Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė D. L.-B., I. R., AB „Swedbank“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skunde nurodė, kad tarp pareiškėjo ir AB „Swedbank“ buvo sudarytos dvi kredito sutartys: Nr. 07-055634-FA (Būsto kreditas) ir Nr. 07-055639-FA (Kreditas kitoms reikmėms). Visa išduoto kredito suma 2500000,00 Lt. Galutinė kredito grąžinimo data 2034-06-05. Kredito grąžinimas užtikrintas pareiškėjo ir jo žmonos I. R. 2007-06-14 hipotekos sandoriu, įkeičiant žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Bendra įkeičiamų daiktų vertė 4480000,00 Lt. 2013-11-21 AB „Swedbank“ vienašališkai nutraukė sutartį. Pareiškėjas apie sutarties nutraukimą informuotas nebuvo. 2013-12-03 AB „Swedbank“ kreipėsi į notarą su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą. 2013-12-13 notaras išsiuntė pranešimą skolininkui ir įkaito davėjams per 20 dienų pateikti prieštaravimus arba apmokėti skolą pagal Kredito sutartis. 2014-01-08 buvo atliktas vykdomasis įrašas Nr. 2-63. 2014-02-11 pareiškėjas susipažino su AB „Swedbank“ prašymu atlikti vykdomąjį įrašą. Visas vykdomojo įrašo atlikimo procesas įvyko be įkaito davėjo žinios. Įkaito davėjo neinformavimas yra pagrindas panaikinti notaro vykdomąjį įrašą pagal analogiją, taikant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Notarė neturėjo teisės atlikti vykdomojo įrašo, nes pareiškėjas nežinojo apie kreditoriaus kreipimąsi dėl vykdomojo įrašo atlikimo, todėl vykdomasis įrašas panaikintinas. Teismo prašė panaikinti 2014-01-08 notarės D. L.-B. vykdomąjį įrašą Nr. 2-63, atliktą dėl skolos išieškojimo pagal kredito sutartis Nr. 07-055634-FA ir Nr. 07-055639-FA, prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo „Dėl vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo“ 12 p. pripažinimo prieštaraujančiu CPK 2 straipsniui, CPK 17 straipsniui (bendriausia prasme Konstitucijos 29 straipsniui), CK 1.2 straipsniui, CK 1.5 straipsniui (b. l. 1-5).

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė D. L.-B. nurodė, kad notaras, patikrinęs Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144, 7 punkte, Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalyje ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 straipsnyje nurodytus duomenis, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą. Notarė pareiškėjui pranešimą išsiuntė 2013-12-13 ir tik hipotekos (įkeitimo) sandoryje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu. Ginčo vykdomojo įrašo dvidešimties dienų išdavimo terminas suėjo 2014-01-02, todėl vykdomąjį įrašą notarė pagrįstai turėjo teisę atlikti bet kuriuo momentu po aukščiau nurodytos datos. Už kreditoriaus prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako būtent hipotekos kreditorius. Kreditorius neprivalėjo notarei pateikti jokių papildomų įrodymų, susijusių su Kredito sutarčių vienašališko nutraukimo procedūrų atlikimu. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime nurodė, kad 2013-10-10 V. R. ir I. R. bankas išsiuntė pretenzijas Nr. SR/13/34482 ir Nr. SR/13-34483 dėl pradelstos skolos sumokėjimo iki 2013-11-21. Bankas, nesulaukęs nei pasiūlymų, nei įsiskolinimo grąžinimo, nutraukė sutartį ir 2013-12-03 kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo atlikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo V. R. skundą dėl notaro veiksmų atmetė. Priteisė iš pareiškėjo V. R. valstybės naudai 15,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Grąžino pareiškėjui V. R. 144,00 Lt žyminio mokesčio. Konstatavo, kad vykdomojo įrašo kopija skolininkams įteikta, nes skunde pareiškėjas nurodė, jog 2014-02-11 susipažino su minėtu vykdomuoju įrašu ir notarės pranešimu. Nustatė, kad byloje pranešimas, kuriame nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo buvo išsiųstas 2013-12-13 tinkamai, asmeniškas pranešimo skolininkui įteikimas ir skolininko pozicijos dėl kreditoriaus pareiškimo pagrįstumo gavimas nėra privalomas, o vykdomasis įrašas buvo atliktas 2014-01-08, t.y. praėjus prieštaravimams dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumo pateikimo teisės aktų nustatytam terminui. Notarė, turėdama hipotekos registro duomenis, išviešinusius skolininko įsipareigojimą, pagrįstai išdavė vykdomąjį įrašą, nes kreditoriaus prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodyti duomenys atitiko Hipotekos registre nurodytus duomenis. Pareiškėjas apie Kredito sutarties nutraukimą buvo informuotas 2013-01-08 AB „Swedbank“ pranešimu Nr. SR/13-971, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui 2013-01-09 (Lietuvos pašto išsiųstų registruotų laiškų sąrašo kopija, b. l. 147). Konstatavo, kad pranešimas apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą pareiškėjui buvo įteiktas, todėl atmetė skunde nurodytus argumentus, kad pareiškėjas nežinojo apie sutarties nutraukimą. Teismas sutiko su notarės atsiliepime nurodytu argumentu, kad hipotekos sandoriu sukurta hipoteka apėmė ir kredito sutartyje nurodytas netesybas delspinigių forma, nes CK 4.174 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-07-01) buvo nustatyta, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Kadangi pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo „Dėl vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo“ 12 p. pripažinimo prieštaraujančiu įstatymui nebuvo teisiškai argumentuotas, neišsamus, todėl teismas jį atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas V. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2014-05-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-14404-430/2014, kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo „Dėl vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo“ 12 p. pripažinimo prieštaraujančiu CPK 2 str., CPK 17 str. (bendriausia prasme Konstitucijos 29 str.), CK 1.2 str., CK 1.5 str., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nutartimi nemotyvuodamas atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl aprašo 12 p. atitikties nurodytoms įstatymo normoms (principams). Vartotojų apsauga, būdama viešo intereso objektu, nėra tinkamai apsaugota, jei vykdomojo įrašo atlikimas gali būti atliekamas be įkaito davėjo (skolininko) žinios. Teisė būti informuotam apie procesą yra fundamentali prielaida naudotis bet kokia procesine teise. Šios teisės pažeidimas, įtvirtintas Aprašo 12 p., iškreipia ir taip nelygiaverčius vartotojo ir banko santykius. Kadangi vykdomojo įrašo atlikimas ir teismo sprendimas sukelia praktiškai identiškas teisines pasekmes, analogijos pagrindu (CPK 3 str. 6 d.), yra pagrįsta tokias pat teisines pasekmes taikyti tinkamai neinformavus apie vykdomojo įrašo atlikimo procedūrą. Pareiškėjas pagrįstai turi turėti teisę dar anksčiausioje – vykdymo įrašo atlikimo - proceso stadijoje efektyviai gintis. Ieškinio pateikimas yra ex post teisių gynybos būdas, kai teisių pažeidimas jau yra įvykęs.

2. Teismas rėmėsi iki 2012-07-01 galiojusia CK 4.174 str. 1 d., todėl vertino, kad vykdomojo įrašo atlikimas dėl 2 204,49 EUR delspinigių už kreditą ir 934,26 EUR delspinigių už palūkanas, iš viso 3 138,75 EUR yra teisėtas. Su teismo pozicija apeliantas nesutinka. Tik maksimaliąja hipoteka galima užtikrinti netesybas. Niekur Hipotekos lakšte nenurodyta, kad pareiškėjas įkeičia nekilnojamąjį turtą didesnei prievolei užtikrinti. Todėl net ir teismui vertinant, kad Hipotekos lakštas apima netesybas, lieka nepaneigtas argumentas, kad dėl 54 194 Lt sumos, kuri viršija 2 500 000 Lt užtikrinimą, vykdomasis įrašas negalėjo būti išduotas.

3. Teismas vertino ne tai, dėl ko pareiškėjas skundė notaro veiksmus. Pareiškėjas ginčijo notaro teisę atlikti vykdomąjį įrašą hipotekos kreditoriui nepateikus duomenų apie kredito sutarties nutraukimą. Todėl dėl šios notaro pareigos tinkamo vykdymo teismas privalėjo įvertinti banko ir notaro tarpusavio santykius ir nustatyti, kokius dokumentus bankas notarui pateikė ir kokius privalėjo pateikti. Pagal Kredito sutartį. Kredito sutarties 11.2.1.1. p. įtvirtinta, kad Kredito sutartis gali būti nutraukti tik tokiu atveju: „Kredito gavėjai ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų negražina Sutartyje numatytais terminais nustatytos Kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų bei nepašalina šio pažeidimo per banko papildomai nustatytą 30 dienų terminą“. Papildomo termino nustatymas yra conditio sine qua non (būtina sąlyga) banko teisės vienašališkai nutraukti Kredito sutartį atsiradimui. Jokie įrodymai apie papildomo termino nustatymą notarui nebuvo pateikti, todėl notaras privalėjo vadovautis Aprašo 8 p., Aprašo 11 p. ir CK 4.192 str. 4 d. ir atsisakyti priimti kreditoriaus prašymą. Apeliantas bankui laikotarpiu nuo 2013-01-08 iki 2013-12-03 gražino 50 442 Lt (14 609 EUR), iš kurių praktiškai 100 % mokėtos palūkanos ir delspinigiai. Iš to darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjas nesiekė nesąžiningai vengti sutartinių prievolių, bet priešingai ne tik žodžiu, bet ir savo veiksmais siekė vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį.

Pareiškėjas teismui papildomai pateikė prie atskirojo skundo 2013‑11-06 banko raštą, kredito sutarties panaudojimo ataskaitas, 2013-12-10 pareiškėjo prašymą bankui dėl informacijos aptiekimo ir kredito sutarčių pakeitimo. Nurodė, kad 2013-11-06 banko raštas buvo išsiųstas jau po to, kai bankas priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti Kredito sutartį. Nurodė, kad atsakovai, gavę 2013-11-06 raštą, buvo faktiškai suklaidinti apie banko ketinimus tęsti kredito teisinius santykius, bankas, priėmęs sprendimą nutraukti Kredito sutartį, neturėjo pagrindo klaidinti vartotojų ir nurodyti, kaip bus skaičiuojamos palūkanos 2014 m. 2013-11-06 banko raštas įrodo, kad atsakovai sąžiningai nevengė priimti korespondencijos iš banko.

Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ prašo atmesti pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą bei skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-14404-430/2014 palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Aprašo 12 punktas visiškai pagrįstai ir tinkamai įgyvendina Civilinio kodekso bei Notariato įstatymo nuostatas, jokiu būdu neįsiskverbdamas į įstatyminio lygmens teisinio reguliavimo sritį. Aprašo 12 punkto galiojimo ir taikymo įstatyminis pagrindas tiesiogiai išplaukia tiek LR CK 4.192 str. 4 d., tiek Notariato įstatymas 49¹ str. 1 d., be to, expressis verbis ir iš įstatyminės nuostatos, kad notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką ir vykdomojo įrašo formą nustato teisingumo ministras (LR CK 4.192 str. 1 d.). Kol įstatymų nustatyta tvarka atitinkamas poįstatyminis teisės aktas (ar jo dalis) nėra pakeistas, panaikintas, arba teismo pripažintas netekusiu galios, jis, kaip pirminis teisės šaltinis, yra privalomas visoms valdžios institucijoms, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams, inter alia notarei.

2. Hipotekos sandorio 6 punkte apskritai nėra nurodoma, kokia apimtimi yra užtikrinami Kreditoriaus reikalavimai, kylantys iš Sutarties. Hipoteka apsaugomi reikalavimai yra nurodyti įstatyme, todėl kyla ne iš Hipotekos sutarties, o iš įstatymo – CK 4.174 str. Kadangi Hipotekos sandoris, sudarytas 2007-06-14, t. y. iki įkeitimo teisės reformos, šiuo atveju, nustatant hipoteka užtikrinamus reikalavimus, turi būti taikomas teisinis reguliavimas, galiojęs būtent Hipotekos sandorio sudarymo metu. Todėl apeliantas, skunde nurodydamas, kad neva pagal galiojantį teisinį reguliavimą reikalingas atskiras susitarimas dėl maksimaliosios hipotekos, kuria būtų užtikrinami ir Kreditoriaus nuostoliai bei netesybos, kuris į Hipotekos sandorį įtrauktas nebuvo, klaidingai remiasi LR CK 4.174 str. 2 d., įsigaliojusiu jau po Hipotekos sandorio sudarymo momento, ir kuris sprendžiant šį kilusį ginčą apskritai negali būti taikytinas.

3. Notaras nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisena, privalo atlikti tik ribotą teisinį tyrimą ir neturi tikrinti kitų, nei teisės aktuose nurodytų duomenų, jų atitikties (išskyrus atitiktį Hipotekos registro duomenims) ir už juos neatsako.

4. Pranešimas apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą pareiškėjui buvo įteiktas, todėl skunde nurodyti argumentai, kad pareiškėjas nežinojo apie sutarties nutraukimą atmestini. Be to, pagal Kredito sutartį, skolininkai turi pareigą raštu informuoti banką apie savo adreso ir kitų duomenų pasikeitimą. Įstatymo reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis.

5. Skolininkai privalėjo teismui pateikti įrodymus, kurie patvirtintų skolininkų gebėjimą toliau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui, nes iš esmės skolininkai ir toliau neturės galimybių vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Tokios nuostatos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pvz. 2012-02-20 (civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012) nutartyje, kur nurodyta, kad vartotojo padidinta teisinė apsauga nepaneigia vieno svarbiausių privatinės teisės principų - pacta sunt servanda (LR CK 6.38, 6.59 str.). Kitaip tariant, vartotojai negali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ir tuo pačiu metu naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Prie atskirojo skundo pateikti nauji įrodymai, kurie nebuvo teikiami pirmosios instancijos teismui, apeliantas nenurodė priežasčių, dėl kurių jie nebuvo pateikti anksčiau, todėl CPK 314 straipsnio pagrindu atsisakoma juos priimti, nes šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, jog vykdomojo įrašo atlikimas dėl 2 204,49 EUR delspinigių už kreditą ir 934,26 EUR delspinigių už palūkanas, iš viso 3 138,75 EUR yra teisėtas. Civilinio kodekso 4. 174 str. (galiojęs iki 2012-07-01) nustatė, jog hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. 2012-07-01 pasikeitus minėto straipsnio redakcijai, CK 4.174 str. 1-2 d. numato, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas, o hipotekos sandoryje šalys gali susitarti, kad netesybos ir hipotekos kreditoriaus nuostoliai, patirti dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo neįvykdymo, užtikrinami maksimaliąja hipoteka. Nagrinėjamu atveju Hipotekos sandoris buvo sudarytas 2007-06-14 (t. I, b. l. 139-141), todėl, nustatant hipoteka užtikrinamus reikalavimus, turėjo būti taikomas teisinis reguliavimas, galiojęs Hipotekos sandorio sudarymo metu. Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai, kad niekur hipotekos lakšte nenustatyta, kad pareiškėjas įkeičia nekilnojamąjį turtą didesnei prievolei užtikrinti.

Nagrinėjamoje byloje notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą, pagal jam įstatymų (Notariato įstatymo 49¹ straipsnis) priskirtą kompetenciją ir CK (4.192 straipsnyje) nurodyta apimtimi patikrino visus vykdomojo įrašo atlikimui teisiškai reikšmingus duomenis ir, vykdydamas teisės aktų reikalavimus, teisėtai atliko vykdomąjį įrašą, todėl apelianto argumentai dėl notaro neteisėtų veiksmų atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Remiantis teisiniu reglamentavimu, notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalis), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3, 4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, nevertina tokių aplinkybių kaip sutarties nutraukimo teisėtumas, o turėdamas nenuginčytus registro duomenis, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, bei kredito sutartį, kurioje numatytas vienašališkas sutarties nutraukimas (kredito sutarties 11.2.1 p.), pagrįstai padarė vykdomąjį įrašą ir nepažeidė teisės aktų reikalavimų bei vykdomųjų įrašų atlikimo procedūros.

Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (CK 1.138 straipsnis). Ginčams, kylantiems išimtinai dėl notarinių veiksmų išduodant vykdomuosius įrašus teisėtumo, taikytinos vienos procesinės taisyklės (vykdomieji įrašai arba atsisakymas juos atlikti būtent tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims, skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. ypatingosios teisenos tvarka (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 3 dalis), o hipotekos kreditoriaus ir skolininko (įkaito davėjo) tarpusavio ginčams – kitos (CK 4.194¹ straipsnio 6 dalis; Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 3 dalis; Aprašo 22 punktas). Taip pat pažymėtina, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 4.194¹ straipsnio, reglamentuojančio skolininko (įkaito davėjo) interesų garantijas, 6 dalis numato, kad jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Ieškinio padavimas nesustabdo išieškojimo veiksmų. Išieškojimas gali būti sustabdytas tik įstatymų nustatytais atvejais teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Tai reiškia, kad tiek skolininkas, tiek įkaito davėjas turi teisę ieškinine tvarka kreiptis į teismą, ginčydamas kreditoriaus veiksmų teisėtumą, tame tarpe notaro išduotus vykdomuosius įrašus, bei prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet ne ypatingos teisenos tvarka skųsti atliktų notarinių veiksmų teisinį rezultatą.

Atmestini apelianto argumentai, kad teismas netinkamai vertino notaro pareigą informuoti apeliantą apie išieškotojo notarui pateiktą prašymą atlikti vykdomąjį įrašą. Kaip nurodyta, Aprašo 10, 12 punktai numato, jog prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, notaras išsiunčia skolininkui ir įkaito davėjui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Pranešimas skolininkui siunčiamas registruotu laišku hipotekos (įkeitimo) sandoryje nurodytu skolininko gyvenamosios vietos (buveinės) adresu. Notaras neturi pareigos įsitikinti, ar pranešimas buvo įteiktas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo normomis ir bylos medžiaga, skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad notaras pranešimo išsiuntimo skolininkams pareigą įvykdė tinkamai (t. I, b. l. 83-84), dokumentas apie pašto siuntos priėmimą Lietuvos pašte ( t. I, b. l. 49-50) įrodo dokumentų išsiuntimo faktą, nėra pagrindo abejoti notaro ar Lietuvos pašto darbuotojų sąžiningumu. Iš sąrašo apie korespondencijos išsiuntimą pareiškėjui V. R., matyti, kad buvo siunčiama dviem adresais - (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenurodė argumentų, dėl kokios priežasties jis galėjo negauti notaro išsiųstų dokumentų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nesirūpino notaro išsiųsto pranešimo atsiėmimu.

Apeliantas prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl aprašo 12 p. atitikties CPK 2 straipsniui, CPK 17 straipsniui (bendriausia prasme Konstitucijos 29 straipsniui), CK 1.2 straipsniui, CK 1.5 straipsniui. Teismui abejonių dėl Aprašo 12 punkto prieštaravimo apelianto nurodomoms įstatymų normoms nekyla, jų nerodo ir apelianto motyvai. Todėl apelianto prašymą atsisakytina tenkinti (CPK 3 straipsnio 4 dalis). Apeliantas nurodo, kad tinkamai neinformavus apie vykdomojo įrašo atlikimo procedūrą pagrįsta taikyti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą, nes pareiškėjas pagrįstai turi turėti teisę dar anksčiausioje – vykdymo įrašo atlikimo proceso stadijoje efektyviai gintis. Apeliantas nurodo, kad aprašo 12 p. panaikina skolininkui galimybę lemti vykdomojo įrašo atlikimo procesą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus. Aprašo 11 p. nurodyta, kad, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Taigi skolininkas turi teisę teikti įrodymus dėl vykdomojo įrašo neatlikimo. Vien ta aplinkybė, kad 12 punkte numatyta, jog skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo, pranešimo su siūlymu sumokėti kreditoriui skolą neįteikimas nestabdo notaro vykdomojo įrašo išdavimo, nepaneigia skolininko teisės gintis pateikiant įrodymus, jog vykdomasis įrašas neturi būti atliktas, notaras, remdamasis aprašo 11 p., įvertinęs visus duomenis, gali atsisakyti atlikti vykdomąjį įrašą. Vien nemotyvuotų prieštaravimų padavimas neturi stabdyti vykdomojo įrašo atlikimo, nes tokiu būdu būtų pažeisti kreditoriaus interesai. Pranešimo su siūlymu sumokėti kreditoriui skolą neįteikimas taip pat neturėtų stabdyti vykdomojo įrašo išdavimo. Priešingas aiškinimas suteiktų skolininkui nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis.

Pareiškėjas nenurodė, jog kreditoriaus veiksmai jam sutrukdė vykdyti prievolę pagal sutartį, todėl pripažintina, kad skundą dėl notaro veiksmų pareiškėjas grindė tik formaliais pagrindais.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.