Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamos I. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-07 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. J. 2019-09-19 surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji, būdama muitinės tarpininko atstovė, 2017-12-08 10 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Klaipėdos teritorinei muitinei (toliau – ir Institucija) pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 17LTLR1000IM04D300 prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. Muitinio įforminimo metu kilus abejonių dėl skrysčinių blokų (talių) dalių (prekė Nr. 2), deklaruotų TARIC kodu 8431 10 00 00, vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 2010-06-29 įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintomis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis buvo paimti minėtos prekės mėginiai, kurie tyrimams išsiųsti į Muitinės laboratoriją. Klaipėdos teritorinė muitinė išanalizavusi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolus su pateiktomis rekomendacijomis nustatė, kad prekė – kabliai – nukalta iš legiruotojo plieno, naudojant uždarą matricą. Vadovaujantis Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos XVI skyriaus 8431 pozicijos (f) aiškinamąja pastaba (toliau – Suderintos sistemos paaiškinimai) kėlimo kabliai, kurie nors ir yra vien tiktai arba daugiausiai tinkami mechanizmams, yra klasifikuojami ne prie mechanizmo dalių (8431 pozicija), bet kaip kėlimo kabliai, kurie Kombinuotoje nomenklatūroje yra klasifikuojami 7325 ar 7326 pozicijose. Klaipėdos teritorinė muitinė 2018-02-15 priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8LM190109S, kuria pakeitė importo deklaracijoje Nr. 17LTLR1000IM04D300 deklaruotos prekės Nr. 2 TARIC kodą iš 8431 10 00 00 į 7326 90 94 90 ir įregistravo mokestinę muito nepriemoką – 737,00 Eur, įtraukė į apskaitą įskaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą – 155,00 Eur, iš viso 892,00 Eur, o tai sudaro 17,84 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ Muitinės departamentui pateikė skundą dėl minėtos Supaprastinto patikrinimo ataskaitos. Muitinės departamentas 2018-05-08 patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės priimtą Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8LM190109S. Pateikdama importo deklaracijose neteisingus deklaruojamos prekės duomenis (TARIC kodas, apskaičiuoti importo mokesčiai), I. J. pažeidė Muitinės departamento direktoriaus 2004-04-13 įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.35.2, 27.37.3, 27.53 punktų nuostatas, Europos Parlamento ir Tarybos 2013-10-09 reglamentu Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.5. Apeliantė pateikia nuorodą į Lietuvos Aukščiausiais Teismo 2019-10-18 nutartį, priimtą atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019, joje nurodyta, kad, nesant įrodymų, pagrindžiančių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo deklaracijas būtų neteisingai užpildęs tyčia ar neatsargiai, t. y. kad jis būtų numatęs, jog deklaracijoje pateikti duomenys gali būti neteisingi ir sukeltų žalingų pasekmių, bet lengvabūdiškai tikėtųsi, kad jų bus išvengta, ar kad to būtų nenumatęs, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, tuomet deklaranto veikoje nėra kaltės. Manytina, kad naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika būtina vadovautis toliau nagrinėjant analogiškas bylas. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantė tyčia ar dėl neatsargumo būtų įrašiusi neteisingą prekės kodą į importo deklaraciją. Atvirkščiai, bylos duomenys tik patvirtina, jog prekės kodas buvo įrašytas vadovaujantis užsakovo pateiktais abejonių nekeliančiais dokumentais ir galiojančiais teisės aktais (2016-10-06 Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1821 įtvirtinta Kombinuotąja nomenklatūra). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo bylos teisena, apeliantės manymu, jai turi būti nutraukta, nes apeliantės veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties elemento – kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai apeliantę pripažino kalta pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jai nuobaudą

6. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pirmiausia dėl to, jog ji buvo suklaidinta užsakovo pateiktų duomenų su prekių kodais, o ne tyčia importo deklaracijoje įrašė neteisingą kodą; teigia, kad jos veikoje nagrinėjamu atveju nėra kaltės. Šiuos savo argumentus grindžia, be kita ko, ir kasacinio teismo 2019-10-18 nutartimi, priimta atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019, tačiau apygardos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusiu pirmosios instancijos teismu, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus (Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314-651/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019, Nr. AN2-317-813/2019, Nr. AN2-91-319/2019). Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas ar muitinės tarpininko atstovaujama įmonė.

7. Be to, pažymėtina tai, jog nors apeliantė nurodo, jog ji buvo suklaidinta užsakovo pateiktų duomenų su prekių kodais, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantė teigė, jog, muitinės tarpininko atstovui kilus abejonei dėl deklaravimo, jis turi galimybę kreiptis į Muitinės departamento specialistus, kurie geranoriškai teikia informaciją ir iš minėto dokumento (Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimai). Atsižvelgus į šį apeliantės paaiškinimą, darytina išvada, jog užsakovo pateikti duomenys su prekių kodais deklarantui nėra nei įpareigojantys, nei privalomi. Deklarantas jais gali vadovautis, tačiau už muitinei pateiktų duomenų teisingumą yra atsakingas būtent deklarantas.

8. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis apeliantės nurodyta kasacinio teismo 2019-10-18 nutartimi, priimta atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019, nes kasacinio teismo išnagrinėtos ir šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta, jog muitinės deklarantas muitiniam įforminimui pateikė 7 importo deklaracijas, jose nurodydamas neteisingą importuojamų automobilių vertę, dėl to susidarė valstybei mokėtinų mokesčių nepriemokos. Byloje taip pat nustatyta, kad visais šiais atvejais, deklaruodamas importuojamų automobilių vertę, jis vadovavosi turto vertintojo pateiktose ataskaitose nustatyta šių automobilių verte. Pažymėtina, jog kasacinio teismo atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – Muitinio įvertinimo taisyklės) 16 punkte nustatyta, kad jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju muitinė taikė būtent šį metodą, kai naudotos transporto priemonės vertė nustatoma pagal turto vertintojo ataskaitą. Kasacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis, padarė išvadą, jog turto vertinimą atlieka įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantys asmenys, turintys tam atitinkamą kvalifikaciją, o ne muitinės deklarantas, todėl konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl V. M. kaltės, jam, kaip deklarantui, nepagrįstai nustatė pareigą tikrinti turto vertintojo ataskaitos duomenų apie automobilių vertę teisingumą, o to neatlikus ir paaiškėjus, kad turto vertintojui nustatant importuojamų automobilių vertę buvo padaryta klaidų ir dėl to deklaracija buvo užpildyta neteisingai, nepagrįstai konstatavo jo kaltę neatsargumo forma, kaip nepagrįstą pasitikėjimą.

9. Tačiau šioje byloje deklarantė nesivadovavo turto vertintojo ataskaitoje turto vertintojo nustatyta turto verte. Nagrinėjamu atveju deklarantė administracinėn atsakomybėn patraukta dėl netinkamai nurodyto deklaruotų prekių TARIC kodo.

10. 2013 m. spalio 9 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Reglamentas Nr. 952/2013), kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas. Reglamento Nr. 952/2013 15 straipsnio 2 dalis numato, jog, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: 1) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; 2) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; 3) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Reglamento Nr. 952/2013 56 straipsnio 2 dalis nustato, jog bendrąjį muitų tarifą sudaro visi šie elementai: a) kombinuotoji prekių nomenklatūra, kaip nustatyta Reglamente (EEB) Nr. 2658/87; b) bet kuri kita nomenklatūra, visa arba iš dalies sudaryta remiantis Kombinuotąja nomenklatūra arba ją papildanti subpozicijų dalimis ir nustatyta konkrečias sritis reglamentuojančiomis Sąjungos nuostatomis, siekiant taikyti su prekyba prekėmis susijusias tarifinio reguliavimo priemones; c) konvencinis arba įprastinis autonominis muitas, taikomas į Kombinuotąją nomenklatūrą įtrauktoms prekėms; d) lengvatinių tarifų priemonės, nustatytos susitarimuose, kuriuos Sąjunga sudarė su tam tikromis Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančiomis šalimis ar teritorijomis arba su tokių šalių ar teritorijų grupėmis; e) lengvatinių tarifų priemonės, kurias Sąjunga vienašališkai nustatė tam tikroms Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančioms šalims ar teritorijoms arba tokių šalių ar teritorijų grupėms; f) autonominės priemonės, kuriomis sumažinamas tam tikroms prekėms nustatytas muitas arba nuo jo atleidžiama; g) palankus tarifų režimas, nustatytas tam tikroms prekėms dėl jų pobūdžio arba galutinio vartojimo taikant c–f arba h punktuose nurodytas priemones; h) kitos tarifinio reguliavimo priemonės, numatytos žemės ūkio, prekybos arba kitais Sąjungos teisės aktais.

11. Reglamento Nr. 952/2013 57 straipsnio 1 dalis numato, jog taikant Bendrąjį muitų tarifą prekių tarifinis klasifikavimas reiškia Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijos ar subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymą. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog taikant netarifinio reguliavimo priemones prekių tarifinis klasifikavimas reiškia Kombinuotosios nomenklatūros arba kurios nors kitos Sąjungos nuostatomis nustatytos nomenklatūros, kuri visa arba iš dalies sudaryta remiantis Kombinuotąja nomenklatūra arba ją papildanti subpozicijų dalimis, subpozicijos arba subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymą. Reglamento Nr. 952/2013 158 straipsnio 1 dalis numato, jog visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, išskyrus laisvosios zonos procedūrą, nurodomos muitinės deklaracijoje, pateiktoje atitinkamai procedūrai įforminti. 162 straipsnyje numatyta, jog standartinėse muitinės deklaracijose pateikiami visi duomenys, būtini taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, o 163 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog muitinės deklaracijos pateikimo metu deklarantas turi turėti ir laikyti muitinės žinioje deklaraciją papildančius dokumentus, būtinus taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką. Reglamento Nr. 952/2013 288 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

12. Kaip teisingai pažymėjo administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kombinuotąją nomenklatūrą sudaro: a) suderintos sistemos nomenklatūra; b) šios nomenklatūros Bendrijos poskyriai, kurie vadinami KN subpozicijomis tais atvejais, kada yra nurodyta atitinkama muito norma; c) parengiamosios nuostatos, papildomosios skirsnių arba skyrių pastabos ir išnašos, susijusios su KN subpozicijomis. Nors, kaip minėta, apeliantė skunde nurodo, jog TARIC kodus deklaracijoje įrašė remdamasi prekių savininko pateikta informacija, tačiau apygardos teismas pažymi, jog importuotojai, patys dėl tam tikrų priežasčių (pvz., laiko, kompetencijos stoka ir pan.) negebėdami tinkamai deklaruoti importuojamų prekių, būtent tinkamam muitinės procedūrų įforminimui ir perka muitinės deklarantų paslaugas. I. J., būdama muitinės deklarante, neabejotinai turi žinoti, kokiais teisės aktais turi vadovautis muitinės tarpininkas, pateikdamas muitiniam įforminimui įvežamas prekes. Kaip minėta, pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys deklarantų veiklą, yra 2013 m. spalio 9 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Reglamentas Nr. 952/2013), kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, ir 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, taip pat sudėtinės pastarojo dokumento dalys, papildymai ir pan. Apeliantė neneigia, jog jai yra žinomos šių reglamentų nuostatos, priešingai, teigia, jog būtent 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo nuostatomis ji deklaruodama prekes ir vadovavosi. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog 1987-07-23 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 bėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo 12 straipsnis nustato, kad kiekvienais metais Komisija priima reglamentą, kuriame pateikiama tiksli Kombinuotosios nomenklatūros redakcija, kartu su muito normomis pagal 1 straipsnį, nustatytomis pagal Tarybos ar Komisijos patvirtintas priemones. Minėtas reglamentas ne vėliau kaip spalio 31 d. paskelbiamas Europos Bendrijų oficialiame leidinyje ir taikomas nuo kitų metų sausio 1 d. Taigi, iš šios nuostatos akivaizdu, jog apeliantei, kaip profesionaliai deklarantei, yra žinoma, jog kiekvienais metais yra patikslinama Kombinuotoji nomenklatūra ir apeliantė turi pareigą vadovautis būtent aktualia reglamento redakcija.

13. Bendros Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės, pateiktos jos pirmos dalies I skyriaus A poskyryje, numato: „Klasifikuojant prekes pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, turi būti vadovaujamasi šiais principais: 1) skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; 2) juridiniais tikslais prekių klasifikacija turi būti nustatoma pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis. <…>; 3) Jeigu <...> prekę galima <...> klasifikuoti dviejose arba daugiau pozicijų, ji turi būti klasifikuojama taip: a) pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, palyginti su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau.“

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė Institucijai pateikė elektroninę importo deklaraciją, kurioje deklaravo skrysčinių blokų (talių) dalis (prekė Nr. 2), nurodydama TARIC kodą 8431 10 00 00. Tačiau Institucija nustatė, jog importuojama prekė yra kabliai, nukalti iš legiruotojo plieno, naudojant uždarą matricą, t. y. kėlimo kabliai, kurie nors ir yra vien tiktai arba daugiausiai tinkami mechanizmams, yra klasifikuojami ne prie mechanizmo dalių (8431 pozicija), bet kaip kėlimo kabliai.

15. Kombinuotosios nomenklatūros 8431 pozicija aprašoma kaip „dalys, tinkančios vien tik arba daugiausia mašinoms, priskiriamoms 8425-8430 pozicijoms“, o Kombinuotosios nomenklatūros 7326 pozicija aprašoma kaip „kiti geležies arba plieno gaminiai“, tikslinant šią poziciją, Kombinuotosios nomenklatūros 7326 90 94 subpozicija aprašoma – „kalti naudojant uždarą matricą“. Atsižvelgdamas į tai, jog apeliantės deklaruotos prekės buvo tiesiog kėlimo kabliai, nukalti naudojant uždarą matricą (b. l. 37–40), apygardos teismas, vadovaudamasis bendra Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisykle, pateikta jos pirmos dalies I skyriaus A poskyryje, kad klasifikuojant prekes pagal Kombinuotąją nomenklatūrą turi būti vadovaujamasi šiais principais: 1) skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; 2) juridiniais tikslais prekių klasifikacija turi būti nustatoma pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis; 3) jeigu prekę galima klasifikuoti dviejose arba daugiau pozicijų, ji turi būti klasifikuojama taip: a) pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, palyginti su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau, atsižvelgęs į tai, kad deklaruotos prekės konkretesnis aprašymas yra pateiktas 7326 pozicijoje, patikslintas 7326 90 94 subpozicijoje, nurodant, jog šiai subpozicijai yra priskiriami kiti geležies arba plieno gaminiai, kalti naudojant uždarą matricą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Institucija pagrįstai deklaruotos prekės (kėlimo kablių, kaltų naudojant uždarą matricą) TARIC kodą iš 8431 10 00 00 pakeitė į kodą 7326 90 94 90.

16. Nors apeliantė tiek pirmosios instancijos teismui pateikė paaiškinimus, tiek apeliaciniame skunde nurodė, jog Klaipėdos teritorinė muitinė, surašydama protokolą, paneigdama 2016-10-06 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1821 priedo XVI skyriaus 2 punkto b papunktyje nurodytas sąlygas ir nustatydama apeliantės kaltę, vadovavosi Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos nuostatomis, tačiau šis dokumentas nėra išviešintas bei nėra išverstas į lietuvių kalbą, be to, paminėtas aktas neturi privalomosios teisinės galios Lietuvos Respublikoje, tačiau, kaip išdėstyta šios nutarties 10–13 punktuose, viena vertus, net ir nesivadovaujant Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos nuostatomis, apeliantė turėjo galimybę nustatyti tikslų TARIC kodą deklaruojamoms prekėms, antra vertus, kaip minėta, apeliantė turi pareigą atlikdama savo funkcijas vadovautis 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, kurio 1 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad Kombinuotąją nomenklatūrą sudaro: a) suderintos sistemos nomenklatūra; b) šios nomenklatūros Bendrijos poskyriai, kurie vadinami KN subpozicijomis tais atvejais, kada yra nurodyta atitinkama muito norma; c) parengiamosios nuostatos, papildomosios skirsnių arba skyrių pastabos ir išnašos, susijusios su KN subpozicijomis, ir, vadovaudamasi 1987-07-23 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo 12 straipsniu, taip pat vadovautis kiekvienais metais Komisijos priimamais reglamentais, kuriuose pateikiama tiksli Kombinuotosios nomenklatūros redakcija, kartu su muito normomis pagal 1 straipsnį, nustatytomis pagal Tarybos ar Komisijos patvirtintas priemones. Todėl kaip nepagrįstas atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos nuostatos neturi privalomosios teisinės galios Lietuvos Respublikoje.

17. Apeliantė taip pat apeliuoja į tai, kad Suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema nėra išviešinta bei nėra išversta į Lietuvių kalbą, tačiau pažymėtina tai, jog apeliantė, nustatydama tinkamą deklaruojamų prekių TARIC kodą, galėjo, be kita ko, vadovautis Lietuvos Respublikos integruotu tarifu (LITAR), kuris yra informacijos apie ES muitus ir nacionalinius mokesčius bei kai kuriuos importo ir eksporto draudimus ir apribojimus rinkinys, sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterinė duomenų bazė, kurioje duomenys yra prieinami visiems asmenims, duomenys pateikiami lietuvių kalba.

18. Apygardos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog Muitinės laboratorija atliko cheminę analizę bei nustatė, jog kablys pagamintas iš legiruotojo plieno naudojant uždarą matricą, todėl, pasak apeliantės, akivaizdu, jog tam nustatyti būtinas specialus išsilavinimas ir atitinkamos žinios, kurių apeliantė neturi, o, nesant pagrindo abejoti užsakovo nurodytu prekės kodu, specialus tyrimas dėl metalo sudėties nebuvo užsakomas. Sutiktina, jog norint nustatyti, iš kokios medžiagos (nagrinėjamu atveju – legiruotasis plienas) gaminys pagamintas, yra būtinos ne tik specialiosios žinios, tačiau ir tam tikros specialiosios priemonės, įrenginiai. Tačiau, kaip jau išdėstyta šios nutarties 10–13 punktuose, nagrinėjamu atveju, norint įvežamoms prekėms (kabliams, kaltiems naudojant uždarą matricą) priskirti tinkamą TARIC kodą, neturi teisinės reikšmės, ar plienas yra legiruotasis, ar ne.

19. Apibendrinant išdėstytus motyvus, akivaizdu, jog apeliantė, pateikdama teritorinei muitinei importo deklaraciją, tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą. Skundo argumentai, kad apeliantė duomenis deklaracijoje nurodė pagal pateiktą informaciją ir neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu, jos atsakomybės nešalina, nes, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, būtent ji, būdama atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar deklaracija buvo surašyta pagal pateiktus duomenis, todėl konstatuotina, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-07 nutarimas, kuriuo I. J. pripažinta kalta padariusi ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl I. J. apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-07 nutarimą nepakeistą ir I. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.