- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- e2A-304-777/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02632-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Banersa“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rusolita“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Banersa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rusolita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Banersa“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 7152,02 Eur žalos atlyginimą už vilkiko (duomenys neskelbtini) defektų šalinimą, 605 Eur nuostolių atlyginimą už konsultacijas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Autopretenzija“ bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Ieškovė 2022 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – sutartis) pagrindu įsigijo iš atsakovės vilkiką, už kurį sumokėjo 30 250 Eur. Atsakovė vilkiką pardavinėjo viešu būdu automobilių pardavimo portale https://autoplius.lt/. Skelbime jokie esminiai vilkiko defektai nurodyti nebuvo, pažymėta tik tai, jog vilkikas turi daug privalumų. Pažymėjo, kad, atvykus 2022 m. gruodžio 24 d. apžiūrėti vilkiko, atsakovės atstovas informavo, kad vilkike reikia pakeisti stabdžių trinkeles ir alyvą. Ieškovės atstovui apžiūrėjus vilkiką, buvo pastebėti dar šie trūkumai: prietaisų skydelyje degė dviejų klaidų indikacijos (dėl stabdžių trinkelių nusidėvėjimo ir stabdžių sistemos gedimo), taip pat pastebėtas supuvęs amortizatorius, sudilusios kabinos amortizatorių gumos, nutrukęs variklio gaubto atidarymo trosas bei valytuvų jungiklio gedimas. Dėl minėtų trūkumų ieškovės atstovas pasiūlė atsakovės atstovui sumažinti vilkiko kainą 1 000 Eur nuo pradinės kainos, atsakovės atstovas sutiko.
2.2. Ieškovės atstovas kartu su vairuotoju atvyko atsiimti vilkiko 2022 m. gruodžio 28 d. Vilkiko vairuotojas, grįžęs į ieškovės darbovietę, informavo ieškovę, kad vilkiko prietaisų skydelyje užsidegė daug įvairias klaidas indikuojančių lempučių. Vilkikas 2022 m. gruodžio 30 d. buvo pristatytas į sunkiojo transporto remonto servisą UAB „Dafta“. Ieškovė, gavusi ir įvertinusi informaciją apie servise nustatytus defektus, 2023 m. sausio 2 d. iš serviso gautą vilkiko remonto komercinį pasiūlymą, paaiškinusi susidariusią situaciją, elektroniniu paštu jį persiuntė atsakovei, siūlydama geranoriškai susitarti dėl dalinio išlaidų nustatytiems vilkiko defektams šalinti kompensavimo. Atsakovė elektroniniu paštu 2023 m. sausio 3 d. informavo ieškovę, kad atsisako jos 2023 m. sausio 2 d. siūlymo tartis taikiai. Ieškovė pakartotinai kreipėsi dėl vilkiko patikrinimo ir informavo atsakovę elektroniniu paštu ir SMS žinute apie planuojamą 2023 m. sausio 5 d. išsamią vilkiko apžiūrą, nurodė laiką ir vietą, kvietė atsakovę joje dalyvauti, kad atsakovė galėtų pati įsitikinti, jog vilkikas yra su nurodytais paslėptais defektais. Atsakovė pakartotinėje vilkiko apžiūroje nedalyvavo, elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo.
2.3. 2022 m. sausio 17 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto. Atsakovė 2023 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku atsiuntė prieštaravimą pakartotinei pretenzijai, atsisakydama bendradarbiauti ir atlyginti parduoto netinkamos kokybės daikto defektų šalinimo išlaidas. Ieškovė, įsitikinusi, kad su atsakove nepavyks taikiai susitarti, atsižvelgusi į tai, kad vilkikas reikalingas veiklai, kreipėsi į servisą, kad būtų pradėti vilkiko remonto darbai. Servisas 2023 m. vasario 8 d. informavo atsakovę apie atliktus darbus, šalinant vilkiko defektus, ir jų šalinimo išlaidas, pateikė 2 ieškovės apmokėtinas 2023 m. vasario 8 d. PVM sąskaitas faktūras, serija DAF, Nr. 55117 ir Nr. 55103, kuriose nurodytos išimtinai su defektų šalinimu susijusios išlaidos. Mano, kad visi nurodyti ir nustatyti vilkiko defektai, už kurių šalinimą prašo atlyginti išlaidas ieškovė, buvo nuslėpti, skelbime nebuvo nurodyti ir apie juos atsakovė neinformavo ieškovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 7 152,02 Eur transporto priemonės trūkumų šalinimo išlaidas ir 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė Lietuvos valstybei iš atsakovės 27,85 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nurodė, jog teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi šalims buvo suteikta galimybė pareikšti byloje prašymus paskirti ekspertizę transporto priemonės būklei nustatyti ir atliktiems remonto darbams įvertinti, tačiau abi šalys teismui nurodė, kad šia savo teise nesinaudos. Taip pat nurodė, kad spręsdamas, ar byloje pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, serija DAF, Nr. 55117 ir Nr. 55103, nurodyti transporto priemonės trūkumai (atliktini remonto darbai) yra esminiai, t. y. kuriems esant būtų pagrindas spręsti, kad parduodamas daiktas buvo netinkamos kokybės ir (ar) neatlikus remonto darbų jo nebuvo galima naudoti pagal paskirtį ir (ar) ieškovė negalėjo šių trūkumų savarankiškai pastebėti, prieš įsigydama automobilį, remiasi šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojo A. R. parodymais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Pažymėjo, jog per teismo posėdį liudytojas A. R. parodė, kad jis turi techninės priežiūros ir remonto inžinieriaus išsilavinimą ir daugiau kaip dvidešimties metų darbo patirtį, remontuojant krovinines transporto priemones, daugiau kaip dešimties metų darbo patirtį, vadovaujant UAB „Dafta“ servisui. Atkreipė dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo metu bylos dalyviai nekėlė klausimų dėl liudytojo parodymų nepatikimumo ir (ar) šališkumo, todėl teismas juos vertina kaip patikimus ir remiasi jais kartu su kitais byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais.
4.2. Nurodė, kad atsakovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia byloje liudytojo A. R. ir ieškovės atstovo iškeltų abejonių, kad į vilkiką galbūt buvo pilamas netinkamos kokybės kuras. Teigia, jog atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad jos turimos transporto priemonės pildėsi kuro bakus Lietuvos ir užsienio degalinėse, tačiau, kaip matyti, Lietuvoje būdavo užsipilami tik nedideli degalų kiekiai (kaip nurodė atsakovės atstovas per teismo posėdį, vilkiko DAF bako tūris yra apie 1 200 l, o dažniausiai vienu metu būdavo įsipilama vidutiniškai 300 l kuro), be to, atkreipė dėmesį į tai, jog iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, ar tarp kurą įsigijusių vilkikų yra (buvo) ir ginčo vilkikas.
4.3. Nurodė, kad atsakovė nesutiko su liudytojo A. R. pastebėjimu, jog ginčo vilkikas nebuvo laiku remontuojamas. Pažymėjo, kad atsakovė byloje yra pateikusi UAB „Centrako“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras (nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2020 m. spalio 26 d.) ankstesnei ginčo vilkiko savininkei (iki 2021 m. gegužės 31 d., kai jį įsigijo atsakovė) UAB „Baltic Automarket“, tačiau laikė, kad šios PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina, jog atsakovė, įsigijusi ginčo vilkiką ir jį eksploatuodama, atliko „einamuosius“ ginčo vilkiko priežiūros ir remonto darbus. Taip pat akcentavo, kad pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti remonto darbai atlikti būtent vilkikui, dėl kurio vyksta ginčas šioje byloje. Akcentavo, kad atsakovės atstovas (vadovas) per teismo posėdį paaiškino, jog remonto darbus atlikdavo jo darbuotojas ir jis neturi išsaugojęs PVM sąskaitų faktūrų. Teismas pažymi, kad atsakovė neprašė byloje apklausti vilkikų remontą atlikusio asmens kaip liudytojo, todėl nusprendė, jog atsakovė neįrodė, kad, įsigijusi ginčo vilkiką ir jį eksploatuodama, atliko „einamuosius“ jo remonto darbus ir taip užtikrino tinkamą transporto priemonės techninę priežiūrą (būklę). Atsakovės atstovas (vadovas) 2023 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė neturėjo tinkamos kompiuterinės įrangos patikrinti vilkiko būklę ir dėl šio konkretaus vilkiko modelio jos įsigyti neketino, jeigu būtų nepardavęs automobilio, būtų jį remontavęs (2024 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:07:24 iki 1:08:22). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, prieš parduodama vilkiką, suprato, jog jį būtina remontuoti.
4.4. Nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, kokį atstumą nuvažiavo ieškovės vairuotojo vairuojamas ginčo automobilis, kol užsidegė apie sistemos klaidas pranešančios prietaisų skydelio lemputės, t. y. ar keliolika kilometrų, ar daug daugiau. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju ši aplinkybė neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl parduodamo daikto kokybės (ne)tinkamumo, nes automobilis nuo juo įsigijimo (paėmimo) momento buvo eksploatuojamas labai trumpą laiką, byloje nėra duomenų, kad įvyko eismo įvykis ar panašaus pobūdžio atsitikimas, dėl ko galėjo per itin trumpą laiką iš esmės pasikeisti įsigytos transporto priemonės būklė. Pažymėjo, kad ieškovės atstovas nurodė, jog, įsigijus ginčo automobilį, iki remonto darbų atlikimo su juo nebuvo vykta į jokias darbo (verslo) keliones.
4.5. Pažymėjo, kad ieškovės atstovas, tik nustatęs, kad automobilis turi šalių neaptartų trūkumų, nedelsdamas ėmėsi priemonių ne tik trūkumams nustatyti ir jiems pašalinti, bet ir sudarė galimybę trūkumų nustatymo procese dalyvauti atsakovei, kvietė ją į automobilio apžiūrą, siūlė pasidalyti automobilio trūkumų šalinimo išlaidas, daugiau nei tris kartus kreipėsi į atsakovės atstovą su pretenzijomis atlyginti už atliktus remonto darbus, tačiau atsakovės atstovas su ieškovės atstovu nebendradarbiavo, nesiekė išspręsti ginčo taikiai. Padarė išvadą, kad ginčo vilkikas 2022 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo esminių trūkumų, dėl kurių negalėjo būti eksploatuojamas, ieškovei vykdant verslo veiklą, ir šių trūkumų ieškovė negalėjo pastebėti automobilio apžiūros metu, o atlikti papildomą apžiūrą neturėjo galimybės ir pareigos. Teismas atkreipė dėmesį į liudytojo A. R. paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, kad, prieš ieškovei įsigyjant automobilį, klaidos vilkiko prietaisų skydelyje buvo ištrintos (liudytojas buvo visiškai įsitikinęs šio teiginio pagrįstumu), todėl padarė tikėtiną išvadą, jog atsakovės atstovas, turėdamas ilgametės patirties krovinių pervežimo versle, žinojo, kad automobilio būklė yra bloga, tačiau šių aplinkybių ieškovei neatskleidė.
4.6. Akcentavo, kad ieškovė, įsigijusi ginčo vilkiką, negalėjo naudoti jo pagal paskirtį, kadangi jis neatitiko kokybės reikalavimų, o byloje atsakovė neįrodė, jog transporto priemonės trūkumai atsirado jau po transporto priemonės įsigijimo ar dėl netinkamo transporto priemonės eksploatavimo ar kitų aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę. Pažymėjo, kad atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog automobilis buvo tinkamas eksploatuoti ir jo remonto darbų nereikėjo atlikti arba jeigu reikėjo, tai susiję su įprasta automobilio priežiūra, už kurią neatsakingas automobilio pardavėjas, tačiau iš esmės atliktų darbų (jų kiekio) ir jų kainos neginčijo. Atsakovė nesutiko, kad buvo būtina keisti visus šešis kuro purkštukus, tačiau liudytojas A. R. per teismo posėdį paaiškino, jog visus purkštukus buvo būtina keisti, nes dėl netinkamos kokybės kuro naudojimo jie visi veikė netinkamai. Atsakovė nurodytų aplinkybių nepaneigė.
4.7. Nurodė, kad, įvertinus ieškovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, pagrįstomis pripažįstamos ne visos ieškovės išlaidos teisinei pagalbai apmokėti. Pažymėjo, kad nagrinėjamas teisinis klausimas nebuvo sudėtingas ir nereikalavo specialių teisinių žinių ar specialaus pasiruošimo (išsamios teismų praktikos analizės ir kt.); byloje buvo rengiami tik nedidelės apimties procesiniai dokumentai, byloje vykę teismo posėdžiai nebuvo itin ilgos trukmės (iki 1,5 val.). Bylos nagrinėjimas, be kita ko, užtruko dėl ieškovės atstovo techninės klaidos prašyme dėl reikalavimų byloje sumažinimo padarymo, kuris lėmė bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą. Padarė išvadą, kad tam, kad būtų užtikrinta, jog atsakovei nebūtų perkelta našta dengti neproporcingai dideles atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, jos mažinamos iki 3 000 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų atmestas. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra grindžiamas išimtinai byloje apklausto liudytojo A. R. parodymais. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. R. yra UAB „Dafta“ vilkikų serviso, kuriame savo transporto priemones aptarnauja ieškovė, atstovas (direktorius). Teigia, jog yra akivaizdu, kad ieškovę ir liudytojo atstovaujamą bendrovę sieja ilgamečiai komerciniai santykiai, nešantys liudytojo vadovaujamai bendrovei pajamas. Šių aplinkybių neneigė nei ieškovė, nei pats liudytojas. Pažymėjo, kad nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu ir nekėlė klausimo dėl liudytojo suinteresuotumo (teikti tokius paaiškinimus, kurie būtų palankūs jo atstovaujamos UAB „Dafta“ klientei – ieškovei), būtent pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą savo ruožtu įvertinti liudytojo paaiškinimų, kaip įrodymų, patikimumą. Mano, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, suteikė per didelę reikšmę liudytojo parodymams, tinkamai neįvertinęs kitų bylos duomenų viseto (įskaitant ir pačios atsakovės atstovo – vadovo paaiškinimus), dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.
6.2. Atkreipė dėmesį į tai, jog nesant jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų apie atliktų remonto darbų būtinumą (kompiuterinės diagnostikos ataskaita, defektų aktas ar pan.), liudytojo parodymai galėjo būti ir tikrovės neatitinkantys, kadangi jų jokiais kitais byloje esančiais įrodymais patikrinti nebuvo galima. Teigia, jog nors teismas teisingai pastebėjo, kad šalys nepasinaudojo teise prašyti skirti ekspertizę, tačiau ekspertizės skyrimas byloje būtų buvęs betikslis, atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonė jau buvo suremontuota. Ekspertas nebūtų galėjęs atsakyti į esminius klausimus, ar ginčo vilkikas, prieš atliekant remonto darbus: a) galėjo būti naudojamas pagal paskirtį ir tinkamai eksploatuojamas; b) ar komerciniame pasiūlyme įvardyti darbai buvo būtini tam, kad vilkikas galėtų būti eksploatuojamas.
6.3. Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, liudytojo parodymams suteikdamas prioritetą, visiškai nevertino bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovo – vadovo teiktų paaiškinimų. Teigia, kad 2024 m. gegužės 2 d. vykusio teismo posėdžio metu, atsakydamas į atsakovės atstovo klausimus, ieškovės vadovas nurodė, kad maždaug nuo 2016 metų verčiasi transporto veikla. Ieškovės vadovas paaiškino, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso 6–7 vilkikai. Paklaustas, ar turimų vilkikų modeliai skiriasi, ieškovės vadovas nurodė, kad turi dar kelis tokio paties modelio vilkikus, kaip ir ginčo transporto priemonė. Atsakovės atstovui pasiteiravus, kaip dažnai to paties modelio vilkikas (-ai) yra remontuojamas (-i), ieškovės vadovas nurodė ,,bent karta per mėnesį“.
6.4. Mano, kad šiame kontekste svarbūs ir liudytojo A. R. paaiškinimai. 2024 m. sausio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad būtent šio modelio (kaip ir ginčo transporto priemonė) vilkikai yra „probleminiai“, kiek tai susiję su kuro purkštukais ir kuro siurbliais, NOX davikliais; tai, pasak liudytojo, yra gamintojo „klaida“. Atsakydamas į klausimą dėl kuro purkštukų ir kuro siurblių, liudytojas nurodė, kad, esant tokiems gedimams, kažkokie gedimų požymiai turi egzistuoti – automobilis sunkiai užsiveda arba skleidžia pašalinius garsus ir pan. (mano, kad ieškovės atstovai, apžiūrėdami transporto priemonę, turėjo ir galėjo suprasti tokių gedimų buvimą). Atkreipė dėmesį į tai, jog liudytojas A. R. pažymėjo, kad būtent šie DAF vilkikai (šio modelio, kaip ir ginčo vilkikas), pravažiavę virš 500 000 kilometrų, nenuvažiuoja net 10 000 km be jokių gedimų, kadangi jie padaryti nekokybiški paties gamintojo. Skundžiamame sprendime teismas neanalizavo šių itin reikšmingų ieškovės vadovo ir liudytojo paaiškinimų, jų nesugretino. Mano, jog yra keista, kai savo srities profesionalas, įsigydamas analogiško modelio vilkiką jau turimam (-iems) ir žinodamas, kad jis yra „probleminis“ ir jį remontuoti reikia kas mėnesį, dėl to patirtas išlaidas „perkelia“ pardavėjui. Atsakovei nesuprantama, kodėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo liko neįvertintos.
6.5. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu (2024 m. sausio 11 d. vykusiame teismo posėdyje) kaip liudytojas apklaustas A. R., atsakydamas į atsakovės atstovo klausimą: ,,ar su komerciniame pasiūlyme nurodytais „trūkumais“ ginčo vilkikas būtų galėjęs išvykti į reisą užsienyje, pavyzdžiui, Švedijoje?“, atsakė, kad taip, vilkikas būtų galėjęs važiuoti į reisą. Mano, jog transporto priemonė neturėjo tokių esminių defektų, kurie neleistų įsigytu vilkiku naudotis pagal jo tiesioginę ir tikslinę paskirtį – vykti į reisą. Pažymėjo, kad komerciniame pasiūlyme bei sąskaitose faktūrose nurodytos transporto priemonės priežiūrai skirtos išlaidos dėl natūralaus nusidėvėjimo yra bet kuriam vidutiniam pirkėjui suprantamos, atsižvelgiant į automobilio eksploatacijos laiką ir ridą. Tuo labiau tokios transporto priežiūros išlaidos turėtų būti suprantamos savo srities profesionalui, kuris savo žinioje jau turi analogiško modelio vilkikų, kuriuos, kaip nurodė ieškovės vadovas, remontuoja bent kartą per mėnesį. Mano, kad einamieji priežiūros remonto darbai laikytini neužkertančiais galimybės eksploatuoti transporto priemonę pagal paskirtį. Jeigu kiekvienu atveju eksploatacijos kaštai, skirti paruošti transporto priemonę važiuoti tolesnius atstumus, būtų perkeliami ankstesniam savininkui, ypač, kai naujasis įgijėjas turi patirties, yra verslininkas ir turėjo / galėjo įsivertinti šių kaštų buvimo riziką, tokia situacija neatitiktų bendrųjų sąžiningumo, protingumo, teisingumo principų.
6.6. Teigia, kad byloje pateiktas UAB „Dafta“ komercinis pasiūlymas neįrodo bei nepatvirtina, kad būtent ieškovės nurodyti automobilio trūkumai, apie kuriuos ji nebuvo informuota, lemia tai, kad automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį. Akcentavo, kad ir pačiam pirmosios instancijos teismui kilo daugybė klausimų, todėl dar 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Pažymėjo, kad po anksčiau nurodytos nutarties priėmimo jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių, kad komerciniame pasiūlyme nurodyti remonto darbai buvo būtini atlikti tam, kad transporto priemonė galėtų būti naudojama pagal paskirtį, nebuvo pateikta. Laikė, kad į teismui iškilusius klausimus dėl tokių remonto darbų būtinumo po bylos nagrinėjimo atnaujinimo nebuvo atsakyta, todėl skundžiamas sprendimas ir grįstas išimtinai „tarpiniais“ liudytojo parodymais (dalį jų, kurie patvirtinta apeliantės bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, nutylint), siekiant vienaip ar kitaip jį „motyvuoti“.
6.7. Nurodė, kad būtina atkreipti dėmesį ir į ginčo vilkiko ridą, buvusią transporto priemonės pardavimo metu (virš 700 000 km), taip pat į tai, jog transporto priemonė eisme intensyviai dalyvavo virš 10 metų (su vilkiku buvo vykstama į reisus užsienio valstybėse, įveikiant didelius atstumus, dėl ko ir buvo pasiekta itin didelė transporto priemonės rida). Teigia, jog nors teismas atkreipė į tai dėmesį, tačiau nepasisakė dėl apeliantės bylos nagrinėjimo metu kelto klausimo – ar transporto priemonei su tokio dydžio rida iš tiesų keliami tapatūs kokybės reikalavimai, kokie būtų keliami naudotam vilkikui su mažesne rida, ir ar tai atitiktų bendruosius protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, įvertintus tai, kad tokių naudotų transporto priemonių naudojimo intensyvumas gerokai skirtųsi. Mano, kad šioje byloje priimtu sprendimu iš esmės sukuriama ydinga praktika, kai sprendimas grindžiamas išimtinai liudytojo parodymais, daliai jų suteikiant prioritetą, o kitą paaiškinimų dalį nutylint, vien tik siekiant vienaip ar kitaip (nors ir ydingai) motyvuoti sprendimo turinį, tačiau nevertinant kitų byloje esančių įrodymų, nesugretinant ir nelyginant jų tarpusavyje.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1. Teigia, kad teismas byloje tyrė šalių parodymus, išklausė šalių atstovų paaiškinimus, taip pat tyrė rašytinius įrodymus, tikrino ir nustatė faktines aplinkybes, sulygino su šalių pateiktais įrodymais ir paaiškinimais, todėl mano, kad atsakovės nurodyti argumentai, neva teismo sprendimas priimtas vadovaujantis vien liudytojo parodymais, yra visiškai nepagrįsti. Pažymėjo, kad teismas, išėjęs į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, atnaujino bylos nagrinėjimą vien tam, kad pakartotinai apklaustų liudytoją A. R., ir tik po pakartotinės apklausos priėmė galutinį sprendimą. Atkreipė dėmesį į tai, jog teismas siekdamas nustatyti, ar vilkikas perleidimo ieškovei metu buvo tinkamos kokybės, taip pat vertino atsakovės pateiktus įrodymus, jos argumentus ir kartu akcentavo, kad atsakovė siekdama įrodyti, priešingai, negu teigia ieškovė, nesiėmė visų įmanomų gynybos būdų ir byloje neapklausė vilkiko remonto darbus atlikusio meistro, kuris prižiūrėjo vilkiką, kada šis dar priklausė atsakovei.
8.2. Teigia, jog atsižvelgiant į teismo sprendimu konstatuotas faktines aplinkybes matyti, kad byloje visi rašytiniai įrodymai dėl vilkiko būklės buvo pateikti, tai yra 2023 sausio 2 d. komercinis pasiūlymas, 2023 m. sausio 5 d. komercinis pasiūlymas, kuriuose buvo aiškiai nurodyti (nustatyti) vilkiko defektai. Liudytojas A. R. byloje nurodė, kad defektacijos metu nustatyti trūkumai ir buvo įvardinti komerciniuose pasiūlymuose, kurie iš esmės ir laikyti dokumentais, fiksuojančiais nustatytus transporto priemonės trūkumus.
Šalies argumentai
8.3. Pažymėjo, kad ieškovės atstovas pateikė byloje 2023 m. lapkričio 7 d. prašymą dėl įrodymų pridėjimo, su juo pateikė 2023 m. lapkričio 6 d. serviso raštą, kuriame buvo nurodyta: ,,Minėto vilkiko prietaisų skydelyje su tiek išvardintų trūkumų negalėjo nešviesti variklio klaida. Patikrinus DAF su diagnostine įranga buvo matoma, kad klaidos „ištrintos“ prieš parduodant vilkiką. Pardavėjas bandė paslėpti, o pirkėjas negalėjo matyti šių gedimų. Pirkėjui pavažiavus keliolika kilometrų, prietaisų ekranėlyje vėl pradėjo šviesti visos klaidos.“ Mano, kad atsakovė, prieš parduodama vilkiką, jame esančio kompiuterio klaidas ištrynė siekdama nuslėpti nuo ieškovės vilkiko defektus, kadangi tai buvo nustatyta vilkiką patikrinus su diagnostine įranga.
8.4. Nurodė, kad teismas konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl išlaidų už dujų karterio modulį ir jo keitimą priteisimo (sprendimo 52 punktas), kadangi, siekiant eksploatuoti vilkiką ir vykdyti krovinių pervežimo veiklą, buvo būtina atlikti visus PVM sąskaitose faktūrose, serija DAF, Nr. 55117 ir Nr. 55103, nurodytus vilkiko remonto darbus, išskyrus dujų karterio modulio pakeitimą (sprendimo 56 punktas). Mano, kad tai patvirtina, jog ieškovė elgėsi sąžiningai ir tikslino savo reikalavimus bylos nagrinėjimo metu, iš atsakovės reikalavo tik su defektų šalinimu susijusių išlaidų priteisimo.
8.5. Pažymi, kad tai, jog komerciniuose pasiūlymuose nurodyti remonto darbai buvo būtini, kartu patvirtina liudytojas A. R.. Be to, nesutinka su atsakovės argumentais, kad pateikti dokumentai, tai yra komerciniai pasiūlymai, nėra pažodžiui pavadinti defektų aktu, todėl turi būti visiškai atmesti, kadangi defektų aktas yra laisvos formos dokumentas ir jam nekeliami specialūs reikalavimai. Atkreipė dėmesį į tai, jog defektų aktui įstatyme nėra nustatyta privalomų turinio ar formos reikalavimų, todėl paties akto, kuriame yra nustatyti transporto priemonės defektai ir užfiksuoti faktai apie reikalingus remonto darbus, apie reikalingas detales, yra laikomi tinkamais nepriklausomai nuo tokio dokumento pavadinimo. Akcentavo, kad šiuose komerciniuose pasiūlymuose nurodytus faktus teismas tikrino su kitais įrodymais ir šalių paaiškinimais, liudytojo parodymais, todėl mano, jog kvestionuoti tokius dokumentus visiškai nėra jokio teisinio pagrindo.
8.6. Atsakovė turėjo pareigą byloje įrodyti, kad pardavė sutarties sąlygas atitinkančią transporto priemonę, sandorio sudarymo metu nebuvo paslėptų trūkumų, kad šių trūkumų atsiradimą lėmė kalti ieškovės veiksmai (pvz., netinkamas eksploatavimas ar kt.), o tą padaryti atsakovė turėjo visas procesines galimybes, t. y., pvz., nesutikdama su ieškiniu, prašyti teismo skirti vilkiko techninę ekspertizę, teikti kitus rašytinius įrodymus ir t. t. Atsakovė buvo pasyvi, neprašė skirti ekspertizės, neteikė prašymų dėl duomenų, įrodymų išreikalavimo, nesinaudojo kitomis procesinėmis teisėmis, t. y. minėtų aplinkybių atsakovė neįrodinėjo.
8.7. Atkreipė dėmesį į tai, kad pati atsakovė yra profesionalė verslininkė, turinti ilgametę patirtį transporto paslaugų veikloje, todėl jai keliami aukštesni elgesio standartai. Mano, jog yra akivaizdu, kad įvertinus teismo sprendimo argumentus matyti, kad teismas įvertinęs visus įrodymus ir paaiškinimus byloje priėjo prie išvados, jog atsakovė žinojo, kad vilkiko būklė yra bloga, tačiau šių aplinkybių ieškovei neatskleidė, tad tai buvo tyčiniai veiksmai, nuo atsakomybės už juos atsakovė negali būti atleista ir turi atlyginti savo tyčiniais veiksmais padarytą žalą ieškovei. Atsakovės argumentai laikytini deklaratyviais ir turi būti atmesti kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
11. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. gruodžio 27 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė iš atsakovės už 25 000 Eur (+ PVM) įsigijo automobilį – vilkiką (duomenys neskelbtini). Pasirašant sutartį, skiltyje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ nurodyta, kad „trūkumai žinomi“. Prieš pasirašant vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį, šalių atstovai (vadovai) susitiko, kad ieškovės atstovas apžiūrėtų parduodamą automobilį. Apžiūros metu ieškovės atstovas informavo atsakovės atstovą, kad automobilyje reikia pakeisti stabdžių trinkeles ir alyvą. Ieškovės atstovas, be nurodytų trūkumų, pastebėjo, kad automobilio prietaisų skydelyje rodomos dvi klaidos: dėl stabdžių nusidėvėjimo ir stabdžių sistemos gedimo, taip pat kad surūdijęs amortizatorius, sudilusios kabinos amortizatorių gumos, nutrūkęs variklio gaubto atidarymo trosas ir sugedęs valytuvų jungiklis. Jokių kitų automobilio defektų apžiūros metu ieškovė nepastebėjo, o atsakovė apie kitus defektus ieškovės neinformavo. Akcentuotina, jog ieškiniu nereikalaujama atlyginti šalių aptartų ir automobilio apžiūros metu ir (ar) pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nustatytų vilkiko remonto išlaidų.
14. Ieškovės atstovo teigimu, 2022 m. gruodžio 28 d. jis su vairuotoju atvyko pasiimti automobilio iš atsakovės. Atsakovės vadovo tuo metu nebuvo ir automobilio priėmimo–perdavimo procese jis nedalyvavo. Tą pačią dieną ieškovės atstovą vairuotojas informavo apie tai, kad, vairuojant vilkiką, prietaisų skydelyje užsidegė daug įvairius sistemos gedimus rodančių klaidų. 2022 m. gruodžio 30 d. ieškovės atstovas pristatė automobilį į sunkiojo transporto remonto servisą UAB „Dafta“. 2023 m. sausio 2 d. servisas pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą dėl automobilio remonto. Pateiktame komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad automobiliui būtina atlikti įvairius remonto darbus: „kompiuterinė diagnostika; kuro purkštukas (6 vnt.); kuro purkštukų keitimas (6 vnt.); aukšto kuro siurblys (2 vnt.), aukšto slėgio kuro siurblio keitimas (1 komplektas), žemo slėgio kuro siurbliukas, žemo slėgio kuro siurbliuko keitimas, NOX daviklis, NOX daviklio keitimas, karterio dujų modulis, Karterio dujų modulio keitimas; drėgmės daviklis (nauja); drėgmės daviklio keitimas; katalizatoriaus daviklis (nauja detalė); katalizatoriaus daviklio keitimas; galinis stabdžių diskas (2 vnt.); stabdžių diskų keitimas (2 vnt.), ABS daviklis (2 vnt.), ABS žiedas (2 vnt.), stabdžių trinkelės (1 komplektas), amortizatoriai (galiniai) (naudota detalė) (2 vnt.), amortizatoriai (galiniai) (nauja detalė) (2 vnt.), kuro filtras (1 vnt.), kuro skėtukas (1 vnt.), visa darbų kaina – 7 321 Eur (be PVM).“
15. Taip pat nustatyta, kad ieškovės atstovas 2023 m. sausio 3 d. kreipėsi elektroniniu paštu į atsakovės atstovą, siūlydamas susitarti dėl dalies išlaidų automobilio remontui kompensavimo. Atsakovės atstovas 2023 m. sausio 3 d. elektroniniu paštu ieškovės atstovui nurodė, kad atsisako atlyginti dalį automobilio remonto išlaidų. Ieškovė pakartotinai kreipėsi į UAB „Dafta“ servisą dėl automobilio patikros ir apie tai informavo atsakovės atstovą el. paštu ir trumpąja žinute, nurodė, kad automobilio apžiūra bus atliekama 2023 m. sausio 5 d., kad atsakovės atstovas yra kviečiamas joje dalyvauti ir įsitikinti, kokius trūkumus turi parduotas automobilis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovas 2023 m. sausio 5 d. dalyvavo pakartotinai apžiūrint automobilį UAB „Dafta“ servise. 2023 m. sausio 5 d. ieškovei pateiktas serviso komercinis pasiūlymas, kuriame nurodyti atliktini remonto darbai iš esmės atitiko 2023 m. sausio 2 d. komerciniame pasiūlyme nurodytus atliktinus remonto darbus.
16. Ieškovės atstovas atsakovės atstovui 2022 m. sausio 17 d., 2023 m. sausio 20 d., 2023 m. vasario 1 d., 2023 m. vasario 3 d. registruotosiomis pašto siuntomis ir el. paštu siuntė pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto. Atsakovės atstovas 2023 m. vasario 3 d. el. paštu ieškovės atstovui nurodė, kad nesutinka su pateikta pretenzija ir atsisako padengti automobilio trūkumų šalinimo išlaidas. Po atsakovės atsisakymo padengti automobilio trūkumų šalinimo išlaidas ieškovė priėmė sprendimą savarankiškai pašalinti automobilio trūkumus, pavesdama atlikti remonto darbus UAB „Dafta“ servisui. 2023 m. vasario 8 d. servisas pateikė ieškovės atstovui apmokėti dvi PVM sąskaitas faktūras, serija DAF, Nr. 55117 ir Nr. 55103, kuriose nurodyti atlikti automobilio remonto darbai: „kompiuterinė diagnostika; purkštukas; kuro purkštukų keitimas; kuro siurblys, aukšto slėgio kuro siurblio keitimas, NOX daviklis, NOX daviklio keitimas, karterio dujų modulis, karterio dujų modulio keitimas; drėgmės daviklis; drėgmės daviklio keitimas; išmetimo daviklis; daviklio keitimas; kuro filtras; kuro filtras (sietelis), RMK plunžeris; kuro sistemos remontas, įskaitant medžiagas“ bei „turbinos vožtuvas VTG; vožtuvo keitimas; turbinos valdymo suprogramavimas; kompiuterinė diagnostika.“ Pagal 2023 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija DAF, Nr. 55103, iš viso atlikta remonto darbų už 6 642,02 Eur (be PVM), pagal 2023 m. vasario 8 d. PVM sąskaita faktūrą, serija DAF, Nr. 55117, už 1 210 Eur (be PVM), iš viso už 7 852,02 Eur.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Apeliaciniu skundu iš esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai prioritetą teikė byloje apklausto liudytojo A. R. parodymams ir visiškai nevertino atsakovės atstovo nurodytų argumentų. Atsakovė mano, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių ginčo vilkiko remonto darbų mastą bei apskritai būtinumą tokius darbus atlikti. Taip pat, atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovė, būdama savo srities profesionalė, įsigydama analogiško modelio vilkiką jau turimam (-iems) ir žinodama, kad jis yra „probleminis“, suprato, kad vilkikas yra su trūkumais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.
18. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (vilkiko) kokybės trūkumus bei pirkėjo teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktą klausimas. Akcentuotina, jog reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
20. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).
21. Pažymėtina, kad CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto vilkiko, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams. Aiškindamas paduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).
22. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).
23. Minėta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje aptarė tam tikrus vilkiko trūkumus, tačiau po sandorio sudarymo vilkiko prietaisų skydelyje užsidegė daug įvairius sistemos gedimus rodančių klaidų. Ieškovė informavo atsakovę apie nustatytus vilkiko gedimus bei reikalingą vilkiko remontą, tačiau atsakovė atsisakė padengti ginčo vilkiko remonto kaštus iš esmės teigdama, jog ieškovės nustatyti vilkiko gedimai yra natūralus vilkiko nusidėvėjimas ir atsakovė neturi pareigos padengti remonto išlaidų. Įrodinėdama aplinkybes, jog parduodamo vilkiko trūkumai buvo aptarti iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o naujai nustatytų gedimų apimties ir pagrįstumo nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai, atsakovė teigia, jog nesant jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų apie atliktų remonto darbų būtinumą (kompiuterinės diagnostikos ataskaita, defektų aktas ar pan.), liudytojo parodymai galėjo būti ir tikrovės neatitinkantys, kadangi jų jokiais kitais byloje esančiais įrodymais patikrinti nebuvo galima. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2022 m. gruodžio 27 d. ir 2022 m. gruodžio 28 d. ieškovės vairuotojui atvykus pasiimti vilkiko jo pervežimo metu prietaisų skydelyje užsidegė daug įvairius sistemos gedimus rodančių klaidų. 2022 m. gruodžio 30 d. ieškovės atstovas pristatė automobilį į sunkiojo transporto remonto servisą UAB „Dafta“, o jau 2023 m. sausio 2 d. servise buvo nustatyta daug vilkiko gedimų ir pateiktas komercinis pasiūlymas pašalinti gedimus. Akcentuotina, kad atsakovė neginčijo aplinkybių, jog 2023 m. sausio 2 d. komerciniame pasiūlyme nurodyti vilkiko gedimai nebuvo aptarti nei 2022 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, nei ieškovei atvykus apžiūrėti vilkiko dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kas suponuoja išvadą, jog atsakovė 2023 m. sausio 2 d. komerciniame pasiūlyme nurodytų vilkiko gedimų neišviešino, o ieškovė apie juos nieko nežinojo.
25. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į vykusių įvykių chronologiją, t. y. ieškovė ginčo vilkiką priėmė 2022 m. gruodžio 28 d., tačiau jau 2023 m. sausio 2 d. buvo nustatyti vilkiko gedimai. Dar daugiau, ieškovė siekdama išspręsti susidariusią situaciją ir vykdydama bendradarbiavimo pareigą nedelsdama jau 2023 m. sausio 3 d. informavo atsakovę apie nustatytus pažeidimus ir siekdama išvengti bet kokių ginčo situacijų kilimo atidėjo ginčo vilkiko remonto darbus bei pasiūlė atsakovei pačiai atvykti į servisą susipažinti su nustatytais gedimais ir spręsti gedimų šalinimo išlaidų apmokėjimo klausimą, tačiau atsakovė atsisakė padengti dalį vilkiko trūkumų šalinimo išlaidų. Svarbu paminėti, jog ieškovės atstovas atsakovės atstovui vėliau net 4 kartus (2022 m. sausio 17 d., 2023 m. sausio 20 d., 2023 m. vasario 1 d., 2023 m. vasario 3 d.) registruotosiomis pašto siuntomis ir el. paštu siuntė pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto, kvietė į pakartotinę ginčo vilkiko apžiūrą, tačiau atsakovės atstovas 2023 m. vasario 3 d. el. paštu ieškovės atstovui nurodė, kad nesutinka su pateikta pretenzija ir atsisako padengti automobilio trūkumų šalinimo išlaidas. Tik po šio atsakovės atsisakymo padengti remonto išlaidas ieškovė priėmė sprendimą savo lėšomis remontuoti vilkiką.
26. Nors atsakovė teigia, kad jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atliktų remonto darbų būtinumą (kompiuterinės diagnostikos ataskaita, defektų aktas ar pan.), nėra pateikta, tačiau atsižvelgtina į tai, kad atsakovei buvo sudarytos visos galimybės pačiai atvykti į ginčo vilkiko apžiūrą, o kilus abejonių dėl nustatytų gedimų tikrumo ar būtinų atlikti darbų masto, ji turėjo visas galimybes pasinaudoti kitų specialistų paslaugomis ir atlikti papildomus vilkimo patikrinimus, taip pašalindama bet kokias abejones dėl būtinų atlikti darbų ir jų masto. Deklaratyvaus pobūdžio atsakovės argumentai, jog galbūt nebuvo pagrindo keisti visų purkštukų ar nustatyti gedimai faktiškai galėjo ir neegzistuoti, nėra pakankami paneigti ieškovės į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose (komerciniame pasiūlyme) nurodytas aplinkybes, todėl, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog 2023 m. sausio 2 d. komerciniame pasiūlyme nurodyti vilkiko gedimai egzistavo dar iki 2022 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, o savo lėšomis juos pašalino ieškovė.
27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi šalims suteikė galimybę pareikšti byloje prašymus paskirti ekspertizę transporto priemonės būklei nustatyti ir atliktiems remonto darbams įvertinti, šalys šia savo teise nepasinaudojo. Nors, atsakovės nuomone, ekspertizės skyrimas byloje būtų buvęs betikslis, atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonė jau buvo suremontuota, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu. Kaip minėta, atsakovei dar iki vilkiko remonto atlikimo buvo sudaryta ne viena galimybė atvykti į vilkiko apžiūrą, kur atsakovė būtų galėjusi įsitikinti, ar 2023 m. sausio 2 d. komerciniame pasiūlyme nurodyti vilkiko gedimai egzistavo, o to nepadariusi būtent atsakovė prisėmė riziką dėl galimybių įrodyti nurodytų gedimų šalinimo būtinumą. Kitą vertus, jei, atsakovės nuomone, ieškovę ir liudytojo atstovaujamą bendrovę sieja ilgamečiai komerciniai santykiai, nešantys liudytojo vadovaujamai bendrovei pajamas, todėl liudytojo paaiškinimai teisme nebuvo objektyvūs, atsakovė turėjo galimybę į teismo posėdį kviesti kitus ekspertus, kurie būtų paaiškinę, ar 2023 m. sausio 2 d. komerciniame pasiūlyme nurodytų vilkiko gedimų šalinimas buvo būtinas tam, kad vilkikas galėtų būti eksploatuojamas.
28. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas liudytojo A. R. teisme teiktus paaiškinimus, pažymi, jog liudytojas paaiškino, kad jis turi techninės priežiūros ir remonto inžinieriaus išsilavinimą ir daugiau kaip dvidešimties metų darbo patirtį, remontuojant krovinines transporto priemones, daugiau kaip dešimties metų darbo patirtį, vadovaujant UAB „Dafta“ servisui. Svarbi ir ta aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu bylos dalyviai nekėlė klausimų dėl liudytojo parodymų nepatikimumo ir (ar) šališkumo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo liudytojo paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų ir neturėjo pagrindo jais nesiremti. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad po liudytojo paaiškinimų, jog tinkamam vilkiko eksploatavimui nebuvo būtina atlikti dujų karterio modulio keitimo, ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų dėl išlaidų atlyginimo, tik patvirtina liudytojo teiktų paaiškinimų objektyvumą, todėl, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad liudytojo A. R. teisme teikti paaiškinimai buvo neobjektyvūs.
29. Akcentuotina ir tai, kad iš 2023 m. vasario 8 d. serviso pateiktų apmokėti PVM sąskaitų faktūrų, serija DAF, Nr. 55117 ir Nr. 55103, matyti, jog buvo atlikti šie automobilio remonto darbai: „kompiuterinė diagnostika; purkštukas; kuro purkštukų keitimas; kuro siurblys, aukšto slėgio kuro siurblio keitimas, NOX daviklis, NOX daviklio keitimas, karterio dujų modulis, Karterio dujų modulio keitimas; drėgmės daviklis; drėgmės daviklio keitimas; išmetimo daviklis; daviklio keitimas; kuro filtras; kuro filtras (sietelis), RMK plunžeris; kuro sistemos remontas, įskaitant medžiagas“ bei „turbinos vožtuvas VTG; vožtuvo keitimas; turbinos valdymo suprogramavimas; kompiuterinė diagnostika“, iš viso atlikta darbų už 7 852,02 Eur (be PVM). Pažymėtina, jog ginčo vilkiko pardavimo kaina buvo 25 000 Eur (be PVM), o nustatytų vilkiko defektų remonto išlaidos sudarė 31,41 proc. automobilio vertės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų gedimų apimtį bei remonto darbų vertę, konstatuoja, jog ginčo vilkikas neatitiko tokiam daiktui keliamų kokybės reikalavimų, nepaisant to, jog ginčo vilkikas nebuvo naujas.
30. Be to, byloje nustatyta, jog ieškovė ginčo vilkiką įsigijo siekdama vykdyti krovinių pervežimo veiką. Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tokios būklės automobilio, koks buvo ginčo vilkikas 2023 m. sausio 2 d. jo apžiūros metu, neatlikus jo remonto darbų, nebuvo galima eksploatuoti. Nurodė, kad tinkamas kuro siurblių ir kuro purkštukų bei kitų susijusių su kuro sistema dalių veikimas yra tiesiogiai susijęs su automobilio galėjimu važiuoti ilgus atstumus, o siekiant eksploatuoti automobilį, vykdant krovinių pervežimo veiklą, buvo būtina atlikti visus PVM sąskaitose faktūrose, serija DAF Nr. 55117 ir Nr. 55103, nurodytus vilkiko remonto darbus, išskyrus dujų karterio modulio pakeitimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, jog ginčo vilkikas turėjo būti naudojamas kroviniams pervežti, taip pat į tai, jog dėl nustatytų paslėptų gedimų vilkiko pagal paskirtį nebuvo galima naudoti, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo vilkikas neatitiko tokiam daiktui keliamų kokybės reikalavimų.
31. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad, priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas nevertino bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovo – vadovo teiktų paaiškinimų, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso 6–7 vilkikai ir kad ieškovei priklauso dar keli tokio paties modelio vilkikai, kaip ir ginčo transporto priemonė, kurie yra remontuojami bent kartą per mėnesį. Taip pat neįvertino liudytojo A. R. paaiškinimų, kad šio modelio (kaip ir ginčo transporto priemonė) vilkikai yra „probleminiai“, kiek tai susiję su kuro purkštukais ir kuro siurbliais, NOX davikliais. Mano, jog yra keista, kai savo srities profesionalas, įsigydamas analogiško modelio vilkiką jau turimiems ir žinodamas, kad jis yra „probleminis“ ir jį remontuoti reikia kas mėnesį, dėl to patirtas išlaidas „perkelia“ pardavėjui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Vien tai, kad ieškovė dar prieš įsigydama ginčo vilkiką galėjo žinoti, jog šio modelio vilkikai yra dažnai gendantys (probleminiai), dar nereiškia, jog atsakovė (pardavėja) galėjo nuslėpti jau egzistuojančius vilkiko defektus. Pareiga informuoti pirkėją apie daikto trūkumus tenka būtent pardavėjui, o šis teisinis apsaugos mechanizmas kildinamas iš to, jog tik turėdamas visą informaciją pirkėjas gali priimti informuotą sprendimą dėl daikto įsigijimo.
32. Pažymėtina, kad naudotam daiktui nėra keliami tapatūs kokybės reikalavimai, kokie būtų keliami naujam daiktui, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, jog apie naudoto daikto trūkumus (defektus) pirkėjas privalo būti informuotas, o informavimo pareiga tenka pardavėjui. Minėta, kad vilkiko pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu vilkiko skydelyje degė tik apie stabdžių sistemos netinkamą veikimą informuojančios lemputės, tačiau liudytojas A. R. paaiškino, kad šių klaidų negalima ištrinti, pradėjus stabdžiams veikti tinkamai, jos automatiškai užgęsta; o visas kitas klaidas galima ištrinti net ir neturint specialios kompiuterinės diagnostinės įrangos. Taip pat minėta, kad nuo vilkiko priėmimo iki jo apžiūros autoservise praėjo 5 darbo dienos, tačiau apžiūros metu buvo nustatyti esminiai vilkiko trūkumai, kurie buvo matomi ir prietaisų skydelyje. Liudytojo vertinimu, šie įspėjamieji signalai buvo ištrinti prieš vilkiko pardavimą. Nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog būtent atsakovė nuslėpė vilkiko gedimus, taip suklaidindama ieškovės atstovus, dėl ko buvo įsigyta kokybės reikalavimų neatitinkanti transporto priemonė.
33. Atsakovė skundu atkreipia dėmesį ir į ginčo vilkiko ridą, buvusią transporto priemonės pardavimo metu (virš 700 000 km), taip pat į tai, jog transporto priemonė eisme intensyviai dalyvavo virš 10 metų (su vilkiku buvo vykstama į reisus užsienio valstybėse, įveikiant didelius atstumus, dėl ko ir buvo pasiekta itin didelė transporto priemonės rida). Mano, kad teismas nepasisakė dėl apeliantės bylos nagrinėjimo metu kelto klausimo – ar transporto priemonei su tokio dydžio rida iš tiesų keliami tapatūs kokybės reikalavimai, kokie būtų keliami naudotam vilkikui su mažesne rida, ir ar tai atitiktų bendruosius protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau pažymėtina, jog ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė neatskleidė ieškovei visų perduodamos transporto priemonės trūkumų, dėl kurių transporto priemonės ieškovė negalėjo naudoti pagal paskirtį, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė įsigydama 10 metų senumo vilkiką, kuris buvo nuvažiavęs daugiau kaip 700 000 km, privalo prisiimti riziką dėl jau egzistuojančių vilkiko gedimų.
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, taip pat atsižvelgdamas į šios nutarties 25–32 punktuose nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad jau pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ginčo vilkikas neatitiko tokiam automobiliui keliamų techninių reikalavimų ir naudoti jį pagal paskirtį nebuvo galima. Byloje esantys įrodymai, taip pat šalių bei liudytojo teisme teikti paaiškinimai suponuoja išvadą, kad atsakovė nuslėpė nuo ieškovės vilkiko trūkumus, todėl privalo atlyginti su ginčo vilkiko remontu susijusias ieškovės patirtas išlaidas.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Įvertinęs visus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas nustatyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
39. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kuriuos sudaro 1 887,60 Eur sumą. Taip pat ieškovė į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus t. y. 2025 m. sausio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JB2025-01-07/01 bei 2025 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1053, iš kurių matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė iš viso patyrė 1 887,60 Eur išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytais rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), atsižvelgdamas į ieškovės atstovo byloje atliktus veiksmus, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, konstatuoja, jog ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 887,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
40. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rusolita“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Banersa“ 1 887,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.