- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-218-468/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00047-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Stasys Lemežis, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- V. D., I. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio,
V. D., I. Ž., UAB „D(duomenys neskelbtini)“ ir UAB Da(duomenys neskelbtini) gynėjui adv. Aidui Mažeikai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Mindaugo Greičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį (dėl UAB Da(duomenys neskelbtini)) ir jam paskirta 45 MGL (1 694,25 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB Da(duomenys neskelbtini)) ir jam paskirta 85 MGL (3 200,25 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „D(duomenys neskelbtini)“) ir jam paskirta 40 MGL (1 506 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „D(duomenys neskelbtini)“) ir jam paskirta70 MGL (2 635,50 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, atskirai už UAB Da(duomenys neskelbtini) bei UAB „D(duomenys neskelbtini)“ paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, tarpusavyje subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. D. paskirta subendrinta bausmė – 135 MGL (5 082,75 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į V. D. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas – nuo 2012-04-12 00.05 val. iki 2012-04-13 15.15 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė – 133 MGL (5 007,45 Eur) dydžio bauda.
Palikti nenagrinėtais V. D. pareikštas Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys visa apimtimi, o Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniai ieškiniai dalyje dėl gyventojų pajamų mokesčio priteisimo (UAB „D(duomenys neskelbtini)“ – 1 854 Eur, UAB „D(duomenys neskelbtini) ir partneriai – 2 521 Eur) bei dalyje dėl UAB Da(duomenys neskelbtini) nesumokėto 6 702 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Likusios civilinių ieškinių dalys atmestos.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat I. Ž. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje ir jai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 40 MGL (1 506 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į I. Ž. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2012-04-12 00.05 val. iki 2012-04-13 13.55 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė – 38 MGL (1 430,70 Eur) dydžio bauda.
UAB „D(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir jai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 250 MGL (9 412, 50 Eur) dydžio bauda.
UAB Da(duomenys neskelbtini) pripažinta kalta pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir jai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – 450 MGL (16 942,50 Eur) dydžio bauda.
Nuosprendis šių nuteistųjų atžvilgiu neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. UAB „D(duomenys neskelbtini)“ bei V. D., veikdamas šios įmonės naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-04-11 apgaulingai tvarkė UAB „D(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. V. D., būdamas UAB „D(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, o nuo 2010-07-02 oficialiu įmonės direktoriumi, jo sutuoktinei I. D. valdant 99 procentus įmonės akcijų ir 1 procentą jos tėvui L. V. S., pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą tyčia pažeidė BAĮ 4 straipsnio 1 ir 3 punktus, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktus, 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 2 dalį, atlikdamas tokius veiksmus:
- laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-04-11, pats asmeniškai darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), bei kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, iš UAB „D(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitytų pajamų UAB „D(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams mokėjo buhalterijoje neapskaitytą darbo užmokestį, kuris nebuvo užfiksuotas apskaitos registruose (darbo užmokesčio žiniaraščiuose) bendrai darbuotojoms išmokant 42 668 Lt (ekvivalentas 12 357,51 Eur): E. P. – 1 600 Lt (463,39 Eur), V. M. – 6 318 Lt (1 829,82 Eur), M. M. – 4 800 Lt (1 390,18 Eur), L. M. – 13 600 Lt (3 938,83 EUR), A. L. – 750 Lt (217,22 EUR), I. G. – 15 600 Lt (4 518,07 EUR) darbo užmokestį;
- siekdamas nuslėpti neapskaitytų grynųjų pinigų buvimą bendrovės kasoje, V. D. tyčia prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą neatlikdavo ar sau pavaldžių darbuotojų neįpareigojo atlikti turimo bendrovės turto ir žaliavų (prekių) inventorizavimo už 2010 ir 2011 kalendorinius metus.
Dėl V. D. UAB „D(duomenys neskelbtini)“ naudai padarytų BAĮ pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „D(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-04-11. Tokie V. D. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
2. UAB „D(duomenys neskelbtini)“ bei V. D., veikdamas šios įmonės naudai ir interesais, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į UAB „D(duomenys neskelbtini)“ pateikiamas deklaracijas neteisingus duomenis bei jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai:
V. D., siekdamas išvengti gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo įmokų, valstybinio socialinio draudimo įmokų, pasitelkė šiam tikslui UAB „D(duomenys neskelbtini)“ buhalterę I. G., kuri nežinojo apie jo apgaulingai tvarkomą UAB „D(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, bei suklaidinta jo, įrašė į 2009-01-01 – 2012-03-31 laikotarpio Mėnesinių pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų (forma FR0572) eilutes Nr. 18, 19 ir 20 V. D. žinomai melagingus duomenis bei šias deklaracijas, pasinaudodama elektroninio deklaravimo sistema (toliau – ir EDS), kas mėnesį nuo 2009-02-17 iki 2015-03-20 pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat I. G. 2009-2011 m. laikotarpio Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio metinių deklaracijų jų priedų (FR0573, FR0573A) eilutėse Nr. 16, 17, 18 nurodė V. D. žinomai neteisingus duomenis, bei šias deklaracijas su priedais per EDS nuo 2010-02-12 iki 2012-02-20 pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl nurodytų veiksmų UAB „D(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė ir nedeklaravo darbuotojams papildomai išmokėto darbo užmokesčio bendrai 42 668 Lt (12 358 Eur) sumai, bei nuo jo nepriskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo mokėtino 6 401 Lt (1 854 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 3 839 Lt (1 112 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 1 3219 Lt (3 829 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tokie V. D. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.
3. Be to, V. D. kartu su UAB Da(duomenys neskelbtini) bei I. Ž.-01-01– 2012-04-11 laikotarpiu vykdė apgaulingą UAB Da(duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymą. V. D., būdamas UAB Da(duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, pilnai kontroliuodamas šios įmonės veiklą ir pagal BAĮ 21 straipsnio nuostatą būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdamas UAB Da(duomenys neskelbtini) naudai bei interesais, tyčia pažeidė BAĮ 4 straipsnio 1 ir 3 punktus, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktus, 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 2 dalį, atlikdamas tokius veiksmus:
- už mokestinį laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2012-04-11, veikdamas tiesiogine tyčia, UAB Da(duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje bei registruose neapskaitė 133 333 Lt (38 615,91 Eur) pajamų apie tai nežinant įmonės buhalteriams. Vedė neoficialią UAB Da(duomenys neskelbtini) pajamų ir išlaidų apskaitą, disponavo neapskaitytomis lėšomis 133 333 Lt (38 615,91 Eur) sumai ir jas be apskaitos naudojo UAB Da(duomenys neskelbtini) veikloje, taip iškreipiant tikrąją minėtos įmonės ūkinę-finansinę būklę bei duomenis apie įmonės pajamas ir išlaidas;
- prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą neatlikdavo ar sau pavaldžių darbuotojų neįpareigojo atlikti turimo turto ir žaliavų (prekių) inventorizavimo už 2010 ir 2011 kalendorinius metus, dėl ko negalima faktiškai nustatyti turimų atsargų likučių, jų judėjimo kiekio ir vertės.
- V. D., veikdamas UAB Da(duomenys neskelbtini) interesais, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-04-11 iš anksto susitaręs su UAB Da(duomenys neskelbtini) vyriausiosios buhalterės pareigas ėjusia I. Ž., pastarajai kas mėnesį UAB Da(duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), bei kitose tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose davė grynuosius pinigus su žodiniu nurodymu išmokėti papildomą ir neapskaitytą darbo užmokestį UAB Da(duomenys neskelbtini) darbuotojams, kurio neįtraukė į apskaitos registrus. Tokiu būdu UAB Da(duomenys neskelbtini) darbuotojams neišmokėjo 58 025 Lt (16 805 Eur) neapskaityto darbo užmokesčio: A. Š. – 19 000 Lt (5 503 Eur), E. B. 1 400 Lt (405 Eur), G. Č. 100 Lt (29 Eur), T. G. 2 625 Lt (761 Eur), R. D. (Velvel) 8 400 Lt (2 433 Eur), I. Ž. 24 700 Lt (7 154 Eur) ir A. S. 600 Lt (147 Eur).
Dėl V. D. kartu su UAB Da(duomenys neskelbtini) bei I. Ž. padarytų BAĮ pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB Da(duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-04-11. Tokie V. D. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.
4. Be to, V. D., veikdamas kartu su I. Ž., UAB Da(duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2009-02-09 iki 2013-02-19, siekdami išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas neteisingus duomenis apie UAB Da(duomenys neskelbtini) pajamas, pelną ir turtą, bei jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai:
- V. D., veikdamas UAB Da(duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, siekiant išvengti pridėtinės vertės mokesčio, būdamas šios įmonės direktoriumi ir vieninteliu akcininku, nurodė UAB Da(duomenys neskelbtini) vyriausiajai buhalterei I. Ž., nežinojusiai apie UAB Da(duomenys neskelbtini) be apskaitos vykdomus pirkimus bei pardavimus, įrašyti į 2010-12-01 – 2012-03-31 mokestinio laikotarpio Mėnesines pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) neteisingus duomenis apie UAB Da(duomenys neskelbtini) pajamas bei pelną, kurias V. D. nurodymu per EDS kas mėnesį nuo 2011-01-24 iki 2012-04-26 pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl ko neapskaitė, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 23 140 Lt (6 701,81 EUR) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio;
- V. D., veikdamas UAB Da(duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, siekiant išvengti gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo įmokų, valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2009-01-01 – 2012-03-31 mokestinį laikotarpį, iš anksto susitaręs su UAB Da(duomenys neskelbtini) vyriausiosios buhalterės pareigas ėjusia I. Ž., abiems asmenims iš anksto apie tai žinant, nurodė I. Ž. įrašyti į aukščiau nurodyto laikotarpio Mėnesinių pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų (forma FR0572) eilutes Nr. 18, 19 ir 20 žinomai melagingus duomenis, ką I. Ž. ir padarė bei pasinaudodama EDS kas mėnesį nuo 2009-02-09 iki 2012-04-16 pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat V. D. nurodymu V. Ž. už analogišką mokestinį laikotarpį (2009-01-01 –2012-03-31) į Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio metinių deklaracijų ir jų priedų (FR0573, FR0573A) eilutes Nr. 16, 17, 18 įrašė žinomai neteisingus duomenis, bei nurodytas deklaracijas su priedais per EDS nuo 2010-02-12 iki 2013-02-19 pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl ko neapskaitė ir nedeklaravo darbuotojams papildomai išmokėto darbo užmokesčio bendrai 58 025 Lt (16805,20 Eur) sumai, bei nuo jo nepriskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo mokėtino 8 704 Lt (2 521 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 5 222 Lt (1 512 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 17 975 Lt (5 206 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tokie V. D. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 220 straipsnio 1 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai
5. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Mindaugas Greičius apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 nuosprendį pakeisti:
- V. D. pripažinti kaltu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB Da(duomenys neskelbtini)) padarymą ir skirti 400 MGL (15 064,00 Eur) dydžio baudą;
- pripažinti kaltu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB Da(duomenys neskelbtini)) padarymą ir skirti 500 MGL (18 830,00 Eur) dydžio baudą;
- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „D(duomenys neskelbtini)“) padarymą, V. D. skirti 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą;
- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „D(duomenys neskelbtini)“) padarymą, skirti 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.
- Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, atskirai už UAB Da(duomenys neskelbtini) bei UAB „D(duomenys neskelbtini)“ paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, gautas bausmes, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, tarpusavyje subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir V. D. paskirti subendrintą bausmę - 600 MGL (22 596 Eur) dydžio baudą.
- Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į V. D. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką - nuo 2012-04-12 00.05 val. iki 2012-04-13 15.15 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę - 598 MGL (22 520,68 Eur) dydžio baudą.
5.1. Prokuroras pažymi, kad nuosprendis skundžiamas, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo V. D. ir I. Ž. atžvilgiu pritaikant netinkamą baudžiamojo įstatymo redakciją, nustatančią bausmės dydį (konkrečiai - baudos) ir tuo pačiu dėl neteisingo bausmės paskyrimo V. D. atžvilgiu. Taip pat nuosprendis skundžiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo - t. y. nepritaikius bendrosios dalies normos, kvalifikuojant dvi veikas Da(duomenys neskelbtini) epizoduose V. D. atžvilgiu. Nuosprendis kitoje dalyje nėra skundžiamas.
5.2. Nurodo, kad nuosprendyje išdėstyta teismo pozicija, jog tiek V. D., tiek I. Ž. atveju bausmės dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į veikos padarymo metu (iki 2011-04-28) galiojusią BK 47 straipsnio redakciją. Teismas nurodė, kad tai veikos metu galiojusi švelniausia įstatymo redakcija. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas švelniausią bausmės dydį numatančio įstatymo redakciją, vadovavosi BK 3 straipsnio 2 dalimi, tačiau, prokuroro manymu, apylinkės teismas neįvertino tos aplinkybės, kad šiame straipsnyje aptariamas baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas, jau padarius veiką. Taip teismas, neteisingai aiškindamas baudžiamojo įstatymo normą (BK 3 straipsnio 2 dalis), parinkdamas netinkamą (neteisingą) baudžiamojo įstatymo redakciją, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymi, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato 2002-12-20 nutarime Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ nurodyta, kad tęstinio arba trunkamojo nusikaltimo padarymo atveju nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytas veikas. Tačiau minėtų nusikaltimų padarymo atvejais veika kvalifikuojama pagal įstatymą, galiojusį tuo metu, kai nusikalstama veika buvo pabaigta arba nutraukta.
5.3. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad aptariamoje baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos buvo daromos laikotarpiu nuo 2009-01-01 mažiausiai iki 2012-04-11, todėl laikytina, kad jos buvo pabaigtos 2012-04-11, ir šiuo atveju turėjo būti taikoma ne iki 2011-04-28 galiojusi BK 47 straipsnio redakcija, o redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos pabaigimo metu BK 47 straipsnio pakeitimo įstatymas 2011-04-21 Nr. XI-1350, pagal kurią bauda už nesunkų nusikaltimą (tame tarpe ir už nusikalstamą veiką, numatytą, BK 220 straipsnio 1 dalyje) buvo numatyta ženkliai didesnė - iki 500 MGL, o už apysunkį nusikaltimą (tame tarpe ir už nusikalstamą veiką, numatytą, BK 222 straipsnio 1 dalyje) - iki 1000 MGL. Kai pirmosios instancijos teismo taikytoje BK 47 straipsnio redakcijoje maksimali bauda buvo numatyta iki 100 MGL už nesunkų nusikaltimą ir 200 MGL už apysunkį. Pirmosios instancijos teismas šiose ribose ir skyrė baudas.
5.4. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas detaliai ir konkrečiai pagrindė bausmės skyrimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog taikė netinkamą baudžiamąją įstatymo redakciją, V. D. atžvilgiu negalėjo paskirti teisingos bausmės - parinko neteisingą baudos dydį už kiekvieną iš jam inkriminuotų veikų. I. Ž. atžvilgiu nuosprendis dėl bausmės teisingumo - dėl bausmės dydžio nėra skundžiamas, atsižvelgiant į jos kaip priklausančios nuo darbdavio darbuotojos vaidmenį nusikaltimo padaryme bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes ir darant išvadą, kad bausmės jos atžvilgiu vertintinos kaip teisingos net ir pritaikius tinkamą įstatymo redakciją.
5.5. Bylos kontekste, individualizuojant V. D. skirtiną bausmę, pažymi, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017-11-29) ir du apysunkius nusikaltimus (BK 222 straipsnio 1 dalis) finansų sistemai; veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, nusikaltimai padaryti siekiant turtinės naudos, jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo aktyviausias, apgaulinga apskaita buvo vedama ir neteisingi duomenys deklaracijose būdavo nurodomi jo sumanymu, savo kaltę V. D. pripažino tik iš dalies, be to, į nusikalstamą veiką jis įtraukė ir kitą asmenį - UAB Da(duomenys neskelbtini) buhalterę I. Ž.; be kita ko, buvo nustatyta V. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje), tuo tarpu lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
5.6. Prokuroro nuomone, bylos aplinkybės, padarytų nusikaltimų pobūdis (gerai organizuotas, iš anksto parengtas, padaręs didelės turtinės žalos) neduoda jokio pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus tik tokio dydžio baudas, kokios buvo paskirtos jo atžvilgiu. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai - nubausti ir sulaikyti šį fizinį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, apriboti galimybę daryti naujas veikas bei paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų - šioje byloje bus pasiekti. Taigi, prokuroro teigimu, vertinamos situacijos kontekste V. D. paskirtos dydžio baudos laikytinos neteisingomis bausmėmis, o įvertinus padarytą žalą (nustatyta, kad UAB „D(duomenys neskelbtini)“ atveju jam inkriminuotu laikotarpiu V. D. neapskaitydamas išmokėjo 42 668 Lt (arba 12 357,51 Eur) darbo užmokesčio bei dėl to nesumokėjo 6 795 Eur mokesčių, o UAB Da(duomenys neskelbtini) atveju jam inkriminuotu laiku V. D. organizavo 58 025 Lt (arba 16 805 Eur) neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimą; taip pat be to neapskaitė gautų pajamų 133 333 Lt (arba 38 615,91 Eur) sumai; rezultate nesumokėjo dar 15 940,81 Eur mokesčių); atsižvelgiant į veikų trukmę (truko ilgą laiką, ne vienerius metus); į nuteistojo vaidmenį veikų padaryme (dviejų veikų atveju veikė kaip organizatorius) paskirtos baudos yra per mažos, akivaizdžiai neužtikrinančios teisingumo principo įgyvendinimo ir kitų bausmės skyrimo tikslų.
5.7. Prokuroro manymu, V. D. atžvilgiu dėl UAB Da(duomenys neskelbtini) epizoduose tiek pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, tiek ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas suklydo netaikydamas dar ir BK 24 straipsnio 4 dalies, nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje šią aplinkybę nurodė bei aptarė, kad V. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, kaip organizatoriaus. Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodydamas BK 24 straipsnio 4 dalies, pirmosios instancijos teismas, prokuroro nuomone, suklydo, dėl ko netinkamai pritaikė ir baudžiamąjį įstatymą. Todėl, tinkamai pritaikant baudžiamąjį įstatymą, V. D. UAB Da(duomenys neskelbtini) epizode nuteistinas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.
6. Teismo posėdžio metu nuteistieji V. D. ir I. Ž. prašė apeliacinį skundą atmesti, gynėjas advokatas – tenkinti iš dalies, o prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro M.Greičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
7. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Prokuroras nuosprendžio įrodymų vertinimo aspektu neskundžia, sutinka su nuosprendžio dalimi dėl civilinių ieškinių išsprendimo, tačiau mano, kad skirdamas V. D. bausmę, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to jam už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė per mažas bausmes, todėl prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 nuosprendį šioje dalyje pakeisti. Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, nors ir pripažino, kad V. D. organizavo nusikaltimus UAB Da(duomenys neskelbtini) epizoduose, tačiau pripažindamas jį kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2017-11-29) nepagrįstai jo veiksmų nekvalifikavo ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl V. D. veiksmų UAB Da(duomenys neskelbtini) epizoduose kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį.
8. Apylinkės teismas, vertindamas V. D. veiksmus dėl UAB Da(duomenys neskelbtini) apgaulingos apskaitos organizavimo, konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad V. D. darbuotojams neoficialius atlyginimus mokėjo veikdamas kartu su buhaltere I. Ž., vykdančia jo nurodymus ir jo iniciatyva, jo veiksmai teisingai papildomai kvalifikuoti ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, kaip organizatoriaus.
9. Gynėjo argumentų dėl V. D. veikų Da(duomenys neskelbtini) epizoduose kvalifikavimo su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį nepagrįstumo, kolegija plačiau neaptaria, nes iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Nuosprendis buvo skundžiamas tik dėl techninės klaidos - BK 24 straipsnio 4 dalies nenurodymo skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, pats gynėjas ir/ar nuteistasis nuosprendžio iš viso neskundė.
10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl V. D. kaltės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2017-11-29), konstatavo, kad V. D. veiksmai papildomai pagal BK 24 straipsnio 4 dalį kvalifikuoti taip pat tinkamai, kadangi pastarojo iniciatyva ir nurodymu I. Ž. į deklaracijas (forma FR0572, FR0573, FR0573A) įrašė neteisingus duomenis. Nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį yra ir nuosprendžio įžanginėje dalyje aprašant veikas. Tačiau apylinkės teismas skundžiamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje V. D. pripažindamas kaltu dėl apgaulingos apskaitos bei į deklaracijas neteisingų duomenų apie bendrovės pajamas, pelną ir turtą įrašymo ir pateikimo valstybės įgaliotai institucijai organizavimo (dėl UAB Da(duomenys neskelbtini)), jo veiksmus kvalifikavo be nuorodos į BK 24 straipsnio 4 dalį. Kolegija laiko, jog yra padaryta techninė rašymo apsirikimo klaida, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslintina UAB Da(duomenys neskelbtini) epizoduose dėl V. D. pripažinimo kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, įrašant nuorodą į BK 24 straipsnio 4 dalį.
Dėl V. D. paskirtos bausmės
11. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes V. D. pagrįstai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; nusikalstamų veikų stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
12. Apylinkės teismas, už atskirus nusikaltimus paskirdamas bausmes, įvertino tai, kad V. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius (BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017-11-29) ir du apysunkius nusikaltimus. Jis į nusikalstamos veikos padarymą įtraukė ir kitą asmenį. Tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis dvi nusikalstamas veikas padarė bendrininkaujant (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – jis neteistas (t. 11, b. l. 147, 168-169), baustas administracine tvarka, skirtos baudos sumokėtos (t. 11, b. l. 162-167), dirba (t. 11, b. l. 151, 153-154), augina du mažamečius vaikus. Todėl V. D. pagrįstai už padarytus nusikaltimus parinko su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas, jų dydį nustatant didesnį už sankcijos minimumą, bet mažesnį už sankcijos vidurkį.
13. Apylinkės teismas pažymėjo, kad nustatant baudos dydį V. D., vadovaujasi BK 3 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į veikos padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio redakciją, numatančią švelniausią bausmės dydį, t. y. į tai, kad iki 2011-04-28 už apysunkį nusikaltimą (taigi ir už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką) buvo galima skirti baudą iki 200 MG, o už nesunkų (BK 220 straipsnio 1 dalį) – iki 100 MGL dydžio baudą.
14. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.
15. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
16. Iš BK 47 straipsnio, numatančio baudos dydžius, už atskirų nusikalstamų veikų rūšis pagal jų sunkumą, redakcijų matyti, kad baudos dydžiai keitėsi juos didinant, o ne mažinant, taigi bausmė ne švelnėjo, o griežtėjo, tačiau teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentu, jog apylinkės teismas, nuteistajam V. D. už atskiras nusikalstamas veikas nustatydamas baudų dydį, vadovaudamasis iki 2011-04-28 galiojusia BK 47 straipsnio redakcija, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
17. Pagal kasacinio teismo praktiką trunkamoji nusikalstama veika apibūdinama nuolatiniu, nepertraukiamu atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK straipsnyje, realizavimu tam tikrą laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant trunkamosios nusikalstamos veikos padarymo laiką svarbu tai, kad šiuo laiku pripažįstamas visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, tačiau tokia veika kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos pasibaigimo metu.
18. Taigi, nors V. D. padaryti nusikaltimai yra trunkamieji ir nusikalstamos veikos padarymo laikas pripažįstamas visas laikas, kai asmuo, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, tačiau bausmė asmeniui skiriama pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį įstatymą, t. y. veikos pasibaigimo momentu.
19. Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kilti yra būtinos šios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ir kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Taigi, kad tokia nusikalstama veika būtų laikoma baigta, kaltininkas turi atlikti du veiksmus, t. y. ne tik į atitinkamus dokumentus įrašyti žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, bet ir tokius dokumentus su melagingais duomenimis pateikti atitinkamai valstybės įgaliotai institucijai.
20. V. D. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl UAB Da(duomenys neskelbtini)) (redakcija, galiojusi iki 2017-11-29) už tai, kad nurodė buhalterei I. Ž. įrašyti į 2010-12-01 – 2012-03-31 mokestinio laikotarpio Mėnesines pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) neteisingus duomenis apie UAB Da(duomenys neskelbtini) pajamas bei pelną, kurias ji kas mėnesį nuo 2011-01-24 iki 2012-04-26 pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl ko neapskaitė, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 23 140 Lt (6 701,81 EUR) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio. Taip pat nurodė į 2009-01-01 – 2012-03-31 laikotarpio Mėnesinių pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų (forma FR0572) eilutes Nr. 18, 19 ir 20 įrašyti žinomai melagingus duomenis, ką pastaroji padarius, kas mėnesį nuo 2009-02-09 iki 2012-04-16 pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat ji V. D. nurodymu V. Ž. už analogišką mokestinį laikotarpį (2009-01-01 –2012-03-31) į Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio metinių deklaracijų ir jų priedų (FR0573, FR0573A) eilutes Nr. 16, 17, 18 įrašė žinomai neteisingus duomenis bei nurodytas deklaracijas su priedais per EDS nuo 2010-02-12 iki 2013-02-19 pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi nusikalstama veika, numatyta BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalyje, dėl UAB Da(duomenys neskelbtini) pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, baigta 2013-02-19, t. y. paskutinė data duomenis pateikiant Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
21. V. D. pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „D(duomenys neskelbtini)“) (redakcija, galiojusi iki 2017-11-29) už tai, kad jis, pasitelkdamas UAB „D(duomenys neskelbtini)“ buhalterę I. G., kuri jo suklaidinta, įrašė į 2009-01-01 – 2012-03-31 laikotarpio Mėnesinių pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų (forma FR0572) eilutes Nr. 18, 19 ir 20 melagingus duomenis bei šias deklaracijas, pasinaudodama elektroninio deklaravimo sistema kas mėnesį nuo 2009-02-17 iki 2015-03-20 pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat I. G. 2009-2011 m. laikotarpio Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio metinių deklaracijų jų priedų (FR0573, FR0573A) eilutėse Nr. 16, 17, 18 nurodė V. D. žinomai neteisingus duomenis, bei šias deklaracijas su priedais per EDS nuo 2010-02-12 iki 2012-02-20 pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje, dėl UAB „D(duomenys neskelbtini)“ pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, baigta 2015-03-20, t. y. paskutinė data duomenis pateikiant Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
22. Pažymėtina, jog BK 222 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių atsiradimo momento.
23. V. D. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „D(duomenys neskelbtini)“, dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-04-11 apgaulingai tvarkė UAB „D(duomenys neskelbtini)“ apskaitą dėl ko dėl V. D. UAB „D(duomenys neskelbtini)“ naudai padarytų BAĮ pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „D(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-04-11. Taigi nusikalstama veika baigta 2012-04-11.
24. Taip pat V. D. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB Da(duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis, pilnai kontroliuodamas šios įmonės veiklą ir pagal BAĮ 21 straipsnio nuostatą būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdamas UAB Da(duomenys neskelbtini) naudai bei interesais, už mokestinį laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2012-04-11, veikdamas tiesiogine tyčia, UAB Da(duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje bei registruose neapskaitė 133 333 Lt (38 615,91 Eur) pajamų apie tai nežinant įmonės buhalteriams. Taip pat neįpareigojo atlikti turimo turto ir žaliavų (prekių) inventorizavimo už 2010 ir 2011 kalendorinius metus, dėl ko negalima faktiškai nustatyti turimų atsargų likučių, jų judėjimo kiekio ir vertės. V. D., veikdamas UAB Da(duomenys neskelbtini) interesais, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-04-11 iš anksto susitaręs su UAB Da(duomenys neskelbtini) vyriausiosios buhalterės pareigas ėjusia I. Ž., jai davė grynuosius pinigus su žodiniu nurodymu išmokėti papildomą ir neapskaitytą darbo užmokestį UAB Da(duomenys neskelbtini) darbuotojams, kurio neįtraukė į apskaitos registrus. Dėl V. D. kartu su UAB Da(duomenys neskelbtini) bei I. Ž. padarytų BAĮ pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB Da(duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-04-11. Tokie V. D. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Nusikalstama veika baigta 2012-04-11.
25. Taigi apylinkės teismas V. D., nustatydamas bausmės – baudos dydį dėl UAB Da(duomenys neskelbtini) už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje (veika baigta 2013-02-19), nusikaltimo BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje (veika baigta 2012-04-11), taip pat dėl UAB „D(duomenys neskelbtini)“ už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje (veika baigta 2015-03-20) bei už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje (veika baigta 2012-04-11) padarymą, turėjo vadovautis BK 47 straipsnio 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350, įsigaliojusio nuo 2011-04-28, redakcija, už nesunkaus nusikaltimo padarymą numačiusią baudą iki 500 MGL, už apysunkį nusikaltimą, numačiusią baudą iki 1 000 MGL dydžio, tačiau to nepadarė. Taigi teisėjų kolegija, sutikdama su prokuroro skundo argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje neteisingai nustatė šioje byloje taikytino baudžiamojo įstatymo (BK 47 straipsnio) redakciją. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog nei pirmosios instancijos teismo pritaikyta BK 47 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2011-04-28, nei apeliacinės instancijos teismo nustatyta šioje byloje taikytina 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350, įsigaliojusio nuo 2011-04-28, redakcija nenumatė minimalios skirtinos baudos dydžio.
Tik 2017-09-28 įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017-10-06, pakeitus BK 47 straipsnį, buvo numatytas minimalus baudos dydis: nustatyta, kad už nesunkų nusikaltimą baudžiama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL, o už apysunkio nusikaltimo padarymą – bauda nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio. Tuo tarpu asmeniui skiriant baudą iki 2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653 įsigaliojimo, baudžiamojo įstatymo ribose skiriama bauda negali būti mažesnė 1 MGL. Taigi, nors apylinkės teismas, skirdamas bausmes V. D. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. neteisingai nustatė šioje byloje taikytino baudžiamojo įstatymo redakciją, tačiau, įvertinęs V. D. padarytų nusikaltimų pobūdį bei jo asmenybę, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, parinko bausmes, didesnes, nei minimalus baudos dydis, kas atitiko ir BK 47 straipsnio 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350, įsigaliojusio nuo 2011-04-28, redakcijos ribas. Vien ta aplinkybė, kad šioje byloje taikytina įstatymo redakcija numato ženkliai didesnį skirtinos baudos maksimumą, kolegijos nuomone nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais už kiekvieną atskirą, V. D. inkriminuotą nusikaltimą skirti ženkliai didesnę bausmę ir/ar nustatyti ženkliai didesnę subendrintą bausmę.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad V. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius (BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017-11-29) ir du apysunkius nusikaltimus, iš kurių du organizavo, jo nusikalstamų veiksmų apimtį ir trukmę, aktyvų jo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, padarytos žalos dydį, tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis dvi nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupėje, atsižvelgusi į jo asmenybę: jis neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau baudas yra sumokėjęs, dirba, turi šeimą augina du mažamečius vaikus, sprendžia, jog didinti nuteistajam už atskirus nusikaltimus nustatytų baudų, kurios tarpusavyje subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių, nėra pagrindo. V. D. paskirta galutinė bausmė yra teisinga, proporcinga jo nusikalstamiems veiksmams bei užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo tikslus. Todėl nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, skiriant nuteistajam V. D. bausmę, keistinas, nuosprendžio 58 lapo 2 pastraipos priešpaskutiniame ir paskutiniuose sakiniuose nurodant kitą taikytino įstatymo (BK 47 straipsnio) redakciją, bet nekeičiant pastarajam paskirtų bei subendrintų bausmių dydžio.
26. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes I. Ž., taip pat vadovavosi neteisinga baudžiamojo įstatymo (BK 47 straipsnio) redakcija, tačiau, įvertinęs jos, kaip priklausančios nuo darbdavio darbuotojos vaidmenį nusikaltimo padaryme bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, prašo nuteistajai paskirtą bausmę palikti nepakeistą ir I. Ž. dalyje teismo nuosprendžio neskundžia. I. Ž. skundžiamu nuosprendžiu nuteista už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-04-11 vykdė apgaulingą UAB Da(duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymą (BK 222 straipsnio 1 dalis). Taip pat ji laikotarpiu nuo 2009-02-09 iki 2013-02-19, siekiant išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas neteisingus duomenis apie UAB Da(duomenys neskelbtini) pajamas, pelną ir turtą, bei jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai (BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017-11-29). Taigi apylinkės teismas, skirdamas bausmes I. Ž., kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, taip pat kaip ir V. D. atveju, turėjo vadovautis BK 47 straipsnio 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350, įsigaliojusio nuo 2011-04-28, redakcija, už nesunkaus nusikaltimo padarymą numačiusią baudą iki 500 MGL, už apysunkį nusikaltimą, numačiusią baudą iki 1 000 MGL dydžio. Kolegija pabrėžia, kad neleistina situacija, kai atskiriems kaltinamiesiems toje pačioje byloje dėl tokių pačių/analogiškų veikų, padarytų tuo pačiu/tais pačiais laikotarpiais būtų taikomos skirtingos to paties įstatymo redakcijos, todėl teisėjų kolegija, nekeisdama nuteistajai paskirtų bausmių dydžio, ištaiso skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (nuosprendžio 58 lapo 3 pastraipos - 59 lapo 1 pastraipos paskutiniai du sakiniai) nuorodą į šioje byloje I. Ž. atžvilgiu taikytiną BK 47 straipsnio redakciją, ir neišeidama už apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnis) dėl I. Ž. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendė:
Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Mindaugo Greičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 nuosprendį pakeisti: ištaisyti nuosprendžio aprašomąją dalį – 58 l. 2 pastraipos, 58 lapo 3 pastraipos - 59 lapo 1 pastraipos paskutinius 2 sakinius, nurodant, kad „Bausmės skiriamos vadovaujantis nusikaltimų padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350, įsigaliojusio nuo 2011-04-28, redakcija, numačiusią už nesunkų nusikaltimą baudą iki 500 MGL dydžio, o apysunkį nusikaltimą - iki 1 000 MGL dydžio baudą“.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl V. D. veikų kvalifikavimo ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą ir nustatyti, kad epizoduose dėl UAB Da(duomenys neskelbtini) V. D. pripažintas kaltu:
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (dėl UAB Da(duomenys neskelbtini)) (redakcija, galiojusi iki 2017-11-29)
ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB Da(duomenys neskelbtini))
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.