Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2016-08-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-192-158/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-08-19Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-09-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-08-19
Bylos Nr.
II-192-158/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02686-2016-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zita Romanovaitė
Advokatai
Eligijus Vinckus
Kategorijos
  • 2.12.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-192-158/2016Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02686-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.15.; 2.12.15.3.; 3.10. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugpjūčio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei - Baniulienei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui K. A., jo atstovui advokatui Eligijui Vinckui, Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei Jūratei Galginienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi K. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2016 m. birželio 9 d. Klaipėdos teritorinės muitinės priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-LM00N-63082479-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas K. A. atžvilgiu surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 5 dalį už tai, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas, Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių poste pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IM025253 (2015-09-07) prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. Vadovaujantis 2010 m. birželio 29 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintomis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis, įforminant importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IM025253 (2015-09-07) deklaruotai prekei Nr. 2 „Vienkartiniai antrankoviai iš PVC, prijuostės iš PVC, chalatai iš PVC“ muitinio tikrinimo metu buvo paimti mėginiai. Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5LM191335S (2015-10-29), kuria importo deklaracijoje pakeitė prekės TARIC kodą, išskiriant prekę į dvi prekes, klasifikuojamas skirtingais TARIC kodais. Pasikeitus prekės kodui ir perskaičiavus importo mokesčius, susidarė grąžintina suma 26,00 Eur. Pateikdamas neteisingus duomenis apie importo deklaracijoje Nr. 15LTLR1000IM025253 (2015-09-07) deklaruojamos prekės TARIC kodą, K. A. pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 119 straipsnį (b. l. 10, 17).

2016 m. birželio 9 d. Klaipėdos teritorinė muitinės nutarimu Nr. MD-LM00N-63082479-16 K. A. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 30,00 Eur bauda (b. l. 8-9, 44).

2016 m. birželio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas K. A. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2016 m. birželio 9 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimą Nr. MD-LM00N-63082479-16 ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, jog skundžiamas nutarimas ir protokolas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. ir 260 str. reikalavimų, kadangi skundžiamame nutarime ir protokole nurodytas negaliojantis teisės aktas, kurio reikalavimus esą pažeidė K. A.. Nurodė, kad Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos, kaip ir Bendrijos muitinės kodeksas, nuo 2016-05-01 neteko galios, nes nuo 2016-05-01 įsigaliojo 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas. K. A., 2015-09-17 muitiniam įforminimui pateikdamas importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IM025253 bei nurodydamas prekės Nr. 2 TARIC kodą, nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, kadangi ėmėsi visų būtinų priemonių, kad deklaracijoje būtų nurodytas teisingas TARIC kodas, tačiau neturėdamas muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, negalėjo žinoti, kad prekė Nr. 2 turėtų būti klasifikuojama dviem skirtingais TARIC kodais. Deklaruojant prekes buvo remiamasi gavėjo – UAB „Senex“ pateiktais duomenimis apie importuojamų prekių TARIC kodą. Taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad jo veiksmai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į protingumo matą, t. y., nebūtų protinga iš deklaranto reikalauti prieš pateikiant deklaraciją kiekvieną kartą kreiptis į muitinę ir prašyti, kad būtų atliktas laboratorinis tyrimas, kadangi tokiu atveju tiek muitinės, tiek muitinės tarpininkų veikla būtų paralyžiuota (b. l. 3-6).

2016 m. liepos 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos teritorinės muitinės atsiliepimas į K. A. skundą, kuriame su K. A. skundu nesutinkama. Nurodoma, kad šioje situacijoje yra deklaranto neatsargi kaltė, kadangi pasitikėdamas prekių gavėjo pateikta informacija apie prekes, kuri neatitiko faktinės padėties, nurodė neteisingą prekės kodą deklaracijoje. Deklarantas savo iniciatyva gali prašyti paimti prekių mėginius, todėl būtų galėjęs išvengti netikslaus kodų surašymo. Taip pat nurodė, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime nurodytas tinkamas teisės aktas, kadangi pažeidimo padarymo metu nurodytas teisės aktas galiojo ir buvo taikytas teisėtai. Prašo nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu K. A. savo skundą palaikė ir parodė, kad su muitinės paskirta nuobauda nesutinka, nes nurodydamas prekės kodą deklaracijoje rėmėsi ūkio subjekto pateiktais dokumentais ir duomenis ir buvo įsitikinės, kad deklarauoja prekės kodą teisingai. Apie mėginio ėmimą ir nustatytus kitus prekės kodus muitinė nepranešė, tik atsiuntė pranešimą dėl atvykimo protokolo surašymui.

K. A. atstovas advokatas Eligijus Vinckus prašė skundą tenkinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento - K. A. kaltės.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė Jūratė Galginienė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė palikti galioti priimtą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

K. A. skundas tenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnis). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.).

Kaip minėta, skundžiamu nutarimu K. A. paskirta administracinė nuobauda –30,00 Eur bauda už LR ATPK 209² str. 5 d. pažeidimą.

LR ATPK 209² str. 5 d. nurodyta, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, jeigu tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui, užtraukia įspėjimą arba baudą iki penkiasdešimt septynių eurų. Todėl, kad nubausti už administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktą kaltinimą, būtina nustatyti, kad jo veikoje yra inkriminuoto pažeidimo sudėtis: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė.

K. A. ginčija padarytą pažeidimą dėl to, kad, jo nuomone, jis neturėdamas muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, negalėjo žinoti, kad prekė Nr. 2 turėtų būti klasifikuojama dviem skirtingais TARIC kodais. Teigė, kad deklaruojant prekes jis rėmėsi gavėjo UAB „Senex“ pateiktais duomenimis apie importuojamų prekių TARIC kodą.

Elektronine importo deklaracija Nr. 15LTLR1000IM025253, administracinio teisės pažeidimo protokolu, K. A. paaiškinimu bei nutarimu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas K. A. 2015-09-07 pateikė elektroninę importo deklaraciją, kurioje deklaruotai prekei Nr. 2 „Vienkartiniai antrankoviai iš PVC, prijuostės iš PVC, chalatai iš PVC“ nurodė neteisingą prekės TARIC kodą.

2010 m. birželio 29 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 7.5 punkte numatyta, kad mėginiai gali būti imami, jeigu būtina patikslinti prekių klasifikavimą arba nustatyti prekių sudėtį (parametrus), atliekant tyrimą Muitinės laboratorijoje, kitais atvejais, kai to reikia importo ar eksporto reikalavimų taikymui. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorinė muitinė, vadovaudamasi aukščiau paminėtomis taisyklėmis, įforminant importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IM025253 (2015-09-07) deklaruotai prekei Nr. 2 „Vienkartiniai antrankoviai iš PVC, prijuostės iš PVC, chalatai iš PVC“ muitinio tikrinimo metu paėmė mėginius bei 2015-09-07 užpildė Mėginio ėmimo protokolus Nr. 15LR101223, Nr. 15R101222 ir Nr. 15LR101224 (b. l. 27, 28, 29) (Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 13 p.). Kaip numato Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 15 p. Mėginio ėmimo protokoluose pasirašė pats administracinėn atsakomybėn patrauktas K. A., kaip asmuo dalyvavęs imant mėginį, bei Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai. Ištyręs ir suklasifikavęs mėginį Nr. 15LR101223-001, Muitinės laboratorijos pareigūnas 2015-10-09 užpildė Tyrimo protokolą Nr. 15MLT2617, kuriame nurodytas rezultatas – nertinė tinklinė medžiaga (b. l. 25) (Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 25 p.). Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 27 p. numatyta, kad teritorinės muitinės atsakingas struktūrinis padalinys, gavęs Tyrimo protokolą, per 10 darbo dienų įformina Prekės klasifikavimo aktą. Nagrinėjamu atveju 2015-10-05 surašytas prekės klasifikavimo aktas Nr. 15L0675, kuriame nurodyta, kad prekės, kurios pavadinimas – vienkartiniai chalatai iš PVC, kodas nesikeičia (b. l. 23), 2015-10-28 surašytas prekės klasifikavimo aktas Nr. 15L0725, kuriame nurodyta, kad prekės, kurios pavadinimas – vienkartinis plaukų tinklelis iš PVC, prekės kodas keičiasi, nustatytas muitinės nomenklatūros kodas 6505009090 (b. l. 22). Jeigu remiantis mėginio klasifikavimo rezultatais tarifinis prekės klasifikavimas keičiasi, teritorinė muitinė teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl muitinės deklaracijos, kurioje nurodytas klaidingas prekių muitinės nomenklatūros kodas, duomenų taisymo ir už prekes mokėtinų mokesčių sumos perskaičiavimo, jeigu ji keitėsi, arba sprendimą dėl mokesčių apskaičiavimo. Teritorinė muitinė, informuodama asmenį apie šį sprendimą, kartu įteikia (išsiunčia) patvirtintą atitinkamo Prekės klasifikavimo akto kopiją (Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 30 p.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015-10-29 buvo priimta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 5LM191335S, kuria nuspręsta patikslinti importo deklaracijoje Nr. 15LTLR1000IM025253 (2015-09-07) prekės Nr. 2 aprašymą ir perskaičiuoti importo mokesčius pagal priede pateiktus duomenis; papildyti importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IM025253 (2015-09-07) nauja preke Nr. 6 ir perskaičiuoti importo mokesčius pagal priede pateiktus duomenis; įtraukti į apskaitą įskaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją mažinant 4,00 Eur; ištaisyti importo deklaracijoje Nr. 15LTLR1000IM025253 (2015-09-07) atitinkamų langelių duomenis nustatyta tvarka (b. l. 20-21). Tačiau byloje nepateikta duomenų, kad Klaipėdos teritorinė muitinė informavo K. A. apie priimtą sprendimą, taip pat, kad minėta supaprastintos patikrinimo ataskaitos patvirtinta kopija buvo įteikta (išsiųsta) K. A.. Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad K. A. supaprastintos patikrinimo ataskaitos patvirtinta kopija nebuvo įteikta. Darytina išvada, kad K. A. nebuvo suteikta teisė skųsti Klaipėdos teritorinės muitinės priimtą sprendimą, kadangi šis sprendimas ne vėliau kaip per mėnesį nuo sprendimo įteikimo dienos, galėjo būti apskųstas Muitinės departamentui, paduodant skundą per Klaipėdos teritorinę muitinę.

Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo II priedėlio 3.28. standarte numatyta, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją ir tada, kai tokį prašymą gauna jau pradėjusi ją tikrinti, jei muitinės nuomone, deklaranto nurodytos priežastys yra pateisinamos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė K. A. pateiktą importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IM025253 (2015-09-07) ir tą pačią dieną paėmė prekių mėginius (pavyzdžius). Kaip aukščiau nustatyta, kad K. A. nebuvo supažindintas su supaprastintos patikrinimo ataskaitos išvadomis, todėl darytina išvada, kad K. A. nebuvo suteikta galimybė teikti prašymą Klaipėdos teritorinei muitinei dėl prekių deklaracijos pataisymo.

Šios kategorijos bylose yra pripažįstama, jog įrodinėjant atsakomybėn traukiamojo asmens kaltę dėl netinkamo kodo nurodymo, būtina išsiaiškinti, ar pažeidimu įtariamas asmuo, įvertinus atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, turėjo realų pagrindą manyti, jog deklaracijoje jo nurodyti duomenys apie kodą yra neteisingi (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2007-10-12 nutarimas, priimtas administracinėje byloje Nr.N-9(62)-1762/2007). Išnagrinėjus ir įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančius įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, duomenys, kurie būtų sudarę pagrindą K. A. abejoti turimais duomenimis, nenustatyti. Priešingai, K. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pateiktoje deklaracijoje duomenis nurodė remdamasis siuntėjo ir gavėjo pateiktais duomenimis apie importuojamų prekių TARIC kodą bei buvo įsitikinęs, kad deklaracijoje pateikė teisingus duomenis, tuo labiau, kad Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė pateiktą deklaraciją.

Pažymėtina, kad pareiga kontroliuoti deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumą, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats deklarantas, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio siuntėjo, gavėjo pateiktus duomenis ar pagal anksčiau importuotų prekių nustatytus kodus, tenka deklaraciją pasirašiusiam asmeniui, nereiškia, kad šios nuostatos pakanka atsirasti administracinei atsakomybei pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalyje numatytojo pažeidimo dispoziciją. Administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės, ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas arba, kitaip tariant šiame procese netaikomos civilinės atsakomybės taisyklės.

Nors vadovaujantis 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu, 1993-07-02 Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 182 straipsniu, Muitinės departamento 2004-06-07 įsakymu Nr. 1B-615 Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo, asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), ir K. A. būtų pasinaudojęs numatyta teise apžiūrėti prekes, tačiau neturėdamas muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, nebūtų galėjęs nustatyti, kad prekė Nr. 2 turėjo būti klasifikuojama dviem skirtingais TARIC kodais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad paimtų prekių mėginių ištyrimas užtruko apie mėnesį laiko, todėl neprotinga būtų teigti, kad muitinės tarpininkas kiekvieną kartą prieš pateikdamas deklaraciją kreiptųsi į muitinę dėl laboratorinio tyrimo atlikimo. Tokiu atveju būtų apsunkintas tiek muitinės, tiek muitinės tarpininkų darbas. Darytina išvada, kad aukščiau nurodytuose teisės aktuose numatyta teise apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), muitinės tarpininkas turėtų pasinaudoti tik esant iš tikrųjų objektyvioms abejonėms dėl turimų duomenų tikrumo.

Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmes ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje konstatuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-8-2013).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad K. A. neturėjo realaus pagrindo manyti, jog deklaracijoje jo nurodyti duomenys apie kodą yra neteisingi. Be to, valstybei nebuvo padaryta žala, priešingai, nustatyta, kad muitinė turi grąžinti 26,00 Eur permoką. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. MD-LM00N-63082479-16 panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena K. A. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 5 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, jog nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 5 dalyje, įvykio ir sudėties, dėl kitų K. A. skunde nurodytų argumentų nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

K. A. skundą tenkinti.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. MD-LM00N-63082479-16 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą K. A. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Zita Romanovaitė