Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-664-1042/2024 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00400-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.1. (S)

2024 m. gruodžio 9 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A. P. apeliacinį skundą dėl Š. apylinkės teismo J. rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4547-874/2024 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Š. apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. P. ieškiniu prašė: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo sūnaus D. P. išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka; 3) priteisti iš atsakovo sūnaus D. P. išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, viso 9 000 Eur; 4) nustatyti, kad ieškovė sūnaus D. P. išlaikymo lėšas tvarkys uzufrukto teise; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad viena rūpinasi vaiku, atsakovas neprisideda. Atsakovas pinigais prisidėdavo kartą į metus. Vaikas yra paauglys, todėl nebeužtenka ieškovės gaunamų pajamų. Pažymėjo, kad ji šiuo metu kelia kvalifikaciją, mokosi, tikisi gauti geriau apmokamą darbą. Vaiko išlaikymui per mėnesį iš abiejų tėvų reikia 600 Eur, nes vaikas auga, poreikiai didėja. Sutiko mažinti išlaikymo reikalavimą iki 300 Eur per mėnesį. Nurodė, kad 2024 m. liepos mėn. iš atsakovo gavo 200 Eur į savo sąskaitą sūnaus išlaikymui. Iki tol atsakovas kažkiek duodavo pinigų pačiam vaikui, jai nėra davęs. Vaikas norėtų lankyti gitaros kursus, išmokti groti. Pažymėjo, kad perka vaikui vitaminus, gydo jo dantis. Pirko sūnui telefoną išsimokėtinai, jau išmokėjo po 45 Eur per mėnesį. Ieškovė akcentavo, kad jos gaunamų lėšų visiems sūnaus poreikiams patenkinti nepakanka, nes už būstą per mėnesį moka: 260 Eur paskolą už namą, 700 Eur už kurą žiemos sezonu, 55–60 Eur už elektrą, 10 Eur už vandenį. Tėvas su sūnumi matosi iki dviejų kartų per metus. Sūnus nori bendrauti su tėvu. Per paskutinius trejus metus tiesiogiai iš atsakovo ar jo tėvų ji pinigų vaiko išlaikymui negavo, pinigų jie duodavo tik vaikui. Per paskutinius tris metus nėra prašiusi iš atsakovo ar jo tėvų pinigų vaiko išlaikymui. Iš valstybės gauna vaiko pinigus 99 Eur. Jų neįskaičiuoja į ieškinio reikalavimą. Be D. turi (duomenys neskelbtini) metų sūnų. Šiuo metu ieškovė registruota Užimtumo tarnyboje. Dirbo iki 2023 m. lapkričio pabaigos, pati išėjo iš darbo ir pradėjo mokytis. Ieškovės pajamos per mėnesį yra 800 Eur, todėl sūnui gali skirti 300 Eur. Ankstesniame darbe gaudavo 900–1000 Eur per mėnesį. Ateityje planuoja gauti 1300 Eur. Bylos nagrinėjimo metu tėvas vaikui davė 100 Eur, dar atsakovas kartu su seneliais vaikui davė 200 Eur. Tais pinigais vaikas disponuoja savo nuožiūra, jis juos taupo. Pažymėjo, kad ieškovės mokama būsto paskola neturi įtakos vaiko išlaikymo dydžiui. Per 2023 m. iš tėvo, senelių vaikas sakė, kad gavo apie 200 Eur, kurie buvo padėti į sąskaitą. Atsakovas nesidomėjo, kiek reikėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo.

3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad būtų nustatyta nepilnamečio D. P. gyvenamoji vieta su ieškove; neprieštaravo, kad iš atsakovo būtų priteista sūnaus D. P. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę sūnaus turto uzufruktore; kitoje dalyje ieškinį prašė atmesti, bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas proporcingai ieškinio atmetimo daliai.

4. Nurodė, kad tris metus nebendravo su ieškove, todėl sūnui duodavo pinigų ir nežinojo apie išlaikymo trūkumus, sūnus nesakė, kad trūksta pinigų. Per metus sūnui duodavo iki 1 000 Eur kartu su seneliais. Pažymėjo, kad jei leistų atsakovui pajamos, jis sūnui skirtų daugiau. Nurodė, kad turi didelių finansinių įsipareigojimų, nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas tėvus, prieš kelias dienas užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, jokios išmokos negauna, uždarė verslą, nes bankrutavo. Jo pagrindinis uždarbis būna vasarą, o pusę metų turi išgyventi iš vasarą gautų pajamų. Sūnus noriai su juo bendrauja, per metus matosi 2-3 kartus, bendrauja per ieškovės telefoną. Nežino kokioje mokykloje sūnus mokosi. Neturi pajamų nuvykti į sūnaus ugdymo įstaigą. Kiek sūnui davė pinigų 2021, 2022 metais, negali pasakyti. Mano, kad sezonui sūnaus aprangai turėtų užtekti 200 Eur. Pažymėjo, kad atsakovo mama nuperka anūkui rūbų. Neseniai jis sūnui davė 100 Eur. Nurodė, kad specialybės neturi, ieškos vairuotojo darbo, turi B kategoriją. Turi skolų Sodrai, kuri išdalinta trims metams po 210 Eur/mėn., patalpų nuoma – 240 Eur/mėn., dar yra 1 500 Eur įsiskolinimas už patalpas ir 140 Eur delspinigiai. Važinėja 2007 m. automobiliu „K.“, įsigijo 2024 m. kovo mėn. už 3 500 Eur išsimokėtinai. Nurodė, kad turėjo (duomenys neskelbtini) verslą, veiklą vykdė 7–8 metus. Vasarą 3-4 mėnesius pelnas būdavo apie 2 000 Eur per mėnesį. Liepos mėnesį nemokamai išvalė ieškovės automobilį, už darbą užskaito 200 Eur sūnaus išlaikymui, dar ieškovei, atsiimant automobilį davė 120 Eur.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Š. apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimų tenkinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Š. apylinkės teismo J. rūmai 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko D. P. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. P.. Priteisė iš atsakovo R. P. nepilnamečiam vaikui D. P. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. kovo 4 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo R. P. nepilnamečiam vaikui D. P. 3 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2024 m. kovo 3 d. Paskyrė ieškovę A. P. vaikui D. P. priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Kitose dalyse ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo R. P. 329,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. P.. Priteisė iš ieškovės A. P. 11,89 Eur pašto išlaidų valstybei. Priteisė iš atsakovo R. P. 11,90 Eur pašto išlaidų valstybei. Nurodė, kad sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Panaikino Š. apylinkės teismo J. rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę.

7. Teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Vaikas nuo gimimo gyvena kartu su motina, ieškovė jį prižiūri, išlaiko ir auklėja, ieškovę su vaiku sieja tvirti emociniai ryšiai, byloje nėra duomenų, jog tai prieštarautų vaiko interesams.

8. Teismas konstatavo, kad pagal byloje surinktus duomenis, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nei atsakovo.

9. Teismas vertino, kad iš atsakovo ir jo tėvų gautus pinigus ieškovė leidžia sūnui taupyti, o ne išleidžia sūnaus poreikių tenkinimui.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodyta 880 Eur vaiko poreikių tenkinimui galimai skiriama suma yra reali ir protinga, tačiau teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl teismas sprendė, kad 250 Eur išlaikymo dydis per mėnesį nebūtų per didelis ir nepažeistų atsakovo teisių, atsižvelgiant į jo amžių, darbingumą, ir tokio dydžio išlaikymas dabartiniu metu galėtų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, tenkinti jo poreikius.

11. Teismas vertino, kad ieškovė, žinodama, kad atsakovas neteikia sūnaus poreikius atitinkančio išlaikymo, žinodama atsakovo gyvenamąją vietą, nesikreipė į teismą anksčiau dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo, o dabar reiškia reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už maksimalų įstatymo nustatytą terminą, todėl darė išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2024 m. kovo 3 d. už 36 mėn., tačiau ne 9 000 Eur (36 mėn. x 250 Eur) kaip prašė ieškovė, bet 3 600 Eur (36 mėn. x 100 Eur), nes minėtu laikotarpiu atsakovas tinkamai nevykdė savo pareigos reguliariai išlaikyti nepilnametį vaiką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) A. P. prašo panaikinti Š. apylinkės teismo J. rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės ieškinys ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovei iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ginčytino sprendimo dalyje.

12.2. Teismas nemotyvavo, nepasisakė, kodėl nustačius nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį 880,00 Eur per mėnesį, ir laikant, kad ieškovė šią dalį ieškinio įrodė, iš atsakovo priteisė tik 250,00 Eur, palikdamas ieškovei didesnę išlaikymo naštą, tai yra 630,00 Eur per mėnesį, kai ieškovė dar turi vieną išlaikomą nepilnametį vaiką, tuo tarpu atsakovas kitų išlaikomų asmenų neturi.

12.3. Teismas taip pat nemotyvavo, kodėl priteisė išlaikymo įsiskolinimą po 100,00 Eur per mėnesį, nemotyvavo kiek per šį laikotarpį realiai buvo teikiamas išlaikymas, kokio išlaikymo per šį laikotarpį nepilnamečiui vaikui reikėjo, ir kodėl jis mažintinas, nukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos.

12.4. Teismas netinkamai vertino ieškovės patenkintų reikalavimų dydį ir nepagrįstai nustatė, kad ieškovės patenkintų reikalavimų suma sudaro 50 proc., visų reikalavimų, nes nepagrįstai skaičiavo tik patenkintus turtinius reikalavimus ir neįvertino patenkintų neturtinių reikalavimų apimtį.

13. Atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ginčo esmės

16. Apeliacijos dalykas – Š. apylinkės teismo J. rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas, kuriuo iš dalies tenkinti ieškovės A. P. reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkinti ieškovės reikalavimai, apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimo dalį prašo panaikinti ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, bei priteisti iš atsakovo R. P. ieškovei A. P. visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė A. P. ir atsakovas R. P. yra nepilnamečio vaiko D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Byloje ieškovė pateikė sūnaus D. P. išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, kad išlaidos vaiko poreikiams kas mėnesį sudaro 880 Eur: maistas – 250 Eur, apranga – 150 Eur, lavinimo priemonės – 100 Eur, higienos prekės – 80 Eur, vaistai, vitaminai – 50 Eur, būsto išlaikymo išlaidos – 100 Eur, namų apyvokos daiktai – 50 Eur, automobilio remonto, kuro išlaidos – 50 Eur, kitos nenumatytos išlaidos – 50 Eur. Pirmosios instancijos teismui ieškovė teikė rašytinius duomenis, kurie pagrindžia išlaidas patirtas už nešiojamojo kompiuterio įsigijimą (373,19 Eur), už UAB „Bitė Lietuva“ paslaugas (už 2023 m. lapkričio mėn. – 77,78 Eur; už 2023 m. gruodžio mėn. – 76,07 Eur; už 2024 m. sausio mėn. – 76,27 Eur). Ieškovė šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, jai laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. yra skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, viso 5 749,30 Eur, vidutiniškai 574,93 Eur/mėn., gauna išmoką vaikui 96,25 Eur/mėn. Ieškovė iki 2023 m. lapkričio 28 d. dirbo UAB „N. m.“ ir laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d. gavo 15 228,28 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, vidutiniškai 1 384,39 Eur/mėn., neatskaičius mokesčių. Ieškovė laikotarpiais 2023 m. balandžio 1–30 d., gegužės 8–31 d., birželio 1–30 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos K. skyriaus gavo 1 178,88 Eur išmokas. Ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. iš J. rajono savivaldybės administracijos gavo 2 079 Eur išmokas už du vaikus, vidutiniškai 173,25 Eur/mėn. Ieškovė laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2024 m. gegužės 30 d. iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo 1 512,50 Eur išmokas (profesinio mokymo stipendiją ir kelionės išlaidų mokėjimą), vidutiniškai 756,25 Eur/mėn., už 2024 m. sausio mėn. gavo 768,65 Eur nedarbo išmoką, vasario mėn. – 768,65 Eur, kovo 1–3 d. – 74,39 Eur. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro nedarbo socialinio draudimo išmoka ir vaikams skirtos išmokos, ieškovės mėnesio vidutinės pajamos yra iki 800 Eur. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo bei jame esančių po ½ gyvenamojo namo, viralinės, ūkinio pastato, daržinės, šiltnamio, malkinės, šulinio, rūkyklos, esančių (duomenys neskelbtini), turtui taikoma sutartinė hipoteka. Ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė – „(duomenys neskelbtini)“, 2007 m., įsigyta 2021 m. kovo 17 d. Ieškovė gyvena santuokoje, augina dar vieną nepilnametį vaiką – A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2018 m. spalio 1 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, gaunamų pajamų dydis nenustatytas. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Atsakovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės – „(duomenys neskelbtini)“, 1992 m., įsigyta 2017 m. liepos 14 d. ir „(duomenys neskelbtini)“, 2007 m., įsigyta 2024 m. vasario 3 d. Atsakovas banko sąskaitoje pajamų neturi, savarankiškai dirbančio privalomojo sveikatos draudimo įsiskolinimas sudaro 757,06 Eur, už nuomojamas patalpas UAB „V. p.“ atsakovas skolingas 1 555,26 Eur. Atsakovas yra registruotas Užimtumo tarnyboje, numatytas konsultacijos laikas 2024 m. rugpjūčio 7 d. Iš atsakovo pajamų mokesčio deklaracijų už 2021, 2022, 2023 metus nustatyta, kad pajamų mokesčio suma už 2021 ir 2022 metus – 0,00 Eur, pajamų suma iš individualios veiklos – 0,00 Eur, mokėtina pajamų mokesčio suma už 2023 metus – 47,95 Eur, mokėtina valstybinio socialinio draudimo įmokų suma už 2023 metus – 133,95 Eur, mokėtina privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma už 2023 metus – 703,56 Eur, pajamų suma iš individualios veiklos – 1 370 Eur. Duomenų apie tai, kad ginčo šalių nepilnametis sūnus ugdo ar lavina kokius nors savo individualius gabumus ar lanko papildomus užsiėmimus, byloje nėra. Taip pat byloje nėra ir jokių duomenų, kurie liudytų, kad D. P. turėtų kokių nors sveikatos problemų, specialių ar kitokių (didesnių materialinių išlaidų reikalaujančių) poreikių.

Dėl išlaikymo dydžio

19. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl teismo nustatytos šalių nepilnamečiam vaikui reikalingos sumos per mėnesį vaiko poreikių tenkinimui. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 880 Eur suma, to neginčijo nei ieškovė, nei atsakovas. Apeliacinėje instancijoje ginčas kilo dėl to, kuria dalimi prie šių poreikių tenkinimo turi prisidėti kiekvienas iš tėvų. Apeliantė nesutiko, kad vien dėl to, jog jos pirmosios instancijos teismo vertinimu turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, ji turėtų prisidėti didesne dalimi prie sūnaus išlaikymo.

20. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).

23. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

25. Kartu pažymėtina, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas).

27. Esminis apeliacinio skundo motyvas kodėl atsakovas turėtų prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo 350 Eur suma, yra tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių neturi ir turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas gauti geriau apmokamą darbą.

28. Atsakovas pirmosios instancijos teismui teikė paaiškinimus, kad šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, specialybės neturi, ieškos vairuotojo darbo, turi B kategoriją, gyvena pas tėvus, vasarą 3-4 mėnesius pelnas būdavo apie 2 000 Eur per mėnesį, turi įsiskolinimų. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia atsakovo pozicija leidžia spręsti, jog atsakovas nėra motyvuotas siekti įgyti specialybę ir gauti darbines pajamas. Atkreiptinas dėmesys, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Tad iš dalies sutiktina su apeliantės pozicija, kad atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių savo finansinės situacijos pagerinimui.

29. Vis dėl to, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

30. Nors ir sutinkant, kad atsakovas turi visas galimybes siekti didesnių pajamų, tai vertintina kaip pagrindas atmesti atsakovo atsikirtimus dėl jo galimybių mokėti tik 100 Eur išlaikymą, tačiau nėra pakankamas pagrindas tenkinti reikalavimą dėl 350 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovo. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro nedarbo socialinio draudimo išmoka ir vaikams skirtos išmokos, ieškovės mėnesio vidutinės pajamos yra iki 800 Eur. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo bei jame esančių po ½ gyvenamojo namo, viralinės, ūkinio pastato, daržinės, šiltnamio, malkinės, šulinio, rūkyklos, turtui taikoma sutartinė hipoteka, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė. Nors ieškovė ir turi dar vieną nepilnametį vaiką, tačiau akivaizdu, kad ieškovė gali prie sūnaus išlaikymo prisidėti didesne dalimi. Tuo tarpu atsakovo finansinė situacija yra sudėtingesnė: jis šiuo metu yra bedarbis, atsakovo kaip savarankiškai dirbančio privalomojo sveikatos draudimo įsiskolinimas sudaro 757,06 Eur, už nuomojamas patalpas UAB „V. p.“ atsakovas skolingas 1 555,26 Eur, banko sąskaitoje pajamų neturi, atsakovo pajamų mokesčio deklaracijų už 2021, 2022, 2023 metus duomenimis pajamų mokesčio suma už 2021 ir 2022 metus – 0,00 Eur, pajamų suma iš individualios veiklos – 0,00 Eur, mokėtina pajamų mokesčio suma už 2023 metus – 47,95 Eur, mokėtina valstybinio socialinio draudimo įmokų suma už 2023 metus – 133,95 Eur, mokėtina privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma už 2023 metus – 703,56 Eur, pajamų suma iš individualios veiklos – 1 370 Eur, todėl spręstina, jog toks pajamų ir įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadą, kad sprendimo priėmimo metu atsakovas yra finansiškai blogesnėje padėtyje ir nėra pajėgus teikti 350 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

31. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors šalių nepilnamečio vaiko poreikiai šiuo metu yra apie 880 Eur/mėn., tačiau ieškovės turtinė padėtis yra geresnė ir ji galinti didesne dalimi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo ir pagrįstai iš atsakovo priteisė 250 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, todėl ieškovės apeliacinio skundo dalis dėl 350 Eur/mėn. išlaikymo priteisimo netenkintina.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

32. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

33. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

34. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

35. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė neįrodinėjo vaiko poreikių išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, tik nurodė, kad 250 Eur sumą paskaičiavo atsižvelgdama į minimalias mėnesines pajamas, infliaciją. Ieškovė neneigė, kad per paskutinius trejus metus nėra prašiusi iš atsakovo ar jo tėvų pinigų vaiko išlaikymui. Atsakovas taip pat neįrodinėjo, kad vaiko poreikiai tuo metu buvo mažesni, nei reikalauja ieškovė. Atsakovas neginčijo, kad išlaikymo įsiskolinimo susidarymo periodu nepilnamečiam vaikui išlaikymo neteikė, tačiau nurodė, kad duodavo sūnui pinigų. Per tris metus sūnus buvo remiamas, bet negali nurodyti sumos. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jo mama (vaiko močiutė) vaikui duodavo pinigų, nupirkdavo rūbų, taip prisidėdavo prie anūko išlaikymo. Tai, kad atsakovas reguliariai neteikė sūnui išlaikymo motyvavo argumentu, kad ieškovė niekada nesakė, kad trūksta pinigų vaiko maitinimui, aprangai.

36. Teismas, mažindamas išlaikymo įsiskolinimo sumą, rėmėsi tuo, kad paskutinius trejus metus atsakovas sūnui nereguliariai, bet teikė išlaikymą. Teismas vertino, kad ieškovė, žinodama, kad atsakovas neteikia sūnaus poreikius atitinkančio išlaikymo, žinodama atsakovo gyvenamąją vietą, nesikreipė į teismą anksčiau dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo, o dabar reiškia reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už maksimalų įstatymo nustatytą terminą. Todėl teismas darė išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2024 m. kovo 3 d. už 36 mėn., ne 9 000 Eur (36 mėn. x 250 Eur) kaip prašė ieškovė, bet 3 600 Eur (36 mėn. x 100 Eur), nes nustatė, kad atsakovas tuo metu tinkamai nevykdė savo pareigos reguliariai išlaikyti nepilnametį vaiką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendimo pirmojoje instancijoje priėmimo metu šalių nepilnametis sūnus buvo (duomenys neskelbtini) metų. Trejų metų laikotarpiu, kuomet sūnus buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų, jo poreikiai galėjo būti mažesni. Ieškovė nurodė, kad atsakovas kartą į metus duodavo sūnui dovanų ir pinigų, sūnus taupo pinigus, gautus iš atsakovo ir senelių (atsakovo tėvų), tuo tarpu pati ieškovė nepateikė įrodymų, apie didesnes vaiko išlaikymo išlaidas, tik nurodo, kad prašomą priteisti 250 Eur sumą paskaičiavo atsižvelgdama į minimalias mėnesines pajamas, infliaciją. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad ieškovė trejus metus nesikreipė į atsakovą dėl to, kad šis neteikia sūnui išlaikymo leidžia daryti išvadą, kad ieškovės finansinė padėtis ginčo laikotarpiu buvo pakankama ir ji galėjo patenkinti vaiko poreikius, tačiau tai niekaip nepaneigia teisės gauti vaiko poreikius atitikusi išlaikymo įsiskolinimą. Nustačius, kad atsakovo turtinė padėtis per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį buvo blogesnė, kad atsakovas vaikui neteikė išlaikymo, o tik kartais duodavo pinigų, kad atsakovo mama (vaiko močiutė) vaikui duodavo pinigų, nupirkdavo rūbų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2024 m. kovo 3 d. už 36 mėn., 3 600 Eur (36 mėn. x 100 Eur). Teisėjų kolegija pažymi, kad vien pats faktas, jog šalių ginčo laikotarpiu šalių vaikas gyveno su ieškove, savaime nėra pagrindas priteisti ieškovės nurodomą 9000 Eur dydžio įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

37. Ieškovė be kita ko, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino ieškovės patenkintų reikalavimų dydį ir nepagrįstai nustatė, kad ieškovės patenkintų reikalavimų suma sudaro 50 proc. visų reikalavimų, nes nepagrįstai skaičiavo tik patenkintus turtinius reikalavimus ir neįvertino patenkintų neturtinių reikalavimų apimtį. Pažymėjo, kad ieškovė, A. P., kreipėsi į teismą su keturiais reikalavimais, iš kurių du neturtinio pobūdžio (vaiko gyvenamoji vieta ir uzufrukto nustatymas), teismo visiškai buvo patenkinti 100 proc., ir du turtiniai reikalavimai – išlaikymo (patenkintas iš dalies 71 proc.,) ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas (patenkintas iš dalies 40 proc.), buvo teismo patenkinti iš dalies. Todėl niekaip neatitinka patenkintų reikalavimų suma 50 proc., nes patenkintų ieškovės reikalavimų suma sudaro 77,75 proc., (100 proc.+100 proc., +71 proc.+40 proc., viso 311:4 reikalavimų, viso 77,75) , todėl ieškovei priteistina iš atsakovo suma 901,12 Eur., atsakovui iš ieškovės priteistina suma už 22,25 proc., 155,75 Eur., įskaičius šalių mokėtinas sumas, teismas ieškovei turėjo priteisti 745,37 Eur., todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas.

38. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 109 Eur už žyminį mokestį, 200 Eur už advokato pagalbą teikiant atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą dėl Š. apylinkės teismo J. rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 850 Eur už atstovavimą teisme, viso 1 159 Eur. Atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 100 Eur už advokato padėjėjo pagalbą teikiant atskirąjį skundą dėl Š. apylinkės teismo J. rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 700 Eur už atstovavimą teisme, viso 800 Eur.

39. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su trimis reikalavimais, iš kurių vienas neturtinio pobūdžio (vaiko gyvenamoji vieta), nes uzufrukto nustatymas yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimų priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą, ir už jį žyminis mokestis nėra mokamas. Ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamą vietą buvo patenkintas 100 proc., o reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo (patenkintas iš dalies 71,43 proc.,) ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (patenkintas iš dalies 40 proc.), buvo teismo patenkinti iš dalies. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bendra ieškovės patenkintų reikalavimų suma sudaro 70,47 proc., (100 proc., +71,43 proc.+40 proc., viso 211,43:3 reikalavimų, viso 70,47 proc.), todėl atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį tikslintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovei iš atsakovo priteistina 816,74 Eur (1159 Eur x 70,47 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistina už 29,53 proc., 236,24 Eur (800 Eur x 29,53 proc.), įskaičius šalių mokėtinas sumas (816,74 Eur - 236,24 Eur = 579,76 Eur), ieškovei iš atsakovo priteistina 579,76 Eur (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

40. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

41. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinį skundą dėl materialių ieškinio reikalavimų atmetus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Š. apylinkės teismo J. rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Š. apylinkės teismo J. rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo rezoliucinę dalį „Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 329,50 Eur (tris šimtus dvidešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) patikslinti, nurodant:

Priteisti iš atsakovo R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 579,76 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus, 76 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.