Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rusolita“ atstovui advokatui Jonui Bložei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rusolita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Banersa“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rusolita“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Banersa“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 9500,94 euro žalos atlyginimą už vilkiko „DAF XF 460 FT“ (valst. Nr. KOC587; VIN kodas XLRTEH4300G036306) (toliau – ir Vilkikas) defektų šalinimą, 605 eurus nuostolių atlyginimą už konsultacijas UAB „Autopretenzija“ ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Teisme 2024 m. gegužės 30 d. gautas ieškovės prašymas patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodant, kad prašoma priteisti suma už Vilkiko defektų šalinimą iš viso yra 7152,02 euro.

3. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – Sutartis) pagrindu iš atsakovės, sumokėjusi 30250 eurų, Vilkiką. Atsakovė Vilkiką pardavinėjo viešu būdu per automobilių pardavimo portalą https://autoplius.lt/. Skelbime jokie esminiai Vilkiko defektai nurodyti nebuvo, pažymint tik tai, jog Vilkikas turi daug privalumų. Atvykus 2022 m. gruodžio 24 d. apžiūrėti Vilkiką, atsakovės atstovas informavo, kad Vilkike reikia pakeisti stabdžių trinkeles ir pakeisti alyvą. Ieškovės atstovui apžiūrėjus Vilkiką, buvo pastebėti dar šie trūkumai: prietaisų skydelyje degė dviejų klaidų indikacijos (dėl stabdžių trinkelių nusidėvėjimo ir stabdžių sistemos gedimo), taip pat pastebėtas supuvęs amortizatorius, sudilusios kabinos amortizatorių gumos, nutrukęs variklio gaubto atidarymo trosas bei valytuvų jungiklio gedimas. Dėl minėtų trūkumų ieškovės atstovas pasiūlė atsakovės atstovui sumažinti Vilkiko kainą 1000 eurų nuo pradinės kainos, atsakovės atstovas sutiko. Sutartis buvo deklaruota valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Regitra“ 2022 m. gruodžio 28 d. Ieškovės atstovas kartu su vairuotoju atvyko atsiimti Vilkiko 2022 m. gruodžio 28 d. Vilkiko vairuotojas, grįžęs į ieškovės darbovietę, informavo ieškovę, kad Vilkiko prietaisų skydelyje užsidegė didelis kiekis įvairias klaidas indikuojančių lempučių. Vilkikas 2022 m. gruodžio 30 d. buvo pristatytas į sunkiojo transporto remonto servisą UAB „DAFTA“, esantį adresu: J. Basanavičiaus g. 75, Jonava (toliau – ir Servisas). Ieškovė, gavusi ir įvertinusi informaciją apie Servise nustatytus defektus, 2023 m. sausio 2 d. iš Serviso gautą ir Vilkiko remonto komercinis pasiūlymas, kuris, paaiškinant susidariusią situaciją elektroniniu paštu, ieškovės buvo persiųstas atsakovei, siūlant geranoriškai susitarti dėl dalinio išlaidų nustatytiems Vilkiko defektams šalinti kompensavimo (pašalinus iš pastarojo siūlymo visas išlaidas, susijusias su Sutarties sudarymo momentu ieškovei žinomų Vilkiko trūkumų šalinimu). Atsakovė elektroniniu paštu 2023 m. sausio 3 d. informavo ieškovę, kad atsisako jos 2023 m. sausio 2 d. siūlymo tartis taikiai. Ieškovė pakartotinai kreipėsi dėl Vilkiko patikrinimo bei informavo atsakovę elektroniniu paštu ir SMS žinute apie planuojamą 2023 m. sausio 5 d. išsamią Vilkiko apžiūrą, nurodė laiką ir vietą bei kvietė atsakovę joje dalyvauti, kad atsakovė galėtų pati įsitikinti, jog Vilkikas yra su nurodytais paslėptais defektais. Atsakovė pakartotinėje Vilkiko apžiūroje nedalyvavo, elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo.

4. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, kad 2022 m. sausio 17 d. išsiuntė atsakovei pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto (toliau – pretenzija) atsakovės buveinės adresu ir suteikė 10 dienų terminą pateikti rašytinį atsiliepimą į pretenziją. Pretenzijos išsiuntimo faktą patvirtina 2023 m. sausio 17 d. AB „Lietuvos paštas“ kvito kopija. Nepavykus įteikti registruotu paštu atsakovės buveinės adresu, atsakovei pretenzija 2023 m. sausio 20 d. taip pat buvo išsiųsta kitu ieškovei žinomu adresu – Sutartyje nurodytu – ir suteiktas 10 dienų terminas pateikti rašytinį atsiliepimą į pretenziją. Pastarosios pretenzijos išsiuntimo faktą patvirtina 2023 m. sausio 20 d. AB „Lietuvos paštas“ kvito kopija. Ieškovė pažymi, jog 2023 m. sausio 20 d. pretenzija atsakovei buvo siųsta ir el. paštu banersacom@gmail.com, tačiau atsakovė neatsakė. Ieškovė atsakovei pateikė pakartotinę pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto tiek paštu, tiek elektroniniu laišku. Atsakovė 2023 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku atsiuntė prieštaravimą pakartotinei pretenzijai, atsisakydama bendradarbiauti ir atlyginti parduoto netinkamos kokybės daikto defektų šalinimo išlaidas. Ieškovė, įsitikinusi, kad su atsakove nepavyks taikiai susitarti, atsižvelgusi į tai, kad Vilkikas reikalingas veiklai, kreipėsi į Servisą, kad būtų pradėti Vilkiko remonto darbai. Servisas 2023 m. vasario 8 d. informavo atsakovę apie atliktus darbus, šalinant Vilkiko defektus ir jų šalinimo išlaidas, pateikė 2 ieškovės apmokėtinas 2023 m. vasario 8 d. PVM sąskaitas – faktūras Serija DAF Nr. 55117 ir Nr. 55103, kuriose nurodytos išimtinai su defektų šalinimu susijusios išlaidos: „Kompiuterinė diagnostika, Purkštukas; Kuro purkštukų keitimas; Siurblys kuro, Aukšto slėgio kuro siurblio keitimas, NOX daviklis, NOX daviklio keitimas, Modulis karterio dujų, Karterio dujų modelio keitimas; Daviklis drėgmės; Drėgmės daviklio keitimas; Daviklis išmetimo, Daviklio keitimas; Filtras kuro; Filtras kuro (sietelis), RMK plunžerio; Kuro sistemos remontas, įskaitant medžiagas“ bei „Turbinos vožtuvas VTG; Vožtuvo keitimas; Turbinos valdymo suprogramavimas; Kompiuterinė diagnostika“. Visi nurodyti ir nustatyti Vilkiko defektai, už kurių šalinimą prašo atlyginti išlaidas ieškovė, buvo nuslėpti, skelbime nebuvo nurodyti ir apie juos atsakovė neinformavo ieškovės.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovė naudai iš atsakovės 9500,94 euro defektų šalinimo išlaidų atlyginimą, 605 eurus ikiteisminio išieškojimo išlaidų atlyginimą bei 227 eurus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Atsakovė 2023 m. birželio 27 d. pateikė pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė prašė panaikinti šį sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

7. Atsakovė taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentais ir teismo išvadomis sprendime už akių. Sutarties sudarymo metu Vilkikas buvo tinkamas naudojimui: užsivedė, turėjo galiojančią techninę apžiūrą, kuri buvo atlikta pusė metų iki Vilkiko pardavimo. Ieškovė Vilkiką apžiūrėjo du kartus ir išbandė, todėl, pirkdama naudotą transporto priemonę, pati prisiėmė trūkumų atsiradimo riziką. Aplinkybę, kad ieškovė žinojo apie Vilkiko trūkumus, patvirtina Sutartis. Vilkiko nuvažiuotas atstumas jo pirkimo metu buvo net 793 474 km, jis yra 9 metų senumo, buvo intensyviai naudojamas atsakovės veikloje, todėl ieškovė turėjo suprasti, jog dalys natūraliai dėvisi. Nėra pagrindo laikyti defektus paslėptais, nes ieškovės nurodytus defektus galima nustatyti, atliekant kompiuterinę diagnostiką. Ieškovė netikrino Vilkiko kompiuterine diagnostika ir siekia pasinaudoti situacija bei atsakovės sąskaita pasikeisti netinkamas detales. Ieškovė nepateikė kompiuterinės diagnostikos rezultatų, todėl nėra aišku, ar gedimai iš tiesų egzistavo, ar tik buvo rekomenduojama pakeisti dalis naujomis. Ieškovė vykdo transporto paslaugų veiklą, todėl natūralu, kad, prieš pradėdama naudoti Vilkiką veikloje, siekė maksimaliai pagerinti jo būklę tam, kad nepatirtų didesnių sąnaudų vėliau, tačiau atsakovė neturi pareigos atsakyti už Vilkiko būklės pagerinimą. Vilkiko registracijos liudijime nurodyta išdavimo data – 2022 m. gruodžio 29 d.. Jeigu ieškovė tikėjosi Vilkiką grąžinti atsakovei, tai galėjo jo savo vardu neregistruoti. Be to, ieškovė nesikreipė tą pačią dieną į atsakovę nei raštu, nei žodžiu, ir pirmą kartą kreipėsi tik 2023 m. sausio 2 d. Ieškovė, kviesdama atsakovę į Vilkiko apžiūrą, nustatė neprotingai trumpą terminą (kvietimas išsiųstas 2023 m. sausio 3 d., o apžiūra vyko 2023 m. sausio 5 d.), todėl atsakovė dalyvauti negalėjo. Ieškovė neįrodo, jog Vilkiko trūkumai apskritai egzistavo, nėra aišku, ar nurodytos dalys buvo keičiamos dėl nustatyto gedimo, ar Vilkikas dar galėjo būti eksploatuojamas. Ieškovė neįrodė, jog daiktas perdavimo metu buvo nekokybiškas. Be to, ieškovė pateikė teismui 2023 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą – faktūra, kurioje nurodytas turbinos keitimas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad turbiną buvo būtina keisti.

8. Atsakovė taip pat nurodė, kad iš pateikto komercinio pasiūlymo matyti, jog UAB „Dafta“ siūlomos keisti dalys laikytinos natūraliai susidėvinčiomis eksploatacijos eigoje ir tai nėra esminiai Vilkiko trūkumai, dėl kurių Vilkikas negali būti eksploatuojamas. Vilkikas turi 6 cilindrus, UAB „Dafta“ komerciniame pasiūlyme nurodyti 6 vienetai kuro purkštukų. Atsakovė pažymėjo, kad jeigu būtų sugedę visi 6 vienetai kuro purkštukų, Vilkikas būtų negalėjęs važiuoti, nes neveiktų kuro sistema. Ieškovė, nusipirkusi Vilkiką, juo grįžo į savo buveinę, taip pat nuvyko į servisą, tai reiškia, jog nebuvo būtinybės keisti visų kuro purkštukų ir Vilkikas buvo eksploatuojamas. Be to, ieškovės nurodyta žala turėjo būti skaičiuojama be PVM, kadangi ieškovė yra juridinis asmuo, kuris vėliau PVM susigrąžina. Ieškovė vykdo transporto paslaugų veiklą, jai priklauso keturios „DAF“ transporto priemonės, iš jų dviejų registracijos data tokia pati, kaip Vilkiko. Ieškovė veiklą vykdo daugiau nei 6 metus, todėl akivaizdu, jog, užsiimdama transporto paslaugų verslu ir turėdama tokias pačias transporto priemones, turėjo žinoti apie jų nusidėvėjimus. Nuo ieškovės jokie trūkumai nebuvo paslėpti. Atsakovė nėra profesionali transporto priemonių pardavėja, jokių garantijų Vilkikui nesuteikė. Ieškovė pateikė tik sąskaitą – faktūrą už tam tikrų detalių pirkimą ir darbų atlikimą, tačiau byloje nebuvo pateiktas Serviso diagnostikos aktas, kuris patvirtintų ieškinyje nurodytų defektų buvimą ir atsiradimo priežastis. Byloje nepateikta duomenų, kad defektai iš tiesų egzistavo, pateikta sąskaita – faktūra už detales ir atliktus darbus galėjo būti už profilaktinius darbus, tačiau ne realiai egzistuojančius defektus. Minėta sąskaita – faktūra patvirtina tik sutartinius santykius tarp ieškovės ir Serviso, tačiau nepatvirtina defektų ir jų atsiradimo priežasčių.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

10. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. sausio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Jonas Bložė palaikė ieškinio reikalavimą ir anksčiau nurodytas aplinkybes.

11. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. sausio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės vadovas nurodė, kad prieš Vilkiko pardavimo buvo pakeisti ratai, akumuliatorius. Apžiūrėti Vilkiko prieš jo įsigijimą atvyko ieškovės vadovas ir vairuotojas, kuris vėliau vairavo Vilkiką. Ieškovė Vilkiką įsigijo, jį apžiūrėjus jos vadovui. Atsakovės vadovas ieškovės vadovą informavo apie Vilkiko trūkumus, kuriuos žinojo.

12. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. sausio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Linas Songaila nurodė, kad ieškovės įvardyti Vilkiko trūkumai nėra laikytini trūkumais, nes tai yra normalaus transporto priemonės nusidėvėjimo rezultatas, atsižvelgus į Vilkiko amžių ir pravažiuotą atstumą. Nesutiko su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti.

13. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. sausio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytojas A. R. nurodė, kad yra UAB „Dafta“ direktorius. Visų ieškovės transporto priemonių priežiūros darbus atlieka UAB „Dafta“, paslaugas ieškovei teikia jau ne vienerius metus. Į UAB „Dafta“ kreipėsi ieškovės vadovas, prašydamas atlikti Vilkiko diagnostiką ir nurodyti trūkumus, jei tokie yra, nes ieškovės vadovas nurodė, kad, pradėjus važiuoti su Vilkiku, įsijungė visos įmanomos klaidos. Prietaisų skydelyje degė lemputė, indikuojanti variklio klaidą, degė sistemos klaida, katalizatoriaus neveikimo klaida ir, prijungus diagnostikai skirtą įrangą, iš karto buvo pamatytos klaidos, susijusios su varikliu, purkštukais, neveikė aukšto slėgio kuro siurbliai, purkštukų darbas buvo netolygus. Liudytojo A. R. teigimu, Vilkikas, atsižvelgus į jo buvusią būklę, normaliai važiuoti tikrai negalėjo. Kiti trūkumai: blogas katalizatoriaus davikli, karterio ventiliacinis modulis, drėgmės daviklis, sudilę galiniai stabdžių diskai ir sudilusios stabdžių trinkelės. Vilkike yra du aukšto slėgio kuro siurbliai, kurie perduoda kurą į sistemą, o kurą į variklį išpurškia 6 purkštukai. Liudytojo nuomone, Vilkikas buvo eksploatuojamas su netinkamos kokybės degalais, nes purkštukai yra silpni, todėl užtenka įpilti prastesnio dyzelino arba dyzelino iš Rusijos, nes jis dažnai būna maišytas su siera arba vandeniu. Be to, Vilkikas gali prastovėti ilgą laiką ir į degalų baką grįžta karšti degalai, susidaro kondensatas, todėl, neišvalius kuro bako, nepakeitus kuro filtro, aukšto slėgio kuro siurbliai ir purkštukai sugenda. Liudytojo A. R. teigimu, purkštukai galėjo sugesti tik dėl netinkamų degalų naudojimo. Tokie gedimai atsiranda ne per vieną dieną, tačiau degalų klaidą gali parodyti ir kompiuteris, nes Vilkike pilna įvairios elektronikos ir daviklių. Nėra galimybės pasakyti, koks atstumas galėjo būti nuvažiuotas su netinkamais degalais. Gali užtekti vieną kartą įpilti vandens į degalų baką ir, Vilkikui esant jau nebe naujam, tai purkštukai gali labai greitai sugesti. Pagrindiniai kriterijai: vanduo, drėgmė, sieros kiekis degaluose. Pilant tinkamus degalus, Vilkikui tokių gedimų su purkštukais ir kuro siurbliais neatsirastų. Liudytojas nurodė, kad ne visas detales buvo privaloma keisti ir ne visi darbai buvo privalomi: karterio dujų modulio keisti buvo nebūtina.

14. Ieškovė 2024 m. vasario 28 d. teismui pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, prašydama sumažinti pagrindinio reikalavimo sumą iki 6882,02 eurų. Sumažinimą ieškovė grindžia tuo, kad prašoma priteisti suma pagal UAB „Dafta“ sąskaitas – faktūras sudaro 6882,02 euro, nes buvo nustatyta, kad buvo pakeistos kai kurios detalės, kurių nebuvo privaloma keisti.

15. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gegužės 2 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės vadovas nurodė, kad Vilkiko galutinė kaina buvo 25 000 eurų. Ieškovės vadovas atsakovės vadovui davė 500 eurų rankpinigių. Ieškovės vadovas iš esmės pakartojo jau anksčiau nurodytas faktines aplinkybes.

16. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gegužės 2 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės vadovas nurodė, kad Vilkiko skelbimą patalpino, grįžęs iš reiso, ieškovės vadovas, prieš įsigydamas Vilkiką, jį išbandė, apvažiuodamas ratą aplink garažą. Su ieškovės vadovu vyko derybos dėl kainos, atsakovės vadovas sutiko sumažinti kainą.

17. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gegužės 2 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Jonas Bložė ieškinio reikalavimus po jų sumažinimo palaikė, prašė ieškinį tenkinti visiškai.

18. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gegužės 2 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja palaikė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentus, prašė ieškinį atmesti pilna apimtimi. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovės vadovas taip pat prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

19. Teisme 2024 m. gegužės 30 d. gautas ieškovės prašymas patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodant, kad prašoma priteisti suma už Vilkiko defektų šalinimą iš viso yra 7152,02 euro.

20. Teismo 2024 m. liepos 9 d. posėdžio metu liudytojas A. R. parodė, kad UAB „Dafta“, kurios jis direktorius yra, remontuoja ieškovės krovininį transportą. Liudytojas yra techninės priežiūros ir remonto inžinierius. UAB „Dafta“ veiklą vykdo daugiau nei 10 metų, o liudytojas krovininio transporto remonto srityje turi didesnę nei 20 metų patirtį. Liudytojo teigimu, 2023 m. sausio 2 d. ieškovė į UAB „Dafta“ pristatė Vilkiką. Buvo atlikta Vilkiko pirminė diagnostika, buvo nustatyti šie trūkumai: buvo blogi 6 degalų purkštukai, aukšto slėgio neveikė du degalų siurbliai, žemo slėgio degalų sistemoje nebuvo slėgio, neveikė „NOX“, karterio dujų modulis buvo blogas, nustatytas drėgmės daviklio gedimas, katalizatoriaus temperatūrinių daviklių gedimas, nusidėvėję stabdžių galiniai diskai, susidėvėjęs ABS daviklis ir žiedas, stabdžių trinkelės. Poreikis keisti turbiną atsiranda dažniausiai tada, kai įsigyjamas eksploatuotas automobilis, nes Vilkiko turbinų maksimalus darbas yra 700 000 – 800 000 kilometrų, o turbinos gedimas gali nulemti ir daug rimtesnius gedimus, pavyzdžiui, variklio gedimą. Vienu metu dažniausiai yra keičiami visi degalų purkštukai. Dažniausiai būna tai, kad visi purkštukai būna blogi. Esant degalų purkštukų gedimui, padidėja degalų sąnaudos, transporto priemonė sunkiau kuriasi, išmetimo sistemai daroma neigiama įtaka. Jeigu ieškovė nebūtų šalinusi Vilkiko gedimų, Vilkikas nebūtų buvęs tinkamas eksploatacijai. Degalų purkštukai dažniausiai sugenda dėl prastos degalų kokybės, vandens kuro sistemoje. Visa kuro sistema Vilkike buvo bloga. Keičiant esmines kuro sistemos dalis, rekomenduojama pakeisti degalų filtrą. Vilkikui buvo keistas turbinos valdymo vožtuvas ir suprogramuota turbina. Šios dalies gedimas lemia DPF filtro užsikimšimą, išmetimo suodžiai, kurie praeina pro turbiną, jie užkerta turbinos elektroninę dalį. Turbinos vožtuvo gedimas paaiškėjo po pirminio Vilkiko remonto, nes tokie gedimai dažniausiai paaiškėja, kai transporto priemonė normaliai dirba ir anksčiau minėtos kuro sistemos dalys yra tvarkingos. Liudytojo nuomone, transporto priemonės pardavėjas tokio gedimo gali ir nežinoti. Turbinos valdymo vožtuvo gedimas negali atsirasti tuo atveju, jeigu transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir nuvažiuojamas nedidelis atstumas. Neveikiant turbinai tinkamai, esant jos gedimui, dingtų Vilkiko trauka, todėl Vilkikas negalėtų būti normaliai eksploatuojamas, negalėtų patempti priekabos. Kai apribojama galia, yra būtina kreiptis į servisą.

21. Baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovas advokatas palaikė ieškinio reikalavimus. UAB „Dafta“ vadovas, kaip nurodė ieškovės atstovas, patvirtino, jog Vilkikas turėjo daug esminių trūkumų, trūkumai buvo matomi ir prietaisų skydelyje. Šie įspėjamieji signalai buvo ištrinti prieš Vilkiko pardavimą. Atsakovė turėjo atlikti visus ginčo metu aptartus Vilkiko gedimų šalinimo (remonto) darbus, tačiau jų neatliko, nuslėpė gedimus, taip suklaidindama ieškovės atstovus.

22. Ieškovės vadovas baigiamųjų kalbų metu palaikė ieškinio reikalavimus, sutiko su ieškovės atstovo advokato pozicija.

23. Atsakovės atstovas advokatas baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad ieškinys yra nepagrįstas, o ieškovės tikslas yra atsakovės sąskaita susiremontuoti naudotą transporto priemonę. Tai, kad senos transporto priemonės genda, ieškovei turėjo būti žinoma. Nuo ieškovės nebuvo paslėpti jokie defektai, o visi defektai, kurie buvo atsakovei žinomi, buvo nurodyti ir ieškovei, Vilkiko pirkimo-pardavimo sutartyje buvo pažymėta, kad Vilkikas yra parduodamas su defektais. Pirkėjas turėjo galimybę patikrinti Vilkiką autoservise, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Toks ieškovės atstovo elgesys buvo neprotingas, suvokiant visas rizikas ir kainą, už kurią vilkikas buvo parduodamas.

24. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniais) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus šalių, jų atstovų paaiškinimus, liudytojo parodymus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai.

25. Byloje sprendžiamas ginčas, ar 2022 m. gruodžio 27 d. ieškovės ir atsakovės sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovės įsigytas automobilis buvo tinkamos kokybės, o jeigu turėjo trūkumų – ar šie trūkumai šalių buvo aptarti iš anksto (sutartyje), o jeigu ne – ar šie trūkumai buvo akivaizdūs, t. y. tokie, kuriuos ieškovė, kaip pirkėja, turėjo pastebėti ir įvertinti, prieš sudarydama automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, ir ar atitinkamai atsakovei kyla pareiga atlyginti automobilio trūkumų šalinimo išlaidas.

Dėl aktualaus teisinio reglamentavimo ir jo aiškinimo bei taikymo klausimais formuojamos teismų praktikos

26. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

27. Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 16 punktas).

28. Remiantis CK 6.327 straipsniu, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (3 dalis). Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (4 dalis). Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (5 dalis).

29. Kadangi CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl naudoto daikto pirkimo–pardavimo atveju yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 23 punktas).

30. CK 6.333 straipsnyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (1 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (6 dalis).

31. Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 32 punktas).

32. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 33 punktas).

33. Be kita ko, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 31 punktas; kt.). Vis dėlto pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 18 punktas).

34. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 27 punktas).

35. Nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

36. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

37. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).

38. Pirkėjo teisių gynimo būdai, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, nustatyti CK 6.334 straipsnyje. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalis).

39. Specialieji teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą, <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 27 punktas).

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taigi kurio nors iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31punktas; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 35 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 25 punktas).

41. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, pasinaudojo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pirkėjo teisių gynimo būdu – savo sąskaita pašalino įsigyto daikto trūkumus ir pareikalavo iš atsakovės atlyginti turėtas trūkumų šalinimo išlaidas.

42. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: 1) daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima; 2) trūkumai gali būti pašalinti. Sąlyga ,,jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti“ turi būti aiškinama plačiau, kaip apimanti ir tuos atvejus, kai ištaisyti daikto trūkumus, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra neprotinga dėl to, kad daikto trūkumams ištaisyti reikia neproporcingai didelių išlaidų. Trūkumų pašalinimas atliekamas pardavėjo sąskaita. Pirkėjas daikto trūkumus gali pašalinti pats ar trečiųjų asmenų pagalba. Tokiu atveju jam turi būti atlyginamos protingos, būtinos trūkumų ištaisymo išlaidos, kurios nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju tiriant bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo

43. Ieškovė ir atsakovė yra uždarosios akcinės bendrovės, nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. vykdančios transporto paslaugų veiklą.

44. Remiantis byloje pateiktais šalių paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovės atstovas (vadovas), ketindamas parduoti automobilį automobilį-vilkiką DAF XF 460 FT (valst. Nr. KOC 587) (toliau – (ginčo) automobilis, vilkikas), įkėlė skelbimą į automobilių pardavimo portalą https://autoplius.lt/. 2022 m. gruodžio 24 d. šalių atstovai (vadovai) susitiko, kad ieškovės atstovas apžiūrėtų parduodamą automobilį. Apžiūros metu ieškovės atstovas informavo atsakovės atstovą, kad automobilyje reikia pakeisti stabdžių trinkeles ir alyvą. Ieškovės atstovas, be nurodytų trūkumų, pastebėjo, kad automobilio prietaisų skydelyje rodomos dvi klaidos: dėl stabdžių nusidėvėjimo ir stabdžių sistemos gedimo, taip pat kad surūdijęs amortizatorius, sudilusios kabinos amortizatorių gumos, nutrūkęs variklio gaubto atidarymo trosas ir sugedęs valytuvų jungiklis. Ieškovės atstovas, atsižvelgdamas į nustatytus trūkumus, pasiūlė atsakovės atstovui sumažinti kainą 1000 eurų ir atsakovės atstovas sutiko. Per teismo posėdį ieškovės atstovas paaiškino, kad jis sumokėjo atsakovės atstovui 500 eurų rankpinigius, t. y. susitarė, kad pirks automobilį. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

45. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. gruodžio 27 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovė iš atsakovės už 25 000 eurų (+PVM) įsigijo ginčo automobilį. Remiantis šalių atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad, pasirašant sutartį, dalyvavo atsakovės vadovo sutuoktinė ir ieškovės atstovas. Sutarties skiltyje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ nurodyta, kad „trūkumai žinomi“. Ieškovės atstovo teigimu, 2022 m. gruodžio 28 d. jis su vairuotoju atvyko pasiimti automobilio iš atsakovės. Atsakovės vadovo tuo metu nebuvo ir automobilio priėmimo-perdavimo procese jis nedalyvavo.

46. Tą pačią dieną ieškovės atstovą vairuotojas informavo apie tai, kad, vairuojant vilkiką, prietaisų skydelyje užsidegė daug įvairius sistemos gedimus rodančių klaidų.

47. 2022 m. gruodžio 30 d. ieškovės atstovas pristatė automobilį į sunkiojo transporto remonto servisą UAB „DAFTA“, esantį adresu J. Basanavičiaus g. 75, Jonavoje (toliau – servisas). 2023 m. sausio 2 d. servisas pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą dėl automobilio remonto. Pateiktame komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad automobiliui būtina atlikti įvairius remonto darbus: „kompiuterinė diagnostika; kuro purkštukas (6 vnt.); kuro purkštukų keitimas (6 vnt.); aukšto kuro siurblys (2 vnt.), aukšto slėgio kuro siurblio keitimas (1 komplektas), žemo slėgio kuro siurbliukas, žemo slėgio kuro siurbliuko keitimas, NOX daviklis, NOX daviklio keitimas, karterio dujų modulis, Karterio dujų modulio keitimas; drėgmės daviklis (nauja); drėgmės daviklio keitimas; katalizatoriaus daviklis (nauja detalė); katalizatoriaus daviklio keitimas; galinis stabdžių diskas (2 vnt.); stabdžių diskų keitimas (2 vnt.), ABS daviklis (2 vnt.), ABS žiedas (2 vnt.), stabdžių trinkelės (1 komplektas), amortizatoriai (galiniai) (naudota detalė) (2 vnt.), amortizatoriai (galiniai) (nauja detalė) (2 vnt.), kuro filtras (1 vnt.), kuro skėtukas (1 vnt.), visa darbų kaina – 7321 eurų (be PVM).

48. Byloje pateiktais duomenimis, ieškovės atstovas 2023 m. sausio 3 d. kreipėsi elektroniniu paštu į atsakovės atstovą, siūlydamas susitarti dėl dalies išlaidų automobilio remontui kompensavimo. Atsakovės atstovas 2023 m. sausio 3 d. elektroniniu paštu ieškovės atstovui nurodė, kad atsisako atlyginti dalį automobilio remonto išlaidų.

49. Ieškovė pakartotinai kreipėsi į UAB „DAFTA“ servisą dėl automobilio patikros ir apie tai informavo atsakovės atstovą el. paštu ir trumpąja žinute, nurodant, kad automobilio apžiūra bus atliekama 2023 m. sausio 5 d. iki kad atsakovės atstovas yra kviečiamas joje dalyvauti ir įsitikinti, kokius trūkumus turi parduotas automobilis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovas 2023 m. sausio 5 d. dalyvavo pakartotinai apžiūrint automobilį UAB „DAFTA“ servise. 2023 m. sausio 5 d. ieškovei pateiktas serviso komercinis pasiūlymas, kuriame nurodyti atliktini remonto darbai iš esmės atitiko 2023 m. sausio 2 d. komerciniame pasiūlyme nurodytus atliktinus remonto darbus.

50. Bylos duomenimis, ieškovės atstovas atsakovės atstovui 2022 m. sausio 17 d., 2023 m. sausio 20 d., 2023 m. vasario 1 d., 2023 m. vasario 3 d. registruotomis pašto siuntomis ir el. paštu: banersacom@gmail.com siuntė pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto (toliau – pretenzija). Atsakovės atstovas 2023 m. vasario 3 d. el. paštu ieškovės atstovui nurodė, kad nesutinka su pateikta pretenzija ir atsisako padengti automobilio trūkumų šalinimo išlaidas.

51. Ieškovė priėmė sprendimą savarankiškai pašalinti automobilio trūkumus, pavesdamas atlikti remonto darbus UAB „DAFTA“ servisui. 2023 m. vasario 8 d. servisas pateikė ieškovės atstovui apmokėti dvi PVM sąskaitas–faktūras Serija DAF Nr. 55117 ir Nr. 55103, kuriose nurodyti atlikti automobilio remonto darbai: „kompiuterinė diagnostika; purkštukas; kuro purkštukų keitimas; kuro siurblys, aukšto slėgio kuro siurblio keitimas, NOX daviklis, NOX daviklio keitimas, karterio dujų modulis, Karterio dujų modulio keitimas; drėgmės daviklis; drėgmės daviklio keitimas; išmetimo daviklis; daviklio keitimas; kuro filtras; kuro filtras (sietelis), RMK plunžeris; kuro sistemos remontas, įskaitant medžiagas“ bei „turbinos vožtuvas VTG; vožtuvo keitimas; turbinos valdymo suprogramavimas; kompiuterinė diagnostika“. Pagal 2023 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą faktūrą DAF Nr. 55103 iš viso atlikta remonto darbų už 6642,02 euro (be PVM), pagal 2023 m. vasario 8 d. PVM sąskaita-faktūrą Serija DAF Nr. 55117, už – 1210 eurų (be PVM), iš viso – 7852,02 euro.

52. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl išlaidų už dujų karterio modulį ir jo keitimą atlyginimo priteisimo, todėl dėl šių atliktų ginčo transporto priemonės darbų teismas toliau sprendime nepasisako.

53. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė įsigijo iš atsakovės naudotą, iš esmės ilgai ir intensyviai eksploatuotą automobilį, nuvažiavusį daugiau nei 790 000 kilometrų, kuris turėjo trūkumų. Remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, kad, prieš sudarant ginčo vilkiko pirkimo-pardavimo sutartį, šalys nustatė tokius transporto priemonės trūkumus: būtina pakeisti stabdžių trinkeles ir variklio alyvą. Taigi PVM sąskaitose–faktūrose Serija DAF Nr. 55117 ir Nr. 55103 nurodyti transporto priemonės trūkumai nebuvo šalių aptarti ir nustatyti automobilio apžiūros ir (ar) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar automobilio priėmimo-perdavimo metu (minėta, kad sutartyje nurodyta tik kad „trūkumai žinomi“).

54. Teismas pažymi, kad teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi šalims buvo suteikta galimybė pareikšti byloje prašymus dėl ekspertizės transporto priemonės būklei nustatyti ir atliktiems remonto darbams įvertinti paskirti, tačiau abi šalys teismui nurodė, kad šia savo teise nesinaudos. Taigi teismas, spręsdamas, ar byloje pateiktose PVM sąskaitose–faktūrose Serija DAF Nr. 55117 ir Nr. 55103 nurodyti transporto priemonės trūkumai (atliktini remonto darbai) yra esminiai, t. y. kuriems esant būtų pagrindas spręsti, kad parduodamas daiktas buvo netinkamos kokybės ir ar neatlikus remonto darbų jo nebuvo galima naudotis pagal paskirtį ir ar ieškovė negalėjo šių trūkumų savarankiškai pastebėti, prieš įsigydama automobilį, remiasi šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojo A. R. parodymais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Per teismo posėdį liudytojas A. R. parodė, kad jis turi techninės priežiūros ir remonto inžinieriaus išsilavinimą ir daugiau kaip dvidešimties metų darbo patirtį, remontuojant krovinines transporto priemones bei daugiau kaip dešimties metų darbo patirtį, vadovaujant UAB „DAFTA“ servisui. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu bylos dalyviai nekėlė klausimų dėl liudytojo parodymų nepatikimumo ir (ar) šališkumo, todėl teismas juos vertina kaip patikimus ir remiasi jais kartu su kitais byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

55. Bylos duomenimis, tą pačią dieną, kai ieškovės atstovas perėmė vilkiką iš atsakovės (2022 m. gruodžio 28 d.), vilkiko prietaisų skydelėje užsidegė įvairios transporto priemonės veiklos sistemos klaidas pranešančios lemputės. Remiantis ieškovės atstovo ir liudytojo A. R. paaiškinimais per teismo posėdį, ieškovės atstovui nuvykus į servisą „DAFTA“ ir atlikus automobilio kompiuterinę diagnostiką, skydelyje degė lemputės, pranešančios apie variklio sistemos, katalizatoriaus, purkštukų netinkamą veikimą, neveikė aukšto slėgio kuro siurbliai, purkštukų darbas buvo netolygus ir kt. Liudytojo teigimu, iš viso vilkiko skydelėje buvo rodoma 15-20 sistemos klaidų. Atsakydamas į teismo klausimą, kodėl, remiantis šalių atstovų paaiškinimais, transporto priemonės apžiūros metu (prieš ją įsigyjant), vilkiko skydelėje degė tik apie stabdžių sistemos netinkamą veikimą informuojančios lemputės, liudytojas A. R. paaiškino, kad šių klaidų negalima ištrinti, pradėjus stabdžiams veikti tinkamai, jos automatiškai užgęsta; o visas kitas klaidas galima ištrinti net ir neturint specialios kompiuterinės diagnostinės įrangos.

56. Liudytojas A. R., turintis ilgametės patirties, remontuojant vilkikus, be kita ko, tokio paties modelio, kaip ir įsigytas ieškovės, per teismo posėdį nurodė, kad tokios būklės automobilio, koks buvo ginčo vilkikas 2023 m. sausio 2 d. jo apžiūros metu, neatlikus jo remonto darbų, nebuvo galima eksploatuoti. Liudytojo A. R. teigimu, tinkamas kuro siurblių ir kuro purkštukų bei kitų susijusių su kuro sistema dalių veikimas yra tiesiogiai susijęs su automobilio galėjimu važiuoti ilgus atstumus; šiuo atveju buvo nustatyta, kad automobilio galia yra labai sumažėjusi, aukšto slėgio siurblių slėgis buvo 50 barų, kai pagal gamintojo rekomendacijas turi būti 200 barų. Liudytojas A. R. pažymėjo, kad tam, jog siekiant eksploatuoti automobilį, vykdant krovinių pervežimo veiklą, buvo būtina atlikti visus PVM sąskaitose–faktūrose Serija DAF Nr. 55117 ir Nr. 55103 nurodytus vilkiko remonto darbus, išskyrus dujų karterio modulio pakeitimą. Atsakydamas į klausimą, kodėl 2023 m. sausio 2 d. ir sausio 5 d. komerciniuose pasiūlymuose nenurodyti turbinos vožtuvo keitimo ir suprogramavimo darbai, liudytojas A. R. pažymėjo, kad tik suremontavus ginčo vilkiką ir su juo nuvažiavus tam tikrą atstumą, vilkimo skydelyje užsidegė lemputė, pranešanti, kad netinkamai veikia turbina, todėl buvo papildomai atlikti turbinos vožtuvo keitimo ir turbinos valdymo suprogramavimo darbai. Liudytojas A. R. per teismo posėdį pažymėjo, kad visi ginčo vilkikui atlikti remonto darbai buvo susiję su tinkamu variklio darbu ir kuro išmetimo sistema, neatlikus šių darbų, vilkikas negalėtų būti eksploatuojamas, vykdant transporto paslaugų veiklą ir važiuojant didelius atstumus.

57. Liudytojo A. R. teigimu, tokie automobilio trūkumai, kurie buvo nustatyti ieškovės įsigytam automobiliui, neatsiranda staiga, o ilgai netinkamai eksploatuojant automobilį, dažniausiai – naudojant netinkamos kokybės kurą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia byloje liudytojo A. R. ir ieškovės atstovo iškeltų abejonių, kad į vilkiką galbūt buvo pilamas netinkamos kokybės kuras. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad jo turimos transporto priemonės pildėsi kuro bakus Lietuvos ir užsienio degalinėse, tačiau, kaip matyti, Lietuvoje būdavo užsipilami tik nedideli degalų kiekiai (kaip nurodė atsakovės atstovas per teismo posėdį, vilkiko DAF bako tūris yra apie 1200 l, o dažniausiai vienu metu būdavo įsipilama vidutiniškai 300 l kuro), be to, iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, ar tarp kurą įsigijusių vilkikų yra (buvo) ir ginčo vilkikas.

58. Atsakovė nesutiko su liudytojo A. R. pastebėjimu, kad ginčo vilkikas nebuvo laiku remontuojamas. Pažymėtina, kad atsakovė byloje yra pateikusi UAB „Centrako“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras (nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2020 m. spalio 26 d.) ankstesniam ginčo vilkiko savininkui (iki 2021 m. gegužės 31 d., kai jį įsigijo atsakovė) UAB „Baltic Automarket“, tačiau šios PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina, kad atsakovė, įsigijusi ginčo vilkiką ir jį eksploatuodama, atliko „einamuosius“ ginčo vilkiko priežiūros ir remonto darbus, taip pat kad nurodytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti remonto darbai atlikti būtent vilkikui, dėl kurio vyksta ginčas šioje byloje. Atsakovės atstovas (vadovas) per teismo posėdį paaiškino, kad remonto darbus atlikdavo jo darbuotojas ir jis neturi išsaugojęs PVM sąskaitų faktūrų. Teismas pažymi, kad atsakovė neprašė byloje apklausti vilkikų remontą atlikusio asmens kaip liudytojo, todėl teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė, kad, įsigijusi ginčo vilkiką ir jį eksploatuodama, atliko „einamuosius“ jo remonto darbus ir taip užtikrino tinkamą transporto priemonės techninę priežiūrą (būklę). Atsakovės atstovo (vadovo) paaiškinimai per 2023 m. gegužės 2 d. teismo posėdį, kad atsakovė neturėjo tinkamos kompiuterinės įrangos patikrinti vilkiko būklei ir dėl šio konkretaus vilkiko modelio jos įsigyti neketino, jeigu būtų nepardavęs automobilio, būtų jį remontavęs (2024 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:07:24 iki 1:08:22), patvirtina, kad atsakovė, prieš parduodama vilkiką, suprato, jog jį būtina remontuoti.

59. Atsakovės atstovas per teismo posėdį pažymėjo, kad automobilis važiavo, su juo buvo neseniai su vykta į darbo kelionę į Norvegiją, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė negalėjo šio automobilio eksploatuoti, vykdydama savo veiklą. Aplinkybė, kad atsakovė, vykdydama savo verslo veiklą, eksploatavo netinkamos kokybės automobilį, nesudaro pagrindo spręsti, jog vien tokios galimybės buvimas savaime reiškia, kad parduotas daiktas (vilkikas) atitiko jam keliamus kokybės reikalavimus. Kaip nurodė liudytojas A. R. per teismo posėdį, vilkiką galima buvo užkurti ir juo (fiziškai) galima buvo važiuot, bet vilkiko techninė būklė, jį įsigijus ieškovei, buvo tokia, kad automobilio negalima buvo eksploatuoti tais tikslais, dėl kurių jis ir buvo įsigytas – gabenti krovinius vykstant dideliais atstumais. Taigi nors ginčo automobilis ir važiavo, tačiau (atsižvelgiant į būtinų atlikti darbų pobūdį) iš esmės jis neatitiko tokiam automobiliam keliamų techninių reikalavimų ir negalėjo būti eksploatuojamas ieškovės verslo veikloje, neatlikus remonto darbų.

60. Kaip nurodyta pirmiau, aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 32 punktas).

61. Pažymėtina, kad kaip pastebėjo ieškovės atstovas per teismo posėdį, ginčo automobilio trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 1/3 dalį visos įsigyto automobilio kainos, todėl net specialaus inžinerinio išsilavinimo neturinčiam asmeniui suprantama, kad tokių trūkumų šalinimo išlaidos negalėtų būti vertinamos kaip įprastos naudoto automobilio remonto išlaidos, kurias turi prisiimti transporto priemonę įsigijęs pirkėjas.

62. Pažymėtina, kad, uždavus klausimą ieškovės atstovui, kodėl jis, prieš sudarydamas ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, neatliko automobilio kompiuterinės diagnostikos, ieškovės atstovas nurodė, jog neturėjo galimybės ilgai galvoti dėl automobilio įsigijimo, nes atsakovės vadovas ketino išvykti atostogauti ir žadėjo grįžti tik kitų metų sausio mėnesio viduryje. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad automobilio paruošimas vykti į darbo keliones ilgai užtrunka, todėl jis nenorėjo taip ilgai laukti. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė atstovas ne tik nesiūlė ieškovės atstovui atliktą papildomą automobilio apžiūrą, bet ir iš esmės skubino kuo greičiau įsigyti automobilį dėl atsakovės atstovo ketinimų išvykti atostogauti. Be to, kaip pažymėta pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pirkėjas turi teisę, bet ne pareigą atlikti transporto priemonės patikrą, prieš ją įsigydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

63. Pažymėtina, kad byloje kilo ginčas dėl to, kokį atstumą nuvažiavo ieškovės vairuotojo vairuojamas ginčo automobilis, iki kol užsidegė apie sistemos klaidas pranešančios prietaisų skydelio lemputės, t. y. ar keliolika kilometrų ar daug daugiau. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ši aplinkybė neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl parduodamo daikto kokybės (ne)tinkamumo, nes automobilis nuo juo įsigijimo (paėmimo) momento buvo eksploatuojamas labai trumpą laiką, byloje nėra duomenų, kad įvyko eismo įvykis ar panašaus pobūdžio atsitikimas, dėl ko galėjo per itin trumpą laiką iš esmės pasikeisti įsigytos transporto priemonės būklė. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas nurodė, jog, įsigijus ginčo automobilį, iki remonto darbų atlikimo su juo nebuvo vykta į jokias darbo (verslo) keliones.

64. Kaip nustatyta byloje, ieškovės atstovas, tik nustatęs, kad automobilis turi šalių neaptartų trūkumų, nedelsdamas ėmėsi priemonių ne tik trūkumams nustatyti ir jiems pašalinti, bet ir sudarė galimybę trūkumų nustatymo procese dalyvauti atsakovei, kvietė ją į automobilio apžiūrą, siūlė pasidalyti automobilio trūkumų šalinimo išlaidas, daugiau nei tris kartus kreipėsi į atsakovės atstovą su pretenzijomis atlyginti už atliktus remonto darbus, tačiau atsakovės atstovas su ieškovės atstovu nebendradarbiavo, nesiekė išspręsti ginčo taikiai.

65. Teismas, apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ginčo vilkikas 2022 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo esminių trūkumų, dėl kurių negalėjo būti eksploatuojamas, ieškovei vykdant verslo veiklą, ir šių trūkumų ieškovė negalėjo pastebėti automobilio apžiūros metu, o atlikti papildomą apžiūrą neturėjo galimybės ir pareigos. Teismas atkreipia dėmesį į liudytojo A. R. paaiškinimus per teismo posėdį, kad, prieš ieškovei įsigyjant automobilį, klaidos vilkiko prietaisų skydelyje buvo ištrintos (liudytojas buvo visiškai įsitikinęs šio teiginio pagrįstumu), todėl tikėtina, jog atsakovės atstovas, turėdamas ilgametės patirties krovinių pervežimo versle, žinojo, kad automobilio būklė yra bloga, tačiau šių aplinkybių ieškovei neatskleidė. Be to, kaip minėta, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pardavėjo (ne)žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus nėra aplinkybė, kuri sudaro pagrindą atleisti pardavėją dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 27 punktas).

66. Teismas pažymi, kad, remiantis šalių paaiškinimais per teismo posėdį, vilkiko pardavimo kaina jo pardavimo metu atitiko tokių vilkikų pardavimo kainas rinkoje, ir nebuvo itin maža, t. y. tokia, kad būtų galima spręsti, jog atsakovė pardavinėjo vilkiką, jau „atėmusi“ jo būsimas remonto išlaidas.

67. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą daro išvadą, kad ieškovė, įsigijusi ginčo vilkiką, negalėjo naudoti jo pagal paskirtį, kadangi jis neatitiko kokybės reikalavimų, o byloje atsakovė neįrodė, kad transporto priemonės trūkumai atsirado jau po transporto priemonės įsigijimo ar dėl netinkamo transporto priemonės eksploatavimo ar kitų aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę. Teismas pažymi, kad atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog automobilis buvo tinkamas eksploatuoti ir jo remonto darbų nereikėjo atlikti arba jeigu reikėjo, tai susiję su įprasta automobilio priežiūra, už kurią neatsakingas automobilio pardavėjas, tačiau iš esmės atliktų darbų (jų kiekio) ir jų kainos neginčijo. Atsakovė nesutiko, kad buvo būtina keisti visus šešis kuro purkštukus, tačiau liudytojas A. R. per teismo posėdį paaiškino, jog visus purkštukus buvo būtina keisti, nes dėl netinkamos kokybės kuro naudojimo jie visi veikė netinkamai. Atsakovė nurodytų aplinkybių nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

68. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir aktualaus teisinio reglamentavimo visumą, daro išvadą, kad atsakovė, būdama profesionali, ilgametę patirtį transporto paslaugų veikloje turinti dalyvė, prieš parduodama jos veikloje intensyviai naudotą transporto priemonę, turėjo nustatyti, kokius galimus trūkumus (defektus) turi ši transporto priemonė, o, juos nustačiusi, apie trūkumus informuoti transporto priemonės pirkėją, nagrinėjamu atveju – ieškovę, kad ji galėtų priimti sprendimą įsigyti tokią transporto priemonę ar pirkimo-pardavimo sutarties nesudaryti, tačiau šios pareigos neatliko. Teismo vertinimu, ieškovė, siekdama apingti savo pažeistas teises, ėmėsi visų jai prieinamų priemonių: kreipėsi į autorizuotą servisą transporto priemonės trūkumams nustatyti, gavusi komercinį pasiūlymą dėl trūkumų šalinimo, kreipėsi į atsakovę, siūlydama pasidalyti transporto priemonės trūkumų šalinimo išlaidas, o, atsakovei nesutikus atlygint dalies vilkiko remonto išlaidų, pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą – suremontuoti automobilį savo lėšomis ir pareikalauti iš atsakovės atlyginti remonto išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovė, minėta, neįrodė jos atsakomybę mažinančių ar pašalinančių aplinkybių, t. y., kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan.

69. Ieškovė, remdamasi byloje pateiktomis 2023 m. vasario 8 d. PVM sąskaitomis faktūromis Nr. Serija DAF Nr. 55117 ir Nr. 55103, prašo priteisti jai iš atsakovės 7152,02 euro už atliktus vilkiko remonto darbus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškovė ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo tinkamai informuota apie ginčo transporto priemonės trūkumus, šie trūkumai pripažintini esminiais, t. y. lėmė negalėjimą naudoti transporto priemonės atsakovės įprastinėje verslo veikloje, į tai, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, mažinančių ar panaikinančių jos atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, į tai, kad atsakovė (iš esmės) neginčijo ieškovės byloje atliktų darbų, jų kiekio ir (ar) kainos arba neįrodė, kad tokių darbų atlikti nebuvo būtina (pakeisti šešių kuro purkštukų), daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 7152,02 euro išlaidų už vilkiko remonto darbus atlyginimą tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

70. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų susijusių, su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė atstovui advokatui Jonui Bložei iš viso sumokėjo 3460,60 euro už jo teisinę pagalbą. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad ieškovės atstovas advokatas Jonas Bložė ieškovei viso bylos nagrinėjimo metu suteikė šias teisines paslaugas: 1) parengė ir 2023 m. liepos 20 d. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; 2) parengė ir teismui 2024 m. spalio 17 d. pateikė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir liudytojo apklausos; 3) atstovavo ieškovę 2023 m. spalio 17 d. parengiamajame teismo posėdyje; 4) 2023 m. lapkričio 7 d. pateikė teismui prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo; 5) 2024 m. sausio 10 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 6) atstovavo ieškovę 2024 m. sausio 11 d. teismo posėdyje; 7) parengė ir 2024 m. vasario 28 d. teismui pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo; 8) 2024 m. gegužės 2 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 9) atstovavo ieškovę 2024 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje; 10) parengė ir 2024 m. gegužės 24 d. teismui pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo; 11) atstovavo ieškovę 2024 m. liepos 9 d. teismo posėdžio metu; 12) 2024 m. rugsėjo 17 d. ir 2024 m. rugsėjo 18 d. teikė teismui papildomus įrodymus; 13) atstovavo ieškovę 2024 m. rugsėjo 18 d. ir 2024 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžiuose; 14) 2024 m. lapkričio 7 d. teikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

71. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 227 eurų žyminį mokestį (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Ieškovė taip pat turėjo 605 eurus išlaidų už pretenzijos atsakovei parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

72. Visa prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma – 4292,60 euro: 3460,60 euro už atstovavimą, 227 eurai žyminio mokesčio, ir 605 eurai už pretenzijos atsakovei parengimą.

73. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

74. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Rekomendacijose yra nustatyti maksimalūs rekomenduojami priteisti atstovavimo išlaidų dydžiai, tačiau jie nėra pagrindas spręsti, jog jeigu asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos jų neviršija, tokio dydžio išlaidų atlyginimas ir turėtų būti priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 50 punktą).

75. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 2.1. bylos sudėtingumą; 2.2. teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 2.3. ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 2.4. būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 2.5. ginčo sumos dydį; 2.6. teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 2.7. sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 2.8. šalių elgesį proceso metu; 2.9. advokato darbo laiko sąnaudas; 2.10. kitas svarbias aplinkybes.

76. Įvertinus ieškovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, pagrįstomis pripažįstamos ne visos ieškovės išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

77. Teismo vertinimu, nagrinėjamas teisinis klausimas nebuvo sudėtingas ir nereikalavo specialių teisinių žinių ar specialaus pasiruošimo (išsamios teismų praktikos analizės ir kt.); byloje buvo rengiami tik nedidelės apimties procesiniai dokumentai, byloje vykę teismo posėdžiai nebuvo itin ilgos trukmės (iki 1,5 val.). Bylos nagrinėjimas, be kita ko, užtruko dėl ieškovės atstovo techninės klaidos prašyme dėl reikalavimų byloje sumažinimo padarymo, kuris lėmė bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą.

78. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, į kasacinio teismo praktikoje įtvirtiną teismo pareigą kontroliuoti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, ir kasacinio teismo praktikoje formuojamą praktiką bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimais, į ieškovei suteiktų paslaugų pobūdį (atsiliepimo į sprendimo už akių, kitų procesinių prašymų parengimas ir dalyvavimas (parengiamajame) teismo posėdžiuose), vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas daro išvadą, kad, siekiant, jog būtų užtikrinta, jog atsakovei nebūtų perkelta našta dengti neproporcingai dideles atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, jos mažinamos iki 3000 eurų (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

79. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovei iš atsakovės priteistinas 3000 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaidų valstybei

80. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (27,85 euro) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 285–287, 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti (visiškai).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rusolita“, juridinio asmens kodas 304338358, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Banersa“, asmens kodas 304353812, 7152,02 euro (septynis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 2 ct) transporto priemonės trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ir 3000 (tris tūkstančius) eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Banersa“, asmens kodas 304353812, 27,85 euro (dvidešimt septynis eurus 85 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą atlyginimą. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT45 7230 0000 2090 2124 UAB Urbo banke, įmokos kodas 5660. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.