Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, sekretoriaujant Ingridai Pikusau, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, kaltinamojo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajam A. J., teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje A. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. kaltinamas tuo, kad jis panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. būdamas neblaivus, 2015 m. gegužės 14 d. apie 22.00 val. Kauno rajone, Kačerginėje, J. J. gatvėje, atvykus pagal iškvietimą policijos pareigūnams - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės I – ojo būrio vyresniajam patruliui A. J. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Kriminalinės policijos tyrėjui K. B., siekiantiems išsiaiškinti įvykio aplinkybes dėl gauto pranešimo, nevykdė valstybės pareigūno- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės I – ojo būrio vyresniojo patrulio A. J. teisėto reikalavimo-pasitikrinti blaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, pareigūną A. J. pastūmė abejomis rankomis, pastarajam bandant sudrausminti jis sugriebė pareigūno kairės rankos mažąjį pirštą ir laužė jį į viršų, tokiu būdu naudodamas fizinį smurtą pasipriešino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės I – ojo būrio vyresniajam patruliui A. J. ir sukėlė jam fizinį skausmą, grasino panaudoti smurtą, ir nors buvo įspėtas nutraukti tokius neteisėtus savo veiksmus, toliau elgėsi įžūliai, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų vykti į policijos komisariatą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. 1 d.

Be to, jis kaltinamas dar ir tuo, kad panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams, t. y. būdamas neblaivus, 2015 m. gegužės 15 d. apie 00. 00 val. Kaune, Kęstučio g. 42, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato budėtojo patalpoje, nevykdė teisėto policijos pareigūno – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto A. R. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo A. Č. reikalavimų- pateikti turimus daiktus apžiūrai, naudojo žodžius ir keiksmažodžius, bei panaudojo prieš juos fizinį smurtą, t. y. stumdė policijos pareigūnus, tampė juos už uniformų, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, būdamas toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, pasipriešino į pagalbą atėjusiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiajam patruliui D. N. ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio mobiliosios kuopos III būrio jaunesniajam specialistui E. Ž., naudojo žodžius ir keiksmažodžius, bei panaudojo prieš juos fizinį smurtą, t. y. stumdė policijos pareigūnus, tampė juos už uniformų, kabinosi pareigūnams už kojų, sugniaužęs kumščius ėjo link pareigūnų, stūmė nuo savęs, griuvinėjo ant žemės, ir nors buvo įspėtas nutraukti tokius neteisėtus savo veiksmus, toliau elgėsi įžūliai, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Parengiamojoje teisiamojo posėdžio dalyje nustatant kaltinamojo asmenybę paaiškėjo, kad jis 2014-06-18 Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Aušros Rimkevičiūtės 2014-06-18 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00490-14 ir atleisti A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d., su nukentėjusiąja N. V. susitaikius. Šiuo metu jis perduotas teismui kaltinant jį padarius naujas nusikalstamas veikas 2015-05-14, per vienerius metus nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 4 d., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismas bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatęs, kad tyčinį nusikaltimą asmuo galimai padarė nepraėjus vieneriems metams nuo nuosprendžio, kuriuo šis asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, priėmimo momento ir priėmęs nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 straipsnis), turėtų išsireikalauti pirmąją bylą ir, vadovaudamasis BPK 295 straipsniu, atnaujinti joje įrodymų tyrimą tik tokiu atveju, jeigu minėta ankstesnė byla yra nutraukta nuosprendžiu, tai yra asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės išnagrinėjus bylą teisme, bei, vadovaudamasis BPK 232 straipsnio 4 punktu, sujungti ją su antrąja byla.

Tuo pačiu konstatuota, kad tokia praktika, kai tik teisme išnagrinėjus bylą dėl naujai padarytos veikos ir įsiteisėjus joje priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, pastarasis yra siunčiamas prokurorui tam, kad būtų sprendžiama dėl ankstesnio baudžiamojo proceso, kuriame kaltininkas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, yra neteisinga, nes baudžiamojo proceso įstatymas nenustato atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo procedūros, asmuo gali būti pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką tik teismo nuosprendžiu, o ne nutartimi, be to, BK 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ankstesnis sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2006).

Iš to seka, kad nagrinėjamu atveju teismas negali bylos nagrinėti pagreitinto proceso nesujungęs baudžiamųjų bylų, nes apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju šioje byloje tai sudarytų prielaidas neteisingai paskirti bausmę kaltinamajam. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00490-14 A. V. atžvilgiu pagal BK 140 str. 2 d. bei 145 str. 1 d. atnaujintas, perduotas spręsti klausimui dėl galutinio sprendimo priėmimo ir kreipimosi į teismą, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė. Tokiu atveju, kaip teisingai nurodė gynėja, teismas turėtų sudaryti galimybes prokurorei priėmus galutinį sprendimą minėtame ikiteisminiame tyrime, baudžiamąją bylą nagrinėti kartu su šia baudžiamąja byla. Aplinkybės, kodėl atnaujintas ankstesnis ikiteisminis tyrimas nebuvo sujungtas su šia byla, o kaltinamasis neperduotas teismui dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo, yra neaiškios.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 426 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Taigi, BPK normos, reglamentuojančios pagreitintą procesą taikomos tik tada, kai yra šių sąlygų visuma: 1) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, 2) baudžiamoji byla teisminga apylinkės teismui, 3) prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos kreipiasi į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 straipsnio 1 dalis).

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00490-14 A. V. atžvilgiu pagal BK 140 str. 2 d. bei 145 str. 1 d. buvo pradėtas 2014-06-06 (b. l. 1), todėl atnaujinus šį ikiteisminį tyrimą, sulaukti galutinio sprendimo ir jo perdavimo teismui, sujungti su šia baudžiamąją byla ir nagrinėti šias bylas kartu pagreitinto proceso tvarka nėra galimybės, nes būtų pažeistas jau minėtas BPK 426 str. 1 d. nustatytas terminas bei būtų pažeistas esminis pagreitinto proceso principas bylas, kuriose aiškios nusikalstamos veikos aplinkybės išnagrinėti pagreitinta tvarka.

Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d. nurodyta, kad byla gali būti perduodama prokurorui, jei yra padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismų praktiką, teismas sprendžia, kad perduodant bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka buvo padaryta esminis baudžiamojo proceso pažeidimas - kaltinamasis nebuvo perduotas teismui dėl visų jo padarytų nusikalstamų veikų, kas trukdo bylą teisingai išnagrinėti pagreitinto proceso tvarka, todėl byla perduotina prokurorui.

Nustatytinas penkių mėnesių terminas tyrimui papildyti.

Įvertindamas išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d., 439 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

perduoti baudžiamąją bylą Nr. 1-1551-966/2015 prokurorei papildyti ikiteisminį tyrimą, nustatant 5 mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.