Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

1.1.2.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.10.1; 1.2.14.7.2.1; 1.2.19.4.1; 2.1.2.7; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; 2.4.7

2023 m. liepos 14 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

civilinio ieškovo Valstybės įmonės „O(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Audriui Pėstininkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu, tiesiogiai ir naudojant vaizdo bei garso priemones „ZOOM“ programos platformoje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. ir jo gynėjos advokatės Linos Balčiūnės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 766 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę bausmę, paskiriant A. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015 m. kovo 24 d., redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL (941,50 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinei ieškovei valstybės įmonei „O(duomenys neskelbtini)“ pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš A. R. valstybės įmonės „O(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistos 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) atstovavimo išlaidos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. R. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelę žalą patyrė valstybė, ir iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, t. y. būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – valstybės įmonės ,,O(duomenys neskelbtini)“ (toliau – VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“) generalinis direktorius, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 3-979 patvirtintų VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ įstatų VI.29 punktą, būdamas vienasmenis įmonės valdymo organas; pagal tų pačių įstatų VI.32 punktą, organizuodamas įmonės veiklą ir veikdamas įmonės vardu, esant santykiams su kitais asmenimis; pagal tų pačių įstatų VI.33 punktą, turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti įmonės sandorius be valdybos pritarimo, kurių vertė be PVM ne didesnė kaip 3 000 000 Lt (868 860 Eur); pagal tų pačių įstatų VI.34.1 papunktį, būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą; pagal tų pačių įstatų VI.34.8 papunktį, būdamas atsakingas už įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; organizuojant įmonės veiklą, būdamas atsakingas už įgyvendinimą tų įmonės tikslų, kurie numatyti tų pačių įstatų II.9.5 papunktyje: įgyvendinti Europos Sąjungos bendro Europos dangaus koncepciją; tų pačių įstatų II.9.6 papunktyje: užtikrinti Europos Sąjungos ir Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės) plėtros strategijų ir programų įgyvendinimą, siekdamas įvykdyti 2009 m. sausio 16 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 29/2009, nustatančio bendro Europos dangaus duomenų ryšio paslaugų reikalavimus, (toliau – ir Reglamentas, ir Reglamentas (EB) Nr. 29/2009) nuostatas, koordinuotai diegti duomenų ryšio paslaugas, pagrįstas tiesioginiu duomenų perdavimu ryšiu oras–žemė, iki 2015 m. vasario 5 d., darbo grupei dėl automatinio lakūno ir skrydžių vadovo duomenų perdavimo ryšio (angl. Controller-pilot data link communications, toliau – CPDLC) diegimo 2013 m. spalio 15 d. tarnybiniu pranešimu Nr. T-831 pasiūlius priimtiniausią, alternatyvų ir ribotų galimybių CPDLC funkcijų diegimą automatizuotoje informacinėje meteorologinėje sistemoje (toliau – AIMS), bei informavus, kad pastarasis būdas bus tik laikinas sprendimas, nes CPDLC funkcijos privalomai turės būti naujoje oro eismo valdymo (angl. Air Traffic Management) sistemoje (toliau – ATM sistema), A. R., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, žinodamas, kad CPDLC funkcijų diegimas bus tik laikinas ir ribotų galimybių, kad ateityje CPDLC funkcijos privalomai turės būti naujoje ATM sistemoje, užrašydamas minėtame tarnybiniame Nr. T-831 pranešime vizą ,,R. pritariu laikinam sprendimui“, davė rašytinį nurodymą darbo grupės vadovui M. R. vykdyti ribotų galimybių ir laikiną automatinio lakūno ir skrydžių vadovo duomenų perdavimo ryšio (CPDLC) diegimą.

2. Toliau tęsdamas savo nusikalstamas veikas A. R. patvirtino 2014 metų turto įsigijimo ir skolinimosi planą, patvirtintą VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2014 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. VLN-3, kurio 1.2.4.4 papunktyje numatytas įsigyti turtas – „Automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimas (CPDLC)“ – už 610 000 Lt (176 668,21 Eur) iš VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ lėšų, bendra projekto vertė – 900 000 Lt (260 658,01 Eur), o 2014 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-87 patvirtino ,,Automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimo (CPDLC) paslaugų (Air-Ground Data Link System) techninius reikalavimus“, kurių 2.19.3 papunktyje numatyta, kad AGDL sistemos bandymai turi būti atlikti pagal jiems taikomus reikalavimus, išdėstytus dokumentuose ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214.

3. Tęsdamas savo nusikalstamas veikas A. R., žinodamas, kad automatinio lakūno ir skrydžių vadovo duomenų perdavimo ryšio (CPDLC) diegimas yra laikinas ir ribotų galimybių, pasirašė 2014 m. birželio 16 d. sutartį Nr. S-81 su Suomijos Respublikoje registruota bendrove ,,N(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. J. (A. J.), dėl duomenų ryšio oras–žemė (angl. Air-Ground Data Link; toliau – AGDL) sistemos pirkimo už 495 000 Eur (toliau – Sutartis).

4. Europos Komisijai 2015 m. vasario 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/310, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 29/2009, pratęsus duomenų ryšio paslaugų, pagrįstų tiesioginiu duomenų perdavimu ryšiu oras–žemė diegimo terminą iki 2018 m. vasario 5 d., M. R. 2016 m. gegužės 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. T-432 dėl duomenų ryšio oras–žemė paslaugų diegimo rekomendavus tolesnius projekto sprendimo būdus, tarp jų – tęsti sistemos diegimą pagal supaprastintas bandymų procedūras, kurios neapima visų techniniuose reikalavimuose numatytų bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 standartus, – A. R., tęsdamas savo nusikalstamas veikas, suprasdamas, kad neatlikus minėtų bandymų pagal minėtus standartus, duomenų perdavimo ryšiu oras–žemė nebus galimybės naudotis pagal paskirtį, kaip numatyta techninėje specifikacijoje, nebus gautas Civilinės aviacijos administracijos leidimas eksploatuoti įrangą, užrašė minėtame tarnybiniame pranešime vizą ,,R. siūlau p. 2 įgyvendink“ ir taip davė nurodymą toliau tęsti duomenų perdavimo ryšio oras–žemė paslaugų diegimą (t. 5, b. l. 41).

5. A. R., žinodamas, kad Suomijos Respublikoje registruota bendrovė ,,N(duomenys neskelbtini)“ negali atlikti įrangos bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 standartus, toliau tęsė nusikalstamas veikas ir pasirašė 2016 m. gegužės 25 d. papildomą susitarimą prie 2014 m. birželio 16 d. sutarties Nr. S-81 su Suomijos Respublikoje registruota bendrove ,,N(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. J., dėl duomenų ryšio oras–žemė sistemos (toliau – AGDLS, AGDL sistema) pirkimo. Šiuo susitarimu buvo pakeistas Sutarties 1 priedas, sumažinant Sutarties kainą iki 455 000 Eur, bei susitarta, jog bandymai bus atlikti pagal šalių suderintas procedūras.

6. Dėl šių A. R. nusikalstamų veikų automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais sistema AGDLS pripažinta tinkama naudoti pradedant AGDLS bandomąją eksploataciją tik uždaru režimu.

7. Tokiais veiksmais A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas) 9 straipsnio 5 punktą, kuriame įtvirtinta, kad įmonės organai privalo veikti įmonės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įmonės įstatais, įmonės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką ir yra akivaizdžiai nuostolingi; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 3-560 patvirtintų VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų V dalies 11.1 papunktį, kuriuo įtvirtinta nuostata, kad generalinis direktorius atsako už efektyvų finansinių išteklių naudojimą; tos pačios dalies 11.3 papunktį, kuriuo įtvirtinta nuostata, kad generalinis direktorius atsako už teisėtą teisių ir suteiktų įgaliojimų panaudojimą bei tinkamą priskirtų funkcijų atlikimą, pareigų vykdymą.

8. Taigi A. R., žinodamas, kad CPDLC funkcijų diegimas bus tik laikinas ir ateityje CPDLC funkcijos privalomai turės būti naujoje ATM sistemoje, pasirašė 2014 m. birželio 16 d. sutartį Nr. S-81 su Suomijos Respublikoje registruota bendrove ,,N(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. J., dėl duomenų ryšio oras–žemė (AGDL) sistemos pirkimo, žinodamas, kad Suomijos Respublikoje registruota bendrovė ,,N(duomenys neskelbtini)“ negali atlikti įrangos bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 standartus, todėl nebus galimybės naudotis įranga pagal jos paskirtį, kaip buvo numatyta techninėje specifikacijoje, nebus gautas Civilinės aviacijos administracijos leidimas eksploatuoti įrangą, pasirašė 2016 m. gegužės 25 d. papildomą susitarimą prie 2014 m. birželio 16 d. sutarties Nr. S-81 su Suomijos Respublikoje registruota bendrove ,,N(duomenys neskelbtini)“, neefektyviai naudodamas VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ finansinius išteklius, davė nurodymą apmokėti bendrovės ,,N(duomenys neskelbtini)“ pateiktas 2014 m. birželio 18 d., 2015 m. sausio 21 d., 2015 m. spalio 16 d. ir 2016 m. liepos 6 d. sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas, iš viso 455 000 Eur, t. y. tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to valstybė, kaip VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ savininkė, patyrė 455 000 Eur turtinės žalos, ir taip A. R. iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – 455 000 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai

10. Nuteistasis A. R. ir jo gynėja advokatė Lina Balčiūnė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nuosprendį ir priimti A. R. naują – išteisinamąjį nuosprendį.

10.1. Apeliantų manymu, bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos įstatyme nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pirmenybę suteikė nuteistąjį apkaltinantiems duomenims ir taip pažeidė nekaltumo prezumpcijos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje įtvirtintus įrodinėjimo principus. Anot apeliantų, byloje surinkti įrodymai vertinti neobjektyviai, selektyviai ir tik kaltinimo prasme. Be to, anot apeliantų, nesant pakankamo teisinio pagrindo buvo atmestas nuteistojo prašymas apklausti papildomus liudytojus V. J. (V. J.) ir A. D. (A. D.).

10.2. Apeliantų teigimu, nagrinėjamoje byloje reiškiami kaltinimai yra susiję su nuteistojo veiksmais vykdant konkrečią Sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismas net nesiėmė priemonių, kad būtų apklausta kita šios Sutarties šalis, netyrė ir nenustatė aplinkybių, susijusių su tuo, kaip vyko derybos dėl Sutarties, kokie buvo kitos Sutarties šalies veiksmai ir pozicija Sutarties nutraukimo klausimu. Pasak apeliantų, darydamas išvadas dėl išankstinio nuteistojo ir bendrovės „N(duomenys neskelbtini)“ atstovų susitarimo dėl viešojo pirkimo rezultatų, pirmosios instancijos teismas rėmėsi būtent liudytojų parodymais, tačiau šių liudytojų parodymų patikimumas nebuvo patikrintas apklausiant bendrovės „N(duomenys neskelbtini)“ atstovus, nepašalintas prieštaravimas tarp šių įrodymų ir įrodymų, patvirtinančių, kad jokio išankstinio susitarimo nebuvo. Taigi, apeliantų nuomone, skundžiamame nuosprendyje šiais nepatikrintais liudytojų parodymais remiamasi visiškai nepagrįstai.

10.3. Teigia, kad minėtus liudytojų paaiškinimus paneigia byloje nustatytas faktas, jog sprendimas dėl Sutarties su bendrove „N(duomenys neskelbtini)“ sudarymo buvo priimtas laisva VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ Viešųjų pirkimų komisijos valia, ir, pasak apeliantų, būtent į šią aplinkybę turėjo būti atsižvelgta bylos nagrinėjimo metu, o visos kitos abejonės turėjo būti vertinamos nuteistojo naudai.

10.4. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo G. M. parodymais, nes jis galėjo būti neobjektyvus. Apeliantai pažymi, kad šį liudytoją ir VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ sieję darbo santykiai pasibaigė konfliktiškai, tad jo parodymai turėjo būti vertinami kritiškai.

10.5. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėta Sutartimi įsigyta įranga neatitiko jai keliamų reikalavimų (byloje nustatyta, kad buvo atlikti įrangos bandymai tik uždaru režimu, todėl negalima padaryti galutinių išvadų dėl jos tinkamumo ar netinkamumo naudoti), tačiau tai savaime neįrodo, kad įranga buvo netinkama naudoti. Ši aplinkybė grindžiama tik minėtais kritiškai vertintinais liudytojo G. M. parodymais ir civilinės ieškovės teiginiais. Anot apeliantų, byloje nėra pateikta jokio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priimto teisės akto, kuriuo aptariama įranga būtų pripažinta beverte, nenaudojama arba būtų nurašyta. Priešingai, kiti byloje esantys įrodymai (įrangos pripažinimo tinkama naudoti aktas, įrangos perdavimo materialinėn atsakomybėn aktas (t. 3, b. l. 108–110)) patvirtina, kad įranga atitiko visus jai keliamus reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms, apeliantai daro išvadą, kad liudytojo G. M. parodymai nelaikytini patikimais ir jais neturėjo būti remiamasi priimant skundžiamą nuosprendį.

10.6. Analizuodami rašytinius įrodymus, apeliantai teigia, kad, išskyrus civilinės ieškovės pateiktus prieštaringus dokumentus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Sutartimi įgytos įrangos vertė jos pripažinimo tinkama naudoti metu buvo kitokia, nei nurodyta įrangos perdavimo materialinės atsakomybės akte, t. y. lygi jos įsigijimo kainai (455 000 Eur). Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo civilinę ieškovę pateikti įrodymus, pagrindžiančius Sutartimi įgytos įrangos vertę, tačiau jokie objektyvūs duomenys nebuvo pateikti.

10.7. Anot apeliantų, Sutartimi įsigyta įranga nebuvo naudojama ne dėl to, kad neatitiko reikalavimų, bet dėl to, kad: 1) tam, kad ji veiktų visa apimtimi, buvo būtina įsigyti papildomą programinę įrangą; 2) buvo planuojamas naujo skrydžių valdymo centro, kuriame jau būtų integruota AGDL sistema (CPDLC funkcionalumas), atidarymas.

10.8. Apeliantų teigimu, civilinės ieškovės siekis įrodyti žalą, remiantis įrangos verte civilinio ieškinio pareiškimo dieną, yra nepagrįstas. Įrangos vertė turi būti nustatoma vadovaujantis minėtu jos perdavimo materialinėn atsakomybėn aktu, t. y. turi būti atsižvelgta į įrangos vertę, nustatytą Sutarties įvykdymo metu, o ne į šiuo metu esančią jos likutinę vertę.

10.9. Pasak apeliantų, pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ turtas nebuvo iššvaistytas – Sutartimi iš bendrovės „N(duomenys neskelbtini)“ įsigyta įranga nėra nurašyta ar pripažinta nenaudojama, ji tebėra įmonės dispozicijoje. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jos vertė veikos padarymo dieną buvo kitokia, nei nurodyta turto perdavimo materialinėn atsakomybėn akte.

10.10. Apeliantai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas civilinio ieškinio dėl to, kad nėra aiškus ieškinio dydis (civilinės ieškovės nurodoma patirta žala), nepagrįstai šią (žalos dydžio) aplinkybę laikė nereikšminga spręsdamas nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį klausimą, nors didelė žala yra būtinasis minėtų nusikaltimų sudėčių požymis.

10.11. Remdamiesi suformuota teismų praktika dėl ultima ratio (kraštutinės priemonės) principo taikymo ir įmonės vadovams taikytinų civilinės atsakomybės priemonių, apeliantai nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Sutarties, su kuria siejamos nuteistajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, sudarymas buvo akivaizdžiai prieštaraujantis VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ interesams ar kad nuteistasis veikė piktavališkai, tyčia siekdamas pakenkti VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ veiklai. Priešingai, pasak apeliantų, A. R. neturėjo tikslo padaryti žalą VĮ „O(duomenys neskelbtini)“, savo veiksmais jis siekė užtikrinti, kad jo vadovaujamos įmonės veikla atitiktų privalomus Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus, o CPDLC funkcionalumo, dėl kurio buvo sudaryta Sutartis, įsigijimas buvo privalomas pagal Reglamento (EB) Nr. 29/2009 reikalavimus. Apeliantų teigimu, byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad civilinė ieškovė būtų siekusi ginti savo pažeistas teises, pasinaudodama civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

10.12. Anot apeliantų, bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad A. R. veiksmai nėra pasiekę tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant juos pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitus bendruosius teisės principus, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių jam taikymas.

10.13. Pasak apeliantų, teiginį, kad Sutartimi įgytos įrangos negalima naudoti pagal paskirtį, pirmosios instancijos teismas grindė prielaidomis, nes šią aplinkybę paneigia byloje surinkti įrodymai: liudytojų M. R., N. M., A. P., M. G., A. K. parodymai, įrangos pripažinimo tinkama naudoti aktas. Taip pat, apeliantų teigimu, prielaidomis grindžiama skundžiamo nuosprendžio išvada dėl vėlesnių su Sutarties vykdymu susijusių aplinkybių naudingumo tik bendrovei „N(duomenys neskelbtini)“. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad, pratęsus Reglamento įgyvendinimo terminą, VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva su bendrove „N(duomenys neskelbtini)“ buvo inicijuotos derybos ir pasirašytas Sutarties pakeitimas, kuriuo Sutarties kaina buvo sumažinta 40 000 Eur. Pasak apeliantų, sprendimas tęsti Sutarties vykdymą buvo racionalesnis ir ekonomiškai naudingesnis VĮ „O(duomenys neskelbtini)“, nei sprendimas nutraukti Sutarties vykdymą.

10.14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, įspėjęs A. R. apie tai, jog spręsdamas klausimą dėl nuteistajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo, svarstys galimybę kvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 229 straipsnį ir 184 straipsnio 4 dalį, kuriuose nustatyta atsakomybė už dėl neatsargumo padarytas veikas, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu visiškai nepasisakė ir konstatavo, kad nuteistasis veikė tyčia. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, jog A. R. sprendimas buvo priimtas skubotai, o tai, net ir darant prielaidą, kad sprendimą dėl Sutarties sudarymo priėmė ne Viešųjų pirkimų komisija, o nuteistasis, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. R. veiksmai nebuvo nusikalstami, juo labiau tyčiniai.

10.15. Remdamiesi kasacinio teismo formuojama teismų praktika dėl verslo sprendimų priėmimo taisyklės aiškinimo, apeliantai nurodo, kad vien sandorio nuostolingumo faktas, net jei jis ir yra įrodytas, galėtų sudaryti pagrindą taikyti asmeniui civilinę arba drausminę, bet ne baudžiamąją atsakomybę. Pasak apeliantų, priešingu atveju, būtų pažeisti teisinės valstybės ir teisingumo principai.

10.16. Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. R. sudaryti Sutartį dėl CPDLC funkcionalumo įsigijimo sugalvojo ne vienasmeniškai ir ne savo valia – jis privalėjo rasti būdą riboto biudžeto priemonėmis įgyvendinti privalomus Europos Sąjungos reikalavimus. Taigi A. R., kaip įmonės vadovui, kilo pareiga užtikrinti, kad VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ būtų laiku įdiegtas pagal Reglamentą privalomas CPDLC funkcionalumas. Pasak apeliantų, neįvykdžius minėtų privalomų Reglamento reikalavimų, VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ kiltų reali sankcijų taikymo grėsmė. Pastarąją aplinkybę patvirtino apklausti liudytojai N. M., T. H..

10.17. Apeliantai akcentuoja, kad aptariamus reikalavimus reikėjo įgyvendinti turint ribotą biudžetą. Taigi Sutarties sudarymo būtinumą lėmė objektyvios aplinkybės. Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas civilinės ieškovės generalinis direktorius M. G. (šiuo metu jau nebeinantis šių pareigų) paaiškino, kad, net ir įsigijus įrangą iš kitą pasiūlymą pateikusios tiekėjos – įmonės „T(duomenys neskelbtini)“, įrangos įsigijimas taip pat būtų buvęs tik laikinas sprendimas. Be to, finansiškai neįgyvendinamas, nes įmonės „T(duomenys neskelbtini)“ pateiktas pasiūlymas (1 358 000 Eur) neatitiko VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ biudžeto. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas N. M..

10.18. Apeliantai nurodo, kad Reglamento priėmimas ir jame nurodytų reikalavimų įvykdymo termino atidėjimas, eliminavęs poreikį tęsti pagal Sutartį įsigytos įrangos bandymus ne uždaru režimu ir pirkti papildomą įsigytos įrangos veikimą užtikrinsiančią programinę įrangą, buvo nuo nuteistojo nepriklausančios aplinkybės. Anot apeliantų, šios aplinkybės patvirtina, kad A. R. veiksmuose nėra kaltės kaip būtinojo bet kokios nusikalstamos veikos sudėties požymio.

10.19. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nei vieno iš su CPDLC funkcionalumu diegimu VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ susijusio sprendimo A. R. nepriėmė vienasmeniškai. Dėl įgyvendinimo būdų šiuo atveju buvo tariamasi su specialiai šiam klausimui kuruoti sudaryta darbo grupe, techninę specifikaciją parengė atsakingi įmonės specialistai, o sprendimą dėl viešojo pirkimo laimėtojo priėmė VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ Viešųjų pirkimų komisija. Šią aplinkybę patvirtina Viešųjų pirkimų komisijos 2014 m. birželio 13 d. protokolas ir šios komisijos narių, kurie buvo apklausti liudytojais, parodymai, kad nuteistasis niekaip nepaveikė minėto sprendimo priėmimo. Sprendimas priimti pagal Sutartį patiektą įrangą, t. y. pripažinti įrangą tinkama naudoti, taip pat nebuvo priimtas A. R. vienasmeniškai. Įsakymą dėl Sutartimi įgytos įrangos pripažinimo tinkama naudoti pasirašė atsakingi VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai G. M., N. M., A. P., V. A., R. M., M. R..

10.20. Apeliantai akcentuoja ir tai, kad sprendimas pasirinkti trumpalaikį sprendimą taip pat buvo priimtas ne nuteistojo vienasmeniškai. Tai buvo vienas iš variantų, kuriuos 2013 m. spalio 15 d. tarnybiniame pranešime pasiūlė specialiai sudaryta darbo grupė.

11. Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. ir jo gynėjos advokatės L. Balčiūnės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nuosprendžio, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinį skundą atmetė.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 26 d. nutartį, kuria atmestas nuteistojo A. R. ir jo gynėjos advokatės L. Balčiūnės apeliacinis skundas. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, dalies išvadų tinkamai nemotyvavo, taip padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Teismų išvada dėl nuteistojo A. R. veiksmais padarytos žalos ir jos dydžio, iššvaistyto turto vertės yra formali, pagrįsta ne bylos duomenų visumos analize, o iš esmės vien tik sandorio bei jo pagrindu išrašytų buhalterinės apskaitos dokumentų suma. Nurodė, jog realios žalos klausimams spręsti reikšmingos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo nutartyje nebuvo tinkamai įvertintos, taip pat nebuvo pateikta pakankamai teisinių argumentų, pagrindžiančių tiek padarytos turtinės žalos faktą, tiek ir jos dydį BK 228 straipsnio 1 dalies, 184 straipsnio 2 dalies prasme. Dėl to nagrinėjamoje byloje liko tinkamai nenustatyta galimai padaryta turtinė žala ir jos dydis, nepagrįstai šį klausimą perduodant spręsti BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas turi neabejotiną įtaką nuteistajam A. R. inkriminuojamų veikų kvalifikavimui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš naujo, nuteistasis A. R. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. R. ir jo gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

13. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kai apeliaciniai skundai paduoti dėl nuosprendžio nepagrįstumo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų bei nuosprendžio išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo atliktą įrodymų vertinimą (jei reikia – ir pats tirti įrodymus), padarytų išvadų teisingumą. Tikrindamas apskųsto nuosprendžio pagrįstumą ir teisingumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo laikytis BPK 20 straipsnio nuostatų – įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir sprendime nurodyti motyvus (BPK 331, 332 straipsniai).

14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, dar kartą įvertinusi šiuos pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą: papildomai apklaususi nuteistąjį A. R., liudytojus ,,N(duomenys neskelbtini)“ atstovus A. J. ir A. D., M. G., I. Z., M. R., ištyrusi techninio tyrimo specialisto išvadą, įvertinusi atlikto papildomo ekspertinio tyrimo išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė iš esmės nepažeisdamas BPK 301 straipsnio reikalavimų. Vertindamas įrodymus apygardos teismas padarė teisingas išvadas, kad nuteistojo A. R. veiksmai, susiję su 2014 m. birželio 16 d. sutarties Nr. S-81, sudarytos su Suomijos Respublikoje registruota bendrove ,,N(duomenys neskelbtini)“ dėl duomenų ryšio oras–žemė sistemos pirkimo vykdymo pratęsimu, sudarė BK 228 straipsnio 1 dalies ir 184 straipsnio 2 dalies sudėtį. Tačiau apygardos teismas, vertindamas įrodymus, susijusius su šios sutarties sudarymu, BK 228 straipsnio 1 dalies aspektu, nuosprendyje išdėstė išvadas, nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis, kas lėmė A. R. inkriminuotų veiksmų, kad jis tarnybiniame pranešime Nr. T-831 užrašė vizą ,,R. pritariu laikinam sprendimui“, savo parašu patvirtino 2014 metų turto įsigijimo ir skolinimosi planą, 2014 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-87 patvirtino ,,Automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimo (CPDLC) paslaugų (Air Ground Data Link System) techninius reikalavimus“ bei pasirašė 2014 m. birželio 16 d. sutartį Nr. S-81 su „N(duomenys neskelbtini)“, nepagrįstą kriminalizavimą. Todėl šie veiksmai iš A. R. pareikšto pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nuosprendyje išdėstyto kaltinimo šalinami kaip neatitinkantys šių nusikaltimų sudėties požymių, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė iš esmės klausimo dėl žalos dydžio bei, tuo pačiu, dėl pareikšto civilinio ieškinio, todėl ir šioje dalyje nuosprendis keičiamas, o šie klausimai išsprendžiami iš esmės (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo ir A. R. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį

15. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Teismo sprendimo pagrindas yra teismo ištirti ir įvertinti įrodymai. Tik įrodymus ištyrus ir įvertinus BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikus įrodymų vertinimo motyvus ir padarius išvadą, kurie įrodymai yra priimtini, o kuriais priimdamas sprendimą teismas nesivadovauja, teismo nuosprendis bus pagrįstas ir teisėtas. BPK 20 straipsnis kelia įrodymams įvairius reikalavimus, kurie yra išaiškinti teismų praktikoje. Kaip minėta, BPK 20 straipsnis nustato, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjas ar teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertinant įrodymus turi būti vertinamas jų turinys – ar jis patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tuo tikslu vertinami įrodymo detalumas ir nuoseklumas – kiek smulkiai jis apibūdina nagrinėjamą situaciją, kiek faktinių aplinkybių juo galima nustatyti ir padaryti išvadas dėl buvusios įvykio eigos, ar iš to paties šaltinio gauti duomenys nekito įvairiose proceso stadijose ir atliekant įvairius tyrimo veiksmus. Taip pat turi būti tikrinama, kiek įrodymą patvirtina ar paneigia iš kitų įrodymų šaltinių gauti duomenys. Tos pačios rūšies įrodymai turi būti vertinami pagal tuos pačius principus ir taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, Nr. 2K-439/2011, Nr. 2K-26-89/2018, Nr. 2K-281-942/2018).

16. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

17. Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas pasireiškia tuo, kad kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai (nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos) ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Neteisėtas perleidimas yra tada, kai tai atliekant nesilaikoma nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo juo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko (valdytojo) interesai ir taip jam padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-303/2017). Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2013). Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, Nr. 2K-234-699/2017 ir kt.).

18. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

19. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014). BK 228 straipsnyje nustatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, Nr. 2K-7-84-489/2018, Nr. 2K-241-942/2022).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekvalifikuotas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas valstybės tarnyboje nebūna padaromas kaltininkui neturint jokių tikslų, paskatų ar motyvų ir jį padaręs kaltininkas paprastai sulaukia neturtinio pobūdžio satisfakcijos (pvz. gerų santykių palaikymo, neapibrėžto pažado atsidėkoti ateityje, geranoriškumo ir pan.). Negyvenimiška ir teismų praktikoje nesutinkama tokia hipotetinė situacija, kad veiksnus valstybės tarnautojas, atsidūręs tarnyboje, šiaip be jokio prašymo, motyvo, priežasties, asmeninio intereso nuspręstų tyčia jam suteiktas teises, pareigas ar įgaliojimus panaudoti priešingai tarnybos interesams. Pati šio nusikaltimo valstybės tarnybai (piktnaudžiavimo) esmė yra tyčinis neteisėtas kitų asmenų interesų tenkinimas, priešingai įstatymo reikalavimams panaudojant tarnybinę padėtį ir suteiktus įgaliojimus. Tai paprastai būna neteisėto piktnaudžiavimo užsakovų interesais kaltininko vykdomas tarnybos galimybių panaudojimas ar nepanaudojimas jiems reikalingam tikslui ar naudai pasiekti dėl kurio tam tikros naudos gauna ir kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-489/2022).

21. Pirmosios instancijos teismas A. R. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį nuteisė už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, žinodamas, kad CPDLC funkcijų diegimas bus tik laikinas ir ribotų galimybių, kad ateityje CPDLC funkcijos privalomai turės būti naujoje ATM sistemoje, užrašydamas minėtame tarnybiniame Nr. T-831 pranešime vizą ,,R. pritariu laikinam sprendimui“, davė rašytinį nurodymą darbo grupės vadovui M. R. vykdyti ribotų galimybių ir laikiną automatinio lakūno ir skrydžių vadovo duomenų perdavimo ryšio (CPDLC) diegimą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamas veikas A. R. patvirtino 2014 metų turto įsigijimo ir skolinimosi planą, patvirtintą VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2014 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. VLN-3, kurio 1.2.4.4 papunktyje numatytas įsigyti turtas – „Automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimas (CPDLC)“ – už 610 000 Lt (176 668,21 Eur) iš VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ lėšų, bendra projekto vertė – 900 000 Lt (260 658,01 Eur), o 2014 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-87 patvirtino ,,Automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimo (CPDLC) paslaugų (Air-Ground Data Link System) techninius reikalavimus“, kurių 2.19.3 papunktyje numatyta, kad AGDL sistemos bandymai turi būti atlikti pagal jiems taikomus reikalavimus, išdėstytus dokumentuose ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214. Tęsdamas savo nusikalstamas veikas A. R., žinodamas, kad CPDLC diegimas yra laikinas ir ribotų galimybių, pasirašė 2014 m. birželio 16 d. sutartį Nr. S-81 su Suomijos Respublikoje registruota bendrove ,,N(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. J., dėl AGDL sistemos pirkimo už 495 000 Eur.

22. Europos Komisijai 2015 m. vasario 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/310, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 29/2009, pratęsus duomenų ryšio paslaugų, pagrįstų tiesioginiu duomenų perdavimu ryšiu oras–žemė diegimo terminą iki 2018 m. vasario 5 d., M. R. 2016 m. gegužės 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. T-432 dėl duomenų ryšio oras–žemė paslaugų diegimo rekomendavus tolesnius projekto sprendimo būdus, tarp jų – tęsti sistemos diegimą pagal supaprastintas bandymų procedūras, kurios neapima visų techniniuose reikalavimuose numatytų bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 standartus, – A. R., tęsdamas savo nusikalstamas veikas, suprasdamas, kad neatlikus minėtų bandymų pagal minėtus standartus, duomenų perdavimo ryšiu oras–žemė nebus galimybės naudotis pagal paskirtį, kaip numatyta techninėje specifikacijoje, nebus gautas Civilinės aviacijos administracijos leidimas eksploatuoti įrangą, užrašė minėtame tarnybiniame pranešime vizą ,,R. siūlau p. 2 įgyvendink“ ir taip davė nurodymą toliau tęsti duomenų perdavimo ryšio oras–žemė paslaugų diegimą (t. 5, b. l. 41).

23. A. R., žinodamas, kad Suomijos Respublikoje registruota bendrovė ,,N(duomenys neskelbtini)“ negali atlikti įrangos bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 standartus, toliau tęsė nusikalstamas veikas ir pasirašė 2016 m. gegužės 25 d. papildomą susitarimą prie 2014 m. birželio 16 d. sutarties Nr. S-81 su Suomijos Respublikoje registruota bendrove ,,N(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. J., dėl duomenų ryšio oras–žemė sistemos (toliau – AGDLS, AGDL sistema) pirkimo. Šiuo susitarimu buvo pakeistas Sutarties 1 priedas, sumažinant Sutarties kainą iki 455 000 Eur, bei susitarta, jog bandymai bus atlikti pagal šalių suderintas procedūras. Dėl šių A. R. nusikalstamų veikų automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais sistema AGDLS buvo pripažinta tinkama naudoti pradedant AGDLS bandomąją eksploataciją tik uždaru režimu.

24. Tokiais veiksmais A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas) 9 straipsnio 5 punktą, kuriame įtvirtinta, kad įmonės organai privalo veikti įmonės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įmonės įstatais, įmonės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką ir yra akivaizdžiai nuostolingi; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 3-560 patvirtintų VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų V dalies 11.1 papunktį, kuriuo įtvirtinta nuostata, kad generalinis direktorius atsako už efektyvų finansinių išteklių naudojimą; tos pačios dalies 11.3 papunktį, kuriuo įtvirtinta nuostata, kad generalinis direktorius atsako už teisėtą teisių ir suteiktų įgaliojimų panaudojimą bei tinkamą priskirtų funkcijų atlikimą, pareigų vykdymą.

25. Taigi A. R., žinodamas, kad CPDLC funkcijų diegimas bus tik laikinas ir ateityje CPDLC funkcijos privalomai turės būti naujoje ATM sistemoje, pasirašė 2014 m. birželio 16 d. sutartį Nr. S-81 su Suomijos Respublikoje registruota bendrove ,,N(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. J., dėl duomenų ryšio oras–žemė (AGDL) sistemos pirkimo, žinodamas, kad Suomijos Respublikoje registruota bendrovė ,,N(duomenys neskelbtini)“ negali atlikti įrangos bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 standartus, todėl nebus galimybės naudotis įranga pagal jos paskirtį, kaip buvo numatyta techninėje specifikacijoje, nebus gautas Civilinės aviacijos administracijos leidimas eksploatuoti įrangą, pasirašė 2016 m. gegužės 25 d. papildomą susitarimą prie 2014 m. birželio 16 d. sutarties Nr. S-81 su Suomijos Respublikoje registruota bendrove ,,N(duomenys neskelbtini)“, neefektyviai naudodamas VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ finansinius išteklius, davė nurodymą apmokėti bendrovės ,,N(duomenys neskelbtini)“ pateiktas 2014 m. birželio 18 d., 2015 m. sausio 21 d., 2015 m. spalio 16 d. ir 2016 m. liepos 6 d. sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas, iš viso 455 000 Eur, t. y. tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to valstybė, kaip VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ savininkė, patyrė 455 000 Eur turtinės žalos, ir taip A. R. iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – 455 000 Eur.

26. Apeliantas skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, A. R. atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodinėjimo principus, nes byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, tik kaltinimui naudinga prasme.

27. Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad A. R., užrašydamas tarnybiniame pranešime Nr. T-831 vizą ,,R. pritariu laikinam sprendimui“ ir duodamas rašytinį nurodymą darbo grupės vadovui M. R. vykdyti laikiną automatinio lakūno ir skrydžių vadovo duomenų perdavimo ryšio (CPDLC) diegimą, patvirtindamas 2014 metų turto įsigijimo ir skolinimosi planą, kuriame numatytas įsigyti turtas – „Automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimas (CPDLC)“ – už 610 000 Lt (176 668,21 Eur) iš VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ lėšų, bendra projekto vertė – 900 000 Lt (260 658,01 Eur), o 2014 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-87 patvirtindamas ,,Automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimo (CPDLC) paslaugų (Air-Ground Data Link System) techninius reikalavimus“ atitinkančius ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 standartus bei pasirašydamas 2014 m. birželio 16 d. sutartį Nr. S-81 su Suomijos Respublikoje registruota bendrove ,,N(duomenys neskelbtini)“ dėl AGDL sistemos pirkimo už 495 000 Eur, neturėjo tyčios piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti įmonės didelės vertės turtą.

28. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2009 m. sausio 16 d. Europos Bendrijų komisijos reglamentas Nr. 29/2009, realizuodamas 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 549/2004, nustatantį bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą, 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 552/2004 dėl Europos oro eismo valdymo tinkle sąveikos, nustatė bendro Europos dangaus duomenų ryšio paslaugų reikalavimus skrydžio vadovų ir pilotų ryšio efektyvumą, papildant duomenų perdavimu ryšiu oras-žemė, t. y. lakūno ir skrydžių vadovo duomenų perdavimą ryšiu (CPDLC). Ryšys, numatytas šiame Reglamente, Lietuvoje, priskirtoje B grupės valstybėms, turėjo būti taikomas nuo 2015 m. vasario 5 d. bendrojo oro eismo skrydžiams (t. 1, b. l. 144–151, 152–160). Taigi, Komisijos reglamente buvo aiškiai nurodyta data, iki kurios Lietuvos Respublika privalėjo įgyvendinti Reglamente numatytus reikalavimus, t. y. 2015 m. vasario 5 d.

29. Už šio Reglamento įgyvendinimą Lietuvoje tiesiogiai buvo atsakinga VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ – sertifikuota Europos oro navigacijos paslaugų teikėja, teikianti oro eismo valdymo, ryšių, navigacijos informacijos paslaugas. Įmonės generalinio direktoriaus pareigas inkriminuotu laikotarpiu ėjo A. R., kuris, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 3-979 patvirtintų VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ įstatų VI.29 p., buvo vienasmenis įmonės valdymo organas, atsakingas už įmonės veiklos organizavimą (VI.34.1 p.), įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo (VI.34.8 p.), Europos Sąjungos bendrojo Europos dangaus koncepcijos įgyvendinimą (II.9.5 p.) ir Europos Sąjungos ir Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės) plėtros strategijų bei programų įgyvendinimo užtikrinimą (II.9.6 p.). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka nuteistasis A. R. aiškino, kad jis ėmėsi visų būtinų veiksmų, jog įgyvendintų Europos Bendrijų komisijos reglamentą Nr. 29/2009, siekdamas išvengti galimų sankcijų VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ – licencijos sustabdymo, kuris galėjo grėsti už minėto Reglamento pažeidimą. A. R. paaiškino, kad Lietuvoje nėra kito tokių paslaugų tiekėjo, todėl VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ netekus licencijos, būtų nutrauktas oro susisiekimas Lietuvoje arba Lietuvos valstybei grėstų nuo 5 iki 10 milijonų Eur dydžio bauda. Todėl A. R., siekdamas užtikrinti Reglamento nuostatų įgyvendinimą ir išvengti sankcijų Lietuvos valstybei, pradėjo būtinus procesus, reikalingus sėkmingam CPLDC diegimui įmonėje.

30. Iš 2014 m. vasario 18 d. VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ valdybos nutarimu Nr. VLN-3 patvirtinto 2014 m. turto įsigijimo ir skolinimosi plano matyti, jog 1.2.4.4. punkte įtvirtintas CPDLC pirkimo būdas – neskelbiamas pirkimas, iš įrangos gamintojo. Projekto trukmė 2014–2015 m., t. y. iki reglamente nurodytos 2015 m. vasario 5 dienos. Numatoma bendra projekto vertė 900 000 Lt. Pirkimas buvo įrašytas į VPK 2014 m. pirkimo planą. Taigi, tiek CPDLC sistemos pirkimo būdui, tiek kainai pritarė įmonės valdyba, o apie įmonėje vykdomas procedūras, būtinas Reglamento įgyvendinimui, privalomai buvo informuojama Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. R., pradėjęs Reglamento įgyvendinimo veiksmus, veikė neatvirai, neskaidriai ar veikė ne savo vadovaujamos įmonės, o kitų asmenų interesais.

31. Iš bylos medžiagos matyti, jog, siekiant laiku pasirengti ir įvykdyti minėtą Reglamento reikalavimą, įmonės generalinio direktoriaus A. R. 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-276 Dėl automatinio lakūnų ir skrydžių vadovo duomenų perdavimo ryšio (CPDLC) diegimo darbo grupės sudarymo, buvo sudaryta darbo grupė iš įmonės specialistų, kuriai pavesta iki 2013 m. spalio 7 d. parengti CPDLC diegimo įmonėje veiksmų planą, atitinkantį SESAR Tarpinės diegimo programos (IDP) reikalavimus bei iki 2013 m. lapkričio 4 d. parengti reikalingos CPDLC diegimui naujos įrangos įsigijimo techninius reikalavimus (t. 5, b. l. 156). Darbo grupė 2013 m. spalio 15 d. tarnybiniu pranešimu Nr. T-831 generaliniam direktoriui pateikė CPDLC diegimo įmonėje veiksmų planą bei galimus diegimo būdus įmonėje. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog Eurocat-X sistema yra sena (2004 m. gamybos), yra pagrindas manymui, kad CPDLC funkcijų diegimas, nepakeitus techninės įrangos, netikslingas. CPDLC diegimas atskiroje nuo pagrindinės skrydžių valdymo sistemos būtų laikinas sprendimas, nes CPDLC funkcijos privalomai turės būti naujoje ATM sistemoje. Darbo grupės nuomone, CPDLC funkcijų diegimas, įsigyjant naują ATM sistemą, būtų priimtiniausias. Ribotų galimybių alternatyva galėtų būti CPDLC funkcijų diegimas atskiroje sistemoje (t. 5, b. l. 49–50). Taigi, nuteistojo sudaryta darbo grupė, susidedanti iš tos srities specialistų, vertino įmonės galimybes laiku įgyvendinti Reglamentą bei finansinę situaciją, kaip galimus variantus apsvarstydami tiek naujos ATM sistemos įsigijimą, tiek CPDLC diegimą atskiroje nuo pagrindinės skrydžių valdymo sistemos, pažymėdami, kad tai būtų laikinas galimas sprendimas. A. R., įvertinęs darbo grupės pateiktus pasiūlymus, vertindamas įmonės finansines galimybes, kurios buvo ribotos, priėmė sprendimą: pritarti darbo grupės siūlomam laikinam sprendimui – CPDLC įdiegti sistemoje, atskiroje nuo pagrindinės skrydžių valdymo sistemos, nurodydamas M. R. parengti įsakymo projektą (t. 5, b. l. 49). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas A. P. patvirtino, kad teikiant pasiūlymus dėl CPDLC diegimo buvo nagrinėjami skirtingi variantai. Laiko buvo nedaug, todėl, nusprendus pirkti naują sistemą, diegimas būtų užtrukęs per ilgai. Todėl buvo pasiūlytas ir autonominis laikinos sistemos diegimas. Sistema būtų veikusi tam tikrą laiką, iki būtų įsigyta nauja sistema naujame oro uoste (t. 11, b. l. 102–103). Liudytojas M. R. taip pat patvirtino, kad darbo grupei logiškai tinkamiausias pasirodė laikinas sprendimas. Visiems įmonės darbuotojams buvo žinoma būtinybė įgyvendinti Reglamento 29-2/2009 reikalavimus (t. 11, b. l. 78). Tai, kad Lietuva privalėjo vykdyti Reglamento nuostatas, patvirtino ir liudytojas G. M., kuris parodė, jog VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ susidarė tokia situacija, kad pagrindinė skrydžių valdymo įranga buvo pasiekusi savo gyvavimo laikotarpio vidurį, todėl ją modernizuoti nebuvo prasmės (t. 11, b. l. 86). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojas N. M. patvirtino, kad CPDLC projektas buvo Europinis, į jo įgyvendinimą įmonės darbuotojai žvelgė atsakingai, kadangi, neįvykdžius reikalavimų, valstybei kiltų tam tikra atsakomybė, visi Europos Komisijos projektai pagal reglamentus buvo prioritetiniai (t. 11, b. l. 96). Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, jog tiek VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, tiek CPDLC projekto įgyvendinimui sudaryta darbo grupė turėjo bendrą tikslą – laiku įgyvendinti Reglamentą įmonei priimtiniausiu būdu.

32. Iš bylos medžiagos matyti, jog gavus direktoriaus rezoliuciją, darbo grupė buvo dar papildyta specialistais, buvo rengiami techniniai reikalavimai ir toliau projektas vyko pagal procedūras. Generalinio direktoriaus A. R. sprendimo pagrindu, 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. V-313 Dėl oras-žemė duomenų ryšio paslaugų diegimo projekto darbo grupės sudarymo, buvo sudaryta nauja darbo grupė, kuriai buvo pavesta iki 2013 m. lapkričio 22 d. parengti projekto diegimo darbų planą, duomenų perdavimo ryšio infrastruktūros diegimo techninę užduotį bei reikalavimus, lakūno ir skrydžių vadovo duomenų ryšių funkcijų diegimo RSVC techninę užduotį bei reikalavimus (t. 1, b. l. 167). 2013 m. gruodžio 2 d. VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus A. R. įsakymu buvo patvirtinta diegimo darbų programa bei kalendorinis grafikas (t. 1, b. l. 169), numatant CPDLC sistemos diegimo darbų pabaigos grafiką – 2015 m. vasario 5 d. (t. 1, b. l. 170). Iš Formos BF04, patvirtintos VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus A. R. 2009 m. vasario 20 d. įsakymu, matyti, jog CPDLC sistemos įdiegimo projekto numatytas biudžetas - 930 000 Lt (t. 1, b. l. 172). Iš VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ Skrydžių valdymo technologinių sistemų skyriaus viršininko projektų vadovo M. R. 2014 m. vasario 28 d. tarnybinio pranešimo Nr. T-386 dėl oras-žemė duomenų ryšio paslaugų diegimo techninės užduoties bei reikalavimų matyti, jog projekto grupė, vykdydama A. R. 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. V-313, parengė projekto techninę užduotį bei reikalavimus. Ant šio tarnybinio pranešimo A. R. užrašė rezoliuciją: „Matulaičiui parengti įsakymo projektą“ (t. 1, b. l. 175).

33. 2014 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. V-61 Dėl automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimo (CDPLC) paslaugų techninių reikalavimų patvirtinimo, A. R. patvirtino pridedamus CPDLC paslaugų techninius reikalavimus anglų kalba (t. 1, b. l. 178, 179–199, 200). VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2014 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V-68 Dėl automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimo (CPDLC) paslaugų techninių reikalavimų patvirtinimo, buvo patvirtinti CPDLC paslaugų techniniai reikalavimai lietuvių kalba (t. 2, b. l. 1, 2–22), kurie 2014 m. kovo 31 d. pateikti Civilinės aviacijos administracijos direktoriui derinimui (t. 2, b. l. 25). Iš 2014 m. balandžio 7 d. Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus K. A. rašto matyti, kad Civilinės aviacijos administracija pritarė konkursui parengtiems CPDLC techniniams reikalavimams, jei VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ atsižvelgs į Civilinės aviacijos administracijos teikiamas pastabas (t. 2, b. l. 26). 2014 m. balandžio 24 d. įmonės įsakymu Nr. V-87 Dėl automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimo (CPDLC) paslaugų techninių reikalavimų patvirtinimo, patvirtinti patikslinti CPDLC paslaugų techniniai reikalavimai duomenų ryšio sistemai įsigyti (t. 2, b. l. 28, 29–48). Taigi, ruošiant automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimo (CPDLC) paslaugų tiekimo sistemos techninius reikalavimus, A. R. iniciatyva buvo sudaryta tos srities specialistų grupė, kurios darbo rezultatui pritarė ir Civilinės aviacijos administracija, į kurios pateiktas pastabas buvo atsižvelgta. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tvirtinti, kad VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. R. pirminiai veiksmai, siekiant įsigyti įrangą, neatitiko Europos Sąjungos keliamų reikalavimų.

34. VĮ „O(duomenys neskelbtini)” Viešųjų pirkimų komisijos 2014 m. balandžio 28 d. posėdžio protokole Nr. 1-12 užfiksuota, kad buvo svarstomas oro-žemės duomenų (AGDL) sistemos pirkimo vykdymas, nurodant, jog sistema turi būti įdiegta iki 2015 m. vasario 5 d. bei numatant pirkimo vertę – 900 000 Lt. Šio posėdžio metu buvo svarstytas 2014 m. vasario 13 d. gautas tiekėjo ,,T(duomenys neskelbtini) Air Sistems” pasiūlymas. 2014 m. vasario 13 d. iš jų gautas raštas Nr. 5-12 dėl CPDLC ryšio diegimo. Tiekėjas pasiūlė įdiegti reikiamus funkcionalumus, integruojant juos į Regiono skrydžių valdymo centre naudojamą Eurocat X sistemą visa apimtimi, modifikuojant minėtą sistemą, išsprendžiant funkcijų sąveikos, ryšio paslaugų teikimo klausimus už 1 358 000 Eur. Šio pasiūlymo VĮ „O(duomenys neskelbtini)” komisija atsisakė, nutarusi, kad šis tiekėjas nespės iki Reglamentu nustatyto termino (iki 2015 m. vasario 5 d.) įdiegti reikiamus funkcionalumus. Be to, pasiūlymo kaina gerokai viršijo šiam pirkimui skirtas lėšas. Komisija priėmė sprendimą – svarstomą pirkimą atlikti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu iš tiekėjo ,,N(duomenys neskelbtini)“, nes perkant iš šio tiekėjo AGDL sistemą, ją galima integruoti į to paties tiekėjo gamybos jau įdiegtą AIMS įrangą ir tą galima padaryti iki 2015 m. vasario 5 d., o įrangos kaina būtų mažesnė už tiekėjo ,,T(duomenys neskelbtini)” pasiūlymo kainą. Priėmus tokį sprendimą, pavesta komisijos narei T. H. parengti pirkimo dokumentus ir kvietimą tiekėjui ,,N(duomenys neskelbtini)“ dalyvauti pirkime (t. 2, b. l. 49–50). Iš 2014 m. balandžio 28 d. VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolo matyti, kad klausimas dėl AGDL sistemos pirkimo vykdymo buvo sprendžiamas, dalyvaujant posėdžio pirmininkui N. M., sekretoriaujant T. P., dalyvaujant M. G., T. H., J. M.. Viešųjų pirkimų komisija nusprendė vykdyti AGDL sistemos pirkimą supaprastintų neskelbiamų derybų būdu iš tiekėjo ,,N(duomenys neskelbtini)“, įvertinę sistemos diegimui suplanuotą biudžetą, viršijantį „T(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą, jų galimybes minėtą sistemą įdiegti iki Reglamente numatyto termino bei tai, jog iš ,,N(duomenys neskelbtini)“ perkama sistema būtų montuojama į iš šio tiekėjo įsigytą ir įdiegtą automatizuotą sistemą (AIMS). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis A. R. komisijos nariams būtų daręs poveikį dėl jų sprendimo pirkti įrangą iš tiekėjo ,,N(duomenys neskelbtini)“ priėmimo ar kokiu nors kitu būdu įtakojęs Komisijos narių sprendimą.

35. Liudytoja VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ dirbusi teisininke J. M. patvirtino, kad Viešųjų pirkimų komisija skelbdavo ir vykdydavo tarptautinius pirkimus labai atidžiai. Iš įmonės „N(duomenys neskelbtini)“ VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ jau buvo pirkusi įrangą, jie buvo gerai užsirekomendavę. Neskelbiamos derybos buvo pasirenkamos tada, kai tinkamai sutartį įvykdžiusio tiekėjo sumontuotą įrangą reikėdavo atnaujinti ar diegti papildomą įrangą. Todėl, jei nebuvo kitų tinkamų gamintojų, buvo pasirenkamas žinomas tiekėjas ir pirkimas vykdomas supaprastinta tvarka. Liudytoja aiškino, jog buvo ieškoma ir kito tiekėjo, tai buvo nurodyta ir išvadoje, teiktoje ministerijai. Tam, kad Viešųjų pirkimų komisija pasirinko įmonę ,,N(duomenys neskelbtini)“, A. R. jokios įtakos neturėjo ir Viešųjų pirkimų komisijos veikloje nedalyvavo (t. 11, b. l. 114–115). Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoja VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ teisininkė T. H. (t. 11, b. l. 120–122). Liudytoja T. P. patvirtino, kad ji prieš posėdį iš A. R. jokių nurodymų, susijusių su įrangos pirkimais, negavo (t. 11, b. l. 94–95). Tai, kad jokių nurodymų dėl „N(duomenys neskelbtini)“ kvietimo dalyvauti projekte A. R. nedavė, o „N(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirinkta dėl techninių sąlygų atitikimo ir kainos, kuri buvo pasiūlyta, patvirtino ir liudytojas N. M.. Jis teigė, jog A. R. jam įtakos dėl tiekėjo pasirinkimo nedarė. Jis, kaip viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, buvo laisvas pasirinkti tiekėją (t. 11, b. l. 96, 98). Tam neprieštarauja liudytojo M. G. aiškinimas, jog sprendimas, pirkimą vykdyti iš įmonės „T(duomenys neskelbtini)“, būtų buvęs neracionalus, jo manymu, „N(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirinkta, nes VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ jau turėjo minėtos įmonės įrangą, kuri jau buvo sumontuota ir galėjo veikti. Nepirkti sprendinio iš bendrovės „T(duomenys neskelbtini)“, paprasčiausiai buvo ekonomiškai grindžiamas sprendimas (t. 11, b. l. 106; t. 13, b. l. 159–165).

36. Tai, kad CPDLC sistemos pirkimas iš „N(duomenys neskelbtini)“ buvo pradėtas pagrįstai, veikiant VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ interesais, patvirtina Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos Vidaus audito skyriaus 2016 m. lapkričio 29 d. vidaus audito ataskaita Nr. VA-17, iš kurios matyti, kad įvertinus VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ vidaus kontrolės būklę nustatyta, jog įrangos pirkimai neskelbiamų derybų būdu (tarptautinių ar supaprastintų) iš „T(duomenys neskelbtini)“ ir „N(duomenys neskelbtini)“ VPK grindžiami poreikiu suderinti naują įrangą su jau turima, įsigyta iš šio tiekėjo, siekiu išvengti galimo nesuderinamumo dėl kito tiekėjo kitokių įrangos techninių charakteristikų ar per didelių techninių eksploatacijos ir priežiūros sunkumų (t. 1, b. l. 19–36). Tam neprieštarauja ir liudytojo G. M. aiškinimas, kad VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ praeityje buvo turėjusi bendrų su N(duomenys neskelbtini)“ gerai pavykusių projektų, su kuriais jie bendradarbiauti pradėjo dar 2004 m. (t. 11, b. l. 88–89).

37. Liudytojai VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (G. M., M. R., T. H.) tvirtino, kad „N(duomenys neskelbtini)“ atstovai neretai lankydavosi VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ patalpose. V. J. lankydavosi pas įmonės vadovus ir generalinį direktorių A. R. (t. 6, b. l. 8–11). A. R. patvirtino, kad jis, išėjęs iš VĮ „O(duomenys neskelbtini)“, kartu su V. J. buvo UAB „R(duomenys neskelbtini) akcininkais, kas sudaro pagrindą manymui, jog Sutarties sudarymo metu bendrovės „N(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. J. tėvą V. J. ir A. R. siejo ne tik verslo, bet ir asmeninio pobūdžio santykiai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie faktiniai duomenys, vertinant juos pirmiau nustatytų aplinkybių ir faktinių duomenų kontekste, yra nepakankami pagrįsti, kad Viešųjų pirkimų komisijos nariai sprendimą vykdyti AGDL sistemos pirkimą supaprastintų neskelbiamų derybų būdu iš tiekėjo „N(duomenys neskelbtini)“ priėmė neobjektyviai, direktoriaus A. R. poveikyje, pastarajam veikiant įmonės „N(duomenys neskelbtini)“, o ne VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ interesais.

38. Kokiomis sąlygomis bus sudaryta Sutartis su N(duomenys neskelbtini)“ nusprendė ne vienas A. R. – AGDL sistemos pirkimo sąlygos ir vykdomų pirkimų eiga buvo aptariama bei sprendimai priimami Viešųjų pirkimų komisijos posėdžių metu. Iš Viešųjų pirkimų komisijos 2014 m. gegužės 13 d. posėdžio protokolo Nr. 1-13 matyti, kad posėdžio metu buvo pasisakyta, jog pirkimo sąlygose turi būti nustatyta, kad AGDL sistema turi atitikti Reglamente nustatytus techninius reikalavimus, turi būti pristatyta ir įdiegta per 12 mėnesių nuo pirkimo sutarties pasirašymo. Taip pat buvo aptarta pasiūlymo kaina, mokėjimo tvarka. Posėdžio metu buvo nutarta išsiųsti ,,N(duomenys neskelbtini)“ kvietimą dalyvauti pirkime (t. 2, b. l. 52-53). Nuteistasis A. R. ir liudytojas M. R. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, jog sutarties sąlygos ir terminai buvo siejami su Reglamento vykdymu. Pasiūlymas iš bendrovės „N(duomenys neskelbtini)“ gautas 2014 m. gegužės 26 d.

39. VĮ „O(duomenys neskelbtini)” Viešųjų pirkimų komisijos 2014 m. birželio 4 d. posėdžio protokole Nr. 1-21 užfiksuota, kad tiekėjas ,,N(duomenys neskelbtini)“ priėmė kvietimą ir 2014 m. gegužės 28 d. elektroniniu paštu pateikė savo pasiūlymą, kurio kaina 520 000 Eur be PVM. Buvo nutarta kviesti tiekėją ,,N(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. birželio 13 d. 12 val. atvykti deryboms dėl Oro ir žemės duomenų (AGDL) sistemos pirkimo sąlygų (t. 2, b. l. 54–55). VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. birželio 13 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokole Nr. 1-23 nurodyta, kad 2014 m. birželio 13 d. 12.00 val. įvyko derybos su tiekėju „N(duomenys neskelbtini)“ dėl bendrovės pateikto pasiūlymo techninių ir komercinių sąlygų. Derybose buvo pasiekti šie rezultatai: aptartos ir suderintos techninės pasiūlymo sąlygos; patvirtintas Sutarties įvykdymo terminas – iki 2015 m. birželio 23 d.; patvirtinta sutarties kaina, mokėjimo sąlygos; patvirtinta galutinė pasiūlymo kaina – 495 000 Eur be PVM. Komisijos nariai patvirtino, kad derantis su tiekėju buvo pasiektas geriausias rezultatas. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Posėdžio metu, kurio pirmininkas buvo N. M., sekretorė T. H., dalyvavo M. G., J. M., nuspręsta su tiekėju „N(duomenys neskelbtini)“ sudaryti AGDL sistemos pirkimo sutartį (t. 2, b. l. 56–57).

40. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvę VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai: M. R., G. M., kurie patys dalyvavo sistemos techninių sąlygų ruošime, aiškino, kad, įmonei pasirinkus tiekėju „N(duomenys neskelbtini)“, jiems buvo kilę kai kurių abejonių dėl pastarosios galimybių įvykdyti Sutartį, nes tai buvo pirmas toks „N(duomenys neskelbtini)“ projektas, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kuris nors iš minėtų asmenų, nuteistojo paskirtų atsakingais už projekto CPDLC įgyvendinimą, A. R. pateikė tokį jų manymą pagrindžiančių objektyvių duomenų. Todėl lieka nepaneigtas nuteistojo A. R. aiškinimas, jog, jis, jei būtų turėjęs pagrindą manymui dėl „N(duomenys neskelbtini)“ nekompetencijos įgyvendinti CPDLC projektą, šį klausimą būtų kėlęs Viešųjų pirkimų komisijai, informavęs ekspertus ir Sutartį su „N(duomenys neskelbtini)“ būtų sudaręs tik tada, jei būtų gavęs specialistų teigiamas išvadas. Be to nagrinėjamoje byloje nėra ir tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad Sutartis, iki sutartos jos įvykdymo pabaigos, nebuvo įvykdyta dėl tiekėjo nekompetencijos pagaminti ir pateikti ryšio oras – žemė sistemą, atitinkančią sutartyje numatytus, Reglamente keliamus techninius reikalavimus. „N(duomenys neskelbtini)“ nepateikė ryšio oras-žemė sistemos sutartyje nustatytu laiku, tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad dar iki Sutarties sudarymo A. R. buvo žinoma, jog bendrovė „N(duomenys neskelbtini)“ nepateiks VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ sutartyje numatytos ryšio sistemos, atitinkančios Reglamente keliamus techninius reikalavimus. Tačiau, kolegijos įsitikinimu, situaciją A. R. turėjo pakankamo pagrindo vertinti kitaip, kuomet paaiškėjus dėl Reglamento įgyvendinimo termino pratęsimo, o įrangos įmonei laiku negavus, t. y. kontrahentui neįvykdžius Sutarties, abi Sutarties šalys susiaurino Sutartyje numatytų paslaugų, įrangos bandymo procedūrų ir apmokėjimo už jas apimtį. Be to VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ atsisakė įrangos bandymų pagal Reglamente keliamus techninius reikalavimus, o neišbandžius jos su orlaiviais, įranga negalėjo būti naudojama pagal pirminę sutartyje numatytą paskirtį, nes liko nepatikrinta ryšio sistemos atitiktis Reglamento techniniams reikalavimams. Todėl teisėjų kolegija mato aiškią takoskyrą tarp pirminių A. R. veiksmų sudarant sutartį, ir vėlesnių, kuomet jau ir taip jam žinant apie tokio sprendimo laikinumą, Sutartis vis tik neįvykdoma nustatytu terminu, bet sutartiniai santykiai A. R. sprendimu toliau tęsiami. Dėl to bus pasisakoma vėliau nutartyje. Tačiau vertinant pirminius A. R. veiksmus ir sutarties sudarymą, nėra pagrindo tvirtinti, kad „N(duomenys neskelbtini)“, vykdydama Sutartį (šalių sutartu terminu), nebūtų pateikusi pirminius techninius reikalavimus atitinkančią oras-žemė duomenų ryšio (AGDL) sistemą. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių „N(duomenys neskelbtini)“ nekompetenciją įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, byloje nėra. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nuteistasis A. R., patvirtindamas pirkimų komisijos sprendimą Sutartį pasirašyti su „N(duomenys neskelbtini)“, veikė nusikalstamai, priešingai tarnybos interesams, norėdamas padaryti VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ didelę turtinę žalą ar išvaistyti didelės vertės jam patikėtą VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ turtą.

41. VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ ir „N(duomenys neskelbtini)“ Sutartį Nr. S-81 pasirašė 2014 m. birželio 16 d. Sutartyje numatyta, kad ,,N(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2015 m. birželio 23 d. VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ pristatyti oras-žemė duomenų ryšio (AGDL) sistemą, atitinkančia Reglamento techninius reikalavimus, ją įdiegti, paleisti, įvykdyti personalo apmokymus bei atlikti kitas Sutarties prieduose numatytas paslaugas (t. 10, b. l. 108–122).

42. Svarbu pažymėti, kad VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ priėmus laikiną sprendimą – CPDLC įdiegti sistemoje, atskiroje nuo pagrindinės skrydžių valdymo sistemos, įmonėje taip pat buvo numatytas projektas „Naujo įmonės administracinio ir regiono skrydžių valdymo pastato projektavimas, statyba, įrengimas, persikėlimas“, kuris neabejotinai turėjo įtakos A. R. apsisprendimui pritarti laikino sprendimo – CPDLC įdiegti sistemoje, atskiroje nuo pagrindinės skrydžių valdymo sistemos, įgyvendinimui. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. R. aiškino, kad, siekiant įgyvendinti CPDLC buvo susidurta su rimtomis problemomis dėl senos įrangos modernizavimo. Tuomet buvo pritarta naujo Skrydžių valdymo centro statybai ir naujos įrangos diegimui. Projektai turėjo prasidėti 2015 m., o baigtis 2019 m. 2013–2014 metais, prieš įgyvendinant CPDLC projektą, įmonė dar negalėjo pateikti nei konkrečios naujajame skrydžių valdymo centre diegtinos įrangos parametrų, nei SVC pastato vietos, nei projekto įgyvendinimo datos bei grafiko (t. 11, b. l. 154–155), t. y. negalėjo Europos Komisijai nurodyti objektyvių priežasčių, dėl ko Lietuvai Reglamento įgyvendinimas galėtų būti atidėtas. Tokį A. R. aiškinimą patvirtina VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ 2015–2019 m. preliminarios strateginio veiklos plano įgyvendinimo 2015 metų veiklos ataskaita, iš kurios matyti, kad naujo administracinio ir Regiono skrydžių valdymo centro pastato statyba pradėta 2014 m. Vyko parengiamieji statybų darbai. Duomenų perdavimo komunikacijos darbai vykdomi pagal planą, tačiau statybos darbų pirkimo procesas vėlavo dėl vykstančių teisminių procesų (t. 5, b. l. 111–117). Šios aplinkybės patvirtina, kad A. R., kaip VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ direktorius, turėjo pagrindą nuogąstauti, kad jo vadovaujama bendrovė gali neįvykdyti Reglamente keliamų reikalavimų ir dėl to patirti ne tik materialinių nuostolių, bet pelnyti statusą bendrovės, nesugebančios įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimų. Taigi, nuteistajam pritarus laikinam sprendimui - CPDLC įdiegti sistemoje, atskiroje nuo pagrindinės skrydžių valdymo sistemos, nebuvo jokio pagrindo manyti, kad naujas skrydžių valdymo centras, kuriame įdiegtoje naujoje sistemoje jau būtų integruotas ir CPDLC funkcionalumas, bus pastatytas dar iki Reglamente numatytos jo įgyvendinimo datos – 2015 m. vasario 5 d., todėl nėra pagrindo spręsti, kad CPDLC diegimas „N(duomenys neskelbtini)“ įdiegtoje AIMS įrangoje (jei jis būtų atliktas Sutartyje nustatytu terminu), siekiant įgyvendinti Reglamentą, buvo netikslingas ir neatitiko VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ poreikių bei tikslų.

43. Liudytojai G. M., M. R. aiškino, jog dar prieš pasirašant Sutartį su ,,N(duomenys neskelbtini)“ buvo duomenų apie galimą Reglamento įgyvendinimo atidėjimą dėl kitų šalių vėlavimo. Iš liudytojo M. R. parodymų matyti, kad jis dalyvavo Europos oro kontrolės renginiuose, kur gavo informaciją, jog planuojama Reglamentą atidėti vėlesniam laikui. Jei šalys vėluotų sistemą įdiegti, esant tam tikroms priežastims, ar dėl objektyvių priežasčių sistemos diegimas nebūtų naudingas, apie tai pranešus Europos Komisijai, sankcijos šalims už Reglamento nevykdymą nebūtų taikomos (t. 11, b. l. 78–84). Tai patvirtina VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ Skrydžių valdymo technologinių sistemų skyriaus viršininko M. R. 2014 m. kovo 24 d. komandiruotės ataskaita Nr. 9-18, iš kurios matyti, kad Reglamento Nr. 29/2009 diegimas vėluoja daugumoje A grupės šalių. Numatoma, kad reglamente B šalims numatytas 2015 m. vasario 5 d. reikalavimų įgyvendinimo terminas taip pat vėluos. Pasinaudodamos Europos Tarybos reglamento 552/2004 teisėmis, Graikija informavo, kad jos numatoma Reglamento įgyvendinimo data 2019 m. I ketvirtis, Slovakija - 2016 m. I ketvirtis, Kroatija – 2016 m. I ketvirtis. Įvertinęs šiuos duomenis, M. R. teikė išvadas, apsvarstyti Europos Tarybos reglamento Nr. 29/2009 įgyvendinimo perspektyvas įmonėje bei informavimo apie vėlavimo galimybes (t. 6, b. l. 24). Iš VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gegužės 30 d. komandiruotės ataskaitos Nr. 9-88 matyti, jog M. R. bei A. K. 2013 m. rugsėjo 22–24 dienomis, Belgijoje, Briuselyje, dalyvavo Seminare apie Europos Komisijos Reglamento Nr. 29/2009 įgyvendinimą. Seminaro metu M. C. nurodė, kad šalys, kuriose numatomas reglamento Nr. 29/2009 reikalavimų diegimo vėlavimas, turi apie tai informuoti Reglamente Nr. 552/2004 nustatyta tvarka. Šalys, kurios vėluos įdiegti DLS (duomenų ryšio paslaugas), gali sulaukti finansinių sankcijų dėl Reglamento reikalavimų nevykdymo. Tik tinkamai šalims pagrindus vėlavimą, sankcijos nebus taikomos (t. 5, b. l. 51–53). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojas K. J. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad generalinio direktoriaus A. R. atostogų metu, jis pastarąjį pavadavo, o jam grįžus, informavo apie M. R. ir A. K. komandiruotės ataskaitą, jog darbuotojams nuvykus į seminarą dėl CPDLC diegimo, buvo gauta duomenų, kad vėluojant įdiegti sistemą, yra galimybė išvengti finansinių sankcijų (t. 11, b. l. 131–133).

44. Vis tik byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių A. R. aiškinimą, kad Europos Komisijos reglamento Nr. 29/2009 įgyvendinimo termino atidėjimas nebuvo įprasta praktika ir net Europos oro eismo bendruomenėje sklandant neoficialioms kalboms apie galimą termino atidėjimą, tai nebuvo objektyvus pagrindas stabdyti VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ būtinas CPDLC diegimo procedūras. Tam neprieštarauja liudytojo S. S., VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ dirbusio nuo 1989 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., parodymai, kad jis dalyvavo Europos komisijos Dangaus komitete, kuriame buvo svarstomas ir 2009 m. sausio 16 d. Europos Komisijos reglamentas (EB) Nr. 29/2009, ir prašė bei sakė, jog šią įrangą įdiegti per anksti, tačiau nei komitetas, nei komisija į tai neatsižvelgė (t. 15, b. l. 114–118). Liudytojas N. M. patvirtino, kad tuo metu projektą jau buvo įgyvendinusios kelios Europos šalys, o dėl termino atidėjimo aiškios informacijos nebuvo gaunama (t. 11, b. l. 96). Nors liudytojas M. G. aiškino, kad VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ atstovai rašė top 10 aviakompanijoms laiškus, klausdami, ar jos prieštarautų, kad įmonė Reglamento reikalavimų įgyvendinimo terminą perkeltų vėlesniam laikui, tačiau patvirtino, jog nebuvo pagrindo manymui, kad Europos Komisija į tokius jų veiksmus atsižvelgs (t. 11, b. l. 105–106). Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog, sudarant Sutartį su ,,N(duomenys neskelbtini)“ nebuvo objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai tikėtis, jog Reglamento įgyvendinimo terminas bus tikrai atidėtas, o Lietuvai už faktiškai nepradėtą Reglamento vykdymą (t. 5, b. l. 111–117), sankcijos nebus pritaikytos.

45. Pažymėtina, jog kvalifikuojant veiką kaip piktnaudžiavimą, įtvirtintą BK 228 straipsnio 1 dalyje, būtina nustatyti, ar visi inkriminuoti veiksmai atitinka šio nusikaltimo požymius, įrodyti valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) kaltę, kuri gali pasireikšti tiesiogine arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-335/2013, Nr. 2K-100/2014, Nr. 2K-28-489/2019, Nr. 2K-127-689/2020). Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-489/2019). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini piktnaudžiavimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo, be kita ko, suvokė savo veiksmus kaip priešingus valstybės tarnybos interesams. Atitinkamai, pagrindžiant kaltininko tyčią, turi būti remiamasi byloje nustatytais duomenimis, patvirtinančiais valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) sumanymą tyčia veikti priešingais tarnybai interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021).

46. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad A. R. iki Sutarties su „N(duomenys neskelbtini)“ sudarymo, ėmėsi visų būtinų veiksmų, jog, įgyvendinant Reglamentą 29-2/2009, priimtų VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ palankiausius sprendimus: sukūrė specialistų darbo grupę, sprendžiant dėl galimo CPDLC sistemos tiekėjo, atliko rinkos tyrimą, dėl palankiausių sąlygų pirkimo įvykdymo vedė derybas su „N(duomenys neskelbtini)“, patvirtino įsigyjamai sistemai techninius reikalavimus, galinčius užtikrinti Reglamento Nr. 29-2/2009 įgyvendinimą, įvertino savo vadovaujamos įmonės finansines galimybes ir nustatytus Reglamento įgyvendinimo terminus. Nors buvo akivaizdu, jog Reglamento įgyvendinimas sukels papildomų kaštų bendrovei, tačiau, nesant jokių objektyvių duomenų apie numatomą Reglamento įgyvendinimo termino atidėjimą, nesant realių galimybių iki Reglamente numatyto termino – 2015 m. vasario 5 d., pastatyti naują skrydžių valdymo centrą bei jame įdiegti CPDLC sistemą, VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius A. R. neturėjo jokio pagrindo nesiimti priemonių, būtinų Reglamento Nr. 29-2/2009 įgyvendinimui. Kaip matyti iš bylos duomenų, VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ naują skrydžių valdymo centrą įrengė ir jame įdiegė CPDLC sistemą tik 2021 metais, kas neprieštarauja tam, kad, Europos komisijai nepratęsus Reglamento 29-2/2009 įgyvendinimo termino, laikinasis nuteistojo A. R. sprendimas dėl CPDLC funkcijų diegimo automatizuotoje informacinėje meteorologinėje sistemoje, be vėliau Sutartyje numatytų įmonei nenaudingų pakeitimų, galėjo užtikrinti Reglamento 29-2/2009 įgyvendinimą iki tuo metu planuotos naujos skrydžių valdymo įrangos naujame oro uoste įdiegimo datos, nes A. R. 2014 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-87 sutartyje numatytai įrangai buvo patvirtinęs Automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimo (CPDLC) paslaugų (Air-Ground Data Link System) techninius reikalavimus Nr. ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214, tinkamus Reglamento Nr. 29-2/2009 įgyvendinimui.

47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nepakanka objektyvių faktinių duomenų pagrįsti, kad sudarydamas Sutartį su „N(duomenys neskelbtini)“ A. R. žinojo, jog Reglamento 29-2/2009 įgyvendinimo terminas realiai bus nukeltas, kad bendrovė „N(duomenys neskelbtini)“ negalės Sutartyje nustatytu laiku įvykdyti Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, o VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ patirs didelę turtinę žalą. Taigi, neįrodžius, kad jis šiame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje inkriminuotų veiksmų etape veikė tyčia ne savo įmonės interesais ar akivaizdžiai viršijo ūkinės rizikos ribas, VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus A. R. veiksmai tarnybiniame Nr. T-831 pranešime užrašant vizą ,,R. pritariu laikinam sprendimui“, savo parašu patvirtinant 2014 metų turto įsigijimo ir skolinimosi planą, 2014 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-87 patvirtinant ,,Automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimo (CPDLC) paslaugų (Air Ground Data Link System) techninius reikalavimus“ bei pasirašant 2014 m. birželio 16 d. sutartį S-81 su „N(duomenys neskelbtini)“, atitinka piktnaudžiavimo tarnyba ir svetimo turto iššvaistymo sudėties požymius, todėl šios pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės, kaip patvirtinančios, jog atliekant šiuos veiksmus A. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, šalinamos.

48. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas A. R. nuteisė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, inkriminuodamas jam ir kitus veiksmus, susijusius su 2014 m. birželio 16 d. sutarties S-81, sudarytos su „N(duomenys neskelbtini)“, pratęsimu su pakeitimais, nustatant kitą šalių įsipareigojimų apimtį ir vėlesnį Sutarties įvykdymo terminą, tačiau nenurodė, kokiais A. R. veiksmais buvo nukeltas tiekėjo įsipareigojimų įvykdymo terminas, nors šios aplinkybės buvo tirtos pirmosios instancijos teisme, ir nuteistasis galėjo pasisakyti dėl to.

49. Pažymėtina, jog teismų praktikoje, aiškinant reikalavimus, keliamus kaltinimo keitimui, vertinamas ne tik taisyklių, nurodytų BPK 255, 256 straipsniuose, laikymasis, bet ir faktinių aplinkybių koregavimo, tikslinimo, naujų aplinkybių įtraukimo ar pašalinimo iš kaltinimo poveikis kaltinamojo gynybai. Konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020).

50. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, Nr. 2K-381/2011, Nr. 2K-651/2012, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-243-697/2020). Taigi teismas turi įvertinti keistinų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pobūdį ir spręsti, ar jos reikšmingos užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybą. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis ir tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, Nr. 2K-141/2011, Nr. 2K-23/2013, Nr. 2K-7-25-495/2020).

51. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vykdydama BPK 255, 256 straipsnių reikalavimus, 2023 m. birželio 7 d. teismo posėdyje nuteistajam A. R. pranešė, kad jam pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendyje inkriminuotos aplinkybės gali būti pakeistos skirtingomis, nustatant, kad jis, būdamas pasirašęs 2014 m. birželio 16 d. sutartį Nr. S-81 su Suomijos Respublikoje registruota bendrove „N(duomenys neskelbtini)“, tęsdamas šią sutartį, pasirašė papildomus susitarimus, t. y. ne tik 2016 m. gegužės 25 d. susitarimą, kuriuo pakeitė Sutarties 1 priedą – sumažino Sutarties kainą iki 455 000 Eur bei susitarė, jog bandymai bus atlikti pagal šalių suderintas procedūras, kurios faktiškai neatitinka techninių reikalavimų, tinkamų Reglamento Nr. 29-2/2009 įgyvendinimui Nr. ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214, bet ir 2016 m. sausio 13 d. susitarimą, kuriuo pakeitė Sutarties įvykdymo terminą, nurodytą 4 skyriaus 9 pastraipoje, ir patvirtino sutarties įvykdymo terminą iki 2016 m. birželio 27 d., nors žinojo, kad Suomijos Respublikoje registruota bendrovė ,,N(duomenys neskelbtini)“ sutartyje numatytu laiku iki 2015 m. birželio 23 d., sutartyje numatytos įrangos nepateikė ir jos bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 standartus nebeatliks, taip davė nurodymą tęsti sutarties vykdymą ir apmokėti bendrovės ,,N(duomenys neskelbtini)“ pateiktas 2014 m. birželio 18 d., 2015 m. sausio 21 d., 2015 m. spalio 16 d. ir 2016 m. liepos 6 d. sąskaitas faktūras už pakeistoje sutartyje numatytas suteiktas paslaugas, o VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams vykdant direktoriaus nurodymą ir į ,,N(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedus iš viso 455 000 Eur, nuteistasis, akivaizdžiai neefektyviai naudodamas VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ finansinius išteklius, tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, išvaistė VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ jam patikėtą didelės vertės turtą ir šiai bendrovei padarė 384 000 Eur dydžio turtinę žalą.

52. Įspėjus nuteistąjį dėl galimo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos veikos padarymo aplinkybių pakeitimo, bylos nagrinėjime buvo skelbiama pertrauka, nuteistajam bei jo gynėjai suteikiant teisę pasiruošti gynybai. Po pertraukos nuteistasis turėjo galimybę pasisakyti dėl aplinkybių, apie kurias buvo pranešta. Teisėjų kolegijos inkriminuojamos aplinkybės nuteistojo veiksmų kvalifikacijos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nekeičia, nesudaro pagrindo griežtinti nuteistajam paskirtąją bausmę, nuteistasis ir jo gynėja apie Sutarties pratęsimo aplinkybes pasisakė apeliaciniuose skunduose ir baigiamosiose kalbose, su tuo susijusius argumentus pateikė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad, pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje padarymo aplinkybes skirtingomis, nuteistojo A. R. teisė į gynybą buvo užtikrinta.

53. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, keičia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas A. R. inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes ir nustato: A. R., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 3-979 patvirtintų VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ įstatų VI.29 punktą, būdamas vienasmenis įmonės valdymo organas; pagal tų pačių įstatų VI.32 punktą, organizuodamas įmonės veiklą ir veikdamas įmonės vardu, esant santykiams su kitais asmenimis; pagal tų pačių įstatų VI.33 punktą, turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti įmonės sandorius be valdybos pritarimo, kurių vertė be PVM ne didesnė kaip 3 000 000 Lt (868 860 Eur); pagal tų pačių įstatų VI.34.1 papunktį, būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą; pagal tų pačių įstatų VI.34.8 papunktį, būdamas atsakingas už įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; organizuojant įmonės veiklą būdamas atsakingas už įgyvendinimą tų įmonės tikslų, kurie numatyti tų pačių įstatų II.9.5 papunktyje: įgyvendinti Europos Sąjungos bendro Europos dangaus koncepciją; tų pačių įstatų II.9.6 papunktyje: užtikrinti Europos Sąjungos ir Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės) plėtros strategijų ir programų įgyvendinimą, būdamas pasirašęs 2014 m. birželio 16 d. sutartį Nr. S-81 su Suomijos Respublikoje registruota bendrove ,,N(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. J., dėl duomenų ryšio oras–žemė sistemos pirkimo už 495 000 Eur, Europos Komisijai 2015 m. vasario 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/310 iš dalies pakeitus Reglamentą (EB) Nr. 29/2009 ir pratęsus duomenų ryšio paslaugų, pagrįstų tiesioginiu duomenų perdavimo ryšiu oras–žemė diegimo terminą iki 2018 m. vasario 5 d., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pasibaigus 2014 m. birželio 16 d. sutarties Nr. S-81 su Suomijos Respublikoje registruota bendrove ,,N(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. J., įvykdymo terminui, dėl duomenų ryšio oras–žemė sistemos pirkimo, suprasdamas, kad minėtos įrangos skubus diegimas tapo nebeaktualus ir nuostolingas, pasirašė papildomą susitarimą, t. y. 2016 m. sausio 13 d., kuriuo pakeitė sutarties įvykdymo terminą, nurodytą 4 skyriaus 9 pastraipoje, ir patvirtino sutarties įvykdymo terminą iki 2016 m. birželio 27 d.

54. Po to, M. R. 2016 m. gegužės 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. T-432 dėl duomenų ryšio oras–žemė paslaugų diegimo rekomendavus tolesnius projekto sprendimo būdus, tarp jų –sutartį nutraukti arba tęsti sistemos diegimą pagal supaprastintas bandymų procedūras, kurios neapima visų techniniuose reikalavimuose numatytų bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 standartus, – A. R., suprasdamas, kad neatlikus minėtų bandymų pagal minėtus standartus, duomenų perdavimo ryšiu oras–žemė nebus galimybės naudotis pagal paskirtį, kaip numatyta techninėje specifikacijoje, todėl nebus gautas Civilinės aviacijos administracijos leidimas eksploatuoti įrangą Reglamento įgyvendinimui, minėtame tarnybiniame pranešime užrašė vizą ,,R. siūlau p. 2 įgyvendink“ ir 2016 m. gegužės 25 d. pasirašė susitarimą, kuriuo pakeitė Sutarties 1 priedą – sumažino Sutarties kainą iki 455 000 Eur bei susitarė, jog įrangos bandymai bus atlikti pagal šalių suderintas procedūras, neapimančias standartuose ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 nustatytų techninių reikalavimų, nors žinojo, kad Suomijos Respublikoje registruota bendrovė ,,N(duomenys neskelbtini)“ Sutartyje numatytu laiku iki 2015 m. birželio 23 d., Sutartyje numatytos įrangos nepateikė ir įrangos bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 standartus nebeatliks. Taip A. R. davė nurodymą toliau tęsti duomenų perdavimo ryšio oras-žemė paslaugų teikimo sistemos diegimą (t. 5, b. l. 41), nors automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais sistema AGDLS, išbandžius ją uždaru režimu, buvo tinkama naudoti tik mokymo tikslais.

55. Tokiais veiksmais A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas) 9 straipsnio 5 punktą, kuriame įtvirtinta, kad įmonės organai privalo veikti įmonės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įmonės įstatais, įmonės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką ir yra akivaizdžiai nuostolingi; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 3-560 patvirtintų VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų V dalies 11.1 papunktį, kuriuo įtvirtinta nuostata, kad generalinis direktorius atsako už efektyvų finansinių išteklių naudojimą; tos pačios dalies 11.3 papunktį, kuriuo įtvirtinta nuostata, kad generalinis direktorius atsako už teisėtą teisių ir suteiktų įgaliojimų panaudojimą bei tinkamą priskirtų funkcijų atlikimą, pareigų vykdymą.

56. Taigi A. R., žinodamas, kad skubus CPDLC funkcijų diegimas yra nebetikslingas, ateityje CPDLC funkcijos privalomai bus įdiegtos naujoje ATM sistemoje, prie 2014 m. birželio 16 d. sutarties Nr. S-81 su Suomijos Respublikoje registruota bendrove ,,N(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. J., dėl duomenų ryšio oras–žemė (AGDL) sistemos pirkimo, pasirašė papildomus susitarimus, žinodamas, kad Suomijos Respublikoje registruota bendrovė ,,N(duomenys neskelbtini)“ nebeatliks įrangos bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 standartus ir nebus galimybės naudotis įranga pagal jos paskirtį, numatytą techninėje specifikacijoje, nebus tuo tikslu gautas Civilinės aviacijos administracijos leidimas eksploatuoti įrangą, taip davė nurodymą tęsti sutarties vykdymą ir apmokėti bendrovės ,,N(duomenys neskelbtini)“ pateiktas 2014 m. birželio 18 d., 2015 m. sausio 21 d., 2015 m. spalio 16 d. ir 2016 m. liepos 6 d. sąskaitas faktūras už pakeistoje sutartyje numatytas suteiktas paslaugas, o VĮ ,, O(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams vykdant direktoriaus nurodymą ir į ,,N(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedus iš viso 455 000 Eur, nuteistasis, akivaizdžiai neefektyviai naudodamas VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ finansinius išteklius, tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, išvaistė VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ jam patikėtą didelės vertės turtą ir šiai bendrovei padarė 384 000 Eur dydžio turtinę žalą.

57. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad A. R. veiksmuose, Europos Komisijai 2015 m. vasario 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/310 pratęsus duomenų ryšio paslaugų, pagrįstų tiesioginiu duomenų perdavimo ryšiu oras-žemė, diegimo terminą iki 2018 m. vasario 5 d., 2016 m. sausio 13 d. pakeičiant ir nustatant Sutarties įvykdymo terminą iki 2016 m. birželio 27 d., 2016 m. gegužės 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. T-432 užrašant vizą „R. siūlau p. 2 įgyvendink“ bei 2016 m. gegužės 25 d. su įmone ,,N(duomenys neskelbtini)“ pasirašant papildomą susitarimą prie 2014 m. birželio 16 d. sutarties Nr. S-81, ir duodant nurodymą apmokėti ,,N(duomenys neskelbtini)“ pateiktas sąskaitas, nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių.

58. Iš 2014 m. birželio 16 d. sutarties Nr. S-81, sudarytos VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ ir ,,N(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad Sutartyje numatytas jos įvykdymo terminas – 2015 m. birželio 23 d. Sutarties 3 straipsnyje numatyta, kad ,,N(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2015 m. birželio 23 d. VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ pristatyti oras-žemė duomenų ryšio (AGDL) sistemą, ją įdiegti, paleisti, įvykdyti personalo apmokymus bei atlikti kitas Sutarties prieduose numatytas paslaugas (t. 10, b. l. 108–122). Tačiau ,,N(duomenys neskelbtini)“ iki Sutartyje numatyto įsipareigojimų įvykdymo termino VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ AGDL sistemos nepristatė ir jos neįdiegė, neįvykdė kitų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pažeidė esminę Sutarties sąlygą, dėl ko A. R. įgijo teisę pabaigti sutartinius šalių santykius VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ palankiausiomis sąlygomis, t. y. atgaunant visus Sutarties vykdymo metu ,,N(duomenys neskelbtini)“ sumokėtus pinigus, ir neturėjo absoliučiai jokių įsipareigojimų tęsti sutartinius santykius su savo prievolę pažeidusiu kontrahentu ,,N(duomenys neskelbtini)“.

59. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2015 m. vasario 26 d. Europos Komisija išleido naują Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/310, kuriuo iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 29/2009, ir nustatė naują duomenų ryšio paslaugų privalomojo įdiegimo datą Europoje – 2018 m. vasario 5 d. (t. 1, b. l. 161–163). Komisijos įgyvendinimo reglamente nurodyta, kad Reglamento (EB) Nr. 29/2009 taikymo pradžios datą reikėtų atidėti įvertinus pastebėtus techninius duomenų ryšio paslaugų infrastruktūros veikimo sunkumus bei trūkumus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad sunkumams ir trūkumams nustatyti bei pašalinti, būtinus tyrimus ir veiksmus numatoma užbaigti 2018 m. Taigi, atidėjus Reglamento (EB) Nr. 29/2009 taikymo pradžios datą net trejiems metams, A. R. privalėjo įvertinti tolesnį Sutarties su ,,N(duomenys neskelbtini)“ tęsimo tikslingumą ir naudingumą savo vadovaujamos Įmonės interesams, juolab, kai Sutartis buvo sudaryta tik laikino VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ sprendimo pagrindu, turint tikslą įdiegti CPDLC sistemą būtent iki Reglamente numatytos datos – 2015 m. vasario 5 d.

60. Nepagrįstas nuteistojo A. R. skundo argumentas, kad jis, keisdamas sutarties sąlygas, ieškojo VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ mažiausiai nuostolingo sprendimo.

61. Iš Sutarties matyti, kad Šalys numatė Tiekėjui kylančią atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą – delspinigius. Sutarties 32 punkte numatyta, kad, jeigu Tiekėjas ar Klientas nutraukia Sutartį dėl Tiekėjui priskiriamų priežasčių, pastarasis įsipareigoja sumokėti Klientui penkiolikos procentų (15 proc.) baudą. 2023 m. vasario 8 d. Specialisto išvada Nr. 11-1436(22) patvirtina, kad VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ savo sutartinius įsipareigojimus vykdė be sutrikimų ir 2015 m. sausio 13 d. pagal 2014 m. birželio 16 d. sutartį Nr. S-81 Tiekėjui jau buvo sumokėjusi 148 500 Eur. Antras apmokėjimas pagal šią sutartį buvo atliktas 2015 m. vasario 12 d., nenurodant, kokias medžiagas ar įrangą įsigijo ,,N(duomenys neskelbtini)“ prieš pateikiant sąskaitą VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ dėl antrosios dalinės sumos apmokėjimo (t. 3, b. l. 122). Taigi VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ kaltės dėl tiekėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo nebuvo. Tai patvirtina nuteistojo A. R. ir liudytojo M. R. parodymai apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kad VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ laiku vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, o Sutarties vykdymas strigo dėl Tiekėjo kaltės. Tai, kad VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, patvirtino ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjant pirmą kartą apklausti ,,N(duomenys neskelbtini)“ atstovai A. J. ir A. D.. Taigi, A. R., žinodamas apie duomenų ryšio paslaugų, pagrįstų tiesioginiu duomenų perdavimo ryšiu oras-žemė diegimo termino pratęsimą iki 2018 m. vasario 5 d., suvokdamas, jog ,,N(duomenys neskelbtini)“ Sutarties iki 2015 m. birželio 23 d. neįvykdys, nesiėmė jokių efektyvių veiksmų Sutarties termino netęsti/ją nutraukti ir dar išsireikalauti delspinigius dėl netinkamo Sutarties vykdymo, kas neabejotinai Įmonei būtų naudingiausias sprendimas, bet priešingai – tęsė Sutartį, kuomet kontrahentas ją iš esmės buvo pažeidęs.

62. Kaip jau minėta, tuo metu, kai Europos Komisija išleido naują Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/310, kuriuo iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 29/2009, ir nustatė naują duomenų ryšio paslaugų privalomojo įdiegimo datą, VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ vykdė naujo įmonės administracinio ir regiono skrydžių valdymo pastato statybos bei oro navigacijos paslaugoms teikti reikalingos įrangos (su CPDLC funkcionalumu) įsigijimo projektą. Taigi, akivaizdu, jog paaiškėjus, kad Reglamento įgyvendinimas yra atidedamas iki 2018 m. vasario 5 d., svarbiausiu VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ projektu tapo naujo skrydžių valdymo pastato finansavimas ir statyba, su jame numatytu CPDLC funkcionalumo įdiegimu, dedant visas pastangas, jog CPDLC funkcionalumas naujajame pastate būtų įdiegtas iki Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/310 numatytos datos. Be to, iš VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. programos „Įmonės naujo administracinio ir regiono skrydžių valdymo centro pastato statyba bei oro navigacijos paslaugoms teikti įrangos įsigijimas“ matyti, kad persikraustymas į naujai pastatytą ir įrengtą pastatą buvo numatytas iki 2017 m. spalio mėnesio (t. 2, b. l. 23). Todėl, nors naujo skrydžių valdymo centro statybos pradedamieji darbai Europos Komisijai atidėjus Reglamento įvykdymo terminą VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ dar strigo, tačiau jau nebuvo pagrindo manymui, kad skrydžių valdymo centras su jame įdiegta įranga su CPDLC funkcionalumu, nebus pastatytas iki Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/310 numatytos datos – 2018 m. vasario 5 d. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos vidaus valdybos 2019 m. sausio 30 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad 2016 m. balandžio 25 d. M. R. laiške A. R. be kitos informacijos nurodyta, kad Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/310 nustatyta nauja reikalavimų įsigaliojimo data – 2018 m. vasario 5 d., praktiškai sutampa su naujo RSVC statybos bei skrydžių valdymo įrangos diegimo grafiku (t. 5, b. l. 119–120).

63. Tačiau A. R., žinodamas šias aplinkybes, suprasdamas, kad už tą patį funkcionalumą Įmonei teks mokėti dvigubai, ir toliau ieškojo būdų tęsti bendradarbiavimą su ,,N(duomenys neskelbtini)“, nes suprato, kad, nepratęsus sutarties, ši bendrovė patirs materialinius nuostolius, nors, kaip Įmonės vadovas, pirmiausiai turėjo rūpintis savo vadovaujamos įmonės – VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ interesais. Iš VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. R. 2015 m. kovo 3 d. rašto A. J., matyti, kad pats A. R. informavo „N(duomenys neskelbtini)” dėl Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/310 įsigaliojimo ir nurodė, kad, pasikeitus aplinkybėms, tikslinga peržiūrėti Sutarties sąlygas ir terminus (t. 10, b. l. 127, 128). 2015 m. balandžio 9 d. rašte (faktiškai likus dviem mėnesiams iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos) „N(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius A. J. nurodė, kad „N(duomenys neskelbtini)“ yra įvykdžiusi 60 proc. Sutartyje numatytų darbų ir pasiekė etapą gamyklinių bandymų, kurie turi būti vykdomi 2015 m. balandžio mėnesį (t. 10, b. l. 130), tačiau 2015 m. birželio 16 d. „N(duomenys neskelbtini)“ rašte, skirtame VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui, nurodė, kad vis dar yra įvykdyta tik 60 proc. Sutartyje numatytų darbų, kurių kaina – 297 000 Eur, tačiau jokios produkcijos VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ nepateikė, paslaugų priėmimo – perdavimo akto ar kitokio tai patvirtinančio dokumento nesurašė, nepranešė apie priežastis, dėl kurių nesilaiko Sutartyje numatytų darbų atlikimo terminų, nesuteikė ir kitų sutartyje numatytų paslaugų.

64. Taigi, aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad „N(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pajėgi įdiegti CPDLC sistemą iki Sutartyje numatyto įvykdymo termino, ir jie tapo žinomi A. R. dar iki pasibaigiant Sutarties įvykdymo terminui. 2015 m. birželio 16 d., likus mažiau, nei savaitei iki Sutarties galiojimo datos, „N(duomenys neskelbtini)“, jos tvirtinimu, buvo atlikusi 60 proc. Sutartyje numatytų darbų, tačiau objektyviai to nebuvo patvirtinusi darbų priėmimo perdavimo aktu ar kitu dokumentu. Nuteistasis A. R. ir liudytojas M. R. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad jie, sužinoję apie Reglamento termino pasikeitimą, „N(duomenys neskelbtini)“ vadovams neužsiminė, kad jie galėtų sutartinių įsipareigojimų nebevykdyti, jokių trukdžių, kad „N(duomenys neskelbtini)“ savalaikiai įvykdytų įsipareigojimus, iš VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ pusės nebuvo. Specialisto išvada taip pat patvirtina, kad VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ mokėjo tiekėjui Sutartyje numatytais terminais ne už atliktus darbus ar sutartas paslaugas, t. y. faktiškai šios bendrovės darbus avansavo. Iš šių faktinių duomenų matyti, kad Sutarties „N(duomenys neskelbtini)” neįvykdė iki joje numatyto termino, t. y. 2015 m. birželio 23 d., dėl savo kaltės, o tai sudarė sąlygas VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ iš tiekėjo pareikalauti CK 6.62 straipsnio 2 dalies vykdymo. Nuteistasis A. R. nuosekliai aiškino, kad jis periodiškai kontroliuodavo su „N(duomenys neskelbtini)“ sudarytos Sutarties vykdymą, priimdamas sprendimus konsultavosi su teisininkais, pats turėjo ilgametę VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ valdymo patirtį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jis nustatytomis aplinkybėmis nesuprato, jog jo bendrovei buvo susiklosčiusi palanki padėtis dėl priešingos šalies sutarties nevykdymo, kuri galėjo užtikrinti bet kokių nuostolių išvengimą arba, jei jau vertinant, jog VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ sutartiniai santykiai su „N(duomenys neskelbtini)“ nebuvo vienkartiniai, vadovaujantis abipusio bendradarbiavimo principu, galėjo būti Sutarties kaina ženkliai sumažinta, ir/ar pareikalauta papildomų darbų, bet ne atvirkščiai. Tačiau nuteistasis dėl to jokių pastangų nedėjo. Matydamas, kad tiekėjas sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, pats prašė pratęsti Sutarties terminą ir sutiko priimti AGDL sistemą, kuri negalėjo būti naudojama pagal Sutartyje numatytą paskirtį.

65. Nepagrįstas skundo argumentas, kad nupirkta ryšio duomenų perdavimo sistema atitiko pirminius jai keliamus techninius reikalavimus. Oras-žemė duomenų ryšio (AGDL) sistemos atitikimas Europos Komisijos keliamiems reikalavimams, galėjo būti nustatytas tik išbandžius ją pagal sutartyje nurodytus standartus. A. R., suprasdamas, kad sutartis dėl „Žemė-oras“ duomenų ryšio (AGDL) sistemos pirkimo su „N(duomenys neskelbtini)“ net 2016 m. sausio 13 d. dar yra neįvykdyta iš paslaugos tiekėjo pusės, priėmė sprendimą ne išsireikalauti faktiškai avansu jau sumokėtą pinigų sumą, o Sutarties įvykdymo termino datą nustatyti 2016 m. birželio 27 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sutarties pratęsimas dar metams, t. y. lygiai tokiam terminui, kuris buvo numatytas pirminėje Sutartyje CPDLC funkcionalumo įdiegimui, neprieštarauja tam, jog ,,N(duomenys neskelbtini)“ tik formaliai deklaravo, kad 2015 m. birželio 23 d. jau buvo įvykdžiusi 60 procentų sutartyje numatytų įsipareigojimų, nes, pasibaigus sutarties įvykdymo terminui, jai dar prireikė vienerių metų, kad pateiktų VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ tik siauresnės apimties įrangą, kuriai pakako tik vietinių bandymų. Tai rodo, kad sutartiniai santykiai buvo tęsiami išimtinai tik N(duomenys neskelbtini)“ palankiomis sąlygomis, kai oras-žemė duomenų ryšio (AGDL) sistemos pirkimas VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ jau net nebuvo reikalingas. Todėl papildomų susitarimų sudarymas, toliau mokant už įrangą, kuri negalės būti naudojama pagal savo tiesioginę paskirtį, o jos panaudojimo neva mokymo tikslais reikalingumas įmonei nenustatytas ir jokiais duomenimis nepagrįstas, VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus sprendimas buvo akivaizdžiai neracionalus, netikslingas ir neprotingas, todėl negali būti pateisinamas proporcinga ūkine rizika.

66. Liudytojas M. R. patvirtino, kad jis, kontroliuodamas projekto vykdymą, pastebėjo, jog N(duomenys neskelbtini)“ pradėjo nesilaikyti darbų grafiko, neatsakinėdavo į laiškus. Jam buvo aišku, jog „N(duomenys neskelbtini)“ negalės įvykdyti Reglamento reikalavimų, nes paprašius atsiųsti vietos bandymų procedūras, buvo pateiktos procedūros identiškos gamykliniams bandymams – nebuvo papildomų procedūrų su orlaivių įranga, nebuvo realaus signalo transliavimo eteryje. Taigi žinant, kad projekto įvykdymo terminas bus nukeltas, reikėjo kreiptis į gamintoją ir nutraukti sutartį (t. 11, b. l. 78–84). Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos vidaus valdybos 2019 m. sausio 30 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad M. R. apie savo nuogąstavimus dėl ,,N(duomenys neskelbtini)“ galimybių įvykdyti Sutartį informavo A. R.. 2016 m. balandžio 26 d. A. R. laiške nurodyta, kad M. R. pateikė informaciją, jog dviem mėnesiais atsiliekama nuo Sutarties vykdymo terminų, kyla sunkumų planuojant diegimo eigą ir personalą. Yra potenciali rizika, kad ateityje bus problemų dėl sertifikavimo, techninės priežiūros ir sistemos vystymo. Pasirinktame „N(duomenys neskelbtini)“ diegimo modelyje CPDLC HMI, OLDI funkcionalumų diegimas tapo nebeaktualus, neaiškios Pro ATN Router diegimo ir VDL-2 radijo stočių panaudojimo perspektyvos. Nutarta pavesti Skrydžių valdymo technologinių sistemų skyriaus viršininkui M. R. parengti raštą bendrovei „N(duomenys neskelbtini)“ dėl įsipareigojimų netinkamo vykdymo (t. 5, b. l. 89–95, 123–124). Iš 2016 m. gegužės 3 d. VĮ „O(duomenys neskelbtini)” direktorių pasitarimo protokolo Nr. 10-224 matyti, kad pasitarimo metu buvo svarstytas automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais (CPDLC) paslaugų diegimas, kur grupės vadovas M. R. pateikė išsamią informaciją, pažymėdamas, kad „N(duomenys neskelbtini)“ turi vykdymo problemų, atsilieka nuo darbų grafiko dviem mėnesiais, kyla sunkumų planuojant diegimo eigą ir personalą, yra potenciali rizika, kad ateityje bus problemų dėl diegiamos sistemos sertifikavimo, techninės priežiūros ir vystymo. Taip pat M. R. nurodė, kad pasirinktame „N(duomenys neskelbtini)“ diegimo modelyje CPDLC HMI, OLDI funkcionalumų diegimas tapo neaktualus. Pasitarimo metu nutarta pavesti skrydžių valdymo technologinių sistemų skyriaus viršininkui M. R. parengti raštą bendrovei ,,N(duomenys neskelbtini)“ dėl netinkamo sutarties vykdymo (t. 2, b. l. 178–179). Aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. R. žinojo ir suprato, jog tolesnis bendradarbiavimas su „N(duomenys neskelbtini)“, susijęs su CLDLC įdiegimu, yra netikslingas ir VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ nuostolingas, tačiau tik po to, kai 2016 m. sausio 13 d. papildomu susitarimu pratęsė CPDLC paslaugų teikimo terminą ir buvo akivaizdu, jog „N(duomenys neskelbtini)“ vis dar netinkamai vykdo įsipareigojimus, 2016 m. gegužės 3 d. įmonės direktorių pasitarime buvo nuspręsta kreiptis į gamintoją „N(duomenys neskelbtini)“ dėl netinkamo sutarties vykdymo.

67. Darbo grupės vadovas M. R. 2016 m. gegužės 16 d. tarnybiniu pranešimu T-432, adresuotu įmonės ,,O(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui A. R., darbo grupės narių vardu informavo, kad atsižvelgus į Europos Komisijos reglamento Nr. 29/2009 pakeitimą, padarytą Komisijos 2015 m. vasario 26 d. įgyvendinimo Reglamentu Nr. 2015/310, taip pat atsižvelgiant į aeronautikos telekomunikacinio tinklo, bendro Europos tinkle, centralizuotų paslaugų vystymo perspektyvas, įmonėje vykdomas programas bei projektus, nebėra aktualus įmonės ir ,,N(duomenys neskelbtini)“ Sutarties vykdymas. Darbo grupė rekomendavo šiuos sprendimo būdus: 1. Kviesti ,,N(duomenys neskelbtini)“ atstovus deryboms dėl įrangos perdavimo įmonei bei sutarties nutraukimo; 2. Tęsti sistemos diegimą pagal gautas derinimui vietos bandymų procedūras. Pastaba: šios vietos bandymų procedūros yra supaprastintos ir neapima visų techniniuose reikalavimuose bei standartuose numatytų bandymų: bandymų su orlaivių įranga pagal ETSI EN 303 214 standartą, sistemos patikimumo, radijo ryšių padengimo bandymų, bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 standartą ir kt. 3. Kviesti ,, ,,N(duomenys neskelbtini)“” atstovus deryboms dėl vietos bandymų priėmimo papildymo. A. R. tarnybinį pranešimą Nr. T-432 vizavo, užrašydamas ,,R. siūlau p. 2 įgyvendinti“ (t. 5, b. l. 41). Taigi, projekto darbo grupė 2016 m. gegužės 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. T-432 pateikė rekomendacijas, jog iš esmės tęsti šio projekto įgyvendinimą toliau netikslinga. Tačiau įmonės generalinis direktorius, žinodamas, kad tiekėjas savalaikiai nevykdo savo įsipareigojimų net ir pratęsus sutarties terminą, priėmė sprendimą, kad bendrovė „N(duomenys neskelbtini)“ turi tęsti duomenų ryšio sistemos diegimą ir ją išbandyti pagal supaprastintas vietos bandymų procedūras, kurios neapima visų techniniuose reikalavimuose numatytų bandymų realiomis sąlygomis su orlaiviais, todėl neatitinka Reglamento reikalavimų ir negalės būti naudojamos pagal tikslinę paskirtį. Taigi, tokiais savo veiksmais A. R. priėmė sprendimą šia Sutartimi toliau nebetęsti Reglamento įrangai keliamų techninių reikalavimų įgyvendinimo, tačiau vis dar bendradarbiauti su „N(duomenys neskelbtini)“, įgyjant VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ nereikalingą įrangą su neaiškiomis tolesnėmis jos panaudojimo perspektyvomis įmonės veikloje. Akivaizdu, jog toks A. R. sprendimas pirmiausiai užtikrino „N(duomenys neskelbtini)“ interesus ir buvo priimtas neįvertinant darbo grupės prioritetinio pasiūlymo – Sutartį nutraukti. Tai, kad geriausias sprendimas būtų buvęs Sutartį nutraukti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytojas G. M. (t. 11, b. l. 88). Apeliantai skunde kelia liudytojo G. M. parodymų patikimumo klausimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojo G. M. parodymus visų byloje esančių objektyvių faktinių duomenų kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais, nes jie yra iš esmės nuoseklūs ir neprieštarauja kitiems bylos duomenims.

68. Taigi, nors nuteistasis A. R. aiškino, kad buvo svarstomos Sutarties nutraukimo galimybės: 2015 ar 2016 metais projektų vadovas kartu su Strateginio skyriaus viršininke buvo komandiruotėje Suomijoje aiškintis su „N(duomenys neskelbtini)“ atstovais, ar galima nutraukti Sutartį, ir buvo išsiaiškinta, jog nutraukti Sutartį kainuotų – 290 tūkstančių, o įrangą perdavus VĮ „O(duomenys neskelbtini)“, jos neinstaliavus ir nepatikrinus, ji būtų neturėjusi vertės (t. 14, b. l. 102–105), tačiau toks nuteistojo aiškinimas prieštarauja šioje byloje nustatytai aplinkybei, kad aptariama Sutartis nebuvo įvykdyta iki Sutartyje numatyto termino – 2015 m. birželio 23 d. dėl Tiekėjo kaltės, todėl šioje situacijoje VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ turėjo visas galimybes išvengti bet kokių nuostolių, išsiieškodama net ir jau sumokėtas pinigų sumas. Taigi VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus veiksmai jau po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo, pratęsiant Sutarties įvykdymo terminą, vėliau atsisakant Reglamento sistemai keliamų techninių reikalavimų ir perkant VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ nereikalingą įrangą, buvo akivaizdžiai neefektyvūs, padaryti siekiant „N(duomenys neskelbtini)“, o ne A. R. vadovaujamai bendrovei – VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ mažesnių nuostolių užtikrinimo.

69. Iš bylos medžiagos matyti, kad VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ ir ,,N(duomenys neskelbtini)“ atstovai, įgyvendindami A. R. sprendimą, 2016 m. gegužės 25 d. susitiko deryboms. Iš 2016 m. gegužės 25 d. derybų dėl 2014 m. birželio 16 d. oro ir žemės duomenų (AGDL) sistemos pirkimo sutarties keitimo protokolo matyti, kad Šalys pasiekė šių rezultatų: tiekėjas didesne apimtimi įvykdė savo įsipareigojimus pagal 2014 m. sutartį su pakeitimais, t. y. sukūrė AGDL sistemą ir atliko jos gamyklinius bandymus, kurių metu apmokė Pirkėjo personalą, pristatė pagamintą AGDL sistemą Pirkėjui, pasiruošęs atlikti vietos bandymus (SAT) ir perduoti įrangą Pirkėjui, nors dėl anksčiau nurodyto AGDL sistemos diegimo Reglamente nurodyto termino pratęsimo iki 2018 m. vasario 5 d. Pirkėjui nei techniniais, nei operaciniais sumetimais nebebuvo tikslinga užbaigti laikiną AGDL sistemos diegimą. Atsižvelgdamos į išdėstytas aplinkybes šalys susitarė: 40 000 Eur suma sumažinti Sutarties kainą, kuri bus 455 000 Eur ir atitinkamai pakeisti Sutarties 1 priedą „AGDL system breakdown“ nauju. Pakeisti AGDL sistemos apimtis ir terminus, pakeičiant Sutarties 2 priedą „AGDL Project ant payment schedule“ nauju. Įgyvendinant AGDL sistemos diegimo projektą, atlikti SAT Šalių suderintas procedūras. Pasiektus susitarimus įforminti Šalių pasirašomu 2 Sutarties pakeitimu (t. 6, b. l. 22–23). 2016 m. gegužės 25 d. buvo sudarytas Sutarties tarp VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ ir „N(duomenys neskelbtini)“ dėl „Žemė-oras“ duomenų ryšio (AGDL) sistemos pirkimo antrasis pakeitimas, kuriuo Sutarties kaina nustatyta 455 000 Eur. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. vasario 8 d. ekspertizės akto Nr. 11-1436 (22) matyti, kad palyginus 2014 m. birželio 16 d. sutarties priedo Nr. 1 „AGDL sistemos kainos detalizavimas“ duomenis su 2016 m. gegužės 25 d. pakeistos sutarties Nr. S-81 priedo Nr. 1 duomenimis, matyti, jog buvo sumažinta programinės įrangos CPDLC HMI kaina 26 400 Eur, mokymų kurso kaina 5 600 Eur ir montavimo vietoje kaina 8 000 Eur, viso sistemos kaina sumažinta 40 000 Eur (t. 15, b. l. 31–62). Taigi, Sutarties antruoju pakeitimu, iš esmės nutarta tęsti akivaizdžiai VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ netikslingą bendradarbiavimą su „N(duomenys neskelbtini)“, esminga dalimi sumažinant šios įmonės teikiamų paslaugų apimtį, ir įgyjant VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ nereikalingą, Reglamento techninių reikalavimų neatitinkančią įrangą, kuri negalės būti panaudota pagal Sutartyje numatytą paskirtį.

70. Nors A. R. aiškino, kad dėl šios įrangos buvo diskutuojama su Strateginio skyriaus viršininke, kuri teigė, jog įranga galės būti panaudota moksliniams tiriamiesiems projektams įgyvendinti, mokymo tikslams, tačiau tokio įrangos panaudojimo tikslingumą paneigia liudytojo I. Z. aiškinimas, kad nebuvo jokios prasmės pirkti CPDLC mokymo tikslams, nes tuo metu buvo perkamas naujas skrydžių valdymo centras su planuojama įdiegti mokymo platforma, nes mokymams naudojama ta įranga, su kuria planuojama realiai dirbti (t. 14, b. l. 100). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme liudytojas M. R. aiškino, kad kitų sistemos panaudojimo paskirčių buvo ieškoma siekiant, jog sistemos nereikėtų išmesti, bei patvirtino, kad jokie mokymai su įranga nebuvo atlikti, nes tuo metu – 2016 m. buvo pasirašyta Sutartis dėl naujos įrangos pirkimo, su kuria ir buvo numatyti mokymai, nes skrydžių vadovai mokymus turi praeiti su ta įranga, su kuria jie dirbs (t. 15, b. l. 206–211). Be to toks nuteistojo aiškinimas neprieštarauja byloje nustatytai aplinkybei, jog nuteistasis puikiai suprato, kad nupirkta įranga yra netinkama realiam oras žemė duomenų apsikeitimo ryšiui užtikrinti.

71. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. birželio mėnesį „N(duomenys neskelbtini)“ atstovai atliko įrangos diegimo darbus, o 2016 m. birželio 20–23 dienomis buvo atlikti AGDL sistemos vietos bandymai pagal uždaro ciklo bandymo procedūras. Sutartose vietos bandymų procedūrose nebuvo visų techniniuose reikalavimuose bei standartuose numatytų privalomų bandymų. VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Dėl komisijos produkto tinkamumui įvertinti sudarymo Nr. V-111 generalinis direktorius A. R. sudarė komisiją, susidedančią iš G. M., N. M., V. A., A. P., R. M., M. R., kuriai pavedė įvertinus vietos bandymų rezultatus bei kitus reikiamus duomenis, iki 2016 m. rugsėjo 30 d. parengti tinkamumo naudoti aktą, nustačius trūkumus – pateikti išvadas ir rekomendacijas (t. 3, b. l. 107). VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus A. R. sudaryta komisija, 2016 m. rugsėjo 30 d. patikrino automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais (CPDLC) sistemos įrangą, kurią pristatė ,,N(duomenys neskelbtini)“. Komisija 2016 m. rugsėjo 30 d. (nors Sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas tik iki 2016 m. birželio 27 d.) priėmė automatinio duomenų pasikeitimo su orlaiviais sistemos AGDLS pripažinimo tinkama naudoti aktą Nr. 10-474, kuriame padarė išvadas: 1. AGDLS įranga įdiegta ir išbandyta vietoje pagal supaprastintas vietos bandymų procedūras ,,AGDL System Acceptance Test Procedures“, Rev.1.1, 19.04.2016, kurios neapima visų techniniuose reikalavimuose numatytų bandymų. AGDLS įranga buvo išbandyta uždaru režimu, nespinduliuojant radijo signalo ir netikrinant sistemos su realia orlaivių įranga, tinkamai parodė reikalaujamą funkcionalumą; 2. AGDLS įranga buvo suprojektuota kaip laikinas sprendimas teikti CPDLC paslaugas atskiroje nuo pagrindinės skrydžių valdymo sistemos aplinkoje. Siekiant pilnai įdiegti standartus bei reikalavimus atitinkančius CPDLC funkcionalumus, papildomai reikėtų įdiegti OLDI/FDPS sąsajas su skrydžių valdymo įranga, sąsajas su ATN, naudoti kitas atitinkamas technologijas; 3. Produkto tinkamumui įvertinti komisija, įvertindama aplinkybes, kad: 3.1. AGDLS sistema yra nauja, anksčiau nenaudota, diegimo metu atsirado nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių, gamintojas atlikto AGDLS įrangos vietos bandymus uždaru režimu, Sistema parodė reikalaujamą funkcionalumą, 3.2. Rekomenduoja pradėti AGDLS bandomąją eksploataciją uždaru režimu (t. 5, b. l. 39-41). Liudytojas A. P. patvirtino, jog tai, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. akte įrašyta rekomendacija AGDLS eksploatuoti uždaru režimu, reiškė, jog sistema gali būti naudojama tik sistemos testavimo, mokymo tikslais, bet negali būti naudojama pagal tai, kokia ji turėjo būti pagal techninius reikalavimus – duomenų CPDLC ryšys tarp orlaivio ir žemės negalimas. 2018 m. kovo 9 d. ataskaita Dėl automatinio duomenų pasikeitimo su orlaiviais sistemos diegimo projekto Nr. 10-296 patvirtina, kad dėl generalinio direktoriaus priimto sprendimo išbandyti AGDL sistemą pagal supaprastintą bandymų programą, sistema nebuvo išbandyta realiomis sąlygomis. Įranga neturi sąsajų su ATN tinklo maršrutizatoriumi, negali išsiųsti ir priimti AOC pranešimų, neturi sąsajos su skrydžių valdymo įranga privalomiems NAN, LOF, OLDI pranešimams siųsti, kas yra privaloma pagal Komisijos reglamentą 552/2004 „Dėl Europos oro eismo valdymo tinklo sąveikos“). „N(duomenys neskelbtini)“ įdiegta AGDL duomenų ryšio įranga netinkama naudoti kaip sudėtinė skrydžių valdymo sistemos dalis duomenų ryšiui užtikrinti. Tolimesnis „N(duomenys neskelbtini)“ duomenų ryšio AGDL sistemos panaudojimas pagal paskirtį neįmanomas (t. 13, b. l. 113–115).

72. Byloje nustatyta, kad A. R. nurodžius apmokėti ,,N(duomenys neskelbtini)“ pateiktas 2014 m. birželio 18 d., 2015 m. sausio 21 d., 2015 m. spalio 16 d. ir 2016 m. liepos 6 d. sąskaitas faktūras, viso už VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ nereikalingą įrangą ,,N(duomenys neskelbtini)“ pervedė 445 000 Eur: 2014 m. birželio 30 d. – 148 500 Eur, 2015 m. vasario 12 d. – 99 000 Eur, 2015 m. spalio 29 d. – 148 500 Eur, 2016 m. spalio 10 d. – 59 000 Eur. Taigi dėl A. R. veiksmų VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ už 445 000 Eur įgijo AGDLS įrangą, kuri pagal pradinę Sutartyje numatytą paskirtį niekada negalėjo būti ir nebuvo panaudota. VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ vėliau svarstė, kokiu būdu ir apimtimi dar galima būtų panaudoti įgytą, bendrovei nereikalingą CPDLC funkcionalumą. Minėtoje 2018 m. kovo 9 d. ataskaitoje Dėl automatinio duomenų pasikeitimo su orlaiviais sistemos diegimo projekto Nr. 10-296 nurodyta, kad įvertinus tai, jog „N(duomenys neskelbtini)“ patiekta AGDL sistema susideda iš įvairių komponentų, ji gali būti panaudota tik kaip atsarginės dalys kitoms turimoms sistemoms, mokslinių tyrimų tikslais ar kitiems naudingiems tikslams (t. 13, b. l. 113–115). Taigi, nustatant, kokia A. R. išvaistyto jam patikėto svetimo turto vertė, svarbu nustatyti, kokia įrangos dalis iš viso galėjo būti panaudota įmonės veikloje ir kokia yra jos vertė, nes padaryta žala turi būti reali.

73. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. vasario 8 d. ekspertizės akte Nr. 11-1436 (22) nustatyta, jog VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. birželio 16 d. sutartį Nr. S-81 įsigytos CPDLS įrangos, paliktos naudoti įmonės reikmėms vertė yra 36 252,93 Eur. Taip pat iš VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 19 d. pasitarimo dėl įrangos panaudojimo protokolo Nr. 10-955 matyti, jog pasitarimo metu nutarta, kad AGDL sistemos įrangos dalį, viso 34 747,07 Eur vertės, parduoti viešajame prekių aukcione. Todėl, įvertinus tai, jog dalis VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. birželio 16 d. sutartį Nr. S-81 įgytos įrangos yra naudojama arba panaudota įmonės veikloje (36 252,93 Eur vertės), o dalį įrangos galima parduoti viešajame prekių aukcione (34 747,07 Eur vertės), teisėjų kolegija sprendžia, kad A. R., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą (455 000 – 36 252,93 – 34 747,07) 384 000 Eur vertės, dėl tokių A. R. veiksmų VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 384 000 Eur dydžio turtinė žala.

74. Būtini BK 184 straipsnyje numatytos veikos objektyviosios pusės požymiai yra veika, padariniai (turtinė žala) ir priežastinis ryšys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad turto iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-518/2014, Nr. 2K-302-489/2017). Kartu bet kokiu atveju būtina įsitikinti ir padarytos žalos tikrumu bei nustatyti jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2021). Būtini piktnaudžiavimo tarybine padėtimi (BK 228 straipsnio 1 dalis) sudėties požymiai taip pat yra padariniai (didelė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui) ir priežastinis ryšys tarp veikos ir šių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-788/2021).

75. A. R., būdamas įmonės generaliniu direktoriumi, atsakingu už įmonės efektyvų finansinių išteklių naudojimą bei teisėtą teisių ir suteiktų įgaliojimų panaudojimą bei tinkamą priskirtų funkcijų atlikimą ir pareigų vykdymą, realiai nesvarstydamas galimybės nepratęsti Sutarties ar ją nutraukti dėl „N(duomenys neskelbtini)“ netinkamo jos vykdymo, o vėliau su „N(duomenys neskelbtini)“ sudarydamas papildomus susitarimus (2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. gegužės 25 d.), žinodamas, kad VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ perkama CPDLC sistema nebus panaudota pagal paskirtį, jog ji įmonei yra nereikalinga, kad Įmonė, toliau įgyvendindama tą patį funkcionalumą turės mokėti du kartus, toliau su „N(duomenys neskelbtini)“ tyčia tęsė išimtinai minėtai bendrovei naudingą bendradarbiavimą, siekdamas būtent šią bendrovę, o ne savo vadovaujamą VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ apsaugoti nuo atsirasiančių didelių nuostolių. Tokiais savo veiksmais A. R. nebuvo lojalus VĮ „O(duomenys neskelbtini)“, elgėsi nesąžiningai ir neprotingai. Taigi A. R., pratęsdamas su „N(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. birželio 16 d. sudarytą sutartį Nr. S-81, veikė „N(duomenys neskelbtini)“ interesais, t. y. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir taip VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ nupirkdamas jai nereikalingą, Reglamento techninių reikalavimų neatitinkančią ryšio oras-žemė sistemą, išvaistė jam patikėtą svetimą VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 384 000 Eur, tokiais savo veiksmais padarydamas didelę turtinę žalą. Tarp aptartų A. R. veiksmų ir jais padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

76. Pažymėtina, jog pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didele žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, kurią patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021).

77. BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, Nr. 2K-361-895/2016, Nr. 2K-87-942/2017, Nr. 2K-189-1073/2019, Nr. 2K-28-222/2020, Nr. 2K-7-9-976/2020). Didelės žalos požymio konstatavimas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, Nr. 2K-7-335/2013, Nr. 2K-98/2014, Nr. 2K-263/2014, Nr. 2K-361-895/2016, Nr. 2K-104-696/2018, Nr. 2K-16-489/2021), taigi pagrįstas konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ne pernelyg bendro pobūdžio, formaliais teiginiais.

78. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis yra vertinamasis. Kasacinėje praktikoje didelė turtinė žala BK 228 straipsnio prasme paprastai siejama su žala, viršijančia BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytos didelės žalos dydį (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1481). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-976/2020).

79. Pažymėtina, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo baudžiamojo įstatymo pakeitimai, numatantys, kad didelės vertės turtas, yra toks turtas, kurio vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

80. Esant šioms aplinkybėms bei įvertinusi tai, kad A. R. iš ,,N(duomenys neskelbtini)“ įsigijo VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ nereikalingą įrangą tuo metu, kai įmonė vykdė strategiškai itin svarbų projektą – naujo skrydžių valdymo centro statybą, todėl buvo itin svarbu efektyviai panaudoti įmonės finansinius išteklius, teisėjų kolegija sprendžia, jog A. R. veiksmais VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta neabejotinai didelė 384 000 Eur dydžio turtinė žala.

81. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. R. nustatytais veiksmais padarė didelę turtinę žalą valstybei, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, didelė turtinė žala buvo padaryta ne valstybei, o pačiai VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“. Nors valstybė buvo šios Įmonės akcininkė ir jai buvo padaryta turtinė žala, tačiau, vertinant valstybės finansinius pajėgumus, nėra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju jai padaryta turtinė žala buvo didelė, priešingai, nei VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamoje byloje pasitvirtino, kad VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ turėjo vykdyti Europos Sąjungos Reglamento reikalavimus, diegti naujas oro navigacijos sistemas, nes esamos jau buvo nusidėvėjusios, o tam reikėjo didelių finansinių išteklių, kurie turėjo būti naudojami ypač atsakingai, kadangi jų trūko. Tai patvirtina ir ta byloje nustatyta aplinkybė, kad VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ sprendimas įsigyti oro navigacijos sistemą iš ,,N(duomenys neskelbtini)“, o ne iš kito tiekėjo, buvo nulemtas turimų išteklių nepakankamumo. Taigi, šiuo atveju, nuteistajam A. R. už 455 000 Eur nuperkant įmonei nereikalingą oro navigacijos sistemą, kurios tik nedidelė dalis galėjo būti ir buvo panaudota įmonės reikmėms, akivaizdžiai VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelė turtinė žala.

82. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys nebejotinai patvirtina, kad A. R., būdamas VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, t. y. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tęsdamas Sutartį su „N(duomenys neskelbtini)“ ir nenutraukdamas dėl tiekėjo netinkamo jos vykdymo, sudarydamas papildomus susitarimus, neabejotinai suprato, kad jis naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, veikia išimtinai „N(duomenys neskelbtini)“ naudai, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ bus padaryta didelė 384 000 Eur turtinė žala, nes bus iššvaistytas bendrovės didelės vertės turtas, ir to siekė, nes jo deklaruoti pasvarstymai kad įrangą jis kur nors ar kada nors panaudos neturėjo jokio realaus pagrindo. Kaip jau minėta, jis žinojo, kad įrangos įsigijimas turėjo būti tik laikinas, žinojo, kad, pratęsus Reglamentą bus dirbama su nauja įranga, suvokė, kad įsigyja neatitinkančią Įmonės poreikių įrangą, ir net nebus galima jos panaudoti mokymams, ką jis teigė teismui, nes būdamas patyręs darbuotojas ir vadovas puikiai suprato, jog mokytis galima tik su ta įranga, kuri bus realiai naudojama realiame darbe. Todėl šios faktinės aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog jis siekė Įmonei žalingų padarinių ir atliko nuoseklius ir nevienkartinius veiksmus, kad nusikalstami padariniai kiltų. Taigi jis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Tarp nuteistojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kad tokiais savo veiksmais A. R. tikėjosi ir savo asmeninių interesų patenkinimo, neprieštarauja pirmiau aptarti duomenys, t. y. liudytojų G. M., M. R., T. H. parodymai, kad A. R. santykiai su V. J. buvo artimi, ir paties nuteistojo aiškinimas, kad, jį atleidus iš darbo, jie su V. J. tapo vienos bendrovės akcininkais.

83. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamoje byloje neabejotinai pasitvirtino, kad A. R. veiksmuose 2016 m. sausio 16 d. pratęsiant 2014 m. birželio 16 d. sutarties Nr. S-81 vykdymo terminą, 2016 m. gegužės 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. T-432 užrašant vizą „R. siūlau p. 2 įgyvendink“ bei 2016 m. gegužės 25 d. su įmone ,,N(duomenys neskelbtini)“ pasirašant papildomą susitarimą prie 2014 m. birželio 16 d. sutarties Nr. S-81 ir duodant nurodymą apmokėti šios bendrovės sąskaitas bei jas apmokant, yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Dėl BK pakeitimų ir nuteistajam skirtinos bausmės

84. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, spręstina dėl A. R. nusikalstamos veikos pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) kvalifikavimo ir galutinės bausmės skyrimo. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Naujos BK 184 straipsnio 2 dalies redakcijoje atsakomybė numatyta tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Naujos BK 184 straipsnio 3 dalies redakcijoje atsakomybė numatyta už kaltininko žinioje buvusio ar jam patikėto labai didelės vertės turto išvaistymą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį labai didelės vertės turtu laikytinas toks turtas, kurio vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad A. R., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, išvaistė jam patikėtą 384 000 Eur vertės svetimą turtą, atitinkantį 7 680 MGL, pagal šiuo metu galiojančią baudžiamojo įstatymo redakciją vertinamą kaip labai didelės vertės.

85. Sprendžiant dėl A. R. nusikalstamų veikų kvalifikavimo, svarbu įvertinti, ar šiuo metu galiojanti baudžiamojo įstatymo redakcija švelnina bausmę ar kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Už BK 184 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą buvo baudžiama laisvės atėmimo iki 7 (septynerių) metų bausme. Taigi, A. R. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas už didelės vertės kaltininkui patikėto svetimo turto išvaistymą numatė išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 184 straipsnio 3 dalies redakcijoje, numatyta ne tik laisvės atėmimo iki 7 (septynerių) metų bausmė, bet ir alternatyvi bausmė – bauda.

86. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl A. R. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuotina į BK 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

87. Perkvalifikavus A. R. nusikalstamą veiką pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), spręstina dėl jam Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės.

88. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

89. Kaip jau minėta, nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 3 dalyje padarymas užtraukia baudą arba laisvės atėmimo bausmę iki 7 (septynerių) metų.

90. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymas užtraukia baudą, areštą arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmę.

91. A. R. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei vieną sunkų nusikaltimą nuosavybei. Nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Jis neteistas, baustas administracine tvarka (t. 7, b. l. 117-118). A. R. vedęs, dirba, taip pat užsiima visuomenine veikla. Taigi A. R. yra charakterizuojamas teigiamai. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad A. R. po nusikaltimo padarymo daugiau nenusikalto bei atsižvelgiant į baudžiamojo proceso trukmę (baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama antrą kartą), teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti A. R. ir už nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. A. R. bauda skirtina BK 47 straipsnio 3 dalies redakcijos, galiojusios iki 2017 m. spalio 6 d., ribose ir už sunkaus nusikaltimo padarymą numačiusios baudą iki 1 500 MGL, tai yra 250 MGL dydžio baudą. Apskaičiuojant paskirtos baudos dydį pingine išraiška, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo, galiojusiu iki 2018 m. sausio 1 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu ir nustačiusiu 1 MGL dydį – 37,66 Eur.

92. Pagal BK 184 straipsnio 3 dalį A. R. paskirta 250 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu bendrinama su bausme, skundžiamu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda. Bausmės, paskirtos už BK 228 straipsnio 1 dalyje padarytą veiką teisėjų kolegija keisti pagrindo nemato, kadangi ji yra proporcinga ir adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Todėl A. R. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda. A. R. skiriama galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga padarytiems nusikalstamiems veiksmams, dėl jų atsiradusioms pasekmėms ir kaltininko asmenybei.

Dėl civilinio ieškinio

93. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme civilinis ieškovas VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ naudai iš A. R. priteisti 455 000 Eur turtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad A. R. veiksmai, neefektyviai naudojant VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ finansinius išteklius, pasirašant 2014 m. birželio 16 d. ir 2016 m. gegužės 25 d. susitarimus su įmone ,,N(duomenys neskelbtini)“ bei duodant nurodymus apmokėti šios įmonės pateiktas sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas, nulėmė tai, kad VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ valstybei priklausančiomis lėšomis įsigijo netinkamą naudoti pagal paskirtį įrangą, dėl ko patyrė 455 000 Eur dydžio turtinę žalą (t. 11, b. l. 62–63).

94. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad iš ,,N(duomenys neskelbtini)“ įsigyta įranga nėra pripažinta nereikalinga ir netinkama naudotis, bei tai, jog 2016 m. rugsėjo 30 d. įmonės specialistų komisijos akto išvadoje ir 2018 m. rugsėjo 6 d. ataskaitos Nr. 10-1131 išvadoje nurodyta, kad AGDL sistema gali būti panaudota įmonės reikmėms, sprendė, jog civilinio ieškinio dydis nėra aiškus. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo išsiaiškinta ir A. R. nurodoma aplinkybė dėl jam taikomo įmonės vadovo civilinės atsakomybės draudimo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pripažino civilinio ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

95. BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

96. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šias įstatymų nuostatas, yra pažymėjęs, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 11 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), tačiau ir tokiu atveju ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje. Nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Paprastai ieškinį nagrinėja tas teismas, kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą, t. y. paprastai ieškinį nagrinėja Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija.

97. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2021 taip pat pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnį gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį ir įsitikinus padarytos žalos tikrumu, t. y. įvertinus ne vien tik galimai ekonomiškai nepagrįsto ar nelogiško sandorio sumą, bet ir objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar BK 228 straipsnyje nurodyti subjektai patyrė realią žalą dėl valstybės tarnautojų veiksmų. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tais atvejais, kai veikos kvalifikavimas susijęs su galimai padarytos turtinės žalos dydžiu, turi būti apskaičiuotas ir nustatytas realus turtinės žalos dydis. Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas, turi neabejotiną įtaką ne tik A. R. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui, tačiau turi būti sprendžiamas iš esmės klausimas ir dėl civilinio ieškinio. Todėl pirmosios instancijos nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka keistinas.

98. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl A. R. veiksmų VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelė turtinė žala. Pažymėtina, kad turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

99. Kaip jau minėta, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paskyrus ekonominę (apskaitos ir finansų) ekspertizę, kurią atlikus Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. vasario 8 d. ekspertizės akte Nr. 11-1436 (22) nustatyta, jog VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. birželio 16 d. sutartį Nr. S-81 įsigydama CPDLS finansinės naudos negavo, o patyrė nuostolius, kurie apskaičiuoti iš įrangos vertės įsigijimo savikainos – 455 000 Eur, minusavus dalies įrangos, paliktos įmonės reikmėms, vertę – 36 252,93 Eur. Nustatyta, kad VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ dėl su ,,N(duomenys neskelbtini)“ sudarytos Sutarties patyrė 418 747,07 Eur nuostolių (455 000 – 36 252,93). Be to, iš VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 19 d. pasitarimo dėl įrangos panaudojimo protokolo Nr. 10-955 matyti, kad išsprendus klausimą dėl AGDL sistemos įrangos reikalingumo, tinkamumo naudoti įmonės veikoje, komisija rekomendavo šias įrangos dalis: CPDLC server s. n. 15000 (*1a-CPDLC server), CPDLC server s. n. 15001 (*1a-CPDLC server), CPDLC server s. n. 15002 (*1a-CPDLC server), CPDLC server s. n. 15003 (*1a-CPDLC server), Lenovo Edge 72 3848 remote terminal s. n. 1S3484DBGPB1Z2ZD (1 vnt.) (*1e – CMS terminal), Armodilo VESA Mountable case for Microsoft Surface Pro3 (*1d – CPDLC HMI Monitor Holder) 3 vnt. bei set of cables – viso 34 747,07 Eur vertės (minus Ergotron LX wall Mount LCD Arm kaina), parduoti viešajame prekių aukcione (t. 13, b. l. 123–127). Ekspertizės akte Nr. 11-1436 (22) nustatyta, kad tuo atveju, jei viešajame prekių aukcione bus parduota įranga, nurodyta 2021 m. gegužės 19 d. protokole Nr. 10-955, tai nuostolio suma mažėtų parduotos įrangos sumai (t. 15, b. l. 31–62). Įvertinus tai, kad civilinis ieškovas VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ dalį įrangos turi galimybę parduoti viešajame prekių aukcione ir gauti pajamas, galimai ne mažesnės, nei minėtos įrangos savikaina – 34 747,07 Eur, šią sumą teisėjų kolegija minusuoja iš A. R. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydžio, mažindama civiliniu ieškiniu VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą.

100. Esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškovo VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš nuteistojo A. R. priteisiant 384 000 Eur (455 000 – 36 252,93 – 34 747,07) turtinei žalai atlyginti.

101. Nors nuteistasis A. R. nurodė, kad pagal 2018 m. gegužės 15 d. VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ ir ADB „ C(duomenys neskelbtini)“ sudarytą Įmonių direktorių ir vadovų civilinės atsakomybės draudimo paslaugų sutartį Nr. S-67, jis turi būti laikomas apdraustuoju, o CPDLC įrangos už 455 000 Eur įsigijimas draudžiamuoju įvykiu, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi A. R. apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą, kuriuo A. R. ieškinys dėl asmens pripažinimo apdraustuoju ir įvykio pripažinimo draudžiamuoju netenkintas, konstatavus, kad nustačius, jog duomenys apie ieškovo galimai padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios jam buvo pareikštas įtarimas, ieškovui buvo žinomo ikiteisminio tyrimo, prasidėjusio iki 2018 m. gegužės 15 d. sudarytos Draudimo sutarties pagrindas, atsakovei nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką pagal Sutartį ieškovui (t. 14, b. l. 7–20).

102. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu civilinio ieškovo atstovas išsakė poziciją, jog civilinio ieškinio išsprendimas apeliacinio proceso metu, nesant prokuroro ar civilinio ieškovo atstovo skundo, pasunkintų nuteistojo padėtį, todėl prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio perdavimo nagrinėti civilinio proceso palikti nepakeistą. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį. Turtinė žala turi būti atlyginama, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Todėl įvertinus tai, kad civilinį ieškinį perdavus nagrinėti civilinio proceso tvarka tęsiamas tas pats procesas, kuriame bet kokiu atveju vertinami baudžiamosios bylos duomenys dėl padarytos turtinės žalos dydžio, dėl kurio visus savo argumentus A. R. jau galėjo pareikšti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, jog civilinio ieškinio išsprendimas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nuteistojo A. R. padėties nesunkina. Be to šiuo atveju ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat akcentavo būtinumą tiksliai nustatyti žalos dydį, kas ir buvo atlikta apeliacinės instancijos teisme. Taip pat svarbu, kad remiantis duomenimis, gautais atlikus papildomą įrodymų tyrimą, buvo nustatytas žalos dydis, kuris yra mažesnis, nei kad buvo prašomas priteisti civilinio ieškovo. Toks visų klausimų išsprendimas vieno proceso metu, vertinant, kad ir priteistinas žalos dydis buvo mažesnis nei pirminis, ir nuteistasis dėl jo galėjo išsakyti visus argumentus, nepažeidžia nuteistojo teisių, o jo išsakyti argumentai dėl procesų skaidymo kaip tik neatitiks nei operatyvaus proceso, nei teisės į teisingą teismą principų.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

103. Iš bylos medžiagos matyti, kad viso proceso metu siekiant užtikrinti byloje pareikštą VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį, A. R. buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Ši procesinė prievartos priemonė prokuroro 2019 m. kovo 26 d. nutarimais buvo paskirta ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pratęsta A. R. piniginėms lėšoms, esančioms AB ,,Luminor bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (likutis 2017 m. vasario 3 d. – 16 017,56 Eur) bei AB ,,Citadele“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (likutis nenustatytas) (t. 7, b. l. 119–121), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (15 350 Eur vertės), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (15 437 Eur vertės), ir šiame žemės sklype esančiam pastatui – sodo namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (89 203 Eur vertės), taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine G. R., priklausančiam nekilnojamam turtui: butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (87 465 Eur vertės), 6/115 patalpoms – poilsio apartamentams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) (50 684 Eur vertės) (t. 7, b. l. 129-131). Viso A. R. nuosavybės teise ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine G. R. priklausančio turto vertė, į kurį buvo laikinai apribota nuteistojo A. R. nuosavybės teisė, yra 274 156,56 Eur.

104. Todėl apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus VĮ „O(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį, kuriam užtikrinti ir buvo taikyta minėta procesinė prievartos priemonė, t. y. neišnykus jos taikymo pagrindui, siekiant užtikrinti tinkamą nuosprendžio įvykdymą, A. R. taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į minėtą turtą paliktinas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo (BPK 151 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų

105. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2023 m. vasario 28 d. buvo gautas AB „O(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato A. Pėstininko prašymas dėl advokato darbo apmokėjimo, kuriame nurodyta, kad 2023 m. vasario 27 d. AB „O(duomenys neskelbtini)“ patyrė 3 145,91 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti už atstovavimą byloje (t. 15, b. l. 82). Turėtas išlaidas patvirtina PVM sąskaitos faktūros bei klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos (t. 15, b. l. 83, 84, 85, 86, 88, 89, 90, 91, 92, 93, 94, 95, 96, 97, 98, 99, 100, 101), iš kurių matyti, kad civilinio ieškovo sumokėtą sumą sudaro pasiruošimas ir dalyvavimas (aštuoniuose) teismo posėdžiuose, dokumentų analizė, teismo įpareigojimų vykdymas.

106. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant dėl proceso išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme išieškojimo, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-7-628/2020).

107. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo bei jo gynėjos apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies. Šioje byloje buvo atliekamas įrodymų tyrimas, paskirta ekonominė (apskaitos ir finansų) ekspertizė. Visame procese dalyvavo ir civilinio ieškovo atstovas advokatas A. Pėstininkas. Esant šioms aplinkybėms, taip pat įvertinusi nuteistojo turtinę padėtį ir iš jo nagrinėjamoje byloje priteistiną turtinės žalos dydį, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje civilinio ieškovo atstovo prašoma priteisti iš nuteistojo išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra proporcinga bylos sudėtingumui, advokato dalyvavimo procese bei pasiruošimo jam laikui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra pagrįsta, todėl priteistina iš nuteistojo A. R..

108. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. kovo 15 d. gautas nuteistojo A. R. gynėjos advokatės L. Balčiūnės prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo baudžiamojoje byloje, kuriame gynėja nurodė, jog tuo atveju, jei nuteistojo atžvilgiu būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis, iš Lietuvos Respublikos valstybės A. R. naudai priteistinos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 9 591,55 Eur. Gynėja su prašymu pateikė dokumentus, patvirtinančius suteiktų paslaugų kainą, tai, kad A. R. sumokėjo už suteiktas gynėjos paslaugas bei atliktų darbų išklotines (t. 15, b. l. 127–129, 130–134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 141, 142, 143, 144, 144, 145, 146, 147, 148, 149, 161, 150, 151, 152, 153–154, 155–156, 157–158, 159, 160).

109. Pažymėtina, kad BPK 105 straipsnis nustato proceso išlaidų atlyginimo išieškojimą teismui priimant atitinkamus procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

110. Kaip jau minėta, BPK 106 straipsnyje yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį baudžiamajame procese atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime pripažino, jog BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime, be kita ko, pažymėta, kad iš paminėtų Konstitucijos straipsnių bei konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.

111. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad remiantis pirmiau aptarta Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir nurodytu teisiniu procesiniu reguliavimu, šiuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kaltinamojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms baudžiamajame procese apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų taikytinos tik tais atvejais, kai dėl asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, priimamas teismo išteisinamasis nuosprendis, kuriuo šis asmuo baudžiamojoje byloje yra išteisinamas, t. y. pagal BPK 297 straipsnį teismo Lietuvos Respublikos vardu pripažįstama, kad tas asmuo, nagrinėjimo teisme dalyvis, dėl kurio BPK nustatyta tvarka buvo priimtas kaltinamasis aktas, iš viso nepadarė nė vienos pavojingos ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos arba nustatyta, kad, neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant bent vieną nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-489/2023).

112. Nagrinėjamu atveju A. R. atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis nepriimtas. Todėl A. R. gynėjos advokatės L. Balčiūnės prašymas, atlyginti iš valstybės lėšų A. R. patirtas išlaidas už jo gynybą, atmetamas kaip nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. R. ir jo gynėjos advokatės Linos Balčiūnės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti įrodytomis pripažintas aplinkybes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį: kad A. R. tarnybiniame pranešime Nr. T-831 užrašė vizą ,,R. pritariu laikinam sprendimui“, davė rašytinį nurodymą darbo grupės vadovui M. R. vykdyti ribotų galimybių ir laikiną automatinio lakūno ir skrydžių vadovo duomenų perdavimo ryšio (CPDLC) diegimą, patvirtino 2014 metų turto įsigijimo ir skolinimosi planą, patvirtintą VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2014 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. VLN-3, kurio 1.2.4.4 papunktyje numatytas įsigyti turtas – „Automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimas (CPDLC)“ – už 610 000 Lt (176 668,21 Eur) iš VĮ ,,O(duomenys neskelbtini)“ lėšų, bendra projekto vertė – 900 000 Lt (260 658,01 Eur), ir 2014 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-87 patvirtino ,,Automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimo (CPDLC) paslaugų (Air-Ground Data Link System) techninius reikalavimus“, kurių 2.19.3 papunktyje numatyta, kad AGDL sistemos bandymai turi būti atlikti pagal jiems taikomus reikalavimus, išdėstytus dokumentuose ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214, bei žinodamas, kad CPDLC diegimas yra laikinas ir ribotų galimybių, pasirašė 2014 m. birželio 16 d. sutartį Nr. S-81 su Suomijos Respublikoje registruota bendrove ,,N(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. J., dėl AGDL sistemos pirkimo už 495 000 Eur, kaip neatitinkančius šių nusikaltimų sudėties požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, A. R. nusikalstamus veiksmus kvalifikuotus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 3 dalį ir paskirti 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį paskirtą 100 MGL dydžio (3 766 Eur) baudą apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 3 dalį, ir A. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje Valstybės įmonei „O(duomenys neskelbtini)“ pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Civilinės ieškovės Valstybės įmonės „O(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš nuteistojo A. R. civilinės ieškovės Valstybės įmonės „O(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 384 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. R. turtą: pinigines lėšas, esančias AB ,,Luminor bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei AB ,,Citadele“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esantį pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamą turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 6/115 patalpas – poilsio apartamentus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuteistasis A. R. atlygins priteistą turtinę žalą.

Priteisti iš A. R. Valstybės įmonei „O(duomenys neskelbtini)“ 3 145,91 Eur atstovavimo išlaidų.

Advokatės Linos Balčiūnės prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo iš Lietuvos Respublikos valstybės A. R. naudai netenkinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.