutartimi patvirtintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-36957-17, susitaikius nukentėjusiajam su įtariamuoju (2 t., b. l. 9-11).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės 2020-08-25 nutarimu atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36957-17 dėl veikos, numatytos LR BK 284 straipsnyje, kurioje M. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 38 straipsniu (1 t., b. l. 18-21).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020-08-25 nutartimi patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės 2020-08-25 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36957-17 atnaujinimo (1 t., b. l. 22-25).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės 2020-08-25 nutarimu sujungti ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-36957-17 ir Nr. 05-2-00093-20 į vieną tyrimą Nr. 01-1-36957-17 (1 t., b. l. 28).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos D. B. 2019-08-14 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad klebonas A. B. laike nuo 2017-12-29 iki 2019-07-11 nepilnamečiui J. S. programėle „(duomenys neskelbtini)“ persiuntė galimai pornografinio turinio dalykus. Todėl A. B. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 309 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1-3).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. S. 2020-05-15 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34680-19 pagal LR BK 309 straipsnio 1 dalį dėl pornografinio turinio medžiagos platinimo. Tyrimo metu, 2019-09-17 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš A. B. paimta socialinio tinklapio „(duomenys neskelbtini)“ paskyros, pavadinimu „A. B.“, (paskyros URL (duomenys neskelbtini)), duomenų kopija. Atlikus duomenų kopijos apžiūrą, nustatyta, jog A. B. socialinio bendravimo programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje nuo 2017-11-21 iki 2019-09-14 susirašinėdamas su socialinio tinklapio „(duomenys neskelbtini)“ vartotoju „M. B.“ dalinosi pornografinio turinio vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis. Paskyros vartotojas „M. B.“ susirašinėjimo metu „B. A.“ vartotojui išsiuntė 93 vnt. pornografinio turinio duomenų, iš kurių 83 vnt. vaizdo įrašai. Tyrimo metu nustatyta, jog vartotojas „M. B.“ yra M. B., gim. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 19-21).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės 2020-06-29 nutarimu atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00093-20 M. B. atžvilgiu (1 t., b. l. 9-14).

2019-09-17 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. B. pateikė „(duomenys neskelbtini)“ paskyros „A. B.“ duomenų kopiją, kuri įrašyta į 2 DVD plokšteles (2 t., b. l. 30-31).

2019-12-14-2020-01-16 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ vartotojo „B. A.“ duomenų, kurią pateikė A. B., kopija laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-09-16. Peržiūrint failus „(duomenys neskelbtini)“ kataloge, matomi tarp asmenų vykę susirašinėjimai bei fotonuotraukų ir vaizdo įrašų siuntimas, gavimas. Matyti, kad tarp vartotojo ,,B. A.“' ir ,,M. B.“ susirašinėjimo, kuris vyko laikotarpiu nuo 2017-11-21 iki 2019-09-14, fiksuota vartotojo ,,B. A.“ 70 vnt. išsiųstų pornografinio turinio duomenų, iš kurių 59 vnt. yra vaizdo įrašai. Paskyros vartotojas ,,M. B.“ susirašinėjimo metu ,,B. A.“ vartotojui išsiuntė 93 vnt. pornografinio turinio duomenis, iš kurių 83 vnt. buvo vaizdo įrašai (2 t., b. l. 32-38).

2020-02-03 Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvadoje Nr. EA-10 nurodyta, kad pateiktos audiovizualinės (garso ir vaizdo) medžiagos - 1 (vieno) kompaktinio disko turinys yra pornografinio pobūdžio (2 t., b. l. 44-50).

Žemesnės instancijos teismas

2020-05-22 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. B. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo siuntė pornografinio turinio failus (2 t., b. l. 58-61).

2020-05-22-2020-06-18 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 6“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 67-73).

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą, sukėlusį padarinius, atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Aiškinant šią normą gausioje teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2010, 2K-55/2011). Pažymėtina, kad smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis, be to, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-278-511/2015, 2K-19-511/2020). Aiškinant nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – sudėties požymius, teismų praktikoje taip pat pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi, būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018). Pagal LR BK 284 straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011). Taip pat pažymėtina, kad LR BK 284 straipsnyje numatyto viešosios tvarkos sutrikdymo sudėtis nereikalauja išankstinio tikslo kaip būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio.

Nors kaltinamasis M. B. teisme savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnyje, neigė, tačiau teismo ištirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad M. B. padarė šią nusikalstamą veiką, t. y. viešoje vietoje – prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), sudavė nukentėjusiajam M. R. ne mažiau keturių smūgių, tuo padarydamas jam nubrozdinimą ir kraujosruvą viršutinėje lūpoje, kraujosruvas kairės akies apatiniame voke ir nosies nugarėlėje, nubrozdinimą pakaušio dešinėje pusėje – nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką bei veikdamas vieninga tyčia, smūgiavo Š. P., V. P. ir A. G., kurie pretenzijų neišreiškė, – įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Visų pirma, byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad M. B. sudavė nukentėjusiajam M. R. ne mažiau keturių smūgių, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Ikiteisminio tyrimo metu M. B. kaltę dėl šios kaltinimo dalies pagal LR BK 284 straipsnį pripažino visiškai ir nurodė, kad 2017-07-22 apie 06.00 val. jis atėjo į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“. Naktiniame klube tarp jo ir nepažįstamo vaikino – M. R. įvyko žodinis konfliktas, jie apsižodžiavo. Tada jis su M. R. išėjo į lauką viską išsiaiškinti. Išėjus į lauką jie dar apsižodžiavo, kai M. R. grėsmingai pradėjo eiti link jo, kaltinamasis M. R. sudavė smūgį į veido sritį, po ko M. R. nukrito ant žemės. Nurodė, kad M. R. jam jokių smūgių nespėjo suduoti. Tada M. R. atsikėlė nuo žemės ir nuėjo nieko nesakęs. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad supranta, jog mušdamasis viešoje vietoje padarė nusikaltimą, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Su M. R. susitaikė, nukentėjusysis atleido, pretenzijų neturi (1 t., b. l. 171-174). Ikiteisminio tyrimo metu papildomų apklausų metu M. B. pasiliko prie ankstesnių paaiškinimų, nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, jie susitaikė (1 t., b. l. 178-181, 187-189). Visgi, teisme kaltinamasis M. B. kaltę dėl šio kaltinimo neigė ir nurodė kiek kitokias įvykio aplinkybes. Nurodė, kad jis į klubą „(duomenys neskelbtini)“ atėjo apie 4 val., taip pat atėjo su draugu A. S., kai iš karto prie jo bei draugo pradėjo kabinėtis M. R. su J. Č.. Bandė draugiškai spręsti situaciją ir situacija buvo aprimusi. Tačiau po kažkurio momento prie kaltinamojo priėjo M. R., jie apsižodžiavo ir abu išėjo į lauką. Po keleto minučių M. R. agresyviai pakėlęs rankas puolė ant kaltinamojo ir bandė kaltinamajam suduoti į veidą, tada kaltinamasis pasilenkė ir gindamasis sudavė M. R. vieną smūgį atgal. Rankose kaltinamasis nieko neturėjo, sužaloti noro nebuvo, viešosios tvarkos pažeisti nenorėjo. Po 1-2 min. M. R. atsistojo ir kaltinamasis nuėjo į barą. Nurodė, kad M. R. iniciatyva jie išėjo į lauką. Teigė, kad M. R. nesudavė jam, nes kaltinamasis spėjo išvengti smūgio. Neatkreipė dėmesio, ar iki to konflikto pas nukentėjusįjį ant veido buvo sužalojimų. Nurodė, kad galvos nubrozdinimą nukentėjusysis galėjo pasidaryti krisdamas, sužalojimai akies voke ir nosies nugarėlėje galėjo atsirasti nuo jo smūgio. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti dėl sužalojimų ir nubrozdinimų nukentėjusiojo lūpoje ir teigė, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti per tą laiką, kol atsirado policijoje. Neigė, kad liudytojui J. Č. sakė, jog nukentėjusiajam trenkė 3 kartus. Kaltinamasis teisme nurodė, kad jo smūgis M. R. buvo iššaukta gynybinė reakcija. Teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino visiškai tik dėl to, kad norėjo bylą baigti susitaikymu ir kuo greičiau pabaigti visą procesą. Žalą nukentėjusiajam atlygino tik dėl to, kad tapo įtariamuoju.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis M. B. viso proceso metu nebuvo nuoseklus, ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai, o teisme ją neigė. Teismas kaltinamojo paaiškinimus teisme vertina kritiškai ir traktuoja kaip siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Be to, jo parodymų, duotų teisme, nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo M. R., liudytojo J. Č. parodymai, specialisto išvada, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kt.

Nukentėjusysis M. R. protokole-pareiškime ir pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su draugu J. Č. 2017-07-22 apie 05.00 val. nuėjo į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“. Šiame klube, praėjus maždaug valandai, prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis – M. B. ir pasikvietė jį išeiti į lauką. Tik išėjus į lauką, M. B. be jokios priežasties pradėjo jį daužyti rankomis ir spardyti kojomis, dėl to nukrito ant žemės. Ant žemės toliau buvo spardomas, kol prarado sąmonę. Dėl ko buvo sumuštas, negali nurodyti, nes jokio konflikto nebuvo (1 t., b. l. 35-39, 58-61). Nors byloje nustatyta, kad protokolo-pareiškimo pateikimo ir apklausos metu nukentėjusysis M. R. buvo neblaivus, tačiau liudytojas policijos pareigūnas R. B. teisme patvirtino, kad asmens apklausa gali būti vykdoma, jeigu žmogus bendrauja adekvačiai, mintis dėsto nuosekliai. Nurodė, kad pareigūnai apklausinėja asmenis, įvertinę situaciją. Liudytojas teigė, kad M. R. apklausos metu bendravo adekvačiai, o pareiškėjų girtumas tikrinamas visais atvejais. Liudytojas patvirtino ir tai, kad priimant pareiškimą asmuo buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą. Dėl šių priežasčių teismas neturi pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotais pirminiais parodymais, jie yra nuoseklūs ir išsamūs. Konstatuotina, kad nukentėjusiajam nustatytas neblaivumas neturėjo įtakos tinkamam įvykio aplinkybių suvokimui. Be to, nukentėjusysis, kaltinamasis patvirtino, o policijos pareigūnės K. J. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 137-138) užfiksuota, kad M. R. dar policijos komisariate atpažino M. B. kaip asmenį, kuris jį sumušė prie klubo „(duomenys neskelbtini)“. Papildomoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. R. nurodė ir tai, kad su įtariamuoju M. B. jie susitaikė, M. B. jam atlygino žalą, byloje neturi jokių pretenzijų (1 t., b. l. 62-64). Nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teismas laiko patikimais.

Nors nukentėjusysis M. R. teisme teigė, kad šio įvykio gerai nepamena, tačiau iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas esmines įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis teisme parodė, kad pamena, jog abu su kaltinamuoju išėjo į lauką ir mušėsi. Nepamena, kad pats būtų sudavęs smūgį. Kiek jam buvo suduota smūgių, pasakyti negali. Pamena, kad gavo smūgį ir tuo metu prarado sąmonę. J. Č. po to papasakojo, kas įvyko. Sužalojimus J. Č. matė. Teigė, kad po įvykio kaltinamasis susisiekė su juo, atsiprašė ir kompensavo nuostolius. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. B. iniciatyva buvo išėję į lauką ir teisme patvirtino, kad taip galėjo būti. Nepamena, ar jis grėsmingai pradėjo eiti link M. B.. Pamena, kad stovėjo prieš jį, pažįstant save, negalėjo taip daryti - eiti grėsmingai link jo. Daiktų žmogaus sužalojimui neturėjo. Teigė, kad grėsmė kaltinamajam galėjo būti tik dėl to, kad buvo neblaivus. Nėra turėjęs baudžiamųjų bylų, nėra patekęs į smurtinius konfliktus. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo parodymai teisme nėra tokie išsamūs, kokie buvo ikiteisminio tyrimo metu. Tokią M. R. poziciją galėjo lemti tai, kad kaltinamasis jau ikiteisminio tyrimo metu atlygino nukentėjusiajam patirtą žalą ir jie susitaikė, o po įvykio praėjo daugiau nei treji metai. Be to, nukentėjusysis teisme nurodė, jog kaltinamasis jam skambino prieš teismo posėdį, todėl neatmetama galimybė, kad tokiu būdu kaltinamasis galėjo paveikti nukentėjusįjį teisme nenurodyti tikslių įvykio aplinkybių.

Tai, jog nukentėjusiajam M. R. kaltinamasis M. B. sudavė ne mažiau keturis smūgius, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017-07-24 specialisto išvadoje Nr. G 949/2017(04) nurodytos aplinkybės, kad M. R. padaryti šie kūno sužalojimai: nubrozdinimas ir kraujosruva viršutinėje lūpoje, kraujosruvos kairės akies apatiniame voke ir nosies nugarėlėje, nubrozdinimas pakaušio dešinėje pusėje, kuriems padaryti reikėjo keturių smūgių bukais kietais daiktais. Specialisto išvadoje taip pat pažymėta, kad rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui ir nėra būdingi kritiminei ar griuviminei traumai (1 t., b. l. 142). Kaltinamasis M. B. teisme nurodė, kad du sužalojimai nukentėjusiajam – kraujosruvos kairės akies apatiniame voke ir nosies nugarėlėje – atsirado nuo jo suduoto vieno smūgio ir teismas neturi pagrindo tuo abejoti. Tačiau atmestina kaltinamojo versija, kad nubrozdinimas pakaušio dešinėje pusėje nukentėjusiajam atsirado griūnant ant žemės, kadangi specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, jog nei vienas sužalojimas nebūdingas kritiminei ar griuviminei traumai. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinamojo nurodytus teiginius, kad nubrozdinimas ir kraujosruva viršutinėje lūpoje galėjo atsirasti jau po įvykio, nukentėjusiajam vykstant į policijos komisariatą užfiksuoti įvykio. Tiek nukentėjusysis M. R., tiek kartu su juo iki abiejų policijos komisariatų ėjęs liudytojas J. Č. nenurodė, kad einant nukentėjusysis galėjo dar kažkur susižaloti.

Teisme nukentėjusysis negalėjo patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad M. B. įvykio metu jį spardė. Kadangi kaltinime nėra nurodyta, rankomis ar kojomis buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam M. R., teismas šios aplinkybės nevertina. Specialisto išvada patvirtina, kad M. B. sudavė ne mažiau nei keturis smūgius nukentėjusiajam M. R. ir tai paneigia kaltinamojo versiją, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, suduodamas jam tik vieną smūgį.

Nukentėjusiojo parodymus apie įvykio aplinkybes patvirtina liudytojo J. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nors liudytojas J. Č. smūgių sudavimo nematė, tačiau teismas analizuoja tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kadangi jie turi įrodomąją vertę, jeigu yra įvertinami pagal įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). J. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į klubą „(duomenys neskelbtini)“ atvyko apie 05.00 val. Praėjus maždaug valandai, prie M. R. priėjo nepažįstamas vyriškis ir pasikvietė išeiti į lauką išsiaiškinti santykius. Po 5-10 minučių kažkas iš klube buvusių žmonių pasakė jam išeiti į lauką, nes jo draugui yra negerai. Tik išėjęs iš klubo pamatė ant žemės gulintį M. R. bei šalia stovintį minėtą nepažįstamą vyriškį, su kuriuo M. R. išėjo iš klubo. Priėjus nepažįstamas vyriškis pasakė, kad 3 kartus trenkė M. R. į veidą. Paklausus, kodėl sumušė draugą, vyriškis atsakė, kad jo draugas M. R. jį suerzino. Draugui atsigavus, jį paliko prie durų, o pats nuėjo atsiskaityti už gėrimus. Grįžus į lauką, prie M. R. vėl buvo priėjęs anksčiau jį sumušęs asmuo, priėjęs pradėjo juos skirti (1 t., b. l. 77-80). Šie liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs bei neprieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Nors byloje yra duomenys, kad liudytojas J. Č. apklausos metu buvo neblaivus, visgi, policijos pareigūnas M. M., kuris atliko J. Č. apklausą ikiteisminio tyrimo metu, teisme patvirtino, jog priklausomai nuo asmens būklės, neblaivų asmenį apklausti galima. Nurodė, kad asmenį galima apklausti, jei asmuo aiškiai aiškina įvykių seką. Teigė, kad jeigu įvyko J. Č. apklausa, vadinasi, asmuo turėjo adekvačiai dėstyti savo mintis ir įvykio aplinkybes. Be to, liudytojas buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti šios apklausos parodymų patikimumu. Be to, liudytojas J. Č. teisme patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes pasakojo iš esmės teisingai. Teisme jis parodė, kad vienu metu M. R. buvo išėjęs iš baro į lauką. Kai jį sutiko, M. R. buvo sužalotas – kraujas iš nosies, paakiai. Teigė, kad M. R. jam tiesiogiai apie įvykį nepasakojo, tik sakė „buvau atsijungęs“. Liudytojas nurodė ir tai, kad negali sieti kaltinamojo su pasekmėmis nukentėjusiajam. Negali pasakyti, kieno buvo iniciatyva išeiti iš baro, gal ją ir M. R. rodė. Teigė, kad kaltinamasis išėjo į lauką su M. R.. Jų konfliktuojant nematė. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas J. Č., kaip ir nukentėjusysis M. R., teisme gana abstrakčiai pasakojo apie šio įvykio aplinkybes. Tokią jo poziciją galėjo lemti ir tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu atlygino jam padarytą žalą (1 t., b. l. 81), taip pat bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis turėjo galimybę susisiekti su liudytoju prieš teismo posėdį ir taip paveikti teisme nenurodyti tikslių įvykio aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas kritiškai vertina liudytojo A. S. parodymus. Liudytojas teisme parodė, kad su M. B. klube „(duomenys neskelbtini)“ atsisėdus prie baro, prie jų priėjo du asmenys ir pradėjo užgaulioti, kabinėtis. Norėjo išvengti kontakto ir geranoriškai su M. B. sakė „baikite“. Po to atsisukęs pamatė, kad M. B. nebėra. Paklausė kito, ar nematė, kur jo draugas. Abu išėjo į lauką ir lauke matė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis kalbėjosi 3-4 metrų atstumu. Prie jų nepriartėjo. Pamatė, kad vienas iš asmenų grėsmingai puolė prieš M. B., bet ar sudavė, pasakyti negali. Tuomet M. B. paleido vieną smūgį ir asmuo susmuko. Teigė, kad M. B. gynybiškai sudavė smūgį, nes tas asmuo jį puolė. Konfliktas vyko naktį, laiko nepamena, gal 02.00 val. ar 03.00 val. Buvo tamsu. Jis pusę septynių ten nebebuvo. Nors liudytojo parodymai patvirtina kaltinamojo versiją apie gynybą nuo nukentėjusiojo veiksmų, tačiau jo parodymai prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu A. S. apklaustas nebuvo, apie jo dalyvavimą įvykio metu kaltinamasis nurodė tik teisme. Nukentėjusysis M. R. teisme nurodė, kad A. S. įvykio rytą klube nepamena. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis įvykio metu buvo su kaltinamuoju M. B.. Be to, liudytojas A. S. yra kaltinamojo draugas, todėl yra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina liudytojo nurodytų aplinkybių, kad įvykio metu buvo tamsu, taip pat, kad buvo apie 02.00-03.00 val. Liudytojo teigimu, jis į lauką išėjo su nukentėjusiojo draugu, tačiau J. Č. viso proceso metu tokios aplinkybės nėra nurodęs. Dėl šių prieštaravimų teismas liudytojo A. S. parodymais priimdamas nuosprendį nesiremia.

LR BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia LR BK 28 straipsnyje nurodytas vertybes: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu. Pradinei kėsinimosi ribai nustatyti naudojami du kriterijai: 1) kai žala atitinkamiems interesams jau yra daroma (pavyzdžiui, gali būti pradėta naudoti fizinė jėga, smurtas; užpuolikas gali veikti su įrankiais ar be jų) ir 2) žala faktiškai dar nepadaryta, tačiau iš susiklosčiusios situacijos matyti aiški reali žalos grėsmė. Šiuo atveju reali grėsmė vertinama atsižvelgiant, kiek gresiantis ginamoms vertybėms pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis (pavyzdžiui, tai gali būti ginklo išsitraukimas, peilio atlenkimas, besiginančiojo apsupimas kitų asmenų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416-942/2016, 2K-296-719/2020).

Byloje esantys duomenys nepatvirtina kaltinamojo iškeltos versijos, kad aptariamu atveju jam buvo kilęs akivaizdus ir realus pavojus, nuo kurio jis privalėjo gintis. Kaltinamasis M. B. teisme parodė, kad M. R. sudavė tik vieną smūgį ir dėl to, kad nukentėjusysis grėsmingai ėjo link jo bei kėsinosi jam suduoti, tačiau jo tokius parodymus paneigia nukentėjusiojo parodymai, kiti įrodymai. Visų pirma, byloje nėra duomenų, kad M. R. būtų turėjęs kokių nors ginklų, įrankių ar būtų itin agresyviai nusiteikęs kaltinamojo atžvilgiu, dėl ko kaltinamajam reikėtų suduoti ne mažiau keturių smūgių nukentėjusiajam į galvos sritį, siekiant apsisaugoti nuo aiškios, realios žalos grėsmės. Be to, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis įvykio metu buvo panašaus neblaivumo lygio, amžiaus, kūno sudėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad būtent kaltinamasis jį kvietė išeiti į lauką, abu išėjo savo noru. Atkreiptinas dėmesys ir į kaltinamojo elgesį po įvykio - ne kaltinamasis M. B. kreipėsi į policijos komisariatą pranešti dėl jam iškilusios grėsmės, o nukentėjusysis M. R.. Kaltinamasis elgėsi priešingai – pasiliko toliau linksmintis klube, o po kelių minučių vėl konfliktavo su kitais asmenimis. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, atliktų veiksmų pobūdis – nukentėjusiajam ne mažiau keturių smūgių sudavimu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, paties kaltinamojo pozicija ikiteisminio tyrimo metu, jų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, kadangi nebuvo kaltinamojo atžvilgiu pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis.

Tai, jog šiais M. B. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik ta aplinkybė, kad prieš kitą asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, bet ir tai, kad smurtas buvo panaudotas viešoje vietoje – liudytojas J. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. R. pamatė gulintį apie 20 metrų nuo naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo (1 t., b. l. 77-80), kur bet kada galėjo pasirodyti ir kiti asmenys. Atkreiptina, kad įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad ties įėjimo durimis, ant laiptų rastos kelios kraujo dėmės (1 t., b. l. 48-54). Be to, iš policijos pareigūnės K. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad nurodyta vieta galimai buvo filmuojama vaizdo kamera, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ilgą laiką nepateikus vaizdo įrašo, o įtariamajam prisipažinus kaltu ir susitaikius su nukentėjusiuoju, nuspręsta, kad vaizdo įrašas neturi įtakos tolimesniam ikiteisminiam tyrimui (1 t., b. l. 125). Dėl kaltinamojo veiksmų nutrauktas M. R. ir J. Č. pasibuvimas naktiniame klube, vietoje to, kad norimu laiku galėtų grįžti į namus, jiems teko vykti į policijos komisariatą ir pranešti apie sumušimą. Remiantis šiomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad M. B. viešoje vietoje atliktais įžūliais veiksmais (panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. R.) buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Byloje taip pat surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių kitą kaltinimo dalį pagal LR BK 284 straipsnį – kad M. B., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, smūgiavo Š. P., V. P. ir A. G., kurie pretenzijų neišreiškė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. B. kaltę dėl šios kaltinimo dalies pagal LR BK 284 straipsnį pripažino visiškai ir paaiškino, kad mušėsi dar su kitais vaikinais prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, iškart po muštynių su M. R.. Nurodė, kad pamatė vaikinus, kurie, kaip pasirodė, „mandriai“ elgėsi, žiūrėjo į jį ir pasirodė, kad lyg tai šaiposi iš jo, nepatiko jų elgesys, todėl pagalvojo, kad nutaikys progą, kai jie bus lauke, ir viską išsiaiškins „vyriškai“, įsidėmėjo, kaip jie atrodo. Būdamas lauke, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, po muštynių su M. R., pamatė tuos vaikinus. Tada priėjo prie jų, iš pradžių apsižodžiavo, o po to susimušė. Negali pasakyti, kam ir kiek smūgių sudavė, negali pasakyti net kiek tų vaikinų buvo, nes nepamena, buvo neblaivus. Teigė, jog supranta, kad mušdamasis viešoje vietoje, padarė nusikaltimą, dėl ko nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 178-181). Papildomos apklausos metu pasiliko prie ankstesnių parodymų, nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 187-189). Šie kaltinamojo paaiškinimai sutampa su byloje esančiais kitais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Tuo tarpu teisme kaltinamasis M. B. kaltu neprisipažino ir neigė, kad vaikinus matė baro viduje, kad išėjo su jais į lauką pasiaiškinti. Nurodė, kad nusprendus važiuoti namo, išėjo į lauką, ten stovėjo kompanija. Iš kalbų suprato, kad kompanija gal pagalvojo, jos jis yra užsienietis. Girdėjo, kaip jie tarpusavyje kalbėjosi, kad jį sumuš. Bandė aiškintis viską gražiuoju, bet vienas iš asmenų pastoviai prie jo ėjo kalbėdamas, kad suduos. Apsigindamas vieną kartą buvo apsikabinęs. Bet vienu momentu, kai matė, kad situacija yra neišvengiama, bandė pargriauti per kojas. Tada kaltinamąjį puolė jų draugai, jie visi apsistumdė ir labai greitai privažiavo policija ir išvežė. Teisme teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu pasakė, jog tie vaikinai elgėsi agresyviai, kad norėjo išsiaiškinti vyriškai vien dėl to, kad atlikti susitaikymą. Teigė, kad galėjo būti jam galimybė pasišalinti iš įvykio vietos, iškviesti policijos pareigūnus. Kodėl neiškvietė pareigūnų, nežino, galbūt tuo metu taip atrodė. Dėl išsirengimo miesto centre paaiškino, kad nenorėjo, jog suplyštų rūbai, nes suprato, kad asmenys vis tiek puls ant jo. Su A. G., Š. ir V. P. apsistumdymas buvo, nes tiek jie kaltinamąjį pastūmė, tiek kaltinamasis pastūmė juos. Jie visi „pasiimtyniavo“, pasistumdė. Niekas nebandė jų skirti. Teigė, kad nei jie pažeidė viešąją tvarką, nei kažkam sukėlė neigiamų aistrų. Tokius kaltinamojo teisme duotus paaiškinimus teismas laiko siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų B. K., Š. P., V. P., A. G. parodymai, vaizdo įrašas, kiti byloje esantys įrodymai. Pastebėtina, kad kaltinamasis teisme kelis kartus akcentavo, jog teistumas jam sukeltų neigiamas pasekmes, prašė išteisinti dėl pirmosios nusikalstamos veikos ir baudžiamąją bylą baigti laidavimu.

Liudytojas B. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-07-22 apie 06.30 val., stebėdamas mieste esančių kamerų vaizdą, pastebėjo per trečią kamerą, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ vyksta muštynės. Kas mušėsi, veidų neįsidėmėjo, viskas yra nufilmuota. Pamena tik, kad vienas iš vaikinų, kuris dalyvavo muštynėse, buvo išsirengęs iki pusės nuogai (1 t., b. l. 121-123). Teisme šio įvykio neprisiminė, tačiau patvirtino, kad stebi miestą per miesto vaizdo kameras ir iš karto informuoja budėtoją pasiųsti policijos pajėgas į įvykio vietą. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad į įvykio vietą pareigūnus iškvietė šis liudytojas (1 t., b. l. 131). Vaizdo įraše matyti, kad prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ įvykio metu stovi būrys vaikinų, taip pat pro šalį praeina asmuo (1 t., b. l. 128-130). Taigi, neginčijamai nustatyta, kad M. B. nusikalstami veiksmai padaryti viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, o panaudotas smurtas prieš tris asmenis akivaizdžiai sukėlė padarinius – sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Liudytojas Š. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad stovėjo prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, kai priėjo nepažįstamas vyras. Kaip prasidėjo pats konfliktas, neprisimena. Pamena, kad vyriškis jam sudavė per kojas, bet nepargriuvo. Nuo suduoto smūgio fizinio skausmo nejautė, pretenzijų dėl to neturi (1 t., b. l. 114-117). Vaizdo įrašas patvirtina liudytojo parodymus – užfiksuota, kaip M. B. spiria per kojas vaikinui, kuris vilki juodus marškinėlius ilgomis rankovėmis, mėlynus džinsus, avi raudonais sportiniais bateliais, bet jis nenugriūva (1 t., b. l. 128-130). Policijos pareigūno G. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad priimtomis paieškos priemonėmis nustatytas vaikinas, vilkintis juodais marškinėliais, ilgomis rankovėmis, džinsinėmis kelnėmis, avintis raudonais sportiniais bateliais, liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų yra Š. P. (1 t., b. l. 109). Teisme liudytojas Š. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Visgi, teisme jo parodymai nebuvo išsamūs. Nurodė, jog gali būti, kad jam buvo suduota per kojas. Nepamena, bet gali būti, kad sudavė M. B.. Teigė, kad prieš teismo posėdį jo draugas M. B. susisiekė su juo. Todėl teismas patikimesniais parodymais laiko duotus ikiteisminio tyrimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo įraše matyti, jog M. B. apsikabino Š. P., tačiau tai nepaneigia pavartoto smurto prieš jį. Vaizdo įraše matyti, kad M. B. nusivelka marškinius, kas leidžia pagrįstai manyti, kad taip kaltinamasis ruošėsi smurtiniais veiksmais pažeisti viešąją tvarką.

Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jau užsidarinėjant naktiniam klubui „(duomenys neskelbtini)“, su draugais V. ir Š. išėjo į lauką. Tada prie jų priėjo nepažįstamas vyras. Kaip prasidėjo konfliktas, nepamena, tačiau tas nepažįstamas vyras spyrė Šarūnui per kojas. Tada pats su tuo nepažįstamu vyriškiu susistumdė, smūgiavo vienas kitam, kiek buvo suduota smūgių, negali pasakyti, bet fizinio skausmo nejautė, pretenzijų dėl to neturi (1 t., b. l. 98-101). Teisme liudytojas nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, teigė, kad kaltinamasis jo draugui spyrė į koją, o jis puolė ginti draugą. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, tačiau teigė, kad smūgių iš jo paties pusės lyg nebuvo, nemano, kad kaltinamajam sudavė. Vaizdo įrašas patvirtina liudytojo parodymus - matyti, kad M. B. susistumdo, suduoda smūgius su vaikinu, kuris vilki mėlynais rūbais, su kepure (1 t., b. l. 128-130). Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad šis asmuo yra A. G. (1 t., b. l. 107). Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad M. B. viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą ir prieš A. G..

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad stovėjo prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, kai prie jų priėjo nepažįstamas vyras. Tada, kiek pamena, tas nepažįstamas vyras spyrė jo pusbroliui Š. per kojas, jo draugas A., tai pamatęs, puolė ginti Š., tada A. su tuo nepažįstamu vyru pradėjo muštis, norėjo juos skirti, tai jam tas nepažįstamas sudavė kumščiu į veidą, bet nuo suduoto vieno smūgio neskaudėjo, fizinio skausmo nejautė, pretenzijų dėl to neturi (1 t., b. l. 86-89). Visgi, teisme liudytojas V. P. parodė, kad vyko susistumdymas, tačiau nepamena, kas stumdėsi. Teigė, kad prieš jį patį smurto nebuvo, smūgių nebuvo. Negalėjo patvirtinti, ar viską gerai prisiminė ikiteisminio tyrimo apklausoje. Savęs vaizdo įraše neatpažino. Visgi, vaizdo įraše matyti, kaip M. B. suduoda vaikinui, apsirengusiam tamsiais rūbais, į veido sritį. Vaizdo įrašo apžiūros protokolas bei tarnybinis pranešimas patvirtina, kad vaikinas tamsiais rūbais yra panašus į V. P. (1 t., b. l. 107, 128-130), todėl teismas neturi pagrindo tuo abejoti. Taigi, byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių M. B. panaudotą smurtą V. P. atžvilgiu.

Kaltinamasis teisme nurodė, kad jis gynėsi ir dėl to panaudojo fizinę prievartą Š. P., V. P. ir A. G. atžvilgiu, tačiau byloje esantis vaizdo įrašas paneigia šią kaltinamojo nurodytą aplinkybę. Vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, jog šio konflikto iniciatorius yra būtent kaltinamasis M. B. ir būtent jis panaudojo smurtą prieš šiuos tris asmenis. Nei vienas iš trijų įvardintų asmenų neatliko jokių puolimo veiksmų, dėl kurių kaltinamajam būtų reikėję gintis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kaltinamasis įvykio metu būtų buvęs sužalotas, po įvykio jis iš karto nuvežtas į laikino sulaikymo patalpas, į medikus proceso metu nesikreipė. Todėl nėra pagrindo konstatuoti M. B. veiksmų kaip būtinosios ginties.

Kaltinamasis suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų atsiras LR BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo. Kaltinamasis M. B. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 284 straipsnyje, požymius, todėl jo kaltė įrodyta visiškai.

Nesutiktina su kaltinamojo gynėjos baigiamosiose kalbose išreikšta pozicija, kad M. B. veiksmai, nurodyti kaltinime pagal LR BK 284 straipsnį, laikytini dvejomis atskiromis nusikalstamomis veikomis.

Teismų praktikoje tęstiniu nusikaltimu pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties LR BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį LR BK specialiosios dalies straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-743/2007). Ar veika laikytina tęstine ar pakartotine, taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2011).

Pagal byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes kaltinamasis M. B. prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ įžūliais veiksmais (smurtaudamas) sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Iš pradžių (apie 06.30 val.) M. B. smurtavo prieš M. R., po to, praėjus keletui minučių (apie 06.43 val.), prie to paties klubo, smurtavo prieš kitus tris asmenis – Š. P., V. P. ir A. G., kurie pretenzijų neišreiškė. Nors kaltinamasis teisme iškėlė versiją, kad konfliktas su nukentėjusiuoju M. R. įvyko žymiai anksčiau nei nurodyta kaltinime, tačiau analogiški nukentėjusiojo, liudytojo J. Č. ir paties kaltinamojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie šio įvykio laiką (jo teigimu, mušėsi dar su kitais vaikinais prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ iškart po muštynių su M. R., 1 t., b. l. 178) leidžia teismui konstatuoti, kad nusikalstamų veiksmų padarymo laikas nustatytas tinkamai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant LR BK 284 straipsnį, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad veikos ir padarinių požymiams būdingas pakankamai aukštas abstraktumo lygis, nurodyti keli alternatyvūs veikos padarymo būdai, juos formuluojant panaudota daugiskaita. Vadinasi, viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padarytas ir savo pobūdžiu pakankamai skirtingais ir ilgesnį laiką besitęsiančiais agresyviais veiksmais, pažeidžiančiais daugelio asmenų teises. Pabrėžta ir tai, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti negalvodamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos, spontaniškai, neracionaliai tik sustiprina išvadą, kad asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti ir kvalifikuotina pagal LR BK 284 straipsnį. Konstatuota, kad agresyvių spontaniškų veiksmų pasikartojimas, stichinė jų tėkmė, ilgesnis padarymo laikas, kelių nukentėjusiųjų buvimas, kaltininko tyčios neapibrėžtumas, tolesnių veiksmų neplanavimas nėra kliūtys pripažinti tęstinį jų pobūdį ir kvalifikuoti kaip vieną viešosios tvarkos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2011).

Pagal nustatytas aplinkybes M. B., būdamas neblaivus, sudavė nukentėjusiajam M. R. ne mažiau keturių smūgių, po to smūgiavo Š. P., V. P. ir A. G.. Šie viešosios tvarkos pažeidimo veiksmai buvo padaryti iš esmės toje pačioje vietoje, per trumpą laiko tarpą, dėl tų pačių paskatų – priešpastatyti save aplinkiniams bei pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Todėl M. B. inkriminuoti veiksmai – fizinis smurtas prieš M. R., Š. P., V. P. ir A. G. – vertintini kaip vienas tęstinis viešosios tvarkos pažeidimas. Kadangi padaryta viena tęstinė nusikalstama veika, nebuvo pagrindo pradėti dviejų atskirų ikiteisminių tyrimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra įtariamojo M. B. ir nukentėjusiojo M. R. 2017-08-02 susitaikymo protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis M. R. sutinka susitaikyti, atleido įtariamajam M. B., įtariamasis M. B. visiškai pripažino savo kaltę, atsiprašė, civilinio ieškinio nėra (2 t., b. l. 1-3). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajono) prokurorės 2017-08-10 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36957-17 dėl veikos, numatytos LR BK 284 straipsnyje, nutrauktas, vadovaujantis LR BK 38 straipsniu įtariamajam M. B. susitaikius nukentėjusiuoju M. R. (2 t., b. l. 5-8), ir šis nutarimas Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-08-14 nutartimi patvirtintas (2 t., b. l. 9-11). Tuo tarpu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės 2020-08-25 nutarimu atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36957-17 dėl veikos, numatytos LR BK 284 straipsnyje (1 t., b. l. 18-21) ir šis nutarimas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020-08-25 nutartimi patvirtintas (1 t., b. l. 22-25). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės 2020-08-25 nutarimu sujungti ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-36957-17 ir Nr. 05-2-00093-20 į vieną tyrimą Nr. 01-1-36957-17 (1 t., b. l. 28).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, kokia tvarka turi vykti bylos nagrinėjimas teisme, paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK straipsnį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, yra konstatavęs, kad sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami, o įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui, t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis LR BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-511/2018, 7-11 punktai). Nors Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartyse pasisakė tik dėl bylų, kurios yra nutrauktos teismo nuosprendžiu, tačiau, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, analogiškai sprendžiama ir tuomet, kai byla nutraukiama LR BK 38 straipsnio pagrindu ikiteisminio tyrimo metu (Kauno apygardos teismo 2015-07-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1232-478/2015, Šiaulių apygardos teismo 2016-09-27 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-319-354/2016, Vilniaus apygardos teismo 2020-08-31 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-113-898/2020).

Vadinasi, tai, kad M. B. įvykdė veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje, yra vienareikšmiškai nustatyta tiek pagal surinktus baudžiamojoje byloje įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, tiek pagal formuojamą teismų praktiką kai byla nutraukiama LR BK 38 straipsnio pagrindu ikiteisminio tyrimo metu.

LR BK 309 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino pornografinio turinio dalykus. LR BK 309 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Pornografinio turinio dalykų įgijimu laikomas veiksmas, kuomet kaltininkas įgyja galimybę jais disponuoti (paėmimas, pirkimas, išsaugojimas kompiuterio standžiajame diske arba išorinėje atmintinėje ir pan.). Laikymas – bet koks minėto dalyko turėjimas (nešiojimas su savimi, turėjimas telefono, kompiuterio ar išorinėje atmintyje ir pan.). Platinimas – tai atlygintinis ir neatlygintinis tokių dalykų perdavimas kitam asmeniui disponuoti. Platinama gali būti tiek fiziškai įteikiant, paliekant tam tikroje vietoje arba siunčiant paštu ir pan., tiek pasinaudojant telefoniniu arba kompiuteriniu ryšiu. Tikslo platinti buvimas paprastai nustatomas tais atvejais, kai kaltininkas pagamina arba įsigyja pornografinio turinio dalykus ne asmeniniam naudojimui, o planuodamas perduoti juos kitiems asmenims disponuoti.

Byloje esantys įrodymai patvirtina ir tai, kad M. B. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 309 straipsnio 1 dalyje, o būtent: laikotarpyje nuo 2017-11-21 iki 2019-09-14, tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasis mobiliojo ryšio įrenginiu „Iphone 6“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninės socialinio bendravimo tinklapio „(duomenys neskelbtini)“ paskyros, pavadinimu „M. B.“, socialinio tinklapio „(duomenys neskelbtini)“ vartotojui, kurio paskyros pavadinimas „B. A.“, nusiuntė 93 vienetų pornografinio turinio duomenų – 83 vienetų audiovizualinių failų ir 10 vienetų fotonuotraukų, kuriuose atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, tokiu būdu, turėdamas tikslą platinti, platino pornografinio turinio dalykus. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl LR BK 309 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pripažino, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad jog per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę bendravo su A. B., pastebėjo, kad šis linkęs siuntinėti pornografinio turinio failus, ir, kaip juoką, nusiuntė A. B. tokio pobūdžio failus. Kaltinamasis pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: „(duomenys neskelbtini)“ paskyros „A. B.“ duomenų kopija ir jos apžiūros protokolas, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvada dėl šių audiovizualinių failų ir fotonuotraukų pornografinio pobūdžio, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kt. Įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, teismas pripažįsta, jog kaltinamojo M. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 309 straipsnio 1 dalį.

Sprendžiant M. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, baudžiamojoje byloje buvo gautas M. Z. prašymas atleisti M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b. l. 27). LR BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Be to, teismas turi padaryti išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju atleisti M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį LR BK straipsnį nėra pagrindo, nes nėra vienos iš privalomų atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Bylos duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajono) prokurorės 2017-08-10 nutarimu M. B. atžvilgiu nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-36957-17 dėl 2017-07-22 padarytos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnyje, vadovaujantis LR BK 38 straipsniu, įtariamajam M. B. susitaikius nukentėjusiuoju M. R. (2 t., b. l. 5-7) ir šį nutarimą Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-08-14 nutartimi patvirtinus (2 t., b. l. 9-11), kaltinamasis M. B. laikotarpyje nuo 2017-11-21 iki 2019-09-14 padarė naują nusikalstamą veiką. Todėl negali būti laikoma, kad M. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Be to, iš kaltinamojo M. B. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jis teisme nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal LR BK 284 straipsnį. Nesant visų būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, LR BK 40 straipsnio nuostatų taikymas M. B. atžvilgiu negalimas.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veikos baigtos. Neteistas (2 t., b. l. 82-83). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnyje, - nukentėjusiajam atlygino padarytą žalą (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 309 straipsnio 1 dalyje, - pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnyje, - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos šios veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 78-81). Nuo 2008 m. dirbantis (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 77, 192), nuo 2009 m. vykdo individualią veiklą žemės ūkio srityje (2 t., b. l. 77). Charakterizuojamas teigiamai: (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad jis yra aktyvus bendruomenės narys (3 t., b. l. 30), (duomenys neskelbtini) klubo pažymoje nurodyta, kad M. B. prisideda prie labdaringos (duomenys neskelbtini) klubo veiklos (3 t., b. l. 31), (duomenys neskelbtini) pažymoje užfiksuota, kad M. B. prisideda prie vasaros vaikų stovyklų organizavimo ir vykdymo (3 t., b. l. 32), VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad M. B. nuo 2012 m. yra „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubo vadovas-pirmininkas (3 t., b. l. 33-34). Įvertinęs visas šias skiriamų bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. B., kaip dirbančiam asmeniui, už nusikalstamų veikų padarymą straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą. Baudų dydžiai nustatytini kaip mažesni nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Atsižvelgtina į MGL dydį, buvusį nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnyje, padarymo metu (37,66 Eur). Tuo pačiu pažymėtina, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707), kvalifikuojant veiką bei skiriant bausmę taikomas tas MGL dydis, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Kadangi M. B. platino pornografinio turinio dalykus po 2018 m. sausio 1 d. ir iki 2019 m. rugsėjo 14 d., todėl bausmė skiriama ir skiriant bausmę taikomas tas MGL dydis, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 50 Eur. Tai atitinka ir suformuotą teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2019-03-07 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-218-468/2019, 18 p., Kauno apygardos teismo 2020-06-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-382-238/2020, 11 p.)

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, nustatytinas 1 metų terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudai sumokėti.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmę, skirtą pagal LR BK 284 straipsnį, įskaitytinas M. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2017-07-22, 06.47 val. iki 2017-07-22, 12.55 val. (viena para, 1 t., b. l. 190-192, 195-196).

Pagal LR BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus LR BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (LR BK 72 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas, numatytas LR BK 309 str. 1 d., buvo padarytas M. B. naudojantis jam priklausančiu mobiliojo ryšio įrenginiu „Iphone 6“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), todėl minėtas mobiliojo ryšio telefonas, kuris grąžintas saugojimui M. B. iki kol byla bus baigta nagrinėti teisme (2 t., b. l. 62-66), konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Paminėtina, kad atitinkamas sprendimas dėl turto konfiskacijos buvo priimtas ir A. B. atžvilgiu. Tai atitinka ir suformuotą teismų praktiką (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2011-03-11 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-11-282/2011).

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- keturios kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais, esančios prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - paliktinos prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti jam 60 MGL (2 259,60 EUR) dydžio baudą.

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 55 MGL (2 750 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir M. B. paskirti subendrintą bausmę – 4 000 EUR dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaityti M. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-07-22, 06.47 val. iki 2017-07-22, 12.55 val. (vieną parą) ir laikyti, kad M. B. yra atlikęs dalį bausmės – sumokėjęs 2 MGL (75,32 EUR) dydžio baudą, nurodant, kad likusi nesumokėtos baudos dalis – 3924,68 EUR dydžio.

Įpareigoti M. B. likusią nesumokėtą baudą (3 924,68 EUR (trijų tūkstančių devynių šimtų dvidešimt keturių eurų 68 ct) dydžio) sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, M. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- keturias kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais, esančias prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas