Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui K. S. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo K. S. 892,08 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn., 28,58 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 143 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Klaipėdos energija“ tiekia šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso K. S. Iš ieškovės pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos nustatyta, kad K. S. nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, jo skola už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. yra 892,08 Eur. Rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nesudaryta.

Dėl skolos už teiktą šilumos energiją

11. Apeliantas apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo įrodymų iš ieškovės ir nesant duomenų apie tai, kokiu būdu buvo apskaičiuotos sumos už suteiktas šilumos energijos paslaugas Butui, bei nesant įrodymų, kad ieškovė siuntė apeliantui sąskaitas, nepagrįstai ieškinį tenkino.

12. Pasisakydamas dėl patalpų savininko pareigos mokėti už šilumos energiją, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko–šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.

14. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su žilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą arba, savivaldybės institucijoms nustačius, mokesčio už šilumą pranešimas, kuris išrašomas buitiniams šilumos vartotojams (toliau kartu – sąskaita (mokėjimo pranešimas). Buitiniam šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje (mokėjimo pranešime) turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nesudarė rašytinės šilumos pirkimo–pardavimo sutarties, todėl aktualus ir Aprašas. Minėto Aprašo 15.1 punkte numatyta, kad vartotojas privalo atsiskaityti už suvartotą šilumą pagal pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą nustatyta tvarka ir terminais. Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas įtvirtina vartotojo pareigą atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją.

16. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, kad ieškovė tiekė centralizuotą šilumos energiją atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui. Tarp šalių susiklostė šilumos energijos pirkimo–pardavimo prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.383 straipsniai), ginčo tarp šalių dėl to nėra, tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės už paslaugas apskaičiuota mokėtina pinigų suma, kadangi jam yra neaiški mokesčio už teiktą šilumos energiją mokesčio paskaičiavimo tvarka, be to ieškovės pateiktoje pažymoje, anot atsakovo, yra nurodyti klaidingi duomenys.

17. Šilumos ir karšto vandens kainos nustatomos Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio tvarka. Mokėjimai už šilumos energiją/karštą vandenį yra skaičiuojami pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kuriame nustatyta, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, įvertinus kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.

18. Apeliantas neginčija, kad Butui buvo tiekiama šilumos energija, tačiau jis teigia, kad ieškovė jam nepateikė sąskaitų (mokėjimo pranešimų), todėl jam kilo abejonių dėl mokėtinų sumų už šilumos teikimą Butui paskaičiavimo pagrįstumo.

21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė ne atskiras sąskaitas, kurias apeliantas neapmokėjo, o 2024 m. spalio 9 d. mokesčių paskaičiavimo pažymą (pirkėjo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti laikotarpiai, už kuriuos paskaičiuoti mokesčiai, Bute gyvenančių žmonių skaičius (1), priskaitytos sumos, pradelstų dienų skaičius, paskaičiuoti delspinigiai, taip pat yra grafos „perskaičiuota“, „kompensacija“, „sumokėta“, „sumokėta delspinigiai“. Pažymoje nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iki 2024 m. rugsėjo apeliantui paskaičiuota 892,08 Eur už šilumą ir 28,58 Eur delspinigiai, viso: 920,66 Eur.

22. Apeliantas, nesutikdamas su ieškovės paskaičiavimais už teiktą šilumos energiją Butui, nenurodė, jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad ieškovė neteisingai paskaičiavo mokėtinas sumas už teiktą šilumos energija apelianto Butui, taip pat nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog jis yra atsikaitęs su ieškovę už teiktą šilumos energiją Butui nuo 2023 m. rugsėjo iki 2024 metų rugsėjo. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, apelianto pateikti į bylą mokėjimo nurodymai nepatvirtina, kad jis mokėjo skolą už ginčui aktualų laikotarpį, šie pateikti mokėjimo dokumentai įrodo, kad apeliantas moka skolas priteistas ieškovei pagal ankstesnius teismų sprendimus.

23. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo įsiskolinimą, pagrindė suteiktų paslaugų apimtis, kainą, atsakovo įsiskolinimo dydį, taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovė savo įrodinėjimo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, įgyvendino. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su ieškovės atliktu mokesčių paskaičiavimu, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė netinkamai apskaičiavo mokėtinas sumas, šiuo atveju atsakovas tik deklaratyviai teigia, kad mokesčių paskaičiavimas ydingas (CPK 178 straipsnis).

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai nei nurodo apeliantas skunde, nagrinėjama byla yra tokio pobūdžio, kurioje įstatymas nenumato teismui pareigos būti aktyviam renkant įrodymus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), todėl pats apeliantas sprendė, kokiais įrodymais jam reikia pagrįsti atsikirtimą į ieškinį, jog ieškovė netinkamai apskaičiavo mokėtinas sumas už teiktą šilumos energiją Butui.

26. Atsižvelgus į byloje esančius rašytinius įrodymus (mokesčių paskaičiavimo pažymą, joje nurodytas pozicijas pagal, kurias mokesčiai paskaičiuoti, nurodytas sumas, kt.), ieškovės paaiškinimus, apeliantui nepateikus jokių objektyvių duomenų, išskyrus deklaratyvius teiginius, kuriais išreiškė abejones dėl paskaičiuotų mokesčių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti bent tikėtinai pagrįstą išvadą apie neteisingai apskaičiuotą mokėtiną sumą už pateiktą šilumos energiją (CPK 185 straipsnis).

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovės pateikti įrodymai yra objektyvūs, o jos atstovo paaiškinimai duoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme yra patikimi, pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat teisės aktų reikalavimais, tokie yra įrodymai yra leistini, tarp byloje esančių įrodymų nėra esminių prieštaravimų, taigi, tokie duomenys laikytini pakankamais ieškovės reikalavimui pagrįsti.

28. Apeliantas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir tiek apeliaciniame skunde reiškia abejones ieškovės atliktais paskaičiavimais, sunaudotu šilumos kiekius, taikytu tarifu ir kitais kriterijais, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad, iki ieškovei kreipiantis ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo, būtų pareiškęs ieškovei pretenzijas dėl mokėtinų sumų paskaičiavimo netikslumų bei būtų kreipęsis į atitinkamas ikiteismines institucijas, o tik deklaratyviai reikalauja tokį duomenų tikrinimą atlikti teisme (CPK 185 straipsnis).

29. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl mokesčių už šilumos energiją paskaičiavimo. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, vartotojų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų (eksploatuotojų) ginčai nagrinėjami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (toliau – Energetikos įstatymas) nustatyta tvarka.

30. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. Energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Vartotojo kreipimąsi energetikos įmonė nagrinėja savo nustatyta tvarka, kurią privalo skelbti savo interneto svetainėje ir sudaryti sąlygas vartotojams su ja susipažinti kitais būdais (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

31. Taigi, įstatymai numato vartotojų ginčų nagrinėjimo ikiteisminę tvarką, kuria turėjo teisę, nesutikdamas su sąskaitomis už šilumos energiją, pasinaudoti ir atsakovas, tačiau duomenų, kad atsakovas būtų pasinaudojęs ikiteismine tvarka, kad išsiaiškinti dėl jam keliančių abejonių dėl ieškovės paskaičiuotų mokėjimų, nėra.

32. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir pagrįstai priteisė iš apelianto skolą ir delspinigius už ieškovės teiktą šilumos energiją Butui.

Dėl apelianto nurodytos teismų praktikos

33. Apeliantas apeliaciniame skunde savo argumentams pagrįsti apie įrodymų vertinimą nurodė kasacinio teismo nutartis.

34. Kasacinio teismo konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

35. Apelianto nurodytoje kasacinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012 buvo sprendžiama dėl apie juridinį asmenį paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų ir dalykinę reputaciją žeminančių žinių paneigimo. Kitoje nurodytoje kasacinio teismo 2017 m. vasario 3 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 pasisakyta dėl įrodymų vertinimo, kai vartotojas (atsakovas) ginčijo pareigą apmokėti sąskaitas už teiktą šilumos energiją, šilumos tiekėjui (ieškovui) perskaičiavus sąskaitose nurodytas mokėtinas sumas, nustačius šilumos apskaitos prietaiso gedimą. Apelianto nurodytoje kasacinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011 buvo sprendžiama dėl buvusių juridinio asmens valdymo organų atsakomybės dėl netinkamo bendrovės valdymo ir kreditoriams padarytos žalos atlyginimo.

36. Aptartose apelianto apeliaciniame skunde nurodytose civilinėse bylose (Nr. 3K-3-32/2012, Nr. 3K-3-214/2011) nebuvo sprendžiami teisės klausimai susiję su šilumos energijos vartotojo pareiga atsiskaityti su energijos teikėju už suteiktas paslaugas, o civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 nors ir buvo sprendžiama dėl vartotojo pareigos atsiskaityti su šilumos energijos tiekėju, tačiau minėtos bylos faktinės aplinkybės nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis ir nėra savo esme panašios, nes minėtoje byloje šilumos tiekėjas mokesčius buvo paskaičiavęs remdamasis sugedusio šilumos apskaitos prietaiso rodmenimis, kai nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta ir tokia aplinkybe nesirėmė nė viena bylos šalis.

37. Minėtose apelianto nurodytose kasacinio teismo nutartyse suformuoti išaiškinimai negali būti vertinami kaip teismo precedentas nagrinėjamoje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, nesivadovauja šiose nutartyse suformuotais išaiškinimais.

Dėl įrodymų vertinimo

38. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas byloje priimdamas sprendimą, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą.

39. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

40. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą). Vien tai, kad apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023 54 punktą).

41. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaudamasis, teismas tenkino ieškovės ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog surinktų įrodymų visuma pagrindžia ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad ieškovė už pateiktą šilumos energiją apelianto Butui, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo iki 2024 m. rugsėjo, tinkamai kiekvieną mėnesį apskaičiavo mokėtinas sumas, ir pateikė apeliantui sąskaitas apmokėjimui, tačiau apeliantas už suteiktą Butui šilumos energiją minėtu laikotarpiu, be jokios pateisinamos priežasties neatsiskaitė su ieškove (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Teigdamas, kad byloje netinkamai ištirti ir įvertinti įrodymai, apeliantas apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie tai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai tik ieškovės paaiškinimais ir ignoravo kitus byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad vien apelianto iškeltos abejonės dėl apskaičiuoto mokesčio už gautas šilumos energijos paslaugas, nesat savarankiškai pareikšto reikalavimo dėl paskaičiuotų mokėtinų sumų perskaičiavimo, negali būti pagrindas nepriteisti susidariusios skolos ieškovei. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, savaime nereiškia teismo sprendimo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo.

42. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir visapusišką įrodymų tyrimą ir vertinimą, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

43. Kadangi į esminius klausimus atsakyta, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

47. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

48. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 121 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius duomenis: 2025 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. birželio 30 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.

49. Ieškovės už atsiliepimą į apeliacinį skundą prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį – 3 036,67 Eur (2 335,90 Eur (užpraėjusio, t. y. 2024 m. IV ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 (koeficientas pagal Rekomendacijų 8.11 punktą)). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ieškovės parengto atsiliepimo apimtį ir jo išsamumą, laiko sąnaudas rengiant procesinį dokumentą, į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei ir atsakovo priteisti prašomas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 121 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, juridinio asmens kodas 140249252, iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.