- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- e2-1832-661/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29580-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- „Swedbank“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei „Swedbank“, AB, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų I. R. ir Vilniaus m. 2-ojo notaro biuro notarė D. L.-B., dėl kredito sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir notaro vykdomojo įrašą dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas V. R. patikslintu ieškiniu (2022 m. rugsėjo 19 d.) prašo:
1.1. Pripažinti negaliojančiu kredito sutarties Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA (2011-11-30 redakcija) 5.1 punkto dalį, kurioje nustatyta, kad „Palūkanos skaičiuojamos iki viso Kredito grąžinimo Bankui dienos“ arba (alternatyviai) sumažinti pagal kredito sutartį Nr. 07- 055634-FA/07-055639-FA (2011-11-30 redakcija) bei Vilniaus m. 2-ojo notaro biuro notarės D. L.-B. 2014-01-08 vykdomąjį įrašą Nr. 2-63 iš ieškovo V. R. atsakovo „Swedbank“, AB naudai išieškomą sumą, panaikinant (t. y. sumažinant iki 0 Eur) visas (įskaitant, bet neapsiribojant, priskaičiuotas 2019-11-28 dienai - 76 015,56 Eur dydžio) išieškomas sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2013-12-03 iki visiško skolos (kredito) išieškojimo dienos, kurių dydis ir apskaičiavimo tvarka nurodyta kredito sutartyje Nr. 07- 055634-FA/07-055639-FA (2011-11-30 redakcija).
1.2. Panaikinti Vilniaus m. 2-ojo notaro biuro notarės D. L.-B. 2014-01-08 vykdomojo įrašo Nr. 2-63 dalį, kuria iš ieškovo V. R. nuspręsta išieškoti sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2013-12-03 iki visiško prievolės įvykdymo dienos, kurių dydis ir apskaičiavimo tvarka nurodyta kredito sutartyje Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA (2011-11-30 redakcija).
1.3. Taikyti ieškinio senatį ir sumažinti pagal kredito sutartį Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA (2011-11-30 redakcija) bei Vilniaus m. 2-ojo notaro biuro notarės D. L.-B. 2014-01-08 vykdomąjį įrašą Nr. 2-63 iš ieškovo V. R. atsakovo „Swedbank“, AB išieškomą sumą, sumažinant išieškomas 5 procentų dydžio metines įstatymines palūkanas nuo visos skolininko įsiskolinimo sumos (736 194,91 Eur) nuo 2013-12-03 iki visiško prievolės įvykdymo dienos iki 184 050,00 Eur.
2. Ieškovas ieškinį grindė šiais argumentais:
2.1. Vykdomuoju įrašu notarė nurodė išieškoti iš ieškovo, be kita ko, sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2013-12-03 iki visiško prievolės įvykdymo dienos, kurių dydis ir apskaičiavimo tvarka nurodyta Kredito sutartyje. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje buvo patvirtintas būtent toks CK 6.870 str. 1 d. aiškinimas, t. y. kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-27 nutartis c. b. Nr. e3K-7-75-823/2020).
2.2. Pagal CK 6.221 str. 1 d., sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 str. 2 d.). Akivaizdu, kad CK 6.221 str., numatantis sutarties nutraukimo teisines pasekmes, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad po sutarties nutraukimo nuostolių patyrusi šalis jų atlyginimo gali reikalauti tik netesybų ar nuostolių atlyginimo forma. Pažymėtina, kad tokios redakcijos CK 6.221 str. galiojo ir Kredito sutarties sudarymo, ir Vykdomojo įrašo išdavimo metu, o naujausia kasacinio teismo praktika tik patvirtino tokį šios teisės normos aiškinimą.
2.3. Atsakovas be jokio teisinio pagrindo iki pat šios dienos skaičiuoja Ieškovui sutartines (mokėjimo (pelno)) palūkanas pagal Kredito sutartį, kuri pasibaigė dar 2013 metais. Tokie Atsakovo veiksmai yra neteisėti, kadangi tokios galimybės teisinis reglamentavimas nenumato, aktuali kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tai yra Ieškovo teisių pažeidimas, todėl Ieškovas yra priverstas ginti savo teises ginčijant Atsakovo (kreditoriaus) veiksmų teisėtumą ir reikalaujant sumažinti pagal Kredito sutartį išieškomą sumą, panaikinant išieškomas sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2013-12-03 iki visiško skolos (kredito) išieškojimo dienos, taip pat panaikinti vykdomąjį įrašą šioje dalyje.
2.4. Nagrinėjamu atveju Kredito sutartį sudariusios šalys – ieškovas ir atsakovas yra akivaizdžiai nelygiavertėje finansiniu požiūriu padėtyje. Ieškovui suteikto kredito paskirtis – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui/rekonstrukcijai, t. y. Kredito sutartis buvo sudaryta ieškovo vartojimo tikslais. Ieškovas, skolindamasis pinigines lėšas iš atsakovo (kredito įstaigos) suprato, kad kreditas yra teikiamas atlygintinai, t. y. mokant už jį sutartas palūkanas, tačiau negalėjo tikėtis, kad šias palūkanas jis bus priverstas mokėti ir tuomet, kai atsakovas nutrauks Kredito sutartį. Palikus galioti ginčijamą Kredito sutarties sąlygą, būtų sudarytos visos sąlygos kredito įstaigai (atsakovui) nesąžiningai praturtėti, t. y. pagal imperatyvias taisykles, įtvirtintas CK 6.870 str. 1 d., 6.221 str. 1 d., atsakovui po Kredito sutarties nutraukimo nepriklausytų Kredito sutartyje nustatytos pelno palūkanos, tačiau tokią galimybę atsakovas gauna vienašališkai nustatydamas tokias sąlygas savo parengtoje Kredito sutartyje.
2.5. Kredito sutarties 5.1 punkto dalis, kuria nustatyta, kad „Palūkanos skaičiuojamos iki viso Kredito grąžinimo Bankui dienos“ pripažintina prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. CK 6.870 str. 1 d., 6.221 str. 1 d. arba atsakovo neteisėtai apskaičiuotos sutartinės palūkanos pagal Kredito sutartį už laikotarpį nuo 2013-12-03 iki šio ieškinio pareiškimo dienos turi būti sumažintos iki 0 Eur, o Vykdomojo įrašo dalis, kuria iš ieškovo nuspręsta išieškoti sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2013-12-03 iki visiško prievolės įvykdymo dienos, turi būti panaikinta.
2.6. Dėl įstatyminių (kompensuojamųjų) palūkanų ieškovas nurodė, kad Atsakovo pateikta Ieškovo skolos detalizacija patvirtina, kad Atsakovas neteisėtai skaičiuoja Ieškovui įstatymines (kompensuojamąsias) palūkanas už 2 187 dienas, t. y. 6,075 metų (kaip ir Atsakovas, skaičiuojant, kad metai turi 360 dienų) ((i) 87 633,09 / 40,07 = 2187 dienos; 2 187 / 360 = 6,075 metų; (ii) 135 987,66 / 62,18 = 2 187 dienos; 2 187 / 360 = 6,075). Tiek netesyboms, tiek palūkanoms taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-200/2013). CK 1.125 str. 9 d. numatyta, kad reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, šiomis nuostatomis reikėtų vadovautis taikant ieškinio senatį mokėjimo (pelno) ir kompensuojamosioms palūkanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-200/2013). Atsakovas įstatymines (kompensuojamąsias) palūkanas skaičiuoja už ilgesnį nei 5 metai laikotarpį, tokiu būdu pažeisdamas CK 1.125 str. 9 d. nuostatą bei teismų praktiką.
Atsiliepimas
3. Atsakovė „Swedbank“, AB (toliau atsakovė/ „Swedbank“) pateikė atsiliepimą į ieškinį su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė šiuos argumentus:
3.1. Ieškovas praleido senatį ieškiniui pareikšti. Ieškovas savo teisių pažeidimą ir ieškinio senaties terminą ginčui dėl Kredito sutarties bendrosios dalies 5.1 punkto sieja su 2011-11-30 pasirašytu Susitarimu Nr. 07-055634-FA/07- 055639-FA/11-035357-FA-4 dėl Kredito sutarties pakeitimo kuriuo buvo pakeistos Kredito sutarties sąlygos ir Ieškovui papildomai buvo suteikta 90 000 eurų kredito suma. Šiuo susitarimu ieškovas tik eilinį kartą patvirtino savo valią, išreikštą pasirašant Kredito sutartį, kurioje ir buvo susitarta dėl tokios Kredito sutarties 5.1 punkto redakcijos, kuri šiuo metu ginčijama. Taigi, apie savo teisių pažeidimą, t. y. tariamą Kredito sutarties 5.1 punkto prieštaravimą CK 6.870 straipsnio 1 daliai ir 6.221 straipsnio 1 daliai, Ieškovas galėjo sužinoti ir sužinojo dar derybų dėl Kredito sutarties sąlygų pasirašymo metu, bet ne vėliau kaip pasirašant Kredito sutartį, t. y. 2007-06-05. Tiek Ieškovo pradinio, tiek Ieškovo patikslinto, tiek Ieškovo antrojo patikslinto ieškinių pateikimo metu terminas, ginčyti Kredito sutarties 5.1 punktą, jau buvo pasibaigęs. Jis pasibaigė ne vėliau kaip 2017-06-05. Minėta išvada darytina ne tik todėl, kad Ieškovas savo teisių pažeidimą kildina ne iš kokių nors įvykių ar juridinių faktų, o iš Kredito sutarties 5.1 punkto tariamo prieštaravimo imperatyvioms (su kuo „Swedbank“ kategoriškai nesutinka) teisės normoms, bet ir todėl, kad Ieškovas, kaip patyręs bylininkas bylose susijusiose su kreditavimo teisiniais santykiais, laikytinas šios srities profesionalu.
3.2. Ieškovas patvirtino 2007-06-05 Kredito sutarties Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA 5.1 punkto sąlygas, todėl Ieškovas neteko teisės jas ginčyti.
3.3. Teismai jau yra išsprendę ginčus susijusius 2007-06-05 Kredito sutarties Nr. 07- 055634-FA/07-055639-FA 5.1 punkto teisine galia ir priteisę palūkanas pagal 2007-06-05 Kredito sutarties Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA 5.1 punktą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. R. skundą dėl notarės D. L. – B. veiksmų išduodant 2014-01-08 vykdomąjį įrašą Nr. 2-63, atlikto dėl skolos išieškojimo pagal Kredito sutartį, pripažinimo neteisėtais ir vykdomojo įrašo Nr. 2-63 panaikinimo, 2014-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14404- 430/2014 V. R. skundą atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2014-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1811-275/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-14404-430/2014 paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3.4. Ieškovo nurodoma Kasacinio teismo praktika neturi grįžtamosios galios. Tiek pasirašant 2007-06-05 Kredito sutartį Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA, tiek išduodant 2014-01-08 Vykdomąjį įrašą Nr. 2-63 ir dar daugiau kaip 6 metus Lietuvoje buvo taikoma Kasacinio teismo praktika, suformuota dar Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006, remiantis kuria nutraukus kredito sutartį kredito davėjams iš kredito gavėjų buvo priteisiamos ne tik kompensavimo funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo kreipimosi į teismą dienos, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ir mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nepertraukiamai iki visiško kredito gražinimo dienos. Remiantis tokia Kasacinio teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika ilgiau kaip 20 metų buvo sprendžiamos bylos, kuriose būdavo kreditavimo elementas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
4. Byloje rašytiniais įrodymais bei duomenimis iš LITEKO sistemos (CPK 179 str.) nustatyta, kad šalys – „Swedbank“ ir Ieškovas 2007-06-05 sudarė Kredito sutartį Nr. 07-055634-FA/07- 055639-FA (su visais pakeitimais ir papildymais) (toliau – vadinama Kredito sutartis), remiantis kuria Ieškovui iš viso buvo suteiktas 815 079 eurų kreditas. Kredito sutarties 5.1 punktu „Swedbank“ ir Ieškovas susitarė, kad palūkanos bus skaičiuojamos nuo Ieškovo paimtos ir negražintos kredito sumos laikant, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje – kalendorinis dienų skaičius ir kad palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito gražinimo „Swedbank“ dienos.
5. Ieškovo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas I. R. laidavimu pagal 2007-06-05 Laidavimo sutartį Nr. 07-055634-LA1/07-055639-LA1 (su visais pakeitimais ir papildymais).
6. Ieškovo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymas taip pat buvo užtikrintas Ieškovui ir I. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) įkeitimu (hipotekos lakšto identifikacinis kodas 01120070016138).
7. „Swedbank“ ir Ieškovas 2007-12-14 pasirašė Susitarimą Nr. 07-055634-FA/07-055639- FA-1 dėl Kredito sutarties pakeitimo kuriuo buvo pakeistos Kredito sutarties sąlygos. Swedbank“ ir Ieškovas 2010-06-03 pasirašė Susitarimą Nr. 07-055634-FA/07-055639- FA-2 dėl Kredito sutarties pakeitimo kuriuo buvo pakeistos Kredito sutarties sąlygos. Šiame susitarime „Swedbank“ ir Ieškovas pakartotinai patvirtino Kredito sutarties 5.1 punkto sąlygą, kad palūkanos bus skaičiuojamos nuo Ieškovo paimtos ir negražintos kredito sumos laikant, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje – kalendorinis dienų skaičius ir kad palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito gražinimo „Swedbank“ dienos.
8. „Swedbank“ ir Ieškovas 2011-06-03 pasirašė Susitarimą Nr. 07-055634-FA/07-055639- FA-3 dėl Kredito sutarties pakeitimo kuriuo buvo pakeistos Kredito sutarties sąlygos. Šiame susitarime „Swedbank“ ir Ieškovas pakartotinai patvirtino Kredito sutarties 5.1 punkto sąlygą, kad palūkanos bus skaičiuojamos nuo Ieškovo paimtos ir negražintos kredito sumos laikant, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje – kalendorinis dienų skaičius ir kad palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito gražinimo „Swedbank“ dienos.
9. „Swedbank“ ir Ieškovas 2011-11-30 pasirašė Susitarimą Nr. 07-055634-FA/07-055639- FA/11-035357-FA-4 dėl Kredito sutarties pakeitimo kuriuo buvo pakeistos Kredito sutarties sąlygos ir Ieškovui papildomai buvo suteikta 90 000 eurų kredito suma. Šiame susitarime „Swedbank“ ir Ieškovas pakartotinai patvirtino Kredito sutarties 5.1 punkto sąlygą, kad palūkanos bus skaičiuojamos nuo Ieškovo paimtos ir negražintos kredito sumos laikant, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje – kalendorinis dienų skaičius ir kad palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito gražinimo „Swedbank“ dienos.
10. Ieškovui nevykdant Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų Kredito sutartis buvo nutraukta ir „Swedbank“ inicijavo priverstinį Ieškovo ir I. R. skolos išieškojimą tiek iš įkeisto turto vertės, tiek iš neįkeisto turto vertės.
Žemesnės instancijos teismas
11. Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė D. L. – B. 2014-01-08 išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 2-63 dėl skolos iš Ieškovo ir I. R. išieškojimo parduodant „Swedbank“ įkeistą turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Ieškovo skundą dėl notarės D. L. – B. veiksmų išduodant 2014-01-08 vykdomąjį įrašą Nr. 2-63, atlikto dėl skolos išieškojimo pagal Kredito sutartį, pripažinimo neteisėtais ir vykdomojo įrašo Nr. 2-63 panaikinimo, 2014-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14404-430/2014 V. R. skundą atmetė. Kaip matyti iš ieškovo skundo turinio, Ieškovas 2.4 atskirojo skundo argumentu ginčijo ir notarės teisę vykdomuoju įrašu Nr. 2-63 išieškoti sutartines palūkanas ir delspinigius pagal Kredito sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2014-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1811-275/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-14404-430/2014 paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
12. „Swedbank“ 2014-03-07 Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl solidarios Ieškovo ir I. R. 94 289,10 eurų skolos dalies pagal Kredito sutartį priteisimo. Kaip matyti iš ieškinio turinio, „Swedbank“ prašė priteisti dalį skolos (vieno išduoto kredito sumą) pagal Kredito sutartį, taip pat sutartines palūkanas iki visiško kredito gražinimo dienos ir įstatymines palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taigi, „Swedbank“ teismo prašė priteisti sutartines palūkanas skaičiuojamas iki visiško kredito gražinimo dienos pagal šioje byloje ginčijamą Kredito sutarties 5.1 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs „Swedbank“ ieškinį Ieškovui ir I. R. dėl dalies skolos pagal Kredito sutartį priteisimo ir Ieškovo priešieškinį dėl Kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei jos sąlygų pakeitimo, 2015 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2304-392/2015 „Swedbank“ ieškinį patenkino ir iš Ieškovo bei I. R. solidariai priteisė 94 289,10 eurų skolą, mokėjimo funkciją atliekančias kintamas metines palūkanas kurių apskaičiavimas nurodytas Kredito sutartyje, skaičiuojamas nuo 2014- 02-28 iki visiško kredito sumos gražinimo „Swedbank“ dienos, taip pat kompensavimo funkciją atliekančias įstatymines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2014-03-07 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, o Ieškovo priešieškinio netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-05-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-291-516/2016 Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2304-392/2015 paliko nepakeistu.
14. Individualios įmonės „Tik rytoj“, kurios dalyvis yra Ieškovas, kreditoriai 2019-11-28 susirinkime nusprendė IĮ „Tik rytoj“ iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka. Antstolė B. P. 2019-12-30 patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0171/14/01023, užvestą vykdant 2014-01-08 vykdomąjį įrašą Nr. 2-63, ir ją persiuntė IĮ „Tik rytoj“ bankroto administratoriui.
15. IĮ „Tik rytoj“ kreditoriai 2020-08-20 susirinkime patvirtino 1 098 671,95 eurų dydžio „Swedbank“ kreditorinius reikalavimus. Kaip matyti iš IĮ „Tik rytoj“ kreditorių balsavimo biuletenių, kreditorių susirinkime dalyvavo ir „už“ 1 098 671,95 eurų dydžio „Swedbank“ kreditorinius reikalavimus balsavo taip pat ir Ieškovas bei I. R.. „Swedbank“ 1 098 671,95 eurų kreditorinis reikalavimas buvo sudarytas iš negražinto kredito pagal Kredito sutartį, sutartinių palūkanų pagal Kredito sutarties 5.1 punktą, paskaičiuotų iki bankroto bylos iškėlimo dienos, delspinigių ir įstatyminių palūkanų paskaičiuotų iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
16. Atsakovas 2022-08-31 raštu Nr. SR/22-12366 teismui pateikė Ieškovo ir I. R. solidarios skolos paskaičiavimą 2019-11-28, t. y. bankroto bylos IĮ „Tik rytoj“ iškėlimo dienos duomenimis, remiantis kuriuo V. R. ir I. R. solidari skola Atsakovui 2019-11-28 d. duomenimis (tokia pati yra ir šiuo metu, nes IĮ „Tik rytoj“ iškėlus bankroto bylą, palūkanų skaičiavimas buvo sustabdytas) yra 1 031 555,94 (vienas milijonas trisdešimt vienas tūkstantis penki šimtai penkiasdešimt penki tūkstančiai ir 94/100) eurų, iš jų: 720 167,92 eurai negrąžintų kreditų; 12 888,24 eurai nesumokėtos sutartinės palūkanos iki 2013-12-03; 70 915,56 eurų nesumokėtų sutartinių palūkanų nuo 2013-12-03 iki 2019-11-28; 223 620,75 eurų nesumokėtų įstatyminių palūkanų nuo 2013-12-03 iki 2019-11-28; 2 204,49 eurai nesumokėtų delspinigių už kreditą iki 2013-12-03; 934,26 eurai nesumokėtų delspinigių už palūkanas iki 2013-12-03; 824,72 eurai skolos išieškojimo išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teisiniai argumentai
Dėl ieškinio senaties
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
18. . Pažymėtina, kad atsakovės „Swedbank“ pateiktos faktinės aplinkybės, susijusios su „Swedbank“ ir Ieškovo teisminiais ginčais (pvz. civilinėje byloje Nr. 2YT-31984-854/2018, civilinėje byloje Nr. 2YT-33578-845/2018, civilinėje byloje Nr. 2YT-21420-936/2019, 2YT-37791- 862/2020 ir kt.) patvirtina, kad šalys tarpusavyje bylinėjosi ne kartą.
19. Ieškovas savo teisių pažeidimą ir ieškinio senaties terminą ginčui dėl Kredito sutarties bendrosios dalies 5.1 punkto sieja su 2011-11-30 pasirašytu Susitarimu Nr. 07-055634-FA/07- 055639-FA/11-035357-FA-4 dėl Kredito sutarties pakeitimo kuriuo buvo pakeistos Kredito sutarties sąlygos ir Ieškovui papildomai buvo suteikta 90 000 eurų kredito suma. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog šiuo susitarimu ieškovas tik eilinį kartą patvirtino savo valią, išreikštą pasirašant Kredito sutartį, kurioje ir buvo susitarta dėl tokios Kredito sutarties 5.1 punkto redakcijos, kuri šiuo metu ginčijama. Taigi, apie savo teisių pažeidimą, t. y. tariamą Kredito sutarties 5.1 punkto prieštaravimą CK 6.870 straipsnio 1 daliai ir 6.221 straipsnio 1 daliai, Ieškovas galėjo sužinoti ir sužinojo dar derybų dėl Kredito sutarties sąlygų pasirašymo metu, bet ne vėliau kaip pasirašant Kredito sutartį, t. y. 2007-06-05. Kredito sutartyje specialiojoje dalyje Ieškovas patvirtino, kad gavo vieną Kredito sutarties egzempliorių, su Kredito sutarties sąlygomis susipažino ir jas suprato. Kaip matyti 2007-06-05 Laidavimo sutarties Nr. 07-055634-LA1/07-055639-LA1, I. R. patvirtino, kad jai žinomos visos Kredito sutarties sąlygos.
20. Taigi, Ieškovas apie Kredito sutarties 5.1 punktą ir jo tariamą prieštaravimą CK 6.870 straipsnio 1 daliai ir 6.221 straipsnio 1 daliai, galėjo sužinoti ir sužinojo dar derybų dėl Kredito sutarties sąlygų pasirašymo metu, bet ne vėliau kaip pasirašant Kredito sutartį, t. y. 2007-06-05, o ne Ieškovo nurodomu metu, t. y. 2011-11-30. Sprendžiant dėl sužinojimo apie Ieškovo teisių pažeidimą svarbu atkreipti dėmesį, kad tariamas Ieškovo teisių pažeidimas siejamas ne su kokiu nors įvykiu, kuris galėjo įvykti po Kredito sutarties pasirašymo, bet su Kredito sutarties 5.1 punkto tariamo prieštaravimo teisės normoms, kurios jau galiojo pasirašant Kredito sutartį.
21. CK 1.125 straipsnis ir 1.127 straipsnis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, todėl tiek pradinio, tiek patikslinto, tiek antrojo patikslinto ieškinių pateikimo metu terminas, ginčyti Kredito sutarties 5.1 punktą, jau buvo pasibaigęs. Jis pasibaigė ne vėliau kaip 2017-06-05.
22. Taigi, iš esmės ieškinys yra atmetamas šiuo pagrindu, t. y. dėl to, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Tačiau teismas pasisakys ir dėl kitų ieškovo argumentų.
Dėl CK 1.79 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo
23. Ieškovas patvirtino 2007-06-05 Kredito sutarties Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA 5.1 punkto sąlygas, todėl Ieškovas neteko teisės jas ginčyti. CK 1.79 straipsnio, reglamentuojančio nuginčijamo sandorio patvirtinimą, 1 dalyje nustatyta, kad šalis, turinti teisę nuginčyti sandorį, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti. Pažymėtina, kad jeigu Ieškovas būtų pageidavęs keisti kokias nors 2007- 06-05 Kredito sutarties Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA Bendrąsias sąlygas, tai tokie pakeitimai būtų nurodyti 2007-06-05 Kredito sutarties Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA Specialiojoje dalyje.
24. Kaip matyti iš 2010-06-03 Susitarimo Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA-2 dėl Kredito sutarties pakeitimo, Ieškovas, įgijęs teisę nesutikti su ginčijama Kredito sutarties 5.1 punkto redakcija, patvirtino, jog jam tinka Kredito sutarties 5.1 punktas (aptariamame susitarime buvo išdėstyta tokia pati šios sąlygos redakcija). Šiame susitarime buvo susitarta ir dėl kitų sąlygų, susijusių su palūkanomis, jų dydžiu ir skaičiavimo principu, todėl Ieškovas neturi pagrindo teigti, kad nežinojo ir/ar nesuprato ginčijamos Kredito sutarties nuostatos ir/ar kad jos nepatvirtino.
25. Kaip matyti iš 2011-06-03 Susitarimo Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA-3 dėl Kredito sutarties pakeitimo, Ieškovas, įgijęs teisę nesutikti su ginčijama Kredito sutarties 5.1 punkto redakcija, patvirtino, jog jam tinka Kredito sutarties 5.1 punktas (aptariamame susitarime buvo išdėstyta tokia pati šios sąlygos redakcija). Šiame susitarime buvo susitarta ir dėl kitų sąlygų, susijusių su palūkanomis, jų dydžiu ir skaičiavimo principu, todėl Ieškovas neturi pagrindo teigti, kad nežinojo ir/ar nesuprato ginčijamos Kredito sutarties nuostatos ir/ar kad jos nepatvirtino.
26. Kaip matyti iš 2011-11-30 Susitarimo Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA/11-035357- FA-4 dėl Kredito sutarties pakeitimo, Ieškovas, įgijęs teisę nesutikti su ginčijama Kredito sutarties 5.1 punkto redakcija, patvirtino, jog jam tinka Kredito sutarties 5.1 punktas (aptariamame susitarime buvo išdėstyta tokia pati šios sąlygos redakcija). Šiame susitarime buvo susitarta ir dėl kitų sąlygų, susijusių su palūkanomis, jų dydžiu ir skaičiavimo principu, todėl Ieškovas neturi pagrindo teigti, kad nežinojo ir/ar nesuprato ginčijamos Kredito sutarties nuostatos ir/ar kad jos nepatvirtino.
27. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog jis negalėjo daryti įtakos 2007-06-05 Kredito sutarties Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA ir jos pakeitimų sąlygoms. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2007-06-05 Kredito sutartis Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA sudaryta ir Bendrosios dalies ir iš Specialiosios dalies. Tokia 2007-06-05 Kredito sutarties Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA struktūra sukurta tam, kad 2007-06-05 Kredito sutarties Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA šalys Specialiojoje dalyje galėtų surašyti tas Bendrosios dalies sąlygas, kurios yra netaikomos ar pakeistos kiekvienu konkrečiu atveju.
28. Kaip matyti iš IĮ „Tik rytoj“ kreditorių 2020-08-20 susirinkimo balsavimo biuletenių, kreditorių susirinkime dalyvavo ir „už“ 1 098 671,95 eurų dydžio „Swedbank“ kreditorinius reikalavimus balsavo taip pat ir Ieškovas bei I. R.. „Swedbank“ 1 098 671,95 eurų kreditorinis reikalavimas buvo sudarytas iš negražinto kredito pagal Kredito sutartį, sutartinių palūkanų pagal Kredito sutarties 5.1 punktą, paskaičiuotų iki bankroto bylos iškėlimo dienos, delspinigių ir įstatyminių palūkanų paskaičiuotų iki bankroto bylos iškėlimo dienos, todėl Ieškovas nepagrįstai teigia kad nežinojo ir/ar nesuprato ginčijamos Kredito sutarties nuostatos ir/ar kad jos nepatvirtino.
29. Ieškovo kartu su dubliku pateiktas IĮ „Tik rytoj“ kreditorių 2022-04-14 susirinkimo protokolas, kuriame I. R. balsavo už „Swedbank“ kreditorinių reikalavimų sumažinimą neturi esminės reikšmės, nes aptariamas balsavimas buvo surengtas jau prasidėjus šios bylos nagrinėjimui, be to, Ieškovas, būtent kuris įvykdė CK 1.79 straipsnio 1 dalies sąlygą, nėra pakeitęs savo nuomonės dėl „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo dydžio – ieškovas nepateikė jokių galimą pozicijos pakeitimą patvirtinančių įrodymų.
30. Pažymėtina, kad teismai jau yra išsprendę ginčus susijusius 2007-06-05 Kredito sutarties Nr. 07- 055634-FA/07-055639-FA 5.1 punkto teisine galia ir priteisę palūkanas pagal 2007-06-05 Kredito sutarties Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA 5.1 punktą.
31. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. R. skundą dėl notarės D. L. – B. veiksmų išduodant 2014-01-08 vykdomąjį įrašą Nr. 2-63, atlikto dėl skolos išieškojimo pagal Kredito sutartį, pripažinimo neteisėtais ir vykdomojo įrašo Nr. 2-63 panaikinimo, 2014-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14404- 430/2014 V. R. skundą atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2014-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1811-275/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-14404-430/2014 paliko nepakeistą. Kaip matyti iš Ieškovo skundo turinio, Ieškovas 2.4 atskirojo skundo argumentu ginčijo ir notarės teisę vykdomuoju įrašu Nr. 2-63 išieškoti sutartines palūkanas ir delspinigius pagal Kredito sutartį. Taigi, civilinėje byloje Nr. 2-14404-430/2014 jau buvo išnagrinėti Ieškovo reikalavimai susiję su Kredito sutarties 5.1 punktu, remiantis kuriuo „Swedbank“ įgijo teisę į sutartines palūkanas, skaičiuojamas iki visos kredito sumos gražinimo, teisėtumu ir Ieškovo reikalavimai buvo netenkinti.
32. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs „Swedbank“ ieškinį V. R. ir I. R. dėl dalies skolos pagal Kredito sutartį priteisimo ir V. R. priešieškinį dėl Kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei jos sąlygų pakeitimo, 2015 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2304-392/2015 „Swedbank“ ieškinį patenkino ir iš V. R. bei I. R. solidariai priteisė 94 289,10 eurų skolą, mokėjimo funkciją atliekančias kintamas metines palūkanas, kurių apskaičiavimas nurodytas Kredito sutartyje, skaičiuojamas nuo 2014-02-28 iki visiško kredito sumos gražinimo „Swedbank“ dienos, taip pat kompensavimo funkciją atliekančias įstatymines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2014-03-07 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, o V. R. priešieškinio netenkino. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos buvo priteistos įvertinus šioje byloje ginčijamą Kredito sutarties 5.1 punktą ir pripažinus, kad „Swedbank“ turi teisę gauto atitinkamo dydžio palūkanas remiantis Kredito sutarties 5.1 punktu. Lietuvos apeliaciniam teismui 2016-05-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-291-516/2016 palikus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2304-392/2015 nepakeistu, jis įgijo resjudicatą galią. Tokiu atveju, įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14404-430/2014 buvo pripažinta, kad „Swedbank“ turi teisę į mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas iki visos kredito sumos gražinimo ir įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2304-392/2015 buvo pripažinta, kad „Swedbank“ turi teisę gauti sutartines, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas iki visos kredito sumos grąžinimo pagal Kredito sutarties 5.1 punktą, Ieškovas nebeturi teisės reikšti ieškinio dėl Kredito sutarties 5.1 punkto pripažinimo negaliojančiu.
Dėl Kredito sutarties 5.1. punkto prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80).
33. Ieškovas nurodo, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo iki pat šios dienos skaičiuoja Ieškovui sutartines (mokėjimo (pelno)) palūkanas pagal Kredito sutartį, kuri pasibaigė dar 2013 metais. Ieškovo teigimu, tokie Atsakovės veiksmai yra neteisėti, kadangi tokios galimybės teisinis reglamentavimas nenumato, aktuali kasacinio teismo praktika vienareikšmiškai patvirtina, kad tai yra Ieškovo teisių pažeidimas. Ieškovo manymu, Kredito sutartį sudariusios šalys – ieškovas ir atsakovė yra nelygiavertėje finansiniu požiūriu padėtyje. Ieškovui suteikto kredito paskirtis – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui/rekonstrukcijai, t. y. Kredito sutartis buvo sudaryta ieškovo vartojimo tikslais. Ieškovas, skolindamasis pinigines lėšas iš atsakovo (kredito įstaigos) suprato, kad kreditas yra teikiamas atlygintinai, t. y. mokant už jį sutartas palūkanas, tačiau negalėjo tikėtis, kad šias palūkanas jis bus priverstas mokėti ir tuomet, kai atsakovas nutrauks Kredito sutartį.
34. Sutartis (ar jos sąlyga) gali būti pripažinta niekine ir negaliojančiaCK1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu tuomet, kai ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinis teismas, aiškindamasCK1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantisCK1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad exofficio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantisCPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y.CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK263 straipsnis,270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-7-301-706/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-48-248/2017, 37 punktas; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019, 35 punktas).
35. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo ne tik gražinti paskolą, bet ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato, ko kita. Taigi, aptariama teisės norma numato kitokį teisinį reglamentavimą, nei įrodinėja Ieškovas. T. y. paskolos gavėjas, remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi privalo mokėti palūkanas, jeigu kredito sutartis nenumato ko kita. „Swedbank“ ir Ieškovo pasirašytos Kredito sutarties 5.1 punktas numato tiek palūkanų mokėjimo pradžią, tiek palūkanų mokėjimo pabaigą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijama Kredito sutarties 5.1 punkto nuostata prieštarauja imperatyviai teisės normai ir/ar ji yra niekinė.
36. Ieškovo ginčijama Kredito sutarties 5.1 punkto dalis: „Palūkanos (...) skaičiuojamos iki viso kredito gražinimo Bankui dienos“ yra aiški bei suprantama ir atitinka bet kokios kreditavimo sutarties sudarymo tikslą – paskolinti pinigus ir gauti už juos atlyginimą. Jokia kredito sutartis nesudaroma tikintis, kad palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais bus mokamos ne iki kredito gražinimo dienos, bet iki neapibrėžto termino. CK 6.870 straipsnis ir 6.881 straipsnis patvirtina, kad kredito sutartis yra atlygintinė, nes vienas iš kredito gavėjų įsipareigojimų yra mokėti palūkanas. Šiuo atveju, jeigu būtų tenkintas ieškinys, būtų sukurtas teisinis neapibrėžtumas.
37. CK 6.872 straipsnio 2 dalis, kuri ginčo santykiams taikoma remiantis CK 6.881 straipsnio 2 dalimi, nustato konkretų teisinį reglamentavimą – „Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta“. Taigi, Ieškovas ginčija tokią Kredito sutarties nuostatą, kuri griežtai atitinka teisės normą reglamentuojančią tiek paskolinius, tiek kreditavimo santykius, t. y. CK 6.872 straipsnio 2 dalį, todėl Ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu Kredito sutarties 5.1 punkto atitinkamą dalį yra nepagrįstas ir netenkintinas.
38. Ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, kad Atsakovas netinkamai paskirstė iš Ieškovo gautą 5 100 eurų sumą, t. y., kad minėtą sumą turėjo paskirti ne nesumokėtų sutartinių palūkanų, bet kitų Ieškovo skolų padengimui. Tačiau tuo atveju, jeigu teismas nepripažintų pagrįstais Atsakovo argumentų, kad ginčai dėl sutartinių palūkanų skaičiavimo pagal Ieškovo ir Atsakovo pasirašytas kredito sutartis jau yra išspręsti teismuose ir nebegali būti peržiūrėti, 5 100 eurų sumą turėtų būti priskirta išlaidų, susijusių su reikalavimu įvykdyti prievolę pagal Kredito sutartį pareiškimu, delspinigių ir įstatyminių palūkanų padengimui.
39. Kredito sutarties 7.5 punktas nustato, kad Atsakovui iš ieškovo gavus mažesnę sumą, nei visa Atsakovo Ieškovui mokėtina suma, Atsakovas iš gautos sumos nepriklausomai nuo Ieškovo nurodytos mokėjimo paskirties pirmąja eile padengs Atsakovo išlaidas, susijusias su reikalavimu įvykdyti prievolę pagal Kredito sutartį pareiškimu, antrąja Ieškovui priskaičiuotus delspinigius (baudas), trečiąja eile – palūkanas ir kitus mokėjimus, išskyrus delspinigius ir kreditą, ketvirtąja eile – kreditą. Taigi, Ieškovas ir Atsakovas Kredito sutarties 7.5 punktu buvo susitarę, kad tais atvejais, kuomet iš Ieškovo bus gauta mažesnė suma, nei reikalinga, visa ar dalis gautos sumos bus paskirta: (i) išlaidų, susijusių su reikalavimu įvykdyti prievolę pagal Kredito sutartį pareiškimu padengimui; (ii) delspinigių padengimui; (iii) palūkanų ir kitų mokėjimų, kurie apima ir įstatymines (kompensavimo) palūkanas, padengimui. Kadangi Ieškovas 2016-09-01, 2016-11- 28 ir 2016-11-21, kuomet Atsakovui sumokėjo tris mokėjimus po 1 700 eurų (viso 5 100 eurų) buvo skolingas išlaidų, susijusių su reikalavimu įvykdyti prievolę pagal Kredito sutartį pareiškimu; delspinigių; kitų mokėjimų, kurie apima ir įstatymines (kompensavimo) palūkanas, teismui pripažinus, kad Atsakovas neturi teisės į 2014-01-08 vykdomajame įraše Nr. 2-63 nurodytas sutartines palūkanas, Ieškovo sumokėta 5 100 eurų suma turi būti paskirstyta Kredito sutarties 7.5 punkte nustatyta tvarka, t. y. (i) pirmąja eile turi būti turi būti padengtos išlaidos, susijusios su reikalavimu įvykdyti prievolę pagal Kredito sutartį pareiškimu padengimui; (ii) antrąja eile delspinigiai padengimui; (iii) trečiąja eile įstatyminės (kompensavimo) palūkanos.
Dėl 2014-01-08 Vykdomojo įrašo Nr. 2-63 teisėtumo.
40. Ieškovo reikalavimas panaikinti 2014-01-08 Vykdomąjį įrašą Nr. 2-63 dalyje yra išvestinis ir priklauso tik nuo ginčijamos Kredito sutarties 5.1 punkto dalies galiojimo ar negaliojimo. Taigi, netenkinus Ieškovo reikalavimo dėl Kredito sutarties 5.1 punkto pripažinimo negaliojančiu atitinkamoje dalyje, neatsiranda teisinis pagrindas tenkinti Ieškovo reikalavimą, susijusį su ginčo vykdomuoju įrašu. Pažymėtina, kad ginčas dėl 2014-01-08 Vykdomajame įraše nurodytų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo jau buvo nagrinėtas ir Ieškovo skundas buvo netenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14404- 430/2014, kuri buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2014-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1811-275/2014, todėl pakartotinis ginčas dėl to paties dalyko yra negalimas.
Dėl Ieškinio senaties įstatyminėms kompensuojamosioms (procesinėms) palūkanoms
41. Patikslintu ieškiniu Ieškovas nepagrįstai prašo taikyti penkių metų senaties terminą įstatyminių (kompensavimo) palūkanų skaičiavimui ir savo teiginius nepagrįstai grindžia Kasacinio teismo 2013-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013. Kaip matyti iš 2014-01-08 Vykdomojo įrašo Nr. 2-63, Atsakovas turi teisę išieškoti įstatymines (kompensuojamąsias) palūkanas nuo 2013-12-03 ir jas skaičiavo iki bankroto bylos V. R. individualiai įmonei „Tik rytoj“ iškėlimo dienos, t. y. iki 2019-11-28. Per įstatyminių (kompensuojamųjų) palūkanų skaičiavimo laikotarpį buvo priskaičiuota 223 620,75 eurų įstatyminių (kompensuojamųjų) palūkanų.
42. Ginčo Ieškovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013 ratiodecidendi iš esmės skiriasi nuo šios bylos, todėl remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėtotomis precedento taikymo taisyklėmis, Ieškovo nurodyta Kasacinio teismo nutartis nelaikoma precedentine ir sukelianti kokias nors pasekmes šiai bylai. Ieškovo minimoje Kasacinio teismo 2013-04-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 200/2013 nagrinėjami klausimai susiję su senaties termino taikymu kompensuojamosioms palūkanoms, numatytoms CK 6.210 straipsnyje ir skaičiuojamoms už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, o ne su CK 6.37 straipsnyje numatytomis kompensuojamomis palūkanomis, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme.
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-09-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212- 403/2022 25 punkte pažymėta, kad: „Palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas preziumuoja. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu šie patenkinti. Nurodytos palūkanos vadinamos procesinėmis. Terminas „procesinės palūkanos“ įstatyme nenustatytas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad būtų galima išskirti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagal įstatymą kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Teismų praktikos vartojamas „procesinių palūkanų“ terminas nereiškia naujos CK nenustatytos palūkanų rūšies. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė gera valia ir kreditorius dėl to turėjo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).”, o 26 punkte konstatuota: Kasacinio teismo praktikoje taip pat atskleistas CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio ryšys. Jis yra toks, kad iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).”
44. Ieškovo nurodytoje Kasacinio teismo nutartyje ginčas kyla dėl palūkanų priteisimo – t. y. iki teismo priverstinio teismo vykdymo proceso esanti stadija, o šioje byloje ginčo dėl palūkanų priteisimo nebevyksta – šioje byloje ginčas vyksta jau teismo sprendimo (2014-01-08 Vykdomojo įrašo Nr. 2-63) vykdymo stadijoje.
45. Senaties terminas įstatyminėms kompensuojamoms (procesinėms) palūkanoms netaikoma ir dėl CK 6.37 straipsnyje nustatyto procesinių palūkanų reglamentavimo. CK 6.37 nustato tiek šių procesinių palūkanų skaičiavimo pradžią – nuo bylos iškėlimo, tiek pabaigą – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. O CK 6.37 straipsnio 2 dalies rezoliucijoje esantis teiginys „Skolininkas taip pat privalo mokėti (...)“ reiškia, kad šios įstatyminės kompensuojamosios (procesinės) palūkanos skaičiuojamos neatsižvelgiant į kitų palūkanų skaičiavimą. Kitoks teisės aiškinimas lemtų įrašą visuose teismų sprendimų rezoliucinėse dalyse, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip penkis metus, o tai, akivaizdu, nedaroma.
46. Dėl išvardintų priežasčių ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Atmetus ieškinį, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimas (CPK 93, 98 str.). Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteisiamos.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo V. R. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.