- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- II-433-1199/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00228-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Pažeidėjas
- A. M., Institucijos
- Kategorijos
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.43pavadinimo nepavyko patikrinti
- 19.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovei Ramintai Pašešiūnei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės teisės skyriaus 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-1203-2025 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus teritorinės muitinės teisės skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimu A. M. (toliau – ir pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnio 1 dalį, 212 straipsnio 4 dalį, nustačius, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovas, pateikė tranzito T1 deklaraciją LRN (duomenys neskelbtini) (MRN (duomenys neskelbtini)) ir bendrąją įvežimo deklaraciją MDAS priemonėmis (MRN (duomenys neskelbtini)) prekių gabenimui tranzitu iš Rusijos federacijos į Jungtinius Arabų Emyratus (prekių siuntėjas – (duomenys neskelbtini), RU, prekių gavėjas – (duomenys neskelbtini), Dubai, AE, prekių iškrovimas – Sia Baltic Container Terminal, Freeport of Riga, Uriekstes 32, Ryga LV). Deklaracijos prekė – Polyplast NS5, deklaruojama kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) kodu 290410. Muitinio tikrinimo metu Medininkų kelio poste buvo paimtas prekės mėginys (mėginio ėmimo protokolas Nr. 25VK200546) ir 2025 m. gegužės 21 d. gautu prekės klasifikavimo aktu Nr. 25V0421 nustatyta, kad prekė – Polyplast NS5 turi būti klasifikuojama KN kodu – 38249993, taigi deklaracijoje muitinės tarpininko atstovas A. M. prekės kodą nurodė neteisingai. KN kodas 3824 patenka į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, XXI priedą. Minėto reglamento 3i straipsnyje nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti ar perduoti į Sąjungą XXI priede išvardytas prekes, iš kurių Rusija gauna reikšmingas pajamas ir todėl gali vykdyti veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jos eksportuotos iš Rusijos. Tokiais savo veiksmais A. M. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat skundžiamu nutarimu A. M. nubaustas pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį, nustačius, kad jis deklaracijoje, deklaravęs prekę kitu KN kodu, nei nustatyta, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies, a ir b punktus, kurie numato, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, muitinės tarpininko atstovas prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, bei visų deklaraciją papildančių dokumentų autentiškumą ir tikslumą. Neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje turėjo įtakos apribojimų ir draudimų taikymui, todėl A. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį.
Už pirmiau nurodytų administracinių nusižengimų padarymą A. M. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 Eur bauda (ANK 38 straipsnis).
Šalies argumentai
A. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, o teismui nesutikus, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda ir skirti įspėjimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad muitinė priimdama skundžiamą nutarimą, neįrodė, kad jis kaip muitinės tarpininkas, vykdydamas darbines funkcijas, privalėjo suvokti, jog UAB (duomenys neskelbtini) vežamam kroviniui – prekei Polyplast NS5, yra taikomos sankcijos. Visi dokumentai, kurie yra susiję su gabenamu kroviniu, yra gaunami prieš kelias savaites iki krovinys pasieks Lietuvą ir jis, kaip muitinės tarpininkas, nedirba muitinės poste, UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas leidimas muitinės tarpininko paslaugas teikti nuotoliu. Pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo abejoti jam pateiktais prekės dokumentais, nes UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiauja su UAB (duomenys neskelbtini) jau 5 metus ir ši prekė, t. y. Polyplast NS5 su KN kodu 290410, buvo gabenama tranzitu per Lietuvą daugelį kartų, Muitinei nekildavo jokių įtarimų dėl galimo KN kodo pagrįstumo. Taip pat neturėjo jokios galimybės fiziškai apžiūrėti gabenamo krovinio, nes tarpininko paslaugos teikiamos nuotoliu, o tai patvirtina, jog tranzito deklaracijos forminimo metu nėra objektyvios galimybės paimti prekių mėginio ir jį ištirti laboratorijoje. Prekės kodas deklaruotas pagal paties gamintojo pateiktus duomenis ir dokumentus.
Pareiškėjas skunde pažymi, kad ta pati Rusijos įmonė (duomenys neskelbtini) ir toliau gabena šią prekę su KN kodu 290410, tranzitu per Lietuvą ir jokių veiksmų Muitinė nesiima. Muitinė nustato pažeidimą, t. y. kad per Lietuvą tranzitu yra gabenamos tarptautinėmis sankcijomis ribojamos prekės, ir patraukia atsakomybėn asmenį, kuris vykdė tik techninę prekių deklaravimo muitinei paslaugą. Pareiškėjas vykdė techninę prekių deklaravimo muitinėje paslaugą ir tai negali būti prilyginta tarptautinėmis sankcijomis draudžiamų sandorių su ginčo prekėmis sudarymui ar vykdymui. Nutarime nėra pagrindžiama, kaip jo veiksmai turėjo įtakos draudimų ir ribojimų taikymui. Jis kaip muitinės tarpininkas, negali būti laikomas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnyje, subjektu. Jis nėra ir nebuvo subjektas, kuris sudarinėjo ar vykdė kokius nors sandorius, susijusius su prekėmis, kurioms nustatytos tarptautinės sankcijos. Muitinės kodekso nuostatose, atstovas muitinėje apibrėžiamas kaip bet kuris asmuo, kito asmens įgaliotas atlikti muitų teisės aktų nustatytus veiksmus ir formalumus, privalomus jo santykiuose su muitine. Taigi atstovavimo muitinėje paslaugos yra siejamos tik su veiksmų santykiuose su muitine atlikimu, tačiau jos niekaip savaime nėra susijusios su sandoriais, kuriais kaip nors keičiamas muitinei deklaruojamų prekių, esančių sankcijų objektų, statusas ar nuosavybės į jas. Teisės aktai neįtvirtina privalomų konkrečių priemonių ar veiksmų sąrašo, kuriuos prieš deklaruodamas prekes privalo atlikti muitinės tarpininko atstovas. Nagrinėjamu atveju nėra jo kaltės dėl prekių netinkamo klasifikavimo KN kodu. Nėra pagrindo ir teigti, kad buvo padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 212 straipsnio 4 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas yra tik samdomas pagal darbo sutartį muitinės tarpininko įmonės darbuotojas.
Pareiškėjas skunde remiasi ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis bei teismų praktika ir nurodo, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Taip pat administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-28-303/2020). Vadovaudamasis šia teismų praktika, pareiškėjas prašo jam skirti įspėjimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, Institucija nurodo, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nustatyta, kad A. M. būdamas muitinės tarpininko UAB (duomenys neskelbtini) atstovu, 2025 m. gegužės 10 d. Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis (toliau – NTKS) pateikė tranzito deklaraciją T1 MRN (duomenys neskelbtini), kurioje neteisingai nurodė prekės kodą. Buvo deklaruota – „Polyplastas NS5“, KN kodu 290410, kai turi būti klasifikuojama KN kodu – 38249993, kuris yra įtrauktas į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – Reglamentas (ES)Nr. 833/2014) XXI priedą. Pareiškėjas nesiėmė iniciatyvos nustatyti, ar tikrai jo atstovaujamos įmonės nurodytas prekės kodas atitinka faktiškai gabenamos prekės kodą. Institucijos nuomone, pareiga suklasifikuoti prekes tenka UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovui, A. M., kuris, vykdydamas savo tiesiogines pareigas, yra atsakingas už teisingo KN kodo parinkimą ir deklaravimą. Muitinės tarpininkai yra įgiję tam tikras specifines kompetencijas, tarp jų ir kompetenciją prekių klasifikavimo klausimais, todėl nustatydamas prekių kodą, privalo vadovautis ne vežėjo ar siuntėjo pateiktais prekių kodais, o prekių aprašymais, specifikacijomis. A. M., kaip muitinės tarpininko atstovui, praktikoje susiduriančiam su KN kodų nustatymu, turi būti žinomi tokie prekių klasifikavimo reikalavimai.
Institucija skunde pažymi, kad Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. Šiuo atveju A. M. įvertinęs, kad prekės gabenamos tranzitu iš Rusijos Federacijos, kaip muitinės tarpininko atstovas, turėdamas specialių žinių, susijusių su prekių klasifikavimu, prieš teikdamas muitinės deklaraciją privalėjo įsitikinti ar krovinio dokumentuose nurodytas kodas atitinka faktiškai deklaruojamą prekę ir, ar vežama prekė nėra draudžiamų vežti prekių sąraše bei atsisakyti teikti tranzito deklaraciją tokioms prekėms. A. M. pateikdamas tranzito deklaraciją prekei, kurią draudžiama gabenti per Lietuvos Respublikos teritoriją, teikė kitas paslaugas, šiuo atveju deklaravimo muitinėje paslaugas, susijusias su Reglamento 833/2014 3i straipsnio 1 dalyje nurodytomis prekėmis, kurioms taikomi draudimai ir apribojimai. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai vienareikšmiškai turėtų būti vertinami kaip ANK 515 straipsnyje numatytas nusižengimas.
Šalies argumentai
Institucija skunde remiasi Reglamento (ES) Nr. 833/2014 3i straipsnio 2 dalies a punktu ir nurodo, kad draudžiama tiesiogiai arba netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas arba kitas paslaugas (nagrinėjamas atvejis), susijusias su 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir technologijomis ir su tų prekių ir technologijų tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu, kai tai susiję 1 dalyje nurodytu draudimu. Taigi, atlikti aukščiau išvardintus draudžiamus veiksmus gali skirtingi asmenys (deklarantai, vežėjai, importuotojai, ekspeditoriai), todėl administracinės atsakomybės už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą subjektais šie visi asmenys taip pat gali būti, priklausomai nuo to, kokiu būdu jie prisidėjo prie tarptautinių sankcijų pažeidimo. Šiuo atveju A. M. teikė deklaravimo ir atstovavimo muitinėje paslaugas, pateikdamas muitinės deklaraciją prekėms, kurios, kaip nustatyta atlikus patikrinimą, yra įrašytos į Reglamento (ES) Nr. 833/2014, XXI priedą, bei yra draudžiamos tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti ar perduoti į Sąjungą, iš kurių Rusija gauna reikšmingas pajamas ir todėl gali vykdyti veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jos eksportuotos iš Rusijos.
Skunde Institucija remiasi ir teismų praktika bei nurodo, kad tai, jog muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-314-651/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019, Nr. AN2-317-813/2019 ir kt.). Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas ar muitinės tarpininko atstovaujama įmonė. Akivaizdu, kad A. M., pateikęs tranzito deklaraciją, tapo atsakingu už pateiktų duomenų teisingumą. Tai, kad A. M. nenorėdamas nieko apgauti ar pažeisti sankcijų tranzito deklaracijoje T1 (duomenys neskelbtini) neteisingai nurodė deklaruojamų prekių kodą, nepašalina jo kaltės, o yra tik aplinkybė, apibūdinanti administracinio nusižengimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį.
Institucija skunde taip pat nurodo, kad nustačius, jog minėta prekė deklaruojama neteisingu KN kodu, visi kroviniai vykę per Lietuvos Respublikos pasienio postus buvo sulaikyti, surašant administracinio nusižengimo protokolus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sulaikytų prekių savininkas yra Jungtinių Arabų Emyratų įmonė (duomenys neskelbtini), prekės – cheminiai produktai (Polyplas NS5) nėra uždraustos civilinėje apyvartoje, jos nėra nei pavojingos, nei tinkamos karinėms reikmėms, nėra dvigubos paskirties, todėl prekės grąžintos siuntėjui.
Institucija pasisakydama dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo pareiškėjo atžvilgiu nurodo, kad nenustatyta išimtinių aplinkybių, todėl skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta minimali bauda nėra pagrindo. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. A. M. pagrįstai skirtos ANK 212 straipsnio 4 dalyje ir ANK 515 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatytos minimalios baudos. Nutarimas yra teisėtas ir jį panaikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Apibendrinant Institucija teismo prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. skundo netenkinti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad nepripažįsta savo kaltės. Prašo jam skirti įspėjimą. Prekės buvo deklaruotos nuotoliniu būdu, jie fiziškai patikrinti prekių negali, dokumentus jiems atsiunčia prieš 3?4 paras, šitos prekės buvo gabenamos ne vieną kartą ir ne vienus metus. Ne vieną kartą jam su šituo kodu teko deklaruoti šias prekes. Muitinė, kai sulaikė prekes ir paėmė mėginius, pati negalėjo tiksliai identifikuoti prekės kodo, buvo nustatyta „384993 kiti“, tai net nenustatė tikslios prekės laboratorija. Nors prieš tai su šituo kodu, t. y. 290410, ir po siuntos sulaikymo ir laboratorinių tyrimų, prekės važiavo ir toliau vyksta per muitinę su kodu 290410. Muitinė pati atsiuntė raštą, kur parašyta, jog krovinys nėra dvejopos paskirties ir karinės paskirties, ir yra naudojamas civilinėje apyvartoje, tai yra gan platus spektras šių prekių. Priedų, kurias galima naudoti ir statybos sektoriuje, po tyrimo prekė buvo gražinta siuntėjui, šitas prekes atsiėmė siuntėjas ir išsiuntė gavėjui kitu keliu, ne per Europos Sąjunga. Nelabai supranta, kodėl jis turi atsakyti ? muitinės tarpininko atstovas, kuris deklaravo prekes pagal jam pateiktus dokumentus. Pas juos sutartyje nurodyta, kad vežėjas, kuris pateikia dokumentus, jisai atsako už autentiškumą, tikrumą. Kaip KN kodas 290410, pasižiūrėjo, kad nėra sankcionuota prekė, jos važiavo nuolat, siuntėjas, gavėjas tas pats, aprašymas tas pats, jam nekilo jokių dvejonių, jis ją ir deklaravo. Jiems užsakovas siunčia dokumentus ir visuose dokumentuose nurodomas 290410 kodas. Tai kaip ir ne savo kodą jie sukuria, ir jie jų neparenka, jie deklaruoja prekes pagal tai, ką jiems pateikia užsakovas. Muitinės pareigūnai ir patys nenustatė kokia tai prekė. Tik laboratorija nustatė ir iki galo neidentifikavo, kad tai yra „kitų kita“ prekė, be tikslaus aprašymo. Atsakydamas į teismo klausimus, pareiškėjas nurodė, kad jie automatiškai neperrašo jiems nurodomų duomenų, jie pasitikrina kokia tai prekė, pakavimo prekė, CMR ir bendroje visumoje žiūrėdami į dokumentus, ir prekės aprašymą, bet nuotoliniu būdu, tada pildo deklaraciją. Apie kodą sprendžia pagal didesnę medžiagos sudėtį. Jeigu jiems nekyla įtarimų dėl medžiagos sudėties, vadovaujasi pagal atsiųstus dokumentus ir kažkokių papildomų sertifikatų neprašo. Šiuo atveju maršrutas buvo aiškus, važiuodavo per Rygos uostą į Jungtinius Emyratus, be atsiųstų dokumentų jie nieko kito patikrinti negalėjo. Pagal dokumentus sprendė, kad tai ta pati prekė. Tiksliai datų nepasakys, bet tikrai buvo, kad vėliau šios prekės vyko su tuo pačiu kodu. Užklausimą Muitinės galima padaryti, ši prekė buvo gabenama ir po įvykio su šiuo kodu. Kadangi dirbdamas šioje srityje bendrauja su žmonėmis, pasidalina tuo, tai iš kolegų ir žino iš tų, kurie dirba šioje srityje, jie patys nustebo, kad buvo sulaikytos šitos prekės. Tai šiuo atveju jeigu būtų nurodyta, jog prekės sankcionuotos, būtų atkreiptas dėmesys, bet tai nėra nei dvejopos paskirties, nei karinės prekės, o civilinėje apyvartoje naudojamos prekės. Tas tranzitas prekių, jis tikrai vyko, dėl prekių vyksta tyrimas, ar kolegų atžvilgiu būtų sąžininga, jei prašytų jų pateikti jų pildytas deklaracijas, nežino. Jeigu kur jis teikė iki įvykio, tai galėtų pateikti, išėjo po įvykio iš tos darbovietės, galėtų paprašyti darbdavio, bet mano ir Muitinė galėtų pateikti šias deklaracijas. Prekės buvo aprašytos pakavimo lape, kituose dokumentuose pačios prekės. Įsitikinti, kad tikrai bus ta prekė gabenama, nes deklaruoja tik nuotoliniu būdu, fiziškai patikrinti negali, jie turi įmonės sutartį tarp užsakovo. Jie remiasi tais dokumentais, kito darbo principo nėra. Kaip vairuotojas galėtų atidaryti vilkiką užplombuotą ir nufotografuoti krovinį. Jeigu nuo Rusijos važiuoja tai gali ir prieš kelias paras atsiųsti dokumentus ir pradėti judėti, gali prastovėti eilėje jau ik pasienio. Jeigu vežėjas norės pateikti klastingus dokumentus, juos ir pateiks, atvykusios prekes į Medininkų punktą, jie irgi negalėjo identifikuoti, kokios tai prekės, tik laboratorinių tyrimo metu pamatė. Kokia sudėtis ir kokios tikrosios prekės. Jie užprašo papildomus dokumentus, jeigu kyla įtarimas, specifikacijų, detalizacijų papildomų. Nes kaip jie gali kitaip užtikrinti, jiems tik atsiunčia užsakovas. Įmonė jiems pati perduoda dokumentus, pagal juos ir gali identifikuoti, ir paduoti prekes. Jis deklaravo šias prekes pagal jam pateiktus dokumentus, taip nustatė kokia tai prekė. Šitos prekės buvo gabenamos ir šiuo kodu iki tos dienos, kol buvo sulaikytos. Su tuo pačiu aprašymu, pavadinimu prekės vyko, kadangi nebuvo sankcionuota. Jie prekės kodų nenustatinėjo. Prekės pavadinimas su prekės kodu. Iš siuntėjo paima prekės kodą. Pas juos archyvas saugomas darbovietės, jis mato kiek kartų ir kada paskutinį kartą vyko, ir atsidarius archyvą matosi su kokiais dokumentais važiavo šita prekė. Atsidarai, pasižiūri ir pasitikrini. Jam įtarimų nesukėlė. Vadovavosi tais pačiais dokumentais, jie pasižiūri pagal duomenų bazę su kokiais dokumentais vyksta. Jis tik ir ištraukė deklaracijas, kad su analogišku kodu tos prekės ir vyko. Muitinės pareigūnams irgi nekilo jokių įtarimų, jei irgi praleidžia ir jokių įtarimų nesukelia, apart to vienintelio karto.
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės nusižengimo tyrimą, atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad tikėtina, jog šiuo atveju valdant riziką buvo raudonas kanalas ir buvo atliekamas fizinis tikrinimas. Dėl muitinio tikrinimo, neatlieka 100 procentinio prekių ir dokumentų patikros, tai daroma pagal rizikos valdymą, kai krovinys patenka į geltoną arba raudoną kanalą. Šiuo atveju buvo raudonas kanalas, patikrinta prekė, kad galimai ne tas prekės kodas ir paaiškėjo, kad krovinys negali būti gabenamas. Yra sistema tikrinimo ir algoritmo. Nesutinka, kad ir toliau ta prekė vyksta per Lietuvą tranzitu su tuo pačiu kodu. Ji pati yra gavusi gal keturis protokolus, surašytus dėl Poliplasto, jos kolegės irgi turi ne vieną bylą. Taigi dabar jau šios prekės tranzitas nevyksta. Yra Lietuvos vežėjai, teikia prašymus dėl transporto priemonių grąžinimo, gaunasi, kad tenka nagrinėjimą numatyti, vėliau aiškinasi tas aplinkybes dėl esmės. Taigi šią dieną dar kažkokių tikslių duomenų pateikti negali, tačiau visuose protokoluose figūruoja Poliplastas. Medžiagoje mato, kad buvo teiktos panašaus pobūdžio tranzito deklaracijos. Prekės su KN kodu – 290410, kiek jai žinoma, tokių bylų šiomis dienomis yra kokių 10 sulaikytų prekių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2022/576, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 3i straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti ar perduoti į Sąjungą XXI priede išvardytas prekes, iš kurių Rusija gauna reikšmingas pajamas ir todėl gali vykdyti veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jos eksportuotos iš Rusijos. Nagrinėjamoje byloje, atlikus mėginio tyrimą (b. l. 36?39), nustatyta, kad gabentos prekės KN kodas 3824 patenka į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, XXI priedą.
Pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį, netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų.
Skundžiamu nutarimu A. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį bei 212 straipsnio 4 dalį, už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovas, pateikė tranzito T1 deklaraciją LRN (duomenys neskelbtini) (MRN (duomenys neskelbtini)) ir bendrąją įvežimo deklaraciją MDAS priemonėmis (MRN (duomenys neskelbtini)) prekių gabenimui tranzitu iš Rusijos federacijos į Jungtinius Arabų Emyratus su preke – Polyplast NS5, nurodydamas KN kodą 290410, tačiau tikrinimo metu nustatyta, kad prekė – Polyplast NS5 turi būti klasifikuojama KN kodu – 38249993. Taip pat. A. M. deklaravęs prekę kitu KN kodu, pateikė netikslią informaciją deklaracijoje, ko tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.
A. M. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu iš esmės nepripažino savo kaltės padarius administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 515 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 4 dalyje, nurodydamas, kad nelabai supranta, kodėl jis turi atsakyti kaip muitinės tarpininko atstovas, kuris deklaravo prekes pagal jam pateiktus dokumentus ir duomenis. Jie deklaruoja prekes pagal tai, ką jiems pateikia užsakovas. Jis tik ištraukė deklaracijas, patikrino, kad su analogišku kodu tos prekės jau vyko ir viskas buvo gerai. Jam nesukėlė jokių įtarimų užsakovo pateikti duomenys. Pasak pareiškėjo, prekės su KN kodu – 290410, yra vežamos tranzitu per Lietuvą ir toliau.
Teismas visų pirma pasisako dėl A. M. veiksmų ANK 515 straipsnio 1 dalies kontekste. Kaip jau minėta, pareiškėjas nepripažino savo kaltės, padarius šį administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad jis deklaruoja prekes vadovaudamasis jam užsakovo pateiktais duomenimis. Skunde, be kita ko, nurodoma ir tai, kad pareiškėjas vykdė tik techninę prekių deklaravimo muitinėje paslaugą. A. M. taip pat pažymi, kad jis nėra tinkamas subjektas kilti administracinei atsakomybei pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo nurodytais argumentais dėl muitinės tarpininko atsakomybės ribų ir jo atliekamo darbo pobūdžio.
2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. To pačio kodekso 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kuris asmuo gali paskirti atstovą muitinėje. Toks atstovavimas gali būti tiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia kito asmens vardu ir to asmens interesais, arba (kaip yra nagrinėjamu atveju) netiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia savo vardu, tačiau kito asmens interesais. Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytais teisės aktų reikalavimais, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, būtent deklaruojantis asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Ši atsakomybė, priešingai nei nurodo pareiškėjas, kildinama ne iš sandorio ir prievolių, susijusių su prekėmis, kurioms taikomos ribojamosios priemonės, pažeidimų. Šiuo atveju būtent A. M., pateikęs teritorinei muitinei tranzito bei bendrąją įvežimo deklaracijas, tapo atsakingas už pateiktų duomenų teisingumą.
Taip pat atsiliepime į pateiktą skundą yra pagrįstai nurodoma, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ir tuo atveju, kai muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, tai nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas, nepriklausomas turto vertintojas ar kiti asmenys ( Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-187-606/2018, AN2-376-462/2019, AN2-73-606/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2AT-6-387/2023). Prekės turi būti deklaruotos taip, kad pasirinktas prekių kodas atitiktų faktiškai gabenamos prekės parametrus, o tą užtikrinti turi deklaraciją pateikęs asmuo. Muitinės tarpininko atstovas privalo žinoti, kaip turi būti deklaruojamos prekės, kokios procedūros turėjo būti taikomos, t. y. deklarantas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turi įsigilinti į reglamentuose nustatytas taisykles ir sąlygas, privalo pasinaudoti teise deklaruojamas prekes apžiūrėti, Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-48-511/2019, 2AT-8-895/2020, 2AT-74-387/2022, 2AT-16-1214/2024).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent A. M. yra UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovas. Taip pat byloje esančioje deklaracijoje bei prekių klasifikavimo akte deklarantas nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 37, 70). Esant šioms aplinkybėms, nustatant, kad už ANK 515 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą gali būti traukiami ir kiti atsakingi asmenys bei atsižvelgiant į pirmiau aptartus šiam klausimui reikšmingus teisės aktus ir teismų praktiką, darytina išvada, kad A. M., kaip tarptautinėje prekių tiekimo grandinėje dalyvaujantis asmuo (muitinės tarpininko atstovas), atitinka nagrinėjamo administracinio nusižengimo subjekto požymius. Skiriant A. M. administracinę nuobaudą, jos dydis pareiškėjui buvo parinktas vertinant jį kaip asmenį (sankcijoje nustatytas baudos dydis nuo 200 Eur iki 6 000 Eur), o ne kaip kitą atsakingą asmenį, kuriam įstatymo leidėjas nustato griežtesnes nuobaudos taikymo ribas (nuo 600 Eur iki 6 000 Eur), tačiau tai nepaneigia pirmiau aptartų teismo išvadų dėl A. M. atitikimo šio administracinio nusižengimo subjekto požymius.
Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie tai, kad jis KN kodą nustatė pagal jam pateiktą informaciją ir neturėjo pagrindo abejoti jos teisingumu, A. M. atsakomybės nešalina, nes, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, būtent jis, būdamas atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats, ar deklaracija buvo surašyta pagal pateiktus duomenis. Pažymėtina ir tai, kad deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas, kaip kad nurodoma skunde. Priešingai, pateikdamas eksporto deklaraciją, A. M. tapo atsakingas už muitinei pateiktų duomenų teisingumą.
Iš dalies prieštaraudamas savo paties skunde nurodomiems argumentams, pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad muitinės tarpininko atstovai automatiškai nieko neperrašo, jie pasitikrina kokia tai prekė, CMR (tarptautiniame važtaraštyje) visus kitus dokumentus, prekės aprašymą. O prekės kodą nustato pagal medžiagą, kuri sudaro jos didžiąją dalį. Šiuo atveju, pasak A. M., jis deklaravo prekes pagal jam pateiktus dokumentus, ištraukė senesnes deklaracijas, patvirtinančias, kad su analogišku kodu tos prekės jau vyko, taip pat pasižiūrėjo pagal duomenų bazę su kokiais dokumentais vyko tos prekės. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad A. M. pateikdamas paaiškinimą pagal muitinės reikalavimą pats nurodė, kad pildė deklaraciją, remdamasis CMR ir Krovimo aktu (b. l. 42). Detalesnius dokumentus, susijusius su gabentomis prekėmis, o būtent prekių eksporto deklaraciją, sutartį, priedus, detalų gabentos prekės aprašymą, kuriame nurodoma jos sudėtis, ir kitus dokumentus į bylą pateikė prekių gavėjo – Jungtinių Arabų Emyratų įmonės (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas (b. l. 122–167). Taigi teismas daro išvadą, kad nors teismo posėdžio metu pats pareiškėjas buvo minėjęs, jog prekės KN kodas nustatomas pagal jos sudėtį, t. y. pagal tai, kas sudaro didžiąją cheminės medžiagos dalį, šiuo atveju jis to padaryti negalėjo, nes paprasčiausiai neturėjo dokumentų, kuriuose tie duomenys būtų nurodomi.
Nagrinėjamu atveju A. M. nurodė ir tai, kad muitinė, paėmusi mėginius, pati negalėjo tiksliai identifikuoti prekės kodo, buvo nustatyta „kitu kiti“, taigi net laboratorija nenustatė tikslaus prekės kodo. Taip pat prekės su šiuo kodu, t. y. 290410, ir toliau vyksta tranzitu per Lietuvą. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigia byloje esantys duomenys. Antai, prekės klasifikavimo akte Nr. 25V0421 aiškiai nurodyta, kad KN kodas nustatytas vadovaujantis 2024 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2024/2522, kurio iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (KN, 2025), bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimais, KN paaiškinimais, Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu Nr. 25MLT0721. Nustatyta, kad cheminiai produktai arba preparatai, daugiausiai sudaryti iš organinių junginių, nenurodyti kitoje vietoje, klasifikuojami KN 3824 pozicijoje. Produkto duomenų saugos lape produkto nurodyta sudėtis yra 87 procentai dinatrio metilenbisnaftalensulfonatas, 5 procentai natrio sulfatas ir < 8 procentai vanduo. Produktas yra miltelių pavidalo, supakuotas po 25 kg maišuose, naudojamas kaip pagalbinė medžiaga statybose, odos, tekstilės ir gręžimo pramonėje. Remiantis pateiktais duomenimis ir tyrimo rezultatais, miltelių pavidalo produkto – „Polyplast NS5“, pagrindinė sudedamoji dalis yra organinis junginys. Nustatytas prekių KN – 3824999300 (b. l. 37). Taigi, Institucija tiksliai nustatė prekių KN kodą, net nurodė kokiais duomenimis rėmėsi nustatinėdami pirmiau minėta kodą. Kita vertus, šiuo atveju pakanka, kad nustatytas tikrasis deklaruojamų prekių KN kodas (3824999300) patenka į Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, XXI priedo sąrašą, kuriuo draudžiama prekes turinčias KN kodą 3824 pozicijoje perduoti į Sąjungą. Todėl A. M. veiksmai atitinka ANK 515 straipsnio 1 dalies objektyviuosius požymius.
Byloje esantys duomenys ? Institucijos atsiliepime nurodomos aplinkybės ir Institucijos atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, paneigią pirmiau nurodytą pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad su neteisingu KN kodu (290410) prekės ir toliau važiuoja tranzitu per Lietuvą. Atsiliepime Institucija pažymėjo, kad nustačius, jog minėta prekė deklaruojama neteisingu KN kodu, visi kroviniai, vykę per Lietuvos Respublikos pasienio postus, buvo sulaikyti, surašant administracinio nusižengimo protokolus. Šią aplinkybę patvirtino ir Institucijos atstovė, posėdžio metu, nurodydama, kad ji pati yra gavusi gal keturis protokolus, surašytus dėl Poliplasto, jos kolegės irgi turi ne vieną bylą šiuo klausimu. Kiek jai žinoma, šiuo metu bylų su prekės KN kodu – 290410 yra apie 10, prekės yra sulaikytos.
Nagrinėjamo skundo kontekste teismas pažymi ir tai, kad administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 515 straipsnyje, gali būti padarytas tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma. Pagal ANK 9 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (ANK 9 straipsnio 2 dalis). Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju A. M. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesiėmė visų reikiamų priemonių teisingam prekių kodui nustatyti, rėmėsi tik įmonės pateiktais dokumentais, nors turėjo galimybę prekę klasifikuoti tinkamai. Teisės aktų nuostatos numato deklarantams galimybę prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), jeigu kyla abejonių dėl prekių klasifikavimo teisingumo. Kaip pats pareiškėjas nurodė ir posėdžio metu, muitinės atstovai taip pat gali paprašyti papildomų dokumentų, specifikacijų, detalizacijų papildomų, jeigu kyla įtarimas. Šiuo atveju detalesniame prekės aprašyme yra nurodoma, kad pagrindinę produkto dalį, 87 procentus, sudaro dinatrio metilenbisnaftalensulfonatas. Dinatris ? organinis junginys, būtent tai ir nulėmė jo paskyrimą kitai KN kategorijai. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pildydamas deklaracijas, A. M. šių dokumentų neturėjo, o vadovavosi siuntėjo nurodytais duomenimis (iš esmės prekės pavadinimu ir nurodytu kodu). Tačiau matydamas, kad deklaracijoje kaip prekių siuntėjas yra nurodyta Rusijos Federacijos bendrovė ir žinodamas dabartinę geopolitinę padėtį, pareiškėjas turėjo įsitikinti, ar prekės kodas siuntėjo yra nurodytas teisingai ir ar prekė gali būti eksportuojama, nepažeidžiant tarptautinių sankcijų. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. M. veikė neatsargia kaltės forma, administracinį nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo, t. y. jis, nors ir nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti neigiami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Taigi, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. M. veiksmuose pagrįstai nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji ANK 515 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.
Teismas pasisako ir dėl ANK 212 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo, pareiškėjo išsakytų argumentų. Tiek skunde, tiek posėdžio metu A. M., nepripažindamas savo kaltės padarius administracinį nusižengimą, nustatyta ANK 212 straipsnio 4 dalyje, iš esmės nurodė tik vieną argumentą ? kad jo veiksmai neturėjo įtakos draudimų ir ribojimų taikymui. Teismas negali pritarti tokiam pareiškėjo teiginiui.
Kaip jau minėta, pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla tam, kas netiksliai ir (ar) neišsamiai pateikė informaciją muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitaip suklaidino mutinę, kai šie veiksmai turėjo įtakos draudimų ir apribojimų, susijusių su prekėms taikomais saugos ir saugumo reikalavimais, taikymui.
Byloje nustatyta, kad A. M. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininkas, pateikė neteisingą prekių KN kodą. Tokiais savo veiksmais, pareiškėjas pateikė netikslią informaciją muitinės deklaracijoje. Minėta, kad A. M. ginčija aplinkybę, kad jo tokie veiksmai neturėjo įtakos draudimų ir ribojimų taikymui. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad tik tinkamai nustačius prekių KN kodus galima nustatyti, ar deklaruojamoms prekėms yra taikomos sankcijos, t. y. draudimai ir apribojimai. Nagrinėjamu atveju, A. M. prekių deklaracijose nurodė neteisingą KN kodą, kuriam yra netaikomi jokie ribojimai. Jei A. M. šiuo atveju deklaruodamas prekę (Polyplast NS5) būtų nurodęs tikslų jo deklaruojamų prekių kodą – 3824999300, tokiu atveju iš karto būtų buvę nustatyta, kad šios prekės patenka į draudžiamų gabenti prekių sąrašą, nes jos pažeidžia tarptautines sankcijas, kadangi prekių Polyplast NS5 pagrindė sudedamoji dalis yra organinis junginys, kuris patenka į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje 3i straipsnio XXI priede išvardintų prekių sąrašą. Vadinasi netikslios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje turėjo įtakos draudimų, susijusių su prekių importavimu iš Rusijos Federacijos į Europos Sąjungą, taikymui. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyti ANK 212 straipsnio 4 dalyje įtvirtino administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai ? tiek veiksmai (neteisingos informacijos pateikimas), tiek kilusios pasekmės (tokie veiksmai turėjo įtakos draudimų ir apribojimų taikymui).
Apie tai, kad būtent muitinės tarpininkas yra atsakingas už teisingos informacijos deklaracijoje pateikimą, teismas pasisakė jau pirmiau, atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnį pagrįstumo, todėl šiuo klausimu nesikartoja.
Nagrinėjamu atveju teismas taip pat konstatuoja, kad A. M., įvykdydamas administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje, veikė neatsargia kaltės forma, nusižengė dėl nerūpestingumo. Kaip jau teismo minėta, pareiškėjas nesiėmė tinkamų priemonių teisingam prekės kodui nustatyti, atitinkamai nesiėmė pakankamų priemonių tam, kad deklaracijoje būtų nurodoma teisinga informacija. A. M., deklaruodamas prekes, deklaracijoje nurodė neteisingus duomenis. Teismo vertinimu, jis elgėsi nerūpestingai, , t. y. jis, nors ir nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti neigiami padariniai (atsirasti pagrindas ribojimų ir draudimų taikymui), tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Taigi A. M. veiksmuose pagrįstai nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji ANK 212 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl jis pagal šį straipsnį yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagrįstai.
A. M. nesutiko ir su Institucijos jam paskirta subendrinta administracine nuobauda ? 300 Eur bauda, prašydamas, ją sumažinti, o jeigu yra galimybė, skirti įspėjimą. Taigi prašė taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018 2AT-48-719/2020).
Skundžiamu nutarimu A. M. už ANK 515 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta minimali sankcijoje įtvirtina asmenims skirtina 200 Eur bauda, už ANK 212 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, taip pat paskirta minimali sankcijoje įtvirtinta 300 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta administracine nuobauda – 300 Eur bauda. Taigi, kaip matyti, už kiekvieno iš pirmiau nurodytų administracinių nusižengimų padarymą pareiškėjui buvo paskirtos minimalaus dydžio administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Tokiu nusižengimu nagrinėjamu atveju laikytinas ANK 212 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas, už kurio padarymą A. M. paskirta minimali, 300 Eur dydžio, bauda. Teismas įvertina ir tai, kad skiriant administracines nuobaudas buvo atsižvelgta į tai, kad byloje nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jo asmenybę, tai, kad administraciniai nusižengimai padaryti dėl neatsargumo, t. y. nepiktybiškai.
Taigi, teismo vertinimu, skiriant A. M. minėtas minimalaus dydžio administracines nuobaudas, jų skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Taip pat teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos turėtų būti švelninamos, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskiriant švelnesnes administracines nuobaudas nei nustatyta įstatymo leidėjo. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta duomenų, kurie leistų įvykdytų administracinių nusižengimų pavojingumą vertinti kaip mažesnį nei rūšinis tokio pobūdžio administracinių nusižengimų pavojingumas.
Patikrinęs skundžiamą nutarimą, teismas daro išvadą, kad Institucija, išsamiai ir nešališkai ištyrusi visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažino A. M. kaltu padarius pirmiau minėtus administracinius nusižengimus. Paskirtos administracinės nuobaudos tiek kiekviena atskirai, tiek paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Šiuo atveju keisti ar naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. skundo netenkinti.
Vilniaus teritorinės muitinės teisės skyriaus 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-1203-2025 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.