Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-1551-966/2015 perduota prokurorei papildyti ikiteisminį tyrimą, nustatant 5 mėnesių terminą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismui 2015 gegužės 27 d. pagreitinto proceso tvarka perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 1 dalyje.

A. V. pagal BK 286 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. būdamas neblaivus, 2015 m. gegužės 14 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), J. J. gatvėje, pagal iškvietimą atvykus policijos pareigūnams - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės I – ojo būrio vyresniajam patruliui A. J. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Kriminalinės policijos tyrėjui K. B., siekiantiems išsiaiškinti įvykio aplinkybes dėl gauto pranešimo, nevykdė valstybės pareigūno- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės I – ojo būrio vyresniojo patrulio A. J. teisėto reikalavimo-pasitikrinti blaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, pareigūną A. J. pastūmė abejomis rankomis, pastarajam bandant sudrausminti, jis sugriebė pareigūno kairės rankos mažąjį pirštą ir laužė jį į viršų, tokiu būdu naudodamas fizinį smurtą pasipriešino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės I – ojo būrio vyresniajam patruliui A. J. ir sukėlė jam fizinį skausmą, grasino panaudoti smurtą, ir nors buvo įspėtas nutraukti tokius neteisėtus savo veiksmus, toliau elgėsi įžūliai, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų vykti į policijos komisariatą.

Be to, pagal BK 286 straipsnio 1 dalį A. V. kaltinamas tuo, kad, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams, t. y. būdamas neblaivus, 2015 m. gegužės 15 d. apie 00. 00 val. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato budėtojo patalpoje, nevykdė teisėto policijos pareigūno – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto A. R. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo A. Č. reikalavimų - pateikti turimus daiktus apžiūrai, naudojo žodžius ir keiksmažodžius, bei panaudojo prieš juos fizinį smurtą, t. y. stumdė policijos pareigūnus, tampė juos už uniformų, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, būdamas toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, pasipriešino į pagalbą atėjusiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiajam patruliui D. N. ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio mobiliosios kuopos III būrio jaunesniajam specialistui E. Ž., naudojo žodžius ir keiksmažodžius, bei panaudojo prieš juos fizinį smurtą, t. y. stumdė policijos pareigūnus, tampė juos už uniformų, kabinosi pareigūnams už kojų, sugniaužęs kumščius ėjo link pareigūnų, stūmė nuo savęs, griuvinėjo ant žemės, ir nors buvo įspėtas nutraukti tokius neteisėtus savo veiksmus, toliau elgėsi įžūliai, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje A. V. kaltinamas pagal 286 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnio 1 dalį dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, perdavė prokurorei papildyti ikiteisminį tyrimą, nustatant 5 mėnesių terminą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Asta Chramina skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teisme. Skunde nurodoma, jog teismo išvada, kad teismas negali nagrinėti bylos pagreitinto proceso tvarka nesusijungęs baudžiamųjų bylų, nes apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju šioje byloje sudarytų prielaidas neteisingai paskiriant bausmę kaltinamajam, yra nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorė skunde nurodo, jog BPK 426 straipsnis numato prokuroro teisę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, bei nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos praėjo ne daugiau kaip keturiolika dienų. BPK 429 straipsnis bylą prokurorui perduoti įpareigoja tuomet, kai yra surašytas iš esmės BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas. Prokurorės nuomone, neginčytinai akivaizdu, kad galiojantys įstatymai prokurorui suteikia teisę su pareiškimu užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka į teismą kreiptis tik byloje, kurioje nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios. BPK 428 straipsnyje įtvirtinti teismo veiksmai, kai atvyksta prokuroras su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Kai prokuroras su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atvyksta į teismą, teisme posėdis turi būti rengiamas tuoj pat. Pagal BPK 428 straipsnio 2 dalį, teismas, išklausęs prokuroro, nukentėjusiojo, kaltinamojo, gynėjo nuomones, turi priimti vieną iš sprendimų: 1) surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat, 2) surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną, 3) atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Atmesti pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka teismas, kaip nustatyta BPK 429 straipsnio 1 dalyje, gali dėl dviejų priežasčių - kai nustato, kad yra praleistas BPK 426 straipsnyje numatytas terminas arba kad byla teisminga apygardos teismui. Taigi, apylinkės teismas bylos parengimo nagrinėti teisme pagreitinto proceso tvarka metu gali priimti tik vieną iš aukščiau išvardintų sprendimų. Tuo tarpu sprendimą bylą perduoti prokurorui teismas gali priimti ir tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 429 straipsnio 2 dalis).

Prokurorės nuomone, apylinkės teismas, nenustatęs BPK 427 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, negalėjo grąžinti baudžiamosios bylos prokurorui. Be to, prokurorė pažymi, kad 2015-06-05 patvirtintas prokuroro 2015-05-27 nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr.23-1-00490-14.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagreitintu procesu siekiama, kad kiekviena proceso stadija truktų kaip įmanoma trumpiau, kad kaltinamajam asmeniui būtų užtikrinta teisė į greitą procesą. Kauno apylinkės teismo nutartyje nurodyti argumentai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui, todėl Kauno apylinkės teismo 2015-06-04 nutartis turi būti panaikinta.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs prokurorės skunde išdėstytus argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai perdavė baudžiamąją bylą prokurorei papildyti ikiteisminį tyrimą.

Apylinkės teismas, perduodamas bylą prokurorui, nepadarė baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kuriuos nurodo prokurorė savo skunde. Iš bylos medžiagos matyti, kad prokurorei 2015-05-27 pasikreipus į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tą pačią dieną buvo surengtas teismo posėdis, kuriame, vadovaujantis BPK 428 straipsnio 2 dalies 2 punktu, buvo nutarta surengti bylos nagrinėjimą 2015-06-04 13 val. (b. l. 74-75). Šiame teisiamajame posėdyje (b. l. 86-87) paaiškėjus, jog kaltinamojo atžvilgiu 2014-06-18 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis BK 38 str., teismas bylą grąžino ikiteisminiam tyrimui papildyti, kad būtų sujungtos abi baudžiamosios bylos A. V. atžvilgiu ir jos būtų nagrinėjamos kartu

BK 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti, ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nagrinėjamu atveju, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartimi buvo patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės A. R. 2014 m. birželio 18 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00490-14 ir atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, susitaikius su nukentėjusiąja N. V.. Prokurorės pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ši aplinkybė nebuvo nurodyta ir paaiškėjo tik teisiamojo posėdžio metu nustatant kaltinamojo tapatybę. Naujas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas A. V. kaltinamas padaręs nepraėjus vieneriems metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės momento, todėl, šiuo atveju, teismas, nagrinėjantis bylą dėl naujų nusikaltimų, pagrįstai bylą perdavė prokurorei papildyti ikiteisminį tyrimą, kadangi kaltinamasis teismui buvo perduotas ne dėl visų jo padarytų nusikalstamų veikų, kas trukdo teismui teisingai išnagrinėti bylą. Nors apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad buvo padaryti BPK 254 straipsnio 3 dalies nurodyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, tačiau apygardos teismas konstatuoja, kad, šiuo atveju, prokuroro pareiškime nenurodžius esminės aplinkybės, kad kaltinamasis jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė, nepraėjus vieneriems metams po jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo surašytas iš esmės BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, turi būti taikoma baudžiamojo proceso įstatymo analogija ir bylos nagrinėjimas teisme turi vykti tokia tvarka: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 232 straipsnio 1 punktas, 233 straipsnis); 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 straipsniu, joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis pagal BK 38 straipsnį yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu, bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui); 5) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė (baudžiamoji byla Nr. 2K-P-429/2007). Nors Lietuvos Aukščiausias Teismas šioje nutartyje pasisakė tik dėl bylų, kurios yra nutrauktos teismo nuosprendžiu, tačiau, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, analogiškai sprendžiama ir tuomet, kai byla nutraukiama BK 38 straipsnio pagrindu ikiteisminio tyrimo metu.

Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo argumentui, jog tokia praktika, kai tik teisme išnagrinėjus bylą dėl naujai padarytos veikos ir įsiteisėjus joje priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, pastarasis yra siunčiamas prokurorui tam, kad būtų sprendžiama dėl ankstesnio baudžiamojo proceso, kuriame kaltininkas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, yra neteisinga, nes baudžiamojo proceso įstatymas nenustato atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo procedūros, asmuo gali būti pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką tik teismo nuosprendžiu, o ne nutartimi, be to, BK 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (baudžiamoji byla Nr. 2K-125/2006).

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai perdavė bylą prokurorei papildyti ikiteisminį tyrimą, Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti prokurorės skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.