Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. (toliau – L. B.) atstovės advokatės Aivos Dumčaitienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo L. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Vilniaus teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į L. B. atstovės advokatės Aivos Dumčaitienės apeliacinį skundą, kuriame prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. B. atstovės advokatės Aivos Dumčaitienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. B. atstovė apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka dėl to, jog L. B. veiksmuose nėra kaltės – vieno iš būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Advokatė skunde taip pat nurodo, kad L. B. veiksmai turi būti kvalifikuojami ne pagal įvykio metu galiojusią ANK 212 straipsnio 4 dalį, o pagal šiuo metu galiojančią ANK 212 straipsnio 2 dalį. Skunde nesutinkama ir su paskirtos baudos dydžiu.

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patraukta L. B. pripažįsta savo kaltę bei nuoširdžiai gailisi, tačiau taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad prekės TARIC kodą ji neteisingai deklaravo dėl to, jog vadovavosi prekių gavėjo pateikta jai informacija ir neturėjo jokios galimybės žinoti, kad pateiktuose prekes lydinčiuose dokumentuose bei eksporto deklaracijoje nepakaks duomenų nustatyti prekių kodą. Skunde teigiama, kad prekės yra specifinės ir neįmanoma jų savybių nustatyti įvertinus jas vizualiai, neturint tam reikiamų specialių žinių, priemonių bei įrenginių. Administracinėn atsakomybėn patraukta L. B. prekes deklaravo remdamasi deklaracijas lydinčiais dokumentais, kurie nebuvo išsamūs. Be to, pasak pareiškėjos atstovės, L. B. neturėjo jokio pagrindo abejoti prekes lydinčiuose dokumentuose esančių duomenų teisingumu, kadangi jos nurodytas kodas sutapo ir su Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotuose dokumentuose nurodytu kodu.

7. Apygardos teismas pažymi, kad konstatuojant asmens kaltę pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka vien nustatyti faktą, jog buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka. Būtina nustatyti faktą, kad pažeidėjas tokius savo veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta neginčijamų aplinkybių, kad L. B. jai inkriminuotus veiksmus padarė suvokdama jų neteisėtumą ir norėdama taip elgtis, siekdama dėl šio pažeidimo padarymo atsiradusių padarinių bei leisdama jiems kilti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad administracinį nusižengimą ji padarė tyčia. Tačiau svarbu pažymėti, kad tokio pobūdžio nusižengimas padaromas ir neatsargia forma, t. y. tuomet, kai jis padaromas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nusižengimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Analizuojant apeliacinio skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą konstatuotina, kad nors L. B. ir nenumatė, jog jos veiksmai gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau turėjo ir galėjo jas numatyti, t. y. veikė neatsargiai, todėl jos padarytame administraciniame nusižengime yra ANK 212 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtis.

8. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SMK, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Remiantis nurodytomis nuostatomis konstatuotina, kad L. B. pateikus teritorinei muitinei elektroninę importo deklaraciją, ji tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą. Tai, kad pareiškėja deklaracijoje duomenis nurodė pagal prekių gavėjo pateiktą informaciją ir kaip teigia ji, neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu, nešalina jos atsakomybės, kadangi pagal minėtą teisinį reglamentavimą, L. B., būdama atsakinga už deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar pagal krovinio gavėjo pateiktus duomenis. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad deklaruojamos prekės buvo specifinės, o be specialiųjų žinių, prekes įvertinus vien tik vizualiai, nebuvo galimybės nustatyti minėtų prekių savybių. Tačiau teismas pažymi, kad L. B. nesiėmė jokių veiksmų, kurių pagalba ji būtų galėjusi įsitikinti duomenų, kuriuos įrašė į importo deklaraciją, teisingumu. L. B. pasitikėjo UAB „E.“ pateiktais deklaravimo duomenimis jų nepatikrinusi, nors tokia galimybė yra numatyta teisės aktuose. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-525 patvirtintų Leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių 4 punkte numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei, muitiniam statusui ar kitiems duomenims, susijusiems su muitinės formalumų prekėms atlikimu, nustatyti ar patikslinti prekių turėtojas bet kuriuo metu, išskyrus Taisyklių 6 punkte nustatytus atvejus, gali prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius). Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad L. B. muitinės tarpininke dirba pakankamai ilgą laiką ir turi patirties importuojamų prekių deklaravimo srityje, todėl aukščiau aptartas teisinis reguliavimas jai yra žinomas, tačiau ji, visiškai nepagrįstai neatliko nei vieno iš aukščiau nurodytų veiksmų ir neįsitikinusi, kad deklaracijoje nurodytų duomenų patikimumu, pateikė ją muitinės įstaigai. L. B. yra asmuo, besiverčiantis profesionalia muitinės tarpininko veikla, todėl privalėjo elgtis rūpestingai bei tinkamai patikrinti UAB „E.“ nurodytus duomenis, tačiau to nepadarė, todėl turi prisiimti dėl to kylančius padarinius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tai, jog muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus, įskaitant teisės patikrinti prekes. Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas, nepriklausomas turto vertintojas ar kiti asmenys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-269/2009, N575-345/2009, N502-2725/2009, N575-2815/2011; Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314- 651/2017, AN2-187-606/2018, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-90-317/2019). Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nėra svarbu dėl kokių priežasčių L. B. neįvykdė savo, kaip asmens, teikiančio atstovavimo paslaugas muitinės Lietuvos Respublikos teritorijoje pareigos tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti įvežamas prekes, dėl ko nebuvo apskaičiuoti papildomi importo mokesčiai ir jos veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnyje, sudėtis.

9. Administracinio nusižengimo protokolas L. B. buvo surašytas 2019 m. balandžio 24 d., o skundžiamas nutarimas jos atžvilgiu priimtas 2019 m. gegužės 22 d. dėl ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo (įstatymo redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.). ANK 212 straipsnio 4 dalis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) numatė, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą BBND, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų, tačiau, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, nuo 2019 m. sausio 1 d. ANK 212 straipsnio 4 dalis neteko galios. Naujoje ANK redakcijoje šis nusižengimas buvo perkeltas į ANK 212 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad netikslios ir neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris BBND, bet neviršija vieno šimto BBND arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų. Kaip nurodyta ir apeliaciniame skunde, ankstesnėje straipsnio redakcijoje nusižengimo inkriminavimo požymis buvo deklaruojamų daiktų vertė, o naujoje redakcijoje – mokestinės prievolės dydis. Taigi, vertinant situaciją ne pagal deklaruojamų daiktų vertę, o pagal mokestinės prievolės dydį, L. B. veiksmai atitinka švelnesnę įstatymo nuostatą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir pačiame administracinio nusižengimo protokole L. B. inkriminuoti veiksmai aprašyti nurodant mokestinės prievolės dydį, o ne deklaruojamų daiktų vertę, tačiau nepaisant to, minėti veiksmai buvo kvalifikuoti pagal iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusią ANK 212 straipsnio 4 dalį.

10. ANK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Tai reiškia, kad bet koks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties lengvinimas yra vertinamas kaip švelnesnis įstatymas ir yra galiojantis retrospektyviai. Taigi, 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję ANK 212 straipsnio pakeitimai švelnina L. B. teisinę padėtį, nes šiuo metu galiojančioje ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė pažeidėjui, nei pažeidimo padarymo metu galiojusios redakcijos ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje, tačiau apylinkės teismas, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, nevertino bei netikrino ANK 212 straipsnio galiojimo laike ir dėl to nepagrįstai pripažino L. B. padarius ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, kad L. B. veiksmai turi būti perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojančią ANK 212 straipsnio 2 dalies įstatymo redakciją ir pareiškėjai turi būti skiriama atitinkamai švelnesnė nuobauda. Dėl minėtų priežasčių skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarimas keistinas L. B. veiksmus perkvalifikuojant iš ANK 212 straipsnio 4 dalies (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 d., redakcija) į ANK 212 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), pagal šio straipsnio sankciją paskiriant jai naują nuobaudą.

11. Skiriant nuobaudą L. B. apygardos teismas atsižvelgia į jos padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pirmosios instancijos teismo nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, nesibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui. Nustatant baudos dydį teismas atsižvelgia ir į L. B. asmenybę – ji ne kartą bausta už analogiškų nusižengimų padarymą, taip pat į jos neatsargią kaltės formą bei finansinę padėtį. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuoja, kad L. B. skirtina artima sankcijos vidurkiui bauda. Teismas pažymi, kad nėra pagrindo skirti apeliaciniame skunde prašomą skirti minimalią sankcijoje numatytą 300 eurų baudą, kadangi pareiškėja analogiškus administracinius nusižengimus daro sistemingai, o jai skiriamos švelnesnės nuobaudos nepasiekia administracinėms nuobaudos keliamų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

L. B. atstovės advokatės Aivos Dumčaitienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutarimą pakeisti:

L. B. administracinį nusižengimą iš ANK 212 straipsnio 4 dalies (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 d., redakcija) perkvalifikuoti į ANK 212 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) ir paskirti jai 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.