Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. J., jos atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui,

nutarimą priėmusios institucijos Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliotam atstovui Tomui Barysui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. J. (toliau ir pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, el. paštas (duomenys neskelbtini).lt, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini) “ muitinės tarpininke, skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. spalio 26 d. nutarimo, kuriuo jai už administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalį padarymą paskirta 100,00 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2021 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. MD-LM00-ANR_N-741-2021 I. J. pripažinta padariusi ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir jai, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirta 100,00 Eur bauda už tai, kad ji, būdama muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstove, išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui vienu metu muitinės procedūrai įforminti pateikė 2019 m. gruodžio 13 d. elektroninę muitinės deklaraciją Nr. 19LTLC0100IM124E42 (toliau – muitinės deklaracija), kuria deklaravo UAB „E. T.“ (toliau – Bendrovė) į Sąjungos muitų teritoriją importuojamas prekes. Atlikus UAB „E. T.“ ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, susijusios su prekių išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu muitinės procedūros vykdymu laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d., iki 2020 m. gruodžio 31 d. patikrinimą, remiantis muitinio įforminimo metu pateiktais dokumentais, Bendrovės patikrinimo metu pateikta išsamia informacija apie deklaruotas prekes (prekių aprašymus, medžiagą iš ko pagamintos, technines charakteristikas, nuotraukas), nustatyta, kad neteisingai deklaruotas UAB „E. T.“ importuotų prekių „Duomenų priėmimo/perdavimo aparatūra (išmaniosios apyrankės)“, deklaruotų 2019 m. gruodžio 13 d. muitinės deklaracija Nr. 19LTLC0100IM124E42 (3 prekė), TARIC kodas (33 langelis). Surašyta 2021 m. balandžio 27 d. patikrinimo ataskaita Nr. 1KM320032M. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 57 straipsniu, EB 2019 m. Kombinuotąja nomenklatūra (KN), patvirtinta 2018 m. spalio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu 2018/1602 ir EB 2020 m. KN, patvirtinta 2019 m. spalio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu 2019/1776, kuriais iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, KN 1, 2 b) ir 6 Bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis (BAT), KN skyrių ir skirsnių pastabomis, KN pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSEN,s 2017), remiantis EB integruoto tarifo (TARIC) duomenimis bei atsižvelgiant į Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) nuomones, ES Muitinės kodekso komiteto Tarifų ir statistinės nomenklatūros pakomitetyje priimtas išvadas, nuspręsta 2019 m. gruodžio 13 d. muitinės deklaracija Nr. 19LTLC0100IM124E42 (3 prekė) deklaruotą prekės TARIC kodą keisti iš 8517620000 į 9102120000, prekės aprašymą keisti iš „Duomenų priėmimo/perdavimo aparatūra (išmaniosios apyrankės)“ į „Išmaniosios apyrankės/laikrodžiai atliekančios įvairias funkcijas: žingsniamačio, aktyvumo, informavimo apie SMS žinutes, skambučius ir kt. (MI BAND 4, MI BAND 3)“, apskaičiuoti mokesčių nepriemoką: 360 Eur muito (A00), 75 importo PVM (B00). Apskaičiuota mokestinė nepriemoka (435 Eur) sudaro 8,7 bazinius baudų ir nuobaudų dydžius. Muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovė I. J. minėtoje muitinės deklaracijoje pateikdama neteisingus duomenis apie importuotų prekių TARIC kodą, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Nesutikdama su šiuo nutarimu, I. J. skundu prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad Klaipėdos teritorinė muitinė nepagrįstai sprendė, jog įrašydama neteisingą kodą pareiškėja padarė administracinį nusižengimą, kadangi pildant Deklaraciją ji vadovavosi šiais duomenimis: UAB „E. T.“ pateikdama užsakymą įforminti Deklaraciją, pateikė detalų Prekės aprašymą bei nurodė kokiu TARIC kodu Prekes deklaruoti, t. y. nurodė TARIC kodą 851762000; UAB „E. T.“ pateikė 2019 m. spalio 7 d. atliktą analogiškos prekės deklaravimo procedūros pavyzdį, kurioje Prekės (išmaniosios apyrankės) buvo deklaruotos TARIC kodu 851762000.

Atlikus analogiškų prekių deklaravimo TARIC kodu paiešką tarp Privalomosios tarifinės informacijos (toliau PTI) duomenų (Europos Komisijos teikiamų elektroninių paslaugų portalas) buvo gauti rezultatai, jog išmaniosios apyrankės klasifikuojamos būtent TARIC kodu 851762000. Todėl ji neturėjo realaus pagrindo manyti, jog deklaracijoje nurodyti duomenys apie TARIC kodą yra neteisingi. Atvirkščiai, visi surinkti duomenys bylojo apie tai, jog 2019 m. gruodžio 13 d. Deklaracijoje turėjo nurodyti būtent TARIC kodą 851762000, o ne po pusantrų metų Kauno teritorinės muitinės nustatytas 9102120000.

Pažymi, kad ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti įvykdomas tik tyčios kaltės forma. 2010 m. birželio 29 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr.lB-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklės suteikia teisę asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams, gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius). Tačiau net jei pareiškėja būtų pasinaudojusi numatyta teise apžiūrėti prekes, neturėdama eksperto kvalifikacijos, nebūtų galėjusi nustatyti, kad prekė turėjo būti klasifikuojama kitu TARIC kodu. Deklaruojant prekes vadovavosi prekių gavėjo UAB „E. T.“ pateiktais duomenimis, anksčiau atliktų importo deklaracijų duomenimis bei PTI portale nurodytais duomenimis apie importuojamų prekių TARIC kodą. Darytina išvada, kad aukščiau nurodytuose teisės aktuose numatyta teise apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), muitinės tarpininkas turėtų pasinaudoti tik esant iš tikrųjų objektyvioms abejonėms dėl turimų duomenų tikrumo. Iš byloje pateiktos medžiagos nenustatyta, kad jai turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl deklaruojamų prekės kodų teisingumo. Tokių duomenų nepateikė ir muitinė. Tai suponuoja išvada, kad jos veikoje nėra subjektyviosios ANK 212 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėties pusės – kaltės, todėl jai administracinio teisės pažeidimo teisena turi būti nutraukta. Pažymima, kad šios kategorijos bylose yra pripažįstama, jog įrodinėjant atsakomybėn traukiamojo asmens kaltę dėl netinkamo kodo nurodymo, būtina išsiaiškinti, ar pažeidimu įtariamas asmuo, įvertinus atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, turėjo realų pagrindą manyti, jog deklaracijoje jo nurodyti duomenys apie kodą yra neteisingi (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2007 m. spalio 12 d. nutarimas, priimtas administracinėje byloje Nr.N-9(62)-1762/2007; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr.ATP-589-255/2016). Taip pat pažymima, kad teismų praktikoje konstatuojama, jog administracinės nuobaudos taikymas privalo atitikti proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėja neturėjo realaus pagrindo manyti, jog deklaracijoje jos nurodyti duomenys apie TARIC kodą yra neteisingi. Pažymi, kad pareiga kontroliuoti deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumą, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats deklarantas, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio siuntėjo, gavėjo pateiktus duomenis ar pagal anksčiau importuotų prekių nustatytus kodus, tenka deklaraciją pasirašiusiam asmeniui, nereiškia, kad šios nuostatos pakanka atsirasti administracinei atsakomybei pagal ANK 212 straipsnyje numatytojo pažeidimo dispoziciją. Administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės, ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas arba, kitaip tariant šiame procese netaikomos civilinės atsakomybės taisyklės. Todėl pareiškėja yra įsitikinus, kad administracinio nusižengimo bylos teisena jai turi būti nutraukta, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ATPK 212 straipsnyje įvykio ir sudėties.

Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti. Nurodo, kad I. J. savo rizika nepasinaudojo įstatymų numatytomis teisėmis ir nepasitikrinusi deklaruojamų prekių pateikė neteisingą informaciją 2019 m. gruodžio 13 d. muitinės deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM124E42 (3 prekė) ir pažeidė nustatytą prekių deklaravimo tvarką. Iš Kauno teritorinės muitinės 2021 m. balandžio 27 d. Patikrinimo ataskaitos Nr. 1KM320032M matyti, kad atlikus UAB „E. T.“ ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, susijusios su prekių išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu muitinės procedūros vykdymu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., buvo nuspręsta importuotoms prekėms, deklaruotoms 2019 m. gruodžio 13 d. muitinės deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM124E42 (3 prekė), pakeisti TARIC kodą iš 851762000 į 9102120000, ir apskaičiuoti 680 Eur muito, bei 75 Eur importo PVM. UAB „E. T.“ 2021 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (10.20/04-1B-2797) nurodė, kad sutinka su patikrinimo rezultatais ir pastabų neturi. I. J., teikdama muitinei informaciją apie prekę, kuri neatitiko faktinės padėties, pasielgė nerūpestingai, t. y. nenumatė, kad pateikti duomenys gali būti neteisingi ir sukelti žalingas pasekmės, nors pagal veiklos aplinkybes – būdama muitinės tarpininko atstove – turėjo ir galėjo jas numatyti, arba dėl nepagrįsto pasitikėjimo lengvabūdiškai tikėjosi, kad bus išvengta neigiamų pasekmių. Bylos nagrinėjimo metu I. J. paaiškino, kad teikdama deklaraciją detaliai aiškinosi apie deklaruojamą prekę norėdama pateikti teisingą TARIC kodą ir ją teikdama buvo tikra, kad deklaracijoje nurodytas prekės kodas teisingas. Dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Toks jos elgesys buvo pripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skiriant baudą prašė atsižvelgti į nusižengimo padarymo aplinkybes, tai, kad per metus pateikia daug deklaracijų, tai, kad tikslus prekės kodas buvo nustatytas tik muitinei atlikus patikrinimą ir surašius patikrinimo ataskaitą, bei įvertinti jos materialinę padėtį (gaunamas pajamas, turimą lizingą). Todėl, Muitinė pritaikė ANK 34 str. 6 d. ir paskyrė mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali. Šis Muitinės nutarimas 2021 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų buvo sankcionuotas. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad I. J., pateikdama muitinei deklaraciją, būtų sąmoningai siekusi nesilaikyti teisės aktuose nustatytos deklaravimo tvarkos. Tačiau pasitikėdama turimais dokumentais ir surinkta papildoma informacija, nepasinaudojo galimybe pasitikrinti prekes vizualiai, sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, veikė rizikingai, tad turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Atkreipia dėmesį, kad pagal formuojamą teismų praktiką dėl deklaranto atsakomybės, jog pagal nacionalinius teisės aktus bei Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą, deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas, tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, todėl faktas, kad prekės buvo deklaruotos pagal turimus dokumentus ir papildomai surinkus duomenis, kurie buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti paties deklaranto atsakomybės. Turi būti vertinamos aplinkybės, ar deklarantas turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis, ar asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinei, yra suteikta teisė apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti. Be to, pažymėta ir tai, jog teismų praktikoje išaiškinta ir tai, jog deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pateikdama neteisingus duomenis 2019 m. gruodžio 13 d. muitinės deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM124E42 (3 prekė) I. J. tapo atsakinga, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Manoma, kad šiuo atveju įrodyta, jog I. J. deklaravo prekes pažeidžiant nustatytą deklaravimo tvarką, todėl Muitinė pagrįstai ją pripažino padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą ir taikė tinkamą nuobaudą, dėl ko nėra pagrindo šio nutarimo naikinti, o I. J. skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdyje I. J. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir bylą nutraukti. Pripažįsta, kad padarė pažeidimą, tačiau mano, kad nėra kalta, nes buvo įsitikinus, jog pateikė teisingą prekės kodą pagal savo žinias ir kliento pateiktą informaciją. Muitinė jį pakeitė daug vėliau, neva atlikusi laboratorinius tyrimus, nors laboratoriniai ėminiai nebuvo imti. Žinojo, kad prekė buvo išmaniosios apyrankės. Prekes matė nuotraukose, vizualiai neapžiūrėjo, nors galėjo apžiūrėti, bet išardžiusi prekę, ji tikrai nieko nebūtų keitusi. Niekas anksčiau už tokią pačią identišką prekę nebuvo nubaustas. Klientas pateikė deklaraciją analogiškai prekei ir ji klientu pasitikėjo. Ar Muitinė atliko tyrimą tai prekei, nežino.

Pareiškėjos atstovas advokatas Mauras Urbonavičius teismo posėdyje prašė skundą tenkinti, papildomai paaiškino, kad deklaracija buvo užpildyta 2019-12-13, o Muitinė tik 2021-04-27 atliko patikrinimą ir nustatė, kad kodas ne tas. Muitinės tarpininkas yra tik atstovas, jis pildo duomenis apie prekę pagal kliento pateiktus duomenis. Klientas pateikia duomenis apie prekę ir, jeigu turi, – jos kodą. Byloje yra elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, koks kodas taikomas šiai prekei. Klientas pateikė elektroninę deklaraciją analogiškai prekei, kuri jau 2019-10-07 buvo importuota į Lietuvą ir paleista į laisvą rinką, su tokiu pat kodu, kokį užpildė I. J.. I. J. prieš pildant duomenis atliko patikrą privalomuose tarifiniuose informacijos duomenyse ir rado lygiai tokias pačias apyrankes ir lygiai tą patį kodą. 2019-12-13 pareiškėja turėjo pakankamai informacijos, kokį kodą rašyti. Tik po pusantrų metų muitinė nurodė, kad kodas netinka, nes prekė kiniška, jai taikomas papildomas importas ir keičiamas kodas. I. J. turėjo visą informaciją, kokį kodą reikia tašyti, todėl negalėjo žinoti, jog po kažkurio laiko pasikeis požiūris ir kodas. Pareiškėja negalėjo ir nesuprato, kad rašo neteisingą kodą, todėl atsakomybė jai negalėjo būti taikoma. Tokia yra ir teismų praktika. Analogiškose situacijose Klaipėdos teritorinė muitinę net netaiko atsakomybės. I. J. pripažino faktą dėl kodo, bet savo kaltės niekada nepripažino. Muitinė pati nusprendė taikyti jai švelnesnę atsakomybę, taigi, suprato, jog baudžia nepagrįstai, o pareiškėja neturėjo kito pasirinkimo.

Muitinės atstovas Tomas Barysas teismo posėdyje prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad muitinė turi teisę atlikti patikrinimą už 5 metus. I. J. pasitikėjo pateiktais dokumentais, bet klientas nėra specialistas, kuris gali nustatyti prekės kodą. Būtent tam yra deklarantas, kuris mokosi, gauna pažymėjimą, ir jo darbas yra įvertinti. Ūkio subjektas ne visada pateikia teisingą informaciją. Tam yra asmuo, kuris tarpininkauja tarp muitinės ir ūkio subjekto, kad paskaičiuotų teisingus mokesčius ir nepadarytų žalos valstybei. Šiuo atveju klaida buvo tame, kad I. J. neapsinaudojo jai suteiktomis teisėmis vizualiai apžiūrėti prekės, nes gal tada jai būtų kilę abejonių dėl to, kas yra dokumentuose ir realiai. Kauno teritorinė muitinė, išanalizavusi situaciją nustatė, kad prekės kodas turėjo būti kitas. I. J. mažesnė nei minimali sankcijoje numatyta bauda buvo paskirta įvertinus tai, kad ji pripažino kaltę, gailėjosi, pati kodų nustatymo procedūra yra sudėtinga, bei kitas reikšmingas aplinkybes. Nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo ir pareiškėja atsakomybėn patraukta pagrįstai. Negali patvirtinti pareiškėjos argumentų, kad anksčiau su jos nurodytu kodu buvo deklaruota analogiška prekė, nes galėjo skirtis jos modifikacija, pagaminimo metai, ir kodas jau būtų kitas. Sutinka, kad kodų parinkimas yra sudėtingas procesas, nes ir muitinė netikslumus nustatė po išsamaus tikrinimo. Tačiau šiuo atveju deklarantė nepasinaudojo galimybe vizualiai apžiūrėti prekę ir įsitikinti, kad ta prekė yra tokia pati, kokia nurodyta. Deklaruojant privaloma vadovautis privalomos tarifinės informacijos duomenimis. Mano, kad nusižengimą lėmė didelis pasitikėjimas pateiktais dokumentais iki galo neišsiaiškinus apie pačią prekę ir neapžiūrėjus prekės vizualiai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, t. y. sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo, asmens veikoje būtina nustatyti vieną esminių subjektyviosios pusės požymių – kaltę (kad administracinis nusižengimas padarytas tyčia arba dėl neatsargumo).

Nors administracinio nusižengimo protokolas I. J. buvo surašytas 2021 m. birželio 30 d., tačiau jame nurodyta, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas 2019 m. gruodžio 13 d. Asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu (ANK 3 straipsnio 1 dalis). Nusižengimo padarymo metu galiojusi ANK redakcija atsakomybę už I. J. padarytą administracinį nusižengimą įtvirtino ANK 212 straipsnio 2 dalyje, o šiuo metu galiojanti ANK redakcija – ANK 212 straipsnio 3 dalyje, tačiau abiejų redakcijų straipsnių sankcijose numatyta tokia pati nuobauda – bauda nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų. Kadangi galiojanti įstatymo redakcija nešvelnina pareiškėjos atsakomybės ir jos nelengvina, jis neturi grįžtamosios galios, I. J. veika į ANK 212 straipsnio 3 dalį neperkvalifikuotina. Tuo tarpu, administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo dalyje, kurioje išdėstyta nusižengimo esmė, nuoroda, kad I. J. padarė nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje, laikytina rašymo apsirikimu, nekeičiančiu procesinių dokumentų esmės.

ANK 212 straipsnio 2 dalis numatė atsakomybę už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.

Nagrinėjamu atveju I. J. pripažinta padariusi ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, nes būdama muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstove, išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui vienu metu muitinės procedūrai įforminti pateikė 2019 m. gruodžio 13 d. elektroninę muitinės deklaraciją Nr. 19LTLC0100IM124E42, kuria deklaravo UAB „E. T.“ į Sąjungos muitų teritoriją importuojamas prekes ir atlikus UAB „E. T.“ ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, susijusios su prekių išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu muitinės procedūros vykdymu laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d., iki 2020 m. gruodžio 31 d. patikrinimą, remiantis muitinio įforminimo metu pateiktais dokumentais, nustatyta, kad neteisingai deklaruotas bendrovės importuotų prekių „Duomenų priėmimo/perdavimo aparatūra (išmaniosios apyrankės)“, deklaruotų 2019 m. gruodžio 13 d. muitinės deklaracija Nr. 19LTLC0100IM124E42 (3 prekė), TARIC kodas (33 langelis). Nuspręsta TARIC kodą keisti iš 8517620000 į 9102120000, prekės aprašymą keisti iš „Duomenų priėmimo/perdavimo aparatūra (išmaniosios apyrankės)“ į „Išmaniosios apyrankės/laikrodžiai atliekančios įvairias funkcijas: žingsniamačio, aktyvumo, informavimo apie SMS žinutes, skambučius ir kt. (MI BAND 4, MI BAND 3)“, apskaičiuoti mokesčių nepriemoką: 360 Eur muito (A00), 75 importo PVM (B00).

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatytą Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už tai, kad a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

Pareiškėja I. J. ir jos atstovas teismo posėdyje neginčijo, kad prekės kodas deklaracijoje buvo įrašytas netinkamas, t. y. ginčo dėl to, kad I. J. deklaracijoje pateikė klaidingą informaciją, nekyla. Tačiau skunde teigiama, kad I. J. veikoje nėra kaltės, nes ji tokius prekės kodus įrašė ne tyčia, o pagal turėtus duomenis – būtent UAB „E. T.“ pateiktame užsakyme įforminti Deklaraciją pateikė detalų Prekės aprašymą bei nurodė kokiu TARIC kodu Prekes deklaruoti, t. y. nurodė TARIC kodą 851762000, be to, bendrovė pateikė 2019 m. spalio 7 d. atliktą analogiškos prekės deklaravimo procedūros pavyzdį (b. l. 21-26), kurioje Prekės (išmaniosios apyrankės) buvo deklaruotos TARIC kodu 851762000. Taip pat atlikusi analogiškų prekių deklaravimo TARIC kodu paiešką tarp Privalomosios tarifinės informacijos duomenų, ji gavo rezultatą, jog išmaniosios apyrankės klasifikuojamos būtent TARIC kodu 851762000. Taigi, pareiškėja tvirtina, kad neturėjo realaus pagrindo manyti, jog deklaracijoje nurodyti duomenys apie TARIC kodą yra neteisingi, juo labiau, kad tokį faktą pati muitinė nustatė tik po pusantrų metų.

Skunde teisingai pažymėta, kad tik 2021 m. balandžio 27 d. patikrinimo ataskaitoje (b. l. 146-49) buvo nustatyta, jog neteisingai deklaruotas UAB „E. T.“ importuotų prekių „Duomenų priėmimo/perdavimo aparatūra (išmaniosios apyrankės)“, deklaruotų 2019 m. gruodžio 13 d. muitinės deklaracija Nr. 19LTLC0100IM124E42 (3 prekė), TARIC kodas (33 langelis) ir nuspręsta TARIC kodą keisti iš 8517620000 į 9102120000, bei apskaičiuota mokesčių nepriemoka: 360 Eur muito (A00), 75 importo PVM (B00). Tačiau Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Be to, pagal Sąjungos muitinės kodekso 48 straipsnio 1 dalį, siekdama muitinio tikrinimo tikslų muitinė gali po prekių išleidimo tikrinti muitinės deklaracijoje, pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, ar egzistuoja ir ar yra autentiški, tikslūs ir galiojantys bet kurie ją papildantys dokumentai, taip pat tikrinti deklaranto apskaitos ir kitus registrus, susijusius su operacijomis, atliktomis su atitinkamomis prekėmis, arba su ankstesnėmis ar paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis. Muitinė taip pat turi teisę tikrinti tokias prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius, jeigu tą dar įmanoma padaryti. Be to, pagal šio Kodekso 103 straipsnio 1 dalį, skolos muitinei senaties terminas yra treji metai nuo tos dienos, kai atsirado skola muitinei.

Taigi, UAB „E. T.“ patikrinimas buvo atliktas ir muitinei pateiktos informacijos apie išleidžiamas prekes teisingumas buvo įvertintas nesuėjus senaties terminui.

Šiuo atveju 2021 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktu buvo konstatuota, kad I. J. pateiktoje 2019 m. gruodžio 13 d. muitinės deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM124E42, neteisingai deklaruotas UAB „E. T.“ importuotų prekių „Duomenų priėmimo/perdavimo aparatūra (išmaniosios apyrankės)“, TARIC kodas (33 langelis) ir nuspręsta TARIC kodą keisti iš 8517620000 į 9102120000. Duomenų, kad Patikrinimo aktas buvo ginčytas nėra, o šiame akte nustatytų faktų kvestionavimas nėra šios bylos dalykas, todėl laikytina, jog ginčo dėl to, kad prekės TARIC kodas deklaracijoje buvo neteisingas, nėra.

Kaip nustato Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalis, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, būtent deklaruojantis asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Taigi, būtent I. J., pateikus teritorinei muitinei elektroninę importo deklaraciją, tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą. Tai, kad pareiškėja deklaracijoje duomenis nurodė pagal prekių gavėjo pateiktą informaciją ir kaip teigia ji, neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu, nešalina jos atsakomybės, kadangi pagal minėtą teisinį reglamentavimą, I. J., būdama atsakinga už deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar pagal ūkio subjekto pateiktus duomenis. Pareiškėja pripažino, kad prekės vizualiai neapžiūrėjo, tačiau tvirtino, kad ir apžiūrėjus ją vizualiai, nebūtų įvertinus jos kitaip ir nurodžiusi kitą jos TAARIC kodo. Taigi, pati pareiškėja pripažino, jog nesiėmė jokių veiksmų, kurių pagalba ji būtų galėjusi įsitikinti duomenų, kuriuos įrašė į importo deklaraciją, teisingumu, o kliovėsi vien bendrovės pateikta informacija. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-525 patvirtintų Leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių, galiojusiu deklaravimo metu, 4 punkte numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei, muitiniam statusui ar kitiems duomenims, susijusiems su muitinės formalumų prekėms atlikimu, nustatyti ar patikslinti prekių turėtojas bet kuriuo metu, išskyrus Taisyklių 6 punkte nustatytus atvejus, gali prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius). I. J., dirbdama muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstove ir atlikdama importuojamų prekių deklaravimą, privalėjo žinoti aptartą reguliavimą, todėl ji visiškai nepagrįstai neatliko nei vieno iš aukščiau nurodytų veiksmų ir neįsitikinusi deklaracijoje nurodytų duomenų patikimumu, pateikė ją muitinės įstaigai. Priešingai nei nurodė pareiškėjos atstovas, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tai, jog muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus, įskaitant teisės patikrinti prekes. Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas, nepriklausomas turto vertintojas ar kiti asmenys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-269/2009, N575-345/2009, N502-2725/2009, N575-2815/2011; Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314-651/2017, AN2-187-606/2018, AN2-376-462/2019). Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nėra svarbu dėl kokių priežasčių I. J. neįvykdė savo, kaip asmens, teikiančio atstovavimo paslaugas muitinės Lietuvos Respublikos teritorijoje pareigos tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti įvežamas prekes, nepriklausomai nuo to, ar duomenis apie jas surinko pati, ar deklaracija buvo surašyta pagal pateiktus duomenis, dėl ko nebuvo apskaičiuoti papildomi importo mokesčiai (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-376-462/2019).

Nors pareiškėja tvirtino, kad atsakomybė jai negali būti taikoma, nes jos veikoje nebuvo tyčios, tačiau tokio pobūdžio nusižengimas padaromas ir neatsargia forma, t. y. tuomet, kai jis padaromas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nusižengimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-318-245/2019). Šiuo atveju konstatuotina, kad nors I. J. ir nenumatė, jog jos veiksmai gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau pagal einamas pareigas turėjo ir galėjo jas numatyti, t. y. veikė neatsargiai, todėl jos padarytame administraciniame nusižengime yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Nuobaudos individualizavimo klausimas skunde nebuvo keliamas, be to, I. J., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, buvo paskirta švelnesnė nei ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, teismas pagrindo keisti paskirtą nuobaudą taip pat neturi, todėl paskirtos nuobaudos dydis nekeičiamas.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. spalio 26 d. nutarimas, kuriuo I. J. pripažinta kalta padariusi ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti skundo argumentais nėra pagrindo, todėl I. J. skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti skunde išdėstyti argumentai nebeturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos I. J. skundo netenkinti.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. spalio 26 d. nutarimą

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. MD-LM00-ANR_N-741-2021 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.