Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. F. ieškinį atsakovui J. B. bei atsakovo J. B. priešieškinį ieškovei I. F. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. spalio 16 d. pateikė išvadą Nr. 1SD-7887 (81.27), kurioje nurodė, kad Tarnybai šeima yra žinoma (nuo 2020-05-15 šeimai taikoma atvejo vadyba). Tarnyba apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, butas priklauso jos motinai, jame yra 3 kambariai, apie 68 kv. m, apsilankymo metu būstas tvarkingas, švarus, erdvus. Nepilnamečiui vaikui skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Nepilnametis lanko (duomenys neskelbtini), papildomai nelanko jokių būrelių, didelių sveikatos nusiskundimų neturi, vaiko amžius neleidžia jam įvertinti situacijos ir išsakyti savo nuomonę. Pasak ieškovės, su atsakovu atskirai gyvena apie metus, jis mokėjo pusę sumos už vaiko privatų darželį, nuo 2020 m. rugsėjo turi teikti laikinąjį išlaikymą vaikui 250 Eur/ mėn., vaiko auklėjime ir ugdyme mažai dalyvauja, matosi su vaiku 1-2 kartus per savaitę, būna paima vaiką iš darželio jos neinformavęs. Ieškovė nori, nori, kad gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, kad kol kas atsakovas bendrautų su sūnumi kas antrą savaitgalį be nakvynes, nes nori apsaugoti vaiką nuo neigiamo tėvo poveikio. Su atsakovu bendraujant telefonu, atsakovas nurodė, kad su ieškove skyriumi gyvena nuo 2020 m. sausio mėn. Atsakovas teigė, jog rūpinasi sūnumi, apmokėjo privatų vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 180 Eur - 260 Eur pagal lankomumą), apmoka vaiko karate treniruotes (30 Eur/mėn.), perka vaikui rūbus, žaislus ir daiktus pagal poreikį. Vyras nurodė, jog nuo 2020 m.?rugsėjo mėn. sūnus pradėjo lankyti „(duomenys neskelbtini)” darželį. Pasak vyro, santykiai su sūnumi yra puikūs, kartu važiuoja prie ežero, žvejoja, važinėja dviračiais, daug bendrauja, sūnų moko, kaip elgtis gatvėje ir kt. Nesutinka su ieškinio reikalavimais nei dėl vaiko gyvenamosios vietos, nei dėl bendravimo tvarkos, nei dėl išlaikymo. Tarnybos nuomone, atsižvelgdami į bylos aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti iš esmės, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina neturi pagrindo, o prašoma nustatyti bendravimo tvarka sudarytų pakankamas galimybes mažamečiui vaikui palaikyti emocinį ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, o atsakovui dalyvauti sūnaus auklėjime.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. vasario 18 d. pateikė papildomą išvadą Nr. 1SD-(81.27), kurioje nurodė, kad apsilankyta atsakovo gyvenamojoje vietoje. Atsakovo teigimu, būstas nuosavybės teise priklauso jam. Bute vyksta kapitalinio remonto darbai, šiuo metu remonto darbai vyksta virtuvėje, vėliau persikels į kitas būsto erdves - tualetas, vonia, vaiko kambarys, būste palaikoma tvarka. Viename kambaryje, kuriame gyvena atsakovas, remontas atliktas. Kambaryje yra sofa-lova, sekcija, televizorius, stalas, žvejybos reikmenys. Atsakovas nurodė, jog yra užsakęs sau ir vaikui lovas taip pat nurodė, jog kitas kambarys bus įrengtas vaikui, pagal poreikį ir norus. Tarnyba nurodo, kad prieštarauti iš esmės, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, neturi pagrindo. Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, jog M. B. ir jo tėvo santykiai artimi, vaikui patinka būti pas tėtį, svečiuotis jo namuose sąlygos pakankamai geros, todėl mano, jog ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka sudarytų galimybes mažamečiui M. B. palaikyti emocinį ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, o atsakovui - bendrauti ir dalyvauti sūnaus auklėjime. Nuolat tarp šalių kylantys konfliktai dėl bendravimo su vaiku daro tiesioginę įtaką ir kenkia jų sūnui, tačiau vaiko interesams galimai prieštarauja ne pati bendravimo tvarka, o jos nesilaikymas. Abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt., tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais vaiko poreikiais.

2021 m. gegužės 12 d. teisme gautas atsakovo J. B. priešieškinis, kuriuo atsakovas prašo ieškinį tenkinti dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nustatyti jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, kad atsakovas su sūnumi M. bendrauja per Šv. Kalėdas poriniais metais ir pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos ar sutartos kitos vietos porinių metų švenčių išvakarėse ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją arba į kitą sutartą vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną iki 19 val. vakaro, Naujųjų metų išvakarėse tėvas su vaiku bendrauja neporiniais metais ir pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos arba sutartos kitos vietos neporinių metų Naujųjų metų išvakarėse, t. y. gruodžio 31 d. iki 17 val., ir grąžina vaiką į gyvenamąją arba sutartą vietą pirmąją Naujųjų metų dieną iki 19 val., su tėvu Naujuosius metus vaikas švenčia neporiniais metais; tėvo atostogų metu vaikas gali būti paimtas dviem savaitėms, kai nereikia lankyti mokyklos, apie numatomą atostogų terminą vaiko motinai pranešama prieš 30 dienų; vykdami su vaiku atostogauti į užsienį, tėvai praneša vienas kitam prieš 30 dienų el. paštu; kai vaikas lankys mokyklą, su tėvu praleidžia ne mažiau pusės laiko mokyklinių atostogų metu, vasaros atostogų metu tėvas gali pasiimti sūnų ne mažiau, kaip pusės mokyklinių vasaros atostogų trukmei, tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi per Tėvo dieną, bei per savo gimtadienį, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos sutartu laiku ir grąžindama atgal į gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 19 val., tėvai sūnaus M. gimtadienius organizuoja iš eilės, kiekvienas kas antrais metais, tėvas su vaiku švenčia gimtadienius neporiniais metais, mama – poriniais, atsakovas turi teisę kartą per savaitę (trečiadieniais) pasiimti vaiką iš gyvenamosios vietos, darželio ar mokyklos į savo gyvenamąją vietą su nakvyne, ryte vaiką nuveda į darželį ar mokyklą, kas antrą savaitgalį tėvas pasiima sūnų į savo gyvenamąją vietą su nakvyne nuo penktadienio vakaro sutartu laiku, ne vėliau kaip 18 val., arba iš darželio ar mokyklos, bei vaiką gražina sekmadienį iki 19 val.; abu tėvai sudaro galimybę vienas kitam ir vaikui bendrauti tarpusavyje visomis ryšio priemonėmis, kuriomis vaikas gebės pasinaudoti, pagal savo amžių. priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo ieškinio padavimo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas pradės lankyti pradinę mokyklą, vaikui pradėjus lankyti pradinę mokyklą – po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, vaikui pradėjus lankyti gimnaziją – po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, likusioje dalyje ieškinį atmesti bei priteisti atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su ieškovės pozicija, jog vaikas negali nakvoti pas tėvą, nes tai laiko savo ir vaiko teisių pažeidimu, juo labiau, kai tam nėra jokių objektyvių priežasčių, vertinant vaiko gerovės aspektu. Šiuo metu neturi pastovaus darbo, bet nevengia išlaikyti sūnaus, savo pareigą vykdė ir iki ieškinio padavimo. Teismui nustačius pareigą mokėti sūnui laikiną išlaikymą, moka nustatytą sumą pagal teismo nutartį. 200 Eur suma kas mėnesį šiuo metu yra adekvati vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei atsižvelgiant į vaiko amžių. Išlaikymo suma galėtų didėti palaipsniui, įvertinant vaiko amžių ir didėjančius poreikius. Ieškovės teiginiai, neva, ji skiria sūnaus išlaikymui po 680-780 Eur per mėnesį, neatitinka tikrovės, ieškovės gaunamų pajamų, nes ieškovė dar išlaiko dvi savo dukras ir turi paskolų. Pagal įstatymo nuostatas nepilnamečiam vaikui tėvai teikia išlaikymą pagal savo turtinę padėtį.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. birželio 10 d. pateikė papildoma išvadą Nr. 1SD-(81.27), kurioje nurodė, kad nepilnamečio vaiko ir atsakovo santykiai artimi, vaikui patinka būti pas tėtį, svečiuotis jo namuose sąlygos pakankamai geros, todėl mano, jog priešieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka sudarytų galimybes mažamečiui palaikyti artimą emocinį ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, o atsakovui - maksimaliai bendrauti ir dalyvauti sūnaus auklėjime, tačiau, atsižvelgdami į vaiko amžiaus ypatumus, į tai, jog nuolat tarp šalių kylantys konfliktai dėl bendravimo su vaiku daro tiesioginę įtaką ir kenkia jų sūnui, taip pat į ieškovės atsiliepime išdėstytus argumentus, jog atsakovas neišnaudoja nustatytos bendravimo tvarkos galimybių bendrauti su sūnumi ir kt., mano, kad priešieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka galimai pernelyg plati. Abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt., tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Tarnybos nuomone, priešieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis galimai būtų nepakankamas tenkinti net minimalius vaiko poreikius.

Teismo posėdžio metu ieškovė I. F. ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad atsakovas ją terorizuoja, su juo būti nesaugu, vaikas nuteikinėjamas prieš ieškovę, jos motiną, dukras. Mano, kad vaikas pas tėvą su nakvynėmis galėtų likti tik nuo 7 metų, šiuo metu tai būtų nesaugu, gali atsakovas prisigerti prie vaiko, be to, ir neturi kantrybės būti su vaiku. Bendrauja su vaiku iš anksto nepranešęs apie savo atvykimą, pasiima, kada jam patogu, išklausinėja ir grąžina. Berniukas tėčio laukia. Nakvynės nereikalingos, kad atsirastų didesnis ryšys, vaikui produktyvus laikas dienos metu – pasivaikščioti, pasivažinėti, produktyvesnis nei į parduotuvę nueiti. Dėl laiko leidimo švenčių metu – atsakovui niekada nebuvo svarbu šventės, dirbdavo per jas. Jos šeima turi tradicijas, atsakovo – ne. Atsakovo tradicijos – gėrimas per šventes ir tradicijų nebuvimas. Ieškovės teigimu, ji neįsivaizduojanti, iš kur toks tėvo ir vaiko ryšys. Kai vien mama būna su vaiku, tai norisi tėčio. M. labai idealizuoja mamytę, tėvelį. Poreikiai vaiko dar didesni nei nurodoma, lankytas privatus darželis (buvo paprašyta jį palikti dėl atsakovo elgesio), seniau du kartus per metus buvo atostogaujama užsienyje. Ieškovė gali tai leisti, nori, kad vaikai taip gyventų, Vaikas labai išrankus maistui. Lavinimui, knygoms išeina labai daug. Perka tik gerus rūbus, batai 60 Eur, kombinezonas 100 Eur. Ieškovės teigimu, ji visada tai galėjo ir nesiruošia atsisakyti. Išlaikymo įsiskolinimo prašoma už 2020 m. po 150 Eur per mėnesį iki ieškinio padavimo dienos. Ieškovės teigimu, pirko atsakovas vaikui striukes, basutes, tačiau tai nereikalingi pirkiniai, su ja nebuvo derinta, vaikui nereikia atsakovo pirkinių. Ieškovė turi paskolą, grąžina po 184 Eur į mėnesį. Po 300 Eur į mėnesį atideda atostogoms. Gyvena su mama, mamai priklausančiame bute (mirus tėčiui atsisakė palikimo mamos naudai) mamos pajamos geros, apie 1 500 Eur ,,į rankas“. Mama padeda, perka maistą, ieškovė aprūpina vaikus. Sudėjus jos ir mamos, vaikų pinigus, visos šeimos pajamas susidaro apie 3 500 Eur per mėnesį.

Teismo posėdžių metu ieškovės atstovė advokatė Elina Kolyško prašė tenkinti ieškovės ieškinį. Nurodė, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, ir taip daugiau prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, todėl atsakovas privalo teikti 300 Eur per mėnesį išlaikymą. Be to, atsakovas turi nekilnojamojo turto ir neturi tiek išlaikytinių, kiek ieškovė. Iš paties atsakovo paaiškinimų galima spręsti, kad nemoka išlaikymo dukrai, tik paskolą. Bendravimas su tėvu gali būti ribojamas, jei tai kenkia vaiko interesams. Agresyvų atsakovo elgesį, jo piktnaudžiavimą alkoholiu patvirtina byloje surinkti įrodymai.

Teismo posėdžio metu atsakovas J. B. priešieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad jam nesuprantama, kodėl stengiamasi riboti jo ir sūnaus bendravimą, jis stengiasi dalyvauti vaiko auklėjime. Dėl vaiko lankymo vyksta ginčai tarp jo ir vaiko mamos, bet mano, kad tame mažametis neturi dalyvauti. Patvirtinus lankymo tvarką atostogų metu, kaip nurodyta buvo atvykęs 8 val., tačiau nieko nerado, vėliau sužinojo, kad vaikas darželyje. Galėjo parašyti, kad anksčiau pasiimtų. Kitą dieną vakare vėl nieko nerado. Per karantiną ieškovė taip pat neleido su vaiku bendrauti. Ieškovė nuteikinėja sūnų prieš jį, nors santykiai su sūnumi labai artimi. Neaišku, kodėl jis negali žaislo vaikui nupirkti, atsakovė vis provokuoja ,,vėl tėvas nupirko“. Atsakovas mato, kad vaikas tobulėja, raida vyksta, tai mamos nuopelnai. Kai vaikas buvo pas jį, jis buvo blaivus, vaikas pamaitintas, tai matė ir policija, ir socialiniai darbuotojai. Dėl bendravimo tvarkos pati ieškovė yra sakiusi, kad galįs vaiką imti, kada nori, tik turi grąžinti iki 19.30 val. Atsakovo teigimu, jis neneigia, kad išgeria, tačiau tik laisvu laiku. Gailisi dėl savo poelgių prie ieškovės namų. Yra ramaus būdo, prie vaiko nebuvo pastebėtas išgėręs. Mano, kad pačiai ieškovei reikės pagalbos auginant sūnų ir jo kaip tėvo teisė žiūrėti, kad vaikas nenuklystų kitais keliais. Atsakovo nuomone, vienas Kalėdas vaikas galėtų leisti su juo, kitas – su ieškove. Šiuo metu yra bedarbis, anksčiau dirbo keliose darbovietės, turėjo santaupų, iš jų išlaiko vaiką. Iš paskutinio darbo atleistas dėl ieškovės pareiškimo, dėl to panaikintas jo apsaugos pažymėjimas. Remontas atsakovo namuose laikinas, daro jį pats, tačiau namuose yra, kur apsistoti vaikui, matė ir policija, ir Tarnybos atstovai. Atsakovas turi dar vieną dukrą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), dėl jos išlaikymo su vaiko mama sutarę, kad jis nemoka išlaikymo, tačiau sumoka visą paskolą už butą. Dėl skambučio, kai girdėjosi vaiko verksmas, atsakovas nurodė, jog skambino, prašydamas, kad ieškovė berniuką nuramintų.

Teismo posėdžių metu atsakovo atstovė advokatė Anželika Meškaitė prašė tenkinti priešieškinį. Nurodė, kad kiekvieno vaiko poreikio nereikia čekiais pagrįsti, tačiau išlaikyti vaikus yra tėvų pareiga, kuri niekam nedeleguojama. Močiutės, sesių prisidėjimai nesusiję su tėvų galimybėmis išlaikyti vaiką. Atsakovas nesiremia tuo, kad yra bedarbis, neginčija pareigos išlaikyti vaiko, tačiau turi būti atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Kelionės, būreliai turėtų būti pagal galimybes, atostogos užsienyje nėra siekiamybė, vaikas užaugęs galbūt ir pats galės nuvažiuoti. Negyvenant kartu tėvas vaikui taip pat kažkokį išlaikymą skyrė, pirkdamas daiktus, maistą. Dėl šalių tarpusavio konfliktų vaiko ir tėvo bendravimas neturėtų būti ribojamas, nenustatyta, kad vaikui bendraujant su tėvu būtų nutikę kas bloga. Kuo mažiau tėvui su vaiku bus leidžiama bendrauti, tuo mažiau bus ryšio, tėvystės įgūdžių.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. F. parodė, kad yra ieškovės mama, su ja santykiai geri. Su J. B. po jo elgesio santykiai negali būti nepriešiški. Paaiškino, kad jai būnant atsakovas nėra pasiėmęs vaiko savaitgaliui, žada, bet neima. Po darželio nuperka sūnui mašiną, saldainių ir namo. Kadangi atsakovas tris savaites nebuvo pas vaiką, jie ir išvažiavo į kelionę. Per pusmetį policija kviesta 27 kartus, atsakovas belsdavosi, trankydavosi. Atsakovas vaiką mokina blogų dalykų, negražiai kalba apie ieškovės šeimą, pasiėmęs berniuką jį išklausinėja, kas vyksta jų šeimoje. Seniau grįžęs iš pasimatymų su tėvu vaikas verkdavo, mušdavosi, nebūdavo galima nieko paklausti. Dabar situacija geresnė, grįžta visai gerai nusiteikęs. Į susitikimus su tėčiu eina noriai, laukia jo, grįžęs nieko blogo nepasakoja. Liudytoja gyvena su dukters šeima, jos pajamos apie 1 500 Eur į mėnesį. Namų ūkį veda bendrai su dukra, anūkėms duoda. Liudytoją neramina, kad nežino, kaip gyvena atsakovas, kaip remontai, ką veikia su vaiku, berniukas pasakoja, kad filmukus žiūri kompiuteriu. Seniau atsakovas pats su vaiku nežaisdavo. Gal kartais ir galėtų pernakvoti, drąsiau išleisti būtų, kai vaikui jau būtų 7 metai. Anksčiau atsakovas yra pirkęs vaikui drabužių, batų, 2021 m. pradžioje dar maisto atveždavo, pastaruoju metu tik saldainių nuperka. Anūkas lanko anglų kalbos, robotikos, dziudo būrelius.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. B. parodė, kad paslaugų gavėjai I. F. teikia socialines paslaugas. Atsakovo asmeniškai nepažįsta, matė vieną vaiko grąžinimą. Atsakovas pabeldė, vaiką įleidus pasakė vaikui iki rytojaus ir uždarė duris. Šiuo metu ieškovė pasakoja, kad didelio nuteikinėjimo iš atsakovo pusės nėra, padėtis pagerėjo prasidėjus teismams dėl vaiko.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. V. nurodė, kad mokosi dvyliktoje klasėje, yra ieškovės dukra, su mama santykiai geri. Su J. B. santykių jokių, kai mama išsiskyrė, jo atžvilgiu nusiteikusi priešiškai dėl grėsmės liudytojos šeimai. Atsakovas, liudytojos nuomone, daro negerą įtaką sūnui, grįžęs vaikas būna neigiamai nusiteikęs sesių atžvilgius, sako, kad su jomis niekuo nesidalins, nes taip sakęs tėtis. Pats M. B. laukia susitikimų su tėčiu, būna prižiūrėtas. Tėtis visada nuperka žaisliukų, saldainių, paklausus, ką veikęs, tai parduotuvės, filmukai. Atsakovas vaiką pasiima ne nustatytu laiku, būna nesimato ir po kelias savaites. Pastaruoju metu situacija geresnė, nepasakytų, kad vaikas blogai nusiteikęs grįžta, gal pats brolis didesnis, kitaip reaguoja. Liudytojos nuomone, vaikui per mėnesį išlaikyti reikia 600 – 700 eurų. Ir ji, ir sesė taip pat dirba pagal galimybes (vasaros atostogų metu, sesė prižiūri vaikus). Matė atsakovą neblaivų. Mano, kad vaikui pas atsakovą gali būti nesaugu, gali gerti ir prie vaiko, kai nakvos pas jį. Mama užtikrina, kad vaiką duodant tėvui pastarasis būtų blaivus, grąžinant vaiką irgi viskas būdavo tvarkoj.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta K. A. parodė, kad yra SOS vaikų kaimo socialinė atvejo vadybininkė, dirba su J. B., su ieškove jokie santykiai nesieja. Su atsakovu kontaktą užmegzti buvo sunku, tačiau dabar atsakovas yra užsirašęs į Pozityvios tėvystės kursus, į psichologės konsultacijas. Dabar atsakovas į skambučius atsiliepia arba pats perskambina. Liudytoja kalbėjo su psichologe, kuri nurodė, kad į konsultaciją atsakovas buvo atvykęs. Iš to, ką apie Pozityvios tėvystės kursus pasakoja atsakovas, tiki, kad juos lanko. Iš visų atsakovo veiksmų grasinimu laikytų gal tik gąsdinimą ašarinėmis dujomis, atsakovo prašymų netrukdyti ir pažadų kreiptis į teismą grasinimais nelaikytų. Dėl J. B. priklausomybės alkoholiui nieko negali pasakyti, jai esant neblaivumas jam nebuvo nustatytas, pats atsakovas priklausomybę neigia. Atsakovo namuose nepavykdavo apsilankyti, vis kažkas atsitikdavo, kad nepavykdavo suderinti, be to, atsakovas teigė, kad Tarnyba apsilankė, įvertino.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. B. nurodė, kad yra darželio – mokyklos ,,(duomenys neskelbtini)“, kurį lanko šalių sūnus, laikinai einanti pareigas direktorė. Darželį vaikas pradėjo lankyti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Abu tėvai vaiku rūpinasi, vaikas ateina tvarkingai pagal sezoną aprengtas, tėvai bendradarbiauja su darželiu. Mama nuolat pasiima vaiką, tėtis rečiau. Vaikas po darželio noriai eina tiek pas tėtį, tiek pas mamą, kalba apie abu tėvus, apie seses, tėčio laukia. Vaikas aktyvus, draugiškas, pozityvus. Nematyti neigiamos įtakos vaikui, jei poveikis būtų didesnis atsilieptų vaiko elgesiui. Į susirinkimus ateina ir mama, ir tėtis. Buvo problemų anksčiau lankytoje vaiko grupėje, tačiau ten dirbo ne specialistės, tikėtina, kad problemos buvo ir dėl nesusikalbėjimo. Su J. B. buvo kalbėta, geranoriškai reagavo į pastabas. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pasikeitė ir vaiko grupės auklėtojos, po to nusiskundimų nebuvo. Kildavo problemų, kai būdavo informuojama (pvz., Covid atvejis) tik mama, o tėtis – ne, tačiau, liudytojos supratimu, tėvams gyvenant skyrium tokia informacija turi būti teikiama abiems tėvams.

Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu teikė išvadą, kad ieškovė vaikui sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra ir tarp šalių. 300 Eur mėnesinė suma yra optimalus ir vaiko poreikius atitinkantis išlaikymo dydis. Apsilankymo atsakovo gyvenamojoje vietoje metu vyko remontai, nėra objektyvių duomenų, kad situacija šiuo metu būtų pasikeitusi. Tarnyba abejoja ar atsakovas prašoma apimtimi galėtų bendrauti su vaiku, nakvynės gal galėtų būti savaičių dienomis, savaitgaliais. Tik ne švenčių dienomis, kadangi tada paprastai vartojama daugiau alkoholio. Vaikas labai mažas, tėvui vartojant alkoholį žala gali būti padaryta. Mažas vaikas yra visiškai priklausomas nuo kitų žmonių, vyresnis gali paskambinti pagalbos, išėjęs iš namų viešuoju transportu grįžti. Parą praleidus vaikui pas tėvą ir grįžus mama galėtų įvertinta tiek vaiko, tiek tėvo būseną. Dvi savaites vaikui būnant pas tėvą to niekas nesukontroliuotų. Abejonės dėl tėvo elgesio grindžiamos agresyviu atsakovo elgesiu, pasirodymu neblaiviam, grasinimais darželio auklėtojas pasodinti į kalėjimą. Galbūt vėliau galėtų būti platesnė bendravimo tvarka. Vaikas bendrauti su tėvu nori, tėvas iš principo juo rūpinasi. Byloje yra duomenų, kad pati ieškovė leidžia vaikui nakvoti pas tėvą, taigi ji nemano, kad atsakovas negalėtų vaiku pasirūpinti. Didelių vaiko teisių pažeidimų iš atsakovo pusės nenustatyta, reikia tik asmenybės tvarkymosi, kovos su priklausomybe, tėvystės įgūdžių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys, priešieškinis tenkinami iš dalies

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nepilnamečio šalių sūnaus M. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, kadangi ji nuo vaiko gimimo rūpinasi jo kasdieniniais poreikiais, turi stiprų ryšį su juo. Atsakovas neprieštaravo vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesą turėti saugią gyvenamąją aplinką, į šalių poziciją šiuo klausimu, Tarnybos išvadą, M. B. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė nustatyti bendravimo su vaikau tvarką.

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nustatytina vaiko bendravimo su tėvu A. B. tvarka.

Teismas, įvertinęs šalių procesinius dokumentus, bylos medžiagą, taip pat ir teisme ieškovės išsakytus paaiškinimus, kad atsakovas galįs imti vaiką su nakvynėmis, tačiau jis pats to nenori, Tarnybos išvadą, kad šiuo metu vaikas pas tėvą vienai nakvynei galėtų likti (išskyrus šventines dienas, kuomet paprastai dažniau vartojamas alkoholis), kadangi ieškovė paimant / grąžinant vaiką turėtų galimybę įvertinti atsakovo būklę, sprendžia, kad darbo dienomis / savaitgaliais nustatytina bendravimo tvarka, vaikui pas atsakovą liekant su viena nakvyne. Ilgesni vaiko pas atsakovą likimo su nakvynėmis laikotarpiai nustatomi tik vaikui sulaukus septynerių metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo agresija yra nukreipta į ieškovę, o ne mažametį vaiką. Tiek ieškovė, tiek teisme apklaustos liudytojos nenurodė, kad atsakovas darytų žalą vaikui, vaikas susitikimų su tėvu laukia, be to, pastaruoju metu liudytojos (ieškovės motina ir dukra) stebėjo ir tai, kad, tikėtina, vaikas mažiau nuteikinėjamas prieš ieškovę ir jos šeimą, grįžta geresnės nuotaikos. Tačiau teismas sutinka su ieškovės, Tarnybos pozicija, kad pagal byloje fiksuotus duomenis (teismo nuosprendis, nutarimai administracinių nusižengimų bylose, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikti duomenys apie registruotus įvykius ieškovės gyvenamojoje vietoje) galima spręsti, kad atsakovas, tikėtina, pakankamai dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau šią savo priklausomybę neigia, alkoholio vartojimo problemos nesprendžia, dėl ko mažamečiui, neturinčiam pakankamo savarankiškumo, ilgesniam laikui pasilikti su atsakovu gali būti pavojinga. Nustatant vaiko likimą su atsakovu vienai nakvynei, ieškovė ir / ar ugdymo įstaiga, perduodama / priimdama vaiką turės galimybę įvertinti atsakovo būseną ir, esant reikalui, imtis veiksmų apsaugoti vaiko teisėtus interesus. Duodama paaiškinimus teisme ieškovė sutiko, kad darbo dienomis atsakovo bendravimas su sūnumi vyktų trečiadieniais, o ne antradieniais / ketvirtadieniais, kaip ji buvo prašiusi pirminiuose procesiniuose dokumentuose.

Teismas nustato, kad J. B. trečiadieniais pasiima vaiką iš darželio / mokyklos į savo gyvenamąją vietą su nakvyne, kitą rytą vaiką nuveda į darželį / mokyklą. Jei trečiadienis yra ne darbo diena, vaikas ryte paimamas iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinamas į darželį / mokyklą ketvirtadienį, jei po trečiadienio einanti diena yra darbo diena, arba į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare, jei po trečiadienio einantis ketvirtadienis yra poilsio diena. Teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad, jei vaikas sveikas, nesikreipiama į gydymo įstaigą, vaikas privalo būti nuvedamas darželį / mokyklą, kad būtų palaikomas nuoseklus ugdymo procesas. Metų porinėmis savaitėmis tėvas pasiima sūnų į savo gyvenamąją vietą su nakvyne nuo šeštadienio ryto, vaiką gražinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį.

Tėvams susitarus (esant susitarimą patvirtinančioms SMS žinutėms, el. laiškams ar pan.) vaikas gali būti paimamas ir / ar grąžinamas iš / į kitą vietą nei nurodoma bendravimo tvarkoje. Tėvui dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių negalint bendrauti su vaiku nustatyta tvarka, jis apie tai vaiko motiną įspėja kiek įmanoma anksčiau.

Teismas sprendžia, kad tokia bendravimo tvarka bus pakankama tėvo ir sūnaus santykiams puoselėti bei užtikrinti vaiko saugumą iki vaikui sukaks septyneri metai. Tarnybos teigimu, sąlygos vaikui svečiuotis atsakovo namuose yra pakankamai geros.

Tuo atveju, jei šalims ir vėliau, vaikui paaugus, ne visada pavyktų sutarti dėl bendravimo tvarkos vaiko mokyklinių atostogų, švenčių metu teismas tvirtina ir bendravimo tvarką, vaikui sulaukus mokyklinio amžiaus.

Atsižvelgiant į atsakovo prašymą, taip pat nustatytina šalių bendravimo su sūnumi mokyklinių atostogų metu tvarka. Šios atostogos tarp šalių dalintinos lygiomis dalimis (poriniais metais vienos atostogos tenka vienai šaliai, neporiniais – atvirkščiai).

Šalių prašymu nustatoma atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka vaiko gimtadienio dieną. Dėl gimtadienio šventės organizavimo teismas nepasisako, kadangi kiekviena šalis gali ir turi teisę šventę organizuoti norimu būdu.

Atsakovas gimęs (duomenys neskelbtini), kai vaikams būna papildomos žiemos atostogos, todėl bendravimo tvarka su sūnumi per atsakovo gimimo dieną nustatoma iki vaikui sukaks 7 metai. Sūnui pradėjus lankyti mokyklą atsakovas turės galimybę kas antrus metus švęsti šią dieną su juo, o kitais metais laiką su šalių sūnumi papildomų žiemos atostogų metu leis ieškovė. Teismo vertinimu, atsakovas savo gimimo dieną su sūnumi galės paminėti ir vėliau ar anksčiau jo gimtadienio datos, o vaikui bus užtikrinta teisė į nepertraukiamą poilsį.

Vaikui pradėjus lankyti mokyklą bendravimo tvarka Kūčių, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų švenčių metu sutampa su dalimi mokyklinių Šv. Kalėdų atostogų, todėl parinkta taip, kad vaikui tektų kuo mažiau kelionių tarp tėvų namų, atsižvelgiant į tai, su kuria iš šalių ir kurį Kūčių ar Šv. Kalėdų laikotarpį praleidžia vaikas.

Teismas šalims po lygiai paskirsto ir kitų mokslo metų eigoje esančių atostogų laiką.

Teismas, siekdamas, kad tarp šalių kiltų mažiau ginčų, nustato konkretų vaiko paėmimo grąžinimo laiką, taip pat atkreipia šalių dėmesį, kad bendravimas su vaiku yra ne tik tėvų teisė ir pareiga. Ieškovė privalo užtikrinti sūnaus teisę bendrauti su skyriumi gyvenančių tėvus, atsakovas su sūnumi bendrauti teismo nustatyta tvarka, jei tarp šalių nėra kito susitarimo.

Teismo nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos tartis geranoriškai, atsižvelgiant į vaiko, šalių galimybes ir interesus.

Teismas atsakovo prašymu taip pat nustato, kad abu tėvai vienas kitą informuoja apie vaiko sveikatos būklę, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus (atostogas užsienyje, lankomą užklasinę veiklą, jos laiką ir pan.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam šalių sūnui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (taip pat ir materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas.

Šalių sūnus M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lanko valstybinį (duomenys neskelbtini) mokyklą – darželį. Pagal bylos duomenis išskirtinių sveikatos problemų neturi, serga peršalimo ligomis, dėl ko ieškovei tenka imti nedarbingumo pažymėjimus, rūpintis sergančio vaiko priežiūra.

Atsakovas J. B. pagal bylos duomenis šiuo metu yra bedarbis, gauna išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus. Bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad neneigia savo pareigos išlaikyti vaiką, aplinkybe, kad šiuo metu neturi darbo, negrindžia negalėjimo išlaikyti sūnų, tačiau mano, kad vaikas turi būti išlaikomas pagal vaiko poreikius ir tėvų galimybes. Atsakovas taip pat turi dukrą S. B., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas įpareigotas teikti 145 Eur (500 Lt) išlaikymą kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ 2 kambarių 47,47 kv.m. ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini) (butas po ½ tarp buvusių sutuoktinių padalintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių). Transporto priemonių, registruotų atsakovo vardu, nėra.

Ieškovė I. F. dirba (duomenys neskelbtini), teikdama paaiškinimus, nurodė, kad jos pareiginė alga yra apie 1 300 Eur (tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 8 d. Pažyma apie gautas pajams Nr. PD-354), taip pat nuo šių metų rudens darbovietė pradėjo mokėti 350 Eur per mėnesį nuompinigius, dėl ko sudarė buto, priklausančio jos mamai, kuriame kartu su mama ir savo šeima gyvena, nuomos sutartį (250 Eur skiriama nuoma, 100 Eur komunalinėms išlaidoms padengti). Ieškovė paaiškino, kad visas butas priklauso mamai, kadangi mirus tėčiui jos su seserimi atsisakė palikimo mamos naudai. Ieškovė kiekvieną mėnesį gauna išmokas vaikui už tris vaikus, t.y. 333, 60 Eur ((duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 22 d. Pažyma apie pajamas Nr. 1741). Be šalių sūnaus ieškovė turi dar dvi dukras. K. V. yra nepilnametė, E. V. – pilnametė. Ieškovės dukros yra našlaitės, kiekvieną mėnesį gauna našlaičių pensiją (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2021 m. kovo 10 d. pažymos Nr. (11.4E) KA_PZIE-7609 ir Nr. (11.4E) KA_PZIE-6208 ). Registruotino nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė Mercedes-Benz Classe Cls (pirma registracija – 2005-09-20).

Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad jie nepatvirtina, jog M. B. išlaikymui per mėnesį realiai būtų išleidžiama 600 Eur ar didesnė suma. Privataus darželio berniukas šiuo metu nelanko, nėra duomenų, kad dėl to būtų pažeidžiamos vaiko teisės. Šalys neteigė, kad šiuo metu lankoma vaiko įstaiga jam netiktų (ieškovė paaiškino, kad darželyje vaikas yra papildomai lavinimas, lanko anglų kalbos pamokėles), liudytoja apklausta vaikų darželio direktorė taip pat nenurodė, kad vaikas darželyje turėtų problemų. Nors šalims bylos nagrinėjimo eigoje buvo siūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius realius vaiko poreikius, ieškovė į bylą teikė tik duomenis apie vaiko investicinį draudimą bei savo sąskaitų išrašus. Išrašuose daugiausia atsispindi pavedimai tarp pačios ieškovės sąskaitų, grynųjų pinigų įnešimas / paėmimas, pavedimai tarp fizinių asmenų, ieškovės dukroms, seseriai, mokėjimai degalinėse, maisto ir kitų prekių, taip pat drabužių parduotuvėse, vaistinėse, grožio paslaugas teikiančiose įstaigose ir pan., tačiau iš jų negalima nustatyti, kurios išlaidos patiriamos būtent M. B. išlaikymui, be to, iš išlaidų pobūdžio / dydžio negalima daryti išvados, kad vaiko poreikiams per mėnesį ieškovė realiai skirtų 600 Eur sumą.

Teismas, įvertinęs vaiko poreikių skaičiuotę, ieškovės kasmėnesines išlaidas (atsižvelgiant, kad iš jos gaunamų pajamų turėtų būti išlaikomi 4 asmenys (ieškovė bei trys jos vaikai)), iš esmės sutinka su ieškovės patikslintoje skaičiuotėje nurodoma 552 Eur suma, reikalinga vaiko poreikiams tenkinti. Teismas sprendžia, kad pagal pateiktus sąskaitų išrašus, duomenis, kad vaikas yra sveikas, tai, kad darbo dienomis iš esmės maitinasi ugdymo įstaigoje, neįrodyta, kad vaistams, medicininėms paslaugoms, vitaminams ieškovė per mėnesį išleistų po 20 Eur, maistui būtų skiriama 200 Eur suma. Išlaidas šventėms, gimtadieniams patiria kiekvienas iš tėvų, sveikindamas vaiką, atitinkamomis progomis leisdamas laiką su juo, todėl 25 Eur suma netrauktina į bendrą išlaidų lenteles, jas patiria kiekviena iš šalių asmeniškai, sveikindama vaiką pagal savo galimybes. Dėl analogiškų priežasčių mažintinos ieškovės nurodytos sumos vaiko kelionėms ir laisvalaikiui, kadangi pagal bendravimo tvarką dalį atostogų ir laisvalaikio vaikas praleis su atsakovu, todėl, kaip atostogauti, kur ir kokiu būdu keliauti su vaiku, turėtų pasirinkti ta šalis, kuri su vaiku leidžia laiką. Tačiau teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad vaikui reikalingas papildomas lavinimas, pateiktomis papildomų užsiėmimų kainomis, tam neprieštaravo ir atsakovo pusė. Pagal šalių turtinę padėtį, turimus išlaikytinius, šalių sūnus turėtų turėti galimybę lankyti bent dvi neformaliojo ugdymo veiklas, todėl bendra 552 Eur vaiko poreikių suma per mėnesį nemažintina.

Ieškovė nurodė, kad gyvena su mama, kuri prisideda prie jos šeimos poreikių tenkinimo, tai, apklausiama kaip liudytoja, patvirtino ir ieškovės mama A. F.. Liudytoja apklausta ieškovės dukra E. V. taip pat parodė, kad tiek ji, tiek jos sesuo K. V. turi papildomų pajamų. Tačiau teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymo vertintina jo tėvų turtinė padėtis, galimybės prisidėti prie vaiko būtinųjų bei papildomų poreikių tenkinimo. Jei šalių artimieji prisideda prie šalių vaiko išlaikymo, suteikdami jam galimybes papildomai lavintis, pramogauti, keliauti į užsienio valstybes, pirkdami brangesnius daiktus ir pan., ši našta neturėtų būti perkeliama ant šalių pečių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra taip pat yra išaiškinęs, kad vaikais tinkamai pasirūpinti pirmiausia turi jų tėvai. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius turint ribotus išteklius yra sunki užduotis, todėl tokiomis sąlygomis gyvenantys tėvai ieško įvairių būdų, kaip pasirūpinti savo vaikais, nepatiriant papildomų išlaidų, kurios būtų būtinos vaikui, gyvenančiam vidutinėmis sąlygomis. Tačiau tai negali būti priežastis spręsti, jog vaiko poreikiams tenkinti tos išlaidos ir nėra reikalingos. Valstybės skiriamų išmokų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Teismo vertinimu, nagrinėjimu atveju šalių turtinė padėtis, įvertinant jų turimus išlaikytinius, turtą, yra tokia, kad valstybės pagalba auginant vaiką / vaikus jiems yra reikalinga, todėl teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Pagal bylos duomenis ieškovei už M. B. kiekvieną mėnesį šiuo metu mokami 111,2 Eur vaiko pinigai, vyriausiajai dukrai baigus mokyklą ši suma mažės iki 70 Eur per mėnesį. Teismas, sprendžia, kad, įvertinus tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina, su kuria vaikas praleis daugiau laiko ir kuriai tenka didesnė rūpesčio vaiku dalis, atsakomybė už stambesnius pirkinius (batai, viršutiniai, lauko drabužiai ir kt.), vaiko ugdymą ir papildomą lavinimą, iš 552 Eur atimtina 70 Eur išmokos suma, o 482 Eur suma, padengiant vaiko poreikius, tarp šalių paskirstytina taip, kad iš atsakovo M. B. priteisiamas išlaikymas po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymas privalo būti teikiamas kiekvieną einamąjį mėnesį.

Teismas mano, kad šiuo atveju atsakovo turtinės padėties dėl to, kad jis turi nekilnojamojo turto, vertinti kaip geresnės nėra pagrindo. Atsakovas turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), tačiau turtas po ½ dalį priklauso jam bei buvusiai atsakovo sutuoktinei, įgytas už paskolą. Iš pačios ieškovės paaiškinimų, kuriuos patvirtina ir VĮ Registrų centro duomenys, ieškovė taip pat turėjo galimybę paveldėti nekilnojamojo turto dalį, tačiau to atsisakė motinos naudai. Atsakovo nekilnojamojo turto dalies realizavimas, tikėtina, būtų apsunkintas, be to, tai neatitiktų ir šalių sūnaus, atsakovo dukters interesų, kadangi atsakovui praradus būstą pasunkėtų gyvenamojo ploto užtikrinimas vaikams jų bendravimo su tėvu metu. Ieškovė be šalių sūnaus turi vieną nepilnametę dukrą, kurią privalo išlaikyti, taip pat pilnametę dukrą, besimokančią mokykloje, prie kurios išlaikymo pagal teisės aktų nuostatas privalėtų prisidėti pagal galimybes. Ieškovė nurodė, kad abi dukros stengiasi užsidirbti ir pačios, turi savų pajamų. Atsakovas turi dar vieną nepilnametę dukrą, gimusią, (duomenys neskelbtini), kuri pagal savo amžių pati prisidėti prie savo išlaikymo dar negali. Ieškovės pusė, remdamasi paties atsakovo žodžiais, teigė, jog galima manyti, kad atsakovas nepatiria išlaidų savo dukters išlaikymui, kadangi pagal susitarimą su buvusia žmona apmoka jos paskolos dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-673-726/2014 patvirtinta, kad S. B. ir J. B. tarpusavyje sutarė, kad visus įsipareigojimus, kuriuos S. B. ir J. B. prisiėmė pagal kreditavimo sutartį, įvykdys S. B. ir J. B. lygiomis dalimis, t. y. po ½. S. B. įvykdžius didesnę dalį pagal kreditavimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų nei ½, S. B. turi teisę nukreipti atgręžtinį reikalavimą į J. B. tokioje dalyje, kiek S. B. įvykdyti įsipareigojimai pagal kreditavimo sutartį viršija jos pagal šią sutartį prisiimtų įsipareigojimų grąžinti kredito dalį. Atitinkamai J. B. įvykdžius didesnę dalį pagal kreditavimo sutartį prisiimtų šalių įsipareigojimų nei ½, J. B. turi teisę nukreipti atgręžtinį reikalavimą į S. B. tokioje dalyje, kiek J. B. įvykdyti šalių įsipareigojimai pagal kreditavimo sutartį viršija jo pagal šią sutartį prisiimtų įsipareigojimų grąžinti kredito dalį. Dukrai išlaikyti atsakovas įsipareigojo skirti 145 Eur (500 Lt) per mėnesį. Tai, kad šiuo metu tarp atsakovo dukters motinos ir atsakovo dėl jų vaiko išlaikymo galbūt egzistuoja papildomi susitarimai, nereiškia, kad byloje, sprendžiant dėl šalių vaiko poreikių tenkinimo, neturėtų būti vertinama atsakovo galimybė vienodai prisidėti prie visų savo vaikų išlaikymo.

Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas, priteisiant iš atsakovo šalių sūnui M. B. 1 240 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Teismas sprendžia, kad kitos atsakovo išlaidos vaikui, patirtos šalims nebepalaikant santykių, neįskaičiuotinos į išlaikymo sumas ir vertintinos kaip papildomos išlaidos, patiriamos tėvui betarpiškai rūpinantis vaiku, leidžiant su juo laiką, siekiant, kad vaikas bendraudamas su skyrium gyvenančiu tėvu patirtų teigiamas emocijas. Tačiau kartu atkreiptinas ieškovės dėmesys ir į tai, kad abu tėvai turi ir teisę, ir pareigą rūpintis sūnumi, todėl šalių turtinės padėties kontekste kritiškai vertintini ieškovės teiginiai, jog atsakovo perkami daiktai vaikui nereikalingi. Į tai, siekdama tinkamai panaudoti vaikui skiriamas sumas, ji turėtų atkreipti dėmesį planuodama išlaidas vaikui, ne tik kritikuoti atsakovo pasirinkimus.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečių atstovė motina I. F. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. bei 2021 m. sausio 7 d. nutartimis byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinys, priešieškinis tenkinti iš dalies.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovui su reikalavimu sutinkant, tenkintas pilnai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 75 Eur už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio. Ieškinio bei priešieškinio reikalavimai dėl tėvos ir sūnaus bendravimo tvarkos tenkinti iš dalies, teismo vertinimui 50/50, todėl žyminis mokestis šioje dalyje šalims vienai iš kitos nepriteistinas.

Ieškovė I. F. pateikė prašymą dėl 3 250 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Iš advokato padėjėjos Marijos Stonytės-Dargužienės teiktos ataskaitos matyti, kad 140 Eur ieškovė yra sumokėjusi už pagalbą, teiktą iki bylos iškėlimo teisme, pagalba susijusi su situacijos aiškinimusi su darželiu, Tarnyba, todėl ši suma negali būti priskirta prie atstovavimo išlaidų nagrinėjamoje byloje. 600 Eur pagal teikiamas sąskaitas ir ataskaitą sumokėta už ieškinio parengimą bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl tokios išlaidos laikytinos pagrįstomis. Pagrįstomis, vadovaujantis Rekomendacijomis, pripažinta 116,38 Eur išlaidos už atstovavimą 2021 m. kovo 24 d. parengiamajame posėdyje (įvertinant, kad atstovavo advokato padėjėja, mažinant išlaidas 20 procentų) bei 520 Eur už kitus veiksmus (rašytiniai paaiškinimai, prašymas dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo, derybos dėl taikos sutarties ir kita), mažinant šias išlaidas nuo nurodytos sumos (650 Eur) 20 procentų, kadangi paslaugas teikė advokato padėjėja, be to, dalis iš išvardintų dokumentų / atliktų veiksmų yra nedidelės apimties, nesudėtingi ir nereikalaujantys specialių žinių, didelių darbo laiko sąnaudų. Pagrįstomis pripažintinos ir ieškovės patirtos 1 350 Eur išlaidos už advokatės susipažinimą su byla, priešieškinio rengimą ir pateikimą, atstovavimą byloje, baigiamųjų kalbų rengimą, tačiau iki 180 Eur mažintinos išlaidos už papildomų įrodymų rinkimą ir pateikimą teismui, kadangi iš teiktų dokumentų matyti, kad visus dokumentus gavo pati I. F. (jie adresuoti pačiai ieškovei), todėl advokatei juos tereikėjo su lydraščiu persiųsti teismui, nėra duomenų, kad jiems gauti advokatė būtų teikusi papildomas užklausas. Taigi pagrįstomis pripažįstamos 2 766,38 ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos.

Atsakovas J. B. pateikė įrodymus apie 900 Eur atstovavimo išlaidas, šios išlaidos, vadovaujantis Rekomendacijomis bei įvertinus teiktų paslaugų apimtį, pripažintinos pagrįstomis.

Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo tenkintas 87 proc., atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio vaikui tenkintas 95 proc. (įvertinus, kokios dydžio išlaikymas priteistas (skaičiuojant, kiek būtų sumokėta iki vaiko pilnametystės) ir kokia išlaikymo suma atsakovo būtų sumokėta iki vaiko pilnametystės pagal jo siūlomą išlaikymo priteisimo tvarką, atsižvelgiant į vaiko amžių).

Įvertinant, kad su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovas sutiko, į reikalavimų dėl išlaikymo dydžio bei bendravimo tvarkos nustatymo tenkinimo apimtį, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šaliai viena iš kitos priteistina po 50 proc. patirtų atstovavimo išlaidų. Ieškovei iš atsakovo priteistina 1 383,19 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovui iš ieškovės 450 Eur atstovavimo išlaidų. Įskaičius šalims vienas iš kitos priteisimas žyminio mokesčio, atstovavimo išlaidų sumas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 008,19 Eur bylinėjimosi (1 383,19 +75-450) išlaidų.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 70 Eur žyminio mokesčio išlaidų ((260x12x0,03)x0,75) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 7 dalis).

Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 18,24 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įvertinus, kad didžioji dalis šių išlaidų susidarė, siekiant įteikti procesinius dokumentus atsakovui, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 18,24 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 88,24 Eur, mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą – 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su tėvu J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. J. B. trečiadieniais pasiima vaiką iš darželio / mokyklos į savo gyvenamąją vietą su nakvyne, kitą rytą vaiką nuveda į darželį / mokyklą. Jei trečiadienos yra ne darbo diena, vaikas tarp 10.00 val. ir 10.30 val. paimamas iš jo gyvenamosios vietos ir kitą dieną nuvedamas į darželį / mokyklą, jei po trečiadienio einanti diena yra darbo diena, arba į vaiko gyvenamąją vietą tarp 19.00 val. ir 19.30 val. vakaro, jei po trečiadienio einantis ketvirtadienis yra poilsio diena. Jei vaikas sveikas, nesikreipiama į gydymo įstaigą, vaikas privalo būti nuvedamas darželį / mokyklą, kad būtų palaikomas nuoseklus ugdymo procesas.

2. Metų porinėmis savaitėmis tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą su nakvyne šeštadienį tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ryto bei vaiką gražina po jo einantį sekmadienį tarp 19.00 val. ir 19.30 val.

3. M. B. bendravimo su tėvu laikotarpiu J. B. privalo užtikrinti sūnaus dalyvavimą lankomoje užklasinėje veikloje.

4. Tėvas bendrauja su sūnumi per Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ir grąžina atgal į gyvenamąją vietą tą pačią dieną tarp 19.00 val. ir 19.30 val. (jei Tėvo diena sutampa su poriniu savaitgaliu, bendraujama pagal tvarkos 2 punktą). Per Motinos dieną su sūnumi bendrauja mama I. F.. Jei Motinos diena pasitaiko porinę metų savaitę, atsakovas vaiką grąžina ieškovei Motinos dieną tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ryto.

5. Iki vaikui sukaks 7 (septyneri) metai atsakovas su sūnumi poriniais metais bendrauja per Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiimdamas Kūčių dieną tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ir grąžindamas tarp 19.00 val. ir 19.30 val., pirmąją Šv. Kalėdų dieną vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ir į jo gyvenamąją vietą grąžina tarp 19.00 val. ir 19.30 val.

6. Iki vaikui sukaks 7 (septyneri) metai neporiniais metais atsakovas su sūnumi bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ryto ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tarp 19.00 val. ir 19.30 val. vakaro.

7. Kai vaikui sueis 7 (septyneri) metai atsakovas su sūnumi poriniais metais bendrauja per Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos Kūčių dieną tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną tarp 19.00 val. ir 19.30 val. vakaro.

8. Iki vaikui sukaks 7 (septyneri) metai neporiniais metais tėvas vaiką pasiima gruodžio 31 d. tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ir grąžina tą pačią dieną tarp 19.00 val. ir 19.30 val., po šios dienos einančią sausio 1 – ąją atsakovas vaiką pasiima tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tarp 19.00 val. ir 19.30 val. vakaro.

9. Iki vaikui sukaks septyneri metai tėvas bendrauja su sūnumi per savo gimtadienį (vasario 15 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos tarp 10.00 val. ir 10.30 val. (jei tai ne darbo diens) ar po ugdymo įstaigos (jei gimtadienis yra darbo dieną) ir grąžina vaiką atgal į gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakarą tarp 19.00 val. ir 19.30 val.

10. Iki vaikui sukaks 7 (septyneri) metai tėvas su sūnumi bendrauja po vieną šalių sutartą kiekvieno vasaros mėnesio savaitę tokia tvarka, kad vaikas iš jo gyvenamosios vietos paimamas kiekvieną atostogų dieną tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ir grąžinamas tą pačią dieną tarp 19.00 val. ir 19.30 val. Savaitgalį bendravimas vyksta kaip numatyta tvarkos 2 punkte (vaikas paimamas šeštadienio rytą ir grąžinamas sekmadienio vakarą). Šalims nesutarus, laikoma, kad tėvas su sūnumi nurodyta tvarka bendrauja pirmąsias pirmas pilnas (turinčias septynias kalendorines dienas) porines kiekvieno iš vasaros mėnesių savaites.

11. Kai vaikui sueis 7 (septyneri) metais atsakovas su sūnumi bendrauja neporinių metų (kai atostogų pradžia neporiniais metais) moksleivių žiemos (Kalėdų) atostogų metu, paimdamas vaiką antrąją Kalėdų dieną tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ir grąžindamas vaiką ieškovei paskutinę mokyklinių atsotogų dieną tarp 19.00 val. ir 19.30 val. Poriniais metais laikotarpiu nuo gruodžio 26 d. iki atostogų pabaigos su vaiku bendrauja ieškovė, o 1 p. ir 2 p. numatyta atsakovo bendravimo tvarka su vaiku tuo metu nevyksta.

12. Kai vaikui sueis 7 (septyneri) metai atsakovas su vaiku bendrauja neporinių kalendorinių metų moksleivių papildomų žiemos atostogų (vasario mėnesio) metu, paimdamas vaiką pirmąją mokyklinių atostogų dieną tarp 10.00 val. ir 10.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas sekmadienį tarp 19.00 val. ir 19.30 val. Poriniais kalendoriniais metais vaikas šias atostogas (nuo pirmosios mokyklinių atostogų dienos iki sekmadienio) praleidžia su ieškove, o tuo metu 1 p. ir 2 p. numatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nevyksta.

13. Atsakovas su vaiku bendrauja porinių kalendorinių metų moksleivių pavasario atostogų metu, paimdamas vaiką pirmąją mokyklinių atostogų dieną tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį tarp 19.00 val. ir 19.30 val. Neporiniais kalendoriniais metais vaikas šį laikotarpį (nuo pirmosios mokyklinių atostogų dienos iki sekmadienio) praleidžia su ieškove, o tuo metu 1 p. ir 2 p. numatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nevyksta.

14. Atsakovas su vaiku bendrauja neporinių kalendorinių metų moksleivių rudens atostogų metu, paimdamas vaiką pirmąją mokyklinių atostogų dieną tarp 10.00 val. ir 10.30 val. iš jo gyvenamosios ir grąžindamas vaiką sekmadienį tarp 19.00 val. ir 19.30 val. vakaro. Poriniais kalendoriniais metais šį laikotarpį (nuo pirmosios mokyklinių atostogų dienos iki sekmadienio) vaikas praleidžia su ieškove , o tuo metu 1 p. ir 2 p. numatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nevyksta

15. Vaikui pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, tėvas su sūnumi praleidžia pusę mokyklinių vasaros atostogų laiko. Vasaros atostogų laikas siejamas su vaiko lankomoje ugdymo įstaigoje atitinkamo amžiaus (klasės) vaikams nustatytu vasaros atostogų laikotarpiu. Tuo atveju, jei tėvai nesusitaria (nėra raštu sudaryto susitarimo, susitarimą patvirtinančio susitarimo el. laiškais ar SMS žinutėmis), laikoma, kad neporiniais metais tėvas su vaiku bendrauja pirmąją pusę birželio mėnesio mokyklinių vasaros atostogų dienų (jei birželio mėnesio atostogų dienų skaičius – nelyginis, poriniais metais diena daugiau dienų tenka motinai, neporiniais – tėvui, įvertinant, kad poriniais metais tėvui tenka diena atostogų daugiau rugpjūčio mėnesį), liepos 1-15 d., rugpjūčio 1-15 d., poriniais metais tėvas su vaiku bendrauja antrąją pusę birželio mėnesio mokyklinių vasaros atostogų dienų, liepos 15-30 d., rugpjūčio 15-31 d., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val., grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val.;

16. Atsakovas su vaiku praleidžias kas antrą vaiko gimimo dieną (rugpjūčio 13 d.), pasiimdamas vaiką tarp 10.00 val. ir 10.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną tarp 19.00 val. ir 19.30 val. Tuo atveju, jei tėvai nesusitaria (nėra raštu sudaryto susitarimo, susitarimą patvirtinančio susitarimo el. laiškais ar SMS žinutėmis), laikoma, kad tėvas su vaiku per vaiko gimtadienį bendrauja neporiniais metais, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ryto ir grąžindamas tarp 19.00 val. ir 19.30 val. vakaro (jei gimtadienis nesutampa su laikotarpiu, kai atsakovas atostogauja su sūnumi).

17. Tėvams susitarus (esant susitarimą patvirtinančioms SMS žinutėms, el. laiškams ar pan.) vaikas gali būti paimamas / grąžinamas iš / į kitą vietą nei nurodoma bendravimo tvarkoje ir / ar kitu laiku.

18. Tuo atveju, jei tėvas J. B. negalės bendrauti su nepilnamečiu vaiku dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė ar pan.), apie tokias aplinkybės privalo įspėti ieškovę nedelsiant, tik tokioms aplinkybėms paaiškėjus.

19. Ieškovė privalo užtikrinti, kad bendravimo tvarkoje nustatytu laiku vaikas būtų sprendime nurodomoje vietoje arba, pasikeitus aplinkybėms (vaiko liga, neišleidimas į ugdymo įstaigą ir pan.), apie tai nedelsiant informuoti atsakovą.

20. Abu tėvai vienas kitą informuoja apie vaiko sveikatos būklę, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus (atostogas užsienyje, lankoma užklasinė veikla, jos laikas ir pan.).

21. Ieškovė I. F. iki vaikui sukaks 7 (septyneri) metai privalo sudaryti galimybę tėvui su sūnumi ryšio priemonėmis bendrauti bent vieną kartą per savaitę.

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą vaikui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 260,00 EUR (du šimtus šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 1 240 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Paskirti ieškovę I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio M. B. išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės.

Priteisti ieškovei I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 008,19 (vieną tūkstantį aštuonis eurus ir 19 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 88,24 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 24 ct) žyminio mokesčio bei su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. ir 2021 m. sausio 7 d. nutartimis byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.