Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-781-866/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-29
Bylos Nr.: e2A-781-866/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-25705-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Pikelienė
Atsakovas: J. B.
Ieškovas: I. F.

Kategorijos

3.2.5Teismo pavedimai
3.2.6Teismo sprendimas
3.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-781-866/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25705-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.5; 3.2.6; 3.2.12 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,

apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. F. ieškinį atsakovui J. B. bei atsakovo J. B. priešieškinį ieškovei I. F. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. F. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė:

1.1. nustatyti nepilnamečio sūnaus M. B. gyvenamąją vietą su ieškove;

1.2. priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos, mokamą po 150 Eur kas mėnesį;

Šalies argumentai

1.3. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

1.4. nustatyti ieškovės prašomą bendravimo su nepilnamečiu tvarką;

1.5. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2016 m. pabaigoje su atsakovu pradėjo artimiau bendrauti, vėliau galvoti apie bendro šeimos gyvenimo kūrimą, juridinės santuokos ieškovė su atsakovu sudariusi nebuvo. 2017 m. rugpjūčio 13 d. ieškovei ir atsakovui gimė sūnus M. B., tačiau atsakovas nei santykių pradžioje, nei gimus sūnui su atsakove kartu negyveno. Laikui bėgant pradėjo ryškėti atsakovo asmeninės savybės, itin suintensyvėjo konfliktiškas atsakovo elgesys, manipuliacijos ieškovės atžvilgiu, draudimas ieškovei bendrauti su kitais asmenimis, toksiški elgesio reikalavimai ir kontrolė, nebeslepiama, nebemaskuojama agresija. Santykiams griūnant atsakovas dažnai vartojo alkoholį, bei ne kartą yra grasinęs, kad atims sūnų. Ieškovės teigimu, atsakovas prieš mažametį vaiką vartoja psichologines manipuliacijas, nuteikinėja jį prieš ieškovės mamą ir seserį bei šeimos narius, be to, atsakovas, ieškovei girdint, ne kartą yra sakęs sūnui, jog greitai šis imsiąs nekęsti motinos. Atsakovas girtas atvykdavo į ieškovės gyvenamąją vietą, terorizuodavo ieškovės dukteris, ieškovės mamą, atlikdavo neadekvačius veiksmus (daužydavosi prie buto laiptinės, triukšmaudavo prie buto durų, reikalaudavo pasiimti sūnų). Tokioje aplinkoje augti vaikams, o ypač mažamečiui, yra nesaugu, todėl vaiko gyvenamoji vieta dėl vaiko tėvo asmeninių savybių, polinkio į smurtą ir alkoholizmo negali būti nustatyta su atsakovu. Atsakovas tyčia kviečia vaiko teisių apsaugos pareigūnus, elementariai meluoja apie ieškovę, jos elgesį su sūnumi, kaltina ją tariamu smurtu prieš sūnų. Šiuo metu atsakovas sūnui išlaikymo neskiria, prieš tai mokėdavo pusę sumos už sūnaus ugdymo įstaigą (150 Eur ar mažiau, priklausomai, kiek dienų sūnus lankydavo darželį), jokių kitų lėšų atsakovas sūnui nėra skyręs. Ieškovė sūnui per mėnesį skiria 480 Eur (be privataus darželio lankymo). Pridėjus darželio, kurio vaikas nebelanko dėl tėvo neteikiamo išlaikymo, išlaidas, vaiko poreikiams susidaro 680-780 Eur suma per mėnesį. Ieškovės pajamų tokiems vaiko poreikiams patenkinti nepakanka, jai padeda jos motina, pas kurią ieškovė su sūnumi gyvena. Ieškovė nori sūnų leisti į karatė būrelį, kuris mėnesiui kainuoja 40 Eur bei plaukimo būrelį, kurio kaina 70 Eur, ieškovės pastebėjimu, vaikas yra gabus muzikai, tad Yamaha muzikos mokykla papildomai kainuotų 60 Eur. Vaiką reikia ir rengti, jam susirgus pirkti vaistus, o esant sveikam – vitaminus ir maisto papildus, vaisius, daržoves ir tinkamą jo amžiui ir būtiną geram sūnaus vystymuisi užtikrinti maistą, taip pat dar yra vaiko kirpyklos kaštai, išlaidos vaiko pramogoms. Kainuoja ir transportas, vaiką vežiojant į / iš mokyklos, jo priežiūra ligos atveju. Rūbui sezonui kainuoja 90 iki 180 Eur. Ieškovė su sūnumi kiekvienais metais vyksta atostogų ir dėl to patiria papildomas išlaidas. Ieškovė prašo nustatyti konkrečią atsakovo ir šalių mažamečio sūnaus bendravimo tvarką, siekdama išvengti neadekvataus atsakovo elgesio, kai jis pasiėmęs vaiką iš ugdymo įstaigos sutartu laiku sūnaus neparveda namo, o skambina ieškovei telefonu vėlų metą ir leidžia klausyti verkiančio sūnaus balso, terorizuojama ugdymo įstaiga, vaiko močiutei yra grasinama susidorojimu, kviečiami pareigūnai. Tokios situacijos stresą bei neigiamas emocija kelia ir vaikui. Ieškovės teigimu, atsakovas su vaiku iki pastarajam sukaks septyneri metai, turėtų bendrauti be nakvynių.

Atsiliepimas

3. Atsakovas J. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad neprieštarauja dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo, nes būtų mažiau ginčų tarp tėvų, derinant bendravimo su vaiku laiką, bet atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, jog vaikas neturėtu pas atsakovą nakvoti. Atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jo namuose vaikui yra visos sąlygos nakvoti, sūnus turi savo lovytę, žaislus, higienos priemones, rūbus. Galėtų būti nustatyta, kad tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, paimdamas sūnų šeštadienio rytą ir grąžindamas sekmadienį, taip pat vieną kartą per savaitę (pavyzdžiui trečiadienį) su nakvyne. Vaiko gimtadienius su sūnumi šalys galėtų praleisti kas antrais metasi, Tėvo dieną su sūnumi bendrautų atsakovas, taip pat turėtų būti sutarta dėl bendravimo vasaros atostogų, mokymosi atostogų metu (atsakovas mano, kad atostogų metu sūnus su kiekvienu iš tėvų turėtų praleisti po lygiai laiko). Atsakovas neprieštarauja dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Dėl išlaikymo nurodė, kad su ieškove kartu gyveno iki 2019 m. gruodžio mėnesio ir vaiką išlaikė, atskirai gyventi pradėjo nuo 2020 m. sausio ir pervesdavo 150 Eur už darželį, taip pat papildomai pirkdavo daiktus, rūbus, žaislus, taigi vaikui per mėnesį skirdavo apie 200 – 300 Eur sumą. Mano, kad iki vaikas pradės lankyti mokyklą galėtų teikti 200 Eur mėnesinį išlaikymą, vėliau mokėtų 250 Eur per mėnesį ir nuo paauglystės iki vaiko pilnametystės išlaikymas galėtų būti 300 Eur per mėnesį.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2020 m. spalio 16 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti iš esmės, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina neturi pagrindo, o prašoma nustatyti bendravimo tvarka sudarytų pakankamas galimybes mažamečiui vaikui palaikyti emocinį ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, o atsakovui dalyvauti sūnaus auklėjime. Tarnyba apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu būstas tvarkingas, švarus, erdvus. Nepilnamečiui vaikui skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Nepilnametis lanko (duomenys neskelbtini), papildomai nelanko jokių būrelių, didelių sveikatos nusiskundimų neturi, vaiko amžius neleidžia jam įvertinti situacijos ir išsakyti savo nuomonę.

5. Tarnyba 2021 m. vasario 18 d. pateikė papildomą išvadą, kurioje nurodė, kad apsilankyta atsakovo gyvenamojoje vietoje. Bute vyksta kapitalinio remonto darbai, būste palaikoma tvarka. Viename kambaryje, kuriame gyvena atsakovas, remontas atliktas. Atsakovas nurodė, jog kitas kambarys bus įrengtas vaikui, pagal poreikį ir norus. Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, jog M. B. ir jo tėvo santykiai artimi, vaikui patinka būti pas tėtį, svečiuotis jo namuose sąlygos pakankamai geros, todėl mano, jog ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka sudarytų galimybes mažamečiui M. B. palaikyti emocinį ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, o atsakovui – bendrauti ir dalyvauti sūnaus auklėjime. Nuolat tarp šalių kylantys konfliktai dėl bendravimo su vaiku daro tiesioginę įtaką ir kenkia jų sūnui, tačiau vaiko interesams galimai prieštarauja ne pati bendravimo tvarka, o jos nesilaikymas. Prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais vaiko poreikiais.

6. 2021 m. gegužės 12 d. teisme gautas atsakovo J. B. priešieškinis, kuriuo atsakovas prašo ieškinį tenkinti dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nustatyti jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, kad atsakovas su sūnumi (duomenys neskelbtini) bendrauja per Šv. Kalėdas poriniais metais ir pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos ar sutartos kitos vietos porinių metų švenčių išvakarėse ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją arba į kitą sutartą vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną iki 19 val. vakaro, Naujųjų metų išvakarėse tėvas su vaiku bendrauja neporiniais metais ir pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos arba sutartos kitos vietos neporinių metų Naujųjų metų išvakarėse, t. y. gruodžio 31 d. iki 17 val., ir grąžina vaiką į gyvenamąją arba sutartą vietą pirmąją Naujųjų metų dieną iki 19 val., su tėvu Naujuosius metus vaikas švenčia neporiniais metais; tėvo atostogų metu vaikas gali būti paimtas dviem savaitėms, kai nereikia lankyti mokyklos, apie numatomą atostogų terminą vaiko motinai pranešama prieš 30 dienų; vykdami su vaiku atostogauti į užsienį, tėvai praneša vienas kitam prieš 30 dienų el. paštu; kai vaikas lankys mokyklą, su tėvu praleidžia ne mažiau pusės laiko mokyklinių atostogų metu, vasaros atostogų metu tėvas gali pasiimti sūnų ne mažiau, kaip pusės mokyklinių vasaros atostogų trukmei, tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi per Tėvo dieną, bei per savo gimtadienį, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos sutartu laiku ir grąžindama atgal į gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 19 val., tėvai sūnaus (duomenys neskelbtini) gimtadienius organizuoja iš eilės, kiekvienas kas antrais metais, tėvas su vaiku švenčia gimtadienius neporiniais metais, mama – poriniais, atsakovas turi teisę kartą per savaitę (trečiadieniais) pasiimti vaiką iš gyvenamosios vietos, darželio ar mokyklos į savo gyvenamąją vietą su nakvyne, ryte vaiką nuveda į darželį ar mokyklą, kas antrą savaitgalį tėvas pasiima sūnų į savo gyvenamąją vietą su nakvyne nuo penktadienio vakaro sutartu laiku, ne vėliau kaip 18 val., arba iš darželio ar mokyklos, bei vaiką gražina sekmadienį iki 19 val.; abu tėvai sudaro galimybę vienas kitam ir vaikui bendrauti tarpusavyje visomis ryšio priemonėmis, kuriomis vaikas gebės pasinaudoti, pagal savo amžių. Priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo ieškinio padavimo po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas pradės lankyti pradinę mokyklą, vaikui pradėjus lankyti pradinę mokyklą – po 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, vaikui pradėjus lankyti gimnaziją – po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, likusioje dalyje ieškinį atmesti bei priteisti atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Nesutinka su ieškovės pozicija, jog vaikas negali nakvoti pas tėvą, nes tai laiko savo ir vaiko teisių pažeidimu, juo labiau, kai tam nėra jokių objektyvių priežasčių, vertinant vaiko gerovės aspektu. Šiuo metu neturi pastovaus darbo, bet nevengia išlaikyti sūnaus, savo pareigą vykdė ir iki ieškinio padavimo. Teismui nustačius pareigą mokėti sūnui laikiną išlaikymą, moka nustatytą sumą pagal teismo nutartį. Atsakovas teigė, kad 200 Eur suma per mėnesį šiuo metu yra adekvati vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei atsižvelgiant į vaiko amžių. Išlaikymo suma galėtų didėti palaipsniui, įvertinant vaiko amžių ir didėjančius poreikius. Ieškovės teiginiai, neva, ji skiria sūnaus išlaikymui po 680-780 Eur per mėnesį, neatitinka tikrovės, ieškovės gaunamų pajamų, nes ieškovė dar išlaiko dvi savo dukras ir turi paskolų. Pagal įstatymo nuostatas nepilnamečiam vaikui tėvai teikia išlaikymą pagal savo turtinę padėtį.

Atsiliepimas

8. Ieškovė I. F. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo atmesti J. B. priešieškinį kaip nepagrįstą (toje dalyje, kuri nesutampa su ieškinio reikalavimais, išskyrus atskiras bendravimo tvarkos sąlygas, dėl kurių ieškovė neprieštarauja ar sutinka iš dalies) ir tenkinti ieškovės ieškinį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad sutinka, kad abu tėvai vienas kitą informuos apie vaiko sveikatos būklę, gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes, su kitomis ieškinio dalimis nesutinka arba sutinka iš dalies. Ieškovė nurodo, kad jos pozicijos dėl šio ieškinio (priešieškinio) reikalavimo esmė – iki vaikui 7 metai jo bendravimas su tėvu turi būti nustatytas be nakvynių atsakovo gyvenamojoje vietoje. Toks ieškovės reikalavimas susijęs su atsakovo gyvenimo būdo ir neprognozuojamo elgesio ypatumais. Atsakovas klaidiną teismą, teigdamas, kad moka išlaikymą vaikui, nes atsakovui yra susidaręs įsiskolinimas dėl mokėtino išlaikymo. Taip pat atsakovo siūloma išlaikymo suma, ją diferencijuojant pagal vaiko amžių, net ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prisiima didesnę dalį vaikui skirtų išlaidų, vis tik nėra pakankama būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti, suteikti sūnui geras gyvenimo sąlygas bei vaiko lavinimui, sveikatos priežiūrai ir kitiems būtiniems dalykams. Ieškovė palaiko ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 300 Eur sūnaus išlaikymui iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas turi būti proporcingas vaiko poreikiams.

9. Tarnyba 2021 m. birželio 10 d. pateikė papildomą išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgdami į vaiko amžiaus ypatumus, į tai, jog nuolat tarp šalių kylantys konfliktai dėl bendravimo su vaiku daro tiesioginę įtaką ir kenkia jų sūnui, taip pat į ieškovės atsiliepime išdėstytus argumentus, jog atsakovas neišnaudoja nustatytos bendravimo tvarkos galimybių bendrauti su sūnumi ir kt., mano, kad priešieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka galimai pernelyg plati. Abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt., tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Tarnybos nuomone, priešieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis galimai būtų nepakankamas tenkinti net minimalius vaiko poreikius.

Šalies argumentai

10. Ieškovė teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo prašoma už 2020 m. po 150 Eur per mėnesį iki ieškinio padavimo dienos. Ieškovės teigimu, atsakovas vaikui pirko striukes, basutes, tačiau, ieškovė teigė, kad vaikui tokių atsakovo pirkinių nereikia, su ja nebuvo derinta. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai nurodė, kad negyvenant kartu tėvas vaikui taip pat kažkokį išlaikymą skyrė, pirkdamas daiktus, maistą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu teikė išvadą, kad ieškovė vaikui sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra. Pažymėjo, kad 300 Eur mėnesinė suma yra optimalus ir vaiko poreikius atitinkantis išlaikymo dydis. Tarnybos atstovė teigė, kad nakvynės galėtų būti savaičių dienomis, savaitgaliais, tačiau ne švenčių dienomis, kada, paprastai, vartojama daugiau alkoholio. Parą praleidus vaikui pas tėvą ir grįžus mama galėtų įvertinta tiek vaiko, tiek tėvo būseną, o dvi savaites vaikui būnant pas tėvą to niekas nesukontroliuotų. Abejonės dėl tėvo elgesio grindžiamos agresyviu atsakovo elgesiu, pasirodymu neblaiviam, grasinimais darželio auklėtojas pasodinti į kalėjimą. Galbūt vėliau galėtų būti platesnė bendravimo tvarka. Vaikas bendrauti su tėvu nori, tėvas iš principo juo rūpinasi. Didelių vaiko teisių pažeidimų iš atsakovo pusės nenustatyta, reikia tik asmenybės tvarkymosi, kovos su priklausomybe, tėvystės įgūdžių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu nusprendė ieškinį, priešieškinį tenkinti iš dalies:

12.1 Nustatė nepilnamečio M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini);

12.2 Nustatė nepilnamečio M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su tėvu J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:

1.1.1 J. B. trečiadieniais pasiima vaiką iš darželio / mokyklos į savo gyvenamąją vietą su nakvyne, kitą rytą vaiką nuveda į darželį / mokyklą. Jei trečiadienis yra ne darbo diena, vaikas tarp 10.00 val. ir 10.30 val. paimamas iš jo gyvenamosios vietos ir kitą dieną nuvedamas į darželį / mokyklą, jei po trečiadienio einanti diena yra darbo diena, arba į vaiko gyvenamąją vietą tarp 19.00 val. ir 19.30 val. vakaro, jei po trečiadienio einantis ketvirtadienis yra poilsio diena. Jei vaikas sveikas, nesikreipiama į gydymo įstaigą, vaikas privalo būti nuvedamas darželį / mokyklą, kad būtų palaikomas nuoseklus ugdymo procesas;

1.1.2 Metų porinėmis savaitėmis tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą su nakvyne šeštadienį tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ryto bei vaiką gražina po jo einantį sekmadienį tarp 19.00 val. ir 19.30 val.;

1.1.3 M. B. bendravimo su tėvu laikotarpiu J. B. privalo užtikrinti sūnaus dalyvavimą lankomoje užklasinėje veikloje;

1.1.4 Tėvas bendrauja su sūnumi per Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ir grąžina atgal į gyvenamąją vietą tą pačią dieną tarp 19.00 val. ir 19.30 val. (jei Tėvo diena sutampa su poriniu savaitgaliu, bendraujama pagal tvarkos 2 punktą). Per Motinos dieną su sūnumi bendrauja mama I. F. Jei Motinos diena pasitaiko porinę metų savaitę, atsakovas vaiką grąžina ieškovei Motinos dieną tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ryto;

1.1.5 Iki vaikui sukaks 7 (septyneri) metai atsakovas su sūnumi poriniais metais bendrauja per Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiimdamas Kūčių dieną tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ir grąžindamas tarp 19.00 val. ir 19.30 val., pirmąją Šv. Kalėdų dieną vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ir į jo gyvenamąją vietą grąžina tarp 19.00 val. ir 19.30 val.;

1.1.6 Iki vaikui sukaks 7 (septyneri) metai neporiniais metais atsakovas su sūnumi bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ryto ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tarp 19.00 val. ir 19.30 val. vakaro.;

1.1.7 Kai vaikui sueis 7 (septyneri) metai atsakovas su sūnumi poriniais metais bendrauja per Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos Kūčių dieną tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną tarp 19.00 val. ir 19.30 val. vakaro;

1.1.8 Iki vaikui sukaks 7 (septyneri) metai neporiniais metais tėvas vaiką pasiima gruodžio 31 d. tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ir grąžina tą pačią dieną tarp 19.00 val. ir 19.30 val., po šios dienos einančią sausio 1 – ąją atsakovas vaiką pasiima tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tarp 19.00 val. ir 19.30 val. vakaro;

1.1.9 Iki vaikui sukaks septyneri metai tėvas bendrauja su sūnumi per savo gimtadienį (vasario 15 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos tarp 10.00 val. ir 10.30 val. (jei tai ne darbo diens) ar po ugdymo įstaigos (jei gimtadienis yra darbo dieną) ir grąžina vaiką atgal į gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakarą tarp 19.00 val. ir 19.30 val.;

1.1.10 Iki vaikui sukaks 7 (septyneri) metai tėvas su sūnumi bendrauja po vieną šalių sutartą kiekvieno vasaros mėnesio savaitę tokia tvarka, kad vaikas iš jo gyvenamosios vietos paimamas kiekvieną atostogų dieną tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ir grąžinamas tą pačią dieną tarp 19.00 val. ir 19.30 val. Savaitgalį bendravimas vyksta kaip numatyta tvarkos 2 punkte (vaikas paimamas šeštadienio rytą ir grąžinamas sekmadienio vakarą). Šalims nesutarus, laikoma, kad tėvas su sūnumi nurodyta tvarka bendrauja pirmąsias pirmas pilnas (turinčias septynias kalendorines dienas) porines kiekvieno iš vasaros mėnesių savaites;

1.1.11 Kai vaikui sueis 7 (septyneri) metais atsakovas su sūnumi bendrauja neporinių metų (kai atostogų pradžia neporiniais metais) moksleivių žiemos (Kalėdų) atostogų metu, paimdamas vaiką antrąją Kalėdų dieną tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ir grąžindamas vaiką ieškovei paskutinę mokyklinių atostogų dieną tarp 19.00 val. ir 19.30 val. Poriniais metais laikotarpiu nuo gruodžio 26 d. iki atostogų pabaigos su vaiku bendrauja ieškovė, o 1 p. ir 2 p. numatyta atsakovo bendravimo tvarka su vaiku tuo metu nevyksta;

1.1.12 Kai vaikui sueis 7 (septyneri) metai atsakovas su vaiku bendrauja neporinių kalendorinių metų moksleivių papildomų žiemos atostogų (vasario mėnesio) metu, paimdamas vaiką pirmąją mokyklinių atostogų dieną tarp 10.00 val. ir 10.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas sekmadienį tarp 19.00 val. ir 19.30 val. Poriniais kalendoriniais metais vaikas šias atostogas (nuo pirmosios mokyklinių atostogų dienos iki sekmadienio) praleidžia su ieškove, o tuo metu 1 p. ir 2 p. numatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nevyksta;

1.1.13 Atsakovas su vaiku bendrauja porinių kalendorinių metų moksleivių pavasario atostogų metu, paimdamas vaiką pirmąją mokyklinių atostogų dieną tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį tarp 19.00 val. ir 19.30 val. Neporiniais kalendoriniais metais vaikas šį laikotarpį (nuo pirmosios mokyklinių atostogų dienos iki sekmadienio) praleidžia su ieškove, o tuo metu 1 p. ir 2 p. numatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nevyksta;

1.1.14 Atsakovas su vaiku bendrauja neporinių kalendorinių metų moksleivių rudens atostogų metu, paimdamas vaiką pirmąją mokyklinių atostogų dieną tarp 10.00 val. ir 10.30 val. iš jo gyvenamosios ir grąžindamas vaiką sekmadienį tarp 19.00 val. ir 19.30 val. vakaro. Poriniais kalendoriniais metais šį laikotarpį (nuo pirmosios mokyklinių atostogų dienos iki sekmadienio) vaikas praleidžia su ieškove, o tuo metu 1 p. ir 2 p. numatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nevyksta;

1.1.15 Vaikui pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, tėvas su sūnumi praleidžia pusę mokyklinių vasaros atostogų laiko. Vasaros atostogų laikas siejamas su vaiko lankomoje ugdymo įstaigoje atitinkamo amžiaus (klasės) vaikams nustatytu vasaros atostogų laikotarpiu. Tuo atveju, jei tėvai nesusitaria (nėra raštu sudaryto susitarimo, susitarimą patvirtinančio susitarimo el. laiškais ar SMS žinutėmis), laikoma, kad neporiniais metais tėvas su vaiku bendrauja pirmąją pusę birželio mėnesio mokyklinių vasaros atostogų dienų (jei birželio mėnesio atostogų dienų skaičius – nelyginis, poriniais metais diena daugiau dienų tenka motinai, neporiniais – tėvui, įvertinant, kad poriniais metais tėvui tenka diena atostogų daugiau rugpjūčio mėnesį), liepos 1-15 d., rugpjūčio 1-15 d., poriniais metais tėvas su vaiku bendrauja antrąją pusę birželio mėnesio mokyklinių vasaros atostogų dienų, liepos 15-30 d., rugpjūčio 15-31 d., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val., grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val.;

1.1.16 Atsakovas su vaiku praleidžia kas antrą vaiko gimimo dieną (rugpjūčio 13 d.), pasiimdamas vaiką tarp 10.00 val. ir 10.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną tarp 19.00 val. ir 19.30 val. Tuo atveju, jei tėvai nesusitaria (nėra raštu sudaryto susitarimo, susitarimą patvirtinančio susitarimo el. laiškais ar SMS žinutėmis), laikoma, kad tėvas su vaiku per vaiko gimtadienį bendrauja neporiniais metais, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ryto ir grąžindamas tarp 19.00 val. ir 19.30 val. vakaro (jei gimtadienis nesutampa su laikotarpiu, kai atsakovas atostogauja su sūnumi);

1.1.17 Tėvams susitarus (esant susitarimą patvirtinančioms SMS žinutėms, el. laiškams ar pan.) vaikas gali būti paimamas / grąžinamas iš / į kitą vietą nei nurodoma bendravimo tvarkoje ir / ar kitu laiku;

1.1.18 Tuo atveju, jei tėvas J. B. negalės bendrauti su nepilnamečiu vaiku dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė ar pan.), apie tokias aplinkybės privalo įspėti ieškovę nedelsiant, tik tokioms aplinkybėms paaiškėjus;

1.1.19 Ieškovė privalo užtikrinti, kad bendravimo tvarkoje nustatytu laiku vaikas būtų sprendime nurodomoje vietoje arba, pasikeitus aplinkybėms (vaiko liga, neišleidimas į ugdymo įstaigą ir pan.), apie tai nedelsiant informuoti atsakovą;

1.1.20 Abu tėvai vienas kitą informuoja apie vaiko sveikatos būklę, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus (atostogas užsienyje, lankoma užklasinė veikla, jos laikas ir pan.);

1.1.21 Ieškovė I. F. iki vaikui sukaks 7 (septyneri) metai privalo sudaryti galimybę tėvui su sūnumi ryšio priemonėmis bendrauti bent vieną kartą per savaitę.

12.3 Priteisė iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą vaikui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 1 240 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

12.4 Paskyrė ieškovę I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio M. B. išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės;

12.5 Priteisė ieškovei I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 008,19 (vieną tūkstantį aštuonis eurus ir 19 ct) bylinėjimosi išlaidų;

12.6 Priteisė valstybei iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 88,24 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 24 ct) žyminio mokesčio bei su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų;

12.7 Nurodė sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai;

12.8 Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. ir 2021 m. sausio 7 d. nutartimis byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

13. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesą turėti saugią gyvenamąją aplinką, į šalių poziciją šiuo klausimu, Tarnybos išvadas ir sprendė, kad nustatyta bendravimo tvarka bus pakankama tėvo ir sūnaus santykiams puoselėti bei užtikrinti vaiko saugumą. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei šalims ir vėliau, vaikui paaugus, ne visada pavyktų sutarti dėl bendravimo tvarkos vaiko mokyklinių atostogų, švenčių metu teismas tvirtina ir bendravimo tvarką, vaikui sulaukus mokyklinio amžiaus.

Šalies argumentai

14. Ieškovė patikslintoje vaiko poreikių skaičiuotėje nurodė, kad per mėnesį vaikui reikia skirti apie: 200 Eur maistui, 90 Eur darželio mokesčiui, žaislams, ugdymo priemonėms, 25 Eur šventėms, gimtadieniams, 30 Eur gyventajam plotui, 20 Eur vaistams, vitaminams, medicinos paslaugoms, 15 Eur higienos priemonėms, 35 Eur rūbams, 40 Eur kelionėms, 40 Eur laisvalaikiui; 7 Eur kirpimo paslaugoms, 20 Eur kurui, 30 Eur vaiko draudimui. Norėtų vaiką labiau papildomai lavinti. Baseinas mėnesiui kainuoja 70 Eur, karatė būrelis 50 Eur, norėtų leisti į YAMAHA muzikos mokyklėlę, kuri mėnesiui kainuoja 60 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad jie nepatvirtina, jog M. B. išlaikymui per mėnesį realiai būtų išleidžiama 600 Eur ar didesnė suma. Privataus darželio berniukas šiuo metu nelanko, nėra duomenų, kad dėl to būtų pažeidžiamos vaiko teisės. Šalys neteigė, kad šiuo metu lankoma vaiko įstaiga jam netiktų (ieškovė paaiškino, kad darželyje vaikas yra papildomai lavinimas, lanko anglų kalbos pamokėles), liudytoja apklausta vaikų darželio direktorė taip pat nenurodė, kad vaikas darželyje turėtų problemų. Nors šalims bylos nagrinėjimo eigoje buvo siūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius realius vaiko poreikius, ieškovė į bylą teikė tik duomenis apie vaiko investicinį draudimą bei savo sąskaitų išrašus. Išrašuose daugiausia atsispindi pavedimai tarp pačios ieškovės sąskaitų, grynųjų pinigų įnešimas / paėmimas, pavedimai tarp fizinių asmenų, ieškovės dukroms, seseriai, mokėjimai degalinėse, maisto ir kitų prekių, taip pat drabužių parduotuvėse, vaistinėse, grožio paslaugas teikiančiose įstaigose ir pan., tačiau iš jų negalima nustatyti, kurios išlaidos patiriamos būtent M. B. išlaikymui, be to, iš išlaidų pobūdžio / dydžio negalima daryti išvados, kad vaiko poreikiams per mėnesį ieškovė realiai skirtų 600 Eur sumą.

16. Teismas, įvertinęs vaiko poreikių skaičiuotę, ieškovės kasmėnesines išlaidas (atsižvelgiant, kad iš jos gaunamų pajamų turėtų būti išlaikomi 4 asmenys (ieškovė bei trys jos vaikai)), iš esmės sutinka su ieškovės patikslintoje skaičiuotėje nurodoma 552 Eur suma, reikalinga vaiko poreikiams tenkinti. Teismas sprendžia, kad pagal pateiktus sąskaitų išrašus, duomenis, kad vaikas yra sveikas, tai, kad darbo dienomis iš esmės maitinasi ugdymo įstaigoje, neįrodyta, kad vaistams, medicininėms paslaugoms, vitaminams ieškovė per mėnesį išleistų po 20 Eur, maistui būtų skiriama 200 Eur suma. Išlaidas šventėms, gimtadieniams patiria kiekvienas iš tėvų, sveikindamas vaiką, atitinkamomis progomis leisdamas laiką su juo, todėl 25 Eur suma netrauktina į bendrą išlaidų lenteles, jas patiria kiekviena iš šalių asmeniškai, sveikindama vaiką pagal savo galimybes. Dėl analogiškų priežasčių mažintinos ieškovės nurodytos sumos vaiko kelionėms ir laisvalaikiui, kadangi pagal bendravimo tvarką dalį atostogų ir laisvalaikio vaikas praleis su atsakovu, todėl, kaip atostogauti, kur ir kokiu būdu keliauti su vaiku, turėtų pasirinkti ta šalis, kuri su vaiku leidžia laiką. Tačiau teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad vaikui reikalingas papildomas lavinimas, pateiktomis papildomų užsiėmimų kainomis, tam neprieštaravo ir atsakovo pusė. Pagal šalių turtinę padėtį, turimus išlaikytinius, šalių sūnus turėtų turėti galimybę lankyti bent dvi neformaliojo ugdymo veiklas, todėl bendra 552 Eur vaiko poreikių suma per mėnesį nemažintina.

17. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymo vertintina jo tėvų turtinė padėtis, galimybės prisidėti prie vaiko būtinųjų bei papildomų poreikių tenkinimo. Jei šalių artimieji prisideda prie šalių vaiko išlaikymo, suteikdami jam galimybes papildomai lavintis, pramogauti, keliauti į užsienio valstybes, pirkdami brangesnius daiktus ir pan., ši našta neturėtų būti perkeliama ant šalių pečių.

18. Teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis, įvertinant jų turimus išlaikytinius, turtą, yra tokia, kad valstybės pagalba auginant vaiką / vaikus jiems yra reikalinga, todėl teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

19. Pagal bylos duomenis ieškovei už M. B. kiekvieną mėnesį šiuo metu mokami 111,2 Eur vaiko pinigai, vyriausiajai dukrai baigus mokyklą ši suma mažės iki 70 Eur per mėnesį. Teismas sprendė, kad, įvertinus tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina, su kuria vaikas praleis daugiau laiko ir kuriai tenka didesnė rūpesčio vaiku dalis, atsakomybė už stambesnius pirkinius, vaiko ugdymą ir papildomą lavinimą, iš 552 Eur atimtina 70 Eur išmokos suma, o 482 Eur suma, padengiant vaiko poreikius, tarp šalių paskirstytina taip, kad iš atsakovo M. B. priteisiamas išlaikymas po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

20. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovo turtinės padėties dėl to, kad jis turi nekilnojamojo turto, vertinti kaip geresnės nėra pagrindo. Atsakovas turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), tačiau turtas po ½ dalį priklauso jam bei buvusiai atsakovo sutuoktinei, įgytas už paskolą. Iš pačios ieškovės paaiškinimų, kuriuos patvirtina ir VĮ Registrų centro duomenys, ieškovė taip pat turėjo galimybę paveldėti nekilnojamojo turto dalį, tačiau to atsisakė motinos naudai. Atsakovo nekilnojamojo turto dalies realizavimas, tikėtina, būtų apsunkintas, be to, tai neatitiktų ir šalių sūnaus, atsakovo dukters interesų, kadangi atsakovui praradus būstą pasunkėtų gyvenamojo ploto užtikrinimas vaikams jų bendravimo su tėvu metu. Ieškovė be šalių sūnaus turi vieną nepilnametę dukrą, kurią privalo išlaikyti, taip pat pilnametę dukrą, besimokančią mokykloje, prie kurios išlaikymo pagal teisės aktų nuostatas privalėtų prisidėti pagal galimybes. Ieškovė nurodė, kad abi dukros stengiasi užsidirbti ir pačios, turi savų pajamų. Atsakovas turi dar vieną nepilnametę dukrą, gimusią, 2007 m., kuri pagal savo amžių pati prisidėti prie savo išlaikymo dar negali. Ieškovės pusė, remdamasi paties atsakovo žodžiais, teigė, jog galima manyti, kad atsakovas nepatiria išlaidų savo dukters išlaikymui, kadangi pagal susitarimą su buvusia žmona apmoka jos paskolos dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-673-726/2014 patvirtinta, kad S. B. ir J. B. tarpusavyje sutarė, kad visus įsipareigojimus, kuriuos S. B. ir J. B. prisiėmė pagal kreditavimo sutartį, įvykdys S. B. ir J. B. lygiomis dalimis, t. y. po ½. S. B. įvykdžius didesnę dalį pagal kreditavimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų nei ½, S. B. turi teisę nukreipti atgręžtinį reikalavimą į J. B. tokioje dalyje, kiek S. B. įvykdyti įsipareigojimai pagal kreditavimo sutartį viršija jos pagal šią sutartį prisiimtų įsipareigojimų grąžinti kredito dalį. Atitinkamai J. B. įvykdžius didesnę dalį pagal kreditavimo sutartį prisiimtų šalių įsipareigojimų nei ½, J. B. turi teisę nukreipti atgręžtinį reikalavimą į S. B. tokioje dalyje, kiek J. B. įvykdyti šalių įsipareigojimai pagal kreditavimo sutartį viršija jo pagal šią sutartį prisiimtų įsipareigojimų grąžinti kredito dalį. Dukrai išlaikyti atsakovas įsipareigojo skirti 145 Eur per mėnesį. Tai, kad šiuo metu tarp atsakovo dukters motinos ir atsakovo dėl jų vaiko išlaikymo galbūt egzistuoja papildomi susitarimai, nereiškia, kad byloje, sprendžiant dėl šalių vaiko poreikių tenkinimo, neturėtų būti vertinama atsakovo galimybė vienodai prisidėti prie visų savo vaikų išlaikymo.

Šalies argumentai

21. Ieškovė nepilnamečiam sūnui iš atsakovo taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėnesio po 150 Eur per mėnesį iki ieškinio padavimo dienos, paaiškindama, kad iki nurodyto momento atsakovas mokėdavo apie 150 Eur už berniuko lankytą privatų darželį (atitinkamai keliasdešimt eurų mažiau, jei vaikas keletą dienų į darželį neidavo). Atsakovas, jo atstovė teigė, kad ir nuo nurodyto laikotarpio atsakovas su vaiku bendravo, pirkdavo jam žaislus, rūbus, maisto prekių, todėl išlaikymo įsiskolinimas už kiekvieną mėnesį turėtų būti mažinamas.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė iš atsakovo šalių sūnui M. B. 1 240 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Teismas sprendė, kad kitos atsakovo išlaidos vaikui, patirtos šalims nebepalaikant santykių, neįskaičiuotinos į išlaikymo sumas ir vertintinos kaip papildomos išlaidos, patiriamos tėvui betarpiškai rūpinantis vaiku, leidžiant su juo laiką, siekiant, kad vaikas bendraudamas su skyrium gyvenančiu tėvu patirtų teigiamas emocijas. Tačiau kartu atkreiptinas ieškovės dėmesys ir į tai, kad abu tėvai turi ir teisę, ir pareigą rūpintis sūnumi, todėl šalių turtinės padėties kontekste kritiškai vertintini ieškovės teiginiai, jog atsakovo perkami daiktai vaikui nereikalingi. Į tai, siekdama tinkamai panaudoti vaikui skiriamas sumas, ji turėtų atkreipti dėmesį planuodama išlaidas vaikui, ne tik kritikuoti atsakovo pasirinkimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

23. Apeliantas (atsakovas) J. B. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą:

23.1 Iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus M. B. naudai išlaikymą po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki M. B. pradės lankyti pradinę mokyklą; po 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis M. B. pradėjus lankyti pradinę mokyklą; po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis M. B. pradėjus lankyti gimnaziją iki vaiko pilnametystės;

23.2 Priteisti išlaikymo įsiskolinimą 400 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d.

24. Atsakovas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovė, reikalaudama iš atsakovo priteisti sūnaus išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, neįrodė, jog pati skiria vaiko išlaikymui virš 600 Eur kas mėnesį.

25. Nurodė, kad jam neaišku, iš kokių faktinių duomenų pirmos instancijos teismas nustatė, jog 4,5 metukų vaiko poreikius sudaro 552 Eur per mėnesį arba iš kokių duomenų teismas nustatė, kad ieškovė tokią sumą galėjo skirti. Atsakovas teigė, kad paskirsčius ieškovės gaunamą 1 300 Eur darbo užmokestį keturiems asmenims, kaip nurodyta teismo sprendime – vienam asmeniui (tame tarpe ir M. B.) gaunasi ne daugiau, kaip po 325 Eur per mėnesį. Pridėjus valstybės mokamus M. B. 70 Eur (kaip nurodyta teismo sprendime) – gaunasi apie 400 Eur per mėnesį. Būtent pusę tokiu būdu apskaičiuotos sumos ir prašė priešieškiniu priteisti atsakovas iš jo, kaip vaiko tėvo priimant sprendimą – po 200 Eur per mėnesį.

26. Pažymėjo, kad LAT formuodamas teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo padidinimo bylose ne kartą pasisakė ir išaiškino, jog vaikui augant jo poreikiai ir išlaidos didėja – šių aplinkybių atskirai bylose įrodinėti nereikia. Todėl, atsakovo priešieškinyje buvo suformuluotas reikalavimas numatantis išlaikymo sumos padidinimą atsižvelgiant į vaiko amžių ir palaipsniui didėjančius poreikius.

27. Teigė, kad vaikui pradėjus lankyti pradinę mokyklą, iš atsakovo priteista išlaikymo suma didėtų iki 250 Eur per mėnesį, o pradėjus lankyti gimnaziją didėtų iki 300 Eur per mėnesį ir, būtų mokama iki vaiko pilnametystės (bei gimnazijos pabaigos). Atsakovo teigimu, toks priešieškinio reikalavimas atitinka protingumo ir teisingumo principus, be to šalys išvengtų teisminių ginčų ateityje dėl vaikui skiriamo išlaikymo sumos padidinimo, nes šios bylos nagrinėjimo metu sūnui suėjo tik 4 metukai. Todėl, šioje dalyje apeliantas prašo pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą ir patenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl vaikui skiriamo išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

28. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. (už 8 mėnesius iki ieškinio padavimo), teismas sprendime pažymėjo: ieškovė nepilnamečiam sūnui iš atsakovo taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėnesio po 150 Eur per mėnesį iki ieškinio padavimo dienos, paaiškindama, kad iki nurodyto momento atsakovas mokėdavo apie 150 Eur už berniuko lankytą privatų darželį. Atsakovas laiko įrodytu, jog vaiko išlaikymui skyrė bent po 150 Eur per mėnesį. Kitus pirkinius teismas pripažino papildomomis (savanoriškomis) išlaidomis. Tai galima konstatuoti iš ieškinio reikalavimo, kai nuo ieškinio padavimo buvo prašoma priteisti po 300 Eur, o iki ieškinio padavimo po 150 Eur per mėnesį. Todėl, pirmos instancijos teismo buvo prašoma įsiskolinimo (kiekvieno mėnesio) sumą mažinti 150 Eur nuo priteistos vieno mėnesio išlaikymo sumos.

29. Todėl, atsakovas sutinka, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų priteistas už ankstesnį laikotarpį iš 200 Eur atėmus 150 Eur, kuriuos pripažino ieškovė, kad atsakovas tiek skirdavo vaikui, t.y. skaičiuojant po 50 Eur už vieną mėnesį, iš viso 400 Eur (50 x 8 mėn.). Jokių argumentų, kodėl pirmos instancijos teismas priteisė ieškovės prašomą 1 240 Eur sumą iš atsakovo, kaip išlaikymo įsiskolinimą, sprendime nėra nurodyta. Todėl, apeliantas prašė šioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą, atsižvelgiant į ieškovės pripažintus 150 Eur per mėnesį, kuriuos atsakovas skyrė vaiko poreikiams iki ieškinio padavimo.

30. Ieškovė I. F. atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo J. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Šalies argumentai

31. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo vaiko poreikius, jų realumą ir pagrįstumą bei priteisė šiuos poreikius atitinkančią išlaikymo sumą, savo procesinį sprendimą pagrindė išsamiais motyvais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad nepilnamečio vaiko būtinieji poreikiai reikalauja mažesnių, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, išlaidų.

32. Vertinant apelianto argumentus dėl nepilnamečio poreikių nustatymo, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijus, siejamas su vieno mėnesio minimalia alga (MMA). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016).

33. Ieškovė pažymėjo, kad skundžiamu sprendimu nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su ieškovės patikslintoje skaičiuotėje nurodoma 552 Eur suma, reikalinga vaiko poreikiams tenkinti. Teismas tinkamai įvertino tiek vaiko poreikių skaičiuotėje pateiktus duomenis bei juos patvirtinančius įrodymus, tiek ir ieškovės kasmėnesines išlaidas bei pajamas, atsižvelgė ir į tai, kad iš jos gaunamų pajamų turėtų būti išlaikomi 4 asmenys (ieškovė bei trys jos vaikai). Ieškovė teigė, kad atsakovas sąmoningai klaidina apeliacinės instancijos teismą, teigdamas, kad ieškovės pajamos sudaro vos 1 300 Eur į mėnesį ir dėl toji neva neįrodė, kad kas mėnesį sugeba skirti jos paskaičiuotą 552 Eur sumą sūnui išlaikyti. Ieškovė pateikė į bylą jos pajamas įrodančius duomenis: pagal 2021 m. kovo 8 d. Lietuvos kariuomenės pažymą ieškovės pajamos sudaro apie 1 300 Eur, tačiau ji yra pasenusi, kadangi sprendimo priėmimo metu pajamos sudarė jau apie 1 500 Eur, ir ieškovė apie tai kalbėjo teismo posėdyje. Nuo 2021 m. rudens ieškovė pradėjo gauti iš darbovietės 350 nuompinigių kompensaciją, apie ką pažymėta ir teismo sprendime. Ieškovė taip pat pateikė 13 mėnesių duomenis apie valstybės skiriamas kasmėnesines išmokas vaikams, kurių vidurkis – 340 Eur, apie išmokas dukroms-našlaitėms – 130 Eur, pasak ieškovės ir pagal liudytojų E. V. ir A. F. parodymus – vyresni vaikai dirba vasaros metu ir prisideda prie šeimos pajamų. Ieškovė nurodė, kad sudėjus visas ieškovės pajamas ir net neatsižvelgiant į jos motinos teikiamą paramą, visiškai akivaizdu, kad šalių nepilnamečiam vaikui tikrai gali būti skiriama tokia (ir netgi žymiai didesnė) suma, kuri nurodyta poreikių lentelėje. Šiais argumentais atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog dėl ieškovės neva 1 300 Eur sudarančių pajamų šalių sūnui turi būti skiriama ne daugiai kaip 325 Eur per mėnesį.

34. Nurodė, kad ieškovė, pagrįsdama vaikui reikalingą kasmėnesinio išlaikymo sumą, pateikė ne tik savo bankų sąskaitų išrašus, bet ir savo pačios pagal šiuos išrašus atliktus paskaičiavimus, kuriuose netgi išskirstė 2,5 mėnesio išlaidas maistui ir kitiems poreikiams (rūbams, avalynei, laisvalaikiui, buitinėms paslaugoms ir kt.). Nurodė, kad per 2,5 mėn. maisto prekių parduotuvėse, kavinėse išleista 1 087 Eur, kas 1-am sudaro 272 Eur arba 109 Eur per mėnesį. Ne maisto prekių parduotuvėse išleista vien tik mažamečio (duomenys neskelbtini) poreikiams 232 Eur per 2,5 mėn., kas per mėnesį sudarytų 93 Eur, viso vien tik (duomenys neskelbtini) – 202 Eur. Tačiau šie paskaičiavimai atspindi tik parduotuvės bei viešojo maitinimo įstaigose patirtas išlaidas, neįtraukiant turgaviečių ir kitų vietų, kur mokama grynais. Todėl į šiuos paskaičiavimus vien tik pagal poreikių lentelę neįtrauktos išlaidos sudaro apie 250 Eur, o pridėjusi išlaidas grynais pinigais bei vaikui reikalingus būrelius ir užsiėmimus, gautųsi kur kas didesnė nei 552 Eur suma.

35. Ieškovė pažymėjo, kad nepilnamečio sūnaus poreikius įvertino vos 552 Eur, t. y. mažesne, nei minimalių vaiko poreikio tenkinimui reikalinga suma pagal teismų praktikoje nustatytą orientacinį kriterijų, kuris bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu buvo 642 Eur, o vos priėmus skundžiamą sprendimą, išaugo iki 730 Eur. Negana to, apylinkės teismas ir šią vaiko išlaikymui būtina pripažintą sumą sumažino iki 482 Eur, iš jos atėmus 70 Eur valstybės mokamos išmokos sumą. Atsakovas nurodė, kad teismo nustatyta 482 Eur vaiko išlaikymui būtina suma šalims paskirstytina po lygiai, todėl nesutinka, kad iš jo priteista suma yra 19 Eur didesnė, nei pusė pripažintos išlaikymui reikalingos sumos. Tačiau svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-243/2010). Nurodytos teismų praktikos kontekste konstatuotina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, net neturi pareigos įrodinėti vaiko poreikius teikiant visus įmanomus rašytinius įrodymus apie patirtas išlaidas vaiko maisto produktams, higienos prekėms ir procedūroms, įprastines išlaidas mokslo reikmėms, drabužiams, avalynei, pramogoms ir pan.

Šalies argumentai

36. Ieškovė teigė, kad nepagrįsti ir neįrodyti apeliacinio skundo teiginiai, susiję su tiek su netinkamu nepilnamečiam M. B. skirtino išlaikymo dydžio nustatymu, tiek ir su šios teismo nustatytos sumos paskirstymu tarp ginčo šalių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, vaiko sveikatos priežiūrai, jo lavinimui, aprangai, avalynei pirkti, ugdymo priemonėms ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgė į berniuko amžių, sveikatą, ugdymo poreikius, šalių paaiškinimus, taip pat į galiojančias prekių ir paslaugų kainas.

Žemesnės instancijos teismas

37. Dėl atsakovo prašymo priteisti išlaikymą vaikui jį diferencijuojant į ateitį priklausomai nuo vaiko amžiaus, nurodė, kad toks išlaikymo priteisimo būdas, ieškovės manymu, yra visiškai netinkamas Pirma, bet kokio teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma yra indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Antra, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme ir nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

38. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su teismo priteistu 1 240 Eur išlaikymo įsiskolinimu už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Minėtas išlaikymas paskaičiuotas bei priteistas atsižvelgiant į tai, kad per nurodytą laikotarpį J. B. neteikė jokio išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui. Šis išlaikymas paskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad iki 2020 m. sausio 1 d. atsakovas iš dalies prisidėdavo prie sūnaus tuo metu lankyto privataus darželio apmokėjimo, kuria per mėnesį kainavo apie 300 Eur. To neneigia ir atsakovas, apeliaciniame skunde cituodamas ieškovės paaiškinimu paremtą teismo sprendimą, kad „iki to momento“ t. y. iki 2020 m. sausio 1 d. atsakovas mokėdavo apie 150 Eur už privatų darželį.

Šalies argumentai

39. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nuosekliai teigė, kad prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos, po 150 Eur kas mėnesį. Šį savo reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad iki 2020 m. sausio 1 d. atsakovas iš dalies apmokėdavo vaiko lankytą privatų darželį, skirdamas tam apie 150 Eur priklausomas nuo vaiko lankomumo. Teigė, kad dėl šios apie 150 Eur sumos kasmėnesinio mokėjimo vyko nuolatiniai ginčai tarp šalių, atsakovo nurodymai darželiui, jog visą sumą turi už darželį mokėti tik ieškovė, ugdymo įstaigos kaltinimai neadekvačiomis sąskaitomis. Ieškovė nurodė, kad atsakovas ne tik kad nustojo prisidėti prie darželio apmokėjimo nuo 2020 m. sausio 1 d., bet ir nuo 2020 m. kovo 13 d. dėl šalyje įvesto karantino dėl COVID-19 pandemijos, vaikas nustojo lankyti darželį ir jau ten nebegrįžo, nes nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pradėjo lankyti kitą, valstybinį darželį. Todėl atsakovas negalėjo mokėti už vaiko darželį jo nurodomų 150 Eur bent nuo 2020 m. kovo mėn., o iš tikrųjų nustojo už jį mokėti ir ar kitokiu būdu teikti išlaikymą sūnui jau nuo 2020 m. sausio 1 d.

40. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo teiginiai, jog jis neva ir po 2020 m. sausio 1 d. skyrė sūnaus išlaikymui 150 Eur ar bet kokią kitą sumą, neparemtas jokiais įrodymais byloje, o atsakovo samprotavimai dėl ieškovės prašomų priteisti išlaikymo sumų iki ieškinio padavimo ir pateikus ieškinį skirtumo, neatlaiko jokios kritikos, kadangi neįrodo atsakovo neva teikiamo išlaikymo nei dydžio, nei periodiškumo. Ieškovė niekada nebuvo nurodžiusi ar pripažinusi byloje, kad atsakovas ir po 2020 m. sausio 1 d. mokėjo už vaiko darželį ar kaip nors kitaip prisidėdavo prie jo išlaikymo. Atkreipė dėmesį, kad per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas, teigdamas apie jo neva teikiamą išlaikymą vaikui, neteikė absoliučiai jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti, nors ir ne kartą buvo teismo įpareigotas tai padaryti. Tokiu būdu atsakovas netinkamai atliko įrodinėjimo prievolę, dėl ko jo teiginiai, kad jis „laiko įrodytu“, kad skyrė vaiko poreikiams bent po 150 Eur ir nuo 2020 m. sausio 1 d. ir dėl to neva turi būti mažinama teismo priteista įsiskolinimo suma, yra ne tik kad nepagrįsti, bet ir nesuprantami. Atsakovas ir vėl klaidina teismą, nurodydamas, kad skundžiamajame sprendime neva nėra argumentų, kodėl priteista išlaikymo suma yra 1 240 Eur. Paaiškintina atsakovui, kad ši įsiskolinimo suma susidaro padauginus ieškovės prašomą 150 Eur dydžio išlaikymo iš 8 mėnesių ir 8 dienų, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei tinkamai paskaičiavo šio įsiskolinimo sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

42. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

43. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

44. Šios apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalys, kuriose buvo sprendžiami nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimai

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santykiai yra įtempti, šalys negeba priimti abiem pusėms priimtino sprendimo dėl vaiko išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pagal byloje nustatytą faktinę situaciją šalys gyvena skyrium. Pirmos instancijos teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nustatyta nepilnamečio sūnaus bendravimo su tėvu tvarka, iš atsakovo priteistas 260 Eur išlaikymas nepilnamečiam sūnui, mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės bei 1 240 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

46. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki sūnus pradės lankyti pradinę mokyklą; po 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnui pradėjus lankyti pradinę mokyklą; po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnui pradėjus lankyti gimnaziją iki vaiko pilnametystės; priteisti išlaikymo įsiskolinimą 400 Eur. Ieškovė, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Dėl išlaikymo dydžio

47. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

48. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

49. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, suponuoja tėvų lygias teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis).

50. Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

51. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Iš 552 Eur atėmė 70 Eur išmokos sumą, o 482 Eur sumą, padengiant vaiko poreikius, tarp šalių paskirstė taip, kad iš atsakovo nepilnamečiam sūnui M. B. priteisiamas išlaikymas po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

52. Apeliantas apeliaciniu skunde nurodo, kad išlaikymo suma turėtų būti priteisiama po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo atitinkamai sumą didinant vaikui pradėjus lankyti pradinę mokyklą ir vėliau pradėjus lankyti gimnaziją iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad jam nėra aišku, iš kokių faktinių duomenų pirmos instancijos teismas nustatė, jog vaiko poreikius sudaro 552 Eur per mėnesį arba iš kokių duomenų teismas nustatė, kad ieškovė tokią sumą galėjo skirti. Apeliantas teigia, kad paskirsčius ieškovės gaunamą 1 300 Eur darbo užmokestį keturiems asmenims gaunasi ne daugiau, kaip po 325 Eur per mėnesį, o pridėjus valstybės mokamus M. B. 70 Eur gaunasi apie 400 Eur per mėnesį.

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas priteistą sumą vertino ne tik ieškovės gaunamą darbo užmokestį, bet taip pat įvertino vaiko poreikių skaičiuotę, šalių turtinę padėtį, turimus išlaikytinius, taip pat, kad šalių sūnus turėtų galimybę lankyti bent dvi neformaliojo ugdymo veiklas, įvertino tai, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina, su kuria vaikas praleis daugiau laiko ir kuriai tenka didesnė rūpesčio vaiku dalis, atsakomybė už stambesnius pirkinius, vaiko ugdymą ir papildomą lavinimą. Remiantis kasacinio teismo praktika, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, kadangi jis susijęs su kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

54. Pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas 522 Eur sumą nurodė, kad pagal pateiktus sąskaitų išrašus, vaikas yra sveikas, darbo dienomis iš esmės maitinasi ugdymo įstaigoje, teigė, kad ieškovė neįrodė, kad vaistams, medicininėms paslaugoms, vitaminams ieškovė per mėnesį išleistų po 20 Eur, maistui būtų skiriama 200 Eur suma. Išlaidas šventėms, gimtadieniams patiria kiekvienas iš tėvų, sveikindamas vaiką, atitinkamomis progomis leisdamas laiką su juo, todėl teigė, kad 25 Eur suma netrauktina į bendrą išlaidų lentelę, jas patiria kiekviena iš šalių asmeniškai, sveikindama vaiką pagal savo galimybes. Dėl analogiškų priežasčių mažintinos ieškovės nurodytos sumos vaiko kelionėms ir laisvalaikiui, kadangi pagal bendravimo tvarką dalį atostogų ir laisvalaikio vaikas praleis su atsakovu, todėl, kaip atostogauti, kur ir kokiu būdu keliauti su vaiku, turėtų pasirinkti ta šalis, kuri su vaiku leidžia laiką. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės teiginiais, kad vaikui reikalingas papildomas lavinimas, pateiktomis papildomų užsiėmimų kainomis ir pagal šalių turtinę padėtį, turimus išlaikytinius, šalių sūnus turėtų turėti galimybę lankyti bent dvi neformaliojo ugdymo veiklas, todėl skyrė 552 Eur vaiko poreikiams per mėnesį ir šią vaiko išlaikymui būtina pripažintą sumą sumažino iki 482 Eur t. y. iš 552 Eur atėmus 70 Eur valstybės mokamos išmokos sumą.

55. Pirmosios instancijos teismas išlaikymo dydį nustatė tinkamai įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad ieškovei, su kuria nuolatos gyvena šalių nepilnametis vaikas, tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teisiniu reguliavimu, CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais dėl išlaikymo dydžio bei kasacinio teismo praktika.

56. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nebuvo keltas klausimas dėl išlaikymo priteisimo jį diferencijuojant pagal vaiko amžių, kita vertus, vaiko išlaikymo dydį teismas sprendžia pagal esamą faktinę situaciją. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), išlaikymo dydis gali būti pakeičiamas, esant esminiams nepilnamečio vaiko poreikių ir (ar) vaiko tėvų turtinės padėties pasikeitimams (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

57. Sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo klausimą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

58. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

59. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. iš viso 1 240 Eur skolą. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą. Teismas sprendė, kad kitos atsakovo išlaidos vaikui, patirtos šalims nebepalaikant santykių, neįskaičiuotinos į išlaikymo sumas ir vertintinos kaip papildomos išlaidos, patiriamos tėvui betarpiškai rūpinantis vaiku, leidžiant su juo laiką, siekiant, kad vaikas bendraudamas su skyrium gyvenančiu tėvu patirtų teigiamas emocijas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl priteisė ieškovės prašomą 1 240 Eur sumą iš atsakovo. Apeliantas nurodė, kad jis teikė savo sūnui materialinį išlaikymą, prisidėdamas prie jo poreikių tenkinimo ir teigė, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteistas iš 200 Eur atėmus 150 Eur, t. y. skaičiuojant po 50 Eur už vieną mėnesį, iš viso 400 Eur (50 x 8 mėn.).

60. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, jog apelianto pateikti argumentai nesuteikia pagrindo teismui spręsti, kad gyvendamas skyrium, jis teikė nepilnamečiam vaikui nepertraukiamą ir kasdienį jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Apeliantas nevykdė išlaikymo pareigos ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš jo išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.194 straipsnis, 3.200 straipsnis). Teismas pažymi, kad 1 240 Eur suma susidaro ieškovės prašomą 150 Eur dydžio išlaikymo sumą padauginus iš 8 mėnesių ir 8 dienų, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teigimu ir dėl to, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų priteistas iš viso 400 Eur. Teismas daro išvadą, kad šalys dėl 150 Eur sumos išlaikymo vaikui susitarė nuo gyvenimo skyrium ir ieškovė šią sumą laikė kaip išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

61. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl tinkamai priteisė pagrįstą ir proporcingą išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo vaikui.

62. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

63. Netenkinus apeliacinio skundo apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė sumokėjo 540 Eur teisinės pagalbos išlaidų, šios išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1,3 dalys).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto (atsakovo) J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti I. F. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Asta Pikelienė