- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-23
- Bylos Nr.
- ATP-589-255/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02686-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Kategorijos
- 2.12.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-19 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. A. 2016-05-11 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209² straipsnio 5 dalį už tai, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas, Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių poste pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IM025253 (2015-09-07) dėl prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūros. Vadovaujantis 2010-06-29 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintomis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis, įforminant importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IM025253 (2015-09-07) deklaruotai prekei Nr. 2 „Vienkartiniai antrankoviai iš PVC, prijuostės iš PVC, chalatai iš PVC“, muitinio tikrinimo metu buvo paimti mėginiai. Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5LM191335S (2015-10-29), kuria importo deklaracijoje pakeitė prekės TARIC kodą, išskirdama prekę į dvi prekes, klasifikuojamas skirtingais TARIC kodais. Pasikeitus prekės kodui ir perskaičiavus importo mokesčius, susidarė 26,00 Eur grąžintina suma. Pateikdamas neteisingus duomenis apie importo deklaracijoje Nr. 15LTLR1000IM025253 (2015-09-07) deklaruojamos prekės TARIC kodą, K. A. pažeidė 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 119 straipsnį.
2016-06-09 Klaipėdos teritorinė muitinė nutarimu Nr. MD-LM00N-63082479-16 K. A. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209² straipsnio 5 dalyje, paskyrė administracinę nuobaudą – 30,00 Eur baudą (b. l. 8–9, 44).
K. A. Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-06-09 nutarimą apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-19 nutarimu K. A. skundą tenkino, Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-06-09 nutarimą Nr. MD-LM00N-63082479-16 panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą K. A. nutraukė.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, A. Š. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-19 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą. Nesutinka su teismo nutarimu, mano, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas.
Pažymi, jog teismas nutarime nurodė: „Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015-10-29 buvo priimta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 5LM191335S <...>. Tačiau byloje nepateikta duomenų, kad Klaipėdos teritorinė muitinė informavo K. A. apie priimtą sprendimą, taip pat, kad minėta supaprastinto patikrinimo ataskaitos patvirtinta kopija buvo įteikta (išsiųsta) K. A. <...>. Darytina išvada, kad K. A. nebuvo suteikta teisė skųsti Klaipėdos teritorinės muitinės priimtą sprendimą <...>.“ Akcentuoja, kad nesutinka su šiais teismo motyvais, nes teritorinė muitinė, vadovaudamasi Taisyklių 30 p. („Teritorinė muitinė, informuodama asmenį apie šį sprendimą, kartu įteikia (išsiunčia) patvirtintą atitinkamo Prekės klasifikavimo akto kopiją“), 2015-10-30 lydraščiu Nr. LM34-11 (MM20)-17762 „Dėl ataskaitos“ išsiuntė asmeniui, kurio prekės buvo tikrinamos, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nurodyta importo deklaracijos 8 langelyje kaip prekių „gavėjas“), Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5LM191335S (2015-10-29), Prekės klasifikavimo aktų kopijas Nr. 15L0725 (2015-10-28), Nr. 15L0675 (2015-10-05), Nr. 15L0674 (2015-10-05) ir Dokumentų taisymo papildymo pažymą. Teisės aktas nenumato, kad priimta ataskaita privalomai / papildomai dar būtų siunčiama ir muitinės tarpininkui. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad minėtą Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5LM191335S (2015-10-29) (ataskaitos 5.1 d.), vadovaujantis 2004-04-27 Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 88 str. 1 d., turi teisę apskųsti kiekvienas suinteresuotas asmuo, t. y. apskųsti jam tiesiogiai ir individualiai taikomą Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu. Pasak apeliantės, teisę skųsti minėtą supaprastinto patikrinimo ataskaitą turėjo tik prekių gavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl kurios ir buvo priimta supaprastinto patikrinimo ataskaita, t. y. jai tiesiogiai ir individualiai taikoma, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas K. A., kuris net ir gavęs minėtą supaprastinto patikrinimo ataskaitą tokios teisės neturėtų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su supaprastinto patikrinimo ataskaita sutiko, jos neskundė ir ji įsiteisėjo. Sudarytoje sutartyje tarp prekių gavėjo ir muitinės tarpininko dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo turi būti numatyta ir aptarta minėta nuostata, t. y. kaip prekių gavėjas informuos muitinės tarpininką apie naujai muitinės priimtus sprendimus, kad muitinės tarpininkas žinotų, jog pasikeitė jo deklaracijoje pateikti prekės kodai, ir ateityje deklaruotų teisingai.
Taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad „išnagrinėjus ir įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančius įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, duomenys, kurie būtų sudarę pagrindą K. A. abejoti turimais duomenimis nenustatyta. Priešingai, K. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pateiktoje deklaracijoje duomenis nurodė remdamasis siuntėjo ir gavėjo pateiktais duomenimis apie importuojamų prekių TARIC kodą bei buvo įsitikinęs, kad deklaracijoje pateikė teisingus duomenis, tuo labiau, kad Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė pateiktą deklaraciją“. Klaipėdos teritorinė muitinė mano, jog muitinės tarpininko atstovo kaltė įrodyta bylos medžiaga, ir daro išvadą, kad šioje situacijoje yra deklaranto neatsargi kaltė, nes pasitikėdamas turima informacija apie prekes, kuri neatitiko faktinės padėties, pasielgė neatsargiai, t. y. numatė, kad pateikti duomenys deklaracijoje gali būti neteisingi ir sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokių pasekmių, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 str.). Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (2009 m. vasario 6 d. nutartis Nr. N-575-269/2009) analogiškoje situacijoje teismas yra pasisakęs, kad, pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, todėl faktas, kad prekės buvo deklaruotos pagal siuntėjo ar gavėjo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti pačio deklaranto atsakomybės, o vertinant, ar deklarantas turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis, atkreiptinas dėmesys, ar asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinei, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti. Pažymi, kad tokią teisę deklarantui suteikė įstatymo nuostatos, t. y. tuo metu galiojusio 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 str. nustatyta, kad „muitinei sutikus, jai pateiktos prekės gali būti apžiūrimos arba kitaip patikrinamos, imami jų pavyzdžiai, kad būtų įmanoma joms įforminti muitinės sankcionuotus veiksmus. Toks leidimas duodamas asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes tokiems veiksmams, įforminti, jam pateikus atitinkamą prašymą“. Apeliantė nesutinka, kad išvengti netikslaus kodų surašymo neturėjo galimybės, nes muitinės tarpininkas savo iniciatyva gali prašyti paimti prekių mėginius. Muitinės tarpininko atstovas įgaliotas atlikti deklaravimo veiksmus, turi atitikti specifinius reikalavimus ir turėti reikiamą kompetenciją, nes deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pasirašydamas importo deklaracijos „54“ langelyje deklarantas tapo atsakingas, kad faktiniai duomenys apie prekes (svoris, kiekis, vertė, kodas ir kt.) atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Akcentuoja, kad jeigu muitinė savo iniciatyva nebūtų paėmusi prekių mėginių tirti, prekės būtų neteisingai suklasifikuotos, deklaruotos su neteisingu kodu, o prekės turi būti deklaruojamos taip, kad jas būtų galima vienareikšmiškai identifikuoti.
Šalies argumentai
Taip pat skunde nurodo, kad teismas kaip vieną iš priežasčių panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimą nurodė tą aplinkybę, jog „Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė pateiktą deklaraciją“. Atkreipia dėmesį, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 5 str. 12 p. yra nurodyta, kad „muitinės deklaracija – tai nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta tam tikra muitinės procedūra, atitinkamais atvejais nurodydamas ir konkrečius jos taikymo būdus“, todėl ši deklaracija yra vienašalis aktas ir muitinė priimdama deklaraciją nepriima galutinio sprendimo dėl teisingo tarifinio klasifikavimo ir to, ar deklaranto pateikta informacija, už kurią jis atsako, yra teisinga, be to, priėmusi deklaraciją muitinė nepraranda galimybės patikrinti, ar ši informacija teisinga net išleidus prekes (pvz., po prekių išleidimo atlikusi supaprastintą patikrinimą).
Pasak apeliantės, nesusijęs su ginčo dalyku yra teismo minimas teisės aktas, t. y. Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo II priedelio 3 skyriaus 3.28 standartas, kuriame numatyta, kad „muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją ir tada, kai tokį prašymą gauna jau pradėjusi ją tikrinti, jei muitinės nuomone, deklaranto nurodytos priežastys yra pateisinamos“. K. A. 2015-09-07 Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių poste 11.12 val. pateikė importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IM025253, 12.58 val. muitinėje deklaracija buvo priimta, o 19.42 val. išleista. Deklaranto prašymo taisyti ar daryti atitinkamus pakeitimus deklaracijoje nebuvo gauta nė vienoje importo deklaracijos įforminimo stadijoje, ginčo dėl to, ar asmuo turėjo teisę taisyti deklaraciją iki prekių išleidimo, nėra. Deklarantas nesiėmė jokių priemonių teisingiems prekės kodams nustatyti, nors ir privalėjo tai padaryti. Todėl mano, jog atmestinas teismo argumentas, kad „K. A. nebuvo supažindintas su supaprastinto patikrinimo ataskaitos išvadomis, todėl darytina išvada, kad K. A. nebuvo suteikta galimybė teikti prašymą Klaipėdos teritorinei muitinei dėl prekių deklaracijos pataisymo“. Teritorinė muitinė, priimdama supaprastinto patikrinimo ataskaitą, pati ištaiso importo deklaracijoje atitinkamų langelių duomenis nustatyta tvarka (ataskaitos 4 d.).
Taip pat akcentuoja, kad teismas panaikindamas nutarimą vieną iš aplinkybių nurodė ir tai, kad valstybei nebuvo padaryta žala, ir konstatavo, jog, priešingai, nustatyta, kad muitinė turi grąžinti 26,00 Eur. Tačiau, pasak apeliantės, įstatymo leidėjas, būtent ATPK 209² straipsnio 5 dalis, įtvirtina atsakomybę, kai yra papildoma sąlyga, jeigu tai „neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui“, nes kitais atvejais, esant žalai, veika kvalifikuojama pagal kitas minėto straipsnio dalis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą K. A. atstovas advokatas E. V. prašo Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-19 nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad K. A. nepadarė jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209² str. 5 d., nes jo veiksmuose nėra kaltės. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad bylos medžiaga patvirtina, jog K. A., 2015-09-17 muitiniam įforminimui pateikdamas importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IM025253 bei nurodydamas prekės Nr. 2 vieną TARIC kodą, nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, t. y. jo psichinis santykis su veika (vieno TARIC kodo nurodymas deklaracijoje) neatitiko nei vienos kaltės formos - tyčios ar neatsargumo. Atsakomybė pagal ATPK 209² str. 5 d. K. A. galėtų kilti tik tuomet, jei neginčijamai būtų įrodyta, kad jis sąmoningai ar dėl neatsargumo siekė suklaidinti muitinę ir vieną TARIC kodą nurodė iš anksto žinodamas, kad prekė Nr. 2 turėtų būti deklaruota dviem skirtingais TARIC kodais, tačiau faktas, kad prekė Nr. 2 turėjo būti deklaruota dviem skirtingais TARIC kodais paaiškėjo tik atlikus išsamius laboratorinius tyrimus. Atsiliepime į skundą vertinami K. A. atlikti veiksmai ir daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (toliau - Kioto konvencija) pakeitimo protokolo II priedėlio 3.28. standarte numatyta nuostata, pagal kurią muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, o ne mechaniškai taiko administracinę atsakomybę bei nurodo, kad nebuvo susiklosčiusi pavojinga situacija, kuriai sureguliuoti atsirado būtinybė taikyti administracinę atsakomybę. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog K. A. neturėjo realaus pagrindo manyti, jog deklaracijoje jo nurodyti duomenys apie kodą yra neteisingi, todėl jo veiksmuose nėra vieno iš pagrindinio subjektyviosios pusės požymio - kaltės. Ši byloje nustatyta aplinkybė daro administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą - nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-19 nutarimu pagristai bylą nutraukė. Atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad K. A. yra kaltinamas pažeidęs 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų (toliau - BMKĮN) 199 str. reikalavimus. Tačiau šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad BMKĮN, kaip ir Bendrijos muitinės kodeksas, nuo 2016-05-01 neteko galios, nes nuo 2016-05-01 įsigaliojo 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas). Išsamios Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklės patvirtintos 2015-07-28 Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau - Reglamentas Nr. 2446). Taigi surašytas protokolas apskritai neatitinka ATPK 260 str. reikalavimų. ATPK 286 str. reikalavimų neatitinka ir Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimas, kuriame pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės aprašytos analogiškai, kaip ir protokole. Protokole ir nutarime privalėjo būti nurodytas galiojantis teisės aktas, kurio reikalavimai yra pažeisti, o ne teisės aktas, kuris yra netekęs galios.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais iš esmės pagrįstas išvadas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad K. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių poste pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IM025253 (2015-09-07) dėl prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūros, kurioje deklaruotai prekei Nr. 2 „Vienkartiniai antrankoviai iš PVC, prijuostės iš PVC, chalatai iš PVC“ nurodė neteisingą prekės TARIC kodą. Šiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 209² straipsnio 5 dalyje.
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar K. A. padarė ATPK 209² straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 5 dalyje, sudėtis.
Byloje nustatyta, kad muitinio patikrinimo metu buvo paimti importo deklaracijoje Nr. 15LTLR1000IM025253 deklaruotos prekės Nr. 2 „Vienkartiniai antrankoviai iš PVC, prijuostės iš PVC, chalatai iš PVC“ mėginiai. Klaipėdos teritorinė muitinė 2015-10-29 priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5LM191335S, kuria importo deklaracijoje pakeitė prekės Nr. 2 TARIC kodą, išskirdama prekę į dvi prekes, klasifikuojamas skirtingais TARIC kodais. Pasikeitus prekės kodui ir perskaičiavus importo mokesčius, susidarė 26 Eur grąžintina suma. Remdamasi šiais duomenimis Klaipėdos teritorinė muitinė teigia, kad K. A., pateikdamas 2015-09-07 importo deklaracijoje Nr. 15LTLR1000IM025253 neteisingus duomenis apie prekės TATIC kodą, pažeidė prekių deklaravimo tvarką.
Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ATPK 10, 11 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015).
K. A. nurodė, kad deklaruojant prekes buvo remiamasi siuntėjo ir gavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis apie importuojamų prekių TARIC kodą. Pažymėjo, kad jis ėmėsi visų priemonių, kad deklaracijoje būtų nurodytas teisingas TARIC kodas, tačiau neturėdamas muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, negalėjo žinoti, kad prekė Nr. 2 turėtų būti klasifikuojama dviem skirtingais kodais. Pateikdamas muitiniam įforminimui importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IM025253 neturėjo galimybės numatyti, kad prekė Nr. 2 turėtų būti klasifikuojama dviem skirtingais kodais. Apeliantė nurodo, jog nesutinka su K. A. pozicija, jog pastarasis neturėjo galimybės išvengti netikslaus kodų surašymo, ir nurodo, kad muitinės tarpininkas savo iniciatyva gali prašyti paimti prekių mėginius.
Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 7 punkto 7.2 papunktyje nurodyta, kad mėginiai gali būti imami, jeigu „kyla abejonių dėl deklaruojamo prekių muitinės nomenklatūros kodo teisingumo“. Iš byloje pateiktos medžiagos nenustatyta, kad K. A. turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl deklaruojamų prekės kodų teisingumo. Tokių duomenų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, tokių duomenų nepateikė ir apeliantė. Tai suponuoja išvadą, kad K. A. veikoje nėra subjektyviosios ATPK 209² straipsnio 5 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties pusės – kaltės, todėl jam administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukta pagrįstai.
Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog nesutinka su apylinkės teismo argumentais, kad K. A. nebuvo suteikta teisė skųsti Klaipėdos teritorinės muitinės priimtą sprendimą. Pasak apeliantės, vadovaujantis teisės aktais teisę skųsti minėtą supaprastinto patikrinimo ataskaitą turėjo tik prekių gavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl kurios ir buvo priimta supaprastinto patikrinimo ataskaita, t. y. jai tiesiogiai ir individualiai taikoma, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas K. A., kuris net ir gavęs minėtą supaprastinto patikrinimo ataskaitą tokios teisės neturėtų. Taip pat apeliantė akcentuoja, kad apylinkės teismas panaikindamas nutarimą vieną iš aplinkybių nurodė ir tai, kad valstybei nebuvo padaryta žala, ir konstatavo, jog, priešingai, nustatyta, kad muitinė turi grąžinti 26,00 Eur. Pasak apeliantės, įstatymo leidėjas, būtent ATPK 209² straipsnio 5 dalis, įtvirtina atsakomybę, kai yra papildoma sąlyga, jeigu tai „neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui“, nes kitais atvejais, esant žalai, veika kvalifikuojama pagal kitas minėto straipsnio dalis. Su šiais apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais apygardos teismas sutinka, tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog šios nurodytos aplinkybės nepaneigia priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, iš esmės pagrįstos ir motyvuotos, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-19 nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.