- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- AN2-73-606/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01227-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. J.
- Institucija
- Klaipėdos teritorinė muitinė Teisės skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2021 m. spalio 26 d. nutarimas, kuriuo I. J. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir jai, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirta 100 Eur bauda už tai, kad, būdama muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui vienu metu muitinės procedūrai įforminti pateikė 2019 m. gruodžio 13 d. elektroninę muitinės deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – muitinės deklaracija), kuria deklaravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) į Sąjungos muitų teritoriją importuojamas prekes. Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, susijusios su prekių išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu muitinės procedūros vykdymu laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. patikrinimą, remiantis muitinio įforminimo metu pateiktais dokumentais, Bendrovės patikrinimo metu pateikta išsamia informacija apie deklaruotas prekes (prekių aprašymus, medžiagą iš ko pagamintos, technines charakteristikas, nuotraukas), nustatyta, kad neteisingai deklaruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuotų prekių „Duomenų priėmimo / perdavimo aparatūra (išmaniosios apyrankės)“, deklaruotų 2019 m. gruodžio 13 d. muitinės deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (3 prekė), TARIC kodas (33 langelis). Surašyta 2021 m. balandžio 27 d. patikrinimo ataskaita Nr. 1KM320032M. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 57 straipsniu, EB 2019 m. Kombinuotąja nomenklatūra (KN), patvirtinta 2018 m. spalio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu 2018/1602 ir EB 2020 m. KN, patvirtinta 2019 m. spalio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu 2019/1776, kuriais iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, KN 1, 2 b) ir 6 Bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis (BAT), KN skyrių ir skirsnių pastabomis, KN pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSEN,s 2017), remiantis EB integruoto tarifo (TARIC) duomenimis bei atsižvelgiant į Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) nuomones, ES Muitinės kodekso komiteto Tarifų ir statistinės nomenklatūros pakomitetyje priimtas išvadas, nuspręsta 2019 m. gruodžio 13 d. muitinės deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (3 prekė) deklaruotą prekės TARIC kodą keisti iš 8517620000 į 9102120000, prekės aprašymą keisti iš „Duomenų priėmimo/perdavimo aparatūra (išmaniosios apyrankės)“ į „Išmaniosios apyrankės / laikrodžiai atliekančios įvairias funkcijas: žingsniamačio, aktyvumo, informavimo apie SMS žinutes, skambučius ir kt. (MI BAND 4, MI BAND 3)“, apskaičiuoti mokesčių nepriemoką: 360 Eur muito (A00), 75 importo PVM (B00). Apskaičiuota mokestinė nepriemoka (435 Eur) sudaro 8,7 bazinius baudų ir nuobaudų dydžius. Muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. J. minėtoje muitinės deklaracijoje pateikdama neteisingus duomenis apie importuotų prekių TARIC kodą, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta I. J. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir nutraukti jai administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį.
2.1. Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su apylinkės teismo teiginiu, kad ji nesiėmė jokių veiksmų, kurių pagalba būtų galėjusi įsitikinti duomenų, kuriuos įrašė į importo deklaraciją, teisingumu, išskyrus tai, jog kliovėsi bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kliento) pateiktais duomenimis. Teigia, kad ji be kliento pateiktų duomenų, vadovavosi analogiškų prekių importo deklaracija, kuri muitinei buvo pateikta prieš 2 mėnesius, ir kurią muitinė priėmė be pastabų; taip pat vadovavosi PTI duomenimis, kuriose nurodyta, kad išmaniosios apyrankės klasifikuojamos būtent TARIC kodu 851762000, t. y. ji vadovavosi ne tik kliento pateiktais duomenimis, bet ir objektyviais, paminėtais faktais.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Taip pat apeliantė nesutinka su apylinkės teismo teiginiu, kad ji, vadovaudamasi Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-525 patvirtintomis leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir imti jų pavyzdžius suteikimo taisyklėmis, privalėjo paimti prekių pavyzdžius. Teigia, kad net jei ji būtų pasinaudojusi numatyta teise apžiūrėti prekes, tačiau neturėdama muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, nebūtų galėjusi nustatyti, kad prekė turėjo būti klasifikuojama kitu TARIC kodu. Kadangi neturėjo jokių abejonių dėl TARIC kodo teisingumo, vadovavosi tiek kliento pateiktais duomenimis, tiek anksčiau muitinei pateiktos deklaracijos duomenimis, tiek PTI duomenimis, todėl neprotinga būtų teigti, kad muitinės tarpininkas kiekvieną kartą prieš pateikdamas deklaraciją, kreiptųsi į muitinę dėl laboratorinio tyrimo atlikimo. Tokiu atveju būtų apsunkintas tiek muitinės, tiek muitinės tarpininkų darbas. Be to, mėginiai gali būti imami, jeigu „įvertinus tarifinio klasifikavimo riziką neįmanoma patikrinti tarifinio prekių klasifikavimo pagal pateiktus dokumentus arba patikrinus prekes paaiškėja, kad prekių sudėčiai arba parametrams, kurie reikalingi prekių tarifiniam klasifikavimui nustatyti, būtini laboratoriniai tyrimai“. Todėl apeliantė daro išvadą, kad nurodytuose teisės aktuose numatyta teise apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), muitinės tarpininkas turėtų pasinaudoti tik esant iš tikrųjų objektyvioms abejonėms dėl turimų duomenų tikrumo. Iš byloje pateiktos medžiagos nenustatyta, kad jai turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl deklaruojamų prekės kodų teisingumo. Tokių duomenų nepateikė ir muitinė. Tai suponuoja išvadą, kad jos veikoje nėra subjektyviosios ANK 212 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėties pusės – kaltės, todėl jai administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. Šios kategorijos bylose yra pripažįstama, jog įrodinėjant atsakomybėn traukiamojo asmens kaltę dėl netinkamo kodo nurodymo, būtina išsiaiškinti, ar pažeidimu įtariamas asmuo, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, turėjo realų pagrindą manyti, jog deklaracijoje jo nurodyti duomenys apie kodą yra neteisingi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N-9(62)-1762/2007; Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-589-255/2016).
2.3. Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmes ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje konstatuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-8-2013).
Šalies argumentai
2.4. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju ji neturėjo realaus pagrindo manyti, jog deklaracijoje jos nurodyti duomenys apie TARIC kodą yra neteisingi. Atvirkščiai – objektyvūs, nešališki ir nuo jos nepriklausantys faktai rodė, jog į muitinės deklaraciją įrašė tinkamą kodą. Pažymi, kad pareiga kontroliuoti deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumą, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats deklarantas, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio siuntėjo, gavėjo pateiktus duomenis, ar pagal anksčiau importuotų prekių nustatytus kodus, tenka deklaraciją pasirašiusiam asmeniui, nereiškia, kad šios nuostatos pakanka atsirasti administracinei atsakomybei pagal ANK 212 straipsnyje numatytojo pažeidimo dispoziciją. Administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės, ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas arba, kitaip tariant, šiame procese netaikomos civilinės atsakomybės taisyklės.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, K. L. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir I. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta I. J. teigia, kad ji be kliento pateiktų duomenų, vadovavosi analogiškų prekių importo deklaracija, kuri muitinei buvo pateikta prieš 2 mėnesius, ir kurią muitinė priėmė be pastabų; taip pat vadovavosi PTI duomenimis, kuriose nurodyta, kad išmaniosios apyrankės klasifikuojamos būtent TARIC kodu 851762000, t. y. ji vadovavosi ne tik kliento pateiktais duomenimis, bet ir objektyviais, paminėtais faktais. Nesutinka su tuo, kad ji, vadovaudamasi Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-525 patvirtintomis leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir imti jų pavyzdžius suteikimo taisyklėmis, privalėjo paimti prekių pavyzdžius. Teigia, kad net jei ji būtų pasinaudojusi numatyta teise apžiūrėti prekes, tačiau neturėdama muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, nebūtų galėjusi nustatyti, kad prekė turėjo būti klasifikuojama kitu TARIC kodu. Kadangi ji neturėjo jokių abejonių dėl TARIC kodo teisingumo, vadovavosi tiek kliento pateiktais duomenimis, tiek anksčiau muitinei pateiktos deklaracijos duomenimis, tiek PTI duomenimis. Be to, mėginiai gali būti imami, jeigu „įvertinus tarifinio klasifikavimo riziką neįmanoma patikrinti tarifinio prekių klasifikavimo pagal pateiktus dokumentus arba patikrinus prekes paaiškėja, kad prekių sudėčiai arba parametrams, kurie reikalingi prekių tarifiniam klasifikavimui nustatyti, būtini laboratoriniai tyrimai“.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, t. y. sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo, asmens veikoje būtina nustatyti vieną esminių subjektyviosios pusės požymių – kaltę (kad administracinis nusižengimas padarytas tyčia arba dėl neatsargumo). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija).
9. 2021 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktu konstatuota, kad I. J. pateiktoje 2019 m. gruodžio 13 d. muitinės deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisingai deklaruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuotų prekių „Duomenų priėmimo / perdavimo aparatūra (išmaniosios apyrankės)“ TARIC kodas (33 langelis), nuspręsta TARIC kodą keisti iš 8517620000 į 9102120000, prekės aprašymą keisti iš „Duomenų priėmimo / perdavimo aparatūra (išmaniosios apyrankės)“ į „Išmaniosios apyrankės / laikrodžiai atliekančios įvairias funkcijas: žingsniamačio, aktyvumo, informavimo apie SMS žinutes, skambučius ir kt. (MI BAND 4, MI BAND 3)“, apskaičiuoti mokesčių nepriemoką: 360 Eur muito (A00), 75 importo PVM (B00).
10. Teismo posėdyje I. J. teigė, jog buvo įsitikinusi, kad pateikė teisingą prekės kodą pagal savo žinias ir kliento pateiktą informaciją. Žinojo, kad prekė buvo išmaniosios apyrankės. Prekes matė nuotraukose, vizualiai neapžiūrėjo, nors galėjo apžiūrėti, bet išardžiusi prekę, ji tikrai nieko nebūtų keitusi. Niekas anksčiau už tokią pačią identišką prekę nebuvo nubaustas. Klientas pateikė deklaraciją analogiškai prekei ir ji klientu pasitikėjo.
11. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-525 patvirtintų Leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių, galiojusių nusižengimo padarymo metu, 4 punkte numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei, muitiniam statusui ar kitiems duomenims, susijusiems su muitinės formalumų prekėms atlikimu, nustatyti ar patikslinti prekių turėtojas bet kuriuo metu, išskyrus Taisyklių 6 punkte nustatytus atvejus, gali prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius).
13. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-29-746/2015, 2AT-50-303/2018 ir kt.).
14. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame užsakyme įforminti muitinės deklaraciją pateikė detalų prekės aprašymą bei nurodė, kokiu TARIC kodu deklaruoti prekes, t. y. nurodė TARIC kodą 851762000, be to, tai, kad bendrovė pateikė 2019 m. spalio 7 d. atliktą analogiškos prekės deklaravimo procedūros pavyzdį (b. l. 21–26), kurioje prekės (išmaniosios apyrankės) buvo deklaruotos TARIC kodu 851762000, savaime nereiškia, kad muitinės tarpininko atstovei, tvirtinant, kad ji vis tiek nebūtų galėjusi nustatyti, jog prekė turėjo būti klasifikuojama kitu TARIC kodu, neprivaloma įsitikinti, kad prekės ir yra visiškai analogiškos. Pažymėtina, kad galėjo skirtis netgi analogiškos prekės modifikacija, pagaminimo metai ir panašiai, todėl ir TARIC kodas deklaruojamai prekei jau yra kitas. Nagrinėjamu atveju skyrėsi prekės aprašymas, jis buvo keistas iš „Duomenų priėmimo / perdavimo aparatūra (išmaniosios apyrankės)“ į „Išmaniosios apyrankės / laikrodžiai atliekančios įvairias funkcijas: žingsniamačio, aktyvumo, informavimo apie SMS žinutes, skambučius ir kt. (MI BAND 4, MI BAND 3)“. I. J., teikdama muitinei informaciją apie prekes, jų neapžiūrėjusi fiziškai, ir nurodžiusi neteisingus duomenis muitinės deklaracijoje, pasielgė nerūpestingai, dėl nepagrįsto pasitikėjimo lengvabūdiškai tikėjosi, kad bus išvengta neigiamų pasekmių. I. J., kaip muitinės tarpininko atstovė, neabejotinai turėjo įsitikinti, kad prekė atitinka jos aprašymą bei deklaruoja prekę teisingu TARIC kodu. Ir šiuo atveju I. J., kaip muitinės tarpininko atstovės pasiteisinimas, kad ji vis tiek nebūtų galėjusi nustatyti, jog prekė turėjo būti klasifikuojama kitu TARIC kodu, jos kaltės dėl padaryto nusižengimo nešalina.
15. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad I. J., būdama muitinės tarpininko atstovė, puikiai žinojo savo pareigą deklaracijoje nurodyti teisingus duomenis bei teisę patikrinti prekes prieš deklaracijos pateikimą būtent tam, kad deklaracijoje nurodytų teisingus duomenis, tačiau savo teise patikrinti prekes prieš deklaracijos pildymą nepasinaudojo, todėl neabejotinai dėl to prisiėmė ir riziką, o nurodydama deklaracijoje neteisingus duomenis, neabejotinai prisiėmė ir atsakomybę pagal Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.
16. Šiuo atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad I. J. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje, kurį ji ginčijo skunde apylinkės teismui, todėl ji pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį nubausta pagrįstai ir teisėtai.
17. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartį nepakeistą ir I. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.