Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Dėl naujų įrodymų

8. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, skundžiama nutartis priimta nepranešus atsakovui, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, atsakovo pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

10. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

11. Teismų praktikoje pažymima, jog, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės. Šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimus, kokie yra būtini vaiko poreikiai, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji jų turtinė padėtis, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. P. po 350,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuojamas tuo, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

13. Pažymėtina, jog laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir, sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Kaip jau anksčiau nutartyje minėta, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.

14. Pažymėtina, jog teisė reikalauti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia arba teikia nepakankamai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.200 straipsnis). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas jau daugiau kaip 36 mėnesius nemoka išlaikymo savo sūnui D. P., sūnų aplanko tik keletą kartų per metus, todėl neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Ieškovė nurodė, kad bendra minimali pagrindinių poreikių išlaidų, skirtų nepilnamečio sūnaus išlaikymui, suma per mėnesį sudaro vidutiniškai 880,00 Eur, pateikė išlaidų skaičiavimą.

15. Apeliantas teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos faktiškai nesant jokio pagrindo, nes apeliantas visada skyrė lėšas savo vaiko išlaikymui, taip pat vaiku rūpinosi ir apelianto tėvai. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Nors apeliantas teigia, jog visada skyrė lėšas savo sūnaus išlaikymui, tačiau nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad pagrįstų savo nurodomas aplinkybes. Todėl nėra pagrindo netikėti ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, kad atsakovas jau daugiau kaip 36 mėnesius nemoka išlaikymo savo sūnui.

16. Apeliantas taip pat teigia, kad įpareigojimas jam sūnui mokėti po 250,00 Eur per mėnesį yra per didelis, kadangi jis jokių pajamų šiuo metu negauna, vykdo individualią veiklą, susijusią su automobilių plovimu, tačiau ji jau keletą metų nuostolinga, auga skolos. Apelianto teigimu, išgyventi darosi neįmanoma. Apeliantas turi vykdyti įsipareigojimus, patalpos nuomos sutartis sudaryta iki 2024-09-01, skola už patalpų nuomą jau šiai dienai yra 1 400,00 Eur. Taip pat apeliantas skolingas Sodrai daugiau kaip 1000,00 Eur. Teigia, kad gyvena remiamas savo tėvų.

17. Visų pirma pažymėtina, kad apelianto teiginiai yra tik deklaratyvūs, kadangi savo nurodomoms aplinkybėms pagrįsti apeliantas nepateikė įrodymų. Pateiktas tik vienas dokumentas – priminimas apie susidariusią skolą UAB „Vilniaus pasažas“ nėra pakankamas pagrindas vertinti, kad apelianto finansinė padėtis tikrai yra bloga, kad jis negauna jokių pajamų ir pan. Į bylą nėra pateikti banko sąskaitų išrašai, duomenys apie kitas galimai gaunamas išmokas ir t.t.

18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

19. Pažymėtina, jog prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

20. Šiuo atveju pritartina ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, jog nėra aiškios priežastys, kodėl ir toliau apeliantas tęsia, kaip jis teigia, nuostolingą individualią veiklą, bet nesiregistruoja užimtumo tarnyboje, nesiieško darbo pagal darbo sutartį ar nekeičia veiklos pobūdžio, tokiu būdu galėdamas gauti pajamas ir iš jų vykdyti savo įsipareigojimus savo nepilnamečiam sūnui ir kitiems kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas yra darbingas, nėra pateikta duomenų, kad būtų neįgalus, todėl gali dirbti ir susirasti jo poreikius ir galimybes atitinkantį darbą ir taip užtikrinti tinkamą išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Tai, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, vertintini vaiko interesų naudai ir pripažįstama, kad apeliantas turi galimybę teikti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną išlaikymą.

21. Šalių sūnui yra 15 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas po 250,00 Eur kas mėnesį nepilnamečiam vaikui užtikrina minimalius vaiko poreikius iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje. Šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti, kokie yra tikrieji vaiko poreikiai ir realios šalių galimybės teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Šias aplinkybes vertins pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėdamas iš esmės. Vertinant tik preliminariai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteistas laikinas išlaikymo dydis atitinka teisingumo, proporcingumo, prioritetinės vaiko interesų apsaugos principus.

22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai ir apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, iš atsakovo. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu (pvz., nutarties sustabdyti bylą ar nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones), kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nespręstinas. Jis bus išspręstas pirmosios instancijos teismui priimant galutinį sprendimą byloje.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.