Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui J. Š. (J. Š.) dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo 10800 Eur išlaikymo įsiskolinimą dukrai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad šalys turi nepilnametį vaiką – A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikas nuo pat gimimo gyvena tik su ieškove. Ieškovė dalyvauja vaiko auklėjime, jį išlaiko, rūpinasi jo sveikata. Atsakovas vaiko nematė daugiau nei du metus, vaiko poreikiais nesidomi. Atsakovas yra sveikas, darbingas, gauna pajamas, tačiau išlaikymo vaikui neteikia. Atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą svarbiausiems vaiko poreikiams tenkinti. Pripažintinas būtinimu minimalios mėnesio algos išlaikymas. Apytikslė būtinųjų išlaidų vaikui suma sudaro apie 610 Eur per mėnesį. Atsakovas lėšų vaiko išlaikymui nėra skyręs, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos – nuo 2018-11-01 iki 2021-11-01. Susidaręs įsiskolinimas už 36 mėn. sudaro 10800 Eur (300 Eur x 36 mėn.).

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai, siunčiami ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, grįžo neįteikti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba (b. l. 97). Paskelbus jo paiešką nustatyta, kad atsakovas gyvena Prancūzijoje, tačiau yra trumpam grįžęs į Lietuvą, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, jam įteikta nutarties dėl jo paieškos kopija (b. l. 101-104) - atsakovas apie teismo procesą informuotas. Susisiekus telefonu, atsakovas nurodė, kad gyventi į Prancūziją negrįš, prašė siųsti procesinius dokumentus jo nurodytu elektroninio pašto adresu. Išsiuntus procesinius dokumentus šiuo adresu, jis dokumentų gavimo nepatvirtino, todėl procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis).

4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalys nebuvo įtrauktos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar socialinių įgūdžių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Nėra gauta prašymų, pareiškimų ar pranešimų dėl Adrianos teisių ir teisėtų interesų pažeidimų. Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena trijų kambarių bute, butas nuosavybės teise priklauso kartu gyvenančiai ieškovės motinai. A. pasakojo, kad su tėčiu ji nebendrauja, paskutinį kartą su juo matėsi prieš 2-3 metus. Tarnybos vertinimu, yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti išlaikymą vaikui. 300 Eur per mėnesį išlaikymas galėtų būti pakankamas kasdieniams A. poreikiams tenkinti. Nustačius, kad iki kreipimosi į teismą atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė vaiko išlaikymui priteisti po 250-300 Eur per mėnesį. Papildomai paaiškino, kad kartu su ieškovu negyvena mažiausiai 5 metus, jis gyvena užsienyje. Prieš 4-5 metus buvo nupirkęs bilietus į Prancūziją, tada paskutinį kartą ir matė vaiką. Ieškovės pajamos - 850 Eur per mėnesį. Taip pat gauna 80 Eur per mėnesį valstybės išmokas vaikui. Su dukra gyvena pas ieškovės motiną, padeda mokėti už butui teikiamas komunalines paslaugas - už save ir dukrą duoda po 100 Eur per mėnesį. Turi 2500 Eur vertės automobilį. Jį reikia išlaikyti, 150-200 Eur per mėnesį kainuoja kuras. Dukrą vežioja į būrelius, kartais į mokyklą. Dukrai sunkiai sekasi lietuvių kalba, nes yra rusakalbė, todėl 1 k. per sav. ji lanko papildomus lietuvių kalbos užsiėmimus, kurie kainuoja 18 Eur už 1 pamoką. Mergaitė taip pat lanko kikboksą už 150 Eur per mėnesį. Vaikas nuo praeitų metų nešioja akinius, kuriuos kasmet reikia keisti. Akiniai kainuoja 100 Eur. Tiek pat lėšų reikia skirti stovykloms, po 60-100 Eur - kelionėms, 20-30 Eur - ekskursijoms. Atostogos Turkijoje kainuoja 500 Eur. Kelis kartus per vasarą važiuoja į Palangą, išlaidos siekia nuo 200 iki 400 Eur. Atsakovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Tačiau nuo įsiskolinimo laikotarpio pradžios išlaikymo vaikui neteikia, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas bent jau už metus. Ieškovė gali padaryti pusės sumos nuolaidą.

6. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimas jam įteiktas tinkamai – viešo paskelbimo būdu (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas buvo informuotas apie teismo procesą, turėjo pareigą domėtis bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.).

7. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 10). Kitų nepilnamečių vaikų atsakovas neturi (b. l. 11), ieškovė taip pat nenurodė turinti kitų išlaikytinių. Nepilnametė A. M. gyvena su ieškove (b. l. 91).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.

10. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

11. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017). Vertindamas prašomas priteisti sumas vaiko išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti reikalingos sumos. Orientaciniu dydžiu priteisiant išlaikymą nurodoma minimalioji mėnesinė alga, atskaičius mokesčius (šiuo metu ji sudaro 550 Eur per mėnesį), tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

12. Su ieškiniu ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad dukters poreikių patenkinimui kas mėnesį būtina skirti apie 610 EUR: maistui – 150 Eur, aprangai – 60 Eur, sveikatos priežiūrai – 70 Eur, higienos priemonėms – 50 Eur, mokyklos reikmenims – 40 Eur, lavinimo priemonėms - 60 Eur, komunaliniams mokesčiams – 60 Eur, automobilio remontui, kurui – 30 Eur, būreliams – 30 Eur, laisvalaikiui – 60 Eur (b. 1. 7).

13. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti poreikiai vaiko maistui, aprangai, yra realūs ir protingo dydžio. Tačiau neaišku kodėl sveikatos priežiūrai reikia skirti net 70 Eur per mėnesį, higienos poreikių tenkinimui reikalinga 50 Eur per mėnesį suma, net 100 Eur per mėnesį reikalinga skirti mokyklos reikmenims ir lavinimo priemonėms.

14. Ieškovė poreikių lentelėje detalizavo, kad sveikatos priežiūra apima odontologo paslaugas, tyrimus ir pan., tačiau nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie vaiko odontologines problemas, kuriomis negalima būtų pasirūpinti valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigoje, nemokamai, taip pat nepaaiškino kokie mokami tyrimai turi būti atliekami vaikui. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaikas nešioja akinius, kurie kainuoja apie 100 Eur ir keičiami kartą per metus. Tačiau atitinkamų aplinkybių įrodymų teismui nepateikė. Teismas daro išvada, kad, nesant pateiktų duomenų apie specialiuosius vaiko sveikatos poreikius, nėra galimybės daryti išvadą, kad jiems skirtinos didesnės nei įprastinės išlaidos, susijusios su sezoninių ligų profilaktika ir gydymu.

15. Detalizuodama vaiko higienos poreikius, ieškovė poreikių lentelėje nurodė, kad vaikui reikalingi šampūnai, dušo želė, servetėlės, kosmetika, kvepalai, dezodorantai ir kt. Suprantama, kad vaikui reikalingos išlaidos, būtinos pasirūpinti kasdiene kiekvieno žmogaus higiena, tačiau neaišku kodėl prie 12 metų vaiko būtinųjų poreikių priskirta kosmetika, kvepalai. Nenustačius ypatingų priežasčių, dėl kurių šalių dukters higienos poreikiams skirtinos didesnės sumos nei būtinos, ieškovės nurodyta išlaidų suma sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio mažintina.

16. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad po 20-30 Eur kainuoja mokyklinės ekskursijos, 100 Eur kainavo 10 d. mokyklos stovykla, vykstama į keliones (60-100 Eur). Visuotinai žinoma, kad didelių išlaidų reikalauja vaiko paruošimas mokslo metams, be to, kanceliarines prekes reikia nuolat pirkti papildomai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad mokyklos reikmėms, vaiko lavinimui skirtina apie 60 Eur per mėnesį suma. Nors ieškovė taip pat paaiškino, kad dukrai samdomas lietuvių kalbos korepetitorius, kuriam mokama po 18 Eur už pamoką, tokių įrodymų (nei paties lietuvių kalbos papildomo mokymo poreikio, nei tokių išlaidų dydžio) nepateikė.

17. Pažymėtina ir tai, kad, poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad vaiko komunalinių paslaugų dalis sudaro 60 Eur per mėnesį, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad prie buto išlaikymo prisideda iš viso 100 Eur per mėnesį suma, kurią moka už save ir dukrą, kas reiškia, kad dukters komunalinių paslaugų mokesčių dalis sudaro 50 Eur per mėnesį. Bylos duomenimis, ieškovė gyvena jos motinai priklausančiame bute, mergaitė su ieškove dalinasi vienu kambariu (b. l. 91), todėl 50 Eur suma už komunalinius mokesčius atrodo reali ir protingo dydžio.

18. Be to, poreikių lentelėje ieškovė nurodo, kad 30 Eur per mėnesį suma skirtina automobilio remontui ir kurui. Nors automobilio remontas nepatenka į vaiko poreikių apimtį, nes automobilio savininkė yra ieškovė, prie vaiko poreikių, atsižvelgiant į visuotinai žinomas kuro kainas, priskirtinos 30 Eur per mėnesį išlaidos kurui, kadangi ieškovė paaiškino vežiojanti vaiką į būrelius, per mėnesį iš viso patirianti apie 150-200 Eur išlaidų kurui.

19. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kuria remiantis, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

20. Ieškovė poreikių lentelėje nurodė, kad 30 Eur per mėnesį reikia skirti vaiko papildomo ugdymo veikloms (būreliams). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad vaikas lanko kikboksą, šio užsiėmimo kaina – 150 Eur per mėnesį, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė.

21. Poreikių lentelėje taip pat nurodomi ir vaiko laisvalaikio poreikiai, kuriems skirtina 60 Eur per mėnesį suma. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių (12 m.), tokio dydžio suma yra reali ir protinga, o atsakovas prie šių išlaidų privalo prisidėti, atsižvelgiant į tai, kad pats su vaiku laisvalaikio neleidžia (remiantis ieškovės paaiškinimais nustatytos aplinkybės).

22. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, kad su vaiku vyksta atostogauti tiek Lietuvoje, tiek į užsienį, patiria susijusias išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad dvi kelionės Lietuvoje kainuoja vidutiniškai po 300 Eur, atostogos užsienyje – 500 Eur. Iš viso išlaidos atostogoms sudarytų apie 1100 Eur. Tokiu būdu kiekvieną mėnesį vaiko atostogų poreikiams reikėtų atidėti apie 90 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pats su vaiku neatostogauja, jis privalo prisidėti prie tokio pobūdžio išlaidų.

23. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga apie 570 Eur per mėnesį suma.

24. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Vis dėl to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

25. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis negalėtų savarankiškai, be valstybės pagalbos tinkamai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Darytina išvada, kad valstybės mokama vaiko išmoka nagrinėjamu atveju neatimtina ir skirtina vaiko papildomiems poreikiams tenkinti.

26. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, investicijas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016).

27. Visgi kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

28. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovės vardu registruota ¼ dalis 49 525 Eur vertės buto (duomenys neskelbtini). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė (b. l. 72). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jos vertė – apie 2500 Eur. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis (CPK 179 str. 3 d.), ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinės mėnesio pajamos sudaro apie 1 500 Eur neatskaičius mokesčių. Duomenų apie tai, kad ieškovė turi prievolių kreditoriams, byloje nėra.

29. Remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo vardu registruotas 4480 Eur vertės žemės sklypas ir 6870 Eur vertės sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), 1/64 dalis 212 000 Eur vertės negyvenamosios patalpos ir 15300 Eur vertės butas (duomenys neskelbtini). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (b. l. 97), atsakovas Lietuvoje nedirba. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra.

30. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, savo turtinės padėties (gaunamų pajamų) neatskleidė. Nustačius, kad atsakovui priklauso beveik 30 000 Eur vertės nekilnojamasis turtas, jam neatskleidus savo turtinės padėties, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji yra prastesnė nei ieškovės ir kad jis prie vaiko išlaikymo turi prisidėti mažesne dalimi. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą). Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, dėl kurių būtų apribotas jo darbingumas ir dėl kurių jis negalėtų dirbti bei teikti vaikui tinkamo dydžio išlaikymo ne tik minimaliems, bet ir papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Bylos duomenimis, atsakovas gyvena Prancūzijoje (b. l. 101), aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje, todėl turi galimybes gauti didesnes pajamas. Nors byloje yra duomenų apie tai, kad Lietuvoje atsakovas turi daug įsiskolinimų kreditoriams (b. l. 17-71), ši aplinkybė, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi ir nemažos vertės nekilnojamojo turto, savaime neatleidžia jo nuo pareigos tinkamai išlaikyti vaiką.

31. Be to, svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Ieškovė, gyvendama su vaiku, turi skirti jam daugiau laiko, todėl turi mažesnes galimybes gauti didesnes pajamas.

32. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, yra pagrįsta.

33. Nustačius, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga apie 570 Eur per mėnesį suma, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, iš atsakovo priteisiamas 285 Eur išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021-12-01) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą mokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos (tokiam išlaikymo mokėjimo terminui atsakovas neprieštaravo).

34. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

35. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

36. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios pilna apimtimi, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo

37. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 10800 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už tris metus nuo 2018-11-01 iki 2021-11-01. Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė skaičiuoja vertindama, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma yra 300 Eur per mėnesį, o išlaikymo įsiskolinimas susidarė už 36 mėnesius.

38. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

39. Nagrinėjamu atveju ieškinys teismui pateiktas ne 2021-11-01, o 2021-12-01, todėl išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas už 36 mėn. nuo 2018-12-01 iki 2021-12-01.

40. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog teisė reikalauti išlaikymo atsiranda kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

41. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu negyvena apie 5 m. Šalių nepilnametė dukra išvadą teikiančios institucijos specialistėms nurodė, kad paskutinį kartą su tėčiu matėsi maždaug prieš 2-3 metus (b. l. 93). Tai iš esmės patvirtina, kad ieškovės nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu šalys kartu negyveno, vaikas gyveno su ieškove. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, kitokių aplinkybių nenurodė, įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu teikė išlaikymą vaikui, nepateikė.

42. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

43. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą skaičiuodama jį po 300 Eur per mėnesį, kaip ir prašomą priteisti išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Teismas nustatė, kad atsakovas vaiko išlaikymui turėtų teikti po 285 Eur per mėnesį. Duomenų, kad vaiko poreikiai ar šalių turtinė padėtis tuo metu iš esmės skyrėsi nuo dabartinių, byloje nėra.

44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas po 285 Eur per mėnesį, o ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 10 260 Eur (285 Eur x 36 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

46. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl iš atsakovo priteistinas valstybei mokėtinas žyminis mokestis. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistinas 102,60 Eur (285 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 307,80 Eur (10260 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 410,40 Eur žyminis mokestis.

47. Byloje susidarė 31,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Tenkinus 95 procentus ieškinio reikalavimų, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 29,79 Eur šių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės priteistina suma neviršija 5 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteisiamos.

48. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 440,19 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. Š. (J. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 285 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) per mėnesį, mokamą iki kiekvieno mėnesio 25 dienos nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. gruodžio 1 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo J. Š. (J. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), 10 260 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus šašiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio vaiko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – ieškovė L. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo J. Š. (J. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), 440,19 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų devyniolika euro centų) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.