Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės užsienio bendrovės If P&C Insurance AS, veikiančios per Lietuvos If P&C Insurance AS filialą, atstovei teisininkei N. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei užsienio bendrovei If P&C Insurance AS, veikiančiai per Lietuvos If P&C Insurance AS filialą, dėl dalies draudimo išmokos ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys R. B., akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo ir atitinkamai nevisiško draudimo sąlygos (ne)taikymo, taip pat dėl draudimo išmokos dydžio.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (pradiniu) atsakovei užsienio bendrovei If P&C Insurance AS, veikiančiai per Lietuvos If P&C Insurance AS filialą, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 65 133,02 Eur draudimo išmoką, 493,68 Eur nuostolius, 5 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad kartu su trečiuoju asmeniu R. B. 2011 m. gegužes 30 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ginčo namas). Aiškina, kad 2011 m. birželio 9 d. tarp ieškovės, kaip draudėjos, ir atsakovės, kaip draudikės, tarpininkaujant Danske Bank A/S Lietuvos filialui bei pastarojo asmens naudai, buvo sudaryta ginčo namo draudimo sutartis (toliau – draudimo sutartis, ginčo sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo už aptariamoje sutartyje nustatytą draudimo įmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui, sumokėti ieškovei ginčo sutartimi sulygtą draudimo išmoką; draudikė išdavė draudėjai Gyventojų turto draudimo liudijimą (polisą) Serija PSNTA Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo polisas), taip pat supažindino ieškovę su ginčo sutarties sudedamąja dalimi esančiomis (2010 m. gegužes 1 d. redakcijos) atsakovės Gyventojų turto draudimo taisyklėmis Nr. 017 (toliau – ginčo draudimo taisyklės arba Draudimo taisyklės Nr. 017). Teigia, kad nuo 2016 m. birželio mėnesio Danske Bank A/S Lietuvos filialo teises ir pareigas santykiuose su ieškove perėmė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“.

4. Anot ieškovės, ginčo name 2023 m. balandžio 5 d. kilus gaisrui, pastarasis nekilnojamojo turto objektas buvo stipriai sužalotas; laikydamasi ginčo draudimo taisyklėse įtvirtintų reikalavimų, ieškovė apie kilusį gaisrą nedelsiant pranešė draudikei; draudikė tą pačią 2023 m. balandžio 5 d. užvedė žalos bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žalos byla), kurią administruojant, 2023 m. balandžio 6 d. buvo atlikta ginčo namo apžiūra; iš atsakovės pusės užpildytas sugadinto (apgadinto) turto apžiūros aktas (toliau – apžiūros aktas1), o name kilęs gaisras, įvertinus įvykio aplinkybes, draudikės pripažintas draudžiamuoju įvykiu.

5. Pažymi, kad išanalizavusi 2023 m. balandžio 14 d. elektroniniu paštu draudėjai atsiųsto susipažinti/pasirašyti apžiūros akto1 turinį bei įvertinusi pastarajame dokumente egzistavusius netikslumus, ieškovė 2023 m. balandžio 19 d. draudikei pateikė savo pastabas ir klausimus dėl apžiūros akte1 užfiksuotų duomenų. Draudikė 2023 m. gegužes 5 d. atsakė į draudėjos klausimus: išdėstė ginčo draudimo taisyklėms prieštaraujančią poziciją dėl nevisiško draudimo taikymo šiame ieškinyje aptariamo draudžiamojo įvykio atžvilgiu; pateikė jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstą pasiūlymą dėl 50 000 Eur dydžio draudimo išmokos išmokėjimo šalių susitarimo pagrindu, t. y. tikslaus žalos įvertinimo procedūros nebetęsiant.

6. Ieškovė teigia, kad 2023 m. gegužės 8 d. atsakovei siųstu elektroniniu laišku paprašė gaisro sukeltos žalos šalinimo išlaidų paskaičiavimo (sąmatos) bei ankstesniame atsakovės elektroniniame laiške vartotų sąvokų paaiškinimo. Susipažinusi su draudėjos pateiktu paaiškinimu bei 2023 m. gegužes 9 d. atsiųsta lokaline sąmata (toliau – 2023 m. gegužės 9 d. sąmata), ieškovė 2023 m. gegužes 17 d. draudikei išsiuntė elektroninį laišką, kuriuo išreiškė nesutikimą su atsakovės pozicija dėl nevisiško draudimo taikymo; persiuntė atsakovei draudimo išmokos apskaičiavimui reikšmingus dokumentus; ieškovės užsakymu nepriklausomo žalų vertintojo sudarytą bei 2023 m. gegužės 14 d. pasirašytą ginčo namo atstatymo lokalinę sąmatą (toliau – 2023 m. gegužės 14 d. sąmata); pareikalavo draudikės draudimo sumai (123 834,57 Eur) lygios draudimo išmokos sumokėjimo.

7. Akcentuoja, kad 2023 m. birželio 15 d. išsiuntė atsakovei rašytinę pretenziją, kuria atsakovės dar kartą paprašė objektyviai įvertinti draudimo išmokos sumokėjimui reikšmingas aplinkybes bei persvarstyti draudikės poziciją dėl nevisiško ieškovės patirtos žalos kompensavimo (atsakovė 2023 m. birželio 2 d. atliko avansinį mokėjimą 30 000 Eur sumai). Atsakydama į minėtoje pretenzijoje išdėstytus ieškovės prašymus, atsakovė 2023 m. birželio 20 d. išsiuntė draudėjai rašytinį atsakymą, kuriame nurodė, kad draudikė dar nėra nustačiusi konkretaus 2023 m. balandžio 5 d. įvykusio gaisro sukeltų nuostolių dydžio; šiuo tikslu buvo kreiptasi į nepriklausomą ekspertą dėl pakartotinės draudžiamojo įvykio metu sugadinto turto apžiūros bei kilusios žalos įvertinimo; atsakovės nuomone, egzistuoja pagrindas manyti, kad draudimo sutartyje numatyta draudimo suma (123 834,57 Eur) yra mažesnė už draudimo vertę, todėl susiklosčiusioje situacijoje ieškovei išmokėtinos draudimo išmokos atžvilgiu gali būti taikoma nevisiško draudimo sąlyga. Ieškovei paprašius pastarąją poziciją pagrįsti konkrečiomis draudimo sutarties nuostatomis, jai 2023 m. liepos 4 d. elektroniniu paštu buvo atsiųsta atsakovės užsakymo pagrindu 2023 m. birželio 28 d. atlikto pakartotinio turtui padarytos žalos nustatyto ataskaita (toliau – 2023 m. birželio 28 d. sąmata), vadovaujantis kuria, ginčo namo remonto darbai įvertinti 63 742,73 Eur (su PVM), o namo atkuriamoji vertė prieš draudžiamąjį įvykį – 180 658,90 Eur suma. Ieškovė aiškina, kad 2023 m. liepos 4 d. – 2023 m. liepos 14 d. įvykusio elektroninio susirašinėjimo metu atsakovė dar kartą nurodė besilaikanti nuomonės, kad draudimo sutartyje įvardyta draudimo suma (123 834,57 Eur) yra mažesnė už draudikės 2023 m. birželio 28 d. sąmatoje nustatytą draudimo vertę, todėl susiklosčiusioje situacijoje, taikant nevisiško draudimo sąlygas, ieškovei išmokėtina draudimo išmoka tesiekia 44 619,91 Eur.

8. Ieškovės teigimu, ji 2023 m. liepos 18 d. išsiuntė atsakovei elektroninį laišką, kuriuo pažymėjo, kad nevisiškas draudimas susiklosčiusioje situacijoje yra netaikytinas; išreiškė draudikei objektyviais duomenimis kvalifikuoto turto žalos vertintojo ataskaitą. Atsakydama į aukščiau paminėtą ieškovės elektroninį laišką, atsakovė išdėstė savo komentarus dėl draudėjos pastabų, išreikštų 2023 m. birželio 28 d. sąmatos atžvilgiu, bei sutiko padidinti įsipareigotą išmokėti draudimo išmoką (44 619,91 Eur) 1 481,60 Eur dydžio suma, t. y. bendrai sumokėti ieškovei 46 101,51 Eur draudimo išmokos (kas faktiškai ir buvo atlikta).

9. Nurodo, kad jos užsakymu 2023 m. rugpjūčio 11 d. mažoji bendrija (toliau – MB) „Laupetra“ parengė specialisto vertinimo išvadą (toliau – Laupetra ataskaita) bei sudarė lokalinę defektų šalinimo sąmatą (toliau – 2023 m. rugpjūčio 11 d. sąmata). Vadovaujantis pastaraisiais dokumentais, galutinai suskaičiuota gaisro sukeltų ginčo namo defektų šalinimo kaštų suma – 109 929,53 Eur, kurios ir buvo pareikalauta iš atsakovės, prašant pervesti neišmokėtą draudimo išmokos likutį – 63 828,02 Eur.

10. Anot ieškovės, ji 2023 m. rugsėjo 11 d. atsakydama į draudikės elektroninį laišką, pateikė atsakovei patikslinančią informaciją, reikiamą Laupetra ataskaitoje bei 2023 m. rugpjūčio 11 d. sąmatoje užfiksuotiems duomenims įvirtinti. 2023 m. spalio 24 d. išsiųstu elektroniniu laišku atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad ji laikosi ankstesnės savo pozicijos, jog gaisro metu kilusios žalos dydis yra lygus 65 859,31 Eur; persiuntė ieškovei atsakovės 2023 m. birželio 28 d. sąmatą rengusių asmenų surašytą ieškovės užsakytos 2023 m. rugpjūčio 11 d. sąmatos analizę; nurodė ieškovei, kad yra nutraukiamas laikinos gyvenamosios vietos nuomos išlaidų dengimas, kadangi, atsakovės nuomone, ginčo namas aptariamo elektroninio susirašinėjimo metu jau turėjo būti atstatytas.

11. Pažymi, kad atsakovės įgaliotas asmuo 2023 m. lapkričio 30 d. surašė turto apžiūros aktą (toliau – apžiūros aktas2), kuriame vizualinės ginčo namo apžiūros pagrindu išreiškė savo nuomonę, jog ginčo namas yra tinkamas gyventi. Nepaisant ieškovės 2023 m. gruodžio 12 d. elektroniniame laiške išdėstytų argumentų dėl apžiūros akto2 neobjektyvumo bei pakartotinio prašymo kompensuoti laikinos gyvenamosios vietos nuomos išlaidas, atsakovė pastarąjį ieškovės reikalavimą tenkinti atsisakė.

12. Ieškovės vertinimu, šalių sudarytas sandoris (ginčo draudimo sutartis) kvalifikuotinas kaip vartojimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnį. Ginčo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės, kaip fizinio asmens, bei atsakovės, kaip įvairių rūšių draudimo paslaugas teikiančios verslininkės; sudarydama su atsakove draudimo sutartį, ieškovė siekė su jos verslu ir/ar profesija nesusijusių tikslų, t. y. nuo galimų rizikų apdrausti savo šeimos gyvenamąjį bustą.

13. Ieškovė, aiškindama ginčo sutarties nuostatas, apibrėžiančias draudimo vertę, nurodo, kad draudimo sutartimi šalys sulygo, jog draudimo objektas – ginčo namas, yra draudžiamas nauja atkuriamąja verte. Anot ieškovės, ginčo draudimo taisyklių 39 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu pastatai/patalpos draudžiami nauja atkuriamąja verte, tai draudimo suma yra lygi naujai atkuriamajai vertei; remiantis ginčo polisu, šalių sulygta draudimo suma yra lygi 123 834,57 Eur (427 576 Lt). Ieškovės vertinimu, bylos šalys, sudarydamos ginčo sutartį, pasirinko draudimo vertės prilyginimo naujai atkuriamajai vertei, apskaičiuotai draudimo sutarties sudarymo dieną, variantą, o tai reiškia, kad draudimo vertė susiklosčiusioje situacijoje buvo (yra) lygi draudimo sumai bei sudaro 123 834,57 Eur. Sudarydamos ginčo sutartį, ieškovė ir atsakovė sulygo, kad sudedamąja aptariamo sandorio dalimi yra Draudimo taisyklės Nr. 017; prieš pasirašant ginčo polisą, ieškovei buvo įteikta 2010 m. gegužės 1 d. redakcijos minimų taisyklių kopija, o tai reiškia, kad sutartinius įsipareigojimus bylos šalys prisiėmė būtent pastarosios Draudimo taisyklių Nr. 017 redakcijos pagrindu.

14. Ieškovė pažymi, kad atsakovė netinkamai aiškina draudimo vertę apibrėžiančias ginčo sutarties nuostatas, jas sąmoningai iškraipydama bei tokiu būdu nesąžiningai siekdama išvengti visos draudimo sutartyje numatytos draudimo išmokos sumokėjimo. Teigia, kad bylos šalys draudimo vertės nustatymo (apskaičiavimo) momentą ginčo draudimo taisyklėmis (2010 m. gegužės 1 d. jų redakcija) susiejo ne su draudžiamojo įvykio, bet draudimo sutarties sudarymo momentu; Draudimo taisyklių 017 (2010 m. gegužes 1 d. redakcijos) 117 punkto a papunktyje nurodyta, kad draudimo sutartyje nustačius ilgesnį nei vienerių metų draudimo laikotarpį, kiekvienų einamųjų draudimo metų pabaigoje kitiems draudimo metams gali būti nustatoma kita draudimo suma, tačiau atsakovė per ilgesnį nei dešimties metų laikotarpį aptariamoje ginčo draudimo taisyklių nuostatoje numatytų pakeitimų neinicijavo, todėl jokios prielaidos nevisiško draudimo taikymui pagal ginčo sutartį neegzistavo, kadangi pastaruoju sandoriu sulygta draudimo vertė per visą šį terminą nekito.

15. Pasisakydama dėl patirtų nuostolių dydžio ir draudikės sutartinės prievolės pastaruosius nuostolius kompensuoti, išmokant draudimo išmoką (trūkstamą jos dalį), ieškovė pažymi, kad reikalavimas dėl jos patirtų nuostolių atlyginimo, kiek tai susiję su ginčo namo atstatymu, yra grindžiamas ginčo namą po draudžiamojo įvykio apžiūrėjusio/įvertinusio eksperto išvadomis bei atliktais skaičiavimais – Laupetra sąmata. Skirtingai nei atsakovės 2023 m. birželio 28 d. sąmata, kuri, ieškovei pareiškus motyvuotas pastabas dėl pastarąjį dokumentą parengusių asmenų neįvertintų darbų/atliktų skaičiavimo netikslumų, buvo koreguojama, ieškovės užsakyta 2023 m. rugpjūčio 11 d. sąmata pasižymi nuoseklumu bei neprieštaringumu; ji sudaryta atidžiai apžiūrėjus ginčo namą, taip pat įvertinus tiek ankstesnius atsakovės komentarus žalos nustatymo klausimais, tiek ir atsakovės 2023 m. birželio 28 d. sąmatoje užfiksuotus duomenis. Taigi, ieškovės vertinimu, ji patikimais įrodymais pagrindė faktą, kad ginčo namo atstatymo kaštai (su tuo susiję nuostoliai) sudaro šiame ieškinyje įvardytą 109 929,53 Eur sumą. Be to, ieškovė patyrė 605 Eur išlaidų, susijusių su gaisro sukeltos žalos įvertinimu/nustatymu (Laupetra ataskaitos/sąmatos sudarymas).

16. Be to, ieškovė nurodo, kad atsakovė atsisako kompensuoti PVM sąskaitoje faktūroje Nr. IB 96689 įvardytas apgyvendinimo išlaidas (700 Eur), argumentuodama tuo, jog apžiūros akte2 ji konstatavo, kad ginčo namas tinkamas gyventi. Ieškovė su šiuo apžiūros aktu2 nesutinka, nes akto surašymo metu dviaukščiame ginčo name nebuvo iki galo sutvarkytos elektros instaliacijos, nebuvo įrengtų laiptų iš pirmojo į antrąjį aukštą, kas savaime reiškia, kad ginčo namas neatitiko jam keliamų saugumo bei kitų norminių teises aktų reikalavimų; namo apžiūra, po kurios draudiko pasirinktas asmuo surašė apžiūros aktą2, įvyko 2023 m. lapkričio 30 d., todėl minimo akto duomenys jokios informacijos apie prašomą kompensuoti laikotarpį (2023 m. lapkričio mėnesį) nesuteikia; ginčo namo atstatymas per atsakovės akcentuojamą trumpą laikotarpį negalėjo būti įgyvendintas tiek dėl esamos situacijos statybų sektoriuje (rangovų užimtumo), tiek dėl pačios draudikės vengimo išmokėti atstatymo darbams reikiamas lėšas.

17. Ieškovė papildomai nurodo, kad nesutinka su atsakovės atsiliepimo argumentais, jog nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, teismas turėtų vadovautis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltics property“ specialistų parengta tyrimo ataskaita, o ne MB „Laupetra“ specialistų išvadomis. Pakartotinai pažymi, kad po ieškovės pastabų pateikimo UAB „Baltics property“ specialistai jų rengtoje pradinėje sąmatoje įvardytų darbų sąrašą papildė pakankamai didele naujų darbų apimtimi – net 17 pozicijų. Ieškovei minimų pastabų nepateikus, atsakovė dėl nekvalifikuoto UAB „Baltics property“ specialistų darbo arba sąmoningų (tyčinių) pastarųjų asmenų veiksmų būtų dar labiau sumažinusi ginčo namui realiai padarytos žalos dydį. Ieškovės vertinimu, šios aplinkybės nepalieka abejonių dėl UAB „Baltics property“ tyrimo išvadų neišsamumo/prieštaringumo, kaip pagrindo šias išvadas vertinti itin kritiškai. Tuo tarpu ieškovės į bylą pateikti žalos nustatymo dokumentai pasižymi nuoseklumu bei neprieštaringumu; jie sudaryti atidžiai apžiūrėjus ginčo namą, taip pat įvertinus tiek ankstesnius atsakovės komentarus žalos nustatymo klausimais, tiek ir atsakovės užsakymu UAB „Baltics property“ parengtoje sąmatoje užfiksuotus duomenis.

18. Ieškovė nesutinka su atsakovės nurodytu teiginiu, kad MB „Laupetra“ specialistas R. M. neturi kvalifikacijos atestato, suteikiančio jam teisę sudaryti sąmatas bei tokiu būdu skaičiuoti žalos dydžius. Pažymi, kad neypatingų statinių atveju tokios atestacijos reikalavimai nėra keliami; kita vertus, R. M. yra išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. 24371, suteikiantis teisę pastarajam asmeniui eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio technines priežiūros vadovo pareigas.

19. Ieškovės teigimu, su jos draudimo sutarties nuostatų aiškinimu visiškai sutinka ir trečiasis asmuo AB „Swedbank, kuris savo atsiliepime nurodo, kad hipotekos kreditorius įprastai yra suinteresuotas apdrausti įkeičiamą daiktą visišku draudimu. Kadangi draudimo sutartis buvo sudaryta tarpininkaujant kredito davėjui, labiau tikėtina, kad pastarasis subjektas siekė ir norėjo, kad būtų sudaryta būtent visiško draudimo sutartis.

20. Nurodo, kad nagrinėjamai bylai aktuali draudimo vertė yra draudžiamųjų turtinių interesų vertė draudimo sutarties sudarymo (o ne draudžiamojo įvykio) dieną; skirtingai nei interpretuojama atsakovės atsiliepime, ieškovė, būdama informuota apie tai, kad draudimo vertė yra draudžiamų turtinių interesų vertė draudimo sutarties sudarymo dieną, jokio objektyvaus ir/ar subjektyvaus pagrindo/poreikio inicijuoti aptariamo sandorio pakeitimą neturėjo, kadangi jos turtiniai interesai buvo tinkamai apsaugoti.

21. Dėl laikinos gyvenamosios vietos nuomos išlaidų kompensavimo ieškovė pakartotinai nurodo, kad ginčo namas 2023 m. balandžio 5 d. kilusio gaisro metu buvo stipriai apgadintas, todėl jo atstatymas reikalavo ne tik finansinių kaštų, bet ir nemažai laiko sąnaudų, ypač turint omenyje statybos darbų sektoriuje egzistuojantį didelį specialistų užimtumą; jokio konkretaus termino, per kurį turi būti atstatomas sužalotas pastatas, draudimo taisyklės nenumato. Atsakovės pasisakymai apie tai, kad ieškovė esamu atveju neva nesiėmė reikiamų veiksmų savalaikiam ginčo namo atstatymui, ne tik prieštarauja tikrajai situacijai, bet ir neturi absoliučiai jokio teisinio pagrindimo. Be to, draudikės interesus nuo galimo draudėjų piktnaudžiavimo saugo draudimo taisyklių 202.5 punkto 13.3 papunktis (nustatydamas išmokos už gyvenamosios vietos nuomą maksimalų dydį, kuris negali viršyti 5 proc. draudimo sumos).

22. Ieškovė 2025 m. gegužės 5 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo (sumažinimo), kuriame sumažino byloje pareikštą materialinį teisinį reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės nuo 65 133,02 Eur iki 44 180,92 Eur sumos (kurią sudaro atsakovės nekompensuota ginčo namo atstatymo kaštų dalis (42 875,92 Eur (88 977,43 Eur (ekspertizės akte nurodyta ginčo namo defektų šalinimo darbų vertė) - 46 101,51 Eur (atsakovės išmokėta draudimo išmokos dalis, kiek tai susiję su ginčo namo defektų šalinimu)), taip pat atsakovės nekompensuota laikinos gyvenamosios vietos nuomos kaštų dalis (700 Eur) bei atsakovės nekompensuotos išlaidos, susijusios su ieškovės patirtų nuostolių dydžio nustatymu (605 Eur)).

23. Ieškovė aiškina, kad ekspertizės aktas buvo parengtas ne kurios nors iš bylos šalių individualiu užsakymu, bet teismo nurodymu, ekspertinį tyrimą pavedant atlikti nešališkam teismo ekspertui, kurio kandidatūrai pritarė abi teisminio ginčo šalys, todėl ieškovė remiasi būtent 2025 m. sausio 27 d. eksperto parengtu teismo ekspertizės aktu, kuriame ginčo namo defektų šalinimo kaštai, pastarojo akto parengimo dienos duomenimis, bendrai sudaro 88 977,43 Eur sumą.

24. Taip pat ieškovė pažymi, kad nors žalą sukėlęs įvykis (gaisras) įvyko 2023 m. balandžio mėn., ginčo namo atstatymo darbai dėl atsakovės kaltės – delsimo sumokėti ieškovei visą jai priklausančią draudimo išmoką, iš karto negalėjo būti pradėti vykdyti; dalis tokių darbų, tebesitęsiant atsakovės nulemtam šalių ginčui, yra atliekami iki šiol, o tai reiškia, kad galutinės ginčo namo defektų šalinimo kainos paskaičiavimui yra aktualūs būtent naujesni, t. y. ekspertizės akte, o ne atsakovės prašymu parengtame papildomame ekspertizės akte, užfiksuoti duomenys.

25. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžių metu palaikė patikslintus (sumažintus) ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti; iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad imant paskolą, buvo sudaryta draudimo sutartis (prisijungimo būdu) visam paskolos laikotarpiui (prašė ieškovę vertinti kaip vartotoją, todėl visas galimai neaiškias nuostatas vertinti jos naudai); turtas buvo apdraustas nauja atkuriamąja verte, kuri sutapo su draudimo suma. Pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo dėl paties įvykio (gaisro) ir draudžiamojo įvykio konstatavimo, tačiau atsakovė nepagrįstai siekė/siekia taikyti nevisiško draudimo sąlygą (nors ginčo draudimo sutartyje tokių sąlygų nebuvo nurodyta), taip pat paskaičiavo nepagrįstai mažas ginčo namo atstatymo sąmatas, dėl ko derinimas/ginčai su atsakove užtrūko, o galiausiai ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Teigė, kad atsakovė neinformavo ieškovės apie pasikeitusias draudimo taisykles, todėl šiuo atveju galiojo/galioja ginčo draudimo sutarties sudarymo metu galiojusios draudimo taisyklės; anot ieškovės, ji neprivalėjo domėtis ginčo namo pasikeitusia verte, atitinkamai tikslinti draudimo sutartyje nurodytą turto vertę (to nesiūlė ir atsakovė) ir/ar klausti atsakovės dėl galiojančių taisyklių. Aiškino, kad namo atstatymas užtrūko dėl, be kita ko, atsakovės nepagrįstos pozicijos, dėl ko ieškovė negalėjo samdyti rangovo, nežinodama išmokamos draudimo išmokos dydžio; be to, buvo sunku rasti vieną rangovą, kuris apsiimtų atlikti visus darbus, todėl buvo pasitelkiami atskiri asmenys, dalis darbų vykdyta ūkio būdu (savo jėgomis), todėl visas procesas ir užtrūko. Taigi, palaikė pradinėje ekspertizėje eksperto pateiktas išvadas ir skaičiavimus (o galimi neatitikimai yra neesminiai), nes jie, anot ieškovės pusės, yra tikslesni (taikant 2024 m. spalio mėn., o ne įvykio metu galiojusias kainas), atlikti aukštą kvalifikaciją turinčio asmens, nešališki (negu šalių bylos nagrinėjimo metu pateikti skaičiavimai/sąmatos), todėl prašė nesivadovauti nei ieškovės pateikta Laupetra sąmata, nei atsakovės pateikta UAB „Baltics property“ sąmata. Dėl nuomos išlaidų akcentavo, kad ginčo namas 2023 m. lapkričio mėn. dar nebuvo tinkamas gyventi/faktiškai avarinės būklės (name net nebuvo laiptų); atsakovės pasitelkti asmenys jį patikrino tik 2023 m. lapkričio 30 d., t. y. jau pasibaigus minėtam mėnesiui, todėl ši apžiūra buvo neaktuali.

26. Atsakovė užsienio bendrovė If P&C Insurance AS, veikianti per Lietuvos If P&C Insurance AS filialą, atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. Pripažįsta, kad tarp šalių buvo sudaryta draudimo sutartis, kuria ginčo namas apdraustas nauja atkuriamąja verte; draudimo liudijime nurodyta namo draudimo suma – 427 576 Lt (123 834,57 Eur). Taip pat neginčija ieškovės name kilusio gaisro ir dėl to atsiradusios žalos, t. y. draudžiamojo įvykio. Teigia, kad atsakovė bendrai ieškovei išmokėjo 46 101,51 Eur dydžio draudimo išmoką už gaisro metu apgadintą namą ir 4 165,35 Eur draudimo išmoką už gyvenamosios vietos nuomą.

28. Aiškina, kad 2023 m. balandžio 6 d. atsakovės atstovė UAB „Dmirosta“ apžiūrėjo gaisro metu nukentėjusį gyvenamąjį namą, surašė sugadinto, apgadinto turto apžiūros aktą, kuriame užfiksavo įvykio metu turtui padarytus sugadinimus ir parengė gaisro metu nukentėjusio turto atstatymo sąmatą, pagal kurią remonto darbų vertė sudarė 71 394,53 Eur. Pažymi, kad 2023 m. gegužės 17 d. ieškovė pateikė remonto sąmatą, pagal kurią remonto darbų vertė sudarė 119 935,30 Eur su PVM bei UAB „Remeks“ sudarytą Nekilnojamo turto valymo sąmatą, pagal kurią valymo darbų ir išlaidų suma sudarė 14 073,93 Eur. Atsakovė, įvertinusi ieškovės pateiktas turto atstatymo ir valymo darbų sąmatas, nustatė, kad šiose sąmatose dubliuojasi dalis pozicijų.

29. Anot atsakovės, kadangi įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, tačiau ieškovė ir atsakovė nesutarė dėl draudimo išmokos dydžio, atsakovė 2023 m. birželio 2 d. išmokėjo ieškovei 30 000 Eur avansinę draudimo išmoką, o dėl pakartotinės įvykio metu apgadinto, sugadinto turto apžiūros, nuostolio dydžio bei įvykio dieną buvusios viso gyvenamojo namo naujos atkuriamosios vertės nustatymo kreipėsi į nepriklausomą ekspertą UAB „Baltics property“. Teigia, kad 2023 m. birželio 28 d. UAB „Baltics property“ specialistai, atlikę apžiūrą ir tyrimo metu išnagrinėję pateiktus dokumentus bei apžiūros metu surinktus duomenis, parengė ekspertinio pobūdžio išvadą – Turtui padarytos žalos nustatymo išankstinio tyrimo ataskaitą Nr. IT-2023/06/28, kurioje išsamiai aprašyti apžiūros metu užfiksuoti gyvenamojo namo patalpų apgadinimai ir jų pobūdis, pateikti paaiškinimai apie viso gyvenamojo namo atkuriamosios vertės iki įvykio nustatymą, išsamiai aprašyta, kokius gyvenamojo namo elementus reikia remontuoti ar keisti. Nustatytų duomenų pagrindu specialistai parengė remonto darbų žiniaraštį ir sąmatą, kurioje nustatytos dėl gaisro atsiradusių apgadinimų remonto išlaidos. Naudojant programą „Sistela“, sudaryta gaisro padarinių šalinimo sąmata pagal 2023 m. balandžio mėn. vidutines rinkos kainas, pagal kurią gaisro sugadinto turto remonto darbų vertė, darbus atliekant rangos būdu, yra 63 742,73 Eur su PVM.

30. Anot atsakovės, minėtoje ataskaitoje įvertinta viso gyvenamojo namo atkuriamoji vertė (ginčo įvykio dienai) sudarė 180 658,90 Eur su PVM. Nurodo, kad atsakovė 2023 m. liepos 3 d. išmokėjo ieškovei dar 10 000 Eur avansinę draudimo išmoką. Ieškovė, nesutikdama su ataskaitoje nurodyta gyvenamojo namo remonto darbų verte, pateikė atsakovei pastabas ir komentarus, kuriuos UAB „Baltics property“ specialistai įvertino bei 2023 m. liepos 27 d. parengė sąmatą, pagal kurią neįvertintų remonto darbų vertė sudarė 2 116,58 Eur su PVM. Su dalimi ieškovės išsakytų pastabų ir komentarų UAB „Baltics property“, tuo pačiu ir atsakovė, nesutiko bei pateikė ieškovei išsamius nesutikimo argumentus. Atsakovė 2023 m. liepos 14 d. išmokėjo ieškovei dar 4 619,91 Eur avansinę draudimo išmoką ir 2023 m. liepos 27 d. išmokėjo likusią 1 481,6 Eur draudimo išmoką.

31. Akcentuoja, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė pateikė MB „Laupetra“ vertinimo išvadą, kurioje pateikti atsakymai į ieškovės užduotus klausimus bei parengta gyvenamojo namo remonto darbų sąmata, pagal kurią remonto darbų vertė sudaro 109 929,53 Eur su PVM, tačiau atsakovė, įvertinusi MB „Laupetra“ vertinimo išvadą bei remonto darbų sąmatą, informavo ieškovę, kad MB „Laupetra“ pateiktos išvados yra be jokio tyrimo, be įrodymų ir be motyvuotų argumentų pateikti atsakymai į užduotus klausimus, todėl paprašė pateikti apžiūros metu fiksuotus apgadinimus, kuriuos būtina remontuoti, pagrįstus paaiškinimus, žiniaraštį ir kiekių skaičiavimus. Anot atsakovės, ieškovė nepateikė atsakovės prašytų dokumentų, tik nurodė, kad, jos nuomone, MB „Laupetra“ pateikta analizė yra pakankama įvertinti žalos dydį. Negavusi objektyvių duomenų MB „Laupetra“ išvadoms ir skaičiavimams įvertinti, atsakovė jais nesivadovavo ir sprendė, kad žalos administravimo metu nustatyta gyvenamojo namo remonto darbų vertė, darbus atliekant rangos būdu, yra 65 859,31 Eur su PVM.

32. Atsakovės vertinimu, UAB „Baltics property“ specialistai ne tik atliko išsamų sugadinto turto vertinimą, tačiau pateikė detalius savo argumentus ir analizės rezultatus, aiškinantis, kodėl taip ženkliai skiriasi UAB „Baltics property“ ir MB „Laupetra“ specialistų apskaičiuotos žalos; tuo tarpu MB „Laupetra” visiškai be jokio tyrimo, be įrodymų ir be argumentų pateikė atsakymus į ieškovės užduotus klausimus, parengė sąmatą neaišku kaip apskaičiuotais kiekiais, kadangi žiniaraščio ir kiekių skaičiavimų MB „Laupetra“ nepateikė; MB „Laupetra“ ataskaitoje pateiktos nuotraukos visiškai nesusietos su išvadose pateiktais atsakymais. Be to, MB „Laupetra“ inžinierius R. M. neturi kvalifikacijos atestato, kuris suteiktų jam teisę sudaryti sąmatas ir tokiu būdu skaičiuoti žalas.

33. Pažymi, kad atsakovė, apskaičiuodama draudimo išmoką, taikė nevisiško draudimo sąlygą, sumažindama draudimo išmoką 30 proc. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju gyvenamasis namas buvo apdraustas 123 834,57 Eur (427 576 Lt) sumai. Kadangi nagrinėjamu atveju gyvenamasis namas buvo apdraustas nauja atkuriamąja verte, atsakovė nustatė sumą, kurią reikia išleisti norint atstatyti toje pačioje vietoje tos pačios rūšies ir kokybės pastatą/patalpą koks jis buvo iki įvykio, įskaitant projektavimo, montavimo, statymo išlaidas (Draudimo taisyklių 34 punkto a) dalis). Teigia, kad UAB „Baltics property“ ataskaitoje pateikiamos išvados, jog viso gyvenamojo namo atkuriamoji vertė prieš gaisrą buvo 180 658,90 Eur su PVM. Taigi vertinant draudimo sumos ir draudimo vertės atitikimą draudžiamojo įvykio metu (2023 m. balandžio 5 d.) matyti, jog draudimo suma (123 834,57 Eur) buvo mažesnė už draudimo vertę (180 658,90 Eur). Aiškina, kad nevisiško draudimo santykis apskaičiuojamas šiuo būdu: liudijime nurodyta draudimo suma padalinama iš apdrausto turto draudimo vertės. Atsakovė, įvertinusi draudimo liudijime nurodytą draudimo sumą, kuri yra 123 834,57 Eur, viso gyvenamojo namo atkuriamąją vertę prieš gaisrą, kuri yra 180 658,90 Eur su PVM, bei remonto darbų, reikalingų gaisro padariniams pašalinti, kainą, kuri yra 65 859,31 Eur su PVM, apskaičiuodama draudimo išmoką, taikė nevisiško draudimo sąlygą, pagrįstai sumažindama draudimo išmoką 30 proc. (123 834,57 Eur / 180 658,90 Eur = 0,7; 65 859,31 Eur x 0,7 = 46 101,51 Eur). Atitinkamai atsakovė ieškovei išmokėjo 46 101,51 Eur draudimo išmoką už gaisro metu apgadintą apdrausto gyvenamojo namo dalį.

34. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovė turėjo inicijuoti draudimo sutarties pakeitimus, siekdama užtikrinti, jog draudimo suma visada atitiktų turto atkuriamąją vertę esamuoju laikotarpiu, nes, atsakovės vertinimu, būtent ieškovė turėjo galimybę nuolat stebėti ir vertinti savo apdraustą turtą ir, jei reikia, imtis veiksmų dėl draudimo sutarties pakeitimų. Pabrėžia, kad atsakovė draudimo sutarties galiojimo metu neturi galimybės vertinti ar apdrausto turto vertė pasikeitė dėl ekonominės situacijos, nusidėvėjimo, pagerinimų ir panašių veiksnių.

35. Dėl gyvenamosios vietos nuomos išlaidų nurodo, kad atsakovė už ieškovės apgyvendinimo viešbutyje paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už šešis mėnesius iš viso išmokėjo 4 165,35 Eur draudimo išmoką. Pažymi, kad atsakovei 2023 m. lapkričio 10 d. paprašius ieškovės pateikti rangos sutartį ar sutartį dėl atstatymo darbų, kurioje būtų nurodyta atstatymo darbų pradžia ir planuojama pabaiga, ieškovė paaiškino, jog rangos sutarties pasirašiusi neturi, nes atskiriems atstatymo darbams samdomi atskiri rangovai, dalis atstatymo darbų atliekami savomis jėgomis. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. lapkričio 30 d. atsakovės atstovė UAB „Smart Claims“ apžiūrėjo ieškovės gyvenamąjį namą, siekiant užfiksuoti jo būklę ir (ne)atliktus atstatymo darbus; apžiūros metu nustatyta, kad gyvenamojo namo stogas atstatytas, name sumontuotas katilas, šildymas veikia, karštas vanduo yra ruošiamas, elektros instaliacija įrengta ir veikia. Anot atsakovės, iš surinktos informacijos buvo nustatyta, kad gyvenamasis namas nėra avarinės būklės ir jame gyventi yra galima, todėl atsakovė informavo ieškovę, jog papildomos nuomos išlaidos nebus atlyginamos. Be to, atsakovės vertinimu, ji neprivalėjo mokėti draudimo išmokos, atlyginančios gyvenamosios vietos nuomos išlaidas, kol bus išnaudota visa suma už gyvenamosios vietos nuomą; ieškovei nepateikus įrodymų, kad buvo imtasi priemonių savalaikiai atstatyti gyvenamąjį namą, reikalavimas atlyginti gyvenamosios vietos nuomos išlaidas už 2023 m. lapkričio mėn. laikytinas nepagrįstu.

36. Nurodo, kad atsakovė nuo pat pradžių informavo ieškovę apie žalos administravimo eigą ir skatino aktyvų bendradarbiavimą; informavo ieškovę, jog atstatymo eigoje pastebėjus nefiksuotus ar didesnius pažeidimus visada galima perskaičiuoti nuostolio sumą, atvirai pasiūlė ieškovei susipažinti su UAB „Baltics property“ ataskaita ir pateikti pastabas bei komentarus, po kurių atsakovė reagavo į ieškovės pastabas ir parengė papildomą sąmatą, pagal kurią neįvertintų remonto darbų vertė sudarė 2 116,58 Eur su PVM. Anot atsakovės, ši suma nėra reikšminga lyginant su visa specialistų nustatyta gaisro metu sugadinto turto remonto darbų verte, dėl ko būtų galima daryti išvadą, kad neva UAB „Baltics property“ specialistai yra nekvalifikuoti, nesąžiningi ar pan. Be to, į didžiąją dalį ieškovės pastabų UAB „Baltics property“ ir atsakovė atsižvelgė, tačiau su kitais komentarais atsakovė nesutiko, bei į kiekvieną pateikė nesutikimo argumentus. Vien tas faktas, kad MB „Laupetra“ neteikė jokių atsakymų į atsakovės pastabas ir prašymus dėl papildomų duomenų pateikimo bei savo parengtos vertinimo išvados ir sąmatos neperžiūrėjo, niekaip negali būti siejama su MB „Laupetra“ sąmatos nuoseklumu bei neprieštaringumu.

37. Atsakovės manymu, vertinant abiejų įmonių sąmatas matoma, kad MB „Laupetra“ sąmata parengta galimai vadovaujantis UAB „Baltics property“ sąmata, kadangi didžioji dalis pozicijų yra visiškai analogiškos UAB „Baltics property“ sąmatoje pateiktoms darbų pozicijoms, ką patvirtino ir pati ieškovė. Visgi analizuojant MB „Laupetra“ sąmatą matyti, kad joje nurodyti kitokie įkainiai ir kiekiai, nors remonto darbų žiniaraščio MB „Laupetra“ nepateikė, kas patvirtina ir taip ženklus skirtumas tarp UAB „Baltics property“ ir MB „Laupetra“ specialistų apskaičiuotos žalos. Be to, nepateikta įrodymo, kad MB „Laupetra“ inžinierius R. M. turi reikiamą kvalifikaciją statybos skaičiuojamosios kainos nustatymui.

38. Aiškina, kad nagrinėjamu atveju draudimo liudijime aiškiai nurodyta gyvenamojo namo draudimo suma – 123 834,57 Eur (427 576 Lt); franšizė – 86,89 Eur (300 Lt), draudimo vertė – nauja atkuriamoji vertė; draudimo sutartį sudaro draudimo taisyklės ir draudimo liudijimas. Pažymi, kad trečiasis asmuo – AB „Swedbank“, kuris nuo 2016 m. perėmė visas Danske Bank A/S Lietuvos filialo teises ir pareigas santykiuose su ieškove, įskaitant kaip naudos gavėjas pagal draudimo sutartį, 2023 m. birželio 15 d. ieškovei patvirtino, kad ieškovės draudimas atitinka reikalavimus, keliamus bankui įkeisto turto atveju.

39. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai ignoruoja faktą, jog įvykio metu nukentėjo ne visas apdraustas turtas, o jo dalis. Atsakovė pabrėžia, kad draudimo suma nustatyta visam apdraustam turtui, todėl nukentėjus jo daliai, atlyginamų nuostolių dydis taip pat apskaičiuojamas proporcingai draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.

40. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad šalių susitarimas dėl nevisiško (proporcinio) draudimo turėtų būti aiškiai nurodytas draudimo sutartyje, kadangi teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nevisiškas draudimas nėra laikomas individualia draudimo sąlyga – draudimo sumą draudėjas aiškiai nurodo, o nevisiško draudimo sutartimi sutartis tampa būtent dėl draudimo vertės ir draudimo sumos santykio. Anot atsakovės, nėra reikalavimo numatyti, kad draudimo sutartis yra nevisiško draudimo, nes šią sutarties savybę lemia ne šalių susitarimas, o įstatyme aiškiai įtvirtintos aplinkybės – draudimo sumos ir draudimo vertės santykis.

41. Atsakovė akcentuoja, kad UAB „Baltics property“ ataskaitos priede nurodyta, jog apžiūros metu name užfiksuotos suteptos medinių laiptų pakopos, o viena pakopa deformuota (išsilenkusi), taip pat pateiktos laiptų pakopų nuotraukos. Tuo tarpu „MB „Laupetra“ ataskaitoje buvo nurodyta, jog visos medinės pakopos yra skilusios per centrą išilgai, o skilimai yra gilūs, ne paviršiniai, tačiau nepateikta nė vienos pakopos nuotraukos. Taigi, nebuvo jokio pagrindimo, kad laiptų pakopos būtų pažeistos taip, jog jas buvo būtina visas keisti, ieškovė jas keitė savo iniciatyva ir tai negalėjo būti kliūtis pripažinti namą tinkamu gyventi.

42. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovė neteisėtai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, atlyginančią gyvenamosios vietos nuomos išlaidas už 2023 m. lapkričio mėnesį, remdamasi Statybinių techniniu reglamentu (toliau – STR) ir kad atsakovė nepaskyrė ginčo gyvenamojo namo ekspertizės. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovė, kaip ginčo namo savininkė (bendrasavininkė), nustačiusi ginčo pastato galimos avarinės būklės požymius, turėjo užsakyti statinio ekspertizę, tačiau duomenų, jog ieškovė bent būtų kėlusi klausimą apie avarinę ginčo namo būklę ar būtų kreipusis dėl ekspertizės atlikimo, nėra. Priešingai, kaip minėta, 2023 m. lapkričio 30 d. atsakovės atstovės UAB „Smart Claims“ vykdytos ginčo namo apžiūros metu nustatyta, kad į pastatą pradėti vežti daiktai, buitiniai prietaisai, lovos, TV, rūbai, baldai, todėl spręstina, jog pati ieškovė savo gyvenamojo namo nelaikė avarinės būklės.

43. Atsakovės atstovė teismo posėdžių metu su ieškinio reikalavimais (tiek pradiniais, tiek patikslintais) nesutiko ir prašė jų netenkinti; iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad ginčo namas buvo apdraustas nauja atkuriamąja verte, sutartyje nustatyta maksimali draudimo suma (kuri sutarties sudarymo metu iš esmės sutapo su minėta atkuriamąja verte); kita vertus, įvykio dienai ginčo namo atkuriamoji vertė jau viršijo draudimo sumą (ieškovė per visą draudimo laikotarpį nesikreipė dėl draudimo sumos keitimo), todėl atsakovė pagrįstai taikė nevisišką draudimą ir atitinkamai mažino (30 proc.) mokėtiną draudimo išmoką, kurią apskaičiavo remiantis jos pasitelkta UAB „Baltic property“ ataskaita ir sąmata. Pažymėjo, kad ieškovės 2023 m. lapkričio mėn. buvo prašyta pateikti duomenis apie vykdomus darbus, tačiau ieškovė nieko konkretaus nepateikė, todėl atsakovės pasitelkti atstovai patikrino ginčo namą ir nustatė, jog jis tinkamas gyventi; dėl to nebuvo tenkintas ieškovės prašymas dėl paskutinio mėnesio gyvenamojo būsto nuomos išlaidų kompensavimo. Patvirtino, kad atsakovė neragino ieškovės keisti draudimo sutarties, taip pat neinformavo ieškovės apie pasikeitusias draudimo taisykles, todėl pripažino, jog tarp šalių susiklosčiusiems santykiams galiojo/galioja draudimo taisyklės, kurios buvo aktualios draudimo sutarties sudarymo metu. Atstovė prašė nesiremti byloje atliktos ekspertizės išvadomis, o UAB „Baltics property“ skaičiavimais, kadangi tiek ieškovės pasitelktos MB „Laupetra“, tiek teismo eksperto padarytos išvados ir atlikti skaičiavimai prieštaringi, nepagrįsti, nenuoseklūs (be kita ko, dėl keičiamų laiptų pakopų kiekio, fasado dekoratyvinio tinkavimo darbų kiekio ir kt.; nepagrįstai užaukštintos visos kainos). Pažymėjo, kad jeigu ir būtų poreikis vertinti žalą, tai prašė tą daryti pagal ginčo įvykio metu galiojusias kainas, o ne ekspertizės atlikimo metu (2024 m. spalio mėn.); tuo labiau, jog atsakovė dar 2023 m. liepos mėn. išmokėjo ieškovei draudimo išmoką, todėl būtų nelogiška ją perskaičiuoti pagal vėliau galiojusias kainas.

44. Trečiasis asmuo R. B. pateiktame atsiliepime su ieškovės ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti visa apimtimi.

45. Nurodo, kad jis yra buvęs ieškovės sutuoktinis bei dabartinis ginčo namo bendraturtis, kurį apdraudusi yra atsakovė. Aiškina, kad gyvenamajame name 2023 m. balandžio 5 d. kilus gaisrui, pastatas buvo stipriai sužalotas; po kilusio gaisro ieškovė atliko visus reikiamus veiksmus visai draudimo išmokai gauti – be viso kito, apie draudiminį įvykį nedelsdama pranešė draudikui ir bankui, kuriam gyvenamasis namas yra įkeistas; užsakė ekspertizę žalos dydžiui nustatyti bei derino ją su draudiku ir t. t. Nurodo, kad susipažinęs su ieškovės teiktais atsakovės atsakymais bei visais kitais ieškinio priedais, laikosi pozicijos, jog nevisiškos draudimo sumos išmokėjimas susiklosčiusioje situacijoje prieštarauja šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygoms; įvertinus gaisro sukeltų pažeidimų (žalos) mastą, draudiko užsakymu parengtoje ekspertų išvadoje įvardytos sumos gyvenamojo namo atstatymui akivaizdžiai nepakanka.

46. Trečiasis asmuo R. B. teismo posėdžio metu sutiko su ieškiniu ir prašė jį tenkinti; palaikė savo atsiliepime į ieškinį nurodytą poziciją.

47. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.

48. Nurodo, kad nuo 2016 m. birželio mėnesio visas Danske Bank A/S Lietuvos filialo teises ir pareigas santykiuose su ieškove perėmė AB „Swedbank“, kuris, be kita ko, perėmė ir Danske Bank A/S Lietuvos filialo, kaip naudos gavėjo pagal draudimo sutartį, teises ir pareigas.

49. Aiškina, kad nesutinka su atsakovės nuomone, jog šalys susitarė dėl nevisiško draudimo ir pažymi, kad visais atvejais šalių susitarimas dėl nevisiško (proporcinio) draudimo turėtų būti aiškiai nurodytas draudimo sutartyje, t. y. sutarties šalys turi aiškiai suprasti, kad susitaria dėl nevisiško draudimo ir būtent tokiomis sąlygomis siekti sudaryti sutartį. Be to, tai yra ypač aktualu kuomet draudimo sutartis yra sudaroma su vartotoju – draudikas turi aiškiai ir suprantamai atskleisti vartotojui kokiais atvejais bus taikoma nevisiško draudimo sąlyga. Pažymi, kad šiuo atveju draudimo sutartyje nurodyta, jog gyvenamasis namas yra draudžiamas nauja atkuriamąja verte; draudimo vertė konkrečia pinigų suma nėra nurodyta; draudimo sutartyje taip pat nurodyta draudimo suma – 427 576 Lt. Trečiojo asmens vertinimu, draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma atitiko draudimo vertę sutarties sudarymo metu; tai rodo, kad šalys nesiekė sudaryti proporcinio (nevisiško) draudimo sutarties. Priešingai, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad buvo susitarta dėl visiško draudimo. Pažymi, kad hipotekos kreditorius įprastai yra suinteresuotas apdrausti įkeičiamą daiktą visišku draudimu, t. y. hipotekos kreditorius yra suinteresuotas, kad įkeičiamo daikto sunaikinimo atveju sumokėta draudimo išmoka būtų lygi daikto vertei arba didesnė. Teigia, kad šiuo atveju draudimo sutartis buvo sudaryta tarpininkaujant kredito davėjui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, todėl labiau tikėtina, kad pastarasis siekė ir norėjo sudaryti būtent visiško draudimo sutartį.

50. Trečiojo asmens AB „Swedbank“ atstovas teismo posėdžio metu sutiko su ieškiniu ir prašė jį tenkinti; palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytą poziciją. Pakartotinai pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje draudimo sutartyje nebuvo aiškaus susitarimo dėl nevisiško draudimo, priešingai, buvo sutarta dėl visiško draudimo. Nurodė, kad sudarant ginčo draudimo sutartį draudimo suma gerokai viršijo ginčo namo vertę (hipotekos kreditorės nustatyta vertė tuo metu siekė apie 160 000 Lt); vėliau ši sutarties draudimo suma galėjo būti keičiama, tačiau atsakovė to nedarė. Anot atstovo, ne ieškovė turėjo inicijuoti minėtus draudimo sutarties keitimus (o būtent atsakovė).

51. Teismo ekspertas Darius Kalibatas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė pateiktus ekspertizės aktus (pradinį ir papildomą). Paaiškino, kad faktiškai apžiūrėjo ginčo objektą, darė nuotraukas (ir turėjo iš bylos medžiagos), matavo atitinkamus plotus/kiekius, turėjo projektinę dokumentaciją. Nurodė, kad visos kainos nustatytos remiantis Sistela programa, tam tikri darbų/medžiagų įkainiai buvo įvesti rankiniu būdu, įvertinus darbų/medžiagų kiekį, jų kainas rinkoje, faktines aplinkybes objekte (pvz. kai būtina atlikti mažesnį darbų kiekį, įprastai jie yra brangesni, negu užsakant atlikti didesnį jų kiekį). Paaiškino, kad skaičiavo 5 laiptų (3 viršuje ir 2 apačioje) pakopų (o ne kvadratinių metrų) keitimą, likusioms pakopoms skaičiavo tik jų šlifavimą, beicavimą ir lakavimą. Ekspertas žodžiu patikslino tam tikras ekspertizės akto sąmatoje esančias pozicijas, t. y. 15 sąmatos pozicijoje turėtų būti 110 kv. m (o ne 178 kv. m), 35 pozicijoje turėtų būti 15 vnt. (o ne 14 vnt.), 59 pozicijoje turėtų būti, tikėtina, apie 14 kv. m (o ne 68 kv. m), nes iki gaisro dalis fasado nebuvo nutinkuota dekoratyviniu tinku. Papildomai paaiškino, kad šiuo atveju įtempiamos lubos buvo atliktos iš brangesnių medžiagų, todėl atitinkamai skaičiavo ir jų didesnę keitimo kainą.

52. Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Baltics property“ vardu, į kurią periodiškai atsakovė kreipiasi, kartu su A. K. rengė ginčo namo vertinimo ataskaitą; jis buvo labiau organizatorius minėtos ataskaitos, o visus skaičiavimus atliko minėtas A. K..

53. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra įgijęs aukštąjį statybos išsilavinimą VGTU, 3 atestatus (įskaitant ir skaičiuojamosios kainos nustatymui); apie 7-8 metus dirba su sąmatų sudarymu; dažnai dirba su draudimais, įskaitant ir atsakovę. Nurodė, kad po gaisro apžiūrėjo ginčo namą (dar nebuvo pradėtas remontuoti), darbų/medžiagų kiekius nustatė vietoje ir/ar pagal projektinę dokumentaciją; iš esmės viską apskaičiavo pagal Sistela programą, nieko nekoregavo. Anot liudytojo, visų laiptų pakopų nereikėjo keisti, nes tik viena buvo išsilenkusi, kitas užteko perlakuoti; gegnių keitimą skaičiavo tik tiek, kiek jų buvo aprūkusių; dekoratyvinį tinką skaičiavo tik tiek, kiek jo buvo nutinkuota iki gaisro. Patvirtino, kad darbų kaina, be kita ko, priklauso nuo užsakomo kiekio, taip pat ar objektas naudojamas (šių aplinkybių Sistela programa nevertina).

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

54. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2011 m. birželio 8 d. tarp ieškovės, kaip draudėjos, ir atsakovės, kaip draudikės, tarpininkaujant Danske Bank A/S Lietuvos filialui bei pastarojo asmens naudai, buvo sudaryta ginčo namo – (duomenys neskelbtini), Vilniuje (draudimo sutarties sudarymo metu priklausiusio ieškovei ir trečiajam asmeniui R. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, o ginčo įvykio metu ir dabar – lygiomis dalimis po ½ dalį), draudimo sutartis; išduotas Gyventojų turto draudimo liudijimas (polisas) Serija PSNTA Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo namas apdraustas minėtos draudimo sutarties pagrindu „If namai“ draudimo apsaugos sąlygomis (įskaitant turto draudimą nuo gaisro), nauja atkuriamąja verte; draudimo sutarties galiojimo laikotarpis nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2036 m. rugpjūčio 8 d.; draudimo liudijime nurodyta namo draudimo suma – 427 576 Lt (123 834,57 Eur); franšizė – 300 Lt (86,89 Eur), draudimo įmoka – 6 568,62 Lt (1 902,40 Eur); draudimo liudijime nurodyta, jog draudimo sutartį, be kita ko, sudaro Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 017 (redakcija nuo 2010 m. gegužės 1 d.).

55. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad nuo 2016 m. birželio mėnesio Danske Bank A/S Lietuvos filialo teises ir pareigas santykiuose su ieškove perėmė AB „Swedbank“.

56. Nustatyta, kad ginčo name 2023 m. balandžio 5 d. kilo gaisras, kurio metu namas (jo dalis) buvo apgadintas; ieškovei informavus atsakovę apie šį įvykį, 2023 m. balandžio 5 d. buvo užvesta žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2023 m. balandžio 6 d. buvo atlikta ginčo namo apžiūra ir atsakovės surašytas Sugadinto, apgadinto turto apžiūros aktas, kuriame nurodytas apgadintas turtas; name kilęs gaisras, įvertinus įvykio aplinkybes, atsakovės pripažintas draudžiamuoju įvykiu.

57. Ieškovė ir atsakovė iš esmės iš karto po įvykio pradėjo derinti draudimo išmokos išmokėjimo aplinkybes ir dydį; šalys siuntė viena kitai savo pasitelktų specialistų ataskaitas/vertinimus/sąmatas (atsakovės 2023 m. gegužės 9 d. sąmata (71 394,53 Eur sumai); ieškovės 2023 m. gegužės 14 d. sąmata (119 935,30 Eur sumai); atsakovės 2023 m. birželio 28 d. sąmata (UAB „Baltics property“ specialistų), kuria pastato remonto darbai įvertinti 63 742,73 Eur (pagal 2023 m. balandžio mėn. kainas), kurie vėliau, po ieškovės pastabų, buvo padidinti iki 65 859,31 Eur, o ginčo namo atkuriamoji vertė prieš draudžiamąjį įvykį nustatyta 180 658,90 Eur); ieškovės 2023 m. rugpjūčio 11 d. sąmata (MB „Laupetra“), kuria gaisro sukeltų ginčo namo apgadinimų šalinimo išlaidų suma įvertinta 109 929,53 Eur (pagal 2023 m. balandžio mėn. kainas).

58. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šalims nesutariant dėl draudimo išmokos dydžio, atsakovė ieškovei 2023 m. birželio 2 d. atliko avansinį mokėjimą 30 000 Eur sumai; 2023 m. liepos 3 d. – 10 000 Eur avansinį mokėjimą; 2023 m. liepos 14 d. – 4 619,91 Eur avansinį mokėjimą; 2023 m. liepos 27 d. išmokėta likusi 1 481,60 Eur draudimo išmoka. Bendrai atsakovė išmokėjo ieškovei 46 101,51 Eur dydžio draudimo išmoką už ginčo namo sugadinimus, pritaikydama nevisiško draudimo sąlygą, t. y. sumažindama draudimo išmoką 30 proc. (nes, anot atsakovės, ginčo įvykio metu namo atkuriamoji vertė (180 659,90 Eur) buvo mažesnė nei draudimo sutartyje nustatyta draudimo suma (123 834,57 Eur)).

59. Nustatyta, kad atsakovė už ieškovės apgyvendinimo/gyvenamosios vietos nuomos paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už šešis mėnesius (iki 2023 m. spalio mėn. (imtinai)) iš viso išmokėjo 4 165,35 Eur draudimo išmoką.

60. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės įgalioti asmenys (UAB „Smart Claims“) 2023 m. lapkričio 30 d. surašė turto apžiūros aktą, kuriame nustatė, jog gyvenamojo namo stogas atstatytas, name sumontuotas katilas, šildymas veikia, karštas vanduo yra ruošiamas, elektros instaliacija įrengta ir veikia; konstatavo, kad ginčo namas yra tinkamas gyventi. Atsižvelgdama į tai, atsakovė atsisakė ieškovei kompensuoti 700 Eur gyvenamosios vietos nuomos išlaidų už 2023 m. lapkričio mėn. (pagal UAB „Kreta“ 2023 m. lapkričio 6 d. sąskaitą faktūrą).

61. Nustatyta, kad ieškovė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu (bendraujant su atsakove ir teikiant jai pretenzijas) patyrė 493,68 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti; taip pat patyrė 605 Eur išlaidų nustatant patirtų nuostolių dydį (už MB „Laupetra“ ataskaitą/sąmatą).

62. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ pateikė į bylą rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad 2011 m. gegužės 6 d. ginčo namo vertė buvo nustatyta 160 000 Lt (46 339,20 Eur), o 2015 m. sausio 20 d. – 77 000 Eur.

63. Byloje, tenkinant ieškovės prašymą, buvo paskirta statybos ekonominė ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo ekspertui Dariui Kalibatui. Teismo ekspertas 2025 m. sausio 27 d. teismui pateiktame ekspertizės akte nurodė (atsakydamas į teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartyje suformuluotus klausimus):

– 1) įvertinus pateiktą ir šioje išvadoje įvardintą civilinės bylos medžiagą, taip pat atlikus detalią vienbučio gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2023 m. balandžio 5 d. gaisro metu kilusią žalą, nustatyta, kad gaisro metu buvo sugadinta/paveikta: 1.1 statinio priestato patalpa – garažas ir šalia tame pačiame priestate buvusi katilinė išdegė visiškai; 1.1.2 veikiant aukštai temperatūrai nutrupėjo dviejų tinkuotų garažo sienų tinko sluoksnis; 1.1.3 sutrūkinėjo garažo išorinių sienų dujų silikato blokai; 1.1.4 sudegė garažo perdangos pakalimas, gegnės, stogo danga gesinimo metu buvo iš dalies pašalinta, likusi apdegė ir deformavosi; 1.1.5 gaisro metu sudegė garažo pakeliami vartai, du plastikiniai langai, metalinės durys, vedančios iš garažo į gyvenamąsias patalpas, garaže buvęs elektros skydas su visa elektros instaliacija buvusia garažo ir katilinės patalpose; 1.1.6 katilinės patalpoje nubyrėjo sienų tinkas, aukštos temperatūros veikiami trūko sienų, dujų silikato blokelių, mūras, sudegė ir/arba gaisro gesinimo metu buvo mechaniškai pašalinta patalpos lubų pakala aptaisyta gipso kartono plokštėmis; 1.1.7 sutrūkinėjo katilinės patalpoje buvusi plytelių grindų danga, po danga buvę smėlbetonio sluoksniai, vertinant byloje esančią medžiagą, tirti nebuvo; 1.1.8 katilinės patalpoje sudegė vandens šildymo boileris, granulinis katilas „Lazar smart fire 11“, išsiplėtimo bakeliai, vandens paskirstymo kolektorius, aprišimo vamzdynas, metalinės durys vedančios į katilinę, katilinės patalpos plastikinis langas; 1.2 pirmojo aukšto patalpos buvo stipriai uždūmintos, padengtos suodžiais, dūmų skverbimo į patalpas metu, gaisro metu degančių medžiagų dūmai įsiskverbė į pirmojo aukšto patalpų apdailos sluoksnius taip pat nusėdo ant paviršių suodžių pavidalu; 1.2.1 patalpoje 1-1 (tambūre) suodžiais ištepta plytelių danga, suteptos sienos bei lubos, ištepti bei suteršti kiti apdailos bei mechanizmų paviršiai; 1.2.2 patalpoje 1-2 (kambarys, virtuvė, holas) suodžiais išteptos grindys, sienos, mechanizmai, aprūkę vėdinimo sistemos ortakiai, supiltos ir laiptų pakopos, dalis kurių akivaizdžiai deformuotos, aprūkusi įtempiamų lubų danga; 1.2.3 patalpoje 1-4 (pirmojo aukšto tualete) suodžiais ištepta sienų bei lubų plytelių danga, suteptos plytelėmis dengtos sienos, aprūkusi betono perdanga, suodžiais suteptos medinės durys, plastikinis langas, santechniniai prietaisai (maišytuvai ir t.t.); 1.3 antrojo aukšto patalpos gaisro metu stipriai uždūmintos, dūmai įsigėrę į sienų bei lubų apdailinius sluoksnius, paviršiai padengti suodžiais, gaisro gesinimo metu patalpos užlietos vandeniu; 1.3.1 patalpoje 1-5 (koridoriuje) suodžiais ištepta laminato grindų danga, suodžiais išteptos dažytos sienos, aprūkusios lubos; aprūkęs liukas skirtas patekti į palepę; 1.3.2 patalpoje 1-6 (tualete) suodžiais ištepta plytelių danga, išteptos plytelėmis klijuotos sienos kurios gaisro metu užpiltos vandeniu, aprūkusios lubos, ištepti mechanizmai (durys, langai); 1.3.3 patalpoje 1-7 (antrojo aukšto kambaryje) šlapiais suodžiais sutepta laminato danga, suodžiais suteptos ir galimai vandeniu užpiltos sienos bei grindys, aprūkusios gipso kartono lubos; ištepti mechanizmai (durys, langai); 1.3.4 patalpoje 1-8 (antrojo aukšto kambaryje) šlapiais suodžiais sutepta laminato danga, suodžiais suteptos ir galimai vandeniu užpiltos sienos bei grindys, aprūkusios gipso kartono lubos; ištepti mechanizmai (durys, langai); 1.3.5 patalpoje 1-9 (antrojo aukšto kambaryje) šlapiais suodžiais sutepta laminato danga, suodžiais suteptos dažytos bei tapetais klijuotos sienos, aprūkusios gipso kartono lubos; ištepti mechanizmai (durys, langai); 1.4 pastogėje nustatyti šie gaisro ir jo gesinimo metu kilę defektai: 1.4.1 apdegė bei deformavosi abiejų šlaitų stogo danga (stogas dvišlaitis) nudegė apsauginiai dangos dažų sluoksniai, sudegė difuzinė stogo plėvelė; 1.4.2 aprūko bei sumirko palėpėje buvę mineralinės ir akmens vatos sluoksniai; 1.4.3 aprūko ir iš dalies apdegė stogo gegnių konstrukcija; 1.4.4 nudegė terasos ir priestato skardinė stogo danga, apdegė ir buvo vandeniu sumirkyta termoizoliacija; 1.4.5 apdegė statinio šiaurinės pusės fasadas; 1.4.6 apdegė ir buvo nepataisomai sugadintas visų priestato pusių sienų fasadai; 1.4.7 sudegė statinio stogo pakalimas, neatstatytas iki šiol; 1.4.8 gaisro metu apdegė ir veikiant aukštai temperatūrai bei vėliau drėgmei gaisro gesinimo metu deformavosi statinio priestato dujų silikato blokelių mūras; 1.4.9 sudegė priestate buvę plastikiniai langai; 1.5 laiptinės defektai: 1.5.1 deformavosi apatinė laiptų pakopa, kitos pakopos gaisro gesinimo metu praradusios estetinę išvaizdą, matomi trūkiai/skilimai; 1.6.1 laiptinės zonoje stebimas apdailinių sluoksnių pažeidimas suodžiais ir drėgme;

– 2) daroma išvada, kad atstatant gaisro padarinius būtinas visų neigiamai degimo ir gaisro gesinimo metu neigiamai paveiktų konstrukcijų keitimas arba naujų įvedimas greta esančių, taip užtikrinant statinio stogo laikančiųjų konstrukcijų mechaninį atsparumą ir vientisumą;

– 3) atsižvelgiant į matomus blokelių pažeidimus ir susipažinus su blokelių gamintojo pateikiamomis dujų silikato blokelių savybėmis, nustatyta, kad sutrūkę, neigiamai aukštos temperatūros, ugnies, gaisro ir jo gesinimo metu paveikti dujų silikato blokeliai turi būti pakeisti pilna apimtimi, nes priešingu atveju nėra galimybės užtikrinti šių blokelių savybes bei ribinius būvius kuriuos deklaruoja gamintojas, o neužtikrinant šių savybių negali būti užtikrinti ir STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ numatyti reikalavimai mechaniniam atsparumui ir pastovumui, paliekant dalį gaisro paveiktų sienų blokelių privalomi papildomi skaičiavimai ir sienų stiprinimo sprendinių svarstymai;

– 4) šiuo atveju įvertinus tai, kad buvo pažeistos statinio stogo laikančiosios konstrukcijos, statinio priestato mūro laikančiosios konstrukcijos, sudegė dalis langų, sudegė ir deformavosi statinio ir priestato stogo danga, patalpos buvo uždūmintos ir užpiltos vandeniu, užteršta sveikatai žalingais suodžiais, yra akivaizdu, kad vienbutis gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kitos konstrukcijos tokia apimtimi, kad pastatas neatitiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 (aktualios redakcijos) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimų; vienbutis gyvenamasis pastatas veikia kaip vientisas elementas, o jo atskiros dalys negali veikti nepriklausomai nuo kitų statinio laikančiųjų konstrukcijų;

– 5) vertinant laiptų pakopas kaip statinio konstrukcinį elementą, buvo nustatyta, kad apatinė pakopa gaisro ir jo gesinimo metu stipriai išlinko. Civilinės bylos medžiagoje matoma, kad likusios laiptinės laiptų pakopos buvo stipriai užterštos suodžiais ir supiltos vandeniu. Bylos medžiagoje nėra duomenų, nusakančių koks poveikis šioms laiptų pakopoms kilo veikiant aukštai temperatūrai, taip pat gesinant vandeniu. Nėra atlikta ir pakopų tūrinė cheminių medžiagų analizė ( atliekama atitinkamai akredituotoje laboratorijoje), nėra nustatytas gaisro metu dūmų, o vėliau šlapių suodžių pavidalu besigeriančių teršalų kiekis laiptų pakopų medienos tūryje ir galima šių teršalų vėlesnio išskyrimo į aplinką tikimybė, taip pažeidžiant vienbučių gyvenamųjų namų oro kokybei keliamus reikalavimus. Vertinant užkliuvimo, nugriuvimo rizikas, keisti būtina tik išlinkusią laiptų pakopą. Vertinant estetinę išvaizdą ir galimą pakopų atnaujinimo galimybę, būtina pakopų medienos tūrio analizė ir medžiagų, skirtų pakopų pasaugojimui, gamintojų rekomendacijos ir vertinimas ar gaisro ir jo gesinimo metu paveiktas pakopas galima pakartotinai apdoroti apsaugos ir teigiamą estetinį medienos vaizdą išryškinančiomis priemonėmis;

– 6) kainai nustatyti buvo sudaryta lokalinė sąmata; defektų šalinimo suma sudaro 88 977,43 Eur (pagal 2024 m. spalio mėn. įkainius).

64. Byloje, tenkinant atsakovės prašymą, buvo paskirta papildoma statybos ekonominė ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo ekspertui Dariui Kalibatui. Teismo ekspertas 2025 m. balandžio 17 d. teismui pateiktame ekspertizės akte nurodė (atsakydamas į teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartyje suformuluotą klausimą), kad darbų kaina sudaro 82 827 Eur (pagal 2023 m. balandžio mėn. įkainius).

Bylos dalis nutrauktina, likusioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies

65. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus (dėl draudimo išmokos) – nuo 65 133,02 Eur iki 44 180,92 Eur; teismas ši ieškinio reikalavimų sumažinimą vertina kaip atsisakymą nuo ieškinio dalies.

66. Teismo vertinimu, ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis); civilinės bylos dalis dėl 20 952,10 Eur (65 133,02 Eur - 44 180,92 Eur) draudimo išmokos priteisimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą (jos dalį) nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

67. Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 1 210 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau bylos nagrinėjimo metu, kaip minėta, atsisakė dalies reikalavimų, todėl jai grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis nuo atsisakytų reikalavimų, t. y. šiuo atveju 236,25 Eur ((1 210 Eur - 895 Eur) x 75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo

68. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad tarp šalių – ieškovės ir atsakovės, buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis.

69. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnio 10 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-421/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-403/2019). CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką draudėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

70. Be to, byloje nekilo ginčo dėl to, kad šiuo atveju ieškovė ginčo draudimo sutartį sudarė savo asmeniniams poreikiams patenkinti (apdrausti įsigytą/statomą ir įkeičiamą nekilnojamąjį turtą), o atsakovė laikytina verslininke, nuolat besiverčiančia draudimo veikla, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju tarp šalių sudaryta draudimo sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius, ji gali/turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, ir fiziniam asmeniui, esant pažeistai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai, turi būti taikoma įstatyme įtvirtinta vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008).

71. Taigi, fizinio asmens, kaip vartotojo, teisės ginamos tada, kai jis prekes ar paslaugas įsigyja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Vartojimo sutarčių instituto tikslas yra remiantis specialiais teisiniais instrumentais atkurti sutarties šalių pusiausvyrą ir taip užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Vartotojo teisių apsauga užtikrinama taikant bendrąsias vartotojų teisių apsaugos normas, leidžiančias sutartį priskirti prie vartojimo sutarčių grupės apskritai ir sudarančias pagrindą taikyti bendrąsias vartotojų teisių apsaugos (gynimo) priemones ir specifines, tik atskiroms vartojimo sutarčių rūšims būdingas nuostatas bei specialius konkrečiai vartojimo sutarčių rūšiai būdingus silpnesniosios sutarties šalies teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).

72. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovė pripažintina verslininke, o ieškovė – vartotoja, todėl šalių sudarytą draudimo sutartį teismas kvalifikuoja vartojimo sutartimi ir atitinkamai ieškovei, kaip vartotojai, taikytina įstatyme nustatyta teisių apsauga.

Dėl sutarties ir jos sąlygų aiškinimo

73. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl draudimo liudijime ir draudimo taisyklėse (2010 m. gegužės 1 d. redakcija) esančių nuostatų, susijusių su draudimo verte ir/ar nevisišku draudimu, aiškinimo – anot ieškovės, šiuo atveju draudimo sutartimi šalys sulygo, jog draudimo objektas – ginčo namas, yra draudžiamas nauja atkuriamąja verte; tuo atveju, jeigu pastatai/patalpos draudžiami nauja atkuriamąja verte, tai draudimo suma yra lygi naujai atkuriamajai vertei; taigi šalys, sudarydamos ginčo sutartį, pasirinko draudimo vertės prilyginimo naujai atkuriamajai vertei, apskaičiuotai draudimo sutarties sudarymo dieną (o ne įvykio dienai), variantą, o tai reiškia, kad draudimo vertė susiklosčiusioje situacijoje buvo (yra) lygi draudimo sumai bei sudaro 123 834,57 Eur; tuo tarpu atsakovė su tokiu aiškinimu nesutiko ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju draudimo suma (123 834,57 Eur) buvo mažesnė už draudimo vertę ginčo įvykio dienai (180 658,90 Eur), todėl atlyginamų nuostolių dydis turėtų būti apskaičiuojamas proporcingai draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui bei atitinkamai turėtų būti taikytinos nevisiško draudimo nuostatos.

74. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

75. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

76. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).

77. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).

78. Teismų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse, be kita ko, išaiškinta, kad contra proferentem taisyklė dėl neaiškių ir dviprasmiškų sutarties sąlygų aiškinimo jas pasiūliusios šalies nenaudai – subsidiari sutarčių aiškinimo taisyklė. Ji taikoma, kai nepasiseka išaiškinti sutarties, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016). Ši taisyklė remiasi idėja, kad šalis, kuri įrašė sutarties sąlygą ar parengė visą sutartį arba pateikė jau parengtą sutartį, turi prisiimti jos turinio neaiškumų riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2010).

79. Be to, CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis įtvirtina kartu ir neskaidrioms sutarčių sąlygoms būdingas teisines pasekmes – contra proferentem taisyklę (kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai). Ar taikyti contra proferentem taisyklę, ar nesąžiningos sąlygos pasekmes, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į sutarties sąlygos pobūdį ir iškilusį ginčą. Tam tikrais atvejais, kai sutarties sąlyga gali būti aiškinama vartotojo interesus užtikrinančiu būdu, siekiant efektyviai apginti vartotojo teises gali pakakti tik pritaikyti contra proferentem taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

80. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs šalių pozicijas, išreikštas tiek raštu, tiek žodžiu bylos nagrinėjimo metu, taip pat įvertinęs aplinkybę, jog ieškovė laikytina vartotoja, be to, tai, kad ginčo draudimo taisykles (2010 m. gegužės 1 d. redakcija) parengė atsakovė, sprendžia, kad šiuo atveju atsakovės nurodomo nevisiško draudimo nuostatos netaikytinos (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismas pažymi, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog draudimo sutartimi šalys sulygo, jog draudimo objektas – ginčo namas, yra draudžiamas nauja atkuriamąja verte (ši aplinkybė aiškiai nurodyta draudimo liudijime (polise)). Ginčo draudimo taisyklių (2010 m. gegužės 1 d. redakcija, kuri taikytina šiuo atveju, nes ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie pasikeitusias draudimo taisykles (draudimo taisyklių 117 punkto b) papunktis); atsakovė su šia aplinkybe taip pat sutiko) 33 punkte nurodyta, jog draudimo vertė yra draudžiamųjų turtinių interesų vertė draudimo sutarties sudarymo dieną; 38 punkte nustatyta, kad draudimo suma – draudimo sutartyje (liudijime) nurodyta pinigų suma, kurios neviršijant mokama draudimo išmoka; 39 punkte nurodyta, kad jeigu pastatai/patalpos draudžiami nauja atkuriamąja verte, tai draudimo suma yra lygi naujai atkūrimo vertei; draudimo liudijime gali būti nustatyta ir kita draudimo suma.

81. Taigi, atsižvelgiant į nurodytų draudimo liudijimo ir draudimo taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad šalys, sudarydamos ginčo sutartį, pasirinko draudimo vertės/sumos prilyginimo naujai atkuriamajai vertei, apskaičiuotai draudimo sutarties sudarymo dieną (o ne įvykio dieną), variantą, todėl draudimo vertė susiklosčiusioje situacijoje buvo/yra lygi draudimo sumai bei sudaro 123 834,57 Eur. Atsakovės atsikirtimai, kad nagrinėjamu atveju draudimo suma (123 834,57 Eur) buvo mažesnė už draudimo vertę ginčo įvykio dienai (180 658,90 Eur), nelemia kitokio aukščiau nurodytų nuostatų aiškinimo. Pažymėtina, kad draudimo taisyklių 117 punkto a) papunktyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartyje nustatytas ilgesnis nei vienerių metų draudimo laikotarpis, tai kiekvienų einamųjų draudimo metų pabaigoje kitiems draudimo metams gali būti nustatoma kita draudimo suma, draudimo įmoka, franšizė (pvz., siekiant išvengti nevisiško draudimo). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė nesinaudojo/nepasinaudojo minėta draudimo taisyklių 117 punkto a) papunktyje nurodyta galimybe, be kita ko, perskaičiuoti draudimo sumą, tokiu būdu prisiimdama visas iš to tenkančias pasekmes. Teismas kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad ne ji, o ieškovė turėjo inicijuoti draudimo vertės ir atitinkamos sumos perskaičiavimus, kadangi atsakovei, kaip savo srities profesionalei, taikytini aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai; tuo labiau, kaip minėta, ieškovė laikytina vartotoja, kuri ginčo draudimo sutartį sudarė prisijungimo būdu.

82. Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 79 punkte, kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai, todėl, teismo vertinimu, net jeigu ir būtų nustatyta, kad draudimo liudijimo ir/ar draudimo taisyklių sąlygos nėra aiškios, šie neaiškumai turėtų būti aiškinami ieškovės-vartotojos naudai, t. y. šiuo atveju turėtų būti aiškinamos taip, jog nevisiško draudimo nuostatos nėra taikytinos, nes dėl jų nebuvo aiškiai susitarta.

83. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad vėlesnėse draudimo taisyklių redakcijose draudikė, be kita ko, numatė, jog „draudimo vertė – tai draudžiamų turtinių interesų vertė draudimo sutarties sudarymo dieną arba įvykio dieną“ (draudimo taisyklių 2011 m. lapkričio 10 d. redakcija, 53 punktas); „draudimo vertė – tai pinigais išreikšta draudžiamo turto vertė, kuri nustatoma prieš sudarant draudimo sutartį, o atsitikus įvykiui dar kartą nustatoma, kokia ji buvo prieš pat įvykį“ (draudimo taisyklių 2015 m. sausio 1 d., 2017 m. gruodžio 11 d. redakcijos, atitinkamai 139, 158 punktai. Taigi, pritartina ieškovės pozicijai, kad tais atvejais, kai draudikė pagal jos parengtas standartines draudimo sąlygas draudimo vertę susiėjo su draudžiamų turtinių interesų verte, apskaičiuota draudžiamojo įvykio dieną (ar prieš įvykį), tai buvo aiškiai nurodyta draudimo taisyklėse.

Dėl žalos dydžio

84. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas ir dėl draudimo išmokos, t. y. patirtos žalos, dydžio. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu palaikė pradinėje ekspertizėje eksperto pateiktas išvadas ir skaičiavimus, teigdama, jog jie yra tikslesni (taikant 2024 m. spalio mėn., o ne įvykio metu galiojusias kainas), atlikti aukštą kvalifikaciją turinčio asmens, nešališki (negu šalių bylos nagrinėjimo metu pateikti skaičiavimai/sąmatos), todėl prašė nesivadovauti nei ieškovės pateikta Laupetra sąmata, nei atsakovės pateikta UAB „Baltics property“ sąmata. Tuo tarpu atsakovė prašė nesiremti byloje atliktos ekspertizės išvadomis, o vadovautis UAB „Baltics property“ skaičiavimais, kadangi tiek ieškovės pasitelktos MB „Laupetra“, tiek teismo eksperto padarytos išvados ir atlikti skaičiavimai prieštaringi, nepagrįsti, nenuoseklūs; be to, prašė žalą skaičiuoti pagal ginčo įvykio metu galiojusias kainas, o ne ekspertizės atlikimo metu (2024 m. spalio mėn.).

85. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.

86. Vertinant žalos padarymo faktą ir dydį, pažymėtina, kad įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės taikymo atveju gali būti turto sugadinimas. Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Būtina įvertinti tai, kad visais atvejais lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl šalis gali remtis kaip įrodymu turto sugadinimo pašalinimo darbų bei medžiagų sąmata. Sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos turi būti susiję su sugadinimų pašalinimu priežastiniu ryšiu. Šaliai minėtų aplinkybių neįrodžius, teismas turi teisę tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas atmesti kaip neįrodytas susijus priežastiniu ryšiu su sugadinimais. Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti, kad sąmata nėra tinkamas įrodymas nuostolių dydžiui įrodinėti. Žalos dydis tokiuose ginčuose kaip nagrinėjamu atveju gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėse bylose Nr. 3K-3-166/2009; 2018 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).

87. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

88. Pažymėtina, kad dėl eksperto išvados reikšmės įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartą pasisakyta. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

89. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo jurisprudenciją specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme: toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Taigi, nagrinėjamu atveju tiek ieškovės, tiek atsakovės pasitelktų specialistų (MB „Laupetra“, UAB „Baltics property“) išvados vertintinos kaip rašytiniai įrodymai, o ne eksperto išvados.

90. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis ir šalių paaiškinimus, sprendžia, kad iš esmės patikimiausia ir objektyviausia yra teismo eksperto Dariaus Kalibato ekspertizės akte (pradiniame) pateikta sąmata, kurioje ekspertas, be kita ko, nurodė, jog gaisro padarinių šalinimo suma sudaro 88 977,43 Eur (pagal 2024 m. spalio mėn. įkainius). Teismas pažymi, kad šiuo atveju atsakovė, teismo vertinimu, iš esmės nenuginčijo minėtoje sąmatoje nurodytų darbų verčių, jų nepaneigė (CPK 12, 178, 185 straipsniai), taip pat neįrodė, jog jos pasitelkti specialistai (UAB „Baltics property“) teisingiau atliko žalos skaičiavimus, todėl teismas, nustatydamas priteistinos žalos/draudimo išmokos dydį iš atsakovės, vadovaujasi būtent minėta sąmata kaip pagrindiniu šaltiniu.

91. Be to, teismas iš esmės pritaria ieškovės pozicijai, kad nors žalą sukėlęs įvykis (gaisras) įvyko 2023 m. balandžio mėn., ginčo namo atstatymo darbai, be kita ko, dėl atsakovės kaltės – delsimo sumokėti ieškovei visą jai priklausančią draudimo išmoką (kaip nustatyta šiame sprendime, atsakovė nepagrįstai taikė nevisiško draudimo nuostatas ir neišmokėjo ieškovei net savo pasitelktų specialistų sąmatose nurodytos žalos/draudimo sumos), iš karto negalėjo būti pradėti vykdyti; bylos duomenys (eksperto atliktos nuotraukos) ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, jog dalis tokių darbų yra atliekami iki šiol, todėl galutinės ginčo namo gaisro padarinių šalinimo kainos paskaičiavimui yra aktualūs naujesni, t. y. ekspertizės akte, o ne atsakovės prašymu parengtame papildomame ekspertizės akte, užfiksuoti duomenys.

92. Akcentuotina ir tai, kad pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo priėmimo gali praeiti nemažai laiko, todėl CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos trys alternatyvios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną. Jeigu kainų pagal nurodytą taisyklę taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą (būtų kompensuota daugiau, negu padaryta žalos), arba ne visišką žalos atlyginimą (t. y. jis nebūtų grąžintas į padėtį, kuri būtų nepadarius žalos), įstatymo leidžiama taikyti bendrosios taisyklės išimtis ir vadovautis kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

93. Teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju žalos atlyginimas buvo/bus vykdomas ginčo namo atstatymo naujos atkuriamosios vertės būdu, tai, kad ginčo įvykis įvyko dar 2023 m. balandžio 5 d., o civilinė byla iškelta 2024 m. kovo 1 d., tai, kad kainos nuo 2023 m. statybų sektoriuje pakito/padidėjo (tai patvirtina ir eksperto atlikti žalos skaičiavimai 2023 m. balandžio ir 2024 m. spalio mėn. kainomis), teismo eksperto Dariaus Kalibato ekspertizės akte nurodyti skaičiavimai (bendrai 88 977,43 Eur sumai), atlikti remiantis 2024 m. spalio mėn. įkainiais, laikytini aktualiausi iš turimų duomenų (pažymėtina, jog ir jie atlikti prieš vienerius metus, todėl šiuo metu atitinkamos kainos, tikėtina, yra dar didesnės). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios praktikos panašaus pobūdžio bylose laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-1024-881/2022).

94. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas ir įvertinęs bylos nagrinėjimo metu atsakovės, liudytojų nurodytus ekspertizės akto ir jame pateiktos sąmatos netikslumus, teismo eksperto paaiškinimus, patikslina/perskaičiuoja tam tikrų darbų kainas/skaičiavimus:

– eksperto lokalinės sąmatos 15 pozicijoje buvo paskaičiuota, kad mineralinės arba stiklo vatos izoliacijos ardymo darbų kiekis sudaro 178 kv. m, o jų bendra kaina – 386,93 Eur (be PVM; su PVM – 468,19 Eur). Kita vertus, teismo ekspertas bylos nagrinėjimo metu patikslino, kad šių darbų kiekis turėtų būti ne 178, o 110 kv. m (kaip ir sąmatos 69 pozicijoje dėl stogo šiltinimo), todėl sąmatos 15 pozicijos darbų kaina, atlikus skaičiavimus, turėtų sudaryti ne 386,93 Eur (be PVM), o 239,11 Eur (386,93 Eur / 178 kv. m x 110 kv. m) be PVM, su PVM – 289,32 Eur. Taigi, minėtos sąmatos pozicija (ir bendrai sąmata) mažinama 178,87 Eur (468,19 - 289,32) suma;

– eksperto lokalinės sąmatos 33 pozicijoje paskaičiuotas 5 vienetų (ekspertas bylos nagrinėjimo metu patikslino, jog sąmatoje klaidingai nurodyti 5 kv. m, turėtų būti 5 vienetai) laiptų pakopų pakeitimas, kaina – 894,35 Eur be PVM, su PVM – 1 082,16 Eur. Kita vertus, pačiame ekspertizės akte, be kita ko, buvo nurodyta, jog tik viena apatinė laiptų pakopa gaisro ir jo gesinimo metu stipriai išlinko, t. y. buvo sugadinta; teismo ekspertas negalėjo aiškiai paaiškinti kodėl buvo paskaičiuotas ne nurodytos vienos, o net 5 laiptų pakopų keitimas; byloje taip pat nėra pateikta minėtų 5 pakopų nuotraukų, kurios galėtų patvirtinti jų sugadinimo pobūdį ir atitinkamai keitimo poreikį; kitos laiptų pakopos buvo tik stipriai užterštos suodžiais ir supiltos vandeniu, tačiau tiek teismo eksperto, tiek UAB „Baltics property“, tiek teismo vertinimu, jų nereikėjo keisti, o užteko nušlifuoti, nubeicuoti ir nulakuoti. Atsižvelgiant į tai, sąmatos 33 pozicijos darbų kaina, atlikus skaičiavimus, turėtų sudaryti ne 894,35 Eur (be PVM), o 178,87 Eur (894,35 Eur / 5 vnt. x 1 vnt.) be PVM, su PVM – 216,43 Eur. Taigi, minėtos sąmatos pozicija (ir bendrai sąmata) mažinama 865,73 Eur (1 082,16 - 216,43) suma;

– eksperto lokalinės sąmatos 35 pozicijoje paskaičiuotas 14 vienetų laiptų pakopų šlifavimas, kaina – 582,82 Eur be PVM, su PVM – 705,21 Eur. Kita vertus, įvertinus tai, jog teismo ekspertas bylos nagrinėjimo metu patikslino, jog šioje pozicijoje turėtų būti ne 14, o 15 vnt. laiptų pakopų, be to, įvertinus tai, jog teismas, kaip nurodyta aukščiau, paskaičiavo ne 5, o 1 laiptų pakopos keitimą, o dėl likusių 4 pakopų nurodė, jog užtenka, be kita ko, šlifavimo, vertina, kad nurodytoje pozicijoje turėtų būti skaičiuojamas ne 14, o 19 (14 + 1 + 4) laiptų pakopų šlifavimas. Atsižvelgiant į tai, sąmatos 35 pozicijos darbų kaina, atlikus skaičiavimus, turėtų sudaryti ne 582,82 Eur (be PVM), o 790,97 Eur (582,82 Eur / 14 vnt. x 19 vnt.) be PVM, su PVM – 957,07 Eur. Taigi, minėtos sąmatos pozicija (ir bendrai sąmata) didinama 251,86 Eur (705,21 - 957,07) suma;

– eksperto lokalinės sąmatos 36 pozicijoje paskaičiuotas 15 vienetų laiptų pakopų beicavimas ir lakavimas, kaina – 2 687,35 Eur be PVM, su PVM – 3 251,69 Eur. Kita vertus, įvertinus tai, jog teismas, kaip nurodyta aukščiau, paskaičiavo ne 5, o 1 laiptų pakopos keitimą, o dėl likusių 4 pakopų nurodė, jog užtenka, be kita ko, beicavimo ir lakavimo, vertina, kad nurodytoje pozicijoje turėtų būti skaičiuojamas ne 15, o 19 (15 + 4) laiptų pakopų beicavimas ir šlifavimas. Atsižvelgiant į tai, sąmatos 36 pozicijos darbų kaina, atlikus skaičiavimus, turėtų sudaryti ne 2 687,35 Eur (be PVM), o 3 403,98 Eur (2 687,35 Eur / 15 vnt. x 19 vnt.) be PVM, su PVM – 4 118,82 Eur. Taigi, minėtos sąmatos pozicija (ir bendrai sąmata) didinama 867,13 Eur (3 251,69 - 4 118,82) suma;

– eksperto lokalinės sąmatos 59 pozicijoje paskaičiuotas 68,52 kv. m pastatų išorinių paviršių tinkavimas raižyta tekstūra dekoratyviniais tinko skiediniais, kaina – 1 079,27 Eur be PVM, su PVM – 1 305,92 Eur. Kita vertus, teismo ekspertas bylos nagrinėjimo metu patikslino, kad šios pozicijos darbų, tikėtina, reikėjo 14 kv. m, nes iki gaisro ne visos pastato sienos buvo nutinkuotos dekoratyviniu tinku; taigi, tiek teismo eksperto, tiek UAB „Baltics property“, tiek teismo vertinimu, šiuo atveju reikėjo skaičiuoti 14 kv. m pastatų išorinių paviršių tinkavimą raižyta tekstūra dekoratyviniais tinko skiediniais. Atsižvelgiant į tai, sąmatos 59 pozicijos darbų kaina, atlikus skaičiavimus, turėtų sudaryti ne 1 079,27 Eur (be PVM), o 220,52 Eur (1 079,27 Eur / 68,52 kv. m x 14 kv. m) be PVM, su PVM – 266,83 Eur. Taigi, minėtos sąmatos pozicija (ir bendrai sąmata) mažinama 1 039,09 Eur (1 305,92 - 266,83) suma.

95. Bendra eksperto lokalinės sąmatos suma – 88 977,43 Eur, atsižvelgiant į aukščiau atliktus perskaičiavimus, sudaro 88 012,73 Eur sumą (88 977,43 - 178,87 - 865,73 + 251,86 + 867,13 - 1 039,09), t. y. sumažinama 964,70 Eur suma. Teismo vertinimu, likusios eksperto lokalinės sąmatos pozicijos laikytinos pagrįstomis ir įrodytomis, jų atsakovė nenuginčijo, todėl jos neperskaičiuojamos. Taigi, teismas sprendžia, kad bendra ieškovei išmokėtina draudimo išmoka už gaisro metu apgandintą ginčo namą turėjo sudaryti 88 012,73 Eur sumą; byloje nustatyta, jog atsakovė ieškovei bendrai išmokėjo 46 101,51 Eur draudimo išmoką, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 41 911,22 (88 012,73 - 46 101,51) Eur likusios mokėtinos draudimo išmokos.

96. Be to, ieškovei priteistina 605 Eur išlaidų, patirtų dėl nuostolių nustatymo, t. y. už MB „Laupetra“ ataskaitą/sąmatą, kurias ieškovė patyrė ikiteisminėje stadijoje derindama su atsakove mokėtinos draudimo išmokos dydį ir siekdama nustatyti žalos dydį (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

97. Taip pat teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai nekompensavo ieškovei paskutinio mėnesio, t. y. 2023 m. lapkričio mėn., apgyvendinimo išlaidų (700 Eur), kurios priteistinos ieškovei iš atsakovės (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad ginčo namo apžiūra, po kurios atsakovės pasitelktas asmuo (UAB „Smart Claims“) surašė apžiūros aktą2, įvyko 2023 m. lapkričio 30 d., todėl minimo akto duomenys jokios informacijos apie prašomą kompensuoti laikotarpį (2023 m. lapkričio mėnesį) nesuteikė/-ia. Tiek iš minėto akto nuotraukų, tiek iš kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad tiek 2023 m. lapkričio 30 d., tiek ekspertizės atlikimo metu (2024 m. lapkričio mėn. darant nuotraukas) ginčo namas dar nebuvo visiškai atstatytas. Teismo ekspertas, be kita ko, nurodė, kad ginčo namas po gaisro neatitiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 (aktualios redakcijos) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimų; vienbutis gyvenamasis pastatas veikia kaip vientisas elementas, o jo atskiros dalys negali veikti nepriklausomai nuo kitų statinio laikančiųjų konstrukcijų. Taigi, nesutvarkius/nesuremontavus visų namo atskirų dalių, kurios veikia kaip vientisas elementas – namas, negalima spręsti, jog 2023 m. lapkričio mėn. namas jau atitiko minėto STR reikalavimus; atsakovė, teismo vertinimu, nepaneigė šios aplinkybės; todėl šiuo atveju ieškovė pagrįstai reikalavo jai kompensuoti apgyvendinimo išlaidas (700 Eur) už 2023 m. lapkričio mėn. Be to, šioje dalyje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl užsitęsusio ginčo namo atstatymo iš dalies prisidėjo ir pati atsakovė, kaip nustatyta šiame sprendime, nepagrįstai neišmokėjusi ieškovei visos draudimo išmokos, dėl ko ieškovė patyrė sunkumų organizuojant darbų atstatymo procesą (pavyzdžiui, ieškant rangovo/-ų, planuojantis remonto biudžetą ir pan.).

98. Ieškovė taip pat įrodė patyrusi 493,68 Eur išlaidas, susijusias su draudimo išmokos išieškojimu ne teismo tvarka, kurios, teismo vertinimu, yra protingo dydžio, todėl jos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

99. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, ieškovei iš atsakovės priteistina 41 911,22 Eur likusios mokėtinos draudimo išmokos ir 1 798,68 Eur išlaidų (605 Eur išlaidų, patirtų dėl nuostolių nustatymo, 700 Eur apgyvendinimo išlaidų ir 493,68 Eur išlaidų, susijusių su draudimo išmokos išieškojimu ne teismo tvarka) (CK 6.249 straipsnis; CPK 12, 178, 185 straipsniai).

100. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

101. Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 43 709,90 (41 911,22 + 1 798,68) Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

102. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

103. Ieškovė byloje patyrė 11 059,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 895 Eur žyminis mokestis (mokėtinas už sumažintus ieškinio reikalavimus), 8 364,14 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 1 500 Eur ekspertizės išlaidos, 300 Eur išlaidos už eksperto apklausą.

104. Atsakovė byloje patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro papildomos ekspertizės išlaidos.

105. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nenurodė patyrę bylinėjimosi išlaidų ir/ar nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jas pagrindžiančių įrodymų.

106. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.

107. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 97,84 proc. (ieškovė prašė priteisti bendrą 44 674,60 Eur sumą, priteista – 43 709,90 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 10 820,26 Eur (11 059,14 Eur x 97,84 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys). Atsakovei iš ieškovės priteistina 10,80 Eur (500 Eur x 2,16 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 10 809,46 (10 820,26 - 10,80) Eur bylinėjimosi išlaidų.

108. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti ieškovės V. B. atsisakymą nuo ieškinio dalies.

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl 20 952,10 Eur draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės užsienio bendrovės If P&C Insurance AS, veikiančios per Lietuvos If P&C Insurance AS filialą.

Ieškovės V. B. ieškinį atsakovei užsienio bendrovei If P&C Insurance AS, veikiančiai per Lietuvos If P&C Insurance AS filialą, dėl dalies draudimo išmokos ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys R. B., akcinė bendrovė „Swedbank“, tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės užsienio bendrovės If P&C Insurance AS, veikiančios per Lietuvos If P&C Insurance AS filialą, j. a. k. 302279548, ieškovei V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 41 911,22 Eur (keturiasdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus vienuolika eurų 22 ct) draudimo išmokos, 1 798,68 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 68 ct) išlaidų, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (43 709,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 809,46 Eur (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus devynis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 236,25 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus 25 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. vasario 26 d. mokėjimo nurodymu (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO mokėjimo užduoties kodas ZM84685).

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.