Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-560-803/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-04-10
Bylos Nr.: e2A-560-803/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-01092-2024-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Renata Volodko
Atsakovas: L. S.
Ieškovas: R. B.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Civilinė byla Nr. e2A-560-803/2026Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01092-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; (S) 2.3.5.2.1; 3.3.1.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui L. S. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir atsakovo L. S. priešieškinį ieškovei R. B. dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. B. prašė teismo: 1) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui J. S. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo 12 600,00 Eur išlaikymo vaikui J. S. įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos; 5) pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1181-314/2013 priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. S. ir padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. S. iki 350,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; 6) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: 1) jeigu vaikai neprieštarauja ir sutinka, atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio neporiniais savaitgaliais, pasiimamas vaikus šeštadieniais iš vaikų gyvenamosios vietos tarp 10.00-10.30 val. ir sekmadienį grąžindamas vaikus nuo 18:00 val. iki 18:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą; 2) jeigu vaikai neprieštarauja ir sutinka atsakovas su vaikais praleidžia pusę jų rudens, žiemos ir pavasario atostogų (pagal ikimokyklinės ugdymo įstaigos ir mokyklos ugdymo planą). Atsakovas poriniais metais bendrauja su vaikais pirmąją atostogų dalį, neporiniais – antrąją atostogų dalį. Pirmenybę pasirinkti atostogavimo su vaikais laiką neporiniais metais turi ieškovė, poriniais – atsakovas; 3) jeigu vaikai neprieštarauja ir sutinka, vaikų vasaros atostogų metu atsakovas praleidžia su vaikais vieną kartą nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų ir du kartus po 7 dienas. Apie planuojamą vasaros atostogų ir vaikų pasiėmimo laiką atsakovas įsipareigoja informuoti ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, el. paštu ir pan.) ieškovę ne vėliau kaip prieš 7 dienas, o apie savo pageidaujamus atostogavimo su vaiku laikotarpius vasaros metu vaikų tėvai vienas kitam ryšių priemonėmis praneša iki einamųjų metų birželio 5 d.; 4) kiekvienais metais per Motinos dieną (įskaitant visą savaitgalį) vaikai būna su ieškove, nesvarbu tai būtų porinis ar neporinis savaitgalis ir jis nėra kompensuojamas, jeigu vaikai neprieštarauja ir sutinka, kiekvienais metais per Tėvo dieną (įskaitant visą savaitgalį) vaikai būna su atsakovu, nesvarbu tai būtų porinis ar neporinis savaitgalis ir jis nėra kompensuojamas. Tėvo dieną, vaikus atsakovas pasiima šeštadienį iš vaikų gyvenamosios vietos tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ir grąžina vaikus sekmadienį nuo 18:00 val. iki 18:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą; 5) Jeigu vaikai neprieštarauja ir sutinka, neporiniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) bei Šv. Kalėdas (gruodžio 25-26 d.) vaikai būna su atsakovu, o tų pačių neporinių metų gruodžio 31 d. ir sekančių metų sausio 1 d. – su ieškove. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 23 dieną tarp 18 val. ir 18.30 val. ir atveža vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 dieną tarp 18.00 ir 18.30 valandos. Apie numatomą vaikų pasiėmimą atsakovas ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, el. paštu ir pan.) informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš tris dienas; 6) poriniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) bei Šv. Kalėdas (gruodžio 25-26 d.) vaikai būna su ieškove, o jeigu vaikai neprieštarauja, tai tų pačių porinių metų gruodžio 31 d. ir sekančių metų sausio 1 d. būna su atsakovu. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. nuo 10 val. iki 10.30 val. ir atveža vaikus į jų gyvenamąją vietą kitų metų pirmą dieną tarp 18.30 ir 18.30 valandos. Apie numatomą vaikų pasiėmimą atsakovas ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, el. paštu ir pan.) informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš tris dienas; 7) jeigu vaikai neprieštarauja poriniais metais Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną vaikai būna su atsakovu, nepriklausomai kuriam iš tėvų priklausytų šis savaitgalis bendrauti su vaikais. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį prieš Šv. Velykas tarp 10 val. ir 10.30 val. ir atveža vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną tarp 18.30 val. ir 19 val. Apie numatomą vaikų pasiėmimą atsakovas ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, el. paštu ir pan.) informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš tris dienas, neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną vaikai būna su ieškove, nepriklausomai kuriam iš tėvų priklausytų šis savaitgalis bendrauti su vaikais, atsakovas su vaikais turi teisę bendrauti ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinutėmis, skype, messenger ir pan.). Ieškovė įsipareigoja neriboti ir sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis, nebent toks bendravimas trikdytų vaikų dienos ar ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo režimą, būtų nesuderinamas su įprastomis elgesio ir moralės normomis ar kitaip neatitiktų vaikų interesų; 8) tėvai nedelsiant informuoja vienas kitą, kai dėl svarbių aplinkybių (vaikų ligos, vaikų tėvų ar jų artimųjų ligos, vaikų ikimokyklinio, mokyklinio, popamokinio ar kito užimtumo, tėvų užimtumo darbe ar kitų svarbių aplinkybių) nėra galimybės vykdyti šios bendravimo tvarkos, ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamosios vietos adresą, jų kontaktinius telefono numerius ir elektroninio ryšio priemonių adresus, o šiems duomenims pasikeitus, nedelsiant informuoti atsakovą telefonu, SMS žinute ar el. paštu apie jų adreso ir kontaktinių duomenų pasikeitimus; 9) šalių geranoriškų susitarimu gali būti nustatyta ir kitokia atsakovo bendravimo su vaikais tvarka.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino 2007 m. Jų santykiai buvo šilti ir draugiški, tačiau kartu niekada negyveno. Šalys susilaukė dviejų vaikų: M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. S., gimusios (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. tarp šalių ėmė kilti nesutarimai, išaiškėjo jų charakterių skirtumai, skirtingi požiūriai į gyvenimą ir šeimą. Nuo 2019 m. rudenio atsakovas nei su ieškove, nei su vaikais nepalaiko jokių santykių ir nebendrauja. Vaikai nuo pat gimimo gyveno su ieškove ir šiuo metu gyvena kartu ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute. Vaikai yra prie ieškovės labiau pripratę ir prisirišę, todėl jų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

3. Šiuo metu vaikų ir atsakovo ryšys yra labai prastas ir beveik visiškai nutrūkęs. Ieškovė supranta ir neprieštarauja, kad įstatymuose nustatyta, jog gyvenančiam skyrium tėvui turi būti sudaryta galimybė dalyvauti auklėjant vaikus. Tačiau tai neturi prieštarauti nepilnamečių vaikų interesams. Atsakovas visus šiuos metus beveik nelankė vaikų, nesidomėjo jų ugdymu, pasiekimais, sveikata ir poreikiais. Kadangi atsakovas retai atvykdavo aplankyti vaikų ir niekada nesidomėjo jų auklėjimu ir auginimu, todėl vaikai patys nenori su juo matytis ir bendrauti. Norint, kad vaikai bendrautų su atsakovu, reikia laiko, kad vaikai priprastų, ir didelių atsakovo pastangų. Atsakovo bendravimo su vaikais tvarka turėtų priklausyti ne nuo atsakovo pageidavimų ar norų, o nuo vaikų poreikių.

Žemesnės instancijos teismas

4. Atsakovas išlaikymo vaikams neteikė nuo pat jų gimimo. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1181-314/2013 iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui M. S., mokamas periodinėmis išmokomis po 150,00 Lt (43,44 Eur) per mėnesį. Nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. praėjo jau daug laiko, iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, taip pat padidėjo visų prekių ir paslaugų kainos, todėl priteisto 150 Lt (43,44 Eur) išlaikymo nepakanka net minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Dėl to išlaikymas vaikams turi būti padidintas iki 350 Eur per mėnesį. Atsakovas neteikė išlaikymo ir kitam vaikui J. S., todėl jai priteistinas 12 600 Eur išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus.

5. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko su reikalavimu vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Nesutiko su išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis dydžiu, prašė nustatyti vaikams teikiamo išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį po 150 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Nesutiko su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą, prašė jį atmesti. Nurodė, kad su ieškove draugavo nuo 2007 m., kartu gyveno nuo 2010 m. Dėl atsakovo užimtumo darbuose, iš kurių gaunamos pajamos ir buvo skiriamos vaikų išlaikymui, jis galėjo prie vaikų auklėjimo ir priežiūros prisidėti mažiau nei ieškovė, tačiau savo tėviškų pareigų niekada neatsisakė ir nevengė. Atsakovas su vaikais bendraudavo, kiek galėdavo, lankėsi M. S. mokykloje, bendravo su mokytojomis, ne kartą paėmęs J. S. iš darželio. Vaikai su ieškove atvykdavo pas atsakovą ir senelius (atsakovo tėvus), čia nakvodavo ir pan.

Šalies argumentai

6. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad nuo 2019 m. rudens jų santykiai ir bendras gyvenimas galutinai nutrūko. Šalys 2019 m. lapkričio 17 d. ieškovės vardu pateikė paraišką Nacionalinei mokėjimų agentūrai (toliau – NMA) paramai gauti naujo traktoriaus pirkimui. Šalys taip pat ketino 2020 m. įsigyti trijų kambarių butą, buvo sudarę preliminariąją nekilnojamojo turto (buto) pirkimo– pardavimo sutartį, Alytaus kredito unija nutarė suteikti jiems 32 000 Eur paskolą, notaras buvo parengęs 2020 m. balandžio 15 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties projektą. Tačiau po to ieškovė vienašališkai, su atsakovu nederinusi, jam nežinant, viena nusipirko šį butą, kuriame dabar gyvena su vaikais. Nors nuo to laiko atsakovo pasitikėjimas ieškove gerokai susvyravo, tačiau jis ir toliau savo gera valia teikiau išlaikymą vaikams.

7. Pagal šalių susitarimą 2015 metais ieškovės vardu buvo įkurtas ūkininko ūkis, nes ieškovė buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir galėjo įregistruoti jaunojo ūkininko ūkį, kurio plėtrai yra geresnės galimybės gauti paramą iš NMA. Ūkininko ūkio steigimui atsakovo tėvai 2015 m. padovanojo ieškovei 5,04 ha žemės sklypą, taip pat atsakovo iniciatyva ir prašymu kiti asmenys ieškovei padovanojo dar du žemės sklypus. Pagal šalių susitarimą atsakovas savo lėšomis ir jėgomis dirbo šią žemę, augino javus ir gyvulius, bet deklaruodavo ją ieškovės vardu išmokoms iš NMA gauti. Visi atsakovo ūkyje uždirbti pinigai bus pervedami į ieškovės sąskaitą banke, ir tokiu būdu jis teiks reikiamą išlaikymą vaikams. Ieškovė pati jokių ūkio darbų jos vardu įregistruotame ūkininko ūkyje nedirbo, darbui ūkyje buvo naudojama atsakovo tėvų žemės ūkio technika. Tačiau visos iš ieškovės vardu įregistruoto ūkininko ūkio veiklos gaunamos pajamos, išmokos iš NMA, kurių per metus susidarydavo virš 7 000 Eur, buvo pervedamos į ieškovės sąskaitą banke. Dėl to jokio vaikų išlaikymo įsiskolinimo nėra.

8. Pagal šalių susitarimą atsakovas 2013 m. pats parengė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo tam, kad ieškovė dar gautų papildomas išmokas vaiko išlaikymui iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės socialinės paramos skyriaus. Kadangi atsakovas gera valia teikė vaikui išlaikymą, todėl ieškovė niekada nesikreipė į antstolę dėl išlaikymo vaikui išieškojimo priverstine tvarka. Atsakovas 2015 m. iš savo asmeninių lėšų nupirko ieškovei ir vaikų reikmėms automobilį VW Passat. Ieškovė su vaikais gyveno bute, o atsakovas dirbo visus ūkio darbus ieškovės vardu registruotame ūkininko ūkyje, taip pat padėjo ūkiniuose darbuose ir savo tėvams, kurie taip pat turi savo ūkininko ūkį. Dėl darbų gausos ir dėl patogumo atsakovas daugiausia laiko gyveno kartu su tėvais jų sodyboje, tačiau nuolat, apie du kartus per savaitę, vykdavo pas ieškovę ir vaikus. Taip pat jis nuolat aprūpindavo ieškovę ir vaikus įvairiais maisto produktais: pienu ir pieno produktais, daržovėmis, kiaušiniais, mėsa ir jos gaminiais.

9. Ieškovė yra darbinga, o atsakovas yra (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini) Ieškovės pajamos (1 000 Eur) yra tris kartus didesnės už atsakovo gaunamą (duomenys neskelbtini) pensiją (354,85 Eur). Ieškovė nuosavybės teise turi du automobilius, o atsakovas neturi jokio automobilio. Ieškovė nuosavybės teise turi butą, o atsakovas yra paveldėjęs seną savo prosenelių sodybą. Ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise turi žemės sklypų. Taigi ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo, todėl ji turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Dėl to iš atsakovo turėtų būti priteista 150 Eur per mėnesį išlaikymo kiekvienam vaikui suma.

10. Ieškovė, gyvendama su vaikais, įgijo papildomą pareigą užtikrinti vaikų bendravimą su atsakovu. Tačiau ieškovė šios savo pareigos tinkamai vykdyti nenori. Ji nemotyvuoja vaikų bendrauti su atsakovu, nuteikinėja vaikus prieš jį, neleidžia pas jį atvykti ir pan. Dėl to atsakovo ryšys su vaikais pastaruoju metu yra gerokai susilpnėjęs. Ieškovė gali ir ateityje piktnaudžiauti savo teisėmis ir pažeidinėti atsakovo interesus. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką: 1.1. per keturių savaičių laikotarpį atsakovo nuožiūra pasirinktus du savaitgalius nuo šeštadienio 8 valandos iki sekmadienio 20 valandos; 1.2. neporiniais metais atsakovas su vaikais praleidžia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas bei Naujuosius metus nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki sekančių metų sausio l d. 18 val.; 1.3. poriniais metais atsakovas su vaikais praleidžia Šv. Velykų šventes nuo šventinio šeštadienio 12 val. iki artimiausio pirmadienio 18 valandos; 1.4. atsakovas su vaikais poriniais metais praleidžia savo gimimo dieną nuo 9 valandos iki 20 valandos; 1.5. atsakovas su vaikais praleidžia Tėvo dieną nuo 9 valandos iki 20 valandos; 1.6. neporiniais metais atsakovas su vaikais praleidžia vaikų gimimo dienas – M. S. – (duomenys neskelbtini), ir J. S. – (duomenys neskelbtini). Likusias šventes, įskaitant Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną, vaikai praleidžia su ieškove; 1.7. ieškovės gimimo dieną vaikai poriniais melais praleidžia su ieškove; 2. jeigu 1.1 punkte nurodytas laikas sutampa su 1.2 - 1.6 punktuose nurodytu laiku, tuomet taikomos taisyklės, nurodytos 1.2- 1.6 punktuose; 3. atsakovas negali pasinaudoti nustatyta teise, jei bent viena šiame punkte nurodyta diena yra ieškovės gimimo diena – (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jeigu vaikai suserga, jų bendravimo su atsakovu metu jis užtikrina visą vaikams reikalingą priežiūrą ir gydymą. Taip pat atsakovas iš dalies negali pasinaudoti 1 punkte nustatyta bendravimo su vaiku teise, kai 1 punkte nurodytomis dienomis vaikas serga ir jam reikalinga priežiūra arba 1 punkte nurodytos valandos sutampa su formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų, kuriose vaikas yra ugdomas, vedamais užsiėmimais (pamokomis) ar organizuojamais renginiais (konkursais, sporto varžybomis, mokomųjų dalykų olimpiadomis, koncertais, išvykomis, ekskursijomis ir kt.). Tokiu atveju 1 punkte nurodytas atsakovo bendravimo su vaiku laikas prasideda ir (ar) baigiasi tada, kai pasibaigia ar prasideda atitinkami renginiai ar kiti jo užsiėmimai mokykloje ar kitoje vietoje; 4. apie tai, ar ir kokia apimtimi ketina pasinaudoti šioje tvarkoje nustatyta teise, atsakovas turi elektroniniu paštu ar SMS žinute informuoti ieškovę kuo anksčiau, tačiau bet kuriuo atveju ne trumpiau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki numatyto bendravimo laiko pradžios. Nepranešus per šį terminą ieškovei el. paštu ar SMS žinute, laikoma, kad atsakovas negali atvykti nustatytu laiku pasinaudoti jam nustatyta bendravimo su vaikais teise; 5. atsakovas vieną kartą per metus vaikų atostogų metu turi teisę pasiimti vaikus 30 dienų laikotarpiui, įskaitant teisę išvykti su vaikais atostogų į užsienio valstybę. Apie savo ketinimus pasinaudoti šia teise atsakovas privalo informuoti ieškovę kuo anksčiau, tačiau bet kuriuo atveju ne trumpiau kaip prieš 30 kalendorinių dienų; 6. ieškovė privalo nedelsdama informuoti atsakovą elektroniniu paštu ar SMS žinute apie vaikų sveikatos būklės pasikeitimus, vizitus į sveikatos priežiūros įstaigą, taip pat iš anksto informuoti atsakovą apie gyvenamosios vietos, vaiko ugdymo įstaigos numatomą pakeitimą; 7. atsakovo teisė bendrauti su vaikais elektroninio ryšio priemonėmis, įskaitant vaizdo telefonus priemones, neribojama, nebent toks bendravimas iš esmės trikdytų vaikų dienos režimą, būtų nesuderinamas su įprastomis elgesio ir moralės normomis ar kitaip neatitiktų vaikų interesų; 8. Abu tėvai bendru sutarimu gali nustatyti ir kitokią abiejų tėvų ar vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, nei numatyta 1 - 7 punktuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

11.1. Nustatė nepilnamečių vaikų M. S. ir J. S. gyvenamąją vietą su ieškove R. B., pagal jos gyvenamąją vietą;

11.2. Nustatė tokią atsakovo L. S. bendravimo su vaikais tvarką:

1. jeigu dukros neprieštarauja ir sutinka, tėvas bendrauja su dukromis kiekvieno mėnesio neporiniais savaitgaliais, pasiimamas dukras šeštadieniais iš dukrų gyvenamosios vietos tarp 10.00-10.30 val. ir sekmadienį grąžindamas dukras nuo 18.00 val. iki 18.30 val. į dukrų gyvenamąją vietą.

2. jeigu dukros neprieštarauja ir sutinka, tėvas su dukromis praleidžia pusę jų rudens, žiemos ir pavasario atostogų (pagal ikimokyklinės ugdymo įstaigos ir mokyklos ugdymo planą). Tėvas poriniais metais bendrauja su dukromis pirmąją atostogų dalį, neporiniais – antrąją atostogų dalį. Pirmenybę pasirinkti atostogavimo su dukromis laiką neporiniais metais turi vaiko motina, poriniais – tėvas.

3. jeigu dukros neprieštarauja ir sutinka, dukrų vasaros atostogų metu tėvas praleidžia su dukromis vieną kartą nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų ir du kartus po 7 dienas. Apie planuojamą vasaros atostogų ir dukrų pasiėmimo laiką tėvas įsipareigoja informuoti ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, el. paštu ir pan.) motiną ne vėliau kaip prieš 7 dienas, o apie savo pageidaujamus atostogavimo su vaiku laikotarpius vasaros metu dukrų tėvai vienas kitam ryšių priemonėmis praneša iki einamųjų metų birželio 5 d.

4. kiekvienais metais per Motinos dieną (įskaitant visą savaitgalį) dukros būna su motina, nesvarbu tai būtų porinis ar neporinis savaitgalis ir jis nėra kompensuojamas, jeigu dukros neprieštarauja ir sutinka, kiekvienais metais per Tėvo dieną (įskaitant visą savaitgalį) dukros būna su tėvu, nesvarbu tai būtų porinis ar neporinis savaitgalis ir jis nėra kompensuojamas. Tėvo dieną, dukras tėvas pasiima šeštadienį iš dukrų gyvenamosios vietos tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ir grąžina dukras sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. į dukrų gyvenamąją vietą.

5. Jeigu dukros neprieštarauja ir sutinka, neporiniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) bei Šv. Kalėdas (gruodžio 25-26 d.) dukros būna su tėvu, o tų pačių neporinių metų gruodžio 31 d. ir sekančių metų sausio 1 d. – su motina. Tėvas pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 23 dieną tarp 18 val. ir 18.30 val. ir atveža dukras į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 dieną tarp 18.00 ir 18.30 valandos. Apie numatomą dukrų pasiėmimą tėvas ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, el. paštu ir pan.) informuoja dukrų motiną ne vėliau kaip prieš tris dienas.

6. poriniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) bei Šv. Kalėdas (gruodžio 25-26 d.) dukros būna su motina, o jeigu dukros neprieštarauja, tai tų pačių porinių metų gruodžio 31 d. ir sekančių metų sausio 1 d. būna su tėvu. Tėvas pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 dieną nuo 10 val. iki 10.30 val. ir atveža dukras į jų gyvenamąją vietą kitų metų pirmą dieną tarp 18.30 ir 18.30 valandos. Apie numatomą dukrų pasiėmimą tėvas ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, el. paštu ir pan.) informuoja dukrų motiną ne vėliau kaip prieš tris dienas.

7. jeigu dukros neprieštarauja, poriniais metais Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną dukros būna su tėvu, nepriklausomai kuriam iš tėvų priklausytų šis savaitgalis bendrauti su dukromis. Tėvas pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį prieš Šv. Velykas tarp 10 val. ir 10.30 val. ir atveža dukras į jų gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną tarp 18.30 val. ir 19 valandos. Apie numatomą dukrų pasiėmimą tėvas ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, el. paštu ir pan.) informuoja dukrų motiną ne vėliau kaip prieš tris dienas, neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną dukros būna su motina, nepriklausomai kuriam iš tėvų priklausytų šis savaitgalis bendrauti su dukromis, tėvas su savo nepilnametėmis dukromis turi teisę bendrauti ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinutėmis, skype, messenger ir pan.). Motina įsipareigoja neriboti ir sudaryti sąlygas tėvui bendrauti su dukromis ryšio priemonėmis, nebent toks bendravimas trikdytų dukrų dienos ar ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo režimą, būtų nesuderinamas su įprastomis elgesio ir moralės normomis ar kitaip neatitiktų dukrų interesų.

8. tėvai nedelsiant informuoja vienas kitą, kai dėl svarbių aplinkybių (dukrų ligos, dukrų tėvų ar jų artimųjų ligos, dukrų ikimokyklinio, mokyklinio, popamokinio ar kito užimtumo, tėvų užimtumo darbe ar kitų svarbių aplinkybių) nėra galimybės vykdyti šios bendravimo tvarkos, motina įsipareigoja informuoti tėvą apie dukrų gyvenamosios vietos adresą, jų kontaktinius telefono numerius ir elektroninio ryšio priemonių adresus, o šiems duomenims pasikeitus, nedelsiant informuoti tėvą telefonu, SMS žinute ar el. paštu apie jų adreso ir kontaktinių duomenų pasikeitimus.

9. šalių geranoriškų susitarimu gali būti nustatyta ir kitokia tėvo bendravimo su jo dukromis M. S. ir J. S. tvarka.

11.3. Priteisė iš atsakovo L. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. S. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę R. B..

11.4. Priteisė iš atsakovo L. S. 9 000,00 Eur vaiko J. S. išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos.

11.5. Pakeitė Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1181-314/2013 priteistą iš atsakovo L. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. S. ir padidino iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. S. iki 250,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę R. B..

11.6. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

11.7. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai.

12. Teismas nustatė, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus, nėra sudarę santuokos. Vaikai gyvena su ieškove jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovė prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, o atsakovas tam neprieštarauja, todėl teismas vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

13. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad (duomenys neskelbtini), tačiau turi turto, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisė po 250 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nepateikė duomenų apie išlaikymo teikimą nepilnamečiam vaikui J. S.. Dėl to teismas iš atsakovo priteisė 9 000 Eur (36 mėn. po 250 Eur) išlaikymo įsiskolinimą.

14. Ieškovė nepateikė duomenų dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, o atsakovas pateikė duomenis dėl 1 900 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo priteisti atsakovui iš ieškovės 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įprastai žyminis mokestis, nuo kurių ieškovas yra atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (5 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovas L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ir priteistas 9 000 Eur dydžio išlaikymo vaikui įsiskolinimas, ir ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo atmesti, patvirtinti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) atsakovas turi teisę iš ieškovės gyvenamosios vietos pasiimti vaikus per keturių savaičių laikotarpį atsakovo nuožiūra pasirinktus du savaitgalius nuo šeštadienio 8 valandos iki sekmadienio 20 valandos; 2) neporiniais metais atsakovas su vaikais praleidžia Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki sekančių metų sausio 1 d. 18 val.; 3) poriniais metais atsakovas su vaikais praleidžia Šv. Velykų šventes nuo šventinio šeštadienio 12 val. iki artimiausio pirmadienio 18 valandos; 4) atsakovas su vaikais poriniais metais praleidžia savo gimimo dieną nuo 9 valandos iki 20 valandos; 5) atsakovas su vaikais praleidžia Tėvo dieną nuo 9 valandos iki 20 valandos; 6) neporiniais metais atsakovas su vaikais praleidžia vaikų gimimo dienas: M. S. – (duomenys neskelbtini) ir J. S. – (duomenys neskelbtini); 7) likusias šventes, įskaitant Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną, vaikai praleidžia su ieškove; 8) ieškovės gimimo dieną vaikai poriniais metais praleidžia su ieškove; 9) jeigu 1.1 punkte nurodytas laikas sutampa su 1.2 - 1.6 punktuose nurodytu laiku, tuomet taikomos taisyklės, nurodytos 1.2- 1.6 punktuose; 10) atsakovas negali pasinaudoti 1 punkte nustatyta teise, jei bent viena šiame punkte nurodyta diena yra ieškovės gimimo diena – (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jeigu vaikai suserga, jų bendravimo su atsakovu metu, jis užtikrina visą vaikams reikalingą priežiūrą ir gydymą. Taip pat atsakovas iš dalies negali pasinaudoti 1 punkte nustatyta bendravimo su vaiku teise, kai l punkte nurodytomis dienomis vaikas serga ir jam reikalinga priežiūra arba 1 punkte nurodytos valandos sutampa su formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų, kuriose vaikas yra ugdomas, vedamais užsiėmimais (pamokomis) ar organizuojamais renginiais (konkursais, sporto varžybomis, mokomųjų dalykų olimpiadomis, koncertais, išvykomis, ekskursijomis ir kt.). Tokiu atveju 1 punkte nurodytas atsakovo bendravimo su vaiku laikas prasideda ir (ar) baigiasi tada, kai pasibaigia ar prasideda atitinkami renginiai ar kiti jo užsiėmimai mokykloje ar kitoje vietoje; 11) apie tai, ar ir kokia apimtimi ketina pasinaudoti šioje tvarkoje nustatyta teise, atsakovas turi elektroniniu paštu ar SMS žinute informuoti ieškovę kuo anksčiau, tačiau bet kuriuo atveju ne trumpiau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki numatyto bendravimo laiko pradžios. Nepranešus per šį terminą ieškovei el. paštu ar SMS žinute, laikoma, kad atsakovas negali atvykti nustatytu laiku pasinaudoti jam nustatyta bendravimo su vaikais teise; 12) atsakovas vieną kartą per metus vaikų atostogų metu turi teisę pasiimti vaikus 30 dienų laikotarpiui, įskaitant teisę išvykti su dukromis atostogų į užsienio valstybę. Apie savo ketinimus pasinaudoti šia teise atsakovas privalo informuoti ieškovę kuo anksčiau, tačiau bet kuriuo atveju ne trumpiau kaip prieš 30 kalendorinių dienų; 13) ieškovė privalo nedelsdama informuoti atsakovą elektroniniu paštu ar SMS žinute apie vaikų sveikatos būklės pasikeitimus, vizitus į sveikatos priežiūros įstaigą, taip pat iš anksto informuoti atsakovą apie gyvenamosios vietos, vaiko ugdymo įstaigos numatomą pakeitimą; 14) atsakovo teisė bendrauti su vaikais elektroninio ryšio priemonėmis, įskaitant vaizdo telefonijos priemones, neribojama, nebent toks bendravimas iš esmės trikdytų vaikų dienos režimą, būtų nesuderinamas su įprastomis elgesio ir moralės normomis ar kitaip neatitiktų vaikų interesų. Abu tėvai bendru sutarimu gali nustatyti ir kitokią abiejų tėvų ar vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, nei numatyta 1 - 7 punktuose.; pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui J. S. periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį, ir priteisti iš atsakovo išlaikymą J. S. periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį; pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria buvo padidintas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. teismo įsakymu iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui M. S. periodinėmis išmokomis iki 250 Eur per mėnesį, ir padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 150 Eur per mėnesį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ir atsakovas buvo pareiškę reikalavimus dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Abiejų šalių prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka iš esmės skyrėsi. Teismas šių tvarkų neanalizavo ir nepagrindė, kuri iš šių tvarkų geriausiai atitinka vaikų interesus ir sudaro galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje patvirtino ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Toks teismo sprendimas iš esmės pažeidžia proceso šalių teises, nes, nežinodamos, dėl kokių motyvų teismas priėmė sprendimą, negali jo tinkamai apskųsti. Darytina išvada, kad byla išnagrinėta neobjektyviai ir nesąžiningai.

15.2. Nagrinėjamoje byloje turėjo būti patvirtinta atsakovo prašoma jo bendravimo su vaikais tvarka. Kadangi vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, ji įgijo ir papildomų pareigų, iš kurių itin svarbi – užtikrinti ir nekliudyti vaikams bendrauti su atsakovu. Tačiau ieškovė šios pareigos tinkamai vykdyti nenori ir kliudo atsakovui bendrauti su vaikais, nuteikinėja vaikus prieš atsakovą. Teismas turėjo siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaikų nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaikų prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu, jį saugoti ir plėtoti, tačiau to nepadarė. Pagal teismo patvirtintą ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką vaikai su atsakovu bendrauja tik tada, jei jie tam neprieštarauja ir sutinka. Kadangi vaikai gyvena su ieškove ir yra nuo jos priklausomi, todėl dėl ieškovės įtakos vaikai galimai niekada „nenorės“ bendrauti su atsakovu.

15.3. Teismas neįvertino, ar patvirtintoje tvarkoje nustatytas atsakovo bendravimo su vaikais ribojimas nepakenks vaikų interesams ateityje, taip pat neanalizavo, ar tokia atsakovo bendravimo su vaikais tvarka galės būti realiai įgyvendinta, jeigu vaikai atsisakys bendrauti su atsakovu. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad maksimalus atsakovo bendravimas su vaikais kenktų jų interesams. Teismo nustatyta bendravimo tvarka neužtikrina geriausių vaikų interesų, jų saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu, bet visiškai atitolina vaikus nuo tėvo. Tuo tarpu atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka užtikrina geriausius vaikų interesus, užtikrina jų saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu nuolatinį palaikymą.

15.4. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį, nes tokio dydžio išlaikymo atsakovas negali teikti objektyviai. Teismas visiškai neatsižvelgė ir neanalizavo šalių turtinės padėties, todėl teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir padidinimo nėra tinkamai motyvuota ir argumentuota, neatitinka įstatymų reikalavimų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų ir teismų praktikos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, jam nustatytas (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje ir ieško darbo pagal (duomenys neskelbtini), kad galėtų teikti vaikams išlaikymą. Atsakovas gauna tik 364,68 Eur dydžio (duomenys neskelbtini) pensiją ir 38,23 Eur vienišo asmens išmoką. Dėl to atsakovas objektyviai negali teikti priteisto 500 Eur išlaikymo, nes jis 100 Eur viršija visas jo gaunamas pajamas. Tuo tarpu ieškovės pajamos yra penkis kartus didesnės už atsakovo pajamas.

15.5. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaikui. Teismas šio sprendimo taip pat nemotyvavo ir padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas nepateikė duomenų apie išlaikymo teikimą. Byloje yra duomenys, kad šalys 2015 m. įkūrė ūkininko ūkį, kuris buvo įregistruotas ieškovės vardu, nes ji tuomet buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus ir turėjo galimybę gauti paramą iš NMA jaunojo ūkininko ūkiui plėtoti ir vystyti. Šio ūkininko ūkio steigimui atsakovo tėvai 2015 m. padovanojo ieškovei tris žemės sklypus, o atsakovo iniciatyva ir prašymu dar du asmenys padovanojo ieškovei du žemės sklypus, 2016 m. panaudai buvo gauta dar virš 20 ha žemės. Iš viso buvo valdoma apie 40 ha žemės. Šalys buvo susitarę, kad atsakovas savo lėšomis ir jėgomis dirbs šią žemę, augins javus ir gyvulius, bet deklaruos ją ieškovės vardu, o visi atsakovo ūkyje uždirbti pinigai (NMA išmokos ir kt.) bus laikomi išlaikymu vaikams.

15.6. Atsakovas nuolat teikdavo ieškovei ir vaikams įvairius maisto produktus, vaikams nupirko kompiuterį ir spausdintuvą. Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepaneigė. Atsakovas dėl (duomenys neskelbtini) ūkyje nebegalėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini), todėl pradėjo mokėti vaikams išlaikymą po 150 Eur per mėnesį. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateikti mokėjimo nurodymai. Teismas visų šių įrodymų neanalizavo, jų neaptarė. Atsakovas ieškovei vaikų išlaikymui nuo 2019 m. iki 2025 m. iš viso skyrė 31 918,02 Eur, o per trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui atsakovas už vaikų išlaikymą ieškovei pervedė iš viso 8 135,38 Eur.

15.7. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė daug neteisingų aplinkybių ir pareiškė nepagrįstus reikalavimus. Dėl to bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė ne atsakovo veiksmai, dėl kurių ginčas buvo pradėtas nagrinėti teisme, bet ieškovės valia padarytas pasirinkimas inicijuoti bylos iškėlimą ir pareikšti nesąžiningus, nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus. Ieškovė teismui nepateikė duomenų dėl jos bylinėjimosi išlaidų dydžio, tuo tarpu atsakovas tokius duomenis pateikė. Šios išlaidos buvo būtinos, siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus, ir realios. Teismas tik abstrakčiai nurodė, kad nėra pagrindo prileisti atsakovui iš ieškovės 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, nepateikdamas jokių motyvų ir argumentų. Tuo tarpu rezoliucinėje sprendimo dalyje teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo neišsprendė .

Atsiliepimas

16. Ieškovė R. B. atsiliepimu nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Priešingai, negu teigia atsakovas apeliaciniame skunde, teismas argumentuotai ir atsižvelgdamas į Skyriaus išvadą, nustatė skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką pagal ieškovės pateiktą variantą. Atsakovas iki ieškinio priėmimo teisme su vaikais iš viso nebendravo, jų nelankė, neprisidėjo prie jų auklėjimo ir išlaikymo. Dėl to vaikai atsakovą laiko svetimu ir visiškai su juo nenori bendrauti. Tik prasidėjus šios bylos nagrinėjimui su psichologų pagalba yra bandoma atkurti atsakovo emocinį ryšį su vaikais ir tai labai sunkiai sekasi. Kadangi atsakovas tik retsykiais atvykdavo aplankyti vaikų ir niekada nesidomėjo jų auklėjimu ir auginimu, todėl vaikai patys nenori su juo matytis ir bendrauti.

16.2. Vyresnei dukrai jau yra beveik (duomenys neskelbtini) metų, ji jau yra paauglė, turinti savo susiformavusį požiūrį į ją supantį pasaulį. Ji jau yra subrendusi asmenybė, todėl su atsakovu bendraus pagal savo poreikius ir pageidavimus, o ne pagal atsakovo pageidavimą. Jaunesnei dukrai yra (duomenys neskelbtini) metai ir ji taip pat yra bręstanti asmenybė su savo besiformuojančiu požiūriu į šeimos santykius. Ji taip pat labai skeptiškai žiūri į atsakovo bendravimą su ja. Norint, kad vaikai bendrautų su atsakovu, vaikams reikia laiko priprasti ir didelių atsakovo pastangų.

16.3. Atsakovas nuo teismo slepia tikrąją savo turtinę padėtį. Be to, iš atsakovo vaikams priteistas išlaikymas yra tik minimalus. Atsakovas ne tik gauna (duomenys neskelbtini) pensiją, tačiau jis yra ūkininkas, turi daug žemės sklypų, deklaruoja savo pasėlius ir už tai gauna tiek išmokas iš NMA, tiek pajamas iš savo ūkio veiklos, kurių teismui sąmoningai nepateikė. Atsakovas turi galimybių sumokėti dideles pinigų sumas advokatui už teisinę pagalbą, tačiau prašo sumažinti vaikams priteistą išlaikymą. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad šalys buvo susitarę dėl to, jog atsakovas vaikų išlaikymą teiks per deklaruojamas žemės ūkio pajamas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad toks susitarimas buvo. Didelę dalį gautų lėšų iš NMA ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą banke. Ši aplinkybė paneigia atsakovo teiginį apie šalių susitarimą dėl išlaikymo būdo.

16.4. Visos išmokos, gautos iš ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomos žemės ir jos ūkininkės ūkio, yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Atsakovas teigdamas, kad jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra, šias aplinkybes turi įrodyti teismui, pateikdamas banko mokėjimo pavedimus, kvitus, pakvitavimus ar kitus dokumentus, patvirtinančius kad jis išlaikymą vaikui teikė geranoriškai ir ieškovei perduodavo ar pervesdavo lėšas vaikų išlaikymui. Tačiau atsakovas vaikams jokio išlaikymo neteikė ir pradėjo jį teikti tik pradėjus nagrinėti teisme šią civilinę bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

17. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui dydžio ir jo priteisimo, dėl skyrium nuo vaiko gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakovu nebuvo sudarę santuokos, tačiau turi du nepilnamečius vaikus, kuriems šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Iki ieškinio padavimo teismui vaikų gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1181-314/2013 iš atsakovo buvo nutarta išieškoti išlaikymą vyresniam šalių vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Lt (43,44 Eur) per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas turi teikti išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, priteisė iš atsakovo 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą jaunesniam šalių vaikui ir patvirtino ieškovės pateiktą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

18. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytų ir tobulintų savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą atsakingi vaiko tėvai. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

19. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

21. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį teismui pateikė 2024 m. liepos 22 d., ieškinys teisme buvo priimtas 2024 m. liepos 26 d. teisėjo rezoliucija, teismo sprendimas priimtas 2025 m. spalio 17 d. Minimali mėnesinė alga nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo 924 Eur (po mokesčių – 709 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi 2024 m. vaiko išlaikymui skirtina 709 Eur suma yra neįrodinėtina. Nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui yra skiriama ir mokama 96,25 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio x 55 Eur) universali išmoka vaikui (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“). Minimalus vaikui teiktinas išlaikymo dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 612,75 Eur (709 Eur – 96,25 Eur), o vieno tėvo neįrodinėtinas teiktinas išlaikymo dydis vaikui yra 306,36 Eur per mėnesį.

24. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 038 Eur (po mokesčių – 777 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709), universali išmoka vaikui – 122,50 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio x 70 Eur). Minimalus vaikui teiktinas išlaikymo dydis nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 654,50 Eur (777 Eur – 122,50 Eur), o vieno tėvo neįrodinėtinas teiktinas išlaikymo dydis vaikui yra 327,25 Eur per mėnesį.

25. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

26. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė nuo 2008 m. lapkričio 26 d. dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis 2024 m. sudarė apie 1 341,33 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius, 2025 m. – apie 1 306,44 Eur (el.b., failas 1, l. 14-19; failas 2, l. 134-137; failas 3, l. 139), papildomai ieškovė 2022 m. rugsėjo 17 d. – 2025 m. vasario 21 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (el.b., failas 3, l. 45-47). Ieškovė nuosavybės teise turi dvi transporto priemones (el.b., failas 1, l. 22), butą, kuriame gyvena su vaikais, ir 5 žemės sklypus, dar du žemės sklypus ieškovė valdo panaudos teise (el.b., failas 1, l. 24-37; failas 3, l. 86-102).

27. Atsakovui (duomenys neskelbtini) (el.b., failas 1, l. 57-58), jam skirta 354,85 Eur (duomenys neskelbtini) pensija iki 2025 m. balandžio 5 d., o 2025 m. birželio 2 d. sprendimu – 364,68 Eur (duomenys neskelbtini) pensija nuo 2025 m. balandžio 6 d. iki 2027 m. balandžio 15 d. (el.b., failas 1, l. 66; failas 3, l. 29). (duomenys neskelbtini) (el.b., failas 3, l. 21-22). Atsakovas nuo 2025 m. birželio 12 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje (el.b., failas 3, l. 27).

28. Atsakovas nuosavybės teise turi 16191/37010 dalis žemės sklypo, kurio vidutinė vertė 6 018 Eur, 197/449 dalis žemės sklypo, kurio vidutinė vertė 46 Eur, 2665/6092 dalis žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 1 433 Eur, žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė 577 Eur, 237/786 dalis žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 11 397 Eur, miško ūkio paskirties žemės sklypą, kurio indeksuota miško medynų vertė 624 Eur, 2133/4540 dalis žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 4 100 Eur, ½ dalį buto, kurio vidutinė rinkos vertė 3 720 Eur, gyvenamąjį namą su priklausiniais, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 6 697 Eur, 5034/11507 dalis žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 5 310 Eur, 36157/82644 dalis žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 8 188 Eur, 20209/46190 dalis žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 9 050 Eur, 4145/9473 dalis žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 4 680 Eur, 699/1511 dalis žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 922 Eur, 20/61 dalis žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 5 140 Eur, žemės sklypą, kuriuo vidutinė rinkos vertė 1 270 Eur, ½ dalį žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 8 788 Eur (el.b., failas 3, l. 52-85).

29. Pagal teisės normas ir teismų praktiką neįrodinėtinas minimalus vieno tėvo teiktinas vaikui išlaikymo dydis 2024-2025 m. buvo 306,36-327,25 Eur per mėnesį. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą abiem vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 250 Eur mėnesį. Taigi teismas iš atsakovo priteisė mažesnę už minimalią vaikų išlaikymo sumą. Iš viso atsakovas abiem vaikams turi mokėti 500 Eur per mėnesį.

30. Pagal byloje esančius duomenis ieškovė gauna daug didesnį darbo užmokestį už atsakovą. Taip pat pripažintina, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) turi labai ribotas galimybes dirbti ir gauti didesnes darbines pajamas. Dėl to iš dalies sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo ir ji gali skirti daugiau lėšų vaikų išlaikymui. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė mažesnį už minimalų išlaikymą vaikams. Taip pat sutiktina, kad atsakovo gaunamos (duomenys neskelbtini) pensijos neužtenka priteistam išlaikymui vaikams mokėti. Tačiau atsakovas turi daug nekilnojamojo turto objektų, tarp kurių didžioji dauguma yra žemės ūkio arba miško paskirties žemės sklypai. Nors dauguma šių sklypų atsakovas valdo kartu su kitais bendrasavininkiais ir šių sklypų vidutinė rinkos vertė nėra didelė, tačiau pagal jų paskirtį iš šių sklypų galima gauti pajamas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų, kaip yra naudojamas šis jo turtas, kokias pajamas jis iš jo gauna ar galėtų gauti, kad galėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.

31. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.).

32. Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde atsakovas remiasi vien tik ieškovės turtinės padėties analize, tačiau nepateikia jokių paaiškinimų, susijusių su jo turimu nekilnojamuoju turtu, galimybėmis jį parduoti, išnuomoti ar kitokiu būti gauti iš šio turto pajamas. Tuo tarpu pagrindinis pirmosios instancijos teismo argumentas, dėl kurio buvo nustatytas 250 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui dydis, buvo tai, kad atsakovas, (duomenys neskelbtini) mažų pajamų, turi turto. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė jokių motyvų, kurie galėtų patvirtinti, kad iš atsakovo turimo turto negalima gauti lėšų, kurių užtektų vaikų išlaikymui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo nustatyto ir iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikams dydžio.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

33. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2024 m. liepos 22 d., dėl to atsakovas turi pateikti duomenis, patvirtinančius, kad teikė išlaikymą J. S. nuo 2021 m. liepos iki 2024 m. birželio.

34. Atsakovas pateikė mokėjimo dokumentus, kurie patvirtina, kad 2019 m. – 2020 m. atsakovas už vaiko J. S. ugdymą (duomenys neskelbtini) sumokėjo iš viso 720,20 Eur (el. b., failas 2, l. 62-71), 2022 m. – pervedė ieškovei 100 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad vaikams jų gimtadienio proga yra skiriama po 50 Eur, 2024 m. (duomenys neskelbtini) pervedė po 100 Eur, nurodydamas, kad jie yra skirti vaikų gimtadieniui (el. b., failas 2, l. 72-74). Tik po ieškovės ieškinio pateikimo, pradėjus bylą nagrinėti teisme, atsakovas nuo 2024 m. lapkričio mėnesio pradėjo reguliariai teikti išlaikymą abiem vaikams po 150 Eur per mėnesį (el. b., failas 2, l. 99-100; l. 103-106; l. 118-119; l. 162-165; failas 3, l. 16-17; 130-133; 142-143). Taigi tiesioginių duomenų, kad atsakovas būtų teikęs išlaikymą J. S. nuo 2021 m. liepos iki 2024 m. birželio, byloje nėra.

35. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 176–185 straipsniai. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-916/2005).

36. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

37. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

38. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

39. Nagrinėjamoje byloje atsakovas tiek pirmosios instancijos teismui procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje), tiek ir apeliaciniame skunde teigė, kad jo teikiamą vaikams išlaikymą sudarė ieškovės gaunamos pajamos, tarp kurių ir NMA išmokos, iš jos vardu registruoto ūkininko ūkio, kuriame visus ūkio darbus faktiškai atliko atsakovas.

40. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ūkininko ūkį registravo 2015 m. balandžio 27 d. (el. b., failas 2, l. 144). Pagal ieškovės pateiktas paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas NMA ieškovei 2016 m. skyrė 8 323,74 Eur paramos sumą, 2017 m. – 6 570,01 Eur paramos sumą (el. b., failas 1, l. 138-193; failas 2, l 75-98). NMA 2019 m. ieškovei pervedė 9 712,96 Eur išmokų, 2020 m. – 11 906,13 Eur išmokų, 2021 m. – 6 443,35 Eur išmokų, 2022 m. – 5 303,03 Eur išmokų, 2023 m. – 1 932,35 Eur išmokų, (el. b., failas 2, l. 145-147). Tuo tarpu ieškovė atsakovui 2019-2020 m. pervedė iš viso 8 000 Eur (el.b., failas 2, l. 148; l. 192-198).

41. Aptarti duomenys patvirtina, kad ieškovė nuo 2015 m. yra įregistravusi ūkininko ūkį, kuriam pagal ieškovės paraiškas NMA yra skyrusi išmokas, taip pat dalį šių išmokų ieškovė pervedė atsakovui. Pažymėtina, kad NMA išmokos yra tikslinės ir skiriamos žemės ūkio veiklai, taigi jos turėjo būti investuojamos į ieškovės vardu registruotą žemės ūkį, o ne skiriamos vaikų poreikių tenkinimui. Aplinkybės, kad ieškovė faktiškai turėjo atlikti savo darbines pareigas (duomenys neskelbtini), taip pat dalį NMA išmokų pervesdavo atsakovui, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas galėjo atlikti ūkio darbus ieškovės vardu registruotame ūkyje. Tačiau byloje nėra duomenų, kokios lėšos turėjo būti investuotos, kad ūkis teiktų pajamas, kokio dydžio faktinės pajamos buvo gaunamos iš ūkio, taip pat, kiek iš šių lėšų buvo skiriama vaikų išlaikymui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas nepagrįstai ieškovės gautomis NMA išmokomis įrodinėja savo teiktą išlaikymą vaikams.

42. Minimali mėnesinė alga nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo 642 Eur (po mokesčių – 468,41 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Nuo 2021 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui yra skiriama ir mokama 70 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio x 40 Eur) universali išmoka vaikui (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“). Minimalus vaikui teiktinas išlaikymo dydis nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 398,41 Eur (468,41 Eur - 70 Eur). Dėl to neįrodinėtinas vieno iš tėvų teiktinas vaikui išlaikymo dydis nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 199,20 Eur (398,41 / 2) per mėnesį.

43. Minimali mėnesinė alga nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo 730 Eur (po mokesčių – 533,65 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Nuo 2022 m. birželio 1 d. kiekvienam vaikui yra skiriama ir mokama 80,50 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui. Minimalus vaikui teiktinas išlaikymo dydis nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo 453,15 Eur (533,65 - 80,50). Dėl to neįrodinėtinas atsakovo teiktinas vaikui išlaikymo dydis nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo po 226,58 Eur (453,15 / 2) per mėnesį.

44. Minimali mėnesinė alga nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo 840 Eur (po mokesčių – 633 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui yra skiriama ir mokama 85,75 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio x 49 Eur) universali išmoka vaikui (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“). Minimalus vaikui teiktinas išlaikymo dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 547,25 Eur (633 Eur - 85,75 Eur). Dėl to neįrodinėtinas vieno iš tėvų teiktinas vaikui išlaikymo dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 274 Eur (547,25 / 2) per mėnesį.

45. Pirmosios instancijos teismas 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą nustatė, spręsdamas, kad atsakovas nuo 2021 m. liepos iki 2024 m. birželio turėjo mokėti po 250 Eur per mėnesį išlaikymą J. S.. Kadangi ši suma nedaug viršija vieno tėvo teiktinas minimalias neįrodinėtinas vaiko išlaikymo sumas 2021-2022 m., o byloje nėra duomenų, kad tuo metu atsakovui būtų (duomenys neskelbtini), pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

46. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

48. Kasacinis teismas, plėtodamas teismų praktiką, išskyrė šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).

49. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė su vaikais gyvena bute, kuriame savo gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2020 m. birželio 4 d. (el.b., failas 1, l. 11). Duomenų, kad atsakovas būtų gyvenęs su ieškove ir vaikais kartu, byloje nėra. Skyriaus 2024 m. rugsėjo 24 d. išvadoje ir pateiktuose vaiko nuomonės išklausymo aktuose bei šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktuose užfiksuota informacija patvirtina, kad vaikų ugdymu ir sveikata rūpinasi ieškovė, apie atsakovą vaikų ugdymo įstaiga informacijos neturi, jis ugdymo įstaigoje nėra lankęsis ir prisijungęs prie elektroninio Tamo dienyno (el. b., failas 1, l. 85-91; 96-112). Vaikai patvirtino, kad atsakovas nedalyvavo jų gyvenime, tik kartais atvažiuodavo, bet tai būdavo labai vėlai, nurodė, kad su atsakovu bendrauti nenorėtų, Skyriaus darbuotojai nustatė, kad atsakovo namuose nesudarytos sąlygos vaikams augti ir vystytis (el. b., failas 2, l. 1-14). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo ir vaikų ryšys yra nutrūkęs, todėl šį ryšį būtina atstatyti.

50. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo dalies, kuria patvirtinta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad sprendimu patvirtintos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos sąlyga, pagal kurią atsakovas su vaikais bendrauja tik tada, jeigu vaikai neprieštarauja ir sutinka, gali iš viso užkirsti kelią atsakovui atkurti ryšį su vaikais ir su jais bendrauti.

51. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali pakartotinai reikšti ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka nenaikintina ir negrąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tačiau ši teismo sprendimo dalis pakeistina, pašalinant iš patvirtintos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos sąlygą „jeigu dukros neprieštarauja ir sutinka“. Tuo tarpu kitos ieškovės pateiktos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos sąlygos yra aiškesnės ir užtikrina sklandesnį jų vykdymą, negu paties atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka .

Dėl procesinės bylos baigties

52. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, nors iš esmės tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tačiau neanalizavo tvirtinamos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, jos įgyvendinimo aspektu, dėl to yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovo apeliacinio skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, pašalinant iš šios tvarkos sąlygą „jeigu dukros neprieštarauja ir sutinka“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

53. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

55. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

56. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai; 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024, 22 punktas).

57. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 129 punktas).

58. Pirmosios instancijos teisme ieškovė nepateikė jokių duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamoje byloje abiejų šalių reikalavimai buvo patenkinti iš dalies. Taigi pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies taisykles abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti proporcingai mažinamos. Kadangi ieškovė bylos nagrinėjimo metu faktiškai nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, vien tik atsakovui bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimas iš ieškovės nereikštų sąžiningo ir teisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

59. Apeliacinio proceso metu atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 203 Eur žyminio mokesčio, už apeliacinio skundo parengimą advokatui sumokėjo 400 Eur. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Kadangi apeliacinės instancijos teismas patenkino 6 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistinos 36,18 Eur bylinėjimosi išlaidos.

60. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37, 38 straipsniais, 325 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

nutaria:

Atsakovo L. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, ir šią teismo sprendimo dalį išdėstyti taip:

Nustatyti tokią atsakovo L. S. bendravimo su dukromis M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) tėvas bendrauja su dukromis kiekvieno mėnesio neporiniais savaitgaliais, pasiimamas dukras šeštadieniais iš dukrų gyvenamosios vietos tarp 10.00-10.30 val. ir sekmadienį grąžindamas dukras nuo 18:00 val. iki 18:30 val. į dukrų gyvenamąją vietą.

2) tėvas su dukromis praleidžia pusę jų rudens, žiemos ir pavasario atostogų (pagal ikimokyklinės ugdymo įstaigos ir mokyklos ugdymo planą). Tėvas poriniais metais bendrauja su dukromis pirmąją atostogų dalį, neporiniais - antrąją atostogų dalį. Pirmenybę pasirinkti atostogavimo su dukromis laiką neporiniais metais turi vaiko motina, poriniais - tėvas.

3) dukrų vasaros atostogų metu tėvas praleidžia su dukromis vieną kartą nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų ir du kartus po 7 dienas. Apie planuojamą vasaros atostogų ir dukrų pasiėmimo laiką tėvas įsipareigoja informuoti ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, el. paštu ir pan.) motiną ne vėliau kaip prieš 7 dienas, o apie savo pageidaujamus atostogavimo su vaiku laikotarpius vasaros metu dukrų tėvai vienas kitam ryšių priemonėmis praneša iki einamųjų metų birželio 5 d.

4) kiekvienais metais per Motinos dieną (įskaitant visą savaitgalį) dukros būna su motina, nesvarbu tai būtų porinis ar neporinis savaitgalis ir jis nėra kompensuojamas, kiekvienais metais per Tėvo dieną (įskaitant visą savaitgalį) dukros būna su tėvu, nesvarbu tai būtų porinis ar neporinis savaitgalis ir jis nėra kompensuojamas. Tėvo dieną, dukras tėvas pasiima šeštadienį iš dukrų gyvenamosios vietos tarp 10.00 val. ir 10.30 val. ir grąžina dukras sekmadienį nuo 18:00 val. iki 18:30 val. į dukrų gyvenamąją vietą.

5) neporiniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) bei Šv. Kalėdas (gruodžio 25-26 d.) dukros būna su tėvu, o tų pačių neporinių metų gruodžio 31 d. ir sekančių metų sausio 1 d. - su motina. Tėvas pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 23 dieną tarp 18 val. ir 18.30 val. ir atveža dukras į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 dieną tarp 18.00 ir 18.30 valandos. Apie numatomą dukrų pasiėmimą tėvas ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, el. paštu ir pan.) informuoja dukrų motiną ne vėliau kaip prieš tris dienas.

6) poriniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) bei Šv. Kalėdas (gruodžio 25-26 d.) dukros būna su motina, tų pačių porinių metų gruodžio 31 d. ir sekančių metų sausio 1 d. būna su tėvu. Tėvas pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 dieną nuo 10 val. iki 10.30 val. ir atveža dukras į jų gyvenamąją vietą kitų metų pirmą dieną tarp 18.30 ir 18.30 valandos. Apie numatomą dukrų pasiėmimą tėvas ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, el. paštu ir pan.) informuoja dukrų motiną ne vėliau kaip prieš tris dienas.

7) poriniais metais Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną dukros būna su tėvu, nepriklausomai kuriam iš tėvų priklausytų šis savaitgalis bendrauti su dukromis. Tėvas pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį prieš Šv. Velykas tarp 10 val. ir 10.30 val. ir atveža dukras į jų gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną tarp 18.30 val. ir 19 valandos. Apie numatomą dukrų pasiėmimą tėvas ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, el. paštu ir pan.) informuoja dukrų motiną ne vėliau kaip prieš tris dienas, neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną dukros būna su motina, nepriklausomai kuriam iš tėvų priklausytų šis savaitgalis bendrauti su dukromis, tėvas su savo nepilnametėmis dukromis turi teisę bendrauti ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinutėmis, skype, messenger ir pan.). Motina įsipareigoja neriboti ir sudaryti sąlygas tėvui bendrauti su dukromis ryšio priemonėmis, nebent toks bendravimas trikdytų dukrų dienos ar ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo režimą, būtų nesuderinamas su įprastomis elgesio ir moralės normomis ar kitaip neatitiktų dukrų interesų.

8) tėvai nedelsiant informuoja vienas kitą, kai dėl svarbių aplinkybių (dukrų ligos, dukrų tėvų ar jų artimųjų ligos, dukrų ikimokyklinio, mokyklinio, popamokinio ar kito užimtumo, tėvų užimtumo darbe ar kitų svarbių aplinkybių) nėra galimybės vykdyti šios bendravimo tvarkos, motina įsipareigoja informuoti tėvą apie dukrų gyvenamosios vietos adresą, jų kontaktinius telefono numerius ir elektroninio ryšio priemonių adresus, o šiems duomenims pasikeitus, nedelsiant informuoti tėvą telefonu, SMS žinute ar el. paštu apie jų adreso ir kontaktinių duomenų pasikeitimus.

9) šalių geranoriškų susitarimu gali būti nustatyta ir kitokia tėvo L. S. bendravimo su jo dukromis M. S. ir J. S. tvarka.

Kitą Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36,18 Eur (trisdešimt šešis eurus 18 euro centų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėRenata Volodko