Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. F. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d., t. y. 2 (dvi) paros, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 minimalių gyvenimo lygių dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė 36 MGL (1800 eurų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. F. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad bendrai veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai į (duomenys neskelbtini) piliečio D. F. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), atspaudė Lietuvos Respublikos sienos kirtimo spaudą, liudijantį apie Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimą, bei laikė suklastotą dokumentą šiomis aplinkybėmis: laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. sausio 26 d., (duomenys neskelbtini) mieste, tiksli vieta ir laikas tyrimo metu nenustatyti, D. F. susitarė su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kad pastarasis pasirūpins į jo pasą atspausti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos geležinkelio pasienio kontrolės punkte naudojamą datų spaudą, žymintį, jog D. F. 2016 m. sausio 5 d. vyko per Lietuvos Respublikos valstybės sieną; jis (D. F.) iki 2016 m. sausio 26 d. savo pasą perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir nenustatytomis aplinkybėmis, į paso lapą Nr. 19 buvo atspaustas Kybartų pasienio užkardos geležinkelio pasienio kontrolės punkte naudojamas datų spaudas Nr. T071, žymintis, kad D. F. 2016 m. sausio 5 d. iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities per Kybartų pasienio užkardos geležinkelio pasienio kontrolės punktą traukiniu atvyko į Lietuvos Respubliką, nors faktiškai nurodytą datą jis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nevyko; po to suklastotą dokumentą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui grąžinus D. F., jis iki 2019 m. lapkričio 6 d. tiksli vieta ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, slėpdamas kitą neteisėtai į pasą atspaustą pasienio kontrolės datų spaudą, iš paso išplėšė lapą Nr. 23/24 ir savo pasą laikė bute, (duomenys neskelbtini), kol 2019 m. lapkričio 6 d. 11.50 val. kratos metu jį paėmė VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo D. F. gynėjas advokatas Dainius Gudas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Mindaugas Šukys prašė nuteistojo D. F. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo D. F. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis D. F. nesutinka su jam paskirtos bausmės – baudos dydžiu.

6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

8. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad D. F. nuteistas už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam parinkta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio dydžiais, kurį patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir šiuo metu galioja 1 MGL – 50 Eur. Šis MGL dydis bei skirtinos baudos intervalas galiojo ir nusikalstamos veikos padarymo metu.

10. Pažymėtina, kad atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla ne tik už dokumento suklastojimą, bet ir už disponavimą suklastotu dokumentu (laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas, realizavimas).

11. Šiuo atveju, apeliantas nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą 2015 m. gruodžio 28 d. - 2019 m. lapkričio 6 d. laikotarpiu. Pažymėtina, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707), kvalifikuojant veiką bei skiriant bausmę taikomas tas MGL dydis, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Taigi, kadangi apeliantas suklastotą dokumentą laikė po 2018 m. sausio 1 d. ir iki 2019 m. lapkričio 6 d., todėl bausmė skiriama ir skiriant bausmę taikomas tas MGL dydis, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu.

12. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio 3 dalį, priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies ir kategorijos.

13. D. F. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda.

14. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę D. F., pripažino vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį ir aplinkybes, charakterizuojančias padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Apylinkės teismas taip pat įvertino ir tai, kad D. F. yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų Lietuvos Respublikoje neturi. Veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką ir veika yra baigta. D. F. nuteistas už kelias BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas alternatyvias veikas, kadangi jis ne tik suklastojo dokumentą, bet ir disponavo suklastotu dokumentu. Teismas paskyrė 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumą, pagrįstai skyrė baudą, už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės dydis yra labai artimas minimaliai bausmei. Be to, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, pritaikė ir BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirta bauda buvo sumažinta trečdaliu ir paskirta bausmė – 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda. Apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitė laiką, išbūtą sulaikyme, ir paskyrė galutinę 36 MGL (1800 eurų) dydžio baudą.

15. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus ir paskyrė teisingą bausmę. Nėra įstatyminio pagrindo bausmę švelninti ir keisti nuosprendį.

16. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad nuteistojo apeliacinis skundas dėl bausmės švelninimo negali būti tenkinamas, todėl D. F. apeliacinis skundas atmestinas, o Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. F. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.