Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.16; 3.1.7.11; 3.1.9.6

2023 m. birželio 1 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys E. B., antstolis J. P.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja V. Š. padavė skundą dėl antstolio J. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0172/23/00141, kuriuo prašė panaikinti visus, jos teigimu, nepagrįstus, neteisėtus ir be jokio teisėto pagrindo pradėtus vykdymo veiksmus, surašytus antstolio patvarkymus ir kitus reikalavimus ir nutraukti pradėtus vykdymo veiksmus; grąžinti Klaipėdos apylinkės teismui 2023 m. sausio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą E. B. civilinėje byloje Nr. e2-209-971/2022; atlyginti jai solidariai iš antstolio ir išieškotojo padarytą 3000 Eur dydžio turtinę žalą ir 5000 Eur neturtinę žalą ir 5 procentus procesinių metinių palūkanų; priteisti bylinėjimo išlaidas solidariai iš antstolio ir išieškotojo ir 5 procentus procesinių metinių palūkanų.

2. Antstolis J. P. 2023 m. sausio 27 d. patvarkymu Nr. S-23-172-5213 pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui.

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 30 d. nutartimi priėmė pareiškėjos V. Š. skundo dėl antstolio J. P. veiksmų dalį, kuria prašoma panaikinti visus antstolio patvarkymus, ir atsisakė priimti skundo dalį dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei išaiškino pareiškėjai, kad šie reikalavimai turi būti reiškiami CPK nustatyta tvarka pareiškus ieškinį bei sumokėjus žyminį mokestį.

4. 2023 m. kovo 21 d. pareiškėja pateikė prašymą civilinę bylą sustabdyti, nes yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-209-971/2022 dėl skolos išdėstymo dalimis su tuo pačiu išieškotoju.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino, skundą dėl antstolio veiksmų atmetė ir priteisė iš pareiškėjos V. Š. antstoliui J. P. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Teismas nustatė, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/23/00141, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 16 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-209-971/2022 dėl 2000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 2000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 617,20 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės V. Š. išieškotojo E. B. naudai. Vykdomojoje byloje antstolis 2023 m. sausio 20 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-172-3875 bei surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-172-3912 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-172-3913.

7. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu panaikintas Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-209-971/2022 ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo iš atsakovės V. Š. ieškovo E. B. naudai priteista 2 000 Eur skola (sumokėtas avansas), 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 617,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 22 d., o 2023 m. sausio 16 d. E. B. buvo išduotas vykdomasis raštas. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartimi atsakovės V. Š. prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo buvo atmestas. Ši teismo nutartis nėra įsiteisėjusi. Teismas nurodė, jog pareiškėja skundžia antstolio veiksmus dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti, todėl klausimas dėl skolos išdėstymo dalimis negali turėti įtakos šios civilinės bylos išnagrinėjimui ir pareiškėjos prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino.

8. Vertindamas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą teismas pažymėjo, jog pareiškėja skunde nenurodė dėl kokios priežasties antstolis, jos nuomone, neturėjo priimti vykdyti teismo išieškotojui išduoto vykdomojo rašto, o teismas taip pat nenustatė jokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti (CPK 651 straipsnis). Teismas nurodė, kad priėmęs vykdomąjį dokumentą antstolis atliko privalomus pirminius vykdymo veiksmus (CPK 653–654 straipsniai) ir nėra jokių duomenų, kad vykdomasis dokumentas būtų panaikintas ar teismo nutartimi būtų sustabdytas jo vykdymas, taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu antstolis turėtų vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 631 straipsnis) ar įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant antstolis privalomai turėtų sustabdyti vykdymo veiksmus (CPK 626 straipsnis), taip pat vykdomojoje byloje nebuvo gauta jokių prašymų stabdyti vykdomąją bylą CPK 627 straipsnyje numatytais atvejais.

9. Teismas nustatė, kad antstolio 2023 m. sausio 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-23-172-3913 nurodytos vykdymo išlaidos sudaro 97,97 Eur. Teismas pažymėjo, kad šios vykdomosios bylos administravimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.11 punkte nurodytų administravimo išlaidų dydžių, apskaičiuotų kartu su šių sumų indeksacija, nustatyta 135 ir 136 punktuose, bei pašto išlaidomis. Teismas nenustatė, kad antstolio paskaičiuota 97,97 Eur administravimo išlaidų suma neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų.

10. Teismas konstatavo, kad nenustatyta pareiškėjos teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą ar panaikinti antstolio priimtus patvarkymus, todėl pareiškėjos skundą atmetė (CPK 513 straipsnis).

11. Teismas nustatė, kad antstolis J. P. pateikė prašymą priteisti jo naudai išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, t. y. už atsiliepimo dėl pareiškėjos prašymo stabdyti civilinę bylą parengimą, iš viso 150 Eur. Teismas nurodė, jog civilinė byla pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, antstolis nepripažino savo atliktų veiksmų neteisėtais, antstolis ir pareiškėja skirtingai aiškino CPK nuostatas ir byloje siekė skirtingo rezultato. Pareiškėjos skundas atmestas, todėl yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjos ir antstolio interesai yra priešingi, ir taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nustatė, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) ir antstoliui J. P. iš V. Š. priteisė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

12. Pareiškėja V. Š. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nepripažinti jos skolininke, vengiančia atlyginti žalą, sustabdyti visus vykdymo veiksmus, už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis skirti antstoliui J. P. maksimalią baudą, numatytą CPK 95 straipsnyje, iš jos pusę sumos paskirti jos naudai bei priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo pusės paskirtos baudos dydžio, priteisti iš antstolio 1000 Eur jos patirtos neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, priteisti iš antstolio visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų, kreiptis į Lietuvos Antstolių Rūmus ir Teisingumo ministeriją dėl antstolio patraukimo atsakomybėn ir teisės užsiimti antstolio veikla atėmimo, nepriteisti antstoliui bylinėjimosi išlaidų.

13. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir socialinio teisingumo principais, nepagrįstai netenkino jos skundo, neįvertino pateiktų įrodymų apie jos turtinę padėtį visumos ir kitų svarbių aplinkybių, ieškovas nėra patyręs realios žalos, o jos turtinė padėtis nepakito, ieškovas naudojasi savo kitu būstu pagal paskirtį ir dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad jis liko be būsto ir be piniginės baudos. Tik dėl ieškovo kaltės ir tyčia sugalvoto atsisakymo įsigyti jos butą su žemės sklypu ir garažais ir šį turtą pardavus kitiems pirkėjams po dėl ieškovo kaltės praleisto dvejų metų termino, per kuriuos smarkiai sumažėjo turto rinkos kaina, jai iš viso neliko jokių santaupų ir neužtenka lėšų pragyvenimui. Atsisakęs pirkti turtą E. B. padarė jai didžiulius nuostolius, kurių iki šiol neatlygino. Dėl to mano, kad šiuo atveju pirmenybė turi būti teikiama geranoriškam sprendimo įvykdymui ir sprendimo vykdymo atidėjimui. Tai atitinka abiejų šalių interesus, šalių turtinę padėtį, nes įvykdymo atidėjimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo atsakovei kaip skolininkei, o ieškovas kaip išieškotojas nepatirs nepagrįstų nuostolių. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Šį prašymą grindė sunkia finansine būkle ir silpna sveikata, o jai neturint piniginių lėšų įvykdyti sprendimą iš karto ir pradėjus geranoriškus nepriverstinius sprendimo vykdymo veiksmus, tikėtina, ieškovo interesas būtų patenkintas greičiau nei jam kreipiantis į antstolį.

14. Teigia, kad geranoriškai sutiko skolą sumokėti dalimis, dėl to nėra pagrindo pripažinti ją skolininke, neva vengiančia atlyginti žalą, ir nėra pagrindo kreiptis į antstolius. Skolos mokėjimas turėjo būti išdėstytas dalimis pagal CPK 284 straipsnį dėl jos sunkios turtinės padėties, sveikatos pablogėjimo, operacijos, senatvės amžiaus, našlystės, mokamo kredito ir dėl kitų pateisinamųjų priežasčių, apie kurias antstoliui buvo pranešta. Vien tik ieškovo noras pridaryti jai neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti teisėta priežastimi suteikti jam prioritetą prieš jos, kaip atsakovės ir silpniausios proceso šalies, turtinius interesus. Teigia, kad negali iš karto įvykdyti sprendimo ir geranoriškam teismo sprendimo įvykdymui teiktinas prioritetas prieš priverstinį sprendimo vykdymą. Beveik analogiškoje Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-252-513/2023 sprendimo vykdymas buvo išdėstytas.

15. Nurodo, kad su E. B. ieškiniu sutikti negali ir dar rengs kasacinį skundą ir ketina bylinėtis su valstybe dėl neteisingai išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-209-971/2022.

16. Teigia, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis yra šališka, neteisėta ir nepagrįsta, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Teismas šališkai, nemotyvuotai ir suinteresuotai, visiškai nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl šios bylos sustabdymo, palaikė tik antstolį, nors dar nėra ir išnagrinėta kita civilinė byla, nagrinėjama tame pačiame teisme, dėl skolos išdėstymo dalimis pagal CPK 284 straipsnį, t. y. be jokio priverstinio išieškojimo ir nesikreipiant į antstolius. Ieškovas šias aplinkybes žinojo, nes ji dar 2022 m. gruodžio 22 d. teismui pateikė motyvuotą prašymą išdėstyti skolos mokėjimą. Visi procesiniai veiksmai šioje byloje turėjo būti sustabdyti vadovaujantis CPK 162³ straipsniu, 163 straipsnio 3 punktu, 164 straipsnio 4 punktu.

17. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai yra reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti CPK 510 straipsnio 8 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nieko nedarė, kad apgintų jos pažeistą teisę ir apsisprendimo valią. Skolininkas visada turi teisę apskųsti antstolio veiksmus vadovaujantis CPK 643 straipsnio 5 punktas. Be to, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Be to, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą iš suinteresuoto asmens (išieškotojo), sąmoningai nepatikrino arba tyčia nesiekė tokio tikslo, kad nustatytų, jog yra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, nors jam pateikti visi įrodymai, kad Klaipėdos apylinkės teismas dar nebuvo išnagrinėjęs jos prašymo dėl skolos išdėstymo dalimis. Taigi, antstolis J. P. privalėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui (arba tiesiog susilaikyti, atidėti, sustabdyti vykdymo veiksmus), tačiau sąmoningai ir suinteresuotai to nepadarė, todėl pažeidė įstatymą ir jos teises vykdymo procese. Be to, šiurkščiai buvo pažeistas ir CPK 654 straipsnis, nes antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą ir gavęs jos motyvuotą skundą su pateiktais įrodymais, galėjo iškviesti ją (skolininkę) ir išieškotoją, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, atidėjimo ar sustabdymo, atlikti kitus veiksmus, tačiau tyčia nesiėmė jokių veiksmų ir grubiai pažeidė jos kaip skolininkės teises, numatytas CPK 643 straipsnyje ir nesilaikė jos teisių, numatytų CPK 284 straipsnyje. Tik jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo gera valia, tik tada antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones.

18. Taip pat teismas šioje byloje pažeidė jos teisę kreiptis į antstolį ir į teismą, priteisė iš jos antstolio J. P. naudai 150 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tuo tyčia dar labiau pablogindamas jos turtinę padėtį antstoliui piktavališkai ir piktnaudžiaujant savo teisėmis samdant advokatu savo brolį J. P. ir sąmoningai duodant jam užsidirbti iš nepasiturinčio asmens, siekiant nepagrįstai praturtėti, nors pats antstolis ir yra teisininkas, juo labiau, kad bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Antstolis vykdymo veiksmus atlieka vadovaudamasis įstatymu (konkrečiomis teisės normomis), o teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje ir esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Šios funkcijos, kaip ir kitų valstybės antstoliui pavestų vykdymo veiksmų atlikimo, antstolis neturi teisės perduoti vykdyti kitam asmeniui (šiuo atveju savo broliui advokatui), neturi pagrindo tokiu būdu didinti iš skolininko priteisiamas išlaidas ir siekti atgrasyti ginti savo pažeistas teises ir kreiptis į teismą. Pažymi, kad pateikta 2023 m. kovo 22 d. sąskaitą Nr. 5-2023 už teisines paslaugas nepasirašyta, sutartyje aptarti atstovo įgaliojimai yra labai neapibrėžti, bendro pobūdžio, o pateiktame 2023 m. kovo 23 d. pinigų mokėjimo kvite nenurodyta, už kokias konkrečias teisines paslaugas ir kokioje konkrečioje byloje antstolis esą sumokėjo savo broliui advokatui 150 Eur, be to, šią sumą prašoma priteisti iš visiškai svetimo asmens.

19. Nurodo, kad už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Iškelti antstoliui drausmės bylą gali Teisingumo ministras arba Lietuvos Antstolių rūmų prezidiumas. Už teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant antstolio funkcijas, už kurias taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, antstolis atsako kaip valstybės pareigūnas.

20. Teigia, kad pateikiami nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas išnagrinėjo ir nutartį civilinėje byloje Nr. e2-209-971/2022 paskelbė tik 2023 m. kovo 24 d., o įteikė dar vėliau, todėl apeliacinės instancijos teismas pridedamus įrodymus turėtų priimti ir įvertinti dabar.

21. Suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepimu pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą ir pareikšti pareiškėjai įspėjimą dėl bylos vilkinimo pagal CPK 95 straipsnį.

22. Nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. sausio 16 d. išdavė vykdomąjį raštą e2-209-971/2022, kurį 2023 m. sausio 19 d. jis pateikė per Antstolių rūmų elektroninę platformą su prašymu pradėti išieškojimo veiksmus. Antstolis J. P., nustatęs, jog nėra kliūčių priimti vykdomąjį raštą, pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0172/23/00141 bei išsiuntė atsakovei raginimą geranoriškai sumokėti teismo priteistą skolą. Pagal atsakovės prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjamas atskirasis skundas.

23. Pažymi, jog teismo iš atsakovės jo naudai priteista suma nėra bauda, tai yra avansas, sumokėtas pasirašant preliminarią būsto pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė neturėjo teisės pilnai disponuoti šiuo avansu, kol nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, todėl jos teiginiai apie „prastą“ turtinę padėtį iš viso nelogiški, nes sumokėtas avansas privalo būti nepaliestas jos sąskaitoje. Neįvykus sandoriui atsakovė neturėjo teisės disponuoti sumokėtu avansu ir turėtų jį turėti. Pažymi, kad atsakovė skundžia bet kokius teismų sprendimus bei atsakingų darbuotojų darbą ir tai ketina daryti ateityje, vilkina sprendimo įgyvendinimą ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

24. Nurodo, kad jo atsakovei pareikštas ieškinys jau išnagrinėtas ir yra priimtas sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs, todėl privalo būti vykdomas. Įsiteisėjusio sprendimo pagrindu buvo tesėtai išduotas vykdomasis raštas ir pagrįstai pradėti vykdymo veiksmai.

25. Atsakovė nuolat mini, jog neturi nei lėšų, nei santaupų sumokėti skolą ir jeigu priverstinės išieškojimo priemonės bus taikomos, tai pažeis jos interesus. Teigia, jog visų pirma, tai atsakovė, disponuodama jo pervesto avanso lėšomis, pažeidė jo interesus ir ne tik gražiuoju negrąžino avanso, bet paragino jį kreiptis į teismą, dėl to jis patyrė dar didesnius nuostolius dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios teismo buvo priteistos tik 40 proc. apimtimi. Antra, jei antstoliui būtų grąžinta vykdomoji byla, jis, įvertinęs atsakovės materialinę ir turtinę padėtį, priimtų sprendimus dėl skolos išieškojimo, kurie nepažeistų nei atsakovės, nei ieškovo interesų, tačiau atsakovė visais įmanomais būdais stengiasi užkirsti tam kelią. Pažymi, kad atsakovė turi keletą banko sąskaitų bei ne vieną nekilnojamojo turto objektą. Taigi, atsakovės teiginiai dėl itin sunkios materialinės padėties yra abejotini.

26. Teigia, kad atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo nagrinėjimas teisme neatšaukia įsiteisėjusio teismo sprendimo bei nepanaikina vykdomojo rašto dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo. Vykdomasis raštas išduotas bei vykdomoji byla užvesta laiku ir nepažeidus teisės aktų numatytų terminų bei tvarkos. Nei antstolis, nei jis nepažeidė teisės normų. Pažymi, kad vykdomąjį raštą priverstiniam vykdymui pateikė ne norėdamas pridaryti atsakovei neigiamų pasekmių, o siekdamas užtikrinti savo, kaip ieškovo, pažeistus interesus ir atgauti savo sumokėtus pinigus. Antstolis nustatyta tvarka išsiuntė atsakovei raginimą geruoju sumokėti skolą, sudarė sąlygas susipažinti su vykdomąja byla, tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo, o iš karto apskundė antstolio veiksmus.

27. Nurodo, jog atsakovė apskundė antstolio veiksmus, todėl jis turi teisę į gynybą, jokiais teisės aktais nėra apibrėžtas draudimas šeimos nariui būti advokatu ir ginti kito šeimos nario teises bei gauti už tai atlygį. Taip pat mano, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti šią civilinę bylą.

28. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. atsiliepimu V. Š. atskirąjį skundą prašo atmesti, ginčijamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės 200 Eur apeliacinio proceso metu turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

29. Nurodo, kad per Antstolių informacinę sistemą gavęs išieškotojo E. B. prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nedelsdamas patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių 2023 m. sausio 20 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-172-3875, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-172-3912 ir apskaičiavo vykdymo išlaidas Nr. S-23-172-3913. Pareiškėja reikalauja panaikinti antstolio vykdomojoje byloje priimtus procesinius dokumentus, kuriuos priimti antstolį įpareigoja įstatymas (CPK 651 straipsnio 3 dalis, 654 straipsnis, 655 straipsnis, 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 ir 9 punktai).

30. Nurodo, kad teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas, ir antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti jo teisėtumo.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos subjektyvi asmeninė nuomonė, kad antstolis neturėjo teisės priimti vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 16 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-209-971/2022, nes nėra išspręstas klausimas dėl skolos ir kitų išlaidų sumokėjimo dalimis, vykdomojo rašto priėmimo vykdyti metu vertintina kaip nesudaranti akivaizdžios kliūties priimti vykdomąjį raštą vykdyti, kadangi šiame vykdymo proceso etape antstolis neturėjo pareigos tikrinti teismo sprendimo nevykdymo priežasčių. Dėl to 2023 m. sausio 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-172-3875 pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino teisėtu.

32. Nurodo, kad vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Antstolio 2023 m. sausio 20 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-23-172-3912 pareiškėja (skolininkė) V. Š. paraginta įvykdyti teismo sprendimą geruoju ir informuota apie užvestą vykdomąją bylą bei galimą priverstinio vykdymo procedūros pradėjimą, tačiau gavusi antstolio priimtus procesinius dokumentus, skolininkė nesiėmė jokių veiksmų, nesiekė su antstoliu bendradarbiauti, bet tik iš karto pateikė skundą dėl antstolio veiksmų.

33. Pažymi, kad CPK 611 straipsnio 2 dalis antstolį įpareigoja vykdymo išlaidų skaičiavimus išsiųsti skolininkui kartu su procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos, o vykdymo išlaidų dydžiai nustatomi Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Dėl to pareiškėjai 2023 m. sausio 20 d. išsiuntė ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-172-3913, sudarytą vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis (105.1, 105.2, 108, 109.5, 134, 135, 161 punktai).

34. Mano, kad pareiškėja (skolininkė) savo elgesiu patvirtina, kad nesistengia geranoriškai spręsti susidariusios situacijos ir, pareiškėjos subjektyvia nuomone, dėl pradėto vykdymo proceso kalti išieškotojas ir antstolis, bet ne ji pati, gera valia nesistengianti padengti savo įsiskolinimų. Pareiškėjos argumentai, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesivadovavo proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir socialinio teisingumo principais, yra paremti vien tik pačios pareiškėjos nesutikimu su teismo priimtu nepalankiu procesiniu sprendimu.

35. Nagrinėjamu atveju apeliantės ir antstolio suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas (jų interesai priešingi), todėl atskirąjį skundą atmetus prašo iš apeliantės priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimą. Pažymi, kad neturi ir niekada neturėjo brolio, vardu J. P.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

37. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

38. Apeliantei argumentuojant, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos argumentus, visų pirma pažymi, kad teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas – tai esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga, kuri yra įtvirtinta nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą). Tačiau asmuo, teigdamas, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, šią aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantui (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantės argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo yra paremti vien tik pačios apeliantės nesutikimu su teismo priimtu nepalankiu procesiniu sprendimu. Tai, kad teismas priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą, kitų procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teismas (teisėjas) galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas, pačios pareiškėjos subjektyvi nuomonė apie bylą išnagrinėjusį teismą, kaip minėta, negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nušalinimo pagrindas. Pažymėtina, jog šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo nešališkumo klausimas negali būti naudojamas kaip apeliacinio ar atskirojo skundo argumentas dėl nepalankaus teismo sprendimo. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo remiantis vien tik apeliantės subjektyviais teiginiais konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

39. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jos procesines teises, nes bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. CPK 442 straipsnio 6 punkte nurodyta, jog bylos dėl antstolių veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, o 443 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šiame CPK skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog pareiškėja pirmosios instancijos teismo neprašė jos skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl nepagrįsti jos teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo bylos išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Iš byloje esančių duomenų ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog antstolis 2023 m. sausio 20 d. pareiškėjos skundą, antstolio kontoroje gautą 2023 m. sausio 25 d., jo netenkinęs 2023 m. sausio 27 d. patvarkymu, tą pačią dieną perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Pareiškėjai jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu 2023 m. vasario 15 d. išsiųstos suinteresuoto asmens (išieškotojo) E. B. pateiktų atsiliepimų kopijos, 2023 m. vasario 28 d. išsiųstas pranešimas apie 2023 m. kovo 30 d. 9 val. teismo posėdį rašytinio proceso tvarka, taip pat pareiškėjai 2023 m. kovo 14 d. teisėjos rezoliucija leista pasidaryti vykdomosios bylos kopijas. Taigi, pareiškėja buvo tinkamai informuota apie procesą, turėjo galimybę teikti įrodymus, paaiškinimus, naudotis kitomis savo procesinėmis teisėmis. Juo labiau, kad pareiškėjos teisė išdėstyti savo poziciją ir argumentus užtikrinta ir apeliacinės instancijos teisme paduodant atskirąjį skundą.

41. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1086-513/2022 panaikintas Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-209-971/2022 ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo iš atsakovės V. Š. ieškovo E. B. naudai priteista 2 000 Eur skola (sumokėtas avansas), 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 617,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 22 d. Nors apeliantė prašo nepripažinti jos skolininke, vengiančia atlyginti žalą, vadovaujantis CPK 633 straipsnio 1 dalimi vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas, taigi, apeliantė vykdymo procese turi skolininko teisinį statusą.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Teismo procesinio sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

43. Antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/23/00141, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-209-971/2022 dėl 2000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 2000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 617,20 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės V. Š. išieškotojo E. B. naudai. Išieškotojas vykdomąjį raštą su prašymu pradėti priverstinio vykdymo veiksmus antstoliui pateikė 2023 m. sausio 19 d., antstolis 2023 m. sausio 20 d. patvarkymu Nr. S-23-172-3875 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, surašė raginimą skolininkei per 10 dienų geruoju įvykdyti sprendimą Nr. S-23-172-3912 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-172-3913. Šie antstolio priimti procesiniai dokumentai tą pačią dieną elektroniniu paštu išsiųsti skolininkei, taip pat išsiųsti ir registruotąja pašto siunta ir 2023 m. sausio 25 d. įteikti skolininkei.

44. Apeliantė teigia, kad priverstinio vykdymo veiksmai negalėjo būti pradėti ir prioritetas turi būti teikiamas geranoriškam sprendimo įvykdymui. Apeliantė reikalavimą panaikinti antstolio patvarkymus, kuriais priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas ir surašytas raginimas įvykdyti sprendimą, iš esmės grindžia aplinkybe, jog antstolis vykdomąjį raštą priėmė vykdyti tuo metu, kai teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Ši aplinkybė, apeliantės nuomone, sudarė akivaizdžią kliūtį antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės argumentai nepagrįsti ir pažymi, kad antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis pagal CPK 651 straipsnio 2 dalį turi patikrinti: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Nenustatęs nurodytų vykdomojo dokumento priėmimo kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Teisės aktai, reglamentuojantys antstolio veiksmus vertinant vykdytino dokumento priimtinumą vykdyti, nenumato, jog kaip akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį raštą vykdyti turi būti vertinama tai, ar skolininkas kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti vykdymo tvarką. Kaip minėta, įstatyme yra išvardytos konkrečios akivaizdžios kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas. Šiame vykdymo proceso etape antstolis neturi pareigos tikrinti su skolininku susijusių teisme nagrinėjamų bylų ar sprendimo neįvykdymo priežasčių. Aplinkybė, kad skolininkė kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti vykdymo tvarką, negali būti laikoma pagrindu, suteikiančiu antstoliui teisę atsisakyti priimti vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Priešingas aiškinimas neatitiktų išieškotojo interesų ir sudarytų sąlygas skolininkei piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis nemokant teismo sprendimu priteistų sumų, vietoje to inicijuojant teisminius ginčus dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tokiu būdu vilkinant įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Taip būtų pažeidžiamas vykdymo proceso esminis tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kartu būtų pažeidžiami ir išieškotojo interesai. Taigi darytina išvada, kad 2023 m. sausio 20 d. jokių akivaizdžių kliūčių išieškotojui pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui ir antstoliui jį priimti bei pradėti vykdymo veiksmus nagrinėjamu atveju nebuvo ir apeliantė atskirajame skunde išdėstytais argumentais šių aplinkybių nepaneigė, t. y. nepateikė jokių įrodymų, jog egzistavo CPK 651 straipsnyje įtvirtintos kliūtys antstoliui priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.

45. Nagrinėjamu atveju CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nebuvo nustatyta, o tai, kad pareiškėja teismui buvo pateikusi prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ir teisme buvo nagrinėjamas šis klausimas, niekaip nelėmė nei išieškotojo teisės pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui, nei galimybės antstoliui priimti jį vykdyti. Atitinkamo teismo procesinio sprendimo dėl vykdymo išdėstymo priėmimas galėtų lemti tik vykdymo tvarką ir vykdymo veiksmų apimtį, bet jokiu būdu nepanaikintų paties teismo sprendimo, todėl jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas vis tiek būtų galiojantis ir vykdytinas. Šiuo požiūriu nepagrįsti ir apeliantės teiginiai, kad civilinę bylą pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti iki bus išnagrinėtas sprendimo vykdymo išdėstymo klausimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėja skundžia antstolio veiksmus dėl vykdomojo dokumento priėmimo, todėl kitoje civilinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl skolos išdėstymo dalimis neturi jokios įtakos šios civilinės bylos nagrinėjimui. Be to, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-510-524/2023 atmestas pareiškėjos V. Š. atskirasis skundas ir palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartis, kuria sprendimo vykdymas neišdėstytas. Taigi, net ir šiuo požiūriu šiuo metu apeliantės teiginiai apie neišnagrinėtą sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą nebeturi teisinės reikšmės.

46. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad buvo pažeistas CPK 654 straipsnis, nes antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą ir gavęs jos motyvuotą skundą su pateiktais įrodymais, galėjo iškviesti ją (skolininkę) ir išieškotoją, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, atidėjimo ar sustabdymo, atlikti kitus veiksmus. Pažymėtina, jog CPK 654 straipsnyje nurodyta, jog antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuo patvarkymu antstolis išaiškina skolininkui, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškotos priverstinai, taip pat informuoja apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis. Šis patvarkymas siunčiamas skolininkui registruotąja pašto siunta. Kaip minėta, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad būtent šiuos veiksmus antstolis ir atliko, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti registruota pašto siunta ir elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjai raginimą geruoju įvykdyti teismo sprendimą per 10 dienų. Tuo tarpu, nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, kad priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis turėtų kviesti vykdymo proceso dalyvius ir tartis su jais dėl vykdymo veiksmų atlikimo.

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nepagrįstai neigia išieškotojo teisę kreiptis į antstolį dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir dėsto nepagrįstus teiginius, jog yra silpnesnė proceso šalis ar kad išieškotojas kreipėsi į antstolį tik siekdamas jai pakenkti. Pažymėtina, jog civilinėje byloje, dėl kurioje priimto teismo sprendimo vykdymo kilo ginčas, buvo nagrinėjamas privatus ieškovo E. B. ir atsakovės V. Š. civilinis ginčas, jie abu buvo lygiavertės proceso šalys, turinčios CPK įtvirtintas teises ir pareigas procese (CPK 41, 42 straipsniai) ir nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjos teiginiams, kad ji yra silpnesnė proceso šalis. Taip pat ji nėra ir silpnesnė vykdymo proceso šalis, o teisminį ginčą laimėjusios šalies teisė reikalauti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų vykdomas priverstinai (CPK 42 straipsnio 3 dalis), yra šalies teisė, įtvirtinta CPK. Pažymėtina, jog apeliantė, teigdama, kad pirmenybė turi būti teikiama savanoriškam sprendimo vykdymui, pati įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdyti nepradėjo, nors, įvertinus šios nutarties priėmimo datą, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo jau praėjo beveik pusė metų. Priešingai, apeliantės pozicija dėl teismo sprendimo vykdymo nėra nuosekli, ji teigia, kad dar rengs kasacinį skundą, kad E. B. jokios žalos nepatyrė, kad tai ji yra nukentėjusi ir pan., t. y. iš naujo kvestionuoja įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotas aplinkybes. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Šis CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008). Kaip minėta, pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems asmenims ir privalo būti vykdomas, t. y. įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Dėl to apeliantės siekis iš naujo kvestionuoti teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, nepagrįstas ir plačiau dėl šių apeliantės argumentų nepasisakytina, kaip ir dėl argumentų, susijusių su teismo sprendimo vykdymo išdėstymu, kurie buvo kitos bylos nagrinėjimo dalykas ir dėl kurių pasisakyta 2023 m. gegužės 25 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartimi.

48. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo nepriimti vykdomojo dokumento ar neatlikti kitų ginčijamų vykdymo veiksmų (surašyti raginimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei išieškotojas, pateikęs vykdomąjį raštą antstoliui, nei jį priėmęs antstolis, nepažeidė jokių teisės normų, o skolininkė įgyvendino savo teisę prašyti teismo išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dalimis.

49. Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartimi priimta tik pareiškėjos skundo dalis dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pareiškėjai buvo išaiškinta, jog materialiniai teisiniai reikalavimai dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, tam tikrų sumų ir palūkanų priteisimo reiškiami ginčo teisenos tvarka pareiškiant CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį teismui bei sumokėjus nustatyto dydžio žyminį mokestį. Taigi, sprendžiant dėl antstolio veiksmų teisėtumo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų, t. y. materialiosios teisės aspektu kelti ir nagrinėti naujus materialinius reikalavimus negalima, nes tokie reikalavimai nebuvo bylos, kurioje sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas, nagrinėjimo dalykas. Todėl dėl apeliantės prašymo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą apeliacinės instancijos teismas pasisakyti neturi teisinio pagrindo (CPK 312 straipsnis).

50. Išieškotojas E. B. prašo pareikšti pareiškėjai V. Š. įspėjimą pagal CPK 95 straipsnį dėl bylos vilkinimo, o apeliantė prašo skirti antstoliui J. P. maksimalią baudą, numatytą CPK 95 straipsnyje, iš jos pusę sumos paskirti jos naudai bei priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo pusės paskirtos baudos dydžio, už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Taip pat apeliantė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos antstolių rūmus ir Teisingumo ministeriją dėl antstolio patraukimo atsakomybėn ir teisės užsiimti antstolio veikla atėmimo. Prašymai netenkintini.

51. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Remiantis kasacinio teismo pozicija, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Taigi ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Išieškotojas savo prašymo nemotyvavo, nenurodė aplinkybių, dėl kurių apeliantei turėtų būti pareikštas įspėjimas už bylos vilkinimą. Pažymėtina, kad apeliantė, pareiškusi skundą dėl antstolio veiksmų bei atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, iš esmės įgyvendino savo CPK įtvirtintas procesines teises. Vien aplinkybė, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų ir atskirasis skundas pripažinti nepagrįstais, savaime nelaikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ar bylos vilkinimu. Taip pat apeliantė nenurodė, kokiu pagrindu antstoliui turėtų būti skiriama bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar jis turėtų būti nubaustas ir jam turėtų būti atimta teisė užsiimti antstolio veikla. Teismas nenustatė aplinkybių, jog antstolis J. P. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, atlieka kokias nors neteisėtas veikas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjos prašymus tenkinti. Aplinkybė, kad antstolio priimti procesiniai sprendimai vykdymo procese netenkina pareiškėjos ir ji su jais nesutinka, nekeičia teisinio vertinimo.

52. Sutiktina su apeliante, kad pagal bendrąją taisyklę pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų specifika yra ta, kad antstolis yra teisinį išsilavinimą turinti bylos šalis, gerai išmananti sritį, kurioje dirba. Kita vertus, konstatavus, kad antstolis kiekvieną civilinę bylą, kurioje ginčijami jo veiksmai, turėtų vesti tiesiogiai pats arba per antstolio padėjėją, būtų žymiai apsunkintas antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, įstatyme nustatytų funkcijų vykdymas. Vienas iš CPK įtvirtintų bylinėjimosi (tarp jų – ir atstovavimo) išlaidų paskirstymo taisyklių, grindžiamų principu „pralaimėjęs moka“, tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus. Šiems tikslams prieštarautų toks teisės aiškinimas, pagal kurį bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų pareiškėjams būtų suteiktas lūkestis, kad net pareiškus nepagrįstą ieškinį (skundą) bylinėjimasis teisme nekainuos ta apimtimi, kuria visos antstolio išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą bet kuriuo atveju teks pačiam antstoliui. Antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusas savaime negali būti laikomas ribojančiu jo teisę naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba bylose dėl antstolių vykdomų funkcijų. Tai reiškia, kad tokiose bylose antstolio patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti savaime nelaikytinos nebūtinomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 2020 m. birželio 9 d. papildoma nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020; kt.). Aplinkybė, kad advokatas, atstovaujantis antstolio interesus, galbūt yra jo artimas giminaitis, niekaip nepaneigia atstovavimo tinkamumo ir teisėtumo. Taigi, atmetęs pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų kaip nepagrįstą pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolis įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą – 150 Eur už atsiliepimo (nuomonės) dėl pareiškėjos prašymo stabdyti civilinę bylą parengimą. Pateikti įrodymai patvirtina, kad antstolis išlaidas patyrė realiai, jos yra pagrįsto dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Priešingai pareiškėjos teiginiams, pirmosios instancijos teismas, priteisęs išlaidų atlyginimą antstoliui iš pareiškėjos, ne siekė paneigti jos teisę ginti savo interesus, bet reikšti nepagrįstus skundus.

53. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

54. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir pagrįstai nusprendė, kad antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjos skundas nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad atmetus atskirąjį skundą, antstolis taip pat įgijo teisę ir į apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą, kurios pagal pateiktus įrodymus sudaro 200 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir antstoliui priteistinos iš pareiškėjos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–337 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti E. B. prašymo pareikšti V. Š. įspėjimą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Netenkinti V. Š. prašymo paskirti antstoliui J. P. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kreiptis Lietuvos Respublikos antstolių rūmus ir Teisingumo ministeriją dėl antstolio J. P. patraukimo atsakomybėn ir teisės užsiimti antstolio veikla atėmimo.

Priteisti iš V. Š. 200 Eur (du šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą antstolio J. P. naudai.