- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2S-416-936/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29580-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Swedbank“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl dalies kredito sutarties pripažinimo negaliojančia ir dalies vykdomojo įrašo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. R. patikslintu ieškiniu atsakovei AB „Swedbank“ prašo pripažinti negaliojančiu kredito sutarties Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA 5.1 punktą dalyje, kurioje nustatyta, kad ,,palūkanos <...> skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos“ ir panaikinti Vilniaus m. 2-ojo notaro biuro notarės D. L.-B. 2014 m. sausio 8 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2-63 dalyje, kurioje nuspręsta iš ieškovo išieškoti sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki visiško prievolės įvykdymo dienos, bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė AB „Swedbank“ atsiliepime į ieškinį prašė bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Paaiškino, jog ieškovas yra pareiškęs du materialinius teisinius reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiu 2007 m. birželio 5 d. Kredito sutarties Nr. 07-055634-FA/07- 055639-FA 5.1 punktą atitinkamoje dalyje; 2) panaikinti notarės D. L.-B. 2014 m. sausio 8 d. vykdomojo įrašo Nr. 2-63 dalį, kuria iš ieškovo buvo nuspręsta išieškoti sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki visiško prievolės įvykdymo dienos, kurių dydis ir apskaičiavimo tvarka nurodyta 2007 m. birželio 5 d. kredito sutartyje Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA. Atsakovės teigimu, antrasis ieškinio reikalavimas yra turtinis, todėl ieškinio suma yra 70 916,16 Eur, kurios sumokėjimo ieškovas ieškiniu siekia išvengti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi konstatavo, kad byla perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Atsiliepimas
3.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas panaikinti vykdomąjį įrašą dėl sutartinių palūkanų skaičiavimo yra laikytinas turtinio pobūdžio reikalavimu, kurį sudaro, kaip matyti iš atsakovės atsiliepime nurodytų aplinkybių ir pateiktos 2007 m. birželio 5 d. Kredito sutarties 07-055634-FA/07- 055639-FA turinio, 70 916,16 Eur. Tokios sumos sumokėjimo siekia išvengti ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl vykdomojo įrašo panaikinimo. Taigi, byla, atsižvelgiant į ieškinio sumą, perduotina pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Ieškovas V. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo V. R. ieškinį atsakovei AB „Swedbank“ dėl dalies kredito sutarties pripažinimo negaliojančia ir dalies vykdomojo įrašo panaikinimo perduoti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4.1. Ieškovo nuomone, pirmasis ieškovo pareikštas reikalavimas dėl dalies kredito sutarties pripažinimo negaliojančia pripažintinas neturtiniu, nes nereikalaujama priteisti turto, pripažinus kredito sutarties 5.1 punkto nuostatą atitinkamoje dalyje negaliojančia – restitucija nebūtų taikoma.
4.2. Nurodo, kad byloje esminę reikšmę turi tai, kad antrasis ieškiniu pareikštas ieškovo reikalavimas yra išvestinis (o ne savarankiškas) reikalavimas, už kurį, remiantis teismų praktika, žyminis mokestis atskirai (papildomai) nėra mokamas. Ieškovo pareikšti reikalavimai yra neatsiejamai (neatskiriamai) ir glaudžiai tarpusavyje susiję. Be to, antrasis reikalavimas tiesiogiai priklauso nuo pirmojo reikalavimo tenkinimo, kadangi: tuo atveju, jei kredito sutarties 5.1 p. nuostata dalyje ieškovo reikalavimu nebus pripažinta negaliojančia, antrasis ieškovo reikalavimas dėl vykdomojo įrašo dalies panaikinimo automatiškai (savaime) būtų atmestas ir vice versa (atvirkščiai).
4.3. Teismų praktikoje vienu iš požymių, pagal kurį sprendžiama, ar pareikšti reikalavimai yra savarankiški ar išvestiniai, yra tai, ar reikalavimai gali būti reiškiami atskirai, ar ne, t. y. ar kiekvienas iš reikalavimų gali būti atskiru ginčo dalyku (reikalavimu). Tuo atveju, jei byloje pareikšti reikalavimai gali būti reiškiami tiek kartu, tiek atskirai, sprendžiama, kad kiekvienas iš jų gali būti atskiru ginčo dalyku (reikalavimu), o už kiekvieną pareikštą savarankišką reikalavimą ieškovas turi pareigą sumokėti žyminį mokestį. Šiuo atveju akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovas abu savo reikalavimus gali reikšti tik kartu (negali jų reikšti atskirai): ieškovas atskirai negali reikalauti tik panaikinti notaro vykdomojo įrašo dalį, kartu (prieš tai) nepareiškęs pagrindinio (svarbiausio, esminio) reikalavimo dėl kredito sutarties 5.1 p. nuostatos atitinkamoje dalyje pripažinimo negaliojančia.
4.4. Ieškovas byloje pirmiausia siekia pripažinti negaliojančia kredito sutarties 5.1 punkto nuostatą atitinkamoje dalyje, kadangi ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Tuo atveju, jei šis (pagrindinis) ieškovo reikalavimas būtų tenkintas, akivaizdu, kad notaro vykdomasis įrašas atitinkamoje dalyje prarastų savo juridinį pagrindą (vykdomajame įraše nurodyta išieškoti „sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki visiško prievolės įvykdymo dienos, kurių dydis ir apskaičiavimo tvarka nurodyta Kredito sutartyje“). Todėl priešingai negu teigia atsakovas, ginčijamų sutartinių palūkanų nemokėjimas šiuo atveju yra ne ieškovo tikslas, o pasekmė, kuri natūraliai atsirastų išimtinai dėl ieškovo pagrindinio (pirmojo) reikalavimo tenkinimo – kredito sutarties 5.1 p. nuostatos atitinkamoje dalyje pripažinimo negaliojančia.
4.5. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino pareikšto ieškinio pagrindą, dalyką, netinkamai nustatė, kad vienas iš ieškovo pareikštų reikalavimų yra turtinio pobūdžio, kadangi pastarasis apskritai yra išvestinis reikalavimas, kuris atskirai (papildomai) žyminiu mokesčiu nėra apmokestinamas. Pagrindinis ieškovo reikalavimas yra neturtinio pobūdžio (dėl ko byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui), už ieškinio padavimą ieškovas yra sumokėjęs tinkamo dydžio žyminį mokestį, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis, kuria teismas sprendė, kad byla perduotina nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.
8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
9. Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinimą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.
10. Teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 kt.). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
11. Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog tuo atveju, jeigu ieškiniu prašoma pakeisti šalių sutarties sąlygas, susijusias su tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų dydžiu, tai tokios sutarties sąlygos modifikavimas keičia sutarties šalių prievolių apimtį, ir toks reikalavimas yra turtinis. Reikšmės neturi ta aplinkybė, kad šalis nereikalauja priteisti lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2006, 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014, kt.). Kai reikalaujama tik pakeisti sutarties sąlygą, nuo kurios priklauso mokėjimo dydis, tai toks reikalavimas yra turtinis, o jo suma yra skirtumas tarp reikalavimo dydžio, kuris būtų iki sutarties sąlygos pakeitimo ir po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2006).
12. Siekiant nustatyti, ar šiuo atveju ieškovas pareiškė turtinio ar neturtinio pobūdžio reikalavimą, pirmiausia reikia atskleisti ieškovo reiškiamo reikalavimo esmę. Ieškovas, formuluodamas reikalavimą pripažinti negaliojančia kredito sutarties 5.1 punktą dalyje, kurioje nustatyta, kad ,,palūkanos <...> skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos“, siekia, jog jo prievolė būtų sumažinta. Prašydamas pakeisti kredito sutarties 5.1 punktą, ieškovas siekia turtinių pasekmių, kadangi patenkinus ieškinį ieškovas nors ir neįgytų teisės į turtą, tačiau gautų kitokios turtinės naudos – sumažėtų jo turtinės prievolės. Ieškinio patenkinimo atveju yra akivaizdūs turtinio pobūdžio padariniai, todėl šis ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio. Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimą dėl pripažinimo negaliojančia kredito sutarties 5.1 punkto dalies nuostatą, atsiras turtinio pobūdžio padariniai – sumažės ieškovo turtinės prievolės, pagal išduotą vykdomąjį įrašą. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad ieškovo skola, kylanti iš ginčijamo kredito sutarties punkto, sudaro 70 916,16 Eur. Vadovaujantis CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byla perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos teismui pagal teismingumą.
13. Sąvoka „išvestinis reikalavimas“ teisės aktuose nėra tiesiogiai įtvirtinta. Sąvoka „išvestinis“ reiškia kažką, kas yra išvestas iš kito („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ [interaktyvus]. <http://lkiis.lki.lt/>). Teismų praktikoje sąvoka „išvestinis reikalavimas“ yra vartojama apibūdinti reikalavimui, kurio nėra pagrindo tenkinti netenkinant pagrindinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020). Išvestiniu reikalavimu gali būti pripažintas tiek reikalavimas, kuris negali būti savarankiško ieškinio dalyku, tiek reikalavimas, pagal savo pobūdį galintis būti savarankiško ieškinio dalyku, tačiau, vertinant jį konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų visumos kontekste, neatsiejamai susietas su pagrindiniu reikalavimu, t. y. pagrindas jį tenkinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, atsiranda tik tada, jei yra tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-127-781/2020, 2021 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-130-464/2021). Taigi, pagrindas konkretaus ieškinio reikalavimus kvalifikuoti kaip „pagrindinį“ ir „išvestinį“ yra šių reikalavimų tarpusavio ryšys, pagal kurį „pagrindinio“ reikalavimo patenkinimas tampa „išvestinio“ reikalavimo tenkinimo faktiniu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant, ar reikalavimas dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, pareikštas nagrinėjamoje byloje, yra turtinis, svarbu yra tai, kad ieškovo turtinė prievolė kyla iš kredito sutarties Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA 5.1 punkto. Kaip jau minėta, ieškovas ieškiniu siekia pripažinti negaliojančia 5.1 punkto dalies nuostatą atitinkamoje dalyje, kurios pagrindu ir buvo išduotas vykdomasis įrašas. Jeigu teismas patenkintų ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia kredito sutarties 5.1 punkto dalies nuostatą, prievolė pagal vykdomąjį įrašą - išnyktų. Taigi, akivaizdu, kad reikalavimas dėl vykdomojo įrašo panaikinimo yra išvestinis ir neatskiriamai susijęs su pirmiau nurodytu pagrindiniu reikalavimu - pripažinti negaliojančiu kredito sutarties Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA 5.1 punktą dalyje, kurioje nustatyta, kad ,,palūkanos <...> skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos“.
15. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog ieškinio patenkinimo atveju ieškovui nebūtų priteistas joks turtas, nepaneigia ieškovo pareikšto reikalavimo turtinio pobūdžio, nes pastarajam konstatuoti teisiškai reikšminga yra ne tik ieškovo gaunamas turtas, bet ir kitokia turtinė nauda (šiuo atveju turtinės prievolės sumažėjimas), taip pat ir atsakovui atsirandantys turtiniai padariniai.
16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.